[Monica Lilly Moonlight]

Monika jaukiai sėdėjo šiltnamyje, žinodama, kad lauke pučia stiprus, šaltokas vėjas, o ji čia susirangiusi laukia mokinių, aplink kvepia gryniausia vasara. Mėnesiena per daug nesijaudino dėl išvaizdos kaip pirmąjį kartą, mat buvo po ligos. Man niekas nedraudžia jų laukti truputį susivėlusiai... Juk vis dėl to man ne pyragai buvo, - mąstė profesorė, žvelgdama į suknelę, vienintelę prabangesnę išvaizdos dalį - ji buvo moters mėgstamos vyšninės spalvos, trumpa, bet šilta, su raukiniais, bet nesanamadiška. Tamsūs plaukai, į kuriuos buvo prikritę didelio medžio šiltnamio viduryje žiedai, netvarkingai gulėjo ant pečių.
Ant kiekvieno suolo stovėjo vazonas su plokščią krūmą primenančių augalu. Jo stiebas buvo tamsiai violetinis, žiedai - smulkūs ir sudžiūvę, juodi žiedeliai.
Nuskambėjo skambutis ir pradėjo rinktis mokiniai. Mėnesiena suprato turinti atsistoti, tačiau kojas pernelyg gėlė, o ir vėjų gūsių sušiaušti mokiniai neatrodė labai atidūs.
- Sveiki, mokiniai. - Monika suprato vis dėlto turinti mandagiai prieiti prie lentos, kad užrašytų temą. - Praeitą pamoką kalbėjome apie kalnynius augalus. Šįkart pereisime prie visiškos jų priešingybės - labai paprastai požeminiais augalais vadinamųjų Ceantus Gabi.  - Profesorė Mėnesiena užrašė šį pavdinimą ant lentos. - Prieš kiekvieną jūsų yra šios rūšies egzempliorius. Apžiūrėję padarykite išvadas, kodėl jis puikiai auga po žeme. Gal atsakymą žinote, gal spėliosite - nepamirškite tik kelti rankos.

Manau, viskas aišku. Jei kas, galite prie Ceantus Gabi aprašymo prikurti savų išvaizdos savybių, tik ne pernelyg pompastiškų - kad derėtų su mano apibūdinimu. Už gramatines klaidas mušiu taškus. - MLM

[Bethany Gronmigfar]

Bethany laikydama šaliką už vienos rankos, žingsniavo šiltnamio link. Artėjo dar viena pamoka, kurią varniukė įsivaizdavo tokią pat įdomią kaip ir praeitą. Keistoki vėjo gūsiai, it norėdami blaškyti mergaičiukę, nuolat savotiškai glostė žandus bei kitas kūno vietas, kurių ji neapsaugojo, mat galbūt patingėjo.
Bethany šiltnamyje atleido pečius žemyn - net nebuvo pajutusi, kad saugodamasi šalto žiemos vėjo, užkėlė juos aukštyn bei susigūžė. Vos tik įsitaisiusi savoje kėdėje, lyg tais tame pačiame suole, kuriame sėdėjo praeitą pamokėlę, varniukė nusirišo šaliką bei pakėlė kepurę nuo galvos. Į kasą supinti plaukai bent kažkiek buvo susivėlę, tad ji puikiai suprato profesorę, kurią matė panašiai krentančių plaukų sruogų, o jai savito žavesio pridėjo lengvai atrodanti suknelė. Šiaip ne taip, Bethany sugrūdo kepurę bei šaliką į abi apsiausto kišenes, viena ausimi klausydamasi pamokos pradžios.
Vazone augalas neatrodė išvaizdus, nors dėmesį kaustė jo forma, stiebo spalva (juk ne kasdien pamatysi violetinį stiebelį turintį, krūmą primenantį augalą) bei tie keistoki žiedeliai.
- Galbūt, - vis dar nenuleido akių nuo vazono ir tik prabilusi susigriebė pakelti ranką, - šie augalai auga po žeme, nes jiems nereikia šviesos? Juk Ceantus Gabi stiebeliai tamsūs, žiedai smulkūs bei sudžiuvę. Pagal augalo spalvas ir žiedelių dydį galima pasakyti, jog jis galbūt augęs be šviesos, gaunamos iš Saulės planetos.
Tik nutilusi Bethany pakėlė akeles nuo vazono. Susigriebusi, jog visą laiką buvo pakėlusi ranką, ją staigiai nuleido.

[Klarė Konė Karter]

Prieš paliekant pilį reikėjo apsivilkti bent kelis sluoksnius drabužių. Lauke stūgavęs vėjas prasibraudavo pro kiekvieną mikroplyšelį, sukeldamas daugumai vakarus, kuriuos tekdavo praleisti pasikišus pūslę po kokia nors kūno dalim.
Vėjas taršė penkiolikmetės Klarės plaukus, tarsi už šį darbą kas jam rašytų pažymį. Paauglė džiaugėsi, kad galėjo jis taršyti tik išsipešusius iš aukštos kasos maištininkus, o ne visas kelius siekiančias sruogas.
Įžengusi į šiltnamį suprato, jog greit teks nusimesti apsiaustą, net tik gobtuvą, dengusį kaštoninių plaukų apgobtą galvą. Tyliai, tačiau regimai pasisveikino su profesore ir nedelsdama susirado vietą gale. Buvo smagu apžiūrėti augalus, priklausančius šiltnamiui, nereikėjo net nukreipti dėmesio į lauką. Nors herbologija tikrai nebuvo pats mėgstamiausias žaliaakės dalykas, tačiau stebėti kaip skiriasi įvairi magiška flora per penkerius metus nenusibodo.
- Augalo išvaizda parodo, kad jie nesugeria saulės šviesos. - Kalbėjo mąstydama apie ir žiobarų augaluose žalią spalvą suteikiančią, keistu pavadinimu veikiančią medžiagą. - Tad manau, visus reikiamus elementus sugeria kartu su po žeme esančiu vandeniu. Žiedai ir lapai tamsios spalvos, tai padeda išlikti po žeme, kur yra tamsu, būti nesunaikintiems požemių padarų. - Prabilo Klarė šiek tiek pavarčiusi akis, kad reikėjo kilstelti ranką, tačiau vis dėl to tai padariusi.

[Jasmine Diana Amneta]

 Ketvirtakursė tyliai nutipeno link herbologijos šiltnamių. Savęs jau ne kartą klausė, kodėl nemetė šios pamokos - juk čia pagrinde turėjo dirbti akys, kurių taip trūko mokinei. Pamatyti bet kokį augaliuką buvo būtina, o kaip gi kitaip juos atskirsi? Rodos, ši profesorė, praėjusiais metais vedusi astronomijos pamokas, tęsė pamokų grandinę. Neprisiminė ar ėjo į praeitą pamoką, gal pasiklydo ar pamiršo, o gal tiesiog galvą skaudėjo, bet šiandien žingsniavo į šiltnamį, ranka pajutusi stiklą, atsargiai nužingsniavo ten, kur manė esant suolus. Labai bijojo ką nors nuversti, sudaužyti, ar kitaip sugadinti. Ne juokas tie augalai, gal dar koks sužeis. Užkliuvus už kažko stipriai krito, pasigirdo dūžtančio stiklo, molio, ar kitokios medžiagos garsas. Aiktelėjus ištiesė rankas į priekį - bent ne ant nosies nugriuvo, tik keliais ir delnais palietė šaltoką šiltnamio žemę. Kelius nudiegė skausmas - greičiausiai liks mėlynė ar nusibrozdinimas. Vat kas būna, kai šaltą žiemą neapsirengi kaip svogūnas, ar kiaules pardavinėjanti bobutė. Būtų daugiau prisirengus, gal mažiau skaudėtų. O dabar liko tik atsistoti ir nueiti prie suolo, palikus kažką, greičiausiai vazoną sudaužytą. Bandant ką nors tvarkyti būtų tik dar labiau ko nors pridirbus.
 Kai jau sėdėjo ant kėdės, pasisveikino su profesore ir pajuto, kad ant suolo yra kažkas padėta, išgirdo kalbą apie praeitos pamokos temą. Nebuvau, bet eee... kažkokia grifė išpyškino apibrėžimą ir dar šiek tiek papasakojo. Šyptelėjusi grifė klausėsi teorinio klausimo, kuris jai labai nepatiko. apžiūrėkit mat. Vis dėl to nusprendė aklai spėlioti, šį kartą tiesiogine to žodžio prasme, tad pakėlė ranką ir pabandė kažką sumalti apie augalų rūšį, kurios pavadinimas priminė Gabijos vardą:
 -Kadangi esantys virš žemės gauna energijos iš saulės, po žeme esantys jos gauna iš kitur. Žemės energijos, tamsos, bet kitaip, nei panelė Karter,- paminėjo kitos prefektės vardą.- Nemanau, kad su vandeniu. Jei danguje yra kokia nors energija, pavyzdžiui, danguje Jang. Jos gauna kalnyniniai augalai. Ceantus Gabi pasiskolina energiją iš In. Na, arba tiesiog velniai po žeme verda smalą ir šilumos perduoda augalui.
 Išpyškinai kaip Claudie, Džes. Tuoj dar supanašėsi su ja visiškai. Diana pasityčiojo pati iš savęs.
 -Ir... Ar būtų galima paliesti augalą?- prisiminus, kad gal būt taip supras koks jis yra, paklausė profesorės.

[Elride Endlercat]

Elridė įsliūkino į šiltnamį su gan gera nuotaika. Atsikėlusi ji buvo pasiruošusi dienai ir norėjo, kad ji būtų nuostabi. Mergaitė patogiai atsisėdo į suolą ir ėmė apžiūrinėti augalą padėtą ant stalo. Jai jis pasirodė keistas ir numiręs. Pagalvojusi, kad per pamoką jiems teks juos gaivinti ji nejučia susiraukė. Bet profesoriai pradėjus pamoką padėkojo kažkam, kas yra aukštybėse, kad visgi nereikės gaivinti augalų. Jai nežinia kodėl atrodė, kad augalus gaivinti be burtų yra labai klaikus darbas, o su kerėjimu ji irgi puikiai nebendravo, tad ir antroji išeitis neteikė malonumo. Įdomus pavadinimas... Primena kieme buvuse mergiotę.. Hm...
-Manau, šie augalai vandens pasisemia iš žemės gelmių, jiems saulės nereikia, na, dėl to žiedai nudžiuvę, bet jie taip prisitaikę, manau, viskas paprasta,- atsakiusi mergaitė pagalvojo, kad pasirinko patį akivaizdžiausią atsakymą, bet nesukusi galvos geriau ėmė apžiūrinėti augalą.

[Auksė Marlena Hale]

Šaltas žiemos vėjas budino Auksę. Rankos šalo, taupydama pirštų galiukų šilumą, Marietta sugniaužė sunkiai besilankstančius pirštus bei žengė dar vieną žingsnį per Hogvartso apylinkes, šiltnamių link. Laukė nauja pamoka, nauji atradimai, nusivylimai ir nuvertinimai.
Pro menkai pravertas lūpas Hale iškvėpė nedidelį oro debesėlį, virtusį garais bei sustojo prie pat šiltnamio. Mergiūkštės viduje šįkart vyravo gerumas bei nuoširdumas, susipynęs su neutralios nuotaikos pyne. Bet kai visados, išorė išdavė ką kitą. Iš šono pažiūrėjus, Auksė turėtų atrodyti nerimaujanti, sutrikusi bei dėl kažko dvejojanti.
Dar vienas žingsnis, dabar jau vidun. Marietta nedrąsiai, lėtais žingsniais, besidairydama, ėjo per dalį šiltnamio. Vėjo pavelti, pečius siekiantys plaukai atrodė ne per puikiausiai, tačiau tai nemaišė. Pasiekusi pirmą pasitaikiusį suolą, jau šiek tiek už šiltnamio vidurio, Hale atsisėdo ant kėdės. Abi rankas užkėlė ant aptrinto suolo, sukėlusio dvejonių bei kritikos pliūpsnį galvoje, bet laikė prie pat krašto. Tuomet pasuko galvą į vieną šoną ir šiek tiek pakėlusi lūpas, jas suraukė. It norėjusi parodyti keistoką, gyvenimišką jausmą.
Marietta, prabilus profesorei, atkreipė dėmesį į augalą, buvusį ant stalo. Jo net nebuvo pastebėjusi, o dabar Hale antakiai susitraukė. Mergiūkštė nelabai suvokė ar šis augalas tikrai gyvas, mat tokį neperseniausiai išmetė teta. Regis, turėsiu ką pamokyti. Kilstelėjusi antakius, Auksė parodė savo veide nediduką nustebimą. Hale mėgo žaisti savo išore, labiausiai veidu bei gan gerais, o tiksliau puikiais, aktoriniais sugebėjimais.
- Kiekvienas tokios rūšies augalas po žeme, nes jam nereikia šviesos, - kilstelėjo ranką, - jis sugeba gauti reikiamų maisto medžiagų iš dirvos, kaip ir vandens. Tam Ceantus Gabi turi tvirtas, neilgas šaknis, - labiau atsirėmė į stalą nuleidusi kilsteltą ranką, - žiedai mažyčiai, kaip ir priklauso augalui, kuris negauna Saulės. Tik keistoka augalo stiebo spalva. Nelabai galiu suprasti, kodėl ji tokia.
Auksė nutilo, akis sutelkusi į vazoną su augalu. Šis sužadino smalsumą, o ypač klausimą, ar tokį augalą teks bandyti auginti ant šio nediduko, daugybę trūkumų turinčio stalo.

[Merdor Jensen]

Merdor be emocijų ėjo link šiltnamio. Nors tai buvo pirmoji jo pamoka, jis nejautė nei džiaugsmo, nei liūdesio. Vaikinukas buvo paskendęs mintyse apie tai, kaip galės tapti burtininku ir bendraus su tėčiu, kuris galės juo didžiuotis. O mama? Merdor'ui mama jau buvo įgrisusi ir, jo manymu, ji nė trupučio nesupras jo noro būti burtininku. Bent tėvo nesuprato... Merdor'as nejausdamas purkštelėjo, atsiminęs mamos veidą, kai gavo laišką. Besišypsodamas lūpų kampučiu vaikinukas įsliūkino į šiltnamį ir atsisėdo į laisvą suolą. Pažvelgęs į augalą, padėtą ant suolo pirmakursis klausiamai atsisuko į profesorę. Augalas - lavonas? Apie tai mokysimės? Pakrapštęs galvą Merdor'as vos susilaikė nepalietęs augalo. Paprastoje mokykloje ir namuose vaikinukas buvo išauklėtas, kad daiktų negalima liesti, kol nieko nepasako, kad galima. Profesorei pradėjus pamoką vienuolikmečio smailios ausys išsitempė ir ėmė gaudyti kiekvieną garsą. Deja, jis suprato tik tai, kad augalo pavadinimo neįsimins. Besiklausydamas panašių atsakymų, apie augalą, vaikinukas nustatė juokingą miną. Jei visi sako panašiai, kad reiškias teisinga? Hm...
-O gali taip būti, kad šie augalai šviesą gauna iš kokios nors lavos ar magmos ir dėl to puikiai prisitaikę augti po žeme. Tiesiog šviesos gauna ne tiek ir daug... Turbūt ir atsparūs ugniai yra,- atsakydamas Merdor'as ėmė įsivaizduoti magmoje augančias, panašaus į ant stalo esantį augalą, kolonijas.

[Kaylie Mateo]

Kaylie koja už kojos keliavo į Herbologijos pamoką. Ši diena buvo žvarboka, vėjas draikė merginos rudus plaukus, tad ji paspartino žingsnius. Priėjusi šiltnamį, ji greit įsmuko į vidų ir susirado sau laisvą vietą. Prieš penktakursę ant suolo stovėjo augalas, kuris Kay sukėlė įvairiausių minčių. Jis jau labai keistas, tačiau savotiškai gražus, augalas su violetiniu stiebeliu.. kaži ar kada mačiau, - mįslijo mergina. O dar tas pavadinimas, įdomu ar įsiminsiu, - šmaikščiai nusišypsojo grifė ir pažvelgė į mokytoją. Ech.. kodėl nebuvau ankstesnėje pamokoje, tačiau, ką padarysi. Paklausiusi kitų mokinių, Mateo nedrąsiai pakėlė ranką:
- Manau, jiems šviesa nelabai reikalinga, jie prisitaikę augti taip. Iš žemės jie pasisemia tų medžiagų, kurių reikia, nes jei jie sudžiūve ir jų žiedeliai juodi, tai turbūt saulės šviesa juos erzina, jie yra tamsos augalai. -  Burbtelėjusi mergaitė toliau, apžiūrinėjo augalą.

[Alisa Faun]

Alisa stovėjo pas save kambaryje ant lovos ir skaitė knygą. Ant viršelio švietė paveikslėlis su kažkokia tai mergina su raganos kepure ir kate šalia savęs. Netrukus viršelis atgijo, o abu veikėjai nusišypsojo iš kartono. Po minutėlės Alisa užvertė knygą ir padėjo šalia savo lovos. Na ir kam taip anksti atsikėliau? - pamanė ji nužvelgdama save veidrodyje prieš lovą. Visa dar labiau sublogusi, oda šviesesnė nei vasarą nuo Karibų saulės. Ją ir taip močiutė praeitą vasarą kankino bandydama jai sušerti penkis pyrago gabalus, o kažin ką ji dabar pagalvotų? Sušertų ne penkis, o penkiolika gabalų.
Galiausiai po tinginiavimo mergina pakilo ir pagriebusi kuprinę patraukė pro duris, prieš tai dar užmetusi akį į šiandienos tvarkaraštį. Lėtai sėlino koridoriais, nes laiko turėjo į marias. Tik staiga ji koridoriuje pamatė senai matytą draugę ir su ja užsikalbėjo apie mokslus ir šiaip gyvenimą. O tada kaip greitai laikas prabėgo. Ji jau skuodė į šiltnamį bėgomis. Likus vos kelioms minutėlėms, o gal sekundėlėms iki varpo įbėgo į patalpą ir atsisėdo į vieną iš vietų.
Netrukus prasidėjo pamoka. Tiktai išklausiusi mokytojos ji pastebėjo augalą pas save ant stalo. Jis buvo juodais žiedlapiais ir violetiniu stiebu kaip reta. Jį Alisa matė pirmą kartą gyvenime, bet bandydama sėkmę ji iškėlė ranką norėdama pasisakyti:
- Manau, kad šis augalas puikiai auga po žeme dėl savo neįprastos stiebo struktūros. Jis kaupia savo šaknyse vandenį kuris lyg pro kokį sietelį vis po šiek tiek srūva į augalo žiedus. Žiedams pakanka tiek vandens kiek yra, kad galėtų daugintis. Be to, man atrodo, kad jo kuokeliai suaugę su piestele, o tai reiškia, kad jis ir lengvai gali daugintis be didelių pastangų. 

[Claudia otilia Stephalt]

Claudia į pamoką sekė paskui kelias bendramoksles. Kadangi buvo dar naujokė tai dar nelabai gaudėsi.
Prasidėjus pamokai Claudia labai įdėmiai stebėjo mokytoją ir klausėsi kiekvieno jos žodžio. Galiausiai mokytojai paskyrus darbą Claudia šiektiek nedrąsiai prisistūmė savo vazonėlį arčiau. Akimis pradėjo čiupinėti augalą, bandė įsivaizduoti jį augantį po žeme. Galiausiai Claudia suformulavo mintyse savo atsakymą.
-Mano manymu- tarė ji- augalas gerai prisitaikes augti po žeme, nes yra tamsios spalvos, žiedai yra tamsūs be žiedadulkių tai reiškia, kad jiems saulės labai daug nereikia. Augalas lankstus todėl puikiai gali prisitaikyti prie esamų sąlygų po žeme- mažos edvės.
Baigusi kalbėti Claudia nedrąsiai šyptelėjo, Tikiuos atsakiau teisingai- mąstė mergaitė.

[Taylor Granger]

Taylor buvo puikios nuotaikos. Herbologija jai pradėjo patikti jau nuo pačios pirmos pamokos. Ir mokytoja maloni. Mergaitė pažvelgė pro langą ir pamatė,kad lauke prisnigę. Aha, reiks šiltai apsirengti pagalvojo. Taylor išsiemė iš spintos žieminį apsiaustą, apsiavė šiltus aulinukus su netikru kailiu ir išėjo iš pilies.
Taylor įėjo į šiltnamį, ją pritrenkė švelnus dirvožemio kvapas. Mergaitė pakabino ant pakabos apsiaustą ir atsisėdo. Ramiai besišypsodama išsiemė knygas. Mokytoja užrašė ant lentos pamokos temą.
Požeminiai augalai. Esu apie juos girdėjusi staiga suvokė mėlynakė. Išgirdusi užduotį ir supratusi,kad bus įdomu, Taylor prisitraukė prie savęs mažą vazonėlį ir įsižiūrėjo į jame augusį augaliuką.
Augalas buvo mažas,bet atrodė labai stiprus. Tvirtas, tamsaus atspalvio stiebas atrodė neperlaužiamas, o tamsūs violetiniai žiedai švytėjo lengva šviesa. Taylor pakėlė ranką:
- Manau, šie augalai puikiai prisitaikę prie gyvenimo po žeme. Jie stiprūs, todėl gali rausti žemę ir jiems nepritrūksta vietos, o jų žiedai skleidžia šviesą. Vadinasi, jie patys pasigamina sau gliukozės iš savo pačių šviesos ir jiems nereikia saulės,- išbėrė kaip žirnius jaunoji burtininkė.

[Victoria Vailt]

Viki nuskubėjo link šiltnamio, dabar jai vyks Herbiologijos pamoka, todėl negali pavėluoti, beveik paskutinė įėjus į šiltnamį staigiai susirado sau vieta.
Mokytoja pradėjo kalbėti apie augalus ir panašiai,bet šiandien Viki išsiblaškiusi tai gi tik puse girdėjo ką mokytoja pasakoja. Mokytojai davus užduoti Viki kruptelėjo, apsidairiusi pastebėjo, jog visi žiūri į priešaisnsave padėtus gėlių vazonėlius. Pirmajam mokiniai pateikus savo nuomone Viki tik kilstelėjo antakį. Veidas buvo keistai abejingas. Toliau visi sakė savo nuomone galiausiai pati paskutinė gana pagrįstai ir aiškiai išreiškė savo nuokone ilgaplaukė buvusi netoli Viki. Galiausiai atėjo ir jos eilė. Ilgai galvojusi ji prabilo:
-Naaa...-tesė Viki vis mąstydama ir mąstydama ką čia pasakius, staiga jai kilo išganinga mintis greičiausiai išgelbseti ją nuo mokytojos nemalonės- augalas yra gana lankstus, tamsus tad sunkiai pastebimas žemėje, jo šaknys yra nedidelės, nes pagrindinės šaknys yra augalo šakos kurios skverbiasi gilyn į žemę, šaknys augalo apačioje yra tam jei augalas išlindes į žemės paviršiu turėtu į ką remtis.
Baigusi Viki šyptelėjo, pakėlė akis į mokytoją ir laukė kas bus toliau.

[Santa Marcelė Desmet]

Pabudęs ir pasirąžęs, vaikinukas išlipo iš lovos. Susiruošęs ir apsirengęs, pasigriebė herbologijos vadovėlį ir išėjo iš savo koledžo teritorijos. Truputį pasigailėjo, kad nepavartė vadovėlio vakar, nesitikėjo jog jau šiandien bus herbologija. Pasiekęs klasę-šiltnamį, raudonplaukis atidarė duris ir įėjo.
- Laba diena, profesorė. - Pasisveikino Jordanas ir atsisėdo į vieną iš laisvų vietų. Išgirdęs pamokos temą, greit pervertė vadovėlį, tačiau neradęs temos apie požeminius augalus, atsiduso. Matyt, pamokos temos ne iš vadovėlio, tad iš kur profesorė gali traukti tokią medžiagą? tada pats sau į klausimą ir atsakė ji juk profesorė. Kadangi iki tol gyveno žiobarų pasaulyje, nežino nieko apie šiuos augalus ir peržvelgęs šiltnamį palaukė teisingų atsakymų - buvo labai įdomu daugiau sužinoti apie šiuos augalus.