0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

neptunica

   Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba yra Magiškojo transporto departamento skyrius, kurio pareigos yra prižiūrėti, kontroliuoti ir reguliuoti kelionmilčių skrydžių tinklą, taip pat prijungti prie tinklo naujus židinius (šį darbą atlieka Skrydžių valdymo centras, Kelionmilčių skrydžių tinklo vadybos dalis).
   Skyriaus darbuotojai turi galią stebėti ir kontroliuoti tinklo ryšius ir gali klausytis pokalbių, vykstančių per šį tinklą. Darbuotojai yra vadinami kelionmilčių skrydžių tinklo reguliuotojais. Keliavimas kelionmilčiais reiškia, kad burtininkai gali keliauti iš vietos į vietą nepažeisdami Tarptautinio Burtininkų Slaptumo Statuto (Žiobarų židiniai į tinklą paprastai nėra prijungiami), be to, tai tinka vaikams, senjorams ir ligoniams.
   Pavaldus Magijos ministrui, jo vyresniajam bei jaunesniajam padėjėjams ir Magiškojo transporto departamento vadovui.

   Ant baltojo ąžuolo durų su modernia rankena pakabintoje lentelėje iškaltas užrašas „Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba“. Įžengus vidun, pateksi į gana nemažą koridorių tamsiai pilkšvomis grindimis, pastelinės samanų spalvos sienomis bei juodmedžio spintomis pasieniuose. Panašus vaizdas išlieka ir vadybos kabinetuose: daugelyje jų yra po vieną platų stalą, kelias švelniai kreminės spalvos, patogias odines kėdes. Ant palangių daug kur esti kaktusų. Koridoriaus gale yra ir nedidelė virtuvėlė - nors bufetas vos dviem aukštais žemiau, darbuotojai dažniausiai gaminasi maistą patys.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
 Mayra skuodė laiptais aukštyn. Jai neberūpėjo, kuriame aukšte atsidurs -  buvo svarbu tik dingti kuo toliau nuo to bereikšmio chaoso ir skerdynių. Mergina norėjo ką nors padaryti naudingo, bet galvoje vis tiek buvo tuščia. Ji jautėsi tokia nereikšminga ir įskaudinta. Lukas ja nepasitiki. Net neužsiminė, kad šiandien bus ministerijoje. O ir šitam triukšme ji tik dar viena lengvai pakeičiama pėstininkė. Niekas.
 Atplėšusi duris į kažkurį lygį, juodaplaukė nėrė į pirmą pasitaikiusį koridorių, kuo toliau nuo esančių žmonių. Jos širdis daužėsi kaip po maratono, nors klastuolė užlipo vos keliasdešimt laiptų aukštyn. Sakiau, kad reikia priaugti svorio. Prašau, ne dabar.
 Žalias koridorius Mayrai priminė mišką ir jame juntamą ramybę. Atsirėmusi į sieną, mergina klausėsi, kaip žmonės už durų bėgioja pirmyn ir atgal. Ji nebežinojo, kas priešai, o kas - sąjungininkai. Tiesiog norėjo, kad kuo greičiau viskas baigtųsi.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
   Kiekvienas kūno centimetras liepsnojo noru nudėti Ianą, sustabdyti visą šį chaosą ir leisti ramybei ir vėl įsikaraliauti Magijos Ministerijoje. Nors galbūt jos čia niekuomet ir nebuvo, bet tai kas vyko dabar anaiptol nepriminė nepriekaištingos ministro darbovietės.
   Derėjo pribaigti Ianą vilkolakių sambūryje... Pasiųsti jį Laertui į glėbį...
   Ji žingsniavo ramiai, išdidžiai ir oriai. Ilgi, juodi plaukai, surišti aukštai į kasą, draikėsi už nugaros. Rankos be jokio svorio buvo prigludusios prie šonų. Pusmėnulio gaujos alfa į mūšio centrą įžengė beginklė. Iš pirmo žvilgsnio. Du juodojo kristalo kardai, tvirtai prikabinti prie diržo, apgaubti burtų, paversti kitiems nematomais.
   Vyko mūšis ir buvo aišku, kad kas nors turės mirti. Anksčiau ar vėliau, klausimas - kas?
   Stabtelėjo. Klausą pasiekė daugybė žingsnių ir balsų. Vieni, regis, buvo pažįstami, kiti - bereikšmiai.
   Labai tikiuosi, kad ministras išsinešdino, kol Ianas nenudėjo jo ir nepasiskelbė idiotų karaliumi...
   Ryškiai mėlynos akys nukrypo į šalį, tuomet į priešingą pusę, galiausiai mergina pasileido laiptais. Jai nerūpėjo, ką pirmiausia sutiks: Igį, Ianą, Fasirą, jei šis vis dar čia, Iano šalininkus ar kitus vilkolakius. Rūpėjo visa tai, kuo greičiau užbaigti. Budėti Ianą.
   Vikriai lipdama laiptais stabtelėjo tik tuomet, kai žvilgsnis užfiksavo pažįstamą personą.
   -Mayra?-balsas išdavė nuostabą. Žinojo, kad ji - Iano pakalikė, bet kad šis įvels ją į visą chaosą, nesitikėjo. Galbūt ji čia savo noru?
   -Ką čia veiki?-išsitiesė įsmeigdama žėrinčias akis į merginą, kurią išvydusi pirmą kartą neabejotinai paliko nepamirštamą, erzinantį prisiminimą apie save. Ką gi, situacija pasikeitė. Lunai neberūpėjo principai ar tai, kas palaikė Iano pusę, ji čia atėjo ne žudyti visų, troško, kaip bebūtų keista, išgelbėti Iano pakalikų gyvybes ir neleisti šiam laimėti. Pastarąjį norą įgyvendinti vertė kiek daugiau nei troškimas, kad didžioji dalis mūšio dalyvių nenukentėtų. Ji troško jo mirties.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
 Mayra kalbėjosi su savimi. Na, tiksliau, bandė kalbėtis. Nė viena iš asmenybių nenorėjo nusileisti kitai, tad tolimesnių veiksmų planas buvo visiškai neaiškus. Mergina tuščiu žvilgsniu spoksojo į žalią sieną, kuri priminė jau ne mišką, bet bjaurų nepavykusį eliksyrą. Bailė. Pati tai pasirinkai ir dabar, iškilus pirmam sunkumui, pasipustysi padus? Nebeišeisim, vestibiulyje chaosas, bet turiu kažką daryti. Tai grįžtam. Mayra susiraukė. Ne, ji atgal eis tik jeigu nebus kito pasirinkimo, nes kuo daugiau galvojo, tuo labiau nepritarė Ianui. Na, vis dar nepritarė ir Ministerijos ,,leisk akivaizdaus pavojaus nekeliantiems reikalams išsispręsti patiems" pozicijai. O galbūt paprasčiausiai išsigaravo visas tas paaugliškas kvailumas ir klastuolė atvertė dar vieną savo gyvenimo lapą, kuriame vyravo kitoks požiūris į gyvenimą. Kad ir kas ten nutiko jos galvoje, Mayra suprato, kad akivaizdus pavojus Lukui vertė ją rinktis, ką daryti toliau. Grįžti? Pasitraukti?
 Toliau mąstyti merginai neteko, mat jos ausis pasiekė pažįstamas balsas ir ji iškart įsitempė, pasiruošdama gintis.
-Luna?-ilgiau pasirausus galvelėje, iškilo ir priešais stovinčios merginos vardas. Mayra vis tiek nenuleido lazdelės - puikiai atsiminė juodaplaukės požiūrį į Ianą ir, turbūt, tas pats galiojo ir jam paklūstantiems kvailiams. Kaip ji.
-Nežinau,-silpnumo akimirką Mayra pasakė tiesą. Ji tikrai nebežinojo, ką čia veikia. Dabar ji norėjo tik pasiimti Luką ir dingti kuo toliau iš čia.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
   Na, dėl nepamirštamo, neišdildomo prisiminimo apie save Mayros galvoje neklydo. Tamsiaplaukė akivaizdžiai nepasitikėjo pasirodžiusia Pusmėnulio gaujos alfa. Stebėtis neverta. Vargu ar šiuo metu Magijos Ministerijoje kas nors kuo nors pasitikėjo. Kilo abejonė, kad daugelis nė patys savimi nebepasitiki. Visur tvyrojo chaosas, baimė, nežinomybė, abejingumas.
   -Nurimk,-ryškiai mėlynoms akims pastebėjus užimtą gynybinę poziciją ir iškeltą lazdelę, ramiai ir lėtai kilstelėjo abi rankas. Kovoti neketino, bent jau ne su Mayra, kuri, regis, ėmė dvejoti dėl savo pasirinkimo. Galbūt suprato, kad Ianas visai ne tas, kurio pusę derėtų palaikyti?
   Kurį laiką atidžiai stebėjo priešais stovinčią merginą. Bandė suprasti, kas gi šiai neduoda ramybės, kas tokio nutiko, kad ši ėmė dvejoti. Be abejo, Mayra nebuvo išmokyta ir paruošta tam, kas vyko dabar, priešingai nei tamsiaplaukė, užaugusi su kardu rankose, mokyta kovoti ir žudyti kitus.
   Vis gi šįkart kovos menus paliko nuošalyje. Buvusi klastuolė nebuvo kalta dėl to, kas vyko dabar, ji tebuvo pėstininkė, pasiuntinė.
   -Nurimk,-dar kartą pakartojo, nesiėmė jokių veiksmų, stovėjo ramiai,-neketinu tavęs pulti,-gūžtelėjo pečiais neslėpdama jokio plano. Nors pastarąjį turėjo, tačiau šis nebuvo susijęs su priešais stovinčia dailiosios lyties atstove.
   -Mayra, neketinu imtis jokių veiksmų prieš tave, tu pasimetusi,-galiausiai konstatavo turbūt abiems merginoms aiškų faktą.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
 Luna jos nepuolė, bet Mayra vis tiek neleido sau atsipalaiduoti. Niekada nežinai, ką sugalvos kitas. O ir dar tas ,,nurimk" - merginai atrodė, kad su ja kalbasi kaip su besiožiuojančiu vaiku. Tai erzino. Tamsios akys ir toliau sekė kiekvieną Lunos judesį.
-Ir kas iš to?-priešiškumas jautėsi juodaplaukės balse. Ji nesuprato, kam čia garsiai skelbti akivaizdžius faktus. Taip, ji dabar pasimetusi. Ar prašys kažkieno, kas greičiausiai nusiteikęs prieš ją, pagalbos? Mažai tikėtina.
-Ir turėčiau patikėti tavimi kodėl? Nes skersgatvyje palikai gyvą?-dabar Mayros balsas buvo kažkoks nenatūraliai ramus ir net pati mergina susimaišė ar tai ji, ar Gynėja prabilo. Mergina suspaudė lazdelę ir apsilaižė lūpas - menki ženklai, išduodantys jos nerimą. Nenorėjo mirti kaip žiurkė įsprausta į kampa, bet kuo puikiausiai suprato, kad prieš Luną neatsilaikytų. Kvailė.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
   Ji neprarado budrumo, atidžiai stebėjo kiekvieną Pusmėnulio gaujos alfos veiksmą. Galbūt Mayra ir nebuvo mokyta vertinti priešininką, jo veiksmus, strategijas ar mąstymą, tačiau nebuvo tokia naivi, kad taip lengvai patikėtų ta, kuri gynė kitą pusę ir karingai nusiteikusi stovėjo priešais.
   Kažkodėl būtent toks buvusios klastuolės veiksmas privertė šyptelėti tamsiaplaukę. Mayra užsitarnavo pagarbą jaunosios anglės atžvilgiu. Galbūt apmokyta ir paruošta trumpaplaukė būtų buvusi puiki kovos partnerė? Deja, visa tai nuspręsti iš vieno gesto buvo kvaila, todėl pastarąja mintį Luna nuvijo šalin.
   Priešais stovinčią personą akivaizdžiai suerzino bandymas nuraminti ir įtikinti taikos pasiūlymu. Ji netikėjo ir turbūt teisingai darė. Pasitikėti niekuomet niekuo negali. Neretai net ir pačiu savimi.
   -Ne,-papurtė galvą, juodi, ilgi plaukai išsidraikė ant nugaros,-neturi priežasties manimi pasitikėti, lygiai taip pat, kaip aš neturiu priežasties pasitikėti tavimi, bet pulti neketinu,-dar kartą pateikė savo planus.
   Jai reikėjo ne to. Ji visiškai netroško išžudyti visų čia esančių, pradedant Mayra, baigiant Igiu ar Magijos Ministru, jei šis vis dar buvo čia. Priešingai, buvo pasiryžusi išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvybių. Kaip ironiška.
    -Šiame mūšyje dalyvauja kur kas labiau erzinantys ir chaosą keliantys žmonės už tave, todėl, jei norėčiau, ką nors nudėti, pradėčiau tikrai ne nuo tavęs. Palikau tave gyvą, nes nemačiau prasmės tavęs žudyti, kaip nematau ir dabar,-tyliai atsidususi įsmeigė ryškiai mėlynas akis į buvusią klastuolę. Kantriai laukė, kol ši bent jau teiksis nuleisti lazdelę.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
 Luna vis dar stovėjo ir šnekėjo su ja, tad mergina nusprendė, kad jei juodaplaukė būtų norėjusi ją užmušti, tai būtų seniai tą padariusi. Toks nuosprendis leido jai galutinai perimti kūno valdymą ir užsičiaupti visais pavojaus varpais skambinusią Gynėja. Mayra, supratusi, kad tai ji viena vėl valdo savo kojeles ir rankeles, sumirksėjo ir lėtai nuleido lazdelę, kad ir kaip ta į smegenų kamputį nugrūsta asmenybė tam priešinosi. Merginai buvo keista dalintis kūnu su ja, dar keisčiau, kai girdėdavo ją/save/kažką kalbant. Bet tai greičiausiai nepasikartos. Nereikia dar labiau iškreipti tų ribų tarp aš, tu ir ji.
-Kodėl su manimi kalbiesi? Tikrai nesustojai pašnekučiuoti apie gyvenimo ir visos šitos mėsmalės prasmę,-Mayra ištarė labiausiai ją kankinusį klausimą nuo pat šio keisto susitikimo pradžios. Ji turėjo Lunos daugiau gyvenime nepamatyti, o ne susitikus skerdynių viduryje užvesti keistas diskusijas.

((Tęsinys))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
  Girtas tėtis, Quentin nebuvo naujiena. Vaikinukui nuo pat gimimo teko stebėti jį dažnai begirtuokliaujantį. Bet ši diena buvo išskirtinė tuo, kad Yann tėtis ne tik prisigėrė, bet sumanė būdamas girtu atlikinėti "svarbius" reikalus, o negano to, kartu vestis ir pati grifuką. Tad jau dabar, bežingsniuodamas kelionmilčių skrydžių tinklo vadybos kabineto link, Beaux nepatenkintas burbėjo sau po nosimi ir besigėdindamas, kelių metrų atstumu vilkosi paskui tėvą. Pasirodo, kad jaunuolio tėvas dar turėjo lašą mandagumo ir sugebėjo pasibelsti į kabineto duris, prieš įžengiant į jį. Dažytų plaukų savininkas bežvelgdamas į grindis, pakartojo girtuoklio veiksmą ir niūriai įžengė į kabinetą. Šiam atsisėdus ant kėdės, Quentin neliko nieko kito, kaip tik atsiremti į sieną ir nuobodžiai stebėti savo senus batus. Mokiniui visai nerūpėjo nė tėčio reikalai, nė niekas kitas. Jis tik tikėjosi, kad šiam pavyks kuo greičiau iš čia išsinešdinti, nepatyrus labai daug gėdos. Trumpai tevykusiems pokalbiams nutilus, pusiau prancūzas pakėlė žvilgsnį nuo grindų.
- Gražiausia. - Gėdingai sumurmėjo sau po nosimi šis, kai pamatė, kad jo tėvas yra užmigęs ant stalo. Vienuolikametis priėjo prie tėčio ir trenkė jam per galvą, bet tai jo nepabudino. Vaikinukas atsiduso ir atsisuko į kabineto darbuotoją, savininkę bei suraukė antakius, kadangi ši jam buvo kažkur begalo matyta.
- Mayra? - Dar kartelį nužvelgęs juodaplaukę, sutrikusiu balsu paklausė Quentin.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
 Ak, Ministerija! Nežinomybės ir netikro saugumo sostine!
 Kerų sluoksniais ir žalvariniais čiaupais apsaugotame pastate Mayrą stebėjo nebe šešėlių, bet akylos bendradarbių akys, už nugaros sklindant šnabždesiams apie jos beprotybę, o vadovas vis dar spoksojo į ją taip, tarsi mergina po skyrių vaikščiotų vien su bikiniu.
 Bet juodaplaukei tai neberūpėjo. O tiksliau, ir nelabai galėjo rūpėti. Oranžinės piliulės vis dar šoko jos venose, aptraukdamos smegenis maloniu rūku.
 Niekas jos gyvenime nepasikeitė, na, beveik niekas. Ji gavo savo atskirą kampelį su dar daugiau popierių ir kvailų žmonių. Užtat dabar buvo durys, ant kurių net jos pavardės nebuvo. Tiesiog durys, saugančios nuo viso šešto lygio triukšmo. Bei keistų žvilgsnių.
 Tuščias popieriaus lapas mirguliavo priešais Mayros akis. Uniforminis švarkas, jau šiek tiek per didelis dėl rudaakės numesto svorio, kažkaip keistai gulė ant jos pečių. Dar viena darbo diena. Netikėtas beldimas pažadino ministerijos darbuotoją iš savotiško transo. Kiek ji prisiminė, šiandien nebuvo susitarusi priimti dar vieną kvailelį, nesugebėjusį užpildyti eilinės formos savarankiškai. Ne, visada jiems parodyk - rašytis čia, varniukė ten, reikia tokių ir tokių popierių, juos gauti čia ir čia.
-Laba diena, kuo galiu padėti?-išspaudusi klientų aptarnavimo šypseną prabilo Mayra. Na, tik tiek ir tekalbėjo. Nuo vyriškio atsklidęs tvaikas tik ir prašėsi apsauginių, kurie jį greitai panaikintų, bet mergina tik kantriai linkčiojo galva. Iš stalčiaus jau ir reikiamus popierius išsitraukė, kai garsiai į stalą atsitrenkęs vyras...užmigo. Kažkur šone sujudėjęs berniukas tik dabar atkreipė juodaplaukės dėmesį. Trinktelėjimas į galvą jau nieko nenustebino.
-O vargeli,-tyliai sumurmėjusi, ministerijos darbuotoja iš po stalo išsitraukė oro gaiviklį ir papurškė. Alkoholio kvapas, susimaišęs su pakalnutėmis ir kažkokiu įsivaizduojamu jūros brizu, pasidarė pakenčiamesnis.
-Taip?-atsiliepė į savo vardą mergina.-Jis... Dažnai taip? Gal pakviesti apsaugą?
Žinoma, Mayra mielai likusi viena su savo darbais, bet dabar visa tai atrodė... Netinkama.
 Atsisėdusi atgal į kėdę, juodaplaukė pasitvarkė švarką ir gurkštelėjo jau spėjusios atšalti arbatos. Štai tau ir įprasta darbo diena.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
  Merginai papurškus oro gaiviklio ir bandant bent kiek išnaikinti alkoholio kvapą, Quentin atsiprašančiai šyptelėjo ir dar kartelį trenkė tėvui į galvą, bet šis nė nepasijudino iš vietos. Kokią gėda dabar patyrė jaunuolis, nebuvo įmanoma apsakyti. Įsivaizdavau ne tokį pirmą susitikimą su savo teta, kuri turbūt net nežino kas aš ir nežino, kad egzistuoju. Pagalvojo grifukas ir sunkiai atsidusęs pažvelgė į tamsiaplaukę.
- Teta Mayra, aš tavo sūnenas Quentin Yann Beaux. - Vis dėl to nusprendė prisistatyti vaikinukas, nors žinojo, kad Mayrai tai turbūt mažai tereiškė ir terūpėjo. Quentin savo gėdingą žvilgsnį vėl nusuko į tėvą, kuris turbūt pamanė, kad kabineto stalas yra patogi lova ir užmigo kaip užmuštas. Šią akimirką dėl gėdos, vienuolikametis mielai būtų gerai jam užvožęs, bet buvo aišku, kad smūgis tikrai nebūtų buvęs labai stiprus.
- Tai pirmas kartas kai jis mane vedasi kažkur, kai yra girtas. Viskas gerai, aš susitvarkysiu ir kažkaip išsitempsiu jį iš čia. Atleisk už rūpesčius - Tarė Beaux ir dar kartelį trumpam žvilgtelėjo į Mayrą, kuri pasirodė išties maloni, bet tai turbūt buvo malonaus bendravimo su klientais kaukė. Vaikinukas atsiduso ir priėjo arčiau tėvo.
- Pabusk, idiote. - Pasišlykštėdamas ištarė Quentin ir ruošėsi paėmęs jį už parankės pakelti bei kuo greičiau dingti iš čia, kad daugiau netrukdytų savo tetai.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
 Šiek tiek jau pastovėjusi juoda arbata nemaloniai sukuteno liežuvį ir gerklę. Mayra kuo puikiausiai girdėjo berniuko žodžius, tik buvo šiek tiek per daug apkvaitus, kad iškart parodytų savo reakciją. Juodaplaukė kuo puikiausiai prisiminė tą keistą laišką, išsiųstą prieš daugiau nei vienuolika metų, bet ją pasiekusį vos prieš kelias dienas. Quentin Yann Beaux... Merginai pasirodė keisčiausia tai, kad jos pusiau-sesuo apie ją žinojo. Net adresas buvo senasis, kai ji dar gyveno Glazge su motina. O Mayra... Mayra nieko nežinojo. O sprendžiant iš berniuko tėvo būklės, su savo sesers apie tai niekada ir nepaklaus.
 Puodelis garsiai barkštelėjo į lėkštutę. Paėmusi lazdelę, tą miegantį girtuoklį su visa kėde prirėmė prie sienos.
-Tegul miega. Mums reikia pasikalbėti,-rimtu veidu, ministerijos darbuotoja mostelėjo į laisvą kėdę priešais jos stalą,-Sėskis. Gyveni Prancūzijoje? Kur mokaisi? Nori arbatos?
 Bandydama bent šiek tiek nuraminti pro vaistų sukeltą rūką besiveržiančias emocijas, ministerijos darbuotoja pasiėmė popierius ir pradėjo juos sparčiai pildyti. Kabinetą pripildė plunksnos skrebenimas.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
  Vaikinukas jau ruošėsi griebti tėtį už pažastų ir ištempus iš šio kabineto, ant jo veido užpilti kokio vandens, kad šis girtuoklis pagaliau pabustų, bet Mayra tuoj pat nustūmė baisų tvaiką skleidžiantį vyriškį su kėde prie sienos. Quentin klusniai klestelėjo ant prieš tetą esančios kėdės ir nejaukiai apsižvalgė kabinete. Kabinetas buvo eilinis, niekuo neišsiskyrė iš kitų ministerijos darbuotojų kabinetų, tad mokinys buvo priverstas grąžintį žvilgsnį į tamsiaplaukę. Tuoj pat iš šios pasigirdo šūsnis klausimų, kad Yann nė nespėjo susigaudyti.
- Gyvenu Prancūzijoje su šiuo kvailu girtuokliu. Mokausi Hogvartse ir taip, tavo Lukas jau spėjo prisiklausyti mano jo erzinimų per magiškų gyvūnų priežiūros pamoką. - Trumpai atsakė į klausimus, taip pat pridėdamas ir neklaustų atsakymų ir menka šypsena nusišypsojo tetai.
- Arbatos? Visai norėčiau. - Pagalvojęs apie vaisinę arbatą, tarė dažytų plaukų savininkas ir nužvelgė savo tetą, kuri iš išvaizdos atrodė begalo jauna.
- Kiek tau metų? - Iš grifo gūžtos nario lūpų išsprūdo klausimas ir šis jau norėjo trenkti sau per kaktą, dėl jo kvailumo...           

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
 Dokumentuose sparčiai daugėjo žodžių, varnelių bei parašų. Klausydamasi sūnėno, Mayra linkčiojo. Taip iš oro atsirandantys giminaičiai jos kažkaip nebestebino, mat pati kuo puikiausiai žinojo, koks buvo jos tėvas. Santuoka jo nepakeitė, o ir Samanta buvo vienintelė moteris, pačiupusi jį už pakarpos dėl tų kelių kartu praleistų naktų.
-Ak, tai jau susipažinai su Luku...-tyliai nutęsė mergina. Kažkaip ją tas faktas erzino. Galėtų sužadėtinis ir mest tą mokymą, mat ir taip jie nebesimato, o ir dar tokia išlendantys klausimai... Ne ne, geriau jau eitų arklių prižiūrėt į kokį žirgyną.
 Dėl arbatos, židinių tinklo reguliuotoja tik spragtelėjo pirštais ir arbatinukas, gyvenantis kažkur ant popierių, pradėjo tyliai burbuliuoti.
-Turiu tik juodos. Tiks?-išsitraukusi iš stalčiaus dėžutę su arbatžolėmis ir šiek tiek gyvenimo mačiusį puodelį, įsibėrė šiek tiek arbatos sau ir ištiesė indą Quentin Mayra,-Jei nenori juodos, galiu dar pasiūlyti kavos. Irgi juodos.
-Dvidešimt,-net nesustojusi pagalvoti ar pasijusti nepatogiai, išbėrė mergina. Ištraukusi pienišką šokoladą, padėjo ant stalo - gal sūnėnas susivilios.
-O tu kelintam kurse mokaisi? Ir kur tavo mama?-paklausi tokio sunkaus klausimo lygiai taip pat, lyg klaustų, koks lauke oras, ministerijos darbuotoja atsistojo, pasiėmė arbatinuką ir, grįžusi į vietą, pripildė puodelius verdančio vandens.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Kelionmilčių skrydžių tinklo vadyba
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
  Berniukas matė, kad jo teta buvo labai susitelkusi į dokumentus ir jų pildymą, bet taip ir turėjo būti, kadangi tai buvo jos darbas, o ne kažkokia kavinė, kurioje jie sėdėtų, šnekėtųsi ir gertų arbatą, tad Quentin vis tai pilnai suprato ir nesijautė dėl to nejaukiai.
- Nepasakyčiau, kad su juo susipažinau. Tik paerzinau jį per pamoką. Nė nežinau ar jis suprato, kas aš toks, bet visa tai nesvarbu. - Paaiškino pirmakursis. Tuoj pat šiam buvo ištiestas indelis su juodąją arbata. Dažytų plaukų savininkas paėmė indelį ir nusišypsojo dėkinga šypsena bei įsibėrė jos į puodelį bei pastatė jį ant stalo. Išgirdęs Mayros metus, vaikinukas tik linktelėjo galva, parodydamas, kad suprato ir nusišypsojo. Deja, bet po sekančio klausimo, šypsena iš berniuko veido dingo. Šis nejaukiai apsižvalgė, galvodamas, kad šiam dar pavyks kažkaip išsisukti nuo atsakymo, bet atsiduso, kai suprato, kad teks atsakyti.
- Aš pirmakursis. Mano mama mirė begimdydama mane. Nė neturėjau progos jos pamatyti. - Besijausdamas kaltu, paaiškino grifų gūžtos narys ir nuleido žvilgsnį į medinį stalo paviršių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Quentin Yann Beaux »