0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #195 Prieš 4 metus »
Bandyti vėl. Elridė giliai įkvėpė ir šiek tiek pasvarste, ar jai tikrai pavyks iškviesti formą turintį gynėją. Aišku, širdis troško, kad tai įvyktų kuo greičiau, bet ji žinojo, kad jai gali ir nepavykti.
Nusiraminam ir stumiam mintis tolyn... Pasistengdama ištuštinti iš galvos dvejones baltapūkė vėl ėmė kauptis ties burtažodžių, o po to ir savo prisiminimu. Jos veide atsirado maža šypsenėlė, mergaitė paruošė burtų lazdelę.
-Expecto Patronum,-kambaryje vėl nuskambėjo jau kelis kartus kartotas burtažodįs, iš mergaitės burtų lazdeles vėl išsprogo, rodos, rūkas. Elridė vis labiau didžiavosi savimi ir nežadėjo sustoti, ji labai norėjo pamatyti savo gynėją ir labai apsidžiaugtų, jei tas gynejas būtų koks nors stiprus, ar gerai atrodantis gyvūnas.
Mergaitė nesustojo, ji bandė burti dar kartą, o vėliau ir dar kartą, bet sulaukė tik to paties rūkelio. Svarstydama, kame bus bėda Elridė žvilgtelėjo į savo globėją ir vos vos šyptelėjo. Kas pasikeistų, jei ji naudotų visai kitą prisiminimą? Baltapūkė vis dar buvo linksma, ji jautėsi laiminga ir išmąstė, kad galbūt tai gali būti kur kas geriau, nei prieš tiek metų įvykęs dalykas, o ir įsivaizduoti nebuvo sunku, kadangi viskas buvo vos prieš kelias sekundes.
Elridė vėl susikaupė ir pasiruošė.
-Expecto Patronum,-drąsiai ištarusi burtažodį mergaitė išvydo pagaliau nebe rūką, o mažą sidabrinį triušiuką. Elridė sustingo iš nuostabos, bet ne todėl, kad jai pagaliau pavyko kerai, o todėl, kad matė ne kažkokį, jos manymu, "kietą" gyvūnėlį, o paprasčiausią triušį.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #196 Prieš 4 metus »
Erdvus treniruočių kambarys, garsiai aidintis Elridės balsas ir netoliese stovintis tamsiaplaukis priminė, jog įprasta treniruotė namuose su vyresniuoju burtininku liko praeityje. Dabar jaunąją ispanę supo nepažįstama aplinka, vos du kartus sutiktas animagas, būsimas burtų mokytojas, ir šviesiaplaukė grifė, su kuria spėjo susibendrauti per visus Hogvartse praleistus metus.
Sulaukusi juodosios magijos žinovo klausimo ir šio dėmesio, Davina vos matomai linktelėjo, nebyliai atsakydama į jai adresuotą klausimą.
Žinojimas, jog netrukus teks išbandyti naujus burtus ir gebėjimus, įgytus per šešerius mokslo metus Hogvartse, nesukėlė jokių jausmų. Jaudulys ir nerimas, regis, buvo dingę, palikdami vietą nekantrumui. Neseniai lankytos treniruotės su kardais bei kitais ginklais ir daugybę metų trunkantis šaudymas iš lanko suteikė pasitikėjimo savimi. Nors retkarčiais tekdavo improvizuoti, tačiau visuomet žinodavo, jog pavyks.
Kambaryje pasirodžius jaunosios burtininkės sukurtam triušiukui, dangaus mėlynumo akys nukrypo į baltaplaukę, o veidą papuošė draugiška šypsena. Žinojimas, kaip sunku pirmąjį kartą iškviesti gynėją, leido nuoširdžiai pasidžiaugti Elridės sėkme. Tiesa, pačios žaliaakės veidą puošė nuostaba, tačiau, regis, ne dėl sėkmės. Viltis, jog pasirodys galingas žvėrelis, užleido vietą nuostabai.
Kryptelėjusi galvą, šviesiaplaukė žvilgtelėjo į netoliese stovintį vaikiną, laukdama šio reakcijos dėl, kaip pati spėjo, globotinės sėkmės iškviesti gynėją. Veide žaidžianti nedidelė šypsena nė akimirkai niekur nedingo.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #197 Prieš 4 metus »
Davina linktelėdama animagui leido suprasti, jog ji jau yra išsirinkusi burtažodį. Tai reiškė, jog tuoj galės duoti darbo ir kitai merginai, tačiau kol kas dar jo nedavė. Kol kas dar stebėjo savo globotinę, kuri vis kartojo tą patį burtažodį ir atlikinėjo tą patį rankos judesį. Viskas iš techninės pusės lyg ir buvo gerai. Na, tiksliau ne lyg ir, o buvo gerai. Sukuriama šviesa tik patvirtindavo, kad viskas daroma, kaip reikia. Tik tiek, jog nebuvo sukuriamas formą turintis gynėjas. Po dar vieno bandymo baltaplaukė mergaitė žvilgtelėjo į Edgar'ą, tačiau jo nieko neklausė. Pats juodaplaukis taip pat nieko nesakė, nes neturėjo ką. Grifė darė viską gerai, tad jai reikėjo tik daryti tai, ką ir darė prieš tai, tikintis, jog pavyks pasiekti norimą rezultatą. Jei to padaryti nepavyktų, tuomet būtų bent pagilinti įgūdžiai to, ką jau šiandien išmoko. Vis gi laukti ilgai norimo rezultato neteko. Elridė vėl susikaupusi tarė burtažodį, kuris jai šį sykį padėjo išsikviesti gynėją, kuris buvo gyvūno formos.
- Šaunuolė,- Jeffter'is šyptelėjo žvelgdamas į triušiuką. Kažkodėl toks globotinės gynėjas jo nestebino.
- Pamėgink dar keletą kartų atlikti šiuos kerus, ir jei jie tau pavyks be didesnių sunkumų prieik prie manęs,- su šypsena pasakė vis dar nustebusiai Endlercat, kuri, regis, dar pati netikėjo, jog jai pavyko.
- O mes,- trumpaplaukis vaikinas jau žiūrėjo į Daviną, - Eime pradėti tavo treniruotės.
Žaliaakis paėjo atokiau nuo Hogvartso moksleivės, kuri treniravosi gynėjo kerus, kad jai nesimaišytų ir vėl pažvelgė į mėlynakę.
- Tai kokius kerus išsirinkai?

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #198 Prieš 4 metus »
Mergaitei prireikė laiko atsitokėti. Šioks toks nusivilimas gautų gynėju jį pradangino, o ir pati Elridė nebe labai norėjo tokio kviesti. Na, bet, rodos, jos globėjas nebuvo nepatenkintas tokiu gyvūnu, tad galbūt viskas gerai?
Baltapūkė dar truputėlį pasvarstė, ką tai turėtų reikšti dėl pačios mergaičiuokės, juolab, savęs ji tokiu, sakykim "švelniu", padarėliu nepalaikė. Na, bet reikėjo susitaikyti ir savo gebėjimus tobulinti.
Elridė dar kartą susikaupė ties savo linksmu prisiminimu ir pasiruošė burti.
-Expecto Patronum,-dar kartą pasigirdo kambaryje burtažodis ir iš burtų lazdeles pasirodė gražus triušiukas, beje, šį kartą mergaitė šypsojosi svarstydama, kad gal nieko ir blogo su tokiu gyvūnu, jei jis tikrai apgins tinkamai.
Baltapūkė dar kelis kartus pakartojo savo burtažodį įsitvirtindama jį, o tada pakartodama jau be burtažodžio lazdelės mostus, kad šiuos tikrai tikrai įsidemėtų, o tada ramiai atsisuko į savo globėja, kadangi jai buvo labai smalsu, kaip seksis Davinai.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #199 Prieš 4 metus »
Laikas, įprastai nė akimirkai nesustojantis ir nesižvalgantis atgal, neprailgo ir šįkart. Sulaukti tamsiaplaukio dėmesio, vos po to, kai Elride iškvietė savo gynėją, ilgai netruko. Tiesa sakant, juodosios magijos žinovo dėmesio susilaukė kiek greičiau nei tikėjosi.
Edgar'ui palikus savo globotinę toliau treniruotis ir dar daugybę kartų kartoti pavykusį burtą, mergina tik nežymiai šyptelėjo nusekdama vaikiną į kitą kambario galą.
Netrukus erdviame kambaryje nuskambės dar keli burtažodžiai, susipinantys su baltaplaukės lūpas paliekančiu burtu.
Pasitraukusi pakankamai toli, jog nepavykus tinkamai atlikti burto nenukentėtų jaunoji grifė ir nebūtų sutrukdyta jos treniruotė, šviesiaplaukė stabtelėjo atsisukdama į netoliese esantį animagą.
Matyti priešais save ne tą, kuris nuo pat pirmų dienų mokė paprasčiausių burtų ir nuolat palaikė, buvo itin keista. Akimirką širdį pervėrė keistas liūdesys ir kaltė. Noras, išbandyti savo jėgas su kitu burtininku, privertė pasirinkti nepažįstamą žmogų ir trumpam atidėti treniruotes su vyresniuoju burtininku.
Nenorėdama leisti jausmams užvaldyti minčių, žavioji lankininkė vos matomai papurtė galvą, visą dėmesį sukoncentruodama į netoliese stovintį vaikiną ir būsimą treniruotę.
-Aqua Eructo ir Magicus Extremos,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į jai adresuotą klausimą.
Netrukus sidabrine apyranke su vilku pakabučiu besipuikuojančios rankos pirštai sugniaužė magijos pasauliui priklausančią lazdelę.
Dangaus mėlynumo žvilgsniui trumpam nuklydus į ranką, laikančią burtų lazdelę, mergina kilstelėjo galvą laukdama Edgar'o nurodymų.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #200 Prieš 4 metus »
Edgar'as šiek tiek šyptelėjo, kai išgirdo Davinos atsakymą, kuris truputėlį nustebino. Nustebino ne tai ką pasirinko, nes ji nepasirinko kažko ko nepasiūlė namų šeimininkas. Nuostabą kėlė tai, jog pasirinkti buvo du burtažodžiai.
- Ar kaip pradžiai nebus per daug?- teiravosi burtininkas mėlynakės lankininkės. Jis nieko prieš, jog ji mokytųsi ar abu burtažodžius, tačiau manė, jog dvejus kerus išmokti panaudoti efektingai per vieną dieną gali būti kiek kėblu.
- Pradėkime su Aqua Eructo, o vėliau matysime kaip tau seksis. Jeigu nespėsim pasimokyti kitų kerų šiandien, galėsi užsukti kitą kartą,- vėl šyptelėjo animagas leidęs merginai suprasti, kad didelės problemos neturėtų būti, jei ji neišmoks abejų kerų šiandien. Aišku, problema galėjo būti ta, jei Davina vėliau dėl tam tikrų priežasčių nebegalėtų užsukti pas apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą.
- Truputėlį luktelk,- taręs buvęs Hogvartso mokinys vėl išėjo į savo darbo kambarį, nes prieš tai su kitomis knygomis nepasiėmė dar vienos, kuri buvo reikalinga jam. Grįžęs į treniruočių kambarį jaunuolis pasidėjo atsineštą knygą ant stalelio.
- Taigi, lazdelę reikia ištiesti prieš save,- pademonstravo Jeffter'is rankos judesį, ištiesdamas savo pirštinuotą ranką ir joje laikomą lazdelę,- Ir tuo pat metu ištarti Aqua Eructo. Dabar kol kas pamėgink atlikti rankos mostą ir burtažodžio tarimo atskirai. Kai manysi, jog esi pasiruošusi juos išmėginti, pasakyk man,- tuomet juodaplaukis leidęs varnei pradėti praktikuotis atkreipė dėmesį į savo globotinę, kuri jau stoviniavo nebesitreniruodama.
- Ir kaip sekėsi? Nori tęsti ar jau nori pailsėti?- Edgar'as priėjęs arčiau baltaplaukės pasiteiravo jos ką ji norėtų toliau daryti. Nors ir jai dar buvo ko išmokti, tačiau ją treniruojantis vaikinas jos nenorėjo versti visko išmokti per vieną dieną. Žinant gynėjo kerų sunkumą, Elridė jau ir taip šiandien daug ko išmoko.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #201 Prieš 4 metus »
Mergaitė vos vos šyptelėjo nužvelgdama Daviną ir nusprendė, kad stebėti ją atsibos. Būtent todėl ji vėl suspaudė burtų lazdelę ir išmąstė, kad pakartoti dar kelis kartus burtažodį problemos nebus. Ji vos vos šyptelėjo, prisiminimas jau tūnojo galvoje ir laukė, o baltapūkė atliko reikiama judesį su burtų lazdele sakydama burtažodį:
-Expecto Patronum,-jai ištarus burtažodį iš burtų lazdelės, rodos, išpsrogo rūkas sudarydamas, kaip jai atrodė, skyda, tačiau jis labai greit pranyko, kadangi mergaitė susierzino. Iš pradžių puikiausiai pavyksta net gynėją iškviesti, kuo ji galėtų didžiuotis bent savaitėlę, o dabar, kai kuriam laikui mintys ėmė klaidžioti visai kitur, gynėjo nebėra, o ir beformiai kerai išliko labai trumpai.
Nužvelgusi žemę, o tada žvilgtelėjusi į savo drakoniukę, mergaitė sumirksėjo ir daugiau nieko nebedarė. Jos mintys išskrido į kitą pasaulį palikdamos kūną tame kambaryje, kuriam laikui ji atsipalaidavo mąstydama apie bereikšmius dalykus, kurie turbūt niekad neįvyks, o tada viskas buvo sugrąžinta į tą patį kūną, kadangi reikėjo kalbėtis su kitu žmogumi.
-Nežinau... Gal šiandien užteks?-kiek niuriai atsakiusi žaliaakė įsidėjo burtų lazdelę į kišenę svarstydama, ką turėtų reikšti toks greitas nukritimas. Aišku, ji galėtų bandyti dar kartą, kas galbūt ištaisytų kažką, kas buvo netaip, tačiau tam daryti noro nebuvo.
Tik, ką tada jai reikės veikti? Davina dar turės išmokti savo burtažodį, o būsimos septintakursės akys nukrypo ties savuoju augintiniu. Šis, rodos, pajutęs šeimininkės žvilgsnį atkreipė į ją dėmesį. Mergaitė dar kartą nusišyspojo svarstydama, ką turės daryti su Safyra vėliau, o ir be to... Ar ji galės skraidyti?

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #202 Prieš 4 metus »
Žodžiai, liepiantys pradėti treniruotę, nenuskambėjo. Stojo kelias akimirkas trukusi tyla.
Nežymi šypsena priešais stovinčio juodaplaukio veide ir nuostaba, regis, sukelta dėl jaunosios ispanės pasirinkimo privertė įsivyrauti tylai. Tiesa, vos akimirkai.
-Tai jau nebe pradžia,-plačiai nusišypsojo vos matomai papurtydama galvą.
Nuolatinis reikalavimas iš savęs geriausio rezultato retai leisdavo pasirinkti paprastesnį ir lengvesnį būdą. Ir nors išmokti du naujus burtus per vos kelias valandas atrodė sunkus ir varginantis išbandymas, tačiau tai nė akimirkai neprivertė suabejoti savo pasirinkimu.
-Žinoma,-linktelėjo kilstelėdama lūpų kampučius.
Animago ištarti žodžiai apie antrą treniruotę privertė prisiminti įvykius, išgyventus Godriko Daubos miške. Burtininkai, besiginčijantys tarpusavyje, pasirodęs juodosios magijos žinovas ir narvas, įkalinęs juodo kailio vilkę. Tai, ką teko išgyventi atsidūrus netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Mintis, jog daugiau to patirti neteks, džiugino.
Žvilgsniu palydėjusi eilinį kartą už durų dingstantį burtininką, kryptelėjo galvą dangaus mėlynumo akis įsmeigdama į baltaplaukę ir šalia jos snaudžiantį augintinį.
Ramiai gulinti drakoniukė nė nepanašėjo į ateityje būsimą galingą būtybę, besispjaudančią ugnimi ir gąsdinančią kiekvieną, kuriam nusišypso sėkmė išvysti drakoną.
Nepastebėjusi, kaip į treniruočių salę įžengė vaikinas, vos netrukus davęs nurodymus, kaip tinkamai atlikti burtą, mergina krūptelėjo. Leidusi mintis vos akimirkai nuklysti, prarado budrumą, kovoje neretai kainuojantį gyvybę.
Kryptelėjusi galvą ėmė sekti juodosios magijos žinovo veiksmus. Regis, pasirinktas burtažodis nebuvo toks sunkus. Tiesa, tai galėjo būti tik iliuzija.
Pagaliau gavusi nurodymus, šviesiaplaukė linktelėjo kiek stipriau sugniauždama rankoje esančią burtų lazdelę. Žinojo, jog panaudojus burtą neteisingai erdvus treniruočių kambarys pavirs baseinu. Puikus būdas gauti baseiną artėjančiai vasarai.
Vis dėl to noro išsimaudyti nebuvo, tad stengdamasi neiškrėsti Edgar'ui pokšto, ėmė kartoti animago atliktą rankos judesį, po to tardama burtažodį. Pametusi skaičių po daugybės bandymų, Davina pasisuko į juodosios magijos žinovą, leisdama suprasti, jog yra pasiruošusi išbandyti naują burtą.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #203 Prieš 4 metus »
- Manau užteks,- šypteldamas pasakė Edgar'as savo globotinei. Iš merginos veido buvo sunku spėti ar ji dėl kažko nusiminus, ar susirūpinus, ar tiesiog pervargus, tačiau, jog jai viskas puiku, negalėjo pasakyti.
- Ar viskas gerai?- juodaplaukis bandė išsiaiškinti kas yra Elridei, nes keista buvo matyti mergaitę vis dar beveik be didesnės emocijos po to, kai jai pavyko sėkmingai atlikti gynėjo kerus, turinčius formą.
- Tai kiek laiko jį jau turi?- teiravosi animagas drakono savininkės, kai pastebėjo, jog pastarasis nupaišė grifės veide šypseną. Jeffter'is stebėjo ir kitą merginą, kuri praktikavosi rankų mostus bei burtažodžio tarimą. Po daugybės bandymu ji nieko nesakydama pažvelgė į žaliaakį taip, tarsi sakytų, kad ji jau yra pasirengusi mėginti atlikti kerus.
- Šaunu,- su šypsena veide tarė namų šeimininkas, eidamas link stalelio pasiimti knygos, kurią atsinešė prieš tai. Tai buvo ta kerėjimų knyga, kuria naudodavosi sukurti aplinkos iliuzijoms kambaryje, padedančioms treniruotis.
- Šiais kerais sukurti vandenį yra vienas dalykas, tačiau sukurti norimo stiprumo srovę - kitas,- savo žodžiais Jeffter'is norėjo pasakyti, jog tikisi iš varnanagės ne tik išburto vandens, bet ir jo sukontroliavimo.
Dar kartą užmetęs akį į knygą, Edgar'as padėjo ją atgal ant stalo ir paėjo į laisvą kambario erdvę atokiau nuo kitų.
- Ateik prie manęs,- vėl su šypsena veide kreipėsi žaliaakis burtininkas į Daviną. Kai ši atėjo šalia jo, vaikinas sumosavo savo lazdele. Už trijų metrų į visas puses nuo mago ir lankininkės ėmė mirksėti geltonai raudonos ar raudonai geltonos linijos, sudarančios kvadratą. Iš tų linijų netrukus iki pat lubų šovė kaitri ugnies siena, kuri įkalino buvusius kvadrato viduje. Tai buvo tik iliuzija ir išoriškai pakenkti negalėjo, tačiau skausmą sukelti galėjo. Aišku, Edgar'as to neminėjo mėlynakei. Neminėjo ir to, jog šią ugnies sieną sunaikins tik itin švelni ir rami vandens srovelė.
- Na, tai ar išlaisvinsi mus?- šypsodamasis paklausė moksleivės.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #204 Prieš 4 metus »
-Aha,-išspraudusi šypsenėlę mergaičiukė susilaikė nuo tiesios ir nustūmė visas savo mintis šalin. Visgi, o koks skirtumas, pavyko ar ne, apylinkėse psichų vis tiek nėra, o kad tokius surasti dar reiktų gerokai pasistengti.
-Nedaug, prieš atvykdama išsibūriau, nesinorėjo likti vienai,-ramiai atsakiusi Elridė vėl nužvelgė savo augintinį ir nusprendė, kad gerai padarė. Nors visgi, rūpintis tuo gyvūnu bus sunku, juo labiau, kur mergaitė dės ją kai užaugs? Na, bet iki to dar laiko yra, galbūt kada naktį, kai nesimiegos, kils kokia nors idėja, kuri pavyktų mergaičiukei.
O ką veikti toliau? Kai Elridei nebereikėjo nieko burti, mergaitė neskubėdama prisiartino prie savo drakoniukės ir atsisėdo šalia jos.
-Na, ir kaip laikaisi?-kalbėdama kur kas švelniau nei su žmogumi baltapūkė kalbino Safyrą ir po truputį grimzdo į apmąstymus. Aišku, jai buvo labai įdomu kaip seksis Davinai, tačiau pamąsčiusi, kad geriau reiktų netrukdyti, kadangi susikaupti būna kur kas sunkiau, kai yra aplinkiniai, ji pamojo savo gyvūnėliui ir nieko nesakiusi išpėdino iš treniruočių kambario tikėdamasi, kad niekas dėl to nieko nesakys.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #205 Prieš 4 metus »
Dangaus mėlynumo žvilgsnis, stebintis juodaplaukį vaikiną, trumpam nukrypo į kiek atokiau stovinčią jaunąją grifę. Ši atrodė kiek sutrikusi ir nusiminusi. Regis, treniruotė nedavė tokio rezultato, kokio baltaplaukė tikėjosi.
Kryptelėjusi galvą Davina kilstelėjo lūpų kampučius tikėdamasi, jog išvydus palaikymą, Elridės veide taip pat atsiras šypsena.
Erdviame treniruočių kambaryje nuskambėjus Edgar'o balsui, žavioji lankininkė grįžtelėjo per petį, žvilgsniu susirasdama prie staliuko stovintį animagą. Supratusi, jog vis dėl to juodosios magijos žinovas tikisi, jog mergina pati sukontroliuos vandens srovę, linktelėjo. Paskandinti kambarį nebuvo itin didelio noro.
Vaikino veide ėmus žaisti šypsenai, o netrukus iš lūpų išsprūdus keliems žodžiams, šviesiaplaukė žengė kelis žingsnius nutolusio burtininko link. Vos po paprasto lazdelės mostelėjimo juos apjuosė ugnies spalvos linijos, iš kurių visai netrukus šnypšdama ir grasindama skaudžiai nudeginti, šovė ir pati ugnis.
Kaitrūs liepsnos liežuviai ėmė šokinėti lubų paviršiumi, tačiau jokios žymės nepaliko. Priešingai nei įprasta ugnis, tai tebuvo tik iliuzija, sukelta burtažodžio. Ir vis dėl to net ir žinojimas, kad tai netikra, nekėlė jokio noro paliesti ugnį. Tylus spragsėjimas kuteno jautrią vilkolakės klausą, akys žvelgė į ryškiai geltonai-raudoną liepsną.
Kiek sutrikusi Davina kryptelėjo galvą, dangaus mėlynumo žvilgsnis akimirksniu susidūrė su žalių akių pora. Animago veide žaidžianti šypsena priminė, jog tai tik treniruotė.
Kelias akimirkas padvejojusi, jaunoji ispanė ir vėl įsmeigė žvilgsnį į kaitrią ugnį. Aplink juos šokčiojo, regis, pragariškai kaitrūs liepsnos liežuviai. Išėjimo nebuvo. Vienintelė išeitis - panaudoti burtą.
-Aqua Eructo,-iš rankoje laikomos burtų lazdelės šovė galinga vandens srovė, pataikydama į priešais esančią ugnies sieną. Deja, ši, it filmuose rodomi monstrai, šnypšdama prarijo jai skirtą vandens srovę. Kiek rauktelėjusi antakius pabandė dar kartą, tačiau ugnis nė kiek nenurimo. Priešingai, regis, tik dar labiau ėmė šnypšti ir spragsėti.
Neketindama pasiduoti Davina dar kartą pabandė, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tyliam atodūsiui išsprūdus iš rausvų lūpų mergina nuleido ranką prie šono nužvelgdama juos juosiančią ugnies sieną. Kaip užgesinti ugnį, kai ši priešinasi, net galingai vandens srovei?
Staiga atmintyje iškilo visai neseniai juodosios magijos žinovo ištarti žodžiai ir prieš daugybę metų išgyventas prisiminimas. Plačiai šyptelėjusi mėlynakė ištiesė ranką eilinį kartą pakartodama burtažodį, tačiau šįkart iš magijos pasauliui priklausančios lazdelės pasirodė plona ir mažo upelio čiurlenimą primananį vandens srovė. Paklusdama žaviajai lankininkei, ši išsiskyrė į daugybę atšakų ir it gyvatės ėmė rangytis tarp liepsnos liežuvių. Netrukus ištisa ugnies siena ėmė priminti ugnies narvą su degančiomis grotomis, tačiau visai netrukus išnyko ir šie atverdami aiškų vaizdą į treniruočių kambarį.
Plačiai šypsodamasi mergina kryptelėjo galvą šalia stovinčio vaikino link. Jautėsi, tarsi maža mergaitė, ką tik išmokusi, regis, neįmanomą.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #206 Prieš 4 metus »
Edgar'as tebešypsojo. Jis šypsojosi ir tuomet, kai į jį pažvelgė sutrikusi mėlynakė. Tačiau, kaip kitaip reaguoti nežinojo, o ir šiaip nebuvo reikalo. Merginai buvo viskas susakyta ir ji jau turėjo žinoti ką turėtų daryti. Netrukus ir jaunoji lankininkė tikriausiai spėjo susiprasti, nes ėmėsi atlikinėti kerų, kurių praktikavosi.
Neblogai šypsena buvusi juodaplaukio veide tapo didesnė. Varnė atliko burtus tarsi jau būtų juos kada nors naudojusi. Arba taip ir buvo, arba tiesiog ji buvo gabi ragana. Aišku, tai nebuvo vieni iš sunkiausių kerų, tačiau nebuvo ir vieni lengviausių. Nors galbūt mergina išburdavo galingą srovę ne savo noru. Gal ji norėjo silpnesnės, tačiau jai nesigaudavo, nes kiek bandymų ji atlikinėjo, tiek ugnį pasiekdavo stipri vandens srovė. Tačiau kaip ten iš tiesų yra težinojo pati šešiolikmetė, kuri po kelių akimirkų mėgino dar kartą. Ir šį kartą iš lazdelės galiuko ėmė bėgti švelni vandens srovelė, kuri po truputį sunaikino liepsnas, sukūrusias keltą prakaito lašų ant animago kaktos. Kambaryje nebebuvo matyti nei Elridės, nei jos drakoniuko, kas bylojo, jog jie greičiausiai patraukė į grifės kambarį.
- Šaunuolė,- pagyrė Daviną, kuri, regis, irgi buvo patenkinta savo rezultatu. Su Aqua Eructo kerais nebuvo užtrukta gana ilgai, todėl jaunas burtininkas nusprendė, jog šiandieną Hogvartso moksleivę pamokys dar vienų kerų.
- Magicus Extremos, kaip ir minėjau laikinai sustiprina kito kerus. Tau tiesiog dabar teks mėginti atlikti šiuos kerus, kol pavyks sukurti rožinę šviesą. Tokia šviesa sklinda iš lazdelės, kai viskas yra tinkamai atlikta. Pademonstruoti, kaip veikia šie kerai nepavyks, nes tam, kad suveiktų kerų poveikis, juos turi atlikti bent trys burtininkai tuo pačiu metu. Tai reiškia, jog mažiausiai keturi burtininkai turi veikti išvien, jog pasiektų naudos iš šių kerų. Taip, jei veiki vienas pats, tai šie burtai yra beverčiai, tačiau veikiant su komanda jie gali pagelbėti,- Jeffter'is išaiškinęs, kaip veikia dar vieni kerai nuėjo prie stalo susirinkti knygų, - Gali pradėti,- dėdamas knygas vieną ant kitos tarstelėjo namų šeimininkas.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #207 Prieš 4 metus »
Ranka, laikanti iš kedro pagamintą burtų lazdelę, nusviro prie klubo. Nusivilti pirmojo burto sėkme neteko, tad plati šypsena, puošianti dailių bruožų veidą nė akimirkai nedingo. Pavykęs burtas privertė šypsotis ne tik šviesiaplaukę, tačiau ir šalia stovintį vaikiną.
Kelias akimirkas svarstydama ar tai pirmas kartas, kai juodaplaukio namuose atsiduria burtažodžius įvaldyti norintys mokiniai, nukreipė safyro spalvos akis į burtų lazdelę. Erdvus treniruočių kambarys buvo puikiai pritaikytas magijos pasaulyje egzistuojančiai magijai, tačiau ar čia dažnai lankydavo Hogvarsto mokiniai, abejojo.
Atsakydama į jai adresuotą pagyrimą, Davina tik dar aukščiau kilstelėjo lūpų kampučius. Netrukus puikią vilkolakės klausą pasiekė naujo burto paaiškinimas. Šis, deja, nedžiugino.
Žodžiai, leidžiantys suprasti, jog prireikės mažiausiai dar kelių žmonių, sukėlė abejones. Praėjo šešeri metai nuo pirmos dienos Hogvartse, o atsidurti komandoje nė karto neprireikė. Vis dėl to likimas mėgsta krėsti pokštus, tad ilgai nesvarstydama ar verta mokytis burtažodį, linktelėjo.
Edgar'ui pasitraukus kiek atokiau, ranka, laikanti burtų lazdelę ir vėl pakilo.
-Magicus Extremos,-iš rausvų lūpų išsprūdo tylus balsas, tačiau veltui. Burtų lazdelės gale nepasirodė jokia šviesa. Nė neblykstelėjo.
Giliai įkvėpusi pabandė dar kartą. Magijos pasauliui priklausanti lazdelė perskrodė orą, tačiau rausva šviesa nepasirodė. Nė kiek nesutrikusi pabandė dar kelis kartus, tačiau šie, kaip ir du pirmieji, nedavė jokio rezultato.
Leidusi rankai ir vėl nusvirti prie klubo, kryptelėjo galvą į kiek atokiau stovintį vaikiną. Dangaus mėlynumo akyse aiškiai spindėjo nebylus klausimas.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #208 Prieš 4 metus »
Susidėjęs visas knygas, buvusias ant stalo, į nedidukę krūvelę, Jeffter'is nužvelgdamas Daviną, tariančią dar vieną burtažodį, išėjo iš treniruočių kambario. Trumpaplaukis ilgai neužtruko ir palikęs knygas savo darbo kambaryje, vėl stebėjo Hogvartso moksleivę, kuriai kaip bebūtų keista kilo sunkumų su dabartiniais kerais. Teoriškai šiuos kerus turėjo būti kur kas lengviau atlikti nei tuos, kuriuos be didesnių nesklandumų visai neseniai įvaldė šešiolikmetė.
Kad ir kiek jaunoji lankininkė bandė ir stengėsi sėkmingai atlikti kerus, jokio rezultato jai nepavyko gauti. Galiausiai ji jau klausiamu žvilgsniu žiūrėjo į apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą. Edgar'as šyptelėjęs priėjo arčiau merginos.
- Ar pavargai?- pasiteiravo burtininkas neatmesdamas galimybės, jog nuovargis, dėl kurio pats abejojo, galėjo daryti savo, - Jei ne, tuomet greičiausiai persistengi po puikiai įvaldytų vandens išsiveržimo kerų,- nieko nelaukęs paaiškino ir kitą priežastį, kuri galimai kišo koją vilkolakei.
- Pamėgink ramiai,- į pirštinuotą ranką pasiėmęs savo burtų lazdelę žaliaakis daug lėčiau nei Davina atliko reikiamą rankos judesį šiems kerams. Burtažodžio netarė. Burtų taip pat neatliko. Ir ne todėl, kad pats nemokėtų, o todėl, jog tiesiog nenorėjo. Norėjo, jog besitreniruojanti mėlynakė pamatytų šių kerų skleidžiamą šviesą iš savo burtų lazdelės. Na, jei ir toliau jai nesisektų, be abejonės viską iki galo pademonstruotų ir pats magas, tačiau jo manymu tai nebuvo tie kerai, kurie reikalautų detalaus išaiškinimo. Na, bent nemanė, jog tai reikalinga Davinai, kuri atrodė pakankamai gabi.
Namų šeimininkas parodęs ką norėjo, atsitraukė nuo paauglės ir linktelėjo jai galvą patikindamas, kad viskas gerai, ir kad jai reikia tiesiog bandyti toliau.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #209 Prieš 4 metus »
-Ne,-vos matomai papurtė galvą atsakydama į neseniai treniruočių kambaryje nuskambėjusį klausimą. Pratusi prie panašių treniruočių su savo šeimos atstovais, nejuto jokio nuovargio. Net mintis, jog išėjus iš Edgar'o namų laukė kelių valandų skrydis, o po to ilgas kelias namo, neprivertė suabejoti savo sprendimu. Patobulinti savo gebėjimus burtų pasaulyje padedant tamsiaplaukio atrodė puiki proga.
Išgirdusi kitą priežastį, kuri, regis, ir trukdė atlikti burtus, nežymiai linktelėjo. Susikaupusi ir sutelkusi visą dėmesį į pirmųjų kerų atlikimą, mergina taip pat elgėsi ir išbandydama antruosius, tačiau, regis, šiems nereikėjo taip stengtis. Vis dėl to šiuos kerus turėjo atlikti bent keturi žmonės, tad per didelės pastangos šįkart nepadėjo.
Kiek laisviau suėmusi savąją burtų lazdelę, o safyro spalvos akimis stebėdama, kaip animagas atlieko kerų judesį netardamas paties burto, o visai netrukus ir vėl pasitraukė užleisdamas treniruočių kambarį merginai, kryptelėjo galvą. Ilgi, šviesūs plaukai subangavo už nugaros.
-Magicus Extremos,-tyliai ištarė pakartodama vos prieš kelias akimirkas matytą rankos judesį. Netrukus po nuskambėjusių žodžių burtų lazdelės gale įsižiebė rausva švieselė. Visiškai atsipalaidavusi mnežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Nors giliai viduje didžiavosi savimi, tačiau to neparodė. Ar šie kerai suveiks, kai jų prireiks, parodys tik laikas.
-Dėkui,-pasisukusi į vaikiną plačiai nusišypsojo,-už viską,-tyliai nusijuokė prisimindama ankstesniuosius susitikimus ir Edgar'o susirūpinimą dėl jos pačios.
-Manau, man metas, antraip su Ispanija šią vasarą teks atsisveikinti,-šyptelėjo paslėpdama savo burtų lazdelę ir imdama žingsniuoti durų link. Šviesiaplaukės mergaičiukės niekur nesimatė, kaip ir šios drakonės, tad nusprendusi, jog susitikti su ja pavyks Hogvartse, atsisveikino tik su tamsiaplaukiu.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.