0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #75 Prieš 5 metus »
- Pasirodo, tai nebuvo labai svarbu,- vis dar tikino įsibrovėlę namų šeimininkas. Kai šioji prisistatė išgirdo dar žvelgdamas į turimus popierius. Sukluso. Iš lėto kilstelėjo galvą ir šyptelėjo. Jis pažinojo šią moterį. Tik žinojo ją, ne kaip ministerijos darbuotoją, bet kaip ateities būrimo profesorę, kuri, berods, kai Jeffter'is buvo šeštakursis, jį mokė vienerius metus. Garsiai to neišreiškė. Paprasčiausiai nematė tam reikalo. Tai ne koks buvusių Hogvartso mokinių ir jų profesorių susitikimas. Jei jau tamsiaplaukiu atrodė kiek juokingas dalykas nereikšmingų dokumentų perdavinėjimas vidury nakties, tai prisiminimų dalijimasis tokiu paros metu apie mokykla būtų dar nelogiškesnis ir absurdiškesnis.
- Tai vat pati ir perduokit. Ministras tikrai tai supras,- buvo įsitikinęs magas. Jo krikštasūnis juk nebuvo iš nesupratingųjų, kurie imtų ir reikštų kažkokius priekaištus dėl neperduotų popierių, kurie gavėjui naudos gali suteikti tik, kaip tualetinis popierius ar makulatūra prakūroms.
- Atleiskite,- mandagiai atsiprašė, - Tačiau ko galiu pasiūlyti, tai yra tik arbata,- apgailestaudamas, jog neturi kakavos, kilstelėjo antakį. Jo turimas asortimentas, kaip ir dažniausiai nebuvo perpildytas viskuo ir paruoštas bet kokiam atvejui. Kalbant apie bet kokį atvejį tiksliau, tai būtų netikėti svečiai, kurie ir taip palyginus retai čia užsuka. Regis, Edgar'as nė neturėjo kviestų svečių. Per visą laiką kiek čia gyvena, savo iniciatyva dar nebuvo nieko pakvietęs. Žinoma, yra pakviesta viena Hogvartso moksleivė, kuri lyg ir buvo susidomėjusi apsigynimu nuo juodosios magijos, tačiau ir čia ne aišku lieka tai, kad ji sugalvos čia užsukti. O, kai užsuks, tai iš dalies irgi bus netikėta. Valgyti siūlyti nesiryžo, nes taip pat ne ką turėjo pasiūlyti. Pati idėja valgyti trečią valandą nakties irgi buvo kvaila.
- Tai..? Čia tiek tų skubių reikalų?- nebežinodamas ką pasakyti, tik pasitikslino ar viską išsakė ką norėjo magijos ministerijos penkto skyriaus vadovė.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #76 Prieš 5 metus »

Mergina nejaukiai pasimuistė vietoje, kai vos keleriais meteliais jaunesnis vaikinukas šyptelėjo šiai it senas pažįstamas.
- Deja, tai ne mano įsakymai, todėl dokumentus vis tiek pasilikite sau, - spyriodamasi atsiimti aplanką, aiškino sidabrinių akių savininkė ir išgirdusi tamsiaplaukio apgailestavimus tik gūžtelėjo pečiais ir vargiai vyptelėjusi pridūrė:
- Nieko tokio nesivarginkite, man jau laikas keliauti.
Velyvoji viešnia apsisuko ir jau ruošėsi užsimesti tamsų gobtuvą atgalios, kai greitai apsigręžė ir susimintijusi greitakalbe kreipėsi į vaikinuką:
- Ar mes pažįstami? - tačiau sudvejojusi, kad pasirodys paranojiška, nervingai šyptelėjo, - atleiskit, tikriausiai tai tik keistas deja vu.
Dar suveblenusi kažką panašaus į ,,gero vakaro" ar ,,labanaktis", spragtelėjo ilgais pirštais ir išnyko it sapnas ore.
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #77 Prieš 5 metus »
Giliai atsidusęs ir patempęs lūpą, Edgar'as tik papurtė galvą į šonus, kai netikėtoji viešnia antrą kart pareiškė paliksianti visą atneštą popierizmą šių namų valdytojui. Tamsiaplaukis nieko nespėjo atsakyti, kai buvo paklaustas ar atvykusi moteris ir jis yra pažįstami. Jis vos tik paklausė šio klausimo ir pradingo. Reiks perduoti Fasirui, kai šis atvyks pas mane pagalvojo, dar kartą pažvelgęs į rankose likusius popiergalius, kuriuos nunešė į savo darbo kambarį.
Buvęs Hogvartso mokinys kelias sekundės prastovėjo galvodamas, ką daryti toliau. Tarsi ir reikėjo eiti miegoti toliau, tačiau jautėsi ganėtinai prasibudinęs. Galvoje kirbėjo mintis apie naujos treniruotės pradžią. Tik pastarąją vijo šalin tai, kad šiandieninę savo praktiką pradėti būtų kiek anksti. Visgi paskutinė treniruotė vyko vos prieš porą valandų. Edgar'as ilgai nebegalvojęs, nusprendė, kad naudingiau bus prisiversti pailsėti, nes poilsis padės pasiekti daug efektyvesnius rezultatus sekančioje treniruotėje. Išjunginėjęs šviesas tiek darbo, tiek svetainės kambariuose šviesas, Godriko Dauboje gyvenantis burtininkas nužygiavo į savo miegamąjį, tikėdamasis, kad jo likęs šiandienos miego laikas nebebus sutrukdytas nekviestų svečių.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #78 Prieš 5 metus »
Elridė ramiai sėdėjo traukinyje ir žiūrėjo pro langą, tiksliau, žiūrėjo ne pro langą, o į lango pusę. Gražūs vaizdai už jo visiškai netraukė mergaitės dėmesio. Kelionė jai nebuvo tokia įdomi ar reikšminga, nors ir vienai keliauti baugoka. Bet jos galvą kaip visados pildė visokios mintys. Jį mąstė apie kerėjimą, ką gero išmoks, o vėliau ir apie kitus dalykus. Mergaitės galvoje buvo visokiausi fantastiniai vaizdai, kaip ji puikiai gali apsiginti nuo kokio baisaus priešo, nors tie vaizdai toli gražu neatitinka realybės, ir ji tai žinojo. Mat, jos manymu, ji nebuvo stipri burtininkė, nors labai nori tokia būti, tik, kad jos svajų ir gabus burtininkas neišpildytų. Vargu, ar koks burtininkas sugebėtų išvengti burtų greitai judėdamas, apsiversti kūlversčiu, prikelti burtais medį, kad šis nužudytų stipriausią burtininką blogiuką ir likti be įbrėžimo. O visgi, mergaitė mąstė, ką jai daryti su pamokomis Hogvartse. Ypač tuo metu, per pamokas, Elridė būna nukeliavusi visai kitur. Ji niekaip nepameta žodžių, kuriuos sakė Fasiras. Ji neiškrapšto iš galvos vaizdų savo namuose, ją ėmė erzinti, kaip dažnai ji mato tuos kvailus siluetus. Mergaitė negirdėdavo, ką kalba profesorius, Elridei viskas atrodė kvaila, atsibodę ir sunku. Ji negebėjo apsispręsti, negebėjo sugalvoti, ką daryti, o mintis, kad turėtų susitikti su tėvų kėlė, blogas emocijas. Vien pagalvojus apie tai, ji pajausdavo, kaip jos kraujas užkaista.
Pagaliau traukinys sustojo, pažadino ją iš minčių liūno ir ji neskubėdama išlipo iš jo. Grynas oras, patekęs į grifiukės plaučius, rodos, užpildė visą jos kūną šiluma. Mergaitė trumpam pasijautė laisva, lyg galėtų pabėgti tolyn nuo visko, į kokį mišką, ir ten apsigyventi. Gerai būtų... - dar kartą giliai įkvėpusi pamintijo ji. Apsidairiusi aplink Elridė nežinojo, kur eiti, bet pabandė keliauti bet kur ir tikėjosi pamatyti namą, kurį pažinotų. Sumąstymas keistas, bet ji tikėjosi, kad taip atras greit. Bidzendama gatve mergaitė nebesidairė, nežinia, kaip ji tikėjosi taip pamatyti reikiamą namą, bet tiek tos. Ji ėjo laikydama didelėje kišenėje burtų lazdelę ir įsivaizdavo, kaip buria kažkokį lengvutį burtažodį. Mergaitei vos trūko iki atsitrenkimo į stulpą, bet galbūt tas stulpas buvo visai geras dalykas, pagaliau pakėlusi akis ji pamatė stogelį, kuris buvo kažkur matytas. Nieko nemąstydama ir nusprendusi, kad tai tas namas, mergaitė patraukė durų link. Elridė pajautė, kaip truputį išsigando, bet pasistengė tai ignoruoti. Juk ne į karą eina, o į paprasta treniruotę, kuri turės būti jos pirmoji treniruotė. Atsargiai pabildenusi į duris grifiukė giliai įkvėpė ir sulaikė kvapą norėdama išgirsti, ar kažkas ateina.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #79 Prieš 5 metus »
Jeffter'is papusryčiavęs, nieko nelaukdamas nukeliavo į savo grifiškumu tviskantį darbo kambarį. Sėdęs už darbo stalo, pasirąžė savo kaklą ir įniko galvoti. Svarstė, ką šiandieną reiktų nuveikti. Tiksliau kokio tipo treniruotę pasidaryti, nes ką veiks jau ir taip buvo aišku. Apmąstymus apie galimą veiklą nutraukė barbenimas į duris. Įdomu. Eilinis nežinomas svečias pasirodo aplankė namų šeimininką. Tik šis lankytojas, atrodo, ryžosi nutraukti naktinių vizitų tradiciją, ateidamas čia dieną.
Pravėrus namų duris už jųjų stovėjo trečiakursė mergaitė.
- Oo! Labas, Elride,- šyptelėjo Edgar'as grifei, - Užeik,- paragino ją ir įleidęs vidun bei uždaręs duris, nusivedė į tą kambarį, kuriame buvo prieš jai pasibeldžiant į duris.
- Prisėsk,- parodęs į kėdė priešais stalą ir pats prisėdo. Numanė ko atvyko Hogvartso mokinukė. Nuspėti ir neturėjo būti sunku, kai pats pasisiūlė padėti jaunajai viešniai su apsigynimu nuo juodosios magijos. Nors ji galėjo užklysti ir su kitu reikalu. Nebuvo galima atmesti ir tokio varianto.
- Kaip laikaisi?- žinant mergaičiukės dar neseniai susiklosčiusią situaciją, animagui buvo smalsu sužinoti, kaip ji jaučiasi šiai dienai. Iš pirmo žvilgsnio neatrodė, jog prastai. Na, galėjo mergaitės tvirtumu įsitikinti tada, kai pirmą kartą ji lankėsi pas jį namuose. Nors ar vertinti tai ką matė tada būtų visiškai tikslu. Gal tuomet Endlercat buvo savotiškoje šoko būsenoje, po patirtos netekties. Dabar mokinukės akyse, juodaplaukis galėjo įžvelgti savotišką jaudulį, sutrikimą. Bet pastarasis galėjo būti ir dėl kitų priežasčių, kad ir dėl galimos būsimos treniruotės, dėl kurios tikriausiai ji ir atvyko.
- Gal jautiesi išalkusi?- vaikinas susivokęs, jog Elridė veikiausiai turėjo ne trumpą kelionę, suprato turįs pavalgydinti savo svečią, jei tik šis, žinoma, jaučiasi alkanas.
Žaliaakis laukdamas atsakymų iš trylikametės, akis nudelbė į vieną iš savo užrašinės lapų, kuriame gulėjo pasižymėtos pastabos iš po vakarykštės treniruotės. Kažin ar tie pasižymėjimai šiandienai duos naudos. Klausimas ar jų prisireiks ir rytoj, tačiau realiausias atvejis, jog jie daugiau teigiamo atneš ateityje, kai kas nors pasimirš. Dabar Edgar'as permesdamas akimis tik labiau tą informaciją įtvirtino savoje galvoje. O gal tos rašliavonės pasitarnaus kažkam kitam. Bet kol kas, regis, jos buvo reikalingos tik pačiam jų autoriui.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #80 Prieš 5 metus »
Edgar pravėrus duris mergaitė nejučia šyptelėjo. Vyras atrodė su gera nuotaika, kas nuteikė ją geriausiam. Bet mergaitė viduje spirgėjo kaip niekad.
-Sveikas,- dar kartą šyptelėjus Elridė nusekė paskui namų šeimininką. Įsitaisiusi ant kėdės ji nejučia ėmė šypsotis. Mergaitė laukė nesulaukė dienos, kai galėsi pasimokyti, bet nerizikuoti savo gyvybę, na, bent to tikėjosi. Ir pagaliau ta diena atėjo, nežinomybė jos nebegrauš, mat kiekvieną vakarą prieš miegą ji vos užmigdavo mąstydama, kas bus, ką nuveiks. Pusę laiko ji skyrė svajoms ir tik vėliau vidury nakties atsiminė, kad turi perskaityti nelemtą knygą.  Mergaitė taip besėdėdama atsiminė, kad duotos knygos taip ir nepabaigė skaityti, o juo labiau neatsiminė, kas ten buvo. Hehe... Gal per daug nekiš tos knygos? Gal...
-Malonu dingt iš Hogvartso, kad ir kaip keistai tai nuskambėtų... Kaip tu?-paklaususi Elridė šiek tiek suraukė kaktą.-Ar turėčiau sakyti jūs?-mergaitė nemokėjo puikiai bendrauti su žmonėmis, ypač, kai jie būna vyresni. Jai atrodė, kad jos kiekvienas ištartas žodis, kiekviena frazę ar net garsiau įkvėptas deguonis, gali kitiems atrodyti juokingai, erzinti ar įžeisti. Nors ji dėl to mažai sukdavo galvą, mergaitei atrodydavo, kad jei kažką netinkamo ir pasakys, tai pats žmogus kaltas, kad įsižeis. Galbūt, jei būtų čia daug anksčiau ir ne dėl tokios priežasties, ji elgtųsi būtent taip, bet ji stengėsi parodyti pagarbą. Elridė stengėsi nebebūti tokia įžūli žmonėms, kurie bent truputį padeda, kad ir kaip tai būtų sunku.
-Ačiū, bet ne. Aš pavalgius,- papurčiusi galvą atsakė mergaitė. Iš tikrųjų pavalgyt jai būtų buvę neprošal, mat ji ryte nieko nevalgė, nes buvo per daug linksma, kad išvyks, ir dėl to linksmumo pamiršo. Dabar pagalvojus apie maistą jos galvoje atsirado juokingas vaizdas, kaip šoka spagečiai. Jei tai būtų pirmą kartą, pamanyčiau, kad išprotėjau...
-Na? Kada pradėsim?- mergaitė nesitikėjo, kad paklaus garsiai ir pajautė kaip širdis ėmė stipriau plakti. Ramiaks. Nenušaus. Stengdamasi save nuraminti ji šyptelėjo sienai ir atsistojo. Mergaitė norėjo pradėti kuo greičiau, svajos apie tai, kaip galės svaidytis burtažodžiais į blogiukus, vėl išdygo jos galvoje.  Elridė jautėsi kaip mažas vaikas stebėdamas kaip pagaliau jam yra perkamas išsvajotas ledinukas.
-Ai... Ir tai juk nebus labai sunku? Na, man sunku... Aš nesu tokia stipri...- pamąsčiusi mažametė šyptelėjo. Gal toks klausimas skambėjo juokingai, bet ji bijojo, kad iš jos tikėsis daug. Tiesą pasakius, mergaitė mažai suprato magišką pasaulį ir nė neįsivaizdavo, kaip dar yra gyva po visko.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #81 Prieš 5 metus »
Elridė atrodė puikios nuotaikos. Tikriausiai, ne ką prastesnės nei pats namų šeimininkas.
- Neblogai, neblogai. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, bet suabejočiau tuo malonumu dingti iš Hogvartso,- šyptelėjo juodaplaukis mergaitei. Jis žinojo, kad kartais būnant net Hogvartse norisi kur nors ištrūkti ir atsipūsti nuo visų mokslų. Bet tam Hogvartsas juk turi savų, įdomių kampų kampučių. Nors gal kai kuriuos ir pastovus mokyklos tyrinėjimas jau ima varginti. Pats Jeffter'is širdyje ilgisi mokyklos. Ten juk jis bent diena iš dienos rasdavo su kuo pabendrauti. Net ir tomis dienomis, kai norėdavosi pabūti vienam. Aišku, ten būta ir nemalonių nutikimų, tačiau visa tai, kas nutiko gero, užgožia tas blogas atkarpas.
- O į mane gali kreiptis, kaip tik tau patogiau,- nebuvo svarbu ar kreipsis į jį "tu" ar "jūs". Nors didelio skirtumo kreipimasis dvidešimtmečiui į jį nelabai rūpėjo, jam mieliau skabėjo vis gi "tu", nepaisant su kokio amžiaus žmonėmis jis bendrautų. Jis nenorėjo, kad jį kažkas laikytų, kaip pavyzdžiui šitoje situacijoje mokytoju, jis norėjo būti tiesiog draugu, kuris padeda draugui.
- Na, jei pavalgius, tuomet puiku,- dar kartelį šyptelėjęs, Edgar'as jau norėjo pasitikslinti, ko gi atvyko trečiakursė pas jį. Tik to nespėjo padaryti. Tarsi panelė Endlercat perskaičiusi jo mintis pirmiau paklausė, kada jie pradės. Tai bylojo animagui, kad šioji atvyko to, kaip jis ir manė.
- Netrukus,- pareiškęs dar kažką pasižymėjo savo užrašuose ir kilstelėjo žalias akis į trylikametę, - Skaitei mano duotą knygą? Gal kažkas konkrečiai sudomino? Burtažodžiai ar kokia technika?- Ne veltui to klausė apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas mokinės. Jam buvo įdomu sužinoti, kas ją galėjo sudominti, jei aišku ji skaitė tą knygą. Pagal tai jis norėjo parinkti pirmąją treniruotę.
- Tai nėra lengva, tačiau ir mokomės, jog būtų lengviau,- kiek bandė nuraminti raganaitę, kad ši tiek nesijaudintų, - Ir stiprumas ne visada duoda naudos, svarbiausia elgtis protingai,- baigęs kalbėti pakilo iš vietos ir nuslinko iki lentynos. Iš ten išsitraukė pora knygų ir pasuko išėjimo iš kabineto link.
- Ką gi? Į treniruočių kambarį?- paklausęs pamojo ranka mergaičiukei, kad šioji eitų kartu.
- Kaip manai? Ar gynyba gali pakenkti?- žingsniuodamas trumpaplaukis uždavė klausimą Endlercat, nes norėjo išsiaiškinti ar ji gebėjimo apsiginti neįsivaizduoja klaidingai, taip kaip kadaise įsivaizdavo pats.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #82 Prieš 5 metus »
-O tu niekad būdamas Hogvartse nenorėjai dingt kažkur toliau?- šiek tiek nustebusi paklausė mergaitė. Ji suvokė, kad yra žmonių, kuriem Hogvarstas - mylimiausi namai, aišku, jai juk irgi buvo namai, bet grifiukė dažnai norėjo išvykti kažkur kitur. Hogvartso apylinkės didelės, bet jos mergaitei panašios. Elridei per tiek laiko spėjo atsibosti, atrodė, pamokos skirtingos, bet jos visos reikalavo vos ne to paties, apylinkėj didžiulė įvairovė, bet mergaitė net noro jomis vaikščioti nenorėjo, ji norėjo nuotykių ir vis kažko naujo.
Mergaitė tik šyptelėjo tokiam Edgaro pasakymui ir tyliai viduje ėmė keiktis. Ir kaip jis tikisi, kad aš suprasiu? Elridė pyko, kad žmonės negeba pasirinkti. Dažniausiai jie nepasako, kas jiems labiau prie širdies. Žmonės tik trūkčioja pečiais ir sako, kad jiems vienodai. Ir ypač Elridę tai erzina, tas pats jai buvo su močiute, kol ji ėmė ją vadinti tiesiog vardu, mergaitė nesuvokė, kaip kreiptis „tu“, „jūs“, ar gal „teta“... O jos močiutė tik sakydavo „kaip nori, vaikel.“ Ir šypsodamasi nueidavo.
Išgirdusi žodį „netrukus“ Elridė dar stipriau išsišiepė. Pagaliauuuuu! Tik kitas buvusio grifo sakinys mergaitė kiek sutrikdė.
-Nepabaigiau jos skaityti... Atsiprašau, net nežinau, kas mane sudomintų... Iš tikrųjų net nebeatsimenu, ką skaičiau,- susigėdusi grifiukė nuleido galvą ir ėmė mąstyti, kaip turėtų elgtis. Ji negebėjo atsiminti, kas ten buvo, tik keli puslapiai su raidėmis, kurios liejosi, matėsi jai prieš akis. Gal nerėks?..
-O tas burtažodis, kur aną sykį pavartojau, jis priklauso prie Apsigynimo nuo Juodosios magijos? Ar ten tik kerėjimas?-Elridė niekaip negalėjo suvokti, kuo skiriasi Apsigynimas nuo Juodosios magijos ir kerėjimas. Mergaitei kažkodėl tos pamokos buvo panašios ir skirtumo ji nematė, tad tikėjosi, kad paklausus pasidarys bent truputį aiškiau.
Elridė vos matomai šyptelėjo. Jos manymu, „nėra lengva“ nepasako nieko. Tai neapibūdina, ar tai stipriai sunku, ar ne taip, tai tik pasako, kad nelengva.
-Ooo... Kas, jei proto netyčia neturi?- šyptelėjusi paklausė vyresnėlio, aišku, ji galėjo to ir neklausti, bet jai buvo smalsu ir tuo pačiu juokinga. Elridė stebėjo, kaip ėmė vaikščioti Edgar, ir nesuprasdama, ar turėtų eiti, atsistojo ir stebėjo jį toliau. Pamačiusi, kad jis eina link durų, mergaitė žengė žingsnį link jo.
-Bandom.-pajautusi, kaip ėmė jaudintis, pasakė mergaitė. O pagauta klausimo Elridė trumpam sustojo. Bet, jos manymu, klausimas buvo nesunkus. Ir giliau įkvėpusi ji pasiruošė kalbėti:
-Aišku, kad gali. Juk žmonės ir paprastoje kovoje gindamiesi sugeba kitą gerokai sumušt... Ar ne? O juo labiau, jei jau magiškam, turėtų būt kažkoks skydas nuo kurio, pavyzdžiui atsimuša burtažodžio jėga ir ji skrenda atgal į priešininką... Na, nebent aš labai fantazuoju... Bet visgi, tu neapsiginsi pats nesmogęs...- pagaliau viską išpyškinusi mergaitė lengviau atsikvėpė. Gal ne per daug prišnekėjau...

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #83 Prieš 5 metus »
- O kur kitur čia dingsi?- trukteldamas pečiais namų šeimininkas perklausė. Mat leidžiamos dienos Hogvartse buvo kupinos nuotykių ir įdomybių. Jame galėdavai rasti įvairiausių ir įdomiausių vietelių kiekvieną dieną. Ir tikriausiai besimokant Hogvartse nė neužtektų visų tų dienų, praleidžiamų per septynerius mokslo metus, jog galėtum viską nuodugniai iššniukštinėti. Aišku, gal liūdnesnėmis dienomis, Jeffter'is ir norėdavo, kur nors dingti, tačiau net pats nežinodavo, kur tokiais momentais geriausia būtų būti. Turbūt tokios vietos nė nėra ir reikia šioje vietoje, pagelbėtų tik laikas, kuris galiausiai viską sugrąžina į savas vietas.
Vaikinas rimtai nužvelgęs mergaitę, šyptelėjo. Truputi buvo pajutęs apmaudą, jog šioji nieko neprisiminė, tačiau vylėsi, kad ateityje sugebės sukoncentruoti dėmesį labiau. Neketino jos raginti pasitemti. Tamsiaplaukis visada manė ir mano, kad visų pirma pats turi noro turėti, nes be jo, per prievartą, naudos nepasieksi.
- Tą kartą, kai užklupai mane besitreniruojantį su goblinais, tu panaudojai kerus,- aiškino Elridei tai, kas jai atrodė įdomu, - Todėl jie priskiriami kerėjimui. Tačiau kerėjimas ir apsigynimas nuo juodosios magijos yra glaudžiai susijęs. Todėl siekiant apsiginti ar kažką apginti, neretai pasitarnauja kerėjimo burtažodžiai. Pasitarnauja ir kitoms kategorijoms priskiriami burtažodžiai,- kol kas dvidešimtmetis išdėstė viską pabrėždamas, kad kitų mokamų dalykų burtažodžiai yra naudingi apsigynimui nuo juodosios magijos.
- Tuomet gali prisidaryti bėdos sau ir kitiems,- ramiai atsakęs animagas šyptelėjo trečiakursei atgal.
Edgar'as žengdamas į savo treniruočių kambarį klausėsi kaip jo būsima mokinė atsakinėja į jo pateiktą klausimą. Ji atsakė gerai į klausimą. Gynyba iš tiesų gali pakenkti. Vaikiną tik suglumino trylikametės atsakymo paaiškinimas, kuris buvo dalinai teisingas.
- Tu teisi,- neatsisukdamas vėl šyptelėjo pasidėdamas atsineštas knygas ant stalo.
- Tai gindamasi naudotum atmušančius kerus, kurie atsimuštų tavo priešui atgal?- atsisukęs į mergaičiukę paklausė klausimo, kad daugiau išsiaiškintų apie gynyba jos akimis. Jam nelabai patiko toks jos pasakymas, kad neapsiginsi nesmogdamas kitam. Aišku, žinojo, kad kartais privalai ir pats smogti, kad visus kovojančius apsaugotum, tačiau tai turėjo būti kraštutiniais atvejais. Bent jau juodaplaukio manymu.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #84 Prieš 5 metus »
-Kuo toliau nuo žmonių,- šyptelėjusi atsakė mergaitė. Nors ir Hogvartse yra daugybė vietų, kur retai sutiksi žmogų, bet jai jos tiesiog nepatiko. Elridei ėmė atsibosti, kaip visur nukeliavus tu rizikuoji savo gyvybe. Dėl to ji norėjo keliauti į realų pasaulį, kur bent kurį laiką nesuki galvos ir patiri visai kitokius nuotykius. Iš tikrųjų, jai ir su žiobaru pakalbėti dabar būtų didžiulis iššūkis ir nuotykis. Ir, tokios mintys mergaitę privertė susimąstyti, kaip viskas keičiasi, kai ji nebegeba tų, kurie negali burti, vadinti žmonėmis.
Pakėlus akis mergaitei pasidarė nejauku, ji visad tikėjosi, kad jei nepadarai kažko, ko kiti tikėjosi, tu gausi velnių ir tada ilgam kentėsi. Jai tai buvo gan geras postūmis ir ji pažadėjo sau, kad privalo pabaigti tą knygą. Elridė vylėsi, kad ir ištesės tą pažadą, nes jos nustūmimas viską paskutinei minutei visados kažką pagadina. Taip begalvodama ji ėmė ryškiau matyti knygos puslapius, nors jie vis tiek buvo nepakankamai ryškūs. Gal vėliau atsiminsiu?.. – tyliai klausė savęs mergaitė.
Mergaitė klausėsi vyresnėlio atsakymo, kuris toli gražu jos netenkino. Ji stengėsi viską suvokti, bet jai darėsi tik dar sunkiau. Visos kategorijos glaudžios? Hm... Kam jos tada?! Dieve mano... Susitramdžiusi nesiraukyti Elridė dustelėjo.
-Ar... Galima paprasčiau? Nes man dabar jau viskas klimpsta į vieną ir tuoj nebeskirsiu paprasčiausio Ateities būrimo nuo Apsigynimo nuo juodosios magijos... Čia toookia painiava, kad eikit sau...-taip pasakiusi mergaitė sulaikė kvapą.:-Na, neikite sau... Aš čia, tik... Nežinau, kam taip pasakiau,-išspaudusi šypseną Elridė panoro, kad jai kažkas įžnybtų ir dar kalbėti su kitais išmokytų.
Išgirdusi tokį „mielą“ atsakymą grifiukė šyptelėjo sau. Jai tai atrodė šiek tiek juokinga, bet tuo pačiu ir baugu. Juk kas, jei ji iš tikrųjų ir bus ta, kuri netyčia proto neturi. Bet mergaitė pasistengs ir jei reiks, įgys to proto.
Mergaitė šiek tiek jaudinosi, nes nenorėjo prišnekėti nesąmonių, bet tikėjo, kad jei sakys, ką galvoja, savo tiesą, galės daugiau išmokt. O pagyrimas, kad ji teisi, pakėlė nuotaiką dar labiau. Ji šyptelėjo sau ir tyliai liaupsinosi.
-Jei priešas baisus... Tik... Pirma, kad tokie burtai būtų,- atsakius Elridei galvoje ėmė kilti dar daugiau minusų dėl tokio burto, bet juos mergaitė pasilaikė sau. Mažametė norėjo kuo greičiau pradėti treniruotę.
-Ar mes greit pradėsim?- nekantriai paklaususi ji žvilgtelėjo į Edgar.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #85 Prieš 5 metus »
- Nuo žmonių?- nustebęs nužvelgė Elridę buvęs Grifų Gūžtos prefektas. Jei atvykėlė norėjo atitrūkti nuo žmonių, tai jai nelabai pavyko, kadangi ji atvyko pas žmogų. Na, nebent ji jį laikė kitokios rasės atstovu.
Edgar'as šiek tiek pasprogdinęs akis išpūtė orą, nutaisydamas kvailoką veido išraišką bei mėgindamas sugalvoti, kaip galėtų kaip įmanoma paprasčiau pateikti raganaitei informaciją, kurią, rodos, pateikė ir tai gana paprastai.
- Visų pirma, ateities būrimą manau atskirsi, nes tai jau dalykas, kuris atitolsta nuo to ką mes ketiname mokytis. Antra, kai praktikuosiesi, tai pamažu suprasi, kokie dalykai yra artimi apsigynimui. Dabar užteks, jog žinotum, kad dalykai, kaip minėtas kerėjimas pasitarnauja siekiant apsiginti tik savo tam tikrais burtažodžiais, kurios galime pritaikyti ir siekdami apsiginti,- vylėsi, kad bent kiek mergaitė suprato ir prisiminęs, kad ji kiek pasimetė dėl ištartų "eikit sau", pridėjo klausimą, - O man jau eiti sau negalima?- nusijuokė.
- Kitą gali sužeisti ir su nekalčiausiu burtu,- klabėjo kiek liūdniau, nes tai buvo jo asmeninė, nemaloni patirtis, - Ir nesvarbu ar tavo priešas baisaus, ar be galo žiaurus, tu bet kokiu atveju turėtumei stengtis išvengti sužalojimų ir mėginti sustabdyti jį kuo įmanoma palankesniais būdais tiek sau pačiai, tiek aplinkiniams, tiek savo oponentui,- nebandė įtikinti trečiakursės, kad šioji turėtų neskriausti kitų, tačiau perteikė tai, kaip norėtų matyti besielgiančius burtininkus. Tiksliau, kaip norėtų matyti burtininkus besielgiančius kovoje, nes gyvenime jis būtų už tai, kad nereikėtų kovoti iš vis.
- Netrukus,- vėl lygiai taip pat atsakė Jeffter'is eilinį sykį Elridei parodžius savo nekantrumą. Vaikinas jau žinojo šiandienos planą, tačiau prieš pradedant treniruotė jis priėjo prie savo būsimos mokinės su knyga rankoje, kurioje buvo atverstas puslapis apie protego burtažodį.
- Gal jau apie šį burtažodį girdėjai mokykloje?- pasiteiravo nežinodamas ar ji jau spėjo išmokti šį burtažodį ar ne, - Jei ne, persiskaityk ką jis daro, įsimink jo tarimą bei lazdelės mostus,- susakė, ką privalu žinoti, norint pradėti šiandienos treniruotę. Belaukdamas grifiukės atsakymo vėl nupėdino prie staliuko ir ten pats užmetė akį į knygą, kur buvo aprašyti iliuzijos kerai, turėsiantys pakeisti šį kambarį į kažkokią erdvę. Nors namų šeimininkas ne pirmą kartą ir ne antrą jau kuria vietos iliuziją ir šiuos kerus žino kone mintinai, jis vis tiek nepraranda įpročio prieš imdamasis jų dar pasitikslinti.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #86 Prieš 5 metus »
Patraukusi pečiais Elridė tik šyptelėjo. Jai tereikėjo vietos, kur ji nebijotų būti užklupta ir matytų bent vieną pažįstamą veidą. Deja, Hogvartse tokių buvo labai mažai, o apie draugus turbūt kalbėti išvis nėra ko. Grifiukė buvo prie to pratusi, mat būdama realybėje taip pat nelabai su kažkuo bendravo, bet tada buvo močiutė.
Mergaitė tyliai atsiduso ir nuleido galvą. Ji žiūrėjo į akis, bet galvoje nebuvo nei vieno „ye“. Mažametė taip ir nesuprato, ką norėjo pasakyti vyresnėlis. Viskas atrodė painiava ir ji pyko, kad nesuvokia. Turbūt, jei būtų pakalbėta apie tai dar ilgiau, ji iš pykčio išeitų kažkur, bet tema buvo greitai baigta. Pamažu suprasiu... Gerai būtų.
-Galite eiti kur norite,-šyptelėjusi atsakė Elridė.
-Pala pala... Kokiu lygiu čia kalbi nekalčiausiu? Na, su Lumos juk žmogaus neužmuši, bet kokie tie paprastučiai?-mintis, kad ji galėtų sužeisti kažką vien pavartojus lengvutį burtažodį, kad apsigintų, mergaitei sukėlė nepaaiškinamus jausmus. Sužeisti kitų ji tikrai nenorėjo, vargu, ar yra žmonių, kurie to nori, neskaitant tų blogiukų ar psichopatų. Jei neturėtų didžiulio noro mokytis, Elridė turbūt pasakytų, kad nebenori burti ir išeitų, nors apie tai ji galvojo ne kartą ir visada prieidavo tą pačią išvadą - juk ne šiaip sau į Hogvartsą eini.
Netrukus... Netrukus... Jetus... Nepatenkinta tokiu atsakymu Elridė viduje degė. Ji norėjo kažką daryti, o tas „netrukus“ jai buvo per ilgas laiko tarpas.
-Protego? Gal... Turbūt kai aš mieg... Na, nesvarbu- tai pasakiusi mergaitė pasižiūrėjo į knygą ir peržvelgusi kas buvo parašyta išsprogdino akis. Nu va, tik užsimink ir bus tau... Elridė nejučia apsidžiaugė, kad burtažodis visgi įdomus, o jos fantazija vėl ėmė šėlti. Mergaitė sustabdė savo svajas pagalvojusi, kaip keistai elgiasi, svajoja nesąmones, o daryti nieko nedaro. Taigi, ji greitai ėmė žiūrėti ką jai liepė ir stengėsi suvokti.
-E, regis suprantu...- Elridė šyptelėjo atsisukusi vyresnėliui, kuris buvo nuėjęs. Susidomėjusi, ką jis ten daro, mergaitė ėmė slinktis arčiau, bet pažiūrėti nedrįso, nes pamanė, kad bus labai nemandagu.
-Galima paklausti?-ėmusi kalbėti grifiukė panoro sau trenkti į kaktą dėl savo labai protingo klausimo.-Ką čia darysi?

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #87 Prieš 5 metus »
- Tavo tiesa. Su Lumos nieko blogo nepadarysi,- taip pasakęs dvidešimtmetis trumpam įniko į mintis susimąstydamas ar tikrai šviesos įžiebimo burtažodis negalėtų nei truputėlį pakenkti. Vis gi tą truputėlį surado. Iš dalies būtų galima su šio burtažodžiu kam nors sumaišyti, bet tai nutikti galėtų tik labai specifiškoje situacijoje.
- Tačiau omenyje turėjau gynybinį burtažodį, kurio naudojimo mokysiesi šiandien,- kalbėjo apie protego, bet į treniruotę juodaplaukis buvo sumanęs įtraukti ir praeitą kartą naudotus mergaitės kerus.
- Šaunu, šaunu,- tarstelėjo išgirdęs, kad Elridė, regis, suprato, kaip reiks naudotis apsisaugojimo kerais bei ką jie daro.
- Jei turi klausimų, iškart klausk. Atskiro klausimo ar gali paklausti nereikia,- pareiškė žaliaakis, jog nebūtinas yra atsiklausimas ko nors paklausti. Jam tai atrodė tarsi laiko švaistymas. Po to atsigręžė į priėjusią trečiakursę.
- Nieko. Tiesiog pasitikslinau iliuzijos sukėlimo burtažodį ir jei nieko prieš pradėsime,- nusišypsojęs paėmė knygą iš Endlercat ir padėjo ją ant stalelio. Tada kažką suburzduliavo sau panosyje ir akimirksniu viskas aplinkui tapo aklinai tamsu.
- Šiandien tavo tikslas bus įvaldyti stupefy ir protego kerų kombinaciją,- pranešė balsas iš tamsos. Tai nebuvo koks užkerėtas garsiakalbis ar kažkas. Čia kalbėjo Jeffter'is. Netrukus kambarys virto į perpus didesnę patalpą nei buvo prieš tai ir jis buvo blankiai apšviestas, nuo šviesos, sklindančios iš tarpų, esančių tarp grindų plytelių. Keturiuose sienose buvo po dvi duris. Tiksliau angas be durų, už kurių nebuvo nieko matyti.
- Šiandien viskas vyks čia,- vėl prašneko juoda pirštine ant vienos rankos pasidabinęs jaunuolis, - Iš patalpų išeis padarai, su kuriais teks šiandien tvarkytis,- kiek plačiau paaiškino treniruotės planą. Edgar'as nemanė pats šiandien kištis. Manė, kad kažko daugiau pasisems stebėdamas, kaip seksis jo mokinei. Įsikištų tik tokiu atveju, jei reiktų pagalbos grifiukei, bet ar to reikės, labai abejojo.
- Pradėkim,- taręs animagas atsitraukė atokiau į kambario kampą. Iš vieno iš aštuonių tamsiųjų kambarių, priešais Elridę, išlindo perpus už ją didesnis gandrakojis voras, leisdamas čaižiai bauginantį garsą.
- Naudotis gali tik tais burtažodžiais, kuriuos minėjau,- priminė magas trylikametei. Sukurti padarai šiandieninėje treniruotėje skyrėsi nei įprastai dėl mergaičiukės. Jie negalėjo sužeisti. Jų atliekami veiksmai, tarkime, kaip smūgis į tave, tik praeitų kiaurai ir sukeltų vėjo gūsį. Aišku, trumpaplaukis to neminėjo raganaitei ir su įdomumo stebėjo, kai jai seksis susitvarkyti su pirmąją būtybe.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #88 Prieš 5 metus »
Mergaitė tylėjo. Ji laukė visko pradžios su kirbančia ugnele viduje. Elridė klausėsi, ką jai sakė, bet tik palinkčiojo galva. Iš tikrųjų, ji nebeturėjo daugiau ko paklausti, nors klausimų visgi buvo. Grifiukė po truputį ėmė bijoti treniruotės, tiksliau to, kas joje bus. Bet tą baimę puikiai padėjo užgožti noras.
Linktelėjusi mergaitė išsišiepė, kad pagaliau viskas prasidės. Pagaliauuu! Bet pasikeitus aplinkai ji išsigando. Jai buvo įdomu, kaip pasikeitė aplinka, bet darėsi baisu. Prieš jos akis atsirado vaizdas su goblinais ir dar nemalonesniu vaizdeliu. Ar aš pajėgsiu? Ne... Turiu juk Išgirdus užduotį Elridę dėkingai atsiduso, bet tuo pačiu dar labiau ėmė bijoti. Mergaitė iš tikrųjų nebūtų sugalvojusi jokių kitų burtažodžių, kokius naudoti, bet tik du burtažodžiai jai atrodė per mažai. Aplinkai dar kartą pasikeitus, šiek tiek prašviesėjus, grifiukės rankos ėmė drebėti.
-Tu juk padėsi?-išsitraukusi burtų lazdelę mergaitė norėjo trauktis kažkur tolyn. Ji nespėjo nė pamatyti tų padarų, o jau bijojo. O mintis, kad ją stebi žmogus, Elridę irgi ėmė trikdyti. Jei jai kažkas nepavyktų, šalia esantis žmogus situacijos nepablogintų, bet mergaitė bijojo susimauti prieš kitus. Ji nenorėjo, kad jie pastebėtų, kaip gali nesisekti ir kiek daug galima nemokėti, mergaitė manė, kad ji moka tik paprastus dalykus, kuriuose magijos nerasi.
„Pradėkim“ ėmė skambėti mergaitės galvoje. Ji norėjo užsimerkti, kad viskas imtų ir išnyktų, bet tuo pačiu padaryti, ką turi. Pamačiusi vorą Elridė sulaikė kvapą, jai jis buvo baugus kaip niekad. Vorų ji bijojo ir paprastų, o ką kalbėti apie tokį, kuris tik išlindo prieš ją. Mergaitė supratusi, kad kol jis toli ji gali naudotis proga, grifiukė nukreipė burtų lazdelę į vorą.
-Protego-taip pasakiusi ji vos nesusijuokė.-Pfuuuu... Stupefy,-pagaliau panaudojusi tinkamą burtažodį mergaitė šypsojosi, bet tai darė ne dėl to, kad buvo linksma svaidytis burtažodžiais į artėjantį padarą, kuris, jos manymu, ją gali lengviausiai praryt. Elridė negalėjo patikėti, kad padarė tokią juokingą klaidą ir jai tai atrodė dar juokingiau. Bet pagalvojus, kokioje situacijoje ji buvo, mergaitei juoktis ne į naudą.
Viskas vyko, atrodė, žaibo greičiu. Ji žvilgtelėjo į vorą ir apsidžiaugė, nes regis burtažodis suveikė. Bet mergaitė suvokė, kad jis bus ne vienas ir dar labiau bijojo, kad vėl susimaus.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #89 Prieš 5 metus »
- Jei tik tau prireiks mano pagalbos,- tamsiaplaukis buvo pasiruošęs padėti mergaitei, jei šiai kiltų, kokių keblumų. Nors padėti čia galėjo tik su burtažodžiais ir jų naudojimų. Kitokios pagalbos nelabai jai ir galėjo prireikti, visgi žalos padaryti padarai, esantys šioje treniruotėje, šiandien negalėjo.
Iš vieno tamsiojo kambario išsmukus gandrakojui vorui, Jeffter'is su dideliu nekantrumu laukė panelės Endlercat veiksmų. Ji pirmu bandymu suklydo. Buvo ištartas ne tas burtažodis, kuris, regis, net nesuveikė, tačiau to stebintysis nekomentavo. Ir gerai padarė, jog leido mokinei pačiai bandyti gaudytis savo veiksmuose. Antrasis jos šūvis buvo taiklus ir toks, kokio norėjo animagas pačioje pradžioje. Elridės panaudotas reikiamas burtažodis suveikė taip, kaip ir turėtų. Būtybė buvo apsvaiginta.
- Puiku,- tarstelėjo balsas tūnantis ganėtinai tamsiame patalpos kampe, - Tačiau turi susikoncentruoti, nes išsiblaškymas gali labai daug kainuoti,- magas paprašė labiau susikaupti Hogvartso moksleivės, nes žinojo, kad tik taip galės ji pasiekti pačių optimaliausių rezultatų.
Po kelių akimirkų priešais trečiakursę pasirodė ir dar vienas padaras, išlindęs iš kitos tamsios patalpos, esančios greta tos, iš kurios buvo išlindęs ir pirmas daugiakojis. Tuo pačiu pasirodė ir dar vienas toks pat padaras, tik jis pasirodė iš už trylikametės esančio kambario. Jis dabar lėtai ir tyliai sėlino jai iš už nugaros. Gandrakojis, esantis priešais Elridę buvo paprastas, kaip ir vienas, jau sustingdytas, jo kolegas. Kitas, dar nepastebėtas raganaitės, buvo kiek kitoks. Na, išvaizda jis buvo toks pat, kaip ir kiti, tik jo savybės skyrėsi. Jos gebėjo iš burnos leisti ugnies kamuolius, kurie neturėjo kelti jokio pavojaus besipraktikuojančiai mergaitei, kaip ir patys voro ir gandro hibridai.
Edgar'ui dabar buvo puiki proga pasižiūrėti ne tik tai, kaip tinkamai gali panaudoti abu burtažodžius jo treniruojama mergaičiukė, bet ir tai, kaip ji susitvarkys su situacija reikalaujančia dėmesio ne ties vienu oponentu. Žaliaakis svarstė ar grifiukė galvoja, kad kiekviena magiška būtybė lįs iš tamsos po vieną, ar vis gi ji numanė, kad gali būti ir tokių variacijų, kaip dabartinė. Viena ji težinojo, kas šiuo metu dedasi jos galvelėje. Bet ką čia svarstyti, kai vis tiek tuoj viską sužinos. Tereikėjo kelių minučių kantrybės, po kurių viskas ir paaiškės.