0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #30 Prieš 3 mėnesius »
Vaikinas metrukus užsimerkė ir ėmė kažką burbėti palei nosį. Tas kažkas buvo kažkokie kerai, turintys pradanginti sukurtus goblinus. Kiek dėl savo būklės, strigdamas, tarp žodžių užtruko. Visa laimė, kad mergaitė nebuvo visiškai iš kelmo spirta ir gebėjo pati apsiginti nuo akmenuočiaus. Šaunu tarp savo vapėjimo pamintijo Edgar'as išgirdęs antrakursės ištartą burtažodį. Kai ji artėjo link jo, burtininkas baigė šiaip ne taip vapėti burtą, kuris pradangino du sustingusius goblinus, vieną, įkalintą už metalinių strypų, kurie jau gerokai buvo aplamdyti, ir dar porą būtybių, taip ir nepapuolusių į Jeffter'io ir Elridės akiratį. Atrodo, antrakursė jau buvo šalia.
- Nebijok,- tarstelėjo juodaplaukis, siekdamas nuraminti grifę. Kad ji buvo išsigandusi, tai nebuvo didelis galvosūkis. Gal ne urvo, bet to, jog kažkas galėjo nutikti namų šeimininkui. Juk niekas nepripuls prie tavęs lyg niekur nieko, kaip akis išdegęs, kai esi aptalžytas. Na, nebent norėtumei pribaigti, tačiau jei pas baltaplaukė būtų buvęs toks noras, tai veikiausiai ji jau tai ir būtų mėginusi padaryti.
Žaliaakis dar tarstelėjo keletą neaiškių žodžių ir tamsus urvas ėmė atvirsti į baltut baltutėlį kambarį. Į tokį, koks jis iš tiesų ir turėtų būti. Kai kambarys vėl atgavo savo normalią būseną, jaunuolis kiek pasistūmėjo rankomis į viršų ir atsirėmė į sieną. Ranka, ne ta besislepiančia po pirštine, perbraukė sau per veidą. Kraujas dar vis plūdo iš nosies. Prisilietimas privertė Edgar'ą net nusivaipyti. Veidą itin skaudėjo. Bet ko norėti, kai plojiesi į sieną. Nugarą irgi diegė, tačiau ne taip stipriai.
- Paimk knygą nuo rašamojo stalo, jei gali ir nunešk ją į gretimą kambarį,- kita ranka parodė į rašomąjį stalą, ant kurio ir buvo padėta knyga, susijusi su kerėjimu, kuria šiandien šiek tiek naudojosi.
- Ir palauk manęs ten. Aš tuoj ateisiu,- pro dantis pridūręs, iš lėto pakilo nuo žemės ir nupėdino į vonios kambarį. Kiek apsiprausęs, pamaigė nosį. Nebuvo daktaras, tačiau nusprendė, jog šioji nelūžus. Tokį sprendimą priėmė dar ir todėl, kad neatrodė sukrypusi. Patinimas buvo, bet tik tiek. Buvusiam grifų prefektui nė nekilo abejonės, kad ant nugaros puikuosis ar jau puikuojasi didžiausia mėlynė. Kiek pajėgė pasiekti, pamaigė ir ją, bet juto tik skausmą. Nemenką, tačiau pakenčiamą. Na ir treniruotė.. tik dabar tesuvokė kas įvyko. Treniruotė nenuėjo planuotu keliu. Iš dalies Edgar'as suprato, kad turėjo būti pasiruošęs. Juk realybėje kartais užklumpa dar netikėtesnės aplinkybės. Apsitvarkęs trumpaplaukis patraukė savo darbo kambario link.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • III kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 209
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #31 Prieš 3 mėnesius »
Elridės akys išsiplėtė, kai tie keisti padarai pranyko. Ji vis dar jautė sukilusius jausmus ir nežinojo ką daryti su, rodos, stipriai sužeistu žmogumi. Grifiukė pajautė silpnumą, nors nesuprato, kodėl. Siaubą keliantys gyviai pranyko, rodos, ji turėjo nusiraminti. Išgirdus, kad Edgar kalba mergaitės baimė šiek tiek nuslūgo. Bet ji vis dar turėjo krūvas klausimų, kuriuos norėjo pilti tuo metu, bet susilaikė. Jai atrodė, kad tas vyras vos ne miršta, nors suvokė, kad tai netiesa. Urvas virto į paprastą kambarį, dėl ko Elridė netikėtai žagtelėjo. Jos teorija subliuško, nors ji tikrai tikėjosi kažko magiškesnio ir šaunesnio. Bet mergaitė per daug nesirūpino ir apsidairė aplink kambarį. Baltas... Kaip mano svetainė... Pajautusi ilgesį savo namams Elridė tyliai atsiduso. Grifiukė atsisuko į Edgarą ir pajautė gailestį ir sąžinės graužatį. Kad ir ką jis ten darė, mergaitė jautė kaltę, kad visą tai sugadino. O juo labiau, kad dėl jos jis nukentėjo, o ji liko nepaliesta. Sveikut sveikutėlė, nors, rodos, išsigando labiau nei jis. Galbūt jis žinojo, kad tai magija, bet, kadangi sužeidimai buvo tikri, jos manymu, jis negalėjo nebijoti. Iš tikrųjų, mergaitė nesuprato bebaimių žmonių, jai atrodė, kad visi vis tiek turi jausti bent minimalią baimę.
-Ooo... Kas čia buvo?- Eidama paimti knygos pagaliau mergaitė išdrįso paklausti. Knyga buvo gan keistoka. Bet ji nenorėjo į ją gilintis be leidimo, kad ir kaip smalsu buvo. Elridei nepatiko, kad Edgar taip išvaro ją iš kambario ir neleidžia nieko padėti, bet tyliai nieko daugiau nesakiusi ištipeno iš baltojo kambario. Įėjusi į kitą kambarį mergaitė apstulbo. Tiek daug grifiškumo turbūt mergaitė dar niekados nematė. Jai pasidarė labai įdomu ir smalsu. Atidžiau apsidairiusi Elridė negebėjo apsispręsti, kur padėti tą knygą. Kambaryje buvo ir lentynos prikrautos knygų ir rašomasis stalas. Pagaliau apsisprendusi ji padėjo knygą ant rašomojo stalo ir nejučia šyptelėjo. Ji pamatė gan linksmai atrodančią nuotrauką, kuri, kažkodėl ją pralinksmino. Grifų gūžtą, nors ir nelabai su visais bendravo mergaitė spėjo pamėgti. Ji netgi jų laikraštį ėmėsi redaguoti ir tas buvo labai įdomu. Mergaitė po kurio laiko pagaliau šyptelėjo ir apmąstė, kad galbūt prarasti visko negalėtų. Vos pažįstami žmonės jai ėmė padėti ir jie būtent iš to paties koledžo. Dėl šio dalyko ji leido sau galvoti, kad visi Grifai tokie ir kad tai pats šauniausias dalykas.

Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #32 Prieš 3 mėnesius »
Įėjęs į kambarį, Edgar'as pamatė jau ten stoviniuojančią mergaitę.
- Prisėsk,- šypteldamas ištarė jai ir pats apėjęs aplink rašomą stalą atsisėdo greta židinio.
- Atleisk. Klausei kas ten buvo prieš tai?- prisiminė, kad išeidamas iš kambario taip ir neatsakė jos klausimą, - Jei kalusi apie tas mane aptalžiusias būtybes, tai jie buvo tiesiog akmeniniai goblinai,- kiek juokingai tai nuskambėjo pačiam vaikinui.
- Ech.. Nesitikėjau tavęs ten pamatyti,- iš lėto kalbėjo, - Nereikėjo apleisti netikėtumo faktoriaus, dėl kurio truputį buvau pamokytas,- na tas truputį buvo paženklintas gera mėlyne ant nugaros, taip pat pamėlusiais bei patinusiais paakiais, - Bet, tai tik pamoka man. Ar ne?- linksma veido išraiška baigė kalbėti, taip duodamas suprasti, jog dėl kelių prasileistų smūgių yra kaltas tik jis pats.
- Tai visgi nusprendei nevykti į Londoną?- žvilgtelėjęs į laikrodį paklausė grifiukės. Jau buvo įdienoję, todėl Fasiras tokiu laiku jau turėjo būti įpusėjęs savo darbo dieną. Nebent Jeffter'is nežinojo apie tam tikras išimtis ar specialius grafikus.
- O kokių reikalų ten turėjai? Ar dar vis turi?- vieną klausimą iškart sekė kitas, nes kiek prisimena, Elridė buvo minėjusi, kad turi kažką susitvarkyti ar išspręsti Londone. Už akies jaunuoliui užkliuvus knygai, padėtai moksleivės ant jo rašomo stalo, jis ją paėmė ir padėjo į vieną iš lentynų, tar daugybės kitų knygų ir atsisėdo atgalios į kėdę. Ta knyga vėl priminė jam treniruočių kambarį ir kas jame įvyko šiandiena. Prisiminė, jog Hogvartso antrakursė naudojo kerus.
- Beje, šaunuolė, jog nepasimetei,- iškart pagyrė Endlercat. O už ką girti, bent juodaplaukio galva, tikrai buvo. Jam patiko vien jau tai, jog buvo pasirinktas nedestruktyvus burtažodis. Aišku, nelabai prisiminė ar tokie jauni, kaip Elridė, jau mokosi kažką tokio, kas galėtų naikinti, tačiau tai, ką pasirinko buvo vienas iš priimtiniausių kelių namų šeimininkui. Niekas nebūtų supykęs ir už šių iliuzijos sukeltų goblinų sunaikinimą, bet šiandien pačio Edgar'o planas buvo sutramdyti juos, nepadarant didelės žalos jiems. Užklydėlė, rodos, lyg pasinaudojusi ateities būrimo žiniomis įsijungė į šią vaikino treniruotę.
- Beje, kada tau reikės grįžti į Hogvartsą?- pasiteiravo ir apie mokyklą, bet tai padaręs kiek pasimetė. Bandė prisiminti ar jie su Fasiru to kartais neklausė vakar. Atrodė tarsi būtų klausę, bet nebuvo tikras ar gavo atsakymą ar ne. O jei ir gavo tada nelabai išėjo jo prisiminti. Kaip bebūtų vylėsi, kad šviesiaplaukė nepyktels už tai, jog buvo dar kartą paklausta to paties klausimo.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • III kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 209
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #33 Prieš 3 mėnesius »
Edgar įėjus į kambarį Elridė, kaip ir liepta, atsisėdo ant kėdės. Jai buvo smalsu, nors ji nejučia pajautė baimę vėl. Grifiukė manė, kad dabar gaus velnių, nes neturėjo ten būti. Juk per ją jis liko sužeistas, o taip niekas nieko nepalieka. Bent ji manė, kad negalima taip visko palikti ir sakyti, kad ji nekalta.
-Goblinai? Ooo... Kodėl tu pirmai jų nepradanginai?-mergaitė atidžiai apžvelgė vyrą, kuris jos akimis buvo suluošintas senukas. Ji nežinojo, ką jis ten darė ir kodėl, bet tiesiog pradanginti viską jai atrodė daug paprasčiau. Tada ir netikėtai atėjusios mergaitės galvos nesusuktu ir netyčiom į kokią komą nepasmerktų. Jos manymu, taip būtų buvę daug lengviau.
-Bet jei nebūčiau atėjus, nebūtum nukentėjęs... Atsiprašau, nebekišiu nosies kur nereikia... Reikėjo tau lentetę užkabinti „nelįsti“. Nors turbūt mano smalsumas ją ignoruotų,- šyptelėjusi Elridė nuleido galvą ir ėmė žiūrėti į savo kojas. Mergaitė negalėjo savęs nekaltinti, kai matė nelabai malonų vaizdą, dėl kurio ją graužė sąžinė.
-Em... Aš turėjau grįžti, bet Fasiro dar nėra... O jis jau turėjo būti atvažiavęs?-suglumusi mergaitė pažiūrėjo į laikrodį. Nejau tas nelemtas padaras mane čia paliko?! supykusi ant Fasiro Elridė jau ėmė mąstyti, kaip jam atkeršys už tai. Ji iškart ėmė kaltinti jį, kad ją pamiršo, nes galbūt tada Edgar būtų sveikas ir be sužeidimų.
-Ehh... Pagal viską... Turėčiau susižinoti ar močiutės namas priklauso man... Bet mažokai šansų dėl to...-Elridę nukrėtė šiurpulys. Nejučia apsidairius ji aprimo, bet tie persekiojantys siluetai ją gąsdino ir kėlė didžiulį nerimą, po truputį ji ėmė mąstyti, kad jai nuvažiavo stogas. Pastebėjusi, kad vyras paėmė knygą ir nunešė į lentyną mergaitė pavartė akis.[ i] Taip ir maniau, kad reikėjo į lentyną dėti...[/i] Nors jos mintį nusekė ir prieštaras, bet ji jį ignoravo.
-Ačiū, bet nė nežinau, kas ten per burtažodis, mačiau knygoj jį...-patraukusi pečiais Elridė vėl žvilgtelėjo į Grifų nuotrauką.
-Aš neįsivaizduoju, man nieko nesakė, lyg ir... Gal už savaitės, gal už dviejų...-atsakiusi ji susimąstė, kad visgi jai reiktų grįžti kuo greičiau. Mergaitė svajojo apie dar vieną taurę ir prisidėjimą prie jos. Turbūt dėl to ta nuotrauką jai kėlė šypseną.

Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #34 Prieš 3 mėnesius »
- Nespėjau. Jie nepasinaikina vos mostelėjus burtų lazdele. Jiems pradanginti reikėjo ištarti pasakyti specialų užkeikimą, kuris atima šiek tiek laiko,- juodaplaukis paaiškino, kodėl jis iškart nepradangino savo treniruotės įrankių.
- Tai ne tavo kaltė,- patikino Edgar'as mergaitę, kai šioji ėmė atsiprašinėti ir prieš tęsdamas nusijuokė, - Lentelę? Kad pas mane retai čia kas nors užsuka,- nutaisęs susimąsčiusią miną sekundėlę pamąstė, - Na, jei ir užsuka, tai niekas nepasilieka. Tai treniruočių metu būnu vienas namuose. Na.. Išskyrus šį atvejį,- davė paaiškinimą ir dėl to, kodėl ant durų nekybo kokia nors lentelė su įspėjamuoju užrašu čia neiti. Netrukus vaikinas išsitraukė iš stalčiau kažkokią užrašinę ir tušinuką. Atsivertęs ją, pasižymėjo keletą faktų iš šiandienės, nepilnai įvykusios, treniruotės. Tuomet vėlei pažvelgė į antrakursę ir gūžtelėjo pečiais.
- Na, pagal viską, manau, jog turėjo. Bet gal kas nutiko?- tikrai nežinojo konkrečios priežasties, kodėl Fasiras dar nebuvo užsukęs pasiimti mergaitės. Viena iš minčių atėjusi Edgar'ui į galvą buvo ta, jog jaunasis von Sjuardas galėjo ir nespėti susitaisyti savo transporto priemonės, prie kurios gal net iki šiol pluša.
- Oi tas užsispyrimas ar ne?- šyptelėjo Jeffter'is prisimindamas, kad Elridė vakar nepasakė, ką jai konkrečiai reikia nuveikti Londone, - Jei būtum iškart pasakius, tai Fasiras tikrai būtų tas žmogus, kuris galėtų padėti klausimu dėl tavo močiutės namo. Jis juk magijos ministras, tad prie informacijos ar namas atitenka tau ar kam kitam turėtų prieiti nesunkiai,- čia vėl persikreipė veidas, nes susivokė, kad galbūt pateikia nevisiškai tikslią informaciją, todėl pridėjo, - Nebent.. Tavo močiutė buvo žiobarė arba gyveno žiobariškuose namuose. Tuomet čia tektų kreiptis jau į žiobariškąsias institucijas.
Nustebino, jog grifė naudojo burtažodį tiesiog spėjimo būdu. Tai ganėtinai rizikingas reikalas atrodė vaikinui, tačiau to nebesureikšmino. Svarbiausiai spėjimas buvo pasiteisinęs visu šimtu procentų.
- Tai sustingdymo burtažodis. O kokioje knygoje tu jį matei?- susidomėjo kokioje knygoje galėjo matyti šį burtažodį, nors labiausiai tikėtinas variantas buvo, kad viename iš Hogvartso vadovėlių, skirtų apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoms.
- Beje, už poros savaičių Kalėdų atostogos. Tai tuomet turi daugiau laisvo laiko. Nebent, kaip minėjai, jog galbūt tave atleido tik savaitei,- žaliaakis priminė apie artėjančias šventes.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • III kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 209
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #35 Prieš 3 mėnesius »
Elridei pasirodė kiek keista. O kodėl jis seniau nesunaikino visko? Ji vis dar jautė baimę ir negalėjo sau atleisti, kad taip pasielgė.
-Eh... Ne mano, tai nemano...-šyptelėjusi ji vis tiek nesutiko su tokia mintimi, bet nenorėjo ginčitis.- Treniruočių metu? Tai... Tu treniravaisi?- šiek tiek nustebusi mergaitė susidomėjo tokiu dalyku. Ji naiviai manė, kad mokosi ir treniruojasi tik pamokose ir Hogvartso ribose. Elridei kilo mintis, dėl kurios jai buvo gėda. Bent kuriam laikui nustūmusi ją šalin mergaitė pakėlė galvą.
-Tai visgi tas padaras turėjo mane pasiimti iš čia seniau? Taip ir maniau, kad neverta pasitikėti...-paskutinius žodžius ji pasakė vos girdimai. Elridė stipriai pyko, kad jos nepaėmė ir neišvežė, kad verčia toliau apkrauti žmones. Jai atrodė, kad ją kažkur laikyti neverta. Grifiukė norėjo greičiau grįžti į Hogvartsą, savo dabartinius namus. Ji jau gerai apgalvojo, kad per atostogas galės vykti ieškoti tėčio, nors ir stipriai nenorėjo. Nenorėjo, nes suprato, kad jis gali ją atstumti. Ji matė, kaip jis sukūrė savo šeimą ir kaip pyko dėl jos plaukų. Elridė pajautė norą atsikratyti jų, nors, rodos, mamai jie ir patiko.
-Koks užsispyrimas?- klausiamai žvilgtelėjusi į Edgar mergaitė nesuprato, ką jis turi omeny. Jai neatrodė, kad ji yra užsispyrusi, ji net puikiai nesuprato, kaip galėtų tokia būt.
-Fasiras magijos ministras?-nustebusi mergaitė netikėtai žagtelėjo. Ji puikiai nežinojo, kokios tai pareigos, bet "ministras", jos manymu, sakė, kad tai garbingas darbas. Ministras, o vis tiek pažadų netęsi..
-Mano močiutė buvo žiobarė ir gyveno žiobarų name, tad...-šyptelėjusi atsakė ji. Mergaitė buvo pastebėjusi, kad grynakraujiams geriau sekėsi, bent jai taip atrodė ir dėl to nelabai norėjo sakyti, kad ji teturi žiobarų kraujo.
-Neatsimenu, tiesiog tuo metu galvoje buvo prisiminimai ir tarp jų mačiau knyga... Ir joje tą burtažodį,-patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Jai iš tikrųjų pasidarė keista ir ji bandė atsiminti iš kur tas prisiminimas. Elridė vis dar neatmetė minties, kad išprotėjo ir kad jai ima viskas vaidentis, bet nenorėjo su tuo sutikti.
-Atostogos?- suglumusi ji tyliai mintyse keiktelėjo. Tai ką? Man jau dabar reikės eit ieškoti? Eh... Nesinori dabar...

Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #36 Prieš 3 mėnesius »
- Taip, treniravausi,- Edgar'as palinksėjo galva, - Žinoma, dar tai gali pavadinti ir mokymusi arba įgūdžių tobulinimu,- buvęs grifas treniravimąsi apibūdino ir kitais žodžiais, nors jam priimtiniau visa tai buvo vadinti treniruote. Iš Elridės lūpų išskriejęs žodis "padaras" ir galia sakinio nuslopintas tonas rodė ne itin didelį pasitenkinimą Fasiru.
- Nereikia taip piktai. Kaip minėjau gal iškilo kokia nors problema, dėl kurios jam neišėjo čia pasirodyti,- bandė pateisinti savo krikštasūnį, - Jei nesulauksime iš jo žinių, pats pabandysiu tave ryt iš ryto nugabenti į Londoną,- jaunuolis nusprendė, kad padės mergaitei, jei jai to reikės.
- Valgyti nieko nenori?- susiprotėjo pasiteirauti antrakursės, kuri neaišku kiek laiko jau nevalgiusi yra. Kad bent gerą pusę paros, tai negalėjo kilti jokių abejonių.
- Ministras,- šyptelėjo mergaitei patvirtindamas tai, kad Fasiras nebuvo kažkoks šiaip sau burtininkėlis. Tuomet išgirdęs, jog grifės močiutė buvo žiobarė, Jeffter'is atsiduso ir pridėjo pirštinuotą ranką sau prie burnos. Kol kas nieko nesakė. Galvojo, kuo galėtų pagelbėti, tačiau veikiausiai tas galvojimas buvo bevertis, nes nelabai jis čia ką ir pagelbėtų. Tiesą pasakius net nežinotų į kokias įstaigas reiktų kreiptis tokioje situacijoje. Aišku, blogiausiu atveju galėtų pasiteirauti savo tėvų, kurie kone visą gyvenimą pragyvenę Londone tikrai turėtų turėti bent šiokios tokios informacijos apie tokius dalykus.
- Tuomet tai keblesnė situacija,- galiausiai pripažino juodaplaukis.
- Supratau,- tarė Edgar'as nepešęs knygos pavadinimo, kurio, pasak moksleivės, ji neprisiminė.
Burtininkas buvo nustebintas, kai Endlercat pati nustebo apie ant nosies kabančias atostogas. Negi jie nebeskaičiuoja dienų iki atostogų? visada trumpaplaukis manydavo, kad kone visi laukia atostogų ir joms kone visiškai priartėjus, jau skaičiuodavo tas likusias dienas iki jų pradžios.
- Taip. Ar kažkas pasikeitė Hogvartse?- išpūtė patinusias akis. Neatmetė fakto, jog galėjo šiais metais pakisti ir magijos švietimo reglamentas, nors tuo mažai tikėjo. Kas lietė atostogas ir visą mokslo metų eigą, tai kiek pats Edgar'as žinojo, nuo senų laikų ji buvo nusistovėjusi iki šių dienų, todėl tas faktas, kad kažkas galėjo pakisti buvo absurdiškas. Visgi sekantį klausimą dar nusprendė pasilaikyti sau iki tol, kol gaus atsakymą iš baltaplaukės.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • III kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 209
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #37 Prieš 3 mėnesius »
Elridė klausėsi kaip Edgar aiškino ir nejučia šyptelėjo. Nejau jis mano, kad aš tokia buka? Linktelėjusi galvą, kad suprato Elridė užsikėlė kojas ant kėdės, nes jai taip buvo patogiau ir šiek tiek pasimuistė. Visgi, turbūt laukia ilgesnis pokalbis... Turbūt. Trumpam pamąsčiusi, ar Edgar nepagalvos, kad ji per daug sau leidžia nustūmė viską šalin ir leido sau taip būti.
-Tikiuosi ta problema bus jo papuolimas į avariją... Ar kažkieno netikėta mirtis... Nes jei jis tiesiog neatvažiavo, nes nenorėjo ar pamiršo...- piktu tonu pasakė mergaitė. Ji nežadėjo atleisti Fasirui, nes, jos manymu, pažadai yra pažadai. Ji ir taip pyko, kad jis ją atgabeno, nes jautėsi skolinga už tai. Ir, aišku, mergaitė turėjo ant kažko dar labiau išsilieti.
-Valgyti? Ne... Nebent vandens,-šyptelėjusi atsakė mergaitė. Ji žinojo, kad jau gan ilgai nevalgė, bet visiškai neturėjo noro. Elridė nesuprato dėl ko, nors buvo skaičiusi knygose visokių, jos manymu, nesąmonių, kad taip nutinka kažko netekus, ar jaučiant stresą. Iš tikrųjų, mergaitės organizmas prašė valgyti, bet ji neleido prašyti sau kažko daugiau.
-O ministras, tai tas kur viską valdo, ar kaip?-susidomėjusi paklausė mergaitė. Ji iš tikrųjų puikiai nežinojo, ką daro koks žmogus. Elridė lengvai galėjo pasakyti, ką daro kokia nors žiobarų profesija, bet ne burtininkų. Jai net kelių mėnesių prireikė, kad įprastų vadinti profesorius tinkamai.
-Ką padarysi, pagal viską turėčiau susirasti tėtį, tik nieko nežinau apie jį,- šyptelėjusi ji nejučia įsitempė, nes neturėjo to sakyti. Bet mergaitė priėjo išvadą, kad be pagalbos nieko nepasieks.
-Nežinau, lyg ir nepasikeitė,- patraukusi pečiais mergaitė atsistojo, nes jai užtirpo viena koja. Iš tikrųjų mergaitė nelabai gaudėsi dienose ir valandose ir jai atrodė, kad ji sėdėjo ten penkias valandas. Nors suvokė, kad buvimo laikas buvo tikrai trumpesnis.

Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #38 Prieš 3 mėnesius »
- Tikėkimės, jog ne tai nutiko, kaip manai..,- Edgar'as dalinai teisino jos pykti ir suirzimą, nes manė, kad tai vis dar tėra reakcija po Elridei susiklosčiusių šios dienos įvykių. Tačiau nenorėjo, jog taptų realybe. Jei taip būtų išsireiškęs kas nors be jokios priežasties, buvęs Grifų Gūžtos prefektas būtų sau leidęs ir griežčiau su tuo asmeniu pašnekėti. Visgi ši situacija buvo visai kitokia ir jis dėl tos priežasties ją vertino kiek kitaip.
- Luktelk sekundėlę,- atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Pasiėmęs stiklinę, prileido į ją vandens, tuomet atsidarė ant sienos pakabintą spintelę, kurioje praktiškai nieko nebuvo. Vienoje iš lentynėlių mėtėsi tik pradarytas, šokoladu aplietų, sausainių pakelis ir vienas maišiukas magiškųjų, ivairių skonių, pupelių. Visą ką užmatė paėmė ir užmetęs akį į šaldytuvą, kuriame nieko nebuvo, grįžo atgal į darbo kambarį. Priėjęs arčiau Elridės, jaunuolis padėjo vandenį su kartu rastais skanėstais priešais ją, ant rašomojo stalo.
- Jei nori vaišinkis. Ne kažką ir turiu. Reiktų apsilankyti tikriausiai parduotuvėje,- nusijuokė ir nužingsniavo atgal į savo kėdę.
- Galima iš dalies sakyti ir taip,- kiek nusivaipė Edgar'as, nes pats nelabai buvo įsigilinęs į konkrečias ministro pareigas, bet žinojo, jog jis kontroliuoja visą ministeriją bei atlieka vienas svarbiausių jos funkcijų. Nors tai logiška. Visur juk vadovaujantys asmenys atlieka svarbiausias funkcijas, nors kartais ir neatrodo, kad jie atlieka daugiau darbo nei paprasti darbuotojai.
- Tai, jei nieko nežinai, kur tu tuomet eisi? Klaidžiosi Londono gatvėmis? Kur nakvosi?- kuo toliau, tuo labiau vaikinui rodėsi, kad iš tiesų mergaitė nelabai, kur turi eiti, - Manau turėtum pirma išsiaiškinti dėl savo namų, sulaukti vasaros, kai prasidės atostogos. O tik tuomet turėtumei imtis tokių paieškų, kurios prasideda nuo nulio,- išdėstė logiškiausiai sau atrodantį sprendimą. Tikrai nenorėjo, kad baltaplaukė ieškotų adatos šieno kupetoje velniai žino kur. Juk taip gali ir vėl išsieikvoti ir vėl pakristi kažkur be sąmonės, o pasekmės gali tapti net dar rimtesnėmis, nei kad buvo vakar.
Juodaplaukis kilstelėjo antakį ir atsigręžė nuo didingo liūto, puošiančio jo buvusio koledžo herbą, pajutęs greit pakilusią dvylikametę iš savo vietos.
- Viskas gerai?- nieko nelaukdamas pasiteiravo. Nesuprato, kas ją privertė taip staigiai pašokti. Pirma mintis buvo, jog gal atvyko Fasiras, bet jokio skambučio ar beldimo į duris negirdėjo. Kad kas vaikščiotų po namus irgi nebuvo girdėti.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *
  • 677
  • Lytis: Vyras
  • Tiesa kaip Drakonas. Į narvą neuždarysi.
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #39 Prieš 3 mėnesius »
   Atrodo, diena jau ėjo į pabaigą - pamažėle temo, nors saulės gabalėlio, dar nepasislėpusio už horizonto, visiškai užteko pilnam susigaudymui erdvėje, gatvių ir kelių apšvietimui. Fasiras važiavo motociklu, varnas tupėjo ant sėdynės priešais jį, šiek tiek uždengtas nedideliu minkštu pledu. Mat, priešingai nei Fasas, nemėgo plunksnas ar apsiaustą kedenančio stipraus vėjo, spaudžiančio prie motociklo ar nešančio atgal. Motociklas monotoniškai burzgė, zvimbė, zyzė iki kol jo skleidžiamas garsas vampyro sąmonėje nuslopo.
   ,,Nemiegi?" - patylėjęs paklausė Muninas.
   ,,Ne." Fasiras atsiduso. Slėgė mąstymas apie Ministeriją, slėgė sąžinės graužimas dėl to, kad užmiršo Elridę, slėgė bemaž viskas. Sukdamas į Godriko Daubą von Sjuardas nesąmoningai, automatiškai sumažino savo stebuklingos transporto priemonės greitį. Nenumanė, kaip pasiteisins prieš Elridę. O, kad mokėtų keliauti oru ir nereikėtų išsiduoti, kad jis greitas ir taip... Deja, šito Anglijos magijos ministras nemokėjo. Ir jau tuoj pat galėjo susidurti su nemalonumais - et, tiek tų nemalonumų, bet sąžinė graužė kaip reikiant.
   Juodaplaukis auksinių akių jaunuolis sustojo prie vartų, kuriuos iš abiejų pusių užbaigė ir pratęsė gyvatvorė. Atsiduso, kurį laiką stebėjo paukščiukus, landžiojančius tarp nuplikusių šakų. Akys patamsėjo iš alkio, bet nežymiai. Fasiras įsivedė motociklą į kiemą, Muninas užskrido draugui ant peties. Von Sjuardas jau valandą bandė kažką suplanuoti, apmąstyti apie tai, kaip pradės pokalbį, kai atvyks į krikštatėvio namus, ką pasakys Elridei. Beviltiška - galvoje buvo visiška minčių raizgalynė, chaosas. Mirtinai reikėjo numigti. Ir pamedžioti. Aštuoniolikametis jau net negebėjo išsilaikyti, veidu neišduodamas nuovargio. Žygiuodamas link durų staiga prisiminė lagamine turįs gertuvę, kurioje laikė maistą kritiniam momentui. Išsyk ją išsitraukė ir užsivertė. Deja, buvo belikęs gurkšnis dar du, labiau ne nuraminę troškulį, o tik sukėlę.
   Fasiras priėjo prie durų ir pasibeldė. ,,Jeigu kas - parvešiu, kad ir kas benutiktų..."

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • III kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 209
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #40 Prieš 3 mėnesius »
Mergaitę kiek pralinksmino. Ji žinojo, kad jei pamatys, kad Fasirui kažkas ne taip nutiko save ilgai grauš, bet, nors, trumpam ji norėjo paburnot ant jo. Elridė atsiminė, kad užtektinai aną dieną aprėkė jį ir trumpam pajautė sąžinės graužatį, kurią nustūmė šalint. Kas galėtų nutikt tokiam žmogui? Ką? Motociklas vėl sugedo?
Edgarui išėjus mergaitė atsiduso ir pasidėjo galvą ant kelių. Mergaitė nesijautė sava ir ją tai erzino. Ji vėl liko viena ir užleido bjaurioms mintims vietą. Tarp visų minčių skraidė viena ir ta pati "tegul greičiau sugrįžta". Elridė užmerkė akis ir tiesiog mąstė. Ji nežinojo, ką darys kai turės likti viena ilgam. Mergaitė neapkentė to jausmo. Seniau ji nesijausdavo taip, nes žinodavo, kad kažkur yra močiutė laukianti jos, o dabar viskas pasikeitė. Kai Edgar grįžo mergaitė kurį laiką visai nekreipė į jį dėmesio. Ji vis dar sklandžiojo savo mintyse. Pakėlusi akis atsargiai pasiėmė stiklinę ir atsigėrė vandens. Po kurio laiko tai buvo didelė atgaiva ir malonumas, bet nežadėjo piktnaudžiauti tuo.
-Ačiū už rūpestį,- šyptelėjusi padėkojo mergaitė, bet nežadėjo imti nieko daugiau. Pinigų ji turėjo, kažkiek, tad jai tereikėjo grįžti į Londoną, dėl to nežadėjo nieko prašyti per daug.
Edgar patvirtinus mergaitės mintį ji šiek tiek susiraukė. Jis sunkiai dirba, ar kaip? Pajautusi kažkur giliai, kad ji elgiasi per žiauriai su juo mergaitė trumpam sustingo. Gal čia aš bjaurus padaras?
-Žinau kur tas namas, raktus turiu... Ir name turėtų būti duomenys bei kitką...-patraukusi pečiais  ji nejučia papurtė galvą.- Jei neturėsiu greit vykti į Hogvartsą tai turėsiu begales laiko išsiaiškinti. Vasaros atostogų nė neprireiks,- šyptelėjus jos žvilgsnis vėl nuslinko prie nuotraukos.
-Taip, tik koja užtirpo,- atsakiusi ji šiek tiek ėmė tampytis. Pajautusi skausmą galvoje mergaitė ją papurtė ir nesitampydama šiek tiek pasitvarkė susitaršiusius plaukus. Iš tikrųjų jai gėda pasidarė, kai susivokė, kad visą tą laiką jos plaukai buvo kaip paukščių lizdas.
-Ko tu man nieko nesakei?-besistengdama susitvarkyti plaukus paklausė ji.

Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #41 Prieš 3 mėnesius »
Mergaitei padėkojus, Edgar'as tik palinksėjo jai galva. Jo manymu kas čia per rūpestis galėjo būti, kai atneši vandens ir kažkokių saldainių, nuo kurių nei kiek nepasisotinsi.
- Jei viską turi, tai manau greitai išsispręsi reikalus su namu,- manė Jeffter'is, - O nuo Hogvartso nemanau, kad gausi ilgai pailsėti. Na, nebent nuspręsi nebesimokyti,- bet tokia mintis labai kvaila atrodė namų šeimininkui. Jam neatrodė, kad mokinė būtų iš tokių tingiųjų ir nenorinčių nieko sužinoti. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kaip ji nebe pirmą kartą užmetą akį į nuotrauką, kurioje buvęs grifas su kitais bendrakoledžiais švenčia savo pirmąją taurę. Tai rodė, kad antrakursei nuotrauka kėlė kažkokias mintis, tačiau kokias, nenorėjo gilintis.
- Aišku,- paaiškėjo tamsiaplaukiui Elridės pakilimo nuo kėdės priežastis. Netrukus ir susijuokė.
- Tikriausiai dėl to, kad man tai nelabai aktualu, o be to va ir pats sėdžiu su pajuodusiomis akimis,- vėl nusijuokė. Iš tiesų nelabai Edgar'as sureikšmindavo tokius dalykus susivėlęs žmogus būdavo ar ne. Pats neretai Hogvartse atsikeldavo prieš pat pamokas ir tik veidą suvilgydavo vandeniu, kas nelabai nuimdavo rytinį užtinimą, bet dėl to nesirūpindavo. O suvelti plaukai išvis vos ne jo kasdienybė būdavo. Na gal ir nevaikščiodavo kiekvieną dieną ir visą dieną pasišiaušęs, tačiau pusę rytų per metus veikiausiai pasirodydavo pirmosiose pamokose susivėlusiais plaukais.
- Ar tau patinka apsigynimas nuo juodosios magijos,- stojus tylai, ją ėmėsi naikinti vaikinas. Ausis pasiekė kažkoks garsas. Regis, šįkart jis išgirdo bildesį.
- Tikriausiai Fasiras,- nespėjęs sulaukti atsakymo iš antrakursės, žaliaakis pakilo iš krėslo ir nupėdino prie durų. Jis neklydo. Pravėręs duris pamatė stoviniuojantį krikštasūnį su savo palyda, Muninu.
- Sveiki, vyručiai,- linksmai tarstelėjo jaunuolis, - Užeikit,- įleido svečius ir nusivedė juos į savo grifiškai išdabintą darbo kambarį. Paėmęs savo kėdę, ją pernešė į tą pusę, kurioje buvo kita kėdė, ant kurios sėdėjo panelė Endlercat.
- Gali prisėsti,- paragino von Sjuardą ir pats nuslinko prie, tarp židinio ir knygų lentynos esančio, fotelio.
- Tai kaip darbo diena?- paklausęs apie dieną nieko nelaukdamas ėmėsi teirautis ir aktualesnių sau bei tikriausiai šviesiaplaukei klausimų, - Ištyrei?- turėjo omenyje savo byla,- Ir rimti gedimai su motociklu?- neslėpė noro sužinoti, kodėl nepasirodė iš ryto. Pirmiausiai kilusi idėja dėl motociklo buvo vien dėl to, kad Fasas atrodė pervargęs, dėl ko buvo galima daryti prielaidą, jog visą naktį jis remontavo savo dviratę transporto priemonę.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *
  • 677
  • Lytis: Vyras
  • Tiesa kaip Drakonas. Į narvą neuždarysi.
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #42 Prieš 3 mėnesius »
   Fasiras kantriai stoviniavo prie durų, kilo pagunda atsiremti į sieną, mat, atrodo, ir kojos jau sunkiai belaikė. Giliai įkvėpė oro, iškvėpė. Išgirdo tylius ryžtingus žvilgsnius - atpažino krikštatėvį, spėjo jį einant per kilimą. Durys atsidarė, namų šeimininkas nuotaikingai pasveikino svečią ir įleido vidun.
   - Sveikas, sveikas, - šyptelėdamas linktelėjo galva Fasiras. Nusekė Edgarui iš paskos, žygiuodamas dairėsi po jo namus - vakar vakare, tiksliau, vakar naktį taip ir nespėjo apsidairyti, kur ir kaip krikštatėvis spėjo įsitaisyti. Namai atrodė visai jaukūs. Užėjęs į Jeffterio darbo kambarį ministras nejučia švilptelėjo - štai, kaip turi atrodyti tikro grifo kambarys.
   - Gal tyčia ir į Godriko Daubą atsikraustei gyventi? - iškilo klausimas von Sjuardui. Tuomet jis pamatė sėdinčią Elridę. Dar neatsisėdęs prie jos sunkiai atsiduso.
   - Labas, Elride... - pasisveikino jis sutrikusiu tonu. - Atsiprašau, kad ryte neužsukau. Suprantu, kad pažadėjau ir... Todėl galiu nuvežti į Londoną kad ir dabar pat, nes tikrai pats kaltas. Nesuspėjau susitvarkyt, - liūdnai vyptelėjo jis. - Ir labai skubėjau.
   - Ačiū, Edgar, - su malonumu prisėdo ant kėdės, bet per daug dar neatsipalaidavo - visgi gali dar tekti važiuoti į visos nakties kelionę vežant Elridę į ten ir atgal. Lyg kažką atsiminęs pažvelgė į Edgar židinį - ei, juk būtų galima nusigauti į Londoną su kelionmilčiais! Bet... Į kokį čia židinį nutūpsi? Ir, be to, bent jau Fasas tai tikrai neturėjo pačių kelionmilčių, kurie kelionei buvo būtini. Nea, nuo nakties trinant užpakalį į odinę motociklo sėdynę nusimuilinti nepavyks.
   - Darbo diena sunki, kaip visada, - vėlgi niauriai šyptelėjo, atsakydamas į Edgar klausimą. - Taip, bylą ištyriau, bet turėsiu tau dar kelis klausimus. O motociklas, - pakraipė galvą, nusivylęs pačiu savim. - Nieko rimto. Pritrūko degalų, o ilgai krapščiausi, kol atradau, kame problema, - pasakė pusiau teisybę. Varnas ant peties nusisuko nuo Faso ir kažko ėmė keistai kosėti. Fasiras apsimetė negirdįs paukščio bandymo nuslėpti juoką. Situacija iš tikrųjų buvo mažų mažiausiai absurdiška. Jau praeitą naktį užmigo, būdamas praktiškai kominis be jokio alkoholio, o vien nuo miego trūkumo, o ši naktis ir vėl nusimato bemiegė. Bet ką padarysi. Fasiras žvilgtelėjo į Edgarą, tada į Elridę.
   - O ką judu čia nuveikėte? - paklausė, mažumėlę nustebdamas dėl to, kad Elridė atrodė kaip išsipešiojusi apsimiegojusi vištukė. Negi ši grifė miega iki vakaro?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Fasiras von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • III kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 209
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #43 Prieš 3 mėnesius »
-Nežinau, nežinau, ko ieškot ten reikės,- šyptelėjusi atsakė mergaitė.-Hogvartso mest nežadu... Jau namais virsta,- ramiai pasakiusi ji nejučia nusižiovavo. Ką? Miegas tokiu metu? O pala... Koks metas? Apsidairiusi ji norėjo pažiūrėti į laikrodį, bet nelabai gebėjo jį suprasti. Ne dėl to, kad nesuprato tokių laikrodžių, bet tiesiog negebėjo įžiūrėti valandų. Papurčiusi galvą ji nejučia vėl atsiduso.
Mergaitė toliau kažką tai darė su plaukais, bet jautė, kad jai nieko neišeina.
-Na, pas tave yra priežasčių... Kaip nosis?- paklaususi mergaitė nuleido rankas dėl plaukų ir vėl įsipatogino ant kėdės. Galės kokia varna plaukuose ir lizdą pasidaryti... Stojusi tyla Elridę vėl sutrikdė. Ji vėl ėmė skęsti savo mintyse. Tik dabar daugiau apie namą. Mergaitė skraidžiojo mintimis po kambarius ir ieškojo, kuriame kambaryje galėtų rasti kažką apie tėtį, ar galbūt ir apie mamą. Vasarą, kai buvo grįžusi pas močiutė ir pasakė, kad viską žino ji nieko daug nesakė. Mergaitė tai suprato ir nekamantinėjo jos, bet ji labai norėjo sužinoti viską. Jai buvo įdomu, kas buvo jos mama iš tikrųjų. Mergaitė nejučia atsiminė palėpę į kurią jos niekados neleisdavo, bet ji žinojo, kad ten yra daug senienų. Išgirdusi kažkokį garsą ji pakėlė akis. Elridė spėjo suvokti, kad Edgar kažką sakė, bet nespėjo nieko sureaguoti ir atsakyti, nes pasigirdo dar kažkoks garsas. Fasiras... Eh... Mergaitė ėmė kovoti su savimi, nes negalėjo apsispręsti. Ji norėjo jį aprėkti, bet tuo pačiu jautė sąžinės graužatį, kad elgėsi per bjauriai. Nusprendusi, kad elgsis ramiai ir šaltai jei priežastys bus suprantamos. Bet jei jis prisipažins, kad pamiršo ir nieko dėl to nesigailės Elridė nusprendė jį sunaikinti. Nors mergaitė neįsivaizdavo, kaip. Fasirui įėjus ir pasisveikinus ji negalėjo neatkreipti dėmesio į nuovargio požymius.
-Atrodai kaip lavonas,- nutraukė jo atsiprašinėjimus mergaitė. Jai tikrai jis atrodė lyg iš karsto išlindęs zombis ir tas netgi šiek tiek prajuokino. Gal ji ir perdėjo, bet, jos manymu, taip buvo. Mergaitė tylėjo, kol tie du dar kažką diskutavo.
-Edgar nukentėjo... Ehem, nežinau, ką jis ten darė...-su gėda ir sąžinės graužatim atsakė mergaitė. Pasakė ne tam, kad pasigirti, o norėjo, kad Fasiras pažiūrėtų, ar jis sveikas, nes jai nieko nesakė.

Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #44 Prieš 3 mėnesius »
- Nežinai?- nusistebėjo jaunuolis. Keista jam buvo tai, kaip galima ieškoti nežinia ko. Jei nežinai ko ieškoti, vadinasi iš esmės neturi ko ieškoti. Todėl išvis buvo nesuvokiama Edgar'ui kam švaistyti laiką dėl nieko.
- Hogvartsas virsta visiems antraisiais namais,- drąsiai pareiškė Edgar'as. Juk beveik septynis metus pragyveni ten, tik išmesdamas vasaras ir kartkartėmis žiemos atostogas, jei per jas nusprendi keliauti namo, dažniausiai pas artimuosius.
- Nosis?- perklausęs pirštinuotais pirštais pasičiupinėjo. Palietęs jautė skausmą nosies srityje, bet tik palietęs, - Atrodo sveika. Ar vis gi kreiva?- įsmeigė klausiamai savo miško žalumo akis į mergaitę ir iškart nusijuokė, jei būtų jojo nosis susikreivinus, tai kažin ar ją drįstų čiupinėti.
Pasirodžius Fasirui ir įsitaisius grifiškame kambarėlyje, kaip ne keista, kuriame sėdėjo trys grifai, bei sulaukus pirmojo atsakymo, animagas tuoj pat suskubo pasiteirauti apie dar keletą klausimų.
- Tai kokie jie? Ar jie ką nors lems?- čia kas dabar? nusistebėjo savo antruoju klausimu. Savaime suprantama turėjo būti, kad jie kažką lems, nes kitaip nebūtų pagrindo jų klausti.
- Va, ką reiškia didelis nuovargis,- atsidusdamas pasakė Edgar'as. Jis neklydo dėl per didelio krikštasūnio nuovargio ir suprato, kad šiam reikia būtinai gerai pailsėti. Nes nepastebėti besibaigiančio degalų kiekio galėtų tik kone visiškai išsekęs žmogus. Aišku, tai galėjo būti ir paskutinis žioplys ar išsiblaškėlis. Visgi pastaraisiais nedrįstų vadinti eliksyrininko sūnaus. Ne dėl to, kad jo bijotų, bet tiesiog tai neatitiktų pačio ministro.
Devyniolikmetis kreiva šypsena nužvelgė, kai ši pavadino Fasą lavonu. Nors iš dalies jis taip ir atrodė, bet Edgar'o manymu tai skambėjo per šiurkščiai. Kai jaunasis von Sjuardas paklausė ką jiedu su Elride nuveikė, čia vikresnė buvo Elridė. Tik ji neatskleidė ką nuveikė. Tik išpyškino, kad namų šeimininkas neva nukentėjo. Tai kažkodėl buvusiam Grifų Gūžtos kvidičo komandos kapitonui sukėlė šiek tiek juoko ir tik apstojęs juoktis ėmė pats komentuoti įvykį.
- Toks ir nukentėjimas,- pirštu prilietė vieną iš pamėlusių paakių, parodydamas, kad čia tėra visas jo nukentėjimas. Buvo dar ir sumušta nugara, bet nematė prasmės čia demonstruoti savo visų sužalojimų. Juk yra buvę ir blogiau, vien po to karto, kai buvo atakuotas su crucio kerais. Tai aišku fizinės žalos nepadarė, tačiau pusmetį kentėjo galvos skausmą, kuris, visa laimė, liovėsi.
- Paprasčiausiai trinktelėjausi per treniruotę į sieną nosimi ir turiu, ką turiu,- pasisakęs trumpaplaukis nepraleido progos pagirti ir mažosios namų viešnios, - O Elridė, taip pat puikiai atliko vaidmenį apribodama veiksmus mano priešams,- vėl susijuokė žiūrėdamas į mergaitę bei prisiminęs, jog taip ir nebuvo atsakytą į jo klausimą, nes iškart į duris pasibeldė Fasiras, paklausė dar kartelį, - Tai kaip ten su tuo apsigynimu nuo juodosios magijos?

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017