0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
   Fasiras bukai spoksojo į Elridę. Ir pats puikiai suprato, kad tėvukas gyvas, sveikas ir laimingas toliau dėstytojauja Hogvartse. Grifų dievas, matai, ech. Apsikrovęs raudonai auksinių šalikuotųjų krūvelėmis, liūto herbais, gal ir pats barzdą užsiaugino, kad į liūtą panašesnis būtų? Fasiras tiesiau atsisėdo - smigdamas visai jau susmukęs buvo, it paauglys, beminkąs telefoną. Pats pastebėjo, kur taip staiga nukrypo jo mintys ir apie ką jos ėmėsi suktis lyg įniršusių bičių spiečius. Dilgtelėjo sąžinės graužatis - save visuomet laikė ramiu ir taip stipriai savitvardą išugdžiusiu... jaunuoliu, o čia... Čia nepasakytum, kad būtų ramybės požiūris. Apskritai... ,,Čia jau kaip įprotis," - pamanė von Sjuardas niauriai. Pyktį ir blogas mintis kėlė bet koks pamąstymas apie tėvą. Norėjosi, kad dabar į minčių giją įsiterptų varnas - jis praktiškai niekada nekalbėjo sarkastiškai, galėjai netgi pamanyti, kad paukštis naivus. Aišku, šiek tiek naivus ir buvo, bet suvokimą apie tai, kas nutiko von Sjuardams, turėjo kur kas blaivesnį už savo senąjį draugą.
   - Žinau, kad gyvas, - suniurzgė Fasas Elridei, veidu išduodamas tik nuovargį ir nieko daugiau, bent to siekė. Iškėlė rankas pasirąžyti, pajuto skausmą nugaroje, tyliai keiktelėjo. Tiek dėl to skausmo, tiek dėl absurdiškos situacijos, į kurią pakliuvo. Trys likimai, na, trys su puse... Ne, iš esmės jau visi keturi, už kuriuos pasižadėjo sau atsakyti. Kad bent jau vandeniu tų likimų turėtojai nesilaistytų, kai norisi miego! Bet ką čia bepridursi, negi aiškinsies apie savo kvailą sąžinę? Visgi von Sjuardas laisvai galėjo patvirtinti kartkartėmis pasigirstantį posakį ,,Sąžinė lyg žiurkėnas - arba miega, arba graužia". ,,Mano sąžinė turbūt žiurkėnas frankenšteinas, niekada nemiega," - pasišaipė ministras iš savęs.
   Linktelėjo krikštatėviui. Na, bent jau pavyksta pailsėti pataikyti momentais, kai jo niekam nereikia. Bent jau kartkartėmis. Jaunuolio žvilgsnis nuslydo atgal prie jaunosios grifės, sėdinčios šalia.
   - Tai kad aš nenualpau kaip... - Fasiras nutilo, pamanęs, kad palyginimas, kurį dabar norėjo išsakyti (kaip operos madona per daug suveržtuose korsetuose, ar kaip ten kas yra), sukeltų per daug nereikalingo dėmesio ir pykčio. - Aš tik snūstelėjau. Netyčia.
   Linktelėjo galva, padėkodamas Edgarui už pasiūlymą eiti numigti.
   - Ačiū, kad jeigu kas, tai eisiu namo, juk netoli gyvenu, - šyptelėjo. Pažvelgė pro langą, spėliodamas, kiek dabar valandų.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
Šiek tiek nusiminusi mergaitė linktelėjo galvą. Jai buvo gaila, kad negalės greit išmokt susikurt savo svajonę, bet per daug nesuko galvos.
-Man gėda, bet aš nė trupučio nenutuokiu, ką su tuo apsiginimu reikia mokėt...-Elridė trumpam susigėdo, bet, todėl, kad yra vos antrakursė kol kas per daug dėl to nesijaudino. Iš tikrųjų per apsiginimo nuo juodosios magijos pamokas mergaitė sugebėto išbūt prisnūdus ir nieko neišgirst, nors jai viskas buvo įdomu. Elridė dar kuriam laikui paskendo į mintis apie Hogvarstą.
Grifiukei Fasiro elgesys pasirodė per daug keistas. Gal jam haliucinacijos kaip ir man? Sustingusi ir paspoksojusi į Fasirą mergaitė pasiryžo paklausti. Jai visgi buvo įdomu, ar ji iš tikrųjų išprotėjo.
-Tu matei savo tėvą?-paklaususi ji pajautė, kad per griežtai paklausė.-Na... Turiu omeny jo siluetą...-jau švelniau patikslinusi mergaitė šyptelėjo. iš greitai susidariusio įpročio, apsidairius Elridė vėl pasijautė saugi. Kai tik atsirasdavo tie siluetai mergaitė jausdavosi nesava ir nesaugiai. Ji bijojo jų kaip velnio, o juo labiau bijojo, kad gali išprotėti, arba, kad jau išprotėjo.
-Na, juk nežinau... Nepažįstu aš jo, neatsimenu jo,-patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Atsakiusi ji pajautė kažkokį keistą jausmą, lyg kažkas būtų nutikę jos viduje. Tas jausmas nebuvo vienas iš maloniųjų. Elridė suvoki, nuo tokių dalykų nepabėgsi, bet visgi apie tėvus jai kalbėtis nesinorėjo, o juo labiau galvoti.
-Tegu jis čiuožia miegot, nes jei vėl "užmigs" čia, nemanau, kad mes abu sugebėtume iki lovos nutįsti,-šyptelėjusi Fasirui mergaitė rimčiau į jį įsižiūrėjo. Tai jis užmigo, ar nualpo? Kodėl man atrodo, kad nualpo... Savęs klausdama mergaitė žiūrėjo į vieną tašką, nors nė nematė į kokį.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
- Sužinosi, svarbu noro turėtum..,- susimąstė jaunuolis ar to noro užteks dvylikametei mergaitei. Vylėsi, jog šioji nespės prarasti susidomėjimo apsigynimu nuo juodosios magijos, nepaisant to, kad tai gali būti jai sunku ir kartais net per sunku. Buvusio grifo mintys dar nuklydo prie jam sunkiai besisekusių dalykų Hogvartse. Tai buvo nuodų ir vaistų bei transfigūracijos pamokos. Jam abi buvo vienodai sunkios, tačiau dėdamas pastangas ir rodydamas savo norą, gal ir ne tokį didelį, kaip savo mėgstamiausiam dalykui, sugebėjo šio bei to išmokti. Gal pažymiai buvo pranašesni transfigūracijos pamokoje, bet dėl to ši pamoka netapo lengvesnė už nuodus bei vaistus. Greičiausiai, pažymiams įtakos turėjo profesoriai. Viralų meistras buvo vienas iš griežtesnių ir tam, kad galėtų paskirti savo mokiniui aukščiausią vertinimą, turėdavo gauti pilnai jo norus atitinkantį darbą. Bet taip gal ir geriau. Tai leidžia sužinoti, kas vis dėl to yra ne tau ir kur geriau neturėtum kišti nosies pernelyg ateityje. Netrukus visas Jeffter'io mintis pertraukė krikštasūnio ir panelės Endlercat pokalbis. Kiek sugebėjo iš jų žodžių suprasti jie kalbėjo apie Soreną von Sjuardą. Animagas nelabai suprato, kodėl šviesiaplaukė ėmė teigti, jog Fasiro tėvas gyvas. Nesusipratusiai kilstelėjęs antakį sekė pokalbį toliau. Kaip bebūtų šios temos esmės jam suprasti nepavyko. Tikriausiai kažką būsiu praleidęs gūžtelėjo nežymiai pečiais pats sau nebesusigaudydamas apie kokius siluetus jie čia šneka.
- Tai, kaip planuoji jį rasti? Ar bent vardą žinai?- sudomino burtininką tai, kaip grifiukė planuoja pradėti tėvo paieškas nenutuokdama nei kas jis yra, nei kur jis yra.
- Tiesa, Elride. Jis toks stambambus, kad vos pavilktume,- ėmė kvatotis Edgar'as. Tik spėjo aprimti nuo juoko iškart ėmė kalbėti rimčiau kreipdamasis į jaunąjį von Sjuardą, - Verčiau šį syk lik pas mane. Kitaip vėl pamirši mus pasiimti į Londoną. Tiksliau Elridę, nes aš mūsų abejų nelabai pagabensi ant savo transporto priemonės, o manoji irgi nevisai patogi dvejiems asmenims,- išdėstęs savo norimą planą pažvelgė pro langą. Buvo tamsu. Trumpaplaukis pats jautė šiokį tokį nuovargį.
- Tau taip pat derėtų pailsėti,- šyptelėjo Hogvartso moksleivei. Gal šiandien ji ir neprivargo, bet jautė, kad reikalai, kuriuos ji sakėsi tvarkysis, spės nemenkai nuvarginti. Todėl namų šeimininkas manė, kad jai poilsis yra reikalingas ne ką mažiau nei pačiam išsekusiam magijos ministrui.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
  Fasiras jau buvo bepatvirtinąs tai, ką spėjo Elridė - taip, jis juk sapnavo tėvą, jeigu tik būtų galima tai pavadinti matymu. Tačiau kilstelėjo antakį, kai Elridė perfrazavo klausimą ir šis skambėjo itin keistai.
   - Kokį dar siluetą? - perklausė von Sjuardas. Ar jis atrodė pavargęs ar jau net išprotėjęs iki tokio lygio? Kokie gali būti siluetai? Siluetai sapnuose? Žmonių siluetai, kai turi problemų su regėjimu? O gal Elridei atrodo, kad jam reikia akinių? Ministras sumišęs žvelgė į mergaitę. O gal čia eilinė jos nesąmonė juoko dėlei. Nors Edgar, atrodo, iš to nesijuokė.
   Juodaplaukis rimtu žvilgsniu stebėjo Endlercat. Iš viso šito pokalbio ir situacijos vis labiau aiškėjo, kokia vieniša iš tiesų buvo ši iš pirmo žvilgsnio įžūli, draugiška ir dėl nieko per daug nesukanti galvos grifiukė. Fasas atkreipė dėmesį į jos keistą apsižvalgymą lyg kažko bijant. Kiek prisimerkė, atidžiai įsižiūrėdamas į jos akis. Mama mirusi, globojusi močiutė mirusi, tėvas nežinia kur... O brolių, seserų? Matyt, Elridė buvo vienturtė. Na, nebent jos velniai žino kur esantis tėvas turėjo daugiau sūnų ar dukterų, kas buvo, matyt, tikėtina. ,,Kaip ir ministrai... Tokia situacija..." - tyliai pamintijo Fasiras.
   - Visai nebūtina manęs kažkur tampyti, išsimiegu ir ant kėdės, - nusišypsojo vidurinysis pagal amžių šiame kambaryje esantis grifas. Ketino stotis ir pranešti, kad žygiuoja namo, kai krikštatėvis, matyt, pats to nežinodamas, išdėstė itin logišką priežastį likti nakvoti čia.
   - Bet pavilktumėte, nors visai nebūtina manęs kur nors vilkti, - su šypsena atsakė į Edgaro repliką von Sjuardas, mat nesugalvojo nieko juokingesnio. Į kitą mintį atsakė linktelėdamas.
   - Planavau eiti namo, - prisipažino jis. - Bet iš tiesų, turbūt geriau, jeigu pernakvosiu čia.
   Susinepatoginęs dėl pastebėjimo apie užmiršimą, Fasiras nejaukiai vyptelėjo ir atsistojo.
   - Tada eisiu, kad ryt nenulėkčiau nuo kelio su keleiviu, - nelinksmai pajuokavo, tada klausiamai žvilgtelėjo į krikštatėvį - velniai žino, kur čia surasti tą svečių miegamąjį, o Jeffterio namai atrodė ganėtinai dideli. - Aš čia dar nesusigaudau, - tarstelėjo jis su pauze, skirta sumąstyti, kaip pratęsti šią mintį. - Būtų koks kambarys numigti?
   ,,Ne, nebūtų, tieskis ant grindų," - tarstelėjo varnas nuo peties.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
-Na, manau, šokoladiniai goblinai privers mane, kad ir skraidyti išmokt...-šyptelėjusi ji susivokė, kad skraidyti galėjo ant šluotos.-Eee... Skraidymas turbūt nėr sunku...-pakrapščiusi galvą Elridė nebesistengė pasitaisyti ir tikėjosi, kad ją suprato.
-Am... Na, nesvarbu,- patraukusi pečiais mergaitė neparodė jokios emocijos, bet pasijautė kiek liūdniau. Tai vis dėl to aš išprotėjau? Elridė ėmė save graužti, kad paklausė apie tuos kvailus siluetus. Ji jautė, kad dabar abiejų vyresnėlių akyse bus keistuole ir turbūt beprotė. Tokia būti mergaitė nenorėjo, bet, turbūt, nieko pakeisti negalėjo. Šauuunu... Greičiau Londonas...
-Juk sakiau, name turėtų būti visi dokumentai. Iš jų ir surasiu,- patraukusi pečiais atsakė mergaitė. Ji tyliai tikėjosi, kad močiutė nebus sudeginus tokių dalykų ir pagaliau atsiminė stalčių. Tas stalčius buvo pilnas visokių popierių, jame buvo ir jos pasas bei kiti svarbesni dalykai. Bandydama atkurti namo vidų bei vietas, kuriose galėtų būti svarbesni dalykai Elridė pajautė nuovargį. Ehem, šaunu...
Nusijuokusi iš Edgar juokelio Elridė šyptelėjo.
-Jei čia toliau kiūtosi kaip lavonėlis, turbūt, teks. Ant kėdės ne vieta miegoti,-ramiai pasakiusi Elridė nusižiovavo. Ją taip stipriai suėmė miegas, kad ji panoro tuoj pat griūti į lovą ir iš jos neišlipti kelias dienas.
-Bet tau reiks nuvesti... Kaip suprantu, mus abu... Vaikščiojau čia, bet pasiklydau... Nežinosiu kur kokie kambariai,- trumpai žvilgtelėjus į Fasiro pusę Elridė jau laukė kada Edgar parodys ilgą ir nuobodų kelią link kambario. Nors, ji mielai būtų grįžusi į svetainę ir ten numigusi, aną kartą nebuvo taip blogai. Bet, aišku, mergaitei reikėjo žinoti, kurioj vietoj ta svetainė buvo.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #65 Prieš 6 metus »
- Manau, kad nėra sunku,- truktelėjo pečiais žaliaakis. Ar ne pirmame kurse moko skraidyti? stebėjosi tuo, kad antrame kurse Elridė dar vis nemoka skraidyti. Na, bent taip suprato iš jos žodžių. Kalbant apie skraidymą, vaikinas omenyje turėjo skraidymą šluota, nes kitokio skraidymo nelabai ir mokėsi jie Hogvartse.
- Supratau,- dabar viskas aiškiau ir logiškiau atrodė Edgar'ui. Dabar suprantama, kur mokinukė gali rasti užuominų, padėsiančių jos tėčio paieškose. Antrakursė atrodė labai tvirta burtininko, ketinančio ją šio bei to išmokyti, akyse. Jam buvo sunku suprasti, kaip galima išvis išlikti tokiam stipriam, esant tokio jauno amžiaus. Juolab, kad nuo liūdnų, šviesiaplaukę aplankiusių įvykių, praėjo vos tik kelios dienos. Vis gi buvęs grifų prefektas manė, kad tai geras bruožas - nesižvalgyti atgal ir judėti į priekį. Paskendimas liūdesį tik atima laiko, o kartais net priverčia gailėtis ir kažko kito, ką paskatino iššaukti tas pirminis liūdesys.
Visi jau buvo apimti snūdo. Juodaplaukis ramiai žvelgė tai į Endlercat, tai į von Sjuardą, kol šie diskutavo. Galiausiai jiems pareiškus, kad jau tiek vienas, tiek kitas neatsisakytų nusnūsti, Jeffter'is nelaukęs pakilo iš fotelio. Jis buvo paprašytas parodyti, kur svečiams reiktų sugulti.
- Eikite paskui mane,- patraukė iš kambario skersai koridoriaus ir pakliuvo į svetainę. Tuomet pasinešė link ten esančių laiptų, kuriais užlipo į antrą aukštą.
- Štai,- ranka praskrodė orą parodydamas visas tris gerai matomas kambarių duris,- Rinkitės, kurį norite. Šis yra didesnis,- į vienerias iš trijų durų pirštu parodė namo šeimininkas, - O likę du mažesni, bet tikriausiai nesumeluočiau pasakydamas, kad visi vienodai jaukūs,- nusijuokė. Maža kas, gal taip atrodė tik jam. Parodęs kambarius Edgar'as nusileido atgal į pirmą aukštą. Pirmiausia nuėjo iki sandėliuko iš kurio pasiėmė savo šluotą. Senokai neskraidžiau sau pripažino devyniolikmetis. Nusinešė ją prie pagrindinių durų ir pasidėjo, kad ryt iš ryto viskas būtų po ranka ir nereiktų papildomai raustis. Daugiau lyg ir nieko nereikia pagalvojo ar Fasiras tikrai nenurodė pasiimti kažko dar su savimi. Atrodo, buvo viską susitvarkęs, todėl nusliūkino į savo kambarį ir pats prigulė. Dar kelias minutes animagas galvojo, kas per klausimai laukia ir kaip viskas pakryps, tačiau tai jo bei jo miego netrikdė. Jis pamažėle užsnūdo.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #66 Prieš 6 metus »
   Fasas nusekė Edgarui iš paskos, šiam nurodant kambarius, abejingai gūžtelėjo pečiais - didelis čia skirtumas vienai nakčiai, ar didelis, ar mažas kambarys? Todėl žengė prie mažesniojo kambario durų - tegu, gal, Elridė norės į didesnį įsitaisyt, galgi geriau pailsės jame. O jei ir pati pasikuklins didelį rinktis - mažesnis irgi yra, kaip jau Jeffteris sakė.
   - Ačiū, kad parodei, - šyptelėjo von Sjuardas, uždėjo ranką ant durų rankenos, pats stovėjo pasisukęs į krikštatėvį ir buvusią koledžo draugę. - Tada ką gi, labanakt, gero jums poilsio, - palinkėjo ministras, mostelėjo ranka ir nuspaudė durų rankeną. Kai uždarė duris sau iš paskos, varnas nuskrido nuo peties ir atsitūpė ant lovos galvūgalio. Fasiras palengvėjusiai atsiduso - pagaliau pailsės kaip žmogus. Gal ir gerai, kad nebesibaladojo namo. Į galvą šovė dar pora minčių - Azkabano atsiminimai ir sutrikęs baltaplaukės grifės veidas. Bet veikiai išvaikęs ir šiuos vaizdus iš galvos, von Sjuardas užmigo.

   Fasirą pažadino tylus varno kranktelėjimas. Pro neuždengtą užuolaidomis langą (atrodo, pusvampyriui šitam jau nebebuvo jėgų) veržėsi saulės šviesa. Juodaplaukis dar gulėdamas lovoje apsidairė laikrodžio, pamintijo, kad būtų neprošal įsigyti rankinį - dievaži, kiek dar tikėsis kassyk laiką nustatyti tiesiog ten, kur stovėsiantis, ar klausinėsiantis žmonių? Kai žmonės skuba, jiems nesvarbu, kas klausia netgi tokios smulkmės kaip valandos - ar valkata, ar pats Anglijos princas.
   Auksaakis pasiklausė - bene išgirs ką bevaikštant? Bet neišgirdo. Atsisėdo ant lovos krašto, pasirąžė, priėjo prie lango pasižvalgyti. Nieko gero nebeužmatęs apsirengė ir tylutėliai išpėdino pro duris. Prisėlino prie kitų dvejų durų - už vienerių kažkurių turėjo miegoti Elridė. Atsistojo prie vienų - pasiklausė - tylu. Atsistojo prie kitų - rodos, kažkas knarkia. Von Sjuardas šyptelėjo pats sau, išvydo koridoriuje laikrodį ir nustatė, kad iki tol, kol reikės išvažiuoti, dar maždaug valanda. Atsidusęs sugrįžo į savo miegamąjį ir paklojo lovą, kad nepaliktų svetingam namų šeimininkui netvarkos. Duris paliko atviras, kad būtų aišku, jog jis jau atsikėlęs. Vėlgi atsistojo paspoksoti pro langą - o, kaip retai bepakliūdavo prabanga pasigrožėti tekančia saule, kai visą dangų užlieja grifiškiausios per visą parą spalvos.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #67 Prieš 6 metus »
Elridė kaip mažas šuniukas nutipeno paskui abu vyresnėlius. Hm... Netoks ir labirintas čia... Ji žvilgtelėjo į duris ir, aišku, pasirinko mažesnįjį kambarį, kadangi ir pati buvo maža. Mergaitė krito į lovą su didžiule atgaiva. Bet štai, prieš jos lovą blankus šešėlis, kuris vis dažniau ėmė ją persekioti. Išsigandusi antrakursė palindo po kaldra tikėdamasi, kad baimė išnyks. Deja, nemalonus jausmas, lyg būtum stebima nesitraukė dar ilgai.

Pašokusi iš lovos su stipriai besitrankančia širdimi mergaitė apsidairė. Kambarys buvo jaukus, o saulės šviesa skverbėsi pro langą. Nesupratusi, ko taip išsigando mergaitė atsikėlė iš lovos ir pasirąžė. Išeiti tingėjo, pamanė, kad kai reikės kažkas ateis ir ją pažadins, tad atsisėdo ant lovos ir įsižiūrėjo į vieną tašką. Grįšiu į savo namus ir kas juose? Elridės neapleido mintis, kad ji gali nieko nerasti, o tai ją gąsdino. Visgi, kur vykti toliau ji neturėjo. Grifiukė nė nepajautė kaip ašaros ėmė riedėti skruostais. Ji pajautė didžiulį ilgesį, norėjo apkabinti močiutę ir nepaleisti, bet negalėjo. Nusišluosčiusi ašaras Elridė atsistojo ir išgirdo kažkieno žingsnius. Sustingusi, kad kažkas įsiverš į kambarį klausėsi. Kai, jos manymu, žmogus nuėjo ji greitai susitvarkė ir išskubėjo iš kambario su mintimi, kad visgi turėjo pati atsikelti ir vėluoja. Pastebėjusi praviras duris mergaitė jau su gera nuotaika įlėkė į kambarį.
-Labas rytas, ponaiti, kur Edgar? Važiuojam?-pabėrusi klausimus dvylikametė nenustygo vietoj. Štai, viskas prasideda... Nors mergaitė šiek tiek bijojo važiuoti su tuo Fasiro griozdu.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #68 Prieš 6 metus »
Edgar'as prabudo gana anksti. Miego lyg ir nesinorėjo. Tačiau ropšti iš lovos neketino. Nusprendė dar gerą valandėlę pagulėti. Paprastai būtų kilęs ir ėjęs pradėti savo treniruotės, bet dabar tam turėjo per mažai laiko. Laukė kiti reikalai. Aišku, galėjo atsikelti ir pamėginti paruošti pusryčius savo svečiams, bet irgi tik galėjo. Kaip žinia šiam momentui jam gerokai reikėjo papildyti savo šaldytuvo atsargas. Vaikinas gulėjo iki tol, kol neišgirdo kažko brazdant viršum jo. Tuomet ir pats nusprendė nebegulinėti ir pakilo. Nusiprausęs ir apsirengęs nuėjo į darbo kambarį surinko saldumynus, vakar atneštus Elreidei, kurių ji, berods, nė neprilietė ir nunešė atgal į virtuvę. Tuomet atklydo į svetainę ir klestelėjo ant sofos. Už lango atrodė, jog lauke tvyro gražus oras. Vylėsi, kad tas oras netikėtai neimtų ir nepasikeistų. Nenorėjo visas kiaurai permirkti užpuolus lietui. Juolab šiandien apsivilko kostiumą. Kostiumą? Opapa.. Tai tikriausiai pirmas kartas, kai buvęs grifas pasirenka tokią aprangą per savo gyvenimą. Net į šventes taip eidamas nesirengdavo. Nors ir turėjo kostiumą jau ilgą laiką nerasdavo tinkamos progos jo apsivilkti, tiksliau nė nenorėdavo. Šį kartą pakeisti įprastinę aprangą jaunuolį paskatino vis tas variantas, kad jis yra nežinioje ar viskas praeis sklandžiai, ar vis gi teks keliauti ten, kur renkasi visi blogiausi burtininkai. Todėl nenorėjo palikti šio savo apdaro nepanaudoto. Ranka, kuri slėpėsi po pirštine atrodė lyg vientisa masė susiliejusi kartu su švarko rankove. Kitų akis galėjo atkreipti ir jo kaklaraištis, išsiskiriantis ryškiai raudona spalva. Galėtum pasakyti, kad jis buvo agentas numeris keturiasdešimt septyni. Tik gal jo kaklaraiščio spalva buvo labiau kraujo spalvos nei ryškiai raudona. Na, ir pats grifas nebuvo plikagalvis su ištatuiruotu prekiniu kodu ant galvos.
- Ei, Jūs!- šūktelėjo, - Laikas keliauti!- pakilęs nuo sofos pranešė krikštatėviui ir šviesiaplaukei, kurių nematė dar nusiropščiant laiptais žemyn. Netruko jų sulaukti. Kai visi susirinko svetainėje, namų šeimininkas kartu su jais išėjo laukan. Žengdamas pro savo namų durų slenkstį, Jeffter'is pasičiupo iš vakaro pasidėtą šluotą ir užrakino duris. Tuomet šoktelėjo ant šluotos ir atsargiai kilstelėjo prie gyvatvorės, jog matytų, kas darosi už jos. Apsidairė ar nieko aplink nėra.
- Susitiksime ministerijoje,- mostelėjo ranka ir pasileido aukštyn į padanges.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #69 Prieš 6 metus »
   Fasirui žvalgytis pro langą ilgai neteko - kur buvus, kur nebuvus į jo kambarį įsiveržė Elridė. Von Sjuardas nusišypsojo jai, po gera nuotaika paslėpdamas sunkiai betramdomą juoką dėl mergaitės knarkimo. ,,Labas rytas, knarkiančioji princese," - taip ministrą vertė pasakyti vidinis bjaurybė balselis, mėgstantis visus įžeidinėti ar šiaip tyčiotis. Bet nesunkiai sutramdęs ir tai juodaapsiaustis linktelėjo.
   - Labas rytas, Elride. Spėju, kad Edgar dar miega, - gūžtelėjo pečiais jaunuolis. - Suspėsim juk, tu tik neskubėk, - šyptelėjo jis. Iškart po šios Fasiro replikos, matyt, išgirdusio savo svečių subruzdimą, iš žemesnio aukšto pasigirdo ir paties Jeffterio balsas. ,,Nei labas rytas, nei ką, ot tai tau," - vyptelėjo mintyse Fasas. Ant peties jam užskrido varnas.
   - O, vadinasi, kad nebemiega, - padarė išvadą von Sjuardas ir apžvelgė kambarį, ar jame ko nepalikęs. Nors turbūt viskas, ką galėjo palikti, buvo netvarka, o to dalyko nebuvimu jau buvo pasirūpinęs, todėl tik uždarė duris ir kartu su Elride laiptais nusileido žemyn.
   - Labą rytą, - pasisveikino su krikštatėviu. Panašu, kad šis nebuvo linkęs gaišti - visi išsyk išėjo į kiemą. Fasiras nužvelgė Edgaro šluotą, linktelėjo, kol šis dairėsi, ar kas nors nežiūri, kaip jis kyla. Atsikvėpė - juk iš tikrųjų niekada negali žinoti, ar kas nors nespokso pro langą nustebęs, kad kaimynas turi tokią prabangią šluotą. Kam gi prabangių šluotų, jeigu vis tiek tik purvą ar lapus nuo tako valysi? Na, o burtininkų šluotos buvo kur kas geresnis reikalas. Todėl ir norėjosi, kad ir išvaizda to būtų įspūdingesnė.
   - Na, o mes važiuosim, - pasisukęs į Elridę tarė Fasiras. Priėjo prie savo motociklo, gale priveržė lagaminą su savo turtu. Tuomet atsigręžė: - Ar tu aukščio nebijai? Sėdėsi man už nugaros, apsikabink stipriai, kad vėjas nenuneštų, - pusiau juokais tarė.
   Kai abu jau sėdėjo, Fasiras von Sjuardas išvažiavo pro atvertus vartus, išsuko į gatvę ir negreitai pervažiavo Godriko Daubos miestelį. Kai išsuko ir pateko į platesnį kelią, Fasiras nuspaudė rankenėlę po vairu. Kurį laiką važiavo ant vieno rato, kol galiausiai motociklas ėmė kilti aukštyn. Pro šalį skriejo debesys, į Fasirą trankėsi stiprūs vėjo gūsiai. Savaime aišku, už jo sėdinčiai Elridei buvo ir kur kas šilčiau, ir vėjo kliuvo mažiau. Reikėjo tikėtis, kad ji neturėjo paniškos aukščio baimės - visgi grifė turėtų būti atspari tokiems jausmams.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #70 Prieš 6 metus »
Šyptelėjusi Fasirui Elridė trumpam apsidairė po kambarį. Ne taip jau nuo manojo skiriasi... Nors, jokio skirtumo nuo to nebuvo. Išgirdusi kažkieno riksmą Elridė iš pradžių pagalvojo, kad rėkė Fasiras, nes buvo paskendusi mintyse. Deja, jai susigaudžius Fasiras pareiškė, kad kažkas nebemiega. Susipratusi, kad kalba eina apie Edgar ji pašoko iš kambario kaip uraganinis vėjas.
-Labas rytas, labas rytas! Kaip ponas miegojote?-paklaususi antrakursė draugiškai šyptelėjo, nors, iš pradžių pagalvojo, kad "ponas" per daug sendinančiai nuskambėjo. Na, gal neįsižeis, tikiuosi. Išlėkus iš namo Elridė susidomėjusi stebėjo, kaip Edgar pakylą į dangų ir kaip paukštis išlekia kažkur tolyn. Ooo... Man tai visados patiko, gal būt reiktų ir man geriau išmokti... Apsidairius aplink mergaitei užkliuvo motociklas. Pamačius, kad iš tikrųjų turės važiuoti su tokiu, jos manymu, keistu metalo gaminiu jos akys iššoko.
-Nejau tikrai su juo teks...-apšalusi ji atsargiai atsisėdo ir pajautė šiokią tokią baimę. Aukščio ji nebijo, bet nebūtų sugalvojusi važiuoti tokia transporto priemone. Įsikibusi į Fasirą, lyg penkerių metų mergaitė į mamą, grifiukė dairėsi aplink ir ėmė svajoti. Neužilgo ji grįš į savo tikruosius namus, kur linksmai galės pasidaryti arbatos ir prisiminti viską apie močiutę ir ją.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #71 Prieš 5 metus »
Buvo naktis. Kažkur antra valanda po vidurnakčio. Jeffter'is, kaip tik tuo metu baiginėjo savo eilinę treniruotę, skirtą tobulinti savo įgūdžius. Susitvarkęs treniruočių kambarį patraukė miegoti. Vos tik vaikinas spėjo užsnūsti jo miegą sudrumstė kažkoks bildesys. Prasimerkęs juodaplaukis akies krašteliu žvilgtelėjo į laikrodį. Laikrodis rodė trečią valandą nakties. Edgar'as nusprendęs, kad tas keistas bildesys tebuvo jo sapno, kurio nelabai pamena, dalis, apsisuko ant kito šono ir ketino miegoti toliau. Tačiau nespėjo užsnūsti. Jo ausis pasiekė barbenimo į duris garsas. Jaunuolis staigiai išpūtė akis, jog įsitikintų, kad tikrai nemiega. Kas galėtų būti? ėmė svarstyti besiropšdamas iš lovos. Fasas? realiausias ir tikriausiai vienintelis variantas, kurį galėjo pasirinkti. Kadangi jo adresą žinojo vos keli žmonės, tai nelabai ir buvo iš ko rinktis. Žinoma, buvęs grifas nudžiugtų, jei jo krikštasūnis apsilankytų su jo bylos rezultatais. Deja, to mažiausiai tikėjosi, nes nemanė, jog dėl tokios priežasties jaunasis von Sjuardas atsibelstų tokiu paros metu. Veikiau jį atgintų kokia nors rimta problema. Aišku, Edgar'o bylą buvo rimtas reikalas, bet kažin ar ant tiek, jog nepalauktų ryto.
Vėlei apsirengės magas dar kartą išgirdo, kaip yra beldžiamasi į jo duris. Palengva patraukė prie durų, kurias atvėrus prisimerkė. Animagą persmelkė nejaukumo jausmas. Už durų nieko nebuvo. Žengtelėjęs pro tarpdurį, laukan, apsidairė. Nieko. Keista. Dar vos ką tik kažkas besibarbenęs ėmė ir dingo per kelias sekundes. Ar negi pusiaumiegomis vaikštau? ėmė svarstyti, kad visgi jį apgauti galėjo, jojo pasąmonė. Trumpaplaukis žengtelėjo labiau į kiemą ir užvertė akis į žvaigždėtą dangų, kuris būtų tobulas Astronomijos pamokai. Bet ilgai nesigražėjo dangumi, nes greitai į kūną ėmė kabintis šaltukas. Vis gi buvo žiema. Giliai įkvėpęs gaivaus nakties oro, žaliaakis apsigręžė ir patraukė atgalios į namą. Priėjęs prie durų dar kartelį apsižvalgė aplinkui save, kad įsitikintų ar niekas vis dėl to nesibasto po jo kiemą ir galiausiai žengęs į šiltą namų vidų uždarė duris bei užrakino jas.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #72 Prieš 5 metus »
Amika stovėjo Godriko daubos miestelio viduryje priešais nepažįstamojo namą, kurį aplinkui supo ganėtinai aukšta gyvatvorė, slepianti sidabru žėrinčius vartus. Atsidūrusi kieme, mergina ėmė tyliai žingsniuoti vingiuojančiu nediduku takeliu, vedančiu iki pat nakties šešėliuose paskendusių namo durų.
Žinoma, šeimininkas tikriausiai miega - belstelėjusi porą kartų į šias ir nesulaukusi jokio atsako, pamintijo trumpaplaukė ir nedelsdama spragtelėjo pirštais.
Patekusi vidun ir pasisukusi į dešinę pusę, šviesiaplaukė, pasidabinusi tamsiu į mokyklinę mantiją panašiu gobtuvu, pateko į mažytę, tačiau gana jaukią patalpą, kuri, kaip spėjo ministerijos darbuotoja, buvo virtuvė. Ieškodama savininko miegamojo, aukštaūgė žengė porą žingsnių kiek toliau koridoriumi ir, rodos, pakliuvo į erdvią svetainę. Lordess netikėtai stabtelėjo, išgirdusi trepsėjimą ir alyva nesuteptų durų girgždesį.
Stipriai rankose spausdama dokumentą, Amika lėtai apsigręžė ir išvydusi vyrišką siluetą, krenkštelėjo, norėdama atkreipti šio dėmesį.
- Edgar'as Jeffter'is? - pasitikslino naktinė viešnia ir tikėdamasi, kad blūdijantis, kiek apsnūdęs jaunuolis yra būtent tas, kuriuo buvo palaikytas,  gimdyvė ėmė nuodugniai skenuoti vaikinuką. Mintydama ar verta šį pagąsdinti, Mika klaikiai vyptelėjo, tačiau susivokusi, kad linksmintis kito nervų sąskaita šįkart nebuvo verta, vela ištiesė dokumentą jaunuoliui.
- Iš ministerijos, - burbtelėjo, žengusi arčiau.

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #73 Prieš 5 metus »
Užrakinęs duris, Jeffter'is jau traukė atgal savo miegamojo link, tik čia jį sustabdė kreipimasis į jį. Jis staigiai stabtelėjęs atsigręžė į svetainės kambario pusę, kuriame išvydo po apsiaustu pasislėpusią moterišką būtybę. Jos, aišku, jis nematė. O, jog ten buvo moteris buvo nesunku nuspėti iš balso.
- O kas manęs ieško?- tvirtai paklausė, nors tuo pačiu metu mėgino ir susigaudyti kas čia po galais vyksta. Nenuleisdamas savo miško žaluma tviskančių akių nuo įsibrovusio silueto, jaunuolis įžengė į erdvų kambarį ir įjungė jame šviesą. Apšviestame kambaryje vis tiek nebuvo pilnai įmanoma įžiūrėti užklydėlės veido kontūrų.
Netrukus buvo atkišti kažkokie dokumentai prieš jį. Pasak moteriškės jis buvo iš ministerijos.
- Nuo kada ministerija dirba vidurnakčiais ir žadina žmones įsilauždami į jų namus?- neslėpdamas nepasitenkinimo įsibrovėliu, nesvarbu, kad jis gal ir buvo siųstas magijos ministerijos, paklausė perimdamas dokumentus į savas rankas. Nieko nelaukęs atvertė aplankalą tikėdamasis, kad pagaliau bus viskas baigta ir galės ramiau atsikvėpti žinodamas, koks likimas toliau laukia jo po šios bylos, nepaisant būsimo nuosprendžio. Vaikinas greitai atvertė kitą lapą. Tuomet greitai dar kitą. Ir tuomet pakėlė akis į po gobtuvu besislepiančią moterį.
- Gal jūs tyčiojatės?- neslėpė pasipiktinimo, - Atnešate man aplankalą vidurį nakties, kuriame guli mano visa suteikta informacija!- atrodo Edgar'as tiek laiko laukė atsakymo šiuo klausimu ir ką gavo? Tik savo pasakytus žodžius, kurie gulėjo surašyti ant lapų.
- Tikriausiai įsivėlė klaida,- atkišo visą dokumentą atgal tai, kuri jį atnešė. Gal būtų ir daugiau piktinęsis, tačiau tas pyktis buvo momentinis. Juk visi daro klaidų. O juolab byla patikėta buvo Fasirui, kuris vargu ar ryžtųsi tyčiotis iš savo krikštatėvio.
- Kad jau atslinkote, tai gal gersite arbatos?- nebežinodamas ką pasakyti, burtininkas nusprendė pabūti mandagus, nemandagiai patekusiai damai į jo namus, tačiau dar nepraleido progos šio bei to pridėti, - Tik kitą kartą gal sulaukite ryto, jei tai nėra itin svarbi situacija.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #74 Prieš 5 metus »
Mergina atsargiai nusiėmė gobtuvą nuo balsvų plaukų kupetos.
- Nuo tada, kai tai yra svarbu, - burbtelėjo moteris ir luktelėjusi minutėlę, oficialiai prisistatė, - Amika Bela Lordess - penkto skyriaus, tarptautinio burtininkų bendradarbiavimo
departamento vadovė.
Ir pati kiek apsimiegojusi, vela skenavo vaikinuko miną, šiam vartant dokumentus.
- Pardon, ar kažkas ne taip? - išgirdusi pasipiktinusio jaunuolio replikas, ramiai paklausė skaisčiaakė, mat merginos darbas buvo tik kuo greičiau atgabenti piliečiui siuntinį, o konfidenciali informacija, kuri tatai buvo išdėstyta, Amika nežinojo ir nesirūpino sužinoti. Tad pasiklausiusi mieguistų vyro sapalionių, trumpaplaukė tik gūžtelėjo pečiais.
- Pasilikite sau, kad ir kas ten bebūtų. Ministerijos paliepimu tai turėjo kuo greičiau atsidurti pas jus. Šiuo momentu aš tik pelėda, - neketindama atsiimti dokumentų, burbtelėjo Mika, - bet jei ten tikrai, kaip teigiate, įsivėlė klaida, reiktų susisiekti su ministru. Nes, manau, tai gana svarbu,  - kiek šilčiau tarė Lordess ir sutrikusi dėl keisto pasiūlymo, nepatikliai suraukė antakius.
- Nebent kakavos, bet abejoju ar jos yra tamstos namuose.
Vampires and beasts lick tears from my cheeks