0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #180 Prieš 5 metus »
Elridė traukė link vieno iš daugelio namų, esančių Godriko Dauboje. Mergina ėjo per daug nesidairydama, kadangi buvo paskendusi savo mintyse. Atrodo, atostogos, turėtų džiaugtis, juk pagaliau baigėsi mokslai ir tos siaubingos pamokos, kai atrodė, kad profesoriai tik ir laukia, kol kažkuris mokinys save pribaigs. Bet Elridė vis dažniau prigaudavo save galvojant apie ateitį ir suprato, kaip gali vėliau ilgėtis mokyklos, bet nuo to juk nepabėgsi ir laiko ji turėjo, tad įtikinusi save, kad laidoti visko dar nelaikas nustūmė mintis kitur.
Nors iš tikrųju ne ji jas nuvijo, o savo sleptuvėje suspurdęs padarėlis, jos gyvūnas, užpildęs merginos "vienatvę" paskutinėmis dienomis Hogvartse.
-Nebe daug liko, nespurdėk,-Elridė tyliai sukuždėjo po mantija esančiam gyviui ir šyptelėjusi sau apsidairė. Ji nuoširdžiai tikėjosi, kad Edgaras iš namo jos neišvys su tokiu augintiniu ir kaip tik teiksis jį priglausti, kol šis neužaugs, ką tada reikės daryti mergaitė nesugalvojo. Ji vis svarstė, kad galbūt tada reikės palikti gyvūną kažkokiame miške, tačiau nusprendė kad tai būtų bloga mintis, kadangi žiobarų miškuose gali užtikti žmonės, o Uždraustajame miške nesaugu. Nebent paaugliukė miegotų nebe savam miegamajam, o kartu su padarėliu miške, ir saugotų nuo visokių įsivaizduojamų grėsmių.
Grifės akys pastebėjo namą, link kurio ji ėjo, tad mergaičiukė ėmė eiti dar greičiau, nes norėjo kuo greičiau atsikratyti minčių, ką pagalvos jos globėjas. Aišku, ji norėjo ir dar kai ko, kadangi, jos manymu, lazdelė jau kurį laiką nebuvo naudojama, nes nebuvo tam reikalo, tačiau pirmoji priežastis buvo svarbesnė.
Mergaičiukė priėjo prie namo durų ir pabeldeno į duris. Kol jos neatsivėrė panelytė ėmė svarstyti, kaip nustebins Edgarą, kad turi tokį padarėlį, tačiau nieko gero nesugalvojo.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #181 Prieš 5 metus »
Edgar'as sėdėjo savo darbo kambaryje laukdamas, kol grįš jo globotinė, kuriai turėjo prasidėti atostogos. Ne aišku buvo, ką ji buvo suplanavusi per jas veikti, bet žaliaakis jau buvo parengęs, jei treniruočių planą, kurį norėjo pradėti būtent šiandien. Būtent dėl tos priežasties jis net nepradėjo šiandieninės savo treniruotės.
Kas čia galėtų būti? išgirdęs bildenimą į duris, burtininkas kilstelėjo galvą. Žinojo, jog šiandieną turėtų grįžti Elridė, tačiau žinojo ir tai, jog šioji turi raktus nuo namų, todėl tas pabarbenimas vertė susimąstyti, kas dar čia galėjo ateiti. Visgi, atidarius duris, už jų stoviniavo šeštą kursą Hogvartse baigusi mergina.
- Labas,- nusišypsodamas pasisveikino magas, kai pravėrė duris, - Ar nebuvau tau davęs raktų nuo namų?- iš karto susimąstydamas ar iš tiesų jis jai buvo juos davęs.
- Tikiuosi, jog nesi labai pavargusi,- vėl šypteldamas ėmė kalbėti, vos tik grifė spėjo įeiti į namus, - Jei nori ko nors užkąsti, tai eik to padaryti, o aš lauksiu tavęs treniruočių kambaryje,- taip pasakęs vaikinas nupėdino į darbo kambarį, kuriame buvo prieš tai ir pasiėmęs reikiamą knygą, pasuko į kitą, baltų sienų apsuptą, kambarį. Juodaplaukis priėjęs prie staliuko, stovinčio kambario gale, ėmė versti knygos puslapius, kol atvertė tą, kurio ir reikėjo. Ten buvo aprašyti gynėjo iškvietimo kerai. Jų šiandieną turės mokytis baltaplaukė mergina, kuri jų dar nemokėjo, bent jau Edgar'o žiniomis. Nors tiksliai jis nežinojo ar ji visiškai jų nemokėjo ar tik nemokėjo iškviesti gynėjo, įgavusio gyvūno formą.
Kai buvo pasiruošta būsimai treniruotei, buvęs Grifų Gūžtos mokinys atsisėdo ant kėdės, buvusios greta staliuko, ir išsitraukė savo burtų lazdelę. Pirštinuotoje rankoje sukinėdamas ją prieš savas akis, vaikinas laukė savo mokinės.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #182 Prieš 5 metus »
Maloniai šiltas vasaros vėjas, nerasdamas sau vietos jį supančioje aplinkoje, draikė aukštai į kasą surištus šviesius plaukus. Aukštai danguje šviečianti saulė akylai stebėjo Godriko Daubos gatve žingsniuojančia jaunąją lankininkę.
Pirmus du kartus lankiusis čia tamsiuoju paros metu, dabar Davina stebėjo abiejuose pusėse nusidriekusius miestelio namus ir gatvelėmis ramiai žingsniuojančius jo gyventojus. Mėgaudamiesi atėjusia vasara žmonės nė nesivargino paspartinti savo žingsnių ir atsipalaidavę kartu šnekučiuodamiesi vienas su kitu, keliavo tikslo link.
Kelias akimirkas stebėjosi Godriko Daubos gyvenotjus, mergina nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius ir pasuko link praėjusį kartą girdėto adreso.
Trečias kartas nemeluoja, ketvirtas garantuoja. Tik dėl pastarojo septyniolikmetė kiek abejojo. Nebuvo tikra, jog čia apslinakys ir ketvirtą kartą. Nebent Edgar'ui užteks kantrybės mokyti Apsigynimo nuo juodosios magijos, o pačiai šviesiaplaukei užteks kantrybės jos mokytis.
Priėjusi tarp kitų namų stovintį aukšta gyvatvore apjuostą namą, Davina perbėgo šviesiai mėlynomis akimis namą saugančią tvorą ir kelias akimirkas padvejojusi, pravėrė sidabru blizgančius vartus. Iki namo durų nusidriekęs takelis, regis, tik ir laukė, kol galės palydėti jaunąjį magą nusprendusius aplankyti svečius.
Nužvelgusi namą ir jį juosiančią teritoriją, mergina lėtai žengė link Edgar'ui priklausančio namo durų. Priėjus arčiau pastato, jautrią vilkolakės klausą pasiekė viduje nuskambėjęs balsas. Kryptelėjusi galvą Davina kelias akimirkas padvejojo, tačiau neilgai trukus nuvijo visas abejones į šalį ir kilstelėjusi ranką, pabeldė į duris.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #183 Prieš 5 metus »
Kai durys prasivėrė ir mergina išvydo savo globėją ji šyptelėjo. Mergaitė norėjo staigiai žengti į vidų ir parodyti Safyrą, tačiau susilaikė, suvokusi, kad gausis visiška nesąmonė.
-Sveikas,-baltapūkės šypsena, kuri dar prieš sekundę spindėjo veide, išnyko. Ji susimąstė, kadangi tik užsiminus prisiminė, kad turėjo tokį dalyką vadinamą raktais, bet kur jie buvo? Hogvartse palikti juk negalėjo... O jeigu? O gal tiesiog jie tūnojo kažkurių kelnių kišenėj, kurių mergaičiukė nelietė?
-Ai, pamiršau, kad juos turiu,-nuslėpdama mintį, kad ji nė nežinojo, kur jie yra, mergaičiukė įžengė į vidų. Ji ruošėsi pranešti, kad turi naują augintini, kuris buvo šiek tiek neįprastas, tačiau nespėjo, kadangi buvo nutraukta.
-Nesu,-žaliaakė vėl norėjo sakyti, tiksliau ruošėsi parodyti savo drakoniukę, bet eilinį sykį nespėjo, nes Edgaras nenustojo kalbėti. Nieko neatsakiusi ji linktelėjo ir palaukė, kol jos nebematys. Mergaičiukė išleido savo draugužę į laisvę, o tada pasvarstė, kad užkąsti tikrai būtų neprošal.
-Esi alkana, ar ne? Turbūt teks ilgai ir nuobodžiai stebėti, kaip aš susimausiu burdama-baltapūkė nužvelgė mažąją drakonę ir šyptelėjusi jai pasisuko eiti į virtuvę, kai viską nutraukė beldimas į duris. Edgaras dar kažkieno laukia? Nieko nesuprasdama mergaitė ėmė svarstyti, ar geriau atidaryti duris, ar geriau pirmiausia pakviesti jos globėją, bet nusprendusi, kad jau ir taip ilgai stoviniuoja greit nurodė drakoniukei slėptis, kadangi nenutuokė, ko tikėtis, ir, kai gyvūnas vėl palindo po mantija, Elridė atidarė duris.
Ir išvydo tai, apie ką nė nebūtų pagalvojusi. Ten stovėjo pažįstama mergina, iš Hogvartso, ir, rodos, dar bendraamžė. Baltapūkė tiksliai neatsiminė, kas ji tokia, dėl vardo, skraidžiojančio jos galvoje, nebuvo tikra, bet žinojo, kad ją pažįsta.
-E... Sveika?-nieko nesuvokdama ji nužvelgė varniukę, o tada nusukusi veidą į namo pusę, kurioje buvo jos globėjas giliai įkvėpė.-Edgarai!-ji tikėjosi, kad bus išgirsta, nors nebuvo tuo tikra, o tada vėl atsuko žvilgsnį į merginą ir jai nusišypsojo.
-Tau juk jo reikia, ar ne?

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #184 Prieš 5 metus »
Po beldimo į duris stojo tyla. Atrodė, jog viskas aplink nurimo. Gatvėje žingsniuojančių žmonių kelias garsas nutilo neprasiskverbdamas per namą juosiančią gyvatvorę, o viduje girdėtas balsas nutilo išsisklaidydamas po visą namo vidų.
Netrukus priešais esančios durys atsivėrė leisdamos gaiviam vasaros vėjui įsmukti į vidų, o stovinčią mėlynakę nustebindamos parodant jas atvėrusią merginą. Turbūt jei ne tvirtai laikančios kojos, iš nuostabos Davina būtų žengusi atatupsta ir neišlaikiusi pusiausvyros žnektelėjusi ant kietos žemės. Regis, priešais stovinti baltaplaukė mergina, kurią septyniolikmetė jau anksčiau buvo sutikusi Hogvartse ir ne vieną kartą, buvo nustebusi lygiai taip pat, kaip ir jaunoji ispanė.
-Sveika,-nenorėdama parodyti, jog yra per daug sutrikusi, šviesiai mėlynų akių savininkė kilstelėjo lūpų kampučius.
Kelias akimirkas padvejojusi ar nesumaišė adreso ir ar tikrai pataikė ten, kur reikia, pastebėjo, kaip Elride nusisuka į namo vidų ir sušunka jaunojo mago vardą. Lengviau įkvėpusi, jog nesumaišė adreso ir stovi ten, kur ir turi, paslėpė abi rankas užpakalinėse džinsų kišenėse laukdama pasirodančio animago.
Jautrią vilkolakės klausą pasiekus baltaplaukės klausimui, Davina tik linktelėjo palydėdama savo veiksmus šypsena. Po nuostabos išvydus bendraamžę stovinčią Edgar'o namų tarpduryje, mergina vis dar jautėsi sutrikusi.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #185 Prieš 4 metus »
Sukt, sukt lazdelė besisukusi tarsi kokio malūnsparnio sraigtas tarp pirštinuotų Edgar'o pirštų nejučia sustojo. Liautis žaistis su lazdele burtininką privertė bildenimas į duris. Jis pakilo nuo kėdės ir ėmė žingsniuoti link pagrindinių namo durų. Visgi jis nebuvo tas, kuris pirmasis pravėrė namo duris.
- Ateinu,- tarstelėjo juodaplaukis išlysdamas į koridorių ir vos tik spėjęs išgirsti savo vardą. Pamatęs tarpduryje, be savo globotinės, stovinčią merginą, kurią porą kartų sutiko Godriko Dauboje, šyptelėjo, - Sveika. Gali užeiti,- mostelėjo ranka, kurioje tebelaikė lazdelę, į namo vidų pats neidamas arčiau durų, - Na, tikriausiai jūs pažįstamos?- pasitikslino, nors tarsi ir buvo logiška, jog moksleivės besimokančios toje pačioje mokykloje turėtų pažinoti viena kitą, - Ar jau pavalgei?- pasiteiravo Elridės ir nespėjęs sulaukti atsakymo davė nurodymus, - Kai jau būsi pasiruošusi, ateik į treniruočių kambary. Ant staliuko yra knyga. Pasiskaityk tai, ką atverčiau. Ir tuomet pradėsime,- nusišypsojęs būsimai septintakursei savo žaliomis akimis pažvelgė į vilkolakę, - O mes eikime ten jau dabar,- taręs grįžo į savo treniruočių kambarį kartu su mėlynake.
- Jei nori gali kol kas prisėsti,- pasiūlė lankininkei ištiesdamas ranką link vienintelės kambaryje esančios kėdės, - Tai ką norėtum išmokti? Ar ką jau moki?- Edgar'as bandė išsiaiškinti ką galėtų mokėti mergina, atvykusi pasitobulinti savo apsigynimo magija įgūdžių. Daugmaž buvo galima spėti ką ji galėjo būti išmokusi Hogvartse, tačiau vieni galėjo mokėti daugiau, kiti - mažiau. Viskas priklausė nuo mokinių gabumo.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #186 Prieš 4 metus »
Nežymiai linktelėjusi į Edgaro klausimėlį mergaitė šyptelėjo Davinai. Šioji, kaip gali būti keista, nebuvo žmogus, kuris patyrė didžiulį mergaičiukės pyktį atsiradusi dėl neaiškios priežasties, tad tai, kad ji kažką veiks šiuose namuose baltapūkei nekėlė didžiulės baimės, ar kokio nors pavydo.
-Gerai,-patraukusi petukais mergaitė atsakė į dar vieną klausimą, nors atsakyti to, ką norėjo nespėjo. Edgaras, atrodė, kad kažkur skuba.
Baltapūkė žvilgtelėjo į žemę norėdama pažiūrėti, ar drakoniukas matosi iš po mantijos. Jos laimei, kadangi iškart prie Davinos rodyti savo augintinio nenorėjo, nesimatė, ji per daug drakoniuku didžiavosi, tačiau tuo pačiu metu nenorėjo, kad per daug akių tokį gyvūną pamatytų. Visgi, drakonas, nors ir mažas, lieka drakonu, o jie yra agresyvus ir stiprūs gyvūnėliai.
Panelytė linktelėjo nueinantiesiems ir palaukė, kol šie dings iš vaizdo, o tada greit išleido savo mieląją Safyrą.
-Einam, rasim tau maistelio, kad ištvertum čia...-mergaičiukė nupėdino greitu žingsniu iki virtuvės ir ten ėmė visur ieškoti kokios nors mėsos gabalėlio. Rado ir būtent tokios, kokios ir reikėjo.
-Tau pasisekė,-linksmai nužvelgusi Safyrą mergaitė pasvarstė, ar nereiktų supjaustyti tos mėsos, tačiau sumąsčiusi, kad tai drakonas baltapūkė tiesiog padėjo mėsą ant žemės ir šyptelėjusi drakoniukei laukė, kol šioji pavalgys. Apie save, aišku, mergaitė negalvojo, nors pavalgyt jai būtų buvę neprošal. Bet, kam tas maistas, kai laukia nauja treniruotė?
Kai reikalai buvo pagaliau baigti Elridė patraukė kartu su savo augintiniu į treniruočių kambarį visiškai pamiršusi, kad jo dar neparodė niekam. Na, bet ką padarysi, galvoje buvo laukiantis iššūkis, o ne pristatymas, apie kurį mąstė labai daug.
Įžengusi į kambarį mergaitė nužvelgė jau esančius žmones, o tada apsidairiusi priėjo ir pasiėmė knygą. Drakoniukė, aišku, taip pat atkeliavo į kambarį su ja, bet tada mergaitė per daug nekreipė dėmesio ir įniuko į knygą. Matomas burtažodis sukėlė šiokią tokią baimę, ji apie jį žinojo, nors ne tiek ir daug.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #187 Prieš 4 metus »
Akimirka. Tiek užteko, jog dangaus melsvumo akys pastebėtų iš kito kambario išnirusį animagą.
Kelios savaitės. Regis, tiek praėjo nuo paskutinio karto, kai žavioji lankininkė antrąjį kartą sutiko Godriko Daubos gyventoją. Tiesa, tuomet viskas klojosi kiek kitaip. Būdama vilkės pavidale mergina buvo uždaryta paties juodosios magijos žinovo sukurtame narve. Šįkart viskas buvo kitaip.
Žvilgsniui pastebėjus dar vieną pažįstamą veidą, lūpų kampučiai kilstelėjo į viršų, leisdami dailiame merginos veide atsirasti šypseną. Nebylus atsakymas į pasisveikinimą.
Antrajam sakiniui išsprūdus iš vaikino lūpų, Davina linktelėjo apdovanodama priešais stovinčią baltaplaukę šypsena. Grifų Gūžtos atstovė buvo viena iš tų, su kuriais jaunoji ispanė spėjo susibendrauti per šešerius Hogvartso mokslo metus. Ir dabar tarp begalės galvoje besisukančių minčių įsiterpė keli spėjimai. Pirmasis ir visiškai netaiklus, jog sutikti pažįstami - brolis ir sesuo. Deja, vos prisiminusi žaliaakės pasakojimą apie savo šeimą, mintį nuvijo šalin. Antrasis ir, regis, teisingas, jog Edgar'as buvo jaunosios grifės globėjas. Šį spėjimą vos netrukus pasivijo klausimas. Kodėl? Iškilusį neaiškumą atsekė dar daugiau spėjimų. Nebenorėdama blaškyti savo dėmesio, mergina vos matomai papurto galvą. Visi spėliojimai nustumiami šalin.
Trumpam žvilgtelėjusi į Elridę, kuri, regis, kažką slėpė po savo mantija, šviesiaplaukė nežymiai šyptelėjo nnusekdama animagą.
Dangaus melsvumo akių žvilgsnis ėmė slysti treniruotėms pritaikyto kambario sienomis. Erdvė. Šios čia buvo tiek, jog sukoncentravęs visą savo dėmesį į treniruotę, nevaržytum savo judesių. Erdvioje patalpoje kūnas galėjo judėti visiškai laisvai.
Puikiai vilkolakės klausai sugavus vaikino balsą, šviesiaplaukė kryptelėjo galvą, žvilgsnį įsmeigdama į animagą. Nors veide žaidė nežymi šypsena, tačiau viduje jau rangėsi nekantrus noras išbandyti savo gebėjimus ir išmokti tai, ko čia atvyko.
-Turbūt atsakyti į šį klausimą sunkiau nei išmokti burtų,-šyptelėjo grįžtelėdama per petį. Atitraukti dėmesį nuo juodosios magijos žinovo privertė artėjantys baltaplaukės žingsniai. Nors ši buvo ne viena, tačiau pastebėti bene stipriausią magiškąjį gyvūną, pavyko kiek vėliau.
Jauniklis. Paskui baltų plaukų savininkę atsekė žiobarams neįprastas augintinis.
Nužvelgus bendraamžę lydimą ateityje galingos drakonės, merginos veidą papuošė šypsena. Vis dėl to, regis, pati Elride nesuprato, jog jos augintinis buvo visai šalia.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #188 Prieš 4 metus »
Jeffter'is tik šyptelėjo Davinai, kai ji taip ir neatsakė jam ką norėtų išmokti. Tai buvo papildomas galvosūkis juodaplaukiui. Aišku, galėjo vardinti eiles kerų ir pradėti mokyti pirmus pasitaikiusius, tačiau norėjo, jog jo treniruotė būtų naudinga varnei ir esant reikalui ji galėtų pasinaudoti tuo ką išmoko. Žinoma, tokios situacijos, kuri priverstų gintis, animagas nelinkėjo, bet ar mergina papuls į tokią situaciją, ar ne nežinojo.
Vaikino dėmesį atkreipė į kambarį neužilgo atėjusi jo globotinė. Ir ji buvo ne viena. Paskui ją atpėdino ir nedidukas jos augintinis, kuris privertė Edgar'ą prisimerkti. Elridės globotinis tamsiaplaukiui priminė jo išsiburtą drakoniuką pirmame kurse. Kurį būtų pasilikęs kaip augintinį, jei ne klastuolė, kuri pavertė jį antimi.
- Iš kur jį gavai?- žalios akys nukrypo į baltaplaukę merginą, kuri kaip niekur nieko įniuko į knygą. Burtininkas norėjo sužinoti iš kur Grifų Gūžtos mokinė gavo šį padarėlį, jog įvertintų tai, kaip pavojinga yra turėti tokį augintinį. Kol kas atrodė, kad drakoniukas nekėlė jokios grėsmės.
- Luktelkit,- taręs jaunuolis greitai nupėdino į savo grifiškiausią kambarį, iš kurios netrukus sugrįžo su dar trimis knygomis. Dvejos buvo kerėjimo ir viena transfigūracijos. Visas knygas atkišo jaunajai lankininkei.
- Galėčiau tave išmokyti Aqua Eructo, jei dar jų nesi įvaldžiusi. Šie kerai panašūs į vandens sukūrimo burtą. Kiti kerai yra Magicus Extremos. Jie laikinai sustiprina kitų kerų galią. Žinoma, savo pačios kerų jais nesustiprinsi, tačiau jei būsi ne viena, tai gali pagelbėti. Arba gali rinktis pradanginimo burtą, kurie pradangina daiktus, kas gali būti naudinga, tačiau tai labai sudėtingi kerai ir nemanau, kad pakaks vienos dienos jiems išmokti. Taigi, išsirinkusi burtažodį pasiskaityk apie jį. Transfigūracijos knygoje rasi pradanginimo burtą. Šioje,- pirštinuotu pirštu parodė į vieną iš kerėjimo knygų,- Yra aprašyti Aqua Eructo kerai, o kitoje kėrėjimo gali rasti reikalingą informaciją apie Magicus Extremos,- davęs vilkolakei iš ko rinktis, Edgar'as pasisuko į Elridę, - Na? Galime pradėti?

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #189 Prieš 4 metus »
Edgaro burtažodis jai sukėlė šiek tiek baimės, bet nieko apie jį paskaityti nespėjo, kadangi mergaičiukė sulaukė globėjo klausimo. Taip, tiek daug svarsčiusi apie pristatymą naujojo augintinio ji nė nesusivokė, kad tas padarėlis vaikšto palaidas paskui ją.
-Išsiburiau,-nežymiai šyptelėjusi baltapūkė tikėjosi, kad iš Edgaro nesulauks nepatenkinto atsako.-Jis klauso manęs, viskas gerai,-prisiminusi, kad drakonai gali padaryti geroką žalą mergaitė nužvelgė savo melynukę ir jai nusišypsojo. Ar pavalgęs drakonas tikrai gali pridaryti bėdų?
Na, pridarys ar ne, Elridei reikėjo išsinagrinėti gautą burtažodį apie kurį kuo daugiau skaitė, tuo labiau jai jis nepatiko. Reikia prisiminimo. Kokio prisiminimo? Tuo metu mergaitės maža galvelė turėjo visiškai apvalainą nuliuką prisiminimų, kurie jai sukeltų laimę. Taip, ji galėtų pasirinkti tą dieną, kai buvo pasakyta, kad ji yra Edgaro globotine, tačiau ta diena labai greit pasikeitė į kur kas liūdnesnė, tad su jokiu džiaugsmu nebesisiejo. O kas dar? Vaikystė?
Elridė susiraukė ir suspaudė knygą. Ji nenutuokė, ar jai ir turint prisiminimą tokie kerai pavyks, bet jau nė nepabandžiusi ji ėmė bijoti vis labiau ir labiau.
-Nežinau...-tyliai numykusi baltapūkė užvertė knygą ir giliai įkvėpė. Burtų lazdelė buvo visai šalia, bet jai ne jos reikėjo. Ji įsižiūrėjo į vieną tašką pati to nesuprasdama, skraidydama kitoje šalyje, bet susivokusi, kad taip yra, mergaitė pamiršo visiškai viską, kas buvo jos galvoje. Tik, rodos, pratuštėjusi ji vėl užsipildė daugybės dvejonių ir Elridė giliai įkvėpė. Kas jai kėlė laimę? Mergaitė stengėsi vis keliauti savo prisiminimais. Ji juos kaip knygą, peržvelgdavo vieną prisiminimą ir greit jį keisdavo kitu ieškodama kažko, kas būtų svarbu. Ir eiti jai teko gan toli, iki pat tada, kai ji pirmą kartą įlipo į traukinį, kuris jai suteikė visiškai naują pasaulėlį. Būtent tas prisiminimas, kaip ji ramiai užmiega vagone privertė ją nusišypsoti. Geras jausmas perėjo per kūną, ji pajautė ilgesį, bet ne tą, nuo kurio skaudėtų, o tą, kuris sakė "tai yra gerai".
-Dabar, manau, galim...-pagaliau pabudusi iš mąstymų mergaičiukė šyptelėjo ir išsitraukė savo burtų lazdelę. Ji dar nužvelgė savo drakoniukę, kuri, rodos, iš nuobodulio išsidrebė ant žemės nekreipdama dėmesio į kitus.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #190 Prieš 4 metus »
Žvilgsnis, stebintis merginą, įnikusią į juodaplaukio duotą knygą, lėtai nuslydo kambario sienomis, sustodamas ties jaunuoju juodosios magijos žinovu. Trumpam išsisukus nuo atsakymo, kuris turėjo nulemti būsimos treniruotei burtus, ši našta atiteko vaikinui.
Kaltai šyptelėjusi Davina pravėrė rausvas lūpas ketindama deramai atsakyti į užduotą klausimą, deja, nespėjus to padaryti, puikią vilkolakės klausą pasiekė animago balsas, o visai netrukus dangaus mėlynumo akys nulydėjo koridoriuje dingstantį vaikino siluetą.
Tyliam atodūsiui išsprūdus iš merginos lūpų, rankos eilinį kartą buvo panardintos į užpakalines džinsų kišenes.
Žinojimas, jog tai, kas laukia, nebus įprasta treniruotė su kardais ar burtų mokymasis su vyresniuoju šeimos atstovu, privertė pabusti jaudulį. Puikiai žinojo, jog burtai nėra stipriausia jos sritis. Iššauti strėlę, kuri be jokio vargo įsmigs į taikinį, buvo kur kas lengviau nei išmokti naujus, sudėtingus burtus. O juk ir eilę strėlių supilti į taikinio centrą - nelengva.
Nustūmusi visas mintis apie galbūt būsimą nepasisekimą, grįžtelėjo per petį, žvilgtelėdama į kambarį įžengusį tamsiaplaukį. Trys knygos, esančios anigamo rankose, akimirksniu patraukė žaviosios lankininkės dėmesį. Abejonių, jog jos skirtos jai, nekilo.
Rankas ėmus slėgti knygų svoriui, Davina tik linktelėjo, nebyliai atsakydama į visus vaikino žodžius. Išsirinkti burtus, kurie turės netrukus būti išbandyti, regis, nelengva užduotis. Turint omenyje, jog šviesiaplaukės rankose puikavosi net trys kerų ir burtų knygos.
Pasitraukusi kiek atokiau, jog visa erdvė atitektų jaunajam juodosios magijos žinovui ir baltų plaukų savininkei, šviesiaplaukė patogiai įsitaisė minkštoje kėdėje. Dangaus mėlynumo žvilgsnis nukrypo į raidėmis išmargintus puslapius.
Daugybė burtažodžių jau buvo žinomi, regis, taip stipriai įsišakojusių pasąmonėje, jog pabudus vidury nakties nė nedvejodama būtų šiuos panaudojusi. Tiesa, šiuos visai netrukus pakeitė dar nežinomi ir nė karto neišbandyti burtai.
Žvilgsniui sustojus prie Edgar'o minėtų burtažodžių, lūpų kampučiai nežymiai pakilo į viršų. Persibraukusi ranka per ilgus, šviesius plaukus, visą dėmesį sutelkė į knygoje aprašytus burtus.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #191 Prieš 4 metus »
Žinia, jog Elridė išsibūrė savo drakoną pati, reiškė, kad nėra reikalo pernelyg daug nerimauti, kadangi drakonai, sukurti pasitelkiant transfigūraciją, yra valdomi savo kūrėjų.
Baltaplaukės grifės atsakymas dėl treniruotės pradėjimo buvo visiškai ne aiškus. Na, bet jis pasirodo reiškė "dar ne", kadangi mergina apie kažką užsigalvojo. Jos minčių Edgar'as nenutraukė. Pasinaudodamas tuo, jog jo globotinė dar vis ruošiasi, žvilgtelėjo į Davinos pusę. Jaunoji lankininkė atsisėdo ant kėdės ir atrodo prieš išsirinkdama jai pasiūlytus kerus ji pirmiau norėjo susipažinti labiau su jais.
- Kai išsirinksi pranešk,- tarė varnei. Netrukus pasigirdo Endlercat balsas, kuris jau skelbė apie tai, kad Hogvartso moksleivė yra pasiruošusi pradėti.
- Tai labai sudėtingi kerai. Ne visi gali iškviesti gynėją turintį formą, todėl jei to padaryti nepavyks nenusimink,- namų šeimininkas prieš treniruotę nuteikinėjo būsimą septintakursę neprarasti ūpo, jei nepasisektų visiškai sėkmingai atlikti kerų, nors pats žinodamas Elridę ir jos sugebėjimus tikėjo, jog ji gali sukurti gynėją, turintį formą, - Jei išbursi tik šviesą, neturinčią formos, tai nereiškia, jog ji negali turėti formos. Kartais reikia įdėti daugiau pastangų norint išgauti teigiamą rezultatą,- žaliaakis dar paminėjo ir tai, jog egzistuoja galimybė tik po kiek laiko sukurti gynėją, turintį formą. Buvo galimybė, kad išvis nepavyks sukurti nieko, tačiau Jeffter'is buvo įsitikinęs, kad šešiolikmetė yra pajėgi išburti bent beformį gynėją.
- Taigi, lazdelės mostą žinai, burtažodį taip pat. Tad susitelk ties tau jaukia emocija ir pamėgink atlikti kerus,- baigęs kalbėti jaunas burtininkas atsitraukė kiek tolėliau nuo savo mokinės, taip palikdamas jai daugiau erdvės.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #192 Prieš 4 metus »
Mergaitė klausėsi Edgaro nežymiai linkteldama. Ji stengėsi nesijaudinti, numalšinti savo jaučiama baimę, bet ji vis tiek pulsavo kūnu ir nežadėjo neždintis lauk. Elridė žvilgtelėjo į savo burtų lazdelę, tada pabandė pažvelgti į save iš šalies. Ar ji yra pakankamai pajėgi tokiems kerams? Klausimas buvo aiškus, bet toks jos galvoje atsidurdavo gan retai. Atrodo, seniau, ji mokydavosi, stengdavosi nors ir neišeina, nes žinodavo, kad jai turi pavykti, o dabar viskas kitaip. Tu gali stengtis, bet jei nieko nebus, tai ir po mėnesio turbūt nieko gero nebus.
Man užteks šviesos... Užsibrėžusi tikslą baltapūkė kiek prisimerkė, kadangi jai reikėjo prisiminti lazdelės mostą, o tada ėmė kauptis. Iš pradžių ji visiškai buvo pamiršusi, kokį norėjo naudoti prisiminimą, bet tada jis atsargiai įsliukino į mergaitės galvelę ir ten įsitaisė kuriam laikui sukeldamas šypseną jos veide.
Elridė jau norėjo atlikti viską, tačiau jos prisiminimas iš galvos išgaravo ir jį pakeitė dvejonė. Mergaitė kiek susiraukė, giliai įkvėpė ir vėl susigražino tą malonų širdžiai jausmą į galvą.
-Expecto Patronum,-gan tyliai ištarusi burtažodį ir atlikusi reikiamą veiksmą burtų lazdele baltapūkė nesulaukė jokio rezultato. Ji jau buvo pasiruošusi nusivilti, kai suprato, kad tas vaizdas iš galvos kaip tik tuo metu sugalvojo išeiti pasivaikščioti. Vėl giliai įkvėpusi Elridė susikaupė ir žiūrėdama į, rodos, į vieną tašką, bet tuo pačiu į nieką, kadangi visiškai nesuvokė, kur žiūri, ir galvojo tik apie burtažodį, mergaitė išsitiesė labiau burtų lazdelę.
-Expecto Patronum,-jau turėdama galvoje savo prisiminimą ir atlikdama, bent jos manymu, teisingą judesį mergaitė išvydo iš jos burtų lazdeles išsprogūsį rūką, kuris ją nustebino, sužavėjo ir, nors ir labai greit išnyko, privertė pasijausti kiek geriau. Taigi ne tokia aš ir nevykus...
-Bandyti dar kartą?-atsisukusi į savo globėją mergaitė vos vos šyptelėjo, nors jos vidus šokčiojo iš džiaugsmo. Tokio sunkumo kerai, o jai jie pavyko gan greit. Elridė pagaliau susivokė, kad net ir labai sunkūs kerai jai gali pavykti, kai ji pasistengia susikaupti, o ne blaškosi savo dvejonėse.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #193 Prieš 4 metus »
Dangaus mėlynumo akių žvilgsnis bėgiojo raidėmis išmargintu puslapiu. Plačiai aprašytas burtažodis puikiai leido suprasti, kokia jo paskirtis ir kokiems tikslams naudojamas. Atrodė, jog išbandyti jį bus vieni juokai. Nesudėtingas rankos mostas ir paprastas burtažodis. Deja, visa tai tebuvo iliuzija. Neretai net itin lengvų burtažodžių nepavykdavo panaudoti per pirmąją treniruotę. Sulaukti norimo rezultato, regis, trukdavo visą amžinybę. Tačiau noras jį pasiekti ir keista motyvacija, nuolat skatinanti žengti į priekį, neleido pasiduoti.
Perskaičius minėtų juodaplaukio burtų aprašymus, žvilgsnis nuklydo į kitą puslapį. Burtas ėmė keisti burtą. Baltas knygos lapas lapą.
Žinojo, jog dvare ir erdviame Londono centre besipuikuojančiame bute, nesunkiai galėtų rasti begalę knygų su dar daugiau burtų ir kerų, tačiau tai niekad netraukė šviesiaplaukės. Šaudyti iš lanko, jodinėti žirgais, groti taip pamėgta gitara ir leisti laiką su draugais atrodė kur kas įdomiau nei skaityti burtų aprašymus ir juos mokytis. Tiesa, retkarčiais skirdavo laiko tam, o tiksliau - jų praktikai. Treniruotės su vyresniuoju Murrell šeimos atstovu leido įvaldyti daugybę burtų ir kerų. Ir vis dėl to net po tokių treniruočių dalis burtažodžių vis dar buvo nežinomi.
Nusprendus pasilikti prie neseniai animago minėtų burtažodžių, rankose gulinti knyga tyliai užsivertė. Dėmesys, iki šiol buvęs prikaustytas prie knygos, nukrypo į besitreniruojančią grifę. Šios bandymas iškviesti gynėją privertė nuklysti į prisiminimus.
"-Pasirengusi?-laiminga šypsena papuošė vyresniojo burtininko veidą.
-Žinoma,-šypsodamasi linktelėjo susikaupdama burtui ir išsitraukdama nedidelę magijos pasauliui priklausančią lazdelę.
-Tikiuosi, jo antrojo Demono išvysti neteks,-juokdamasis tarstelėjo juodų plaukų savininkas, stebėdamas besimokančią dukrą.
-Jei taip nutiks, duosiu jam kitą vardą,-šyptelėjo kelis kartus giliai įkvėpdama ir pasiruošdama burtui."
Linksmam prisiminimui privertus nežymiai nusišypsoti, Davina stryktelėjo nuo kėdės, padėdama knygas į šalį ir žengdama kelis žingsnius arčiau Edgar'o, sutelkusį dėmesį į baltaplaukę. Nenorėdama blaškyti nei Elridės, nei vos už kelių žingsnių stovinčio vaikino, žavioji lankininkė kryptelėjo galvą, žvilgsniu sekdama jaunosios burtininkės veiksmus.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #194 Prieš 4 metus »
Žalios akys stebėjo baltaplaukę. Iš jos veido matėsi, kad ji bando susikaupti. Tik galbūt tam susikaupimui skyrė kiek per didelį dėmesį, ko pasėkoje pirmasis bandymas nedavė jokio rezultato. Na, bet ko norėti, tai juk buvo pirmasis bandymas besimokinant labai sudėtingų kerų. Net ir keli pirmieji bandymai daugumai būna nesėkmingi kalbant apie tuos, kurie geba išburti bent beformį gynėją, tad Elridė pasiekti šiokio tokio rezultato sugebėjo itin greit. Ji antruoju savo mėginimu sugebėjo išburti trumpalaikę švieselę.
- Šaunu,- tarstelėjo Edgar`as šypteldamas ir linktelėjo galva savo globotinei, kai šioji pasiteiravo ar reikia bandyti dar kartą. Kol kas namų šeimininkas dar neketino sunkinti užduoties.
Vaikinas pajuto, kaip arčiau jo priėjo kita mergina, kuri irgi norėjo šiandieną išmokti.
- Na? Ar išsirinkai kerus?- pasukęs galvą į mėlynakės pusę pasiteiravo jos animagas ir vėl savo žvilgsnį nukreipė į grifiukę. Juodą pirštinę mūvintis ant dešinės savo rankos burtininkas laukė, kol jo mokinė iškvies gynėją turintį formą. Aišku, dar buvo tikimybė, jog ji tokio iškviesti negalės, tačiau tai ką ji dabar demonstravo, tą tikimybę tik mažino. Ir Jeffter`is laukė to jos iškviesto formą turinčio gynėjo ne dėl to, kad tai reikštų, jog treniruotė baigta, ar kad smalsu sužinoti kaip atrodo jos gynėjas. Jis to laukė todėl, nes tai įrodytų tiek jam, tiek pačiai Endlercat, kad ji yra tikrai gabi burtininkė.