0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #165 Prieš 5 metus »
Mergaitės akys išsiplėtė, jos tapo milžiniškos, kai Sorenas atsakė į jos klausimą. Baltapūkė pasijautė kaip nublokšta į kosmosą, visiškai kitą, niekam nežinomą, galaktiką, su atjungtomis smegenimis, jei bloškimo metu jos dar išliko galvoj.... Jai prireikė laiko, kad suvoktų, ką žmogus pasakė, kad apdorotų informaciją, o toliau... Dieve padėk. Turbūt Sorenas niekad nepagalvotų, kad gali taip lengvai supykdyti žmogų.
Pagaliau susigaudžius, suvokus, kas buvo pasakyta, merginos kraujas užvirė, betrūko virdulio garso, kuris skelbtų visiems, kad tas kraujas užvirė, nors, ir virdulio garso nereikėjo, vien pažvelgus į mergiotės išraišką galimėjo suprasti, kad susimovei.
Tas žmogus visiškas beprotis! Prisiekiu Dievu, jis smegenų neturi!-ji rėkė savo galvoje ir plūdo jį, kaip tik galėjo, tiesa sakant, jos galvoje praskriejo tokie keiksmai, apie kuriuos ji niekad nebūtų pagalvojus, o šių ji girdėjusi gan daug. Elridė nebesuvokė, ką ji veikia tame name, jei jos niekam nereikia, jei nieko padėti negalės? Ką ji daro tame kambaryje su vyresnėliais? Ir, kad ir kaip stengėsi susitvardyti, mergaitei sekėsi ne per geriausiai. Ji norėjo pribaigti Soreną, norėjo ji sudeginti vietoje ir stebėti, kaip šis kankinasi taip atkeršijant už kiekvieną pamoką, į kurią ėjo. Jei galėtų, žaliaakė pasmaugtų tą vyriškį vietoje, bet, gaila, nebuvo tokia drąsi ir stipri, labai gaila. Elridei dar dingtelėjo į galvą ne pati geriausia mintis - čiupti savo burtų lazdelę, kuri buvo čia pat, ir, aišku, pasinaudoti savo žiniomis. Paauglė jau siekė lazdelės, bet ją sulaikė kito žmogaus balsas. Ji girdėjo Edgaro žodžius, bet šie tik ją dar labiau supykdė, nors iš dalies ir apramino. Ji pyko, kad namų šeimininkas tik patvirtino faktą, kad jos tuo metu nereikia, bet tuo pačiu priminė, kad prie jo nereiktų pridaryti per daug kvailysčių.
Dar kelios sekundės bandymo susitvardyti ir paauglė pratrūko, sprogo, kaip atominė bomba.
-TAI KOKIO VELNIO TU ČIA MANE ATITEMPEI, JEI ESU NEREIKALINGA? BEJAUSMIS PAMOKOSE, BEJAUSMIS IR DABAR!!!-ji norėjo dar daugiau išrėkti, visus savo jausmus, kurie kunkuliavo viduje, bet nepajėgė.-Nereikia, tai nereikia,-jau su šiek tiek apramintu balsu tarusi mergaitė, vis dar niršdama, atsistojo ir tvirtais žingsniais išpėdino iš kambario. Jai tai darant galvoje siautėjo visiškas chaosas, kuris kėlė dar didesnę dramą, mat Elridė pasijautė visiškai nereikalinga. O juo labiau, ji nesuvokė, kaip Fasiras galėjo užaugti su tokiu žmogumi, o gal būtent dėl to šis buvo toks uždaras?
-Daryti tai, kas tau šiuo metu yra priimtiniau...-piktai burbtelėjusi mergaitė pasiekė duris, kurias pravėrus ji galės išeiti iš namo. Tik nespėjus atidaryti durų jos akyse ėmė kauptis ašaros. Turbūt pats nekenčiamiausias dalykas, kai tas pyktis, įniršis, kurį jautė prieš sekundę persimaino į ašaras ir jausmą, kad žmogus yra bejėgis. Ir štai taip per kelias minutes mergaitė iš neutralios stadijos perėjo į visišką sugniuždymą, bet, ką gi,  paauglystė, kaip kai kas pasakytų.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #166 Prieš 5 metus »
   - Tai kažkas pasiuntė jam užkeiktą elfą? - turbūt labiau retoriškai paklausė profesorius von Sjuardas, išgirdęs Edgar'o paaiškinimą. Eliksyrininkas sukryžiavo rankas ir pakreipė galvą, susimąsčiusiomis akimis žiūrėdamas pro langą. Argi gali būti, jog pragariečiai kėsinasi iš jo atimti ir paskutinį sūnų? Ar ne teisingų būta gandų, jog jie buvo išpjauti kaip žiurkės, kai galiausiai prisieksperimentavo? Nors ir išnaikink tu žiurkes. Ne ta rasė, kad leistųsi išnaikinami. Galbūt ir šis sykis yra eksperimentas - eksperimentas, turėsiantis atskleisti, kaip elgiasi viską praradusi būtybė.
   Bet ne. Jie neturėtų būti tokie kvaili. Jie tikrai taip nesielgtų.
   - Tuomet reikia galvoti, kaip jam padėti. Iš mūsų prakeiksmus geriausiai išmanyti, ko gero, turėtumei tu, - rimtos Soreno akys smigo į Edgar'ą. Vampyras užuodė kaltės jausmą ir nerimą. Nieko nekaltino, išskyrus save. Po teisybe, knietėjo paklausti, kodėl Jeffter'is nusprendė jį pasikviesti, ar tai Fasiras paprašė tai padaryti. Troško išgirsti, jog Fasiras, bet logiškai mąstydamas suprato, jog to tikrai nebus.
   - Norėjau įsitikinti, kad tave iš tikrųjų siuntė Edgar'as, - tvirtai, bet nepiktai atsakė vampyras į paauglišką isteriją.
   ,,Galvoji, jai nuo to bus ramiau?" - smalsiai paklausė Spaikas. Elridei nusisukus vyras nežymiai papurtė galvą. Niekaip nesuprato, kodėl grifiukė jo taip nemėgo. Rodos, juk visuomet stengėsi užtikrinti kuo saugesnę ir įdomesnę, kiek tik tai yra įmanoma suderinti, aplinką nuodams ir vaistams mokytis. Bet bala nematė. Juk neįmanoma įtikti visiems. Netgi ir auklėtiniams. Kad ir kaip stengtumeis.
   - Jeigu norėsi grįžti į Hogvartsą arba reikės pargabenti pas tėvus, padėsiu nukeliauti, - mergaitei žygiuojant prie durų pažadėjo juodabarzdis. Ko gero, šiais žodžiais buvo nulemta dar viena isterija - vadovas, pasirodo, nemokėjo visų auklėtinių gyvenimo istorijų, tėvų vardų, ar jie dar apskritai gyvi ir panašiai. Von Sjuardas klausiamai žvilgtelėjo į Edgar'ą. Jeffter'is ir Endlercat visai nebuvo panašūs, kad galėtumei daryti išvadą, jog yra giminaičiai - nei charakteriu, nei veido bruožais, o nuo Jeffter'io Hogvartso baigimo buvo turbūt jau per daug nutekėję vandens (ar lavos, jeigu kalbėsim grifiškesniais terminais), kad būtų išlikę prefekto - koledžo moksleivio ryšiai.
   - Fasiras norėjo susitikti su manim? - per daug nustebusiu, nenatūraliu balsu nuskambėjo tėvo klausimas.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #167 Prieš 5 metus »
- Net neįsivaizduoju,- truktelėjo pečiais žaliaakis tiksliai nežinodamas kaip tas elfas atsirado pas jo krikštasūnį.
- Turėčiau..,- kiek liūdniau tarstelėjo nudelbdamas akis vėl į grindis. Jam pačiam nepatiko, jog ties šiuo neaiškiu prakeikimu jis kol kas nieko negalėjo padaryti. Būtent todėl ir norėjo pasisavinti ministro elfą, kad jam svarbus žmogus būtų apsaugotas nuo galimų pasekmių. Tik klausimas, kaip pats būtų išsisukęs vėliau nuo gauto prakeiksmo. Žinoma, viskas priklauso ir nuo to kas iš vis nutiks, jei elfas bus išgelbėtas. Galbūt net pats vėliau gebėtų išsikapstyti. Visgi kažin ar būdamas ne savo kailyje sugebėtų. Bent jau iš matyto pranešimo, gauto per namų elfo patikrinimą, darė išvadą, kad yra galimybė tapti tarsi ne savimi ar kažkas panašaus.
- Jei galėčiau šiuo momentu jam padėti, kažin ar būčiau jus kvietęs,- tikrai nebūtų gaišinęs Soreno, jei būtų žinojęs išeitį, kuri be pasekmių ar kitokių rizikos veiksnių leistų išvaduoti tiek magijos ministrą, tiek pastarajam priklausančią būtybę.
Edgar`ui ir elisyrininkui atsakius į grifiukės klausimus, šioji netikėtai ėmė rėkti, kas sukėlė didelę namų šeimininko nuostabą. Jo akys išsipūtė ir jis lėtai pakėlė galvą. Taip pirmą kartą jis regėjo ją tokią įtūžusią ir garsiai reiškiančią savo nepasitenkinimą, kuris buvo nukreiptas į Grifų Gūžtos vadovą. Elridė buvo pikta, atrodo, dėl to, kad, jos galva, ji čia buvo be reikalo atsivesta. Bent jau taip manė juodaplaukis. Tik negalėjo patikėti, kad tokia menka priežastis gali sukelti tokį didelį pyktį.
- Atleiskite jai, profesoriau,- tik išėjus mergaitei iš svetainės Jeffter`is atsiprašė už ją ir pats nieko nelaukdamas pakilo nuo laiptų ir sparčiu žingsniu nuėjo iš paskos moksleivei taip ir neatsakydamas į paskutinįjį viralų eksperto klausimą. Vaikinui atsidūrus koridoriuje, jis išvydo prie laukųjų durų stovinčią grifiukę.
- Gal paaiškinsi kas nutiko?- kuo ramiausiai paklausė jos. Neketino nei barti jos, nei kažko panašaus daryti, nors ir manė, kad šioji pasielgė gana negražiai su gerbiamu Grifų Gūžtos vadovu.
- Ir tokiu metu kur nors eiti nepatarčiau,- nors ir pastarieji žodžiai nuskambėjo, kaip patarimas, kažin ar magas leistų Endlercat kur nors išeiti vienai tamsiu paros metu žinodamas, kad Godriko Dauboje pastaruoju metu apsireiškia vis daugiau ir daugiau ne žmoniškos rasės būtybių, keliančių problemų. Juolab, kai Elridė dabar yra oficiali jo globotinė, nors pati to fakto dar nežinojo.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #168 Prieš 5 metus »
Ji jau lenkė rankeną, tačiau išgirsti žingsniai ją sustabdė ir privertė nusivalyti ašaras, žaliaakė tyliai tikėjosi, kad jos "silpnumo požymiai" nebus pastebėti, bet jau svarstė, ką turėtų pasakyti. Elridė pasijautė kaip visiška kvailė, kadangi po truputį pyktis rimo ir atėjo suvokimas, kad taip daryti nereikėjo, o būtent tas suvokimas labiausiai ėmė ją graužti.
Baltapūkė atsisuko į namų šeimininką, tačiau į akis nežiūrėjo, nesugebėjo. Jai buvo bloga nuo savo elgesio, buvo bloga nuo visko, kas vyko aplinkui. Norėjosi prasmegti skradžiai žemėj ir daugiau niekad iš jos nebeiškilti, kad iš tikrųjų tą galėtų padaryti... O dar Sorenas... Jis ją nervavo! Nors, turbūt žodis "nervavo" būtų per silpnas... Mergaičiukė net nenorėjo, kad jis egzistuotų ir tikėjosi, kad kitais metais Hogvartse jo nebesutiks.
-Nepaaiškinsiu,-sukaupusi visas jėgas ir stengdamasi "netyčia" nepalūžti Grifė trumpai atkirto. Jos manymu, nieko aiškinti nereikia, tegu žmogus galvoja ką nori. Nors giliai širdy mergaitė nenorėjo atrodyti kaip dramų karalienė ir jai stipriai rūpėjo, ką mano aplinkiniai, juolab žmogutis, kuris ją moko, bet tai buvo giliai širdy, nugrusta mažam kamputy su uždėtomis grotomis, kad negalėtų iškilti, tik va, rėkti galėjo, kadangi grotos, ne stiklas...
Paaugliukės žvilgsnis nukrypo į duris dėl pasakytų žodžių. Kodėl ji negali išeiti į lauką? Mergaitės ragiukai vėl ėmė augti ir jai knietėjo išsakyti savo nepasitenkinimą, tačiau Elridė tvardėsi ir neišrėžė visko iškart, ji ėmė svarstyti, kaip gražiau viską pasakyti, tik mąstyti jai sekėsi ne per geriausiai, noras pasakyti viską, ką ji galvojo tuo metu, neapleido.
-O koks skirtumas...-mergaičiukė tyliai ištarė savo žodžius, ji nemėgo Soreno, tačiau su Edgaru pyktis nenorėjo, negalėjo, per daug jautėsi jam dėkinga ir vis tiek nesusilaikė neleptelėjusi kažkokios nesąmonės.-Be to... Sakei eiti ir daryti, kas man priimtina,-žaliaakė patraukė pečiais, ji juk puikiai girdėjo tuos žodžius, tad viską ir priėmė tiesiogiai, jei jau kas priimtina, tai reiškia, kad gali daryti ką nori. Juo labiau, paaugliukė nesuprato, kodėl nėra patartina eiti į lauką, gal ir buvo tamsu, bet juk tamsos ji nebijojo. O ir tokia tragiška burtininkė nebuvo, jei jau kritinis atvejis galėtų tiesiog apsiginti burtais, aišku, nuo to kiltų problemų, bet burtų lazdelę ji turėjo visur ir visada, negalėjo palikti kambario be jos.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #169 Prieš 5 metus »
   Sorenas nužvelgė kalbančio jaunuolio veidą, ypač įsižiūrėjo į akis. Ne, grifų prefektas bemaž nebuvo pasikeitęs. Nuoširdumas vis dar buvo išlikęs tose akyse. Von Sjuardas patylomis linktelėjo galva. Be abejo, nieko neturėjo stebinti, kad Anglijos magijos ministras gali turėti priešų, gal todėl Edgar'as apie juos nieko ir nežinojo. Bet juodabarzdį, dabar jau kiek žilstelėjusį, graužė įtarimai apie grįžusius pragaro pasiuntinius. Tik galbūt dar ne laikas tais įtarimais dalintis. Eliksyrininkas visgi matė, kad jo sūnaus krikštatėvis graužė save galbūt būdamas visiškai dėl to nekaltas. Tas sukeltų dar daugiau rūpesčių. Nors... Gal tai padėtų šiam nusimesti kaltės naštą?
   ,,Dar ne laikas," - pats sau tarė Sorenas mintyse. Išmoko kantrybės dar prieš keturis šimtus metų, tos pamokos jis ir neužmirš. Kita vertus, kantrybė esti nuolat tobulintinas dalykas, kintantis ir net senstantis. Kaip žmogus. Kaip sąžinė. Kartais atšimpa dantys, kartais norisi geriau numigti, negu padirbėti.
   ,,Ji gi tik vaikis", - tingiai pakomentavo Spaikas, pastebėjęs liūdesį Jeffter'io akyse. ,,Mažai ko matęs, mažai temokąs. Ko čia tikėtis?"
   - Nors apie prakeiksmus juk šį tą žinau ir aš... Tik labiau per damnatų spektrą, - jau tyliau sumurmėjo vampyras, mąstydamas apie dvejopus nelaimių nešėjus. - Galėtume kažką sugalvoti. Tik kur dabar jis pats? - paklausė buvęs profesorius.
   Elridei staiga užsiliepsnojus ir išėjus, Sorenas liko sėdėti mažai ką suprasdamas.
   - Neturi atsiprašinėti, - sumurmėjo vampyras juodaplaukiam jaunuoliui. Liūdnoku auksiniu žvilgsniu pažvelgė Elridei pavymui. Neilgai trukus iš paskos jai išpėdino ir Edgar'as. Sorenas luktelėjo svetainėje, klausydamasis, ką du jaunuoliai kalba. Nejaugi brolis ir sesuo?
   - Atsiprašau, jeigu kažką pasakiau bloga, - Sorenas tyliai atsistojo svetainės tarpduryje. Į baltaplaukę mergaitę žvelgė rimtu, apgailestaujančiu žvilgsniu. Padarė trumpą pauzę, mat nebežinojo, ką pridurti. Nuoširdžiai nenumanė, už ką galėtų būti nekenčiamas. Apsvarstė, ką dar galėtų pridurti, bet nuleido rankas, ore likus tvyroti bent jau jam pačiam nejaukiai tylai ir neužbaigtai minčiai.
   Gal jis paseno bendravimui su žmonėmis, hm? Gal todėl ir Fasiras jo taip...
   Nors ne. Fasiro nenoras bendrauti buvo aiškus ir jam, šešioliktojo amžiaus gyvai iškasenai. Ir Akmens amžiaus urviniam būtų aišku. Jis tiesiog prastas tėvas.
   Kažin, toks nuo gimimo, ar talentai nenaudojami išsivadėjo per tuos ilgus metus?
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #170 Prieš 5 metus »
Edgar'as nežymiai šyptelėjo laukdamas atsakymo. Matydamas Elridę nudelbusią žvilgsnį į žemę darė išvadą, jog ji, tikriausiai, kiek yra susigėdusi dėl savo elgesio, kurį net pačiai yra sunku paaiškinti.
- Tavo reikalas,- vis dar būdamas su maža šypsenėle veide pasakė ketvirtakursei nesistengdamas jos versti aiškintis. Tiesiog, namų šeimininkas tikėjosi, jog ji pati supras ką padarė ne taip ir niekam nereikės jos daugiau bereikalingai dirginti.
- Taip, sakiau,- patvirtino grifiukės žodžius, kurie buvo prieš tai pasakyti pačio mago, - Ir matau, jog tau priimtiniau buvo aprėkti Soreną už tai, kad jis tave tikriausiai atsivedė čia, nes nežinojo kur gali mane rasti,- bent jau Jeffter'is nemanė, kad vampyras žinojo jo gyvenamąją vietą, - Jei jo nebūtum atvedus, turbūt būtume tik labiau vilkinę laiką, kuris itin, mano manymu, yra svarbus Fasirui,- vaikinas išdėstęs, kodėl jo globotinė atsidūrė čia dar nebaigė kalbos. Jis tik perėjo prie moksleivės noro traukti laukan.
- O išėjimo.. Kad ir pasivaikščioti.. To daryti nepatariu, nes gali atsitikti taip, kad ir vėl reikės atitraukti dėmesį nuo Fasiro, nes reikės dar ir tau padėti, jei papulsi į bėdą,- kas taip pavojingo Godriko Dauboje dar taip ir nepasakė animagas. Jei nebūtų eliksyrininko, tai lengvai paaiškintų situaciją, tačiau nenorėjo, jog šis imtųsi nukreipinėti savo dėmesio. Profesoriaus dėmesys dabar turėjo būti sutelktas į jo paties sūnų.
- Tačiau rinktis tau,- nuoširdžiai nusišypsojęs nedavė konkretaus nurodymo Edgar'as savo mokinei. Šitaip jis jai tarsi davė vieną užduotį. Aišku, ji nereikalavo svaidytis gynybiniais kerais, tačiau užplūdusių emocijų sutvardymas ir kitų žingsnių pasirinkimas šaltu protu kovoje galėjo labai padėti, todėl tokios situacijos, nesusijusios su kova, yra gana gera praktika.
Netrukus tarpduryje į svetainę atsidūrė ir pats nuodų ir vaistų profesorius su klausimu apsigynimo nuo juodosios magijos specialistui bei atsiprašinėjimais skirtais Endlercat.
- Darbe vakar jo nebuvo,- prisiminęs tarstelėjo tamsiaplaukis, - O dabar vakaras, tai tikrai nemanau, jog ten bus. Pabandykite nueiti pas jį,- tik krikštasūnio namai atrodė vienintelė galima vieta, kur jis pats dabar gali būti. Kitų jo mėgstamų vietų, tiesą sakant, Edgar'as nelabai žinojo. Jie patys, jei ir susitikdavo, tai būdavo tik trys galimos vietos: Jeffter'io namai, Fasiro namai ir Magijos ministerija.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #171 Prieš 5 metus »
Mergaičiukė nebesuvokė, ką sakyti, ar ką ji turėtų daryti. Prisidirbau... Tikrai prisidirbau... Ji kaltino save, kaltino Soreną, bet vis tiek įtemptai klausė, ką sakė namų šeimininkas. Nors nelabai suprato jo žodžius. Ką jai padaryti, kad jo nemėgo? Ką jai padaryti, kad visos jo pamokos kėlė didžiulį stresą ir negalėjo suvokti, kaip jis gali profauti?
-Svarbus Fasirui...-Elridė susimąstė, ji nelabai galėjo suvokti jo tėvo elgesį. Kaip Fasiras sugebėjo užaugti sveikas?.. Paauglė pagaliau pakėlė akis ir įsistebeilijo į vyruką, esantį prieš ją.-Jis prie tavęs elgiasi kitaip nei prie manęs,-jos balsas buvo pritildytas, mat mergaitė nežinojo, kokią gerą klausą turėjo Sorenas ir tikėjosi, jog šis nieko neišgirs. Ji norėjo pasakyti daugiau, bet susilaikė, mat nusprendė, kad Edgaras nelabai galės suprasti. Jos manymu, „geras tėtis" turėtų elgtis visai kitaip, nei šis elgėsi balkone, ir ypač tai ją erzino. Kokio velnio žmogus turi vaikus, jei nemoka jais rūpintis? Jeigu jam svarbiau kažkokios mandagumo manieros, ne... Elridė tokio žmogaus negerbs, nenorėjo tokio gerbti, nes nematė nieko gero jame. Išvis, negalėjo suvokti, kaip greit jo elgesys pasikeitė, tik nesuvokė, ar todėl, kad ėmė kalbėti su suaugusiu ir nenorėjo pasirodyti blogu žmogumi, ar buvo dar kažkokia priežastis.
-Dieve, kas čia tokio gali nutikti... Psichų aplink juk neskraido,-baltapūkė nuoširdžiai netikėjo, kad jai gali kažkas atsitikti, jos manymu, jai dingus iš namų žmonėms bus lengviau dėl Fasiro susitarti, bet, rodos, dingti ji negalės. Pasakymas, kad ji turėtų rinktis, mergaičiukę nužudė ir visiškai nepadėjo. Ką ji turėtų rinktis? Juk jau kelis kartus pasakyta, kad išeiti nepatartina, tai reiškia, kad eiti žmogui negalima, tai kam dar sakyti tuos žodžius, kad gali rinktis? Ir svarstydama, koks poelgis sukeltų mažiau bėdų Elridė išvis pasimetė ir ėmė savęs nekęsti, bet juk reikėjo kažką daryti, negalės tempti ir švaistyti laiko amžinai, nes yra svarbesnių dalykų, bet jos visas mintis nutraukė įžengęs Sorenas.
Elridė jį nužvelgė, bet susilaikė nuo savo nepatenkinto atodūsio. Ji tik atsirėmė į sieną ir lėtai palei ją nusileido ant žemės. Tas vyrukas nė nenutuokė, kad jai išeinant iš kambario pasakė pačius kvailiausius žodžius, kokius tik galėjo ištarti. Ji nesureagavo į juos, kadangi buvo supykusi, bet puikiai atsiminė ir vien dėl to buvo sunku pasakyti kažką gražaus, nors, ką padarysi, kad jis nieko nežinojo.
Baltapūkė suprato, kad turėtų padėkoti, pati atsiprašyti, bet nenorėjo. Kodėl žmogus turėtų atsiprašyti, jei jis to nedaro nuoširdžiai? Atsiprašymas nieko nereiškia, jei žmogui iš tikrųjų nusispjaut.
-Tai eikit, nešvaistykit laiko, vis tiek nieko nepadėsiu,-Grifiukė savo žodžius ištarė su nusivylimu, bet, ką galėjo pakeisti? Jei Edgaras pasitiki tuo žmogumi, tegu. Tik mažas velniukas, mergaitės viduje, vis skatino mestelti frazę dėl tėvų, kad Sorenas pasijustų kaltas, bet ji susilaikė ir patylėjo vis kartodama sau, kad užteks dramų.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #172 Prieš 5 metus »
  Dar sėdėdamas svetainėje Sorenas nori nenori girdėjo, kas buvo kalbama kambaryje už sienos. Visgi po Durmštrango nesėkmių niekam nebeišsidavė, kad girdi bemaž visus pletkus apie save, iš žingsnių ir kvėpavimo atpažįsta žmones jiems dar prieš atveriant duris į kabinetą... Ir, aišku, dar iki panaudodamas Atminties Sienų burtažodį, sužino, kas išvogė iš jo sandėliuko maganapes, kurias mokyklos seselė naudodavo ypač sunkiai sužeistiems mokiniams užmigdyti. Visgi tinkamai neapdorotos ir valgomos minėtos magiškos žolės pasižymėjo kitrošmų-droveidiška savybe suteikti haliucinaciją apie labiausiai trokštamą dalyką. Bet kalbama, aišku, ne apie tai. Per skausmingas patirtis Sorenas suprato, kad žmonėms nepatinka būti pernelyg gerai girdimiems ir dažniausiai kišimasis į jų likimus nėra geras dalykas.
   Juolab, kišimasis apskritai nėra geras dalykas. Kad ir šiuo momentu. Tol, kol turbūt kur kas didesnį autoritetą Elridės akyse turintis ir galbūt labiau paauglių mergiočių psichologiją išmanantis Jeffter'is kalbino sudirgusią grifę, Sorenas nežymiai šypsodamas skaičiavo grindų lentas svetainėje.  Po teisybe, dar nusistebėjo, kad net ir Grifų Gūžtos buvęs prefektas jam negirdint arba manydamas, jog jis negirdi, jį vadino vardu. Kita vertus, juk tai buvo logiška. Žodis ,,Sorenas" yra
trumpesnis už žodžų junginį ,,Profesorius von Sjuardas". Netgi 17 raidžių.
   ,,Laikas Fasirui svarbus, o tu - ne", - ne itin vykusiai pasišaipė Spaikas.
   Jau stovėdamas svetainės tarpduryje eliksyrininkas kiek susimąsčiusiu veidu tyrinėjo Elridės žvilgsnį. Nusivylęs veidas. Galgi todėl, kad ji norėjo būti ir jaustis reikalinga?
   Kaip būtų galima ją paguosti ar pakalbinti?
   ,,Gal visgi geriau patylėk, ką? Su kiekvienu tavo žodžiu jos vaizduotėje tau iš burnos iššoka labai didelė ir labai bjauri purvina rupūžė, o tokie padarai puikiai sugeba sugadinti nuotaiką visai dienai." - pamintijo voras. Sorenas patylėjo, tylėjo ir dar kelias akimirkas po to, kai Edgar'as pasiūlė aplankyti Fasirą pačiam.
   - O... - nutęsė juodabarzdis sumišusiu, susigėdusiu veidu. Liūdnai nužvelgė sūnaus krikštatėvio veidą. Taip, šis, rodos, visai nieko dar nežinojo apie nutrūkusius tėvo ir sūnaus von Sjuardų ryšius.
   - Aš nežinau, kur jis gyvena, - užkimusiu, pritilusiu balsu prisipažino. Aišku, tai buvo pati menkiausia problema.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #173 Prieš 5 metus »
- Kaip kitaip?- nusistebėjo namų šeimininkas išgirdęs tokį Elridės pareiškimą. Netikėjo, jog jo buvęs koledžo vadovas galėtų būti dviveidiška persona. Taip, tuomet, kai sužinojo, jog šis yra vampyras, kiek jį nustebino ir sukėlė nerimo dėl to, kad niekada apie tai nebuvo užsiminęs. Na, bet niekos jo apie jo rasę ir neklausė, bent jau Edgar'as, todėl nutylėti tą faktą turėjo pilną teisę. Pats tamsiaplaukis apie savo ranką irgi nesidalina įspūdžiais, nors aplinkiniams tikriausiai šioji kelia klausimą, kodėl ji yra paslėpta po juoda pirštine.
- Manai, jog psichai yra vieninteliai galintys pridaryti žalos?- pasiteiravo juodaplaukis, kai žaliaakė užsiminė apie psichus. Jis tikėjosi, kad šių čia nėra, nors būti šimtu procentų tikras irgi negalėjo, nes dar visai neseniai nebūtų nė pamanęs, kad po Daubą ims siautėti nežmoniškos rasės atstovai.
Animagas matydamas, kad mergaitė ėmė tvardytis plačiau nusišypsojo. Matė, kad ji vis dar nepatenkinta, tačiau džiaugėsi, kad ši šiam momentui sugebėjo bent šiek tiek sudėlioti savas emocijas taip, kad jos nepridarytų dar daugiau bėdų.
- Šaunuolė,- priėjęs prie sėdinčios grifiukės uždėjo jai pirštinuotą delną ant galvos ir švelniai ją paglostė. Tuomet sekė eliksyrininko, komentaras, privertęs burtininką pažvelgti į auksaakį nepatenkintu žvilgsniu.
- Ką?- nesuprato ar gerai išgirdo ką sakė von Sjuardas. Juk jie kartu buvo tą vakarą pas Fasą, kai jis užsikerėjo save užburtuoju miegu. Negi jis neklydo dėl apsimetėlių.
- Kokia tavo rasė? Kas privertė panaudoti užburtojo miego kerus ir ant ko jie buvo panaudoti?- pažėrė klausimų, į kuriuos atsakymus žinojo tik keli asmenys ir vienas iš jų buvo būtent Sorenas. Norėjo įsitikinti, kad tai tikrai tas pats žmogus ir antrą kartą neteks jo apkaltinti apsimetinėjimu. Nors dabar tai gal ir atrodo savotiškas kaltinimas, nes buvo išreikštas nepasitikėjimas. Vis gi buvo keista, kaip galėjo palyginus per tokį trumpą laiką jis pamiršti savo sūnaus gyvenamą vietą. Gal jau senukui atmintis šlubavo, bet tuomet turėtų jau daug ką būti pasiuntęs užmarštin, jei net tokius dalykus sugeba pamiršti.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #174 Prieš 5 metus »
Elridė patraukė pečiais. Ji neįsivaizdavo, kad kažkokie gyviai gali lakstyti kažkur netoliese, o ir be psichų nieko daugiau sugalvoti negalėjo, mat jos fantazija šiuo atveju nebuvo labai pažengusi.
-O kas dar gali lakstyti?-mergaitė nebijojo nei tamsos, nei to, kas slypi joje, ji bijojo savo nesėkmių dienos šviesoj, kai bet kas galėjo jas pamatyti.
Edgaro pagyrimas dar stipriau apramino mergaičiukę, bet turbūt žmogui neapykantos nieks nesustabdys. Ji vis tiek žiūrėjo ir, turbūt, dar labai ilgai žiūrės į Soreną, kaip į velnio neštą žmogų, apsimetėlį ir bejausmį. Ai, ir dar sadistą... O dar kai pasigirdo jo pasisakymas, kad šis nežino, kur gyvena jo paties sūnus Elridė prunkštelėjo, ji negalėjo susilaikyti, kadangi jai tai atrodė puikiausias įrodymas, kad tas žmogus nėra šventas. Va ir įkliuvai...
-O ką sakiau...-tyliai ištarusi mergaitė nužvelgė namų šeimininką, kuris akivaizdžiai nustebo, jai jo kiek pagailo, bet Grifiukė vis tiek išspraudė šypsnį dėl mažyčio įrodymo, kad jis nėra toks puikus žmogus, kaip gali pasirodyti. Nors, paauglė negalėjo suvokti, kaip žmogus gali nežinoti, kur gyvena jo vaikas, atrodo, čia jau visiškai kitas lygis bjaurumo. Juk jos tėvas nebuvo pats geriausias, tačiau adresą bent žinojo, o čia... nesąmonė.
Bet, Elridę apėmęs šleikštulys tuo žmogumi gan greit pranyko, na, ne visam laikui, bet tik trumpam, kadangi Edgaro ištarti žodžiai mergaitę labai stipriai sudomino. Rasė? Kerai?.. Nieko nesuprasdama Grifė susiraukė ir įsistebeilijo į Soreną. Ji negalėjo suvokti, kam buvo užduoti tokie klausimai, bet tada mintis įplaukė į jos galvą, kaip netikėtai įsiveržęs iš žemės šaltinėlis ir mergaitės akys tiesiog išsprogo. Ji pažvelgė į to žmogaus veidą, tada į akis. Grifiukei iš nuostabos ir burna prasivėrė, nors tai buvo greit ištaisyta, kadangi suvokusi, kad spokso į Soreną greit nuleido žvilgsnį, nors visokiausi klausimai toliau taranavo jos galvą. Ji save ir gyrė ir tuo pačiu vadino kvaiša, suvokė, kad ne šiaip sau įtarinėjo Fasirą, bet bent jau suprato, kodėl jis tylėjo ir nieko nesakė. Ji tikrai būtų pabėgusi ir skelbusi aliarmą, kad Hogvartse yra kažkoks padaras ir nuo jo tikrai kažkas nukentės.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #175 Prieš 5 metus »
   Sorenas nežymiai šyptelėjo Edgar'ui glostant Elridę. Pasaulio pokyčiai buvo neįtikėtini. Rodos, tik prieš kelis metus glostomi buvo tik geri šunys ir bet kokios katės. Šunis itin mėgdavo Solveiga - kai susitikdavo, būtinai va šitokiu būdu paglostydavo šuniui galvą ir dar pasakydavo ,,caca ciucius". Jinai šunis mėgdavo net keista prasme. Ne ta, apie kurią pagalvojot. Solveigos geras draugas buvo djevelenas, arba, kitaip sakant, Pragaro šuo. Slapstūnų šuo - taip pasakęs irgi nesuklysi. Barzdotasis vampyras jau nebesišypsojo, atsiminęs tą šoką ir tą jaunuolio vilkolakišką ir vendigišką smarvę. Iš visų trijų V- būtybių vampyrai savimi rūpindavosi labiausiai. Aišku, vilkolakiams jie vis tiek smirdėdavo. Nes vilkolakiai juk irgi šunys - perdėta švara jiems ne prie širdies. Ne vienam šuns šeimininkui teko nuleisti rankas matant, kaip ką tik išmaudytas mylimas augintinis voliojasi po balas, kad pašalintų iš kailio nekenčiamą šampūno kvapą. Na, bet užteks apie šunis.
   Išgirdęs klausimą, Sorenas atsiduso ir pakraipė galvą. Žvilgsniu Edgar'ui parodė Elridę - visiškai nebuvo būtina grifus šiurpinti dėl jo rasės - bet kas buvo padaryta, tas buvo.
   - Vampyras, - atsidusęs tarė buvęs profesorius. - Privertė velos sūnus, užsileidai tu pats ant savęs, - pridūrė.
   Sorenas žvilgtelėjo į pakraupusią Elridę, visais būdais reiškiančią nusivylimą juo ir džiaugsmą dėl savo teisumo, kad von Sjuardas nėra toks geras ir nekaltas senukas.
   Vampyrų matais ir pagal savo išvaizdą, beje, jis net nebuvo senučiukas. Atrodė kaip, blogiausiu atveju, penkiasdešimties metų. Bet ką gi, jaunimas visuomet stipriai perdeda suaugusiųjų amžių. Na, bet bala jau šito nematė.
   - Aš Godriko Dauboje negyvenu jau daug metų, - pridūrė eliksyrininkas. - Ir tas kartas, kai tu mane nuvedei pas Fasirą, buvo pirmas kartas, kuomet jį čia aplankiau, - tarstelėjo Sorenas, supratęs, kas suteikė peno Edgar'o įtarimams.
   Eliksyrininkas puikiai suprato, kad jau tuoj pat teks prisipažinti ir apie nutrūkusius su sūnumi ryšius, nors ir labai nesinorėjo to daryti. Bet jam vis dar kėlė nuostabą tai, kad Fasiras neprisipažino krikštatėviui to pats. O ir pats krikštatėvis atrodė visiškai nepaveiktas Soreno sūnaus nuomonės apie savo tėvą. Kaip buvo taip ir liko - pagarbus prefekto žvilgsnis į profesorių. Ir netgi kreipinys, nors von Sjuardas nebemokytojavo ir nebemokė Edgar'o.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #176 Prieš 5 metus »
- Juk magijos pasaulyje egzistuoja daugiau nei psichai? Ar aš klystu?- neįvardindamas vis dar tikslių būtybių žaliaakis ir toliau skatino mergaitę geriau pagalvoti, kas be jos minėtų padarų galėtų kelti grėsmė. Būtų keista, jog ji bijotų tik psichų, kurių, tikriausiai, nė nėra sutikusi. Galbūt nebuvo sutikusi ir pavojingų kitų rasių atstovų, bet apie tai, kokios jos pavojingos gali būti, juk turėtų būti mokama Hogvartse.
Elridei, rodos, pasidarė smagiau, kai animagas drįso suabejoti Sorenu. Į tyliai pasakytus mergaitės žodžius nieko neatsakė. Iš tikrųjų net neturėjo, ką atsakyti, bet kažin, jei ir turėtų ką pasakyti, ar sakytų tą dabar. Šiuo metu buvo svarbiausia išsiaiškinti ar asmuo stovintis tarpduryje yra Sorenas.
- Aš neturiu ko nuo jos slėpti,- rimtu balsu tarė Jeffter'is, kai profesorius von Sjuardas pašnairavo akimis į šviesiaplaukę. Tiek Sorenas, tiek Fasiras visada manydavo, kad galbūt Elridė tam tikrų dalykų turėtų nežinoti. Priešingai nei Edgar'as. Jam atrodė, jog kažko slėpimas tik sukeltų dar daugiau problemų. Aišku, žinojimas irgi galėtų pridaryti bėdos, bet vaikino nuomone ne tiek, kiek nutylėjimas.
- Teisingai,- linktelėjo galva juodaplaukis, kai išgirdo tai, ką ir norėjo išgirsti. Eliksyrininkas pasirodo buvo tas pats buvusio grifo gerbiamas nuodų ir vaistų profesorius. Toliau sekė jo pasiaiškinimas dėl ko nepamena Fasiro gyvenamosios vietos. Jis stebino ir kartu nestebino vaikino. Keista, kad tik vieną kartą telankė sūnų Godriko Dauboje ir tik tą kartą, kai buvo priverstas Edgar'o, kuriam reikėjo įrodymų apie senolio rasę. Kita vertus, gal jų susitikimo vieta buvo kita, ne Godriko Dauba, todėl tai paaiškintų viralų meistro nesilankymą namuose pas savo sūnų.
- Gerai.. Nuvesiu jus pas Fasirą,- gavęs pakankamai informacijos, įrodančios vampyro buvimą savimi, Jeffter'is nutarė nebetempti gumos ir savo krikštasūnio tėvą nuvesti pas jo sūnų.
- Eisi kartu? Ar nori likti namie?- pasiteiravo savo globotinės ir ištiesė pirštinuotą ranką prieš ją norėdamas padėti jai atsistoti.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #177 Prieš 5 metus »
-Manau, kad tu perdedi ir nieko tokio nutikti negali,-mergaičiukė pagaliau išreiškė tai, ką jau ilgesnį laiką turėjo galvoje. Ji netikėjo, kad aplinkui gali būti kažkokie gyviai, kurie kėsintųsi į jos gyvybę, nors, realiai, ji daug tokių padarų ir nežinojo, kadangi ne visas pamokas lankė, o ir tos, į kurias nueidavo, būdavo praleistos su apsnūdusioms akimis ir svajomis apie šiltą lovą miegamajame.
Mergaičiukė, atkreipė į Soreno judesį ir nesusilaikiusi pavartė akis. Edgaro žodžiai jos mintis tik patvirtino, tačiau ir suerzino. Baltapūkę vis labiau ėmė erzinti slapukavimas, kai atrodo, kad viskas vyksta aplink ją, tačiau ji nieko nenutuokia apie tuos įvykius. Kam slėpti, jei vis tiek žmogus žino, kad kažkas vyksta? Kam slėpti, jei ta nežinia tik dar labiau kankina ir neleidžia pamiršti? Paauglė nepyktu, jei nežinotų, kad kažkas vyksta, o čia, vienas užsiminė, o kitas nieko nenori sakyti...
Žaliaakės apsvarstymai dėl visų rasių tęsėsi, bet ji negalėjo praleisti ir dar vieno paminėto dalyko. Ji žinojo, kad egzistuoja toks dalykas kaip velos, bet nenutuokė, kuo jos tokios ypatingos, o dar ir įdomu pasidarė, kokie ten dalykėliai vyko su ta vela, ar ten jos sūnumi... Bet, aišku, Grifė paklausti neišdrįs ir tylės, nors Fasirą priploti už tai, kad neprisipažino anksčiau dėl rasės norėjosi. Juk, atrodo, kamantinėjo jį ir dar ateiviu išvadino, bet nieko gero iš to nesulaukė. Rodos, tereikia palaukti kurį laiką ir viskas išaiškėja savaime, nori to žmogus, ar ne.
Į Edgaro klausimą Elridė, pati to nejausdama, klastuoliškai nusišypsojo. Kipšiukas jos viduje garsiai nusijuokė ir ši negalėjo susilaikyti nuo savo komentaro dėl to.
-Bet juk lauke gali kažkas užpulti, kaip aš eisiu?-mergaitės tonas buvo paprastas, tačiau sarkazmo gaidelė jame jautėsi. Ji te norėjo paerzinti namų šeimininką, kadangi, jos manymu, jai ir vienai išėjus nieko nenutiktų.
-O šiaip, eisiu,-pagaliau pridūrusi Grifiukė nužvelgė duris ir atsistojo. Pamatyti Fasirą ji norėjo, kadangi bijojo, kad šiam nutiks kažkas baisesnio, nei jos fantazija galėjo sugalvoti. Nors ir tai, ką fantazija kūrė, mergaitės visiškai netenkino.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #178 Prieš 5 metus »
   Sorenas linktelėjo į Edgar'o žodžius, atskleidžiančius pasitikėjimą grifiuke. Galgi jis ir teisus šia prasme. Jaunimas šiais laikais juk darosi vis sąmoningesnis ir savarankiškesnis.
   - Tuomet gerbsiu tavo sprendimą, - pridūrė von Sjuardas.
   Šiaip ar taip, reikėtų pripažinti, kad pėdų mėtymas siekiant apsisaugoti nuo vampyrų bijančių ar nekenčiančių žmonių jam naujiena jau nebuvo. Visgi šimtas ar du šimtai metų ir žmonės viską užmiršta. O skrydį į Australiją galima nusipirkti bet kurią sekundę. Ar netgi, jeigu šiek tiek labiau pavargsti su burtų lazdele ir kokia nors nereikalinga skardine, gali pasidaryti visai neblogą Nešyklę. Nors eliksyrininkui lazdelių magija nebuvo labai prie širdies dėl savaime suprantamų priežasčių.
   Edgar'as patvirtino, kad Soreno atsakymas buvo teisingas. Profesoriui vėlgi beliko tik linktelėti galva. Gerai, kad grifas saugosi apsimetėlių. Galbūt Apsigynimo nuo Juodosios Magijos išmanovams ilgainiui tai įauga ir į kraują. Kaip koksai asiūklis darže - jeigu jau įsimetė, tai rauk nerovęs, naikink nenaikinęs, nekalėdiškai mažos eglutės stiebsis ir kels galvas į saulę, pagrįstai įsivaizduodamos, jog yra kur kas galingesnės ir didesnės už daržo šeimininką.
   - Ačiū, - lakoniškai sumurmėjo von Sjuardas, nužvelgdamas akimis ir mažiausiąją šių namų grifiukę. Ir, galima pridurti, bene labiausiai užsispyrusią.
   - Man rodos, niekas nepuola to, ką lydi vampyras, - pusiau juokais, pusiau rimtai sumurmėjo senis, maudamasis batus, kadangi ir visi kiti stovintieji koridoriuje atrodė pasiruošę išeiti. Tėvas visgi nekantravo pamatyti sūnų. Ne palaidūną, bet labai jau seniai matytą. Ir kartu - nenorėjo. Dėl būsimo susitikimo kamavo nelabai kokia nuojauta.
   - O kada jis buvo prakeiktas? - staiga parūpo Sorenui, rankose jau laikančiam lagaminą.
   Lauke jau pamažėle temo, nors buvo pavasaris, o ne žiema, tad diena buvo ganėtinai ilga. Pats tas, taip sakant, jeigu nesi tokio tipo vampyras, kuriam išeiti pasivaikščioti dieną būtų pražūtinga, arba šiaip nolaiferis, dėl pernelyg dažno sėdėjimo prie kompiuterio bemaž visai atrofavusiomis akimis, alergiškomis saulės šviesai. Prietema Godriko Dauboje Sorenui siejosi su ne itin maloniais dalykais. Akivaizdu, kad kurį laiką šie prasti atsiminimai vis dar ir užgoš geresnius.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Jeffter'io namas
« Atsakymas #179 Prieš 5 metus »
Edgar'as tik nusišypsojo stebėdamas mergaitę, tvirtinančią, jog jai nieko nenutiktų. Gilintis dar labiau į pokalbį šia tema nematė reikalo, kadangi dabar ji keliaus ne viena. O sugrįžti prie šios temos teks. Tuo neabejojo trumpaplaukis, nes norėjo, jog jo globotinė suprastų, kad iš tiesų Godriko Dauboje nėra šiuo metu taip saugu, kaip ji galvoja.
Jeffter'io šypsnį dar labiau padidino Soreno komentaras, leidžiantis galvoti, kad vampyrų visi bijo. Tik tuomet, kaip profesorius von Sjuardas paaiškintų tą situaciją apleistame name, kai buvo užpultas vilkolakio.
- Jis nebuvo ir nėra prakeiktas,- patikslino vėl surimtėdamas, - Jo elfas prakeiktas. O tokiu tapo prieš porą dienų. O jo gelbėjimas gali kažkaip atsiliepti Fasirui,- baigęs kalbėti buvęs Hogvartso moksleivis pastebėjo, kad visi jau yra pasiruošę keliauti. Tik pats Edgar'as galima sakyti visiškai nebuvo pasiruošęs. Jis pamiršo, kad dar nė nebuvo nuėjęs nusiprausti po savo treniruotės. Todėl paprašė tiek eliksyrininko, tiek grifiukės jo dar luktelėti svetainėje, o pats išskubėjo tvarkytis.
Po keliolikos minučių magas nusiprausęs ir apsirengęs savo juodą aprangą vėl atsidūrė tarpduryje, vedančiame į sveitainę. Iš ten žaliaakis ranka pamojo asmenims, kurie laukė jo. Šiems pakilus ir palikus Jeffter'io namus, savininkas irgi išėjo laukan paskui save uždarydamas bei užrakindamas duris.
- Keliaujam,- tarstelėjęs Sorenui ir Elridei iškeliavo savo krikštasūnio namų link.