[Morgana Buterfield]

   Diena buvo gana tamsi, šalta ir vėjuota, tačiau tai nesustabdė Jokūbo atidaryti klasės lango ir įleisti gaivaus oro į pridususią patalpą. Vaikinas perbraukė ranka per šviesius ir susivėlusius plaukus ir tada atsidusęs prisėdo prie stalo, bet tada greitai pakilo ir vėl pradėjo vaikščioti po klasę. Mintys nerimo jos vis krypo link prieš kelias dienas įvykusių įvykių, todėl Jokūbas greitai pradėjo tvarkytis po klasę. Suolus jis nustūmė labiau į galą palikdama erdvesnę vietą klasės priekyje. Šviesiaplaukis nuėjo iki klasės galo ir suspaudęs lūpas pažvelgė į visą vaizdą, o tada vėl atsiraitojęs rankoves visus stalus sustūmė į patį galą, nepalikdamas nė vieno laisvo suolo.
    Profesorius pažvelgė į laikrodį ant riešo ir pakėlęs antakius greitu ir dideliu žingsniu, nužingsniavo iki klasės priekio prie stalo, atsisėdo ant kėdės ir užsimetė kojas ant stalo. Iki pamokos pradžios buvo likę apie penkiolika minučių, o mokiniai jau turėjo pradėti rinktis. Ir štai įėjus pirmiems ankstyviesiems mokiniams Jokūbas tik linktelėdavo galva ir nulydėdavo žvilgsniu, kuris daugeliui galėjo pasirodyti baugus.
    Suskambėjus skambučiui vaikinas atsistojo ir dar kartą garsiai pasisveikinęs su mokiniais iš kart priėjo prie reikalo:
-Taigi jau turėtumėte žinoti, kad juodoji magija yra įvairi, nuolatos besikeičianti, apgauli, manipulinga, retkarčiais šmaikšti ir netgi žavi.- šviesiaplaukis sustojo ir įkvėpė oro.- Insanas – tai viena iš tamsiųjų būtybių, ką jau tikrai turėjote suprasti,- Jokūbas tik pakėlė antakius ir toliau tęsė.- kas žinote kokios rūšies tai padaras, iš kur jis kilęs ir ką jis daro?
 

---
Atsakymai neturi būti super ilgi, maždaug 1-2 sakiniai,  svarbu apibūdinti kokios tai formos padaras (skystos, kietos ir t.t.). Būtų gerai, kad dėl kilmės labiau remtumėtės mitologija, pvz. kokių skandinavų ar graikų.
Primenu – vadovaukitės logika.

[Luna Gardner]

Luna pabudo dar prieš auštant ir nors ji mielai miegodavo iki vidurdienio, tačiau dar kiek pamiegoti ji nebenorėjo, o netrukus ir išaušo. Rudaplaukė pati pirma išlipo iš savo lovos ir atsistojusi prieš veidrodį susisegė ilgus plaukus sagėmis iš abiejų pusių. Pabudus kitoms varnanagėms Luna jau buvo spėjusi užsivilkti savo uniformą ir pasiruošti. Mėlynakė pasisveikino su merginomis ir pasuko koridoriumi link ANJM pamokos kabineto. Vos įėjusi Luna pastebėjo profesorių sėdintį klasės priekyje. Mėlynakė atsirėmė į klasės gale sustumtus suolus ir įsmeigė žvilgsnį į mokytoją. Gal kiti ir būtų išsigandę jo baugaus žvilgsnio, tačiau Luna ramiai stebėjo jį. Netrukus į klasę suėjo kiti mokiniai ir profesorius pradėjo pamoką. Rudaplaukė pakėlė ranką ir pabandė atsakyti į pateiktą klausimą.
-Manau Insanas yra dvasios (šmėklos) pavidalo ir yra siejamas prie mirties ir tamsos padarų. Jis įsikūnija į žmogaus kūną ir ėda jį iš vidaus. Žmogaus elgesys pasikeičia ir jis dažnai puola net ir savo artimuosius, o patį kūną nusėja negijančios žaizdos, kol galiausiai jis miršta.

[Lisette la Claire]

Iš termosinio puodelio skaniai gurkšnodama karštą vyną, Lisette kulniavo į apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą. Iš tiesų, šią pamoką lankė neyptaingai dažnai, bet vis dažniau ir dažniau pasirodantys sapnai apie juoduosius magus viską pakeitė. Mergina tikėjosi išmokti nuo jų apsiginti, jei sapnai taptų realybe. Arba žinotų, kokių kerų gali griebtis kiti, jei pati kada nors netyčia (arba tyčia) pasuktų tamsiuojiu keliu. O dar bendrąjame kambaryje girdėjo porą mergaičių kalbant, kad šiais metais apsigynimą nuo juodosios magijos veda tikras, kaip jos sakė, „saldainiukas”.
Įžengus į kabinetą, basas Klastūnyno globotinės pėdas pasitiko dulkėtos kabineto grindys. Gražus veidelis grindų neiššluos...
Ant pirštų galiukų nuėjusi iki klasės gale sustumtų suolų, greit atsisėdo ant vieno iš jų. Laimei, neilgos rausvaplaukės kojos nesiekė purvinų grindų, o tiesiog viena ant kitos sukeltos tabalavo it koks žaisliukas katinėliui.
Laisvąja ranka perbraukusi kaip įprastai susivėlusius rožinius plaukus, Lisetė siurbtelėjo dar gurkšnelį karšto vyno.
-Ar tik nebus čia tie mieli pūkuoti padarėliai, visai apsukantys žmonėms makaules?- šeštakursė kilstelėjo antakius ir naglai šyptelėjo.

[Klarė Konė Karter]

Atsikėlusi Klarė net nesuvokė, nei kiek dabar valandų, nei kiek laiko miegojo. Buvo kaltas tamsusis paros metas. Atrodė, lyg kas ant saulės būtų storą Hogvartso antklodę užmetęs. Saugodamas, jog nesušaltų, kaip dažnas storo mūro pilyje.
Tamsūs koridoriai tarsi krintantis dangus iš žiobariškos pasakos slėgė mokinius skubančius į pamokas, viena iš jų buvo ir Klarė, skubanti į pamoką, kurios turbūt labiausiai nelaukė. Sunku buvo mėgti dalyką, kuris niekada sklandžiai nepraeidavo.
Užėjus į kabinetą strazdanę pasitiko linktelėjimas. Profesorius nebuvo kalbus, tad paauglė atsakė tuo pačiu. Mažiau kalbės, mažiau spės ir prisidirbti. Įsitaisė kabineto gale ir užsikrovė didžiulę užrašinę ant stalo, tarsi tuo norėdama pasakyti, jog draugijos ar kalbinimo nepageidauja. Jei jau atėjo, tai pasistengs susikaupti ir atlikti bent tiek, kiek leido jos suvokimas. Tačiau šiandien Karter šypsojosi sėkmė, padaro vardą ji žinojo, mitologija, nors ir buvo auginama žiobariškomis tradicijomis, buvo viena mėgiamiausių sričių. Apie ją galėjo kalbėti kelias dienas, kol išpasakotų.
- Insanas, - Gana tyliai, tačiau raiškiai prabilo iš kabineto galo, - tai vieno iš Diomedo žirgų, kas nežinote, tai žmogėdros arkliai, - leido sau paaiškinti bendramoksliams, prieš tęsdama toliau, - ir Kampės palikuonis. Kampė buvo hibridinė pabaisa. Ko pasekoje Insanas, kurio vardas primena tarsi patį savo kilmės netikėtumą, tai sparnuotas žmogėdra arklys, per lygiadienius įgyjantis žmogaus pavidalą ir ieškantis aukų. 

[Zwei Eberhardt]

Apsižvalgęs aplinkui Zwei džiaugėsi, kad klasėje vien merginos. Rudaplaukis sėdėdamas suole permetė akis kiek įmanoma daugiau merginų, tačiau nei vieno pažįstamo veido. Klastuolis pasitaisė plaukus, paskui tiesiog tiesiog rankomis pasirėmė į suolą. Prisiekiu,
 parduočiau sielą už nedidelį moliūgų keksiuką su daug kremo ant viršaus. Ir iš kur ta mergina gavo karšto vyno. Tas kvapas mane kažkuriuo metu nužudys... nes ir aš noriu karšto vyno.
Gerai, kad Zwei sėdėjo netoli Lisettes. Jis kiek palinko prie jos ir tyliai pašnibždėjo:
- Mainomės, tu man vyno, aš tau karšto vyro paieškosiu - sukineno klastūniškai jaunuolis.
Visgi pamoka nelaukė ir kaip visada teorija, teorija, teorija, klausimai, klausimai, klausimai. Zwei kaip visad nežinojo, kokių ten velnių klausia, ir ne dėl to, kad neskaitęs būna, bet dėl to, kad Hogvartso dėstytojai buvo paskutiniai šmikiai - visad užduodavo tokių klausimų, kur tik spėliot gali.
Zwei sukiojo galvą ir šiaip ir taip. Jam problemų su įvairiausių versijų kėlimu šiaip nebuvo, nes jis mėgdavo mąstyti ivairiausius scenarijus. Galiausiai paklausęs kitų atsakymų, jis susuko savo versiją kaip žiobarai suka kaseką.
- Turiu šiaip ir daugiau versijų, bet išsirinkau tik vieną. Ar šis padaras nebus susijęs su beprotyste. Pats žodis Insanas jau su beprotyste susijęs, bet prisiminkim, kad graikų mitologijoj Manija lyg ir yra beprotybės šmėkla? Tai kažkaip įtariu, kad viena iš jos minionų/šmėklų/pavaldinių gali būt.
Zwei truputį mintyse nusikeikė, nes tiesiog nekentė, kai kartais pradeda dalintis savo mintimis ir tada tiesiog vietoj vieno sakinio pasako kur kas daugiau nei reikėjo.

[Marija Sparnaitė]

Na štai ir antra apsigynimo nuo juodosios pamoka. Visos pamokos yra savotiškai įdomios, bet Marijai ši įdomiausia. Hmm... kas laukia šiandien? Šiandien jie tirinės vampyrus. Mokytojas į klasę atsivedė tikrą. Visi turėjo užsirašyti jo požymius. Marija parašė penkiasdešimt. Už tai Varno Nagas gavo dešimt taškų.


Pasiskaityk taisykles ir pakeisk post'ą, antraip teks ištrinti ir atimti taškus.

[Elena Lovegood]

 Šiandien Grifų Gūžtos globotinė Elena LoveGood visa pikta žingsniavo link apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto. Grifė buvo pikta vien tik dėl to jog neišsimiegojo. Eidama tamsiais koridoriais metamorfmagė vos laikėsi neužmerkus akių ir neatsigulus kokiam nors kamputyje.
 Pagaliau pasiekusi klasę ketvirtakursė atidarė jos duris. Įėjusi į klasę pilkaplaukė nieko nesakė, tik linktelėjusi galva atsirėmė į patį galą sustumtus suolus. Raudonakės akelės vis lakstė nuo vieno kampo, prie kito. Galiausiai jos sustojo ties Profesoriumi. Jis į visus žvelgė gana piktu ir baisiu žvligsniu. Elena jo neišsigando. Ji visuomet mokėjo padaryti panašų žvilgsnį, tačiau retai kada tokį darydavo.
 Staiga išgirdusi mokyklos varpą, kuris pranešė pamokų pradžią, Grifė net krūptelėjo. Atsistojusi normaliai, metamorfmagė įdėmiai klausėsi Profesoriaus kalbų. Šį kart į jo užduotą klausimą, pilkaplaukė neturėjo atsakymo. Tačiau nuspręndusi netylėti, LoveGood mintyse pradėjo galvoti kas tai galėtų būti.
 -Manau šis gyvūnėlis, o gal ir ne gyvūnėlis įsiskverbia į žmogaus vidų. Jis pradeda žmogų vesti iš proto, daryti blogiausius dalykus, kol galiausiai priveda iki savižudybės,- pakėlusi ranką, Elena išsakė savo galbūt ir teisingas mintis. Vėl atsirėmusi į suolą, metamorfmagė pradėjo klausytis kitų mokinių.

[Auksė Marlena Hale]

Bethany iki kabineto žingsniavo palei sieną, kartkartėmis į ją pasiremdama. Galva atrodė sunki, visiškai neveikli, o akelės troško užsimerkti. Mieguistumas it kokia pabaisa iš pasalų, lėtai, po mažą žingsneliuką artėjo prie mergaičiukės bei troško ją pasiglemžti.
Žengdama į kabinetą, varniukė paskutinį kartelį prasitrynė akutes. Ji jautė kiekvieną savo kūno įtemptą raumenėlį, kuris vis dar troško ilsėtis lovoje bei nieko nedaryti.
- Insanas - tai vienas seniausių tamsiųjų padarų. Jis kilęs iš Graikijos žemių, bent taip žinoma. Šis padarėlis gali būti ir skystosios, ir kietosios būsenos. Insanas turi puikią galimybę prisitaikyti prie aplinkos it chameleonas, - vyptelėjo, - šie padarėliai paverčia asmenį visiškai liūdnu, būdami netoliese jie siurbia gerus prisiminimus, juos paverčia košmarais. Todėl insanai yra pavojingi, - lyg ir buvo kažkur skaičiusi apie juos, bet nebuvo tikra. Nutilusi Bethany pastebėjo, jog prabilimas virto savotišku prabudimo būdu, nuvejantis mieguistumą.

[Alisa Faun]

Nedideliame kambarėlyje ant lovos sėdėjo mergina. Visa lova buvo nukrauta popieriais, vadovėliais ir kitokiomis smulkmenomis. Pro langą matėsi juodi debesys, kurie atrodo, kad neilgai trukus ims ir prapliups. Siautė milžiniškas vėjas, tik ir atrodo kuždantis kiekvienam, kad liktų kambariuose. Dar buvo tik rytas, o atrodė lyg jau netrukus pradėtų temti.
Figūra ant lovos vis atsiversdavo kurią nors knygą, kažką rašydavo. Prirašydavo vieną pergamento lapelį - imdavo kitą ir taip toliau kol švilpės akys nukrypo į laikroduką šalia lovos. Ji staigiai viską susidėjo į dvi krūveles. Nušoko nuo lovos ir pagriebusi vieną šiek tiek mažesnę krūvelę sugrūdo į stalo stalčių, kuris jau ir taip buvo pilnut pilnutėlis. Kitą krūvą įkišo į savo melsvą kuprinę ir pagriebusi ją į ranką išbėgo pro duris. Paskui pro dar vienas duris kol atsidūrė mokinių pilname Hogvartso koridoriuje. Ji nužingsniavo į pamoką.
Mergina galiausiai nuspaudė apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto durų rankeną. Ji pakliuvo į klasę. Netikėtai nuskambėjo varpas. Profesorius netrukus pradėjo šnekėti. Jo išklausiusi švilpė iškėlė aukštyn ranką:
- Insanas yra tamsioji būtybė užvaldanti žmogaus psichiką. Tai galbūt yra padarai kurie neturi kūno, o įsiskverbę į žmogų jį valdo ir jame gyvena.

[Daniela Kravitz]

Daniela, pasiekusi apsigynimo nuo juodosios magijos klasę, suprato esanti vieni paskutinių. Na, skambučio dar nebuvo... Viskas OK. Klastuolei tebuvo likusi vieta per vidurį gale - viena blogiausių vietų visame kabinete, tačiau per daug nesijaudindama Kravitzų mergina atsisėdo ir pradėjo sklaidyti vadovėlį. Ne dėl papildomos informacijos, o dėl to, kad žvilgsnio nekliudytų neramūs pirmakursiai.
Profesoriui uždavus klausimą, mergina nesnaudė:
- Isnanai - tai būtybės, kurios primena debesį: pilkai violetiniai dūminiai padarėliai, greiti, patamsėjantys, pajautę pasipriešinimą. Jų neįmanoma apčiuopti ar pagauti, jų neveikia jokie kerai - išskyrus Protego, jie neleidžia Insanams prasiskverbti į tavo mintis. Tą jie ir daro: užvaldo, apjuodina tavo smegenys. Tai ne Psichų giminaičiai, Insanai dienai ar dviems sujaukia protą, kad pasimaitintų ir pailsėtų. Kai jie pasitraukia, jokių pasekmių nebūna, na, nebent jei jų apsėstas ką nors apiplėši ar dar blogiau - nužudai.
Daniela jau norėjo susmukti savo suole, kai suprato neatsakiusi į kilmės klausimą.
- Jie atsirado seniai, Šiaurės Amerikos platybėse. Jie dažnai minimi indėnų liaudies istorijose.

[Ashley Shaw]

Kiek pasivėlinusi, strazdanė išskuodė iš bendrojo kambario. Greitai pasiekusi apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto duris, Tonks tyliai įžengė į patalpėlę. Suoluose sėdėjo jau nemažai mokinių. Susiradusi laisvą vietelę, grifė tyliai it pėlė po šluota atsisėdo ir rankas pasidėjo ant kiek nusidėvėjusio stalo paviršiaus. Juodoji magija, o dar tie eliksyrai iš NIV, gėralai, viralai nebuvo Ashli prie širdies, tačiau vistiek ji jautė pareigą sudalyvauti bent kokioje pamokoje. Nuskambėjus varpui, kaip jau ir įprasta, visi nutilo (nors negalėtum pasakyt, jog klasėj vyravo triukšmas, bet tiek jau to) bei žodį tarė pats profesorius. Tiesa, šis Ashley buvo dar nematytas, tad trečiokė įdėmiai sekė kiekvieną jo akių nukrypimą, rankų gestą, lyg bandydama šį nuskenuoti. Galiausiai atėjus laikui išreikšti savo nuomonę, paauglė prisivertė kilstelti ranką.
- Na, visos piktosios, tamsiosios ir dar balažin kokios būtybės man asocijuojasi tik su kaip jau kažkas ir minėjo, dvasios/šmėklos pavidalu. Net nežinau kodėl, tad užskaitykime tai kaip dalį atsakymo. Ką jis daro.. Hm.. Žinoma, jog nieko gero, tad gal Insanas koks energetinis parazitas, iš lėto siurbiantis žmonių gyvybę? - lyg klausiamai, lyg ir ne, tarė blyškiaodė. O dėl kilmės, tai neturiu nė žalio supratimo, iš kur jis gali būti kilęs, todėl net nebandysiu spėti, - išdėsčiusi savo padrikas mintis, ėmė krapštyti suolo krašte neįkaltą vinį.

[Taylor Granger]

Taylor pažvelgė į tvarkaraštį. Paskutinė pamoka šiandien - apsigynimas nuo juodosios magijos. Oho, turėtų būti įdomu pamąstė Taylor. Ji pasuko klegančiu koridoriumi kabineto link.
Grifiukė pravėrė klasės duris. Vos įėjus, ją nutvilkė lengvas slogutis, ji pajuto, kad šioje klasėje yra būta labai tamsių jėgų. Mergina atsisėdo suole, išsiemė vadovėlį ir pažvelgė į mokytoją. Šis buvo gan jaunas, rūstokos išvaizdos raganius, tačiau jo akyse ji išvydo menką švelnumo užuominą.
Mokytojas uždavė klausimą. Taylor ėmė karštligiškai mąstyti. Insanai... kur ji galėjo apie juos girdėti? Staiga ji suvokė, kad girdėjo ne apie juos. Tačiau jėgų pavadinimas jai kai ką priminė.
-Profesoriau, manau žinau, kas tai yra. Insanai - blogio jėgų rūšis, kuri užvaldo žmogaus smegenis ir jis išsikrausto iš proto. Šie padarai yra panašūs į Psichus, juodi, praskrisdami pro šalį atrodo kaip audros debesys. Insanui esant netoliese, juntamas nepaaiškinamas liūdesys, kartais žmogus gali pulti į isteriją. Itin jautriai reaguoja gyvūnai, ypač katės, pelėdos, graužikai ar vorai.