0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • III kursas
  • *
  • 166
  • Taškai: 38
  • Lytis: Moteris
  • Leave one wolf alive and the sheep are never safe
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #45 Prieš 1 savaitę »
Mergina užsikišo savo plaukų sruogą už mažos ausies ir toliau stebėjo vandens paviršių. Ausis įdėmiai klausė, ką jos kolegė pasakoja apie save. Išgirdusi vaikino vardą, varnės kampučiuose atsirado šypsena ir ji pakėlė akis. Smalsiai nužvelgė vyresniąją varnę ir tarė:
-Tarkime? Jis irgi mano, kad jūsų esate tik geri draugai? - susidomėjo jais mergina. - Iš to, kaip tu kalbi apie jį, leidžiu sau spręsti, kad...
Nurijo seiles.
-Ai, nesikišiu į svetimus reikalus.
Tada Sara paprašė, kad ir pati varnė papasakotų apie save. Eleizija patrynė savo rankas vieną į kitą ir nuleido akis į eketę. Akylai stebėjo, bet vis tiek prakalbo, kad ir kaip buvo nesmagu kalbėti, neužmezgus akių kontakto:
-Taigi, ką čia tau pasakius? - sekundei nutilo. -A, žinau. Esu Eleizija Stigler, man keturiolika metų. Gimiau Švedijoje, tačiau neilgai trukus persikraustėme į Didžiąją Britaniją. Turiu anglų, lietuvių ir turkų kraujo. Dar turiu vyresnįjį brolį, kurio vardas Frankas. Visada svajojau ir svajoju tapti animage. Daugiau nežinau, ką tau pasakyti.
Apie tetą, dirbančią šioje mokykloje, nutylėjo ir netikėtai pajuto didelį norą prikišti savo švelnų veidą prie eketės. Net pati nesusivokė, kai mechaniškai pradėjo lenktis link vandens, lyg būtų apžavėta kerų. Smilkinius pradėjo švelniai dilgčioti, kai netikėtai kažkas suraibuliavo tamsiame ežere. Varnė norėjo įspėti Sarą, bet negalėjo. Pasijautė, lyg vandens į burną prisėmusi būtų.

*

Neprisijungęs Sofija Demerian

  • I kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 188
  • Lytis: Moteris
  • Šiandien taip elegantiškai sninga
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #46 Prieš 1 savaitę »
Mergaitė pastebėjo kaip nedrąsiai ledu žingsniuoja kita varniukė.
- Nebijok,- nusišypsojo drąsindama,- jei eisi atsargiai, bet užtikrintai vis tiek seksis geriau, nei seksis drebinant kinkas,- nusijuokė Betanei ir palaukė kol porininkė pasivys. Galiausiai abi mergaitės pasiekė eketę. Kol Sofija laikė moriją, Bethany sumurmėjo burtažodį. Sofija nudžiugo, kad ši morija turi kitos mergaitės prisiminimą, nes ją išlaikyti buvo tikrai nelengva, o pagalvoti, kad tai dar ne pabaiga, Sofija visai nenorėjo. Koks košmaras būtų, jei tektų varžyti dar vieną padarą. Jau ir šiai vagilei Sofija atidavė tiek jėgų, kiek tik galėjo. Ji stebėjo kaip link kitos mergaitės priskrenda plonos gijos ir prisiliečia varnei prie veido, o Bethany nugrimzta į seną ir visiškai pamirštą prisiminimą, kuris buvo iš jos pavogtas. Sofi stengėsi kažkur nukreipti mintis kol laukė, galvojo, koks gi bus jai priklausantis prisiminimas. Juk niekada net nepagalvojo, kad tie prisiminimai ne užmiršti per ilgą laiką, o iš viso ištrinti iš jos galvos.

*

Neprisijungęs Marthelle Elif

  • I kursas
  • *
  • 8
  • Taškai: 2
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #47 Prieš 1 savaitę »
-Oi, atsiprašau,- atsistojo mergaitė, nuo apsiausto nusipurtydama ledo kristaliukus. Pamiršdama prisitatyti, numojo į tai ranka, neklausdama vardo net anos švilpės (tą pastebėjo iš uniformos ženkliuko). Nuleido galvą į pačiūžas - atodo stovėti sekasi netgi geriau nei eiti ar čiuožti. Nesnuostabu, Marta, nenuostabu.
-Tiesą sakant, poros reikėtų,- nejaukiai pasimuistė pirmakursė,- čia nelabai ką ir pažįstu, o ir puiki galimybė man kaip tik prieš akis, eime? A, nepyksi, jei įsikabinsiu įtavo ranką? Nelabai moku čiuožti,- truputėlį šyptelėjo. Švilpėms pasiekus pačią arčiausią neužimtą eketę, prisipažinsiu, ji buvo nemažos apimties, kad labai neviliojo mergaitės, Marthelle kiek pasilenkė, žvelgdama žemyn į ežero dugną.
-Štai viena! Ar galiu pradėti? Prašau, prašau...- pirmakursė labai norėjo patirti tai pirma, kadangi viską gaudavo (tiksliau, užsitarnaudavo) paskutinė. O proga čia didžiulė, žinoma, jei rudaplaukė švilpė nesupyks.

*

Neprisijungęs Bethany Gronmigfar

  • I kursas
  • *
  • 155
  • Taškai: 218
  • Lytis: Moteris
  • We all have choices...
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #48 Prieš 1 savaitę »
Žiemos šaltuko nebesijautė, nors kepurė vis dar kėlė niežulį uždengtame kaktos plotelyje. Vaizdas pasirodė bespalvis bei blankus, it jai visiškai nepriklausantis. Nors išties, šis prisiminimas priklausė šiai mergaičiukei.
Bethany stovėjo viduryje laukų, pievoje, kurios nesimatė nei galo, nei pradžios. Žolių ar piktžolių ji nesugebėjo įžiūrėti, tiesiog čia jų nebuvo. Mergaičiukė teįžvelgė auksaspalvius rugius bei retsykiais žydinčias rugiagėlias ar kitokius nedidelius žolynus su žiedais viršūnėse ar kitokiais spalvotais lapeliais. Papūtė vėjelis, augalai ėmė lengvai lenktis į vieną pusę, vėliau į kitą...
Prisiminimo akimirka baigėsi ir varniukė grįžo į tą patį žiemos orą, stovėjo ant ledo bei žvelgė padarėlio link, turinčio šį neišskirtinį prisiminimą.
- Reditus, - labiau sugniaužusi lazdelę ir susikoncentravusi, ištarė burtažodį. Pasirodė, jog šis pievos atvaizdas grįžo į vieną nediduką  smegenų stalčiuką, kuriame saugiai bei tvarkingai gulėjo prisiminimai.
- Paleisk ją, - stengdamasi nespringti žiemos oru ir įžvelgdama Morijos kančias Bethany nebegalėjo to tverti. Visgi, varniukė nesulaukė Sofijos atsakymo bei su ir pamačiusi, jog kerai nebelaiko, ji sugavo Moriją, paleido ją atgal į eketę. Atgal, į šaltas ar ledines ežero gelmes.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Bethany Gronmigfar »
Great minds discuss ideas;
Average minds discuss events;
Small minds discuss people.
- Eleanor Roosevelt

*

Neprisijungęs Cherė Bridon

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai: 45
  • Lytis: Moteris
  • -po šitiek metų? - Amžinai.
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #49 Prieš 1 savaitę »
-Bet man neišeina...
-Brangute, svarbiausia tuo tikėti... ateik ant kelių, - meiliai paguodęs senelis Cherę užsisodino ant kelių, - nori pasakos?
-Noriu, noriu!
-Tai klausyk... gyveno kartą toks princas vardu Alijonisas. Turėjo princas tėtį, kuris labai mėgo šokoladą...
-Aš irgi mėgstu! - pertraukė senelį
-Jis turėjo šokolado sandelį, kur...
-Kas tas sandelis?
-Sandelis - tai tokia vieta, kur dedami visokie daiktai. O dabar klausyk: kuris buvo vien iš šokolado, ir jame buvo visokių rūšių šokoladų... taigi tas Alijijonisas nutarė... oi, tu jau miegi, - pastebėjęs, kad Cherė užmigo, ją nunešė namo ir apkamšė.... vaizdas grįžo. Porininkas buvo čia, o morija jo rankose
-Puch... reditus, - pasakė ir plačios gijos nusitiesė link jos galvos. - Tai, ką... pabaigėm... - net nespėjusi pastebėti kaip viskas greit įvyko ji dar kart apsižvalgė. Kitų porų siluetai dirbo, o ji pati nusišypsojo ir nuslydo iki kranto, nes daugiau prisiminimų prarast tikrai nenorėjo ir dar pažvejot prisiminimų mintis neviliojo...
Kai laivas ima skęsti, paprasčiausia - pervadinti jį į povandeninę valtį.

Jeigu parašiutas neišsiskleidė, antrą kartą nešok!

Geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti, nes šimtą kartų išgirdus galima ir iš proto išsikraustyti.

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • V kursas
  • *
  • 213
  • Taškai: 83
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #50 Prieš 1 savaitę »
Atėjus grifiukės eilei susigrąžinti savo prisiminimus iš šių gyvių kasų, Dawn sustingdė moriją ir kantriai laukė, kol Ashley atliks savo užduotį. Nepraėjo nė kelių minutėlių, kai draugė jau stovėjo su nepaaiškinama išraiška savo veide. Regis, prisiminimas tikrai turėjo kažkuo paveikti trečiakursę. Strain jau žiojosi klausti, tačiau užsičiaupė, supratusi, jog šitas kukulėlis tikrai nieko jai nesakys - ir dar penkiolikmetę paerzins, tad varnė tik šyptelėjo, stengdamasi nedrebėti iš šalčio. Mintis, jog tuoj merginos keliaus atgal ir Dawn galės susirangyti savo šiltame guolyje Varno Nago mergaičių miegamajame, ją ramino.
Dawn stebėjo, kaip atstingdyta morija ėmė žvalgytis į visas puses, kažką plonu nepatenkintu balseliu murmėdama savo panosėje, nesupratusi, kas vyksta, tačiau netrukus šioji paniro į ežero gilumą ir Strain atsistojo, ketindama eiti. Bet į jos galvą šovė visai kitokia mintis ir ji, būdama spontaniškoji Dawn, čiupo Ashley už rankos ir ėmė temptis ją į patį ežero vidurį, kuo toliau nuo eketės.
- Aš pamaniau, jog nebūtina grįžti dabar, - tarė Dawn, sau sukdama ratus, tuo pat metu su savim kartu nerūpestingai sukdama ir rudaplaukę. Varnė norėjo paskutinį kartelį pasidžiaugti storu ledu ir tai, jog ant kojų dėvi pačiūžas, kurias tėvų maldavo nupirkti bene visą savo gyvenimą. Tėvų neišklausyta varnė sau pačiūžomis braižė įvairiausius ornamentus ant ledo, leisdama vėjui ją nešti į bet kokią pusę. Aišku, tempdamasi su savimi gal ir ne tiek patenkintą draugę.

*

Neprisijungęs Sofija Demerian

  • I kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 188
  • Lytis: Moteris
  • Šiandien taip elegantiškai sninga
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #51 Prieš 1 savaitę »
Mergaitė laikė moriją iš visų jėgų, tai tikrai pareikalavo daug pastangų. Todėl, kai Bethany pagaliau išvydo savo prisiminimą ir grįžo čia, Sofija labai nudžiugo. Ir vos tik kita varnė pasisavino pavogtą prisiminimą, mėlynakė su malonumu ją paleido. Tada atėjo jos eilė pamatyti prisiminimą. Kai Bethany taip pat pagavo moriją, Sofi ištiesė burtų lazdelę link padaro:
- Ostende,- sumurmėjo ji ir plonos gijos nuo morijos pradėjo slinkti link jos. Vos prilietė mergaitę, Sofijos akyse nebeliko nei ledo, nei kitos varniukės.
 
- Baik, baik, baik,- krykštavo mergytė, vos ištardama žodžius. Kutulys buvo toks stiprus, kad net gniaužė kvapą. Aplinkui tvyrojo vasariškas oras, o mergaitė su šeima buvo pas močiutę kieme, kaime. Kadangi Sofijos artimųjų ratas gan platus, nes mama turi dar tris seseris, tai ir žmonių sodyboje buvo gan daug. Tai nuo pat senų laikų esantis įprotis, kai kiekvieną savaitgalį, visi su savo šeimomis suvažiuoja pas močiutę Vyresnis pusbrolis, kuris Sof buvo parvertęs ant žolės, jau keletą minučių kuteno mergaitę. Sprendžiant pagal viską, jai turėjo būti maždaug šešeri. Dabar ji buvo visiškai bejėgė, net negalėjo ištarti žodžių. Galiausiai, kažkas atsitiko ir pusbrolio, šviesūs plaukai pavirto spygliais. Pradžioje jis nieko nepastebėjo, bet kai iš įpročio norėjo nusibraukti nuo akių plaukus, suprato, kad jų nebėra. Jis pradėjo išsigandęs šaukti, o Sofi juokėsi taip, kaip net neprivertė juoktis kutulys. Susirūpinę kas ten daros, aplink susirinko visa šeima. Sofi mama, kuri buvo vienintelė burtininkė šeimoje nusišypsojo ir atkerėjo berniuko plaukus, galbūt Sofijai tik pasivaideno, bet mamos skruostu net nuriedėjo džiaugsmo ašara. Mėlynakė pribėgo prie moters ir apkabino. Tada išgirdo laimingai tariamus žodžius:
  - Mano mergyte, tu burtininkė. Visai kaip aš.


Vaizdas akyse pradėjo blankti. Sofija vėl stovėjo ant ežero, o Bethany laikė moriją. Varniukė net negalėjo patikėti, kad tokį svarbų prisiminimą iš jos pavogė moriją. Dabar žinojo, kad niekada daugiau neleis tam pusbrolio vaizdui išnykti iš galvos. Net dabar tai atrodė juokinga.
- Reditus,- ištarė ir tos gijos, kurios buvo vos prisilietusios prie smilkinių, atitrūko nuo morijos ir grįžo pas Sofiją. Tada kita varniukė paleido moriją ir ši sušnypštusi nuplaukė tolyn.
- Taigi, kaip ir baigėm,- nusišypsojo taip, kad net galėjai išvysti baltus dantis.

*

Neprisijungęs Ashley Tonks

  • III kursas
  • *
  • 195
  • Taškai: 138
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #52 Prieš 1 savaitę »
Mažoji Tonks jau buvo besiruošianti irtis krantan, kai tas nelemtas žąsukas ją stvėrė už rankos bei ėmė vilkti. Šiai pradėjus kažką sapalioti apie grįžimą kiek vėliau, ilgakasė susiraukė.
- Vouvouvouvouvouuuu, - išpūtė akis trečiakursė. - Noriu pilin da - bar. Man šaaalta nuuu, - inkštė mokinukė, tačiau suvokusi, jog tikimybė ištrūkti yra 0, 000001 %, aprimo. - Na, bet jei man kojas teks amputuot - negyvensi, - išniokštė Ashley.
Grifė atrodė it mažas šunytis, tampomas penkerių metų mergiotės į visas puses. Nebuvo taip jau blogai, tačiau, žinoma, trečiokė negalėjo to parodyti. Tik ne Dawn, tad slėpdama šypseną, raižė, tikėkimės, jog storą ledo sluoksnį. Netrukus paauglės rankos išsprūdo iš varnės gniaužtų ir strazdanosė kiek pačiuožusi atgal, nusileido ant sėdimosios. Dar to betrūko.
- Ak tu velnio neštas ir pamestas vaike, ateik čia ir padėk man atsistot, - užriaumojo per visą lauką, kartu krizendama kiek tik išgalėjo.
Strain atskubėjus į pagalbą ( tikriausiai ), trečiakursė atsistojo ir it dramos karalienė, grįžo krantat. Kadangi pelenplaukė atsiliko, nemačiomis Ashley prisirinko sniego gniūžčių ir ėmė jas laidyti draugės pusėn.
- Še tau Dievo rykštės! - tvardydama juoką, kriokė Tonks.
P. S.
I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • *
  • 582
  • Lytis: Moteris
  • Shall we dance?
Ats: II-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #53 Prieš 23 valandas »
Šaltukas be pasigailėjimo žnaibė Rosemarie skruostus bei nosį, kuomet ji, įtempusi akis, sekė per sustingusį ežerą skriejančius mokinius. Jau vos spėjus pirmiesiems geležtėmis paliesti ledo paviršių, jaunoji profesorė ėmė abejoti savo sprendimu. O vdrug kas nors, neišlaikęs pusiausvyros, ims ir įsivers į atvirą eketę. Vanduo šiuo metų laiku tikrai nebuvo itin šiltas. Na, bet juk grūdintis sveika, negi ne?
Šiaip ar taip, visus priekaištus, dėl per didelės mokiniams suteikiamos laisvės ir pamokų vertimo žaidimams, jaunoji profesorė nustelbė mintimi, jog jai pačiai būtų patikę dalyvauti tokiuose užsiėmimuose. Vis šioks toks niūrių dienų paįvairinimas, todėl galiausiai ir visai išstūmė sąžinės balselį lauk. Nors, greičiausiai nieko kito ir nebeliko daryti, kadangi, vienaip ar kitaip, nieko pakeisti nebegalėjo. Šaukštai po pietų, kaip būtų pasakęs jos brolis.
Nuskambėjus pamokos pabaigą skelbiančiam varpui ir visiems, mažiau ar daugiau nuvargusiems, moksleiviams grįžus atgalios, Rose atsikvėpė. Regis, apsiėjo be didesnių nelaimių.
– Dėkui už pamoką, kuri ir vėl pasirodė kiek per trumpa, – it varpelis sutilindžiavo rausvaplaukės juokas. – Bet niekis, dar susitiksim kitą kartą. O dabar bėkit, kol nepavėlavot į tolimesnę pamoką.
Vaikams nusitraukus nuo kojų pačiūžas bei tuo pačiu, tarp pusnų praskirtu, keliu patraukus pilies link, Rosemarie susirinko atsineštus daiktus ir taip pat apleido šį žavų paežerės kampelį, kuriam teliko laukti kito karto, kuomet ir vėl į jį sugūžės šurmuliuojanti klasė.

i wish i could hear your silence

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017