0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #60 Prieš 2 metus »
Alanas atsisėdo priešais ją. Dabar pasidarė jauku ir ramu. Ji atrodo nenorėjo kalbėti apie savo laiką su klastuoliais, tai jis ir nebekamantinėjo. Norės, pakalbėsim ir apie tai. Pagalvojo.
 Dori pradėjo žaisti su Dingu, Tada ir šovė jam ta mintis. Reikia truputį pakvailioti. Reikia jai pasiūlyti, gal sutiks. Aišku, gal tiesiog pamanys, kad tai kvaila ir vaikiška, o gal net per daug žiobariška. Bet jis dabar labai užsimanė greitai ir smagiai pralėkti kinkiniu. Atsidėjo tą klausimą truputį vėlesniam laikui.
- Aha, tai tu vienaip varai savo tėvus iš kantrybės, aš kitaip. - Nusikvatojo jis. Kai Dori pasiūlė pupelių padėkojo ir paėmė. Jam kliuvo tiesiog siaubingo skonio.
- Oi, atrodo anyžinė. Žiauriai nemėgstu anyžiaus. Burokėlių beje irgi.
Nusišypsojo. O tada pasakė.
- Aaa, Klausyk Dori, nori prasilėkti rogėmis? Tiesą sakant tokiu tikslu čia ir atklydau. Čia atoku, o Dingui reikia pabėgioti.
Jis išsitraukė lazdelę, labai norėjo, kad pavyktų šaukiamieji kerai. Tyčia rogių nesitempė kartu, nes norėjo pasitreniruoti. Jas laikė apleistame priestatėlyje. Netoli šios vietos. Aptiko tą vietą dar prieš atostogas ir tada atsivežė roges.
- Accio. Nagi, Accio. - Ir berniuko nuostabai rogės atzvimbė pas juos. Nuo jų driekėsi virvė. Dingas jau žinojo ką reikės daryti ir smagiai suamsėjo.
Apie šunų kinkinius raudonplaukis skaitė seniai. Buvo pasiskolinęs iš vieno pažįstamo knygą "Baltoji iltis". Ir tada svajojo, kaip smagų būtų dumti per ledynus. Greitai švilpti košiant vėjui. Ir Po kurio laiko tai pasidarė įmanoma, nes jų namuose atsirado Dingas.
Pabandė jį pririšti prie rogių praeitais metais ir smagiai sau važinėjosi su sesute ir Enrika. Roges jo mama užbūrė taip, kad jei jose kas nors sėdi, tai palengvėja, todėl vienam šuniui tempti nebuvo jokio sunkumo.  Žinoma, su skraidymu ant šluotos tai nesilygino bet vis tiek smagu. O dabar juk savo šluotos jis neturėjo.
- Nagi Dori, lekiam? - Šelmiškai šyptelėjo jis.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #61 Prieš 2 metus »
- O taip, - atsakė Dori, - aš varau juos iš proto. Bet jie mane dar labiau, - kalbėjo galvodama apie savo tėvus žiobarus. - O dėl klastuolių... Žinai, būna visko. Iš pradžių buvo sunkoka požemiuose, bet dabar aš jau juos pamilau. Klastūnyne nelabai gali kažkuo pasitikėti, - gūžtelėjo pečiais. - Daugelis yra keisti, paslaptingi ir uždari.
Kai Alanas pasiūlė pačiuožinėti rogutėmis, Dori suspurdo širdis. Praeitais metais daug kas tai darė, bet tik ne klastuoliai. Ką gi, dabar vakaras, o aplink, regis, nieko nėra. Mendel apsidairė. Atrodo, buvo saugu.
Netrukus Alanas šaukiamaisiais kerais pasikvietė roges. Antrakursė pakėlė antakius. Ji šiuos kerus pradėjo naudoti praeitais metais, bet reikėjo gerokai paplušėti, kol įgudo. Didesnius daiktus prisišaukti išmoko tik šiais metais. Vis tik Dori yra gera kerėtoja ir daugelis net vyresnių mokinių dar nemoka šio burtažodžio.
- Gerai keri, - pagyrė berniuką. - Ar daug laiko skiri tam papildomai?
Štai ką reiškia grynas kraujas. Kaip jam puikiai sekasi kerėti. Tai iš kur tai šitaip sekasi man? Aš juk... negrynakraujė.
Tik dabar Dori suprato, kad roges temps Dingas. Nors ir kaip stengėsi sulaikyti šypseną - Dori nemėgo jokio saldumo - tačiau nepavyko. Bandydama kąsti sau į liežuvį ir lūpą, kad tik greičiau nuo veido dingtų ta visai neklastuoliška šypsena, Dori atsisėdo ant rogučių.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #62 Prieš 2 metus »
Nuostabu, ji sutiko. Džiūgavo jis kinkydamas šunį, kuris jau veržėsi lėkti. Tokie tie haskiai yra. Bėgti jiems didžiausias malonumas. Dori šypsojosi ir Alanui atrodė, kad šypsena jai daug labiau tinka, nei ta rimtuoliška išraiška, kurią ji vis bando išlaikyti. Bet aišku jis to nesakė.
- Aha, tokie jau tie Klastuoliai. Įdomios asmenybės. Ai žinai, jei tau tikrai labai įdomios senos burtininkų šeimos ir jų tradicijos, galiu paprašyti tėvo, kad atsiųstų tokį seną veikalą. Nemanau, kad ta knyga yra mokyklos bibliotekoje.  Dievaži, ta knyga klaikiai nuobodi. Nebent skyriai apie nesutarimus, įvairius keistus nutikimus įdomūs. Galėčiau paskolinti, jei nori paskaityti.
Pasakė ir įsitaisė šalia ant rogių.
- Oi, žinok pradėjau treniruotis po Magijos istorijos pamokos. Joje netyčia susprogdinau netikrą detonatorių, nes nespėjau jo rasti. Ai žodžiu, jis nuo manęs paspruko. Norėjau jį pasišaukti, bet nepavyko. Šiandien visą dieną kai turiu laiko bandau ką nors pasišaukti. Aš ir pats nustebau, kad toks didelis daiktas kaip rogės atlėkė pas mane.
Išbėręs tai šūktelėjo šuniui.
- Pirmyn! - Ir Dingas pasileido lėkti.
Dūmė, sniegas žiro jam iš po kojų. Buvo nuostabu. Šuo liuoktelėjo per sniego pusnį ir skardžiai sulojo. Alanas sėdėjo išsiviepęs iki ausų.
- Juk smagu, Argi ne? - linksmai pasakė jis savo bendrakeleivei.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #63 Prieš 2 metus »
- Tikrai? - sukluso išgirdusi apie knygą. - Mielai paskaityčiau! - sutiko.
Kai Alanas pasakė, kad mokytis burti pradėjo tik čia, Hogvartse, Dori gerokai nustebo. Nejau būsiu sutikusi geresnį kerėtoją už save? Dori pajuto šiokį tokį kartėlį apie tai pagalvojusi. Ji apie save, kas liečia kerėjimą, galvojo labai gerai. Gal net per gerai, nes tokiu atveju nelieka vietos nei tobulėjimui, nei savisaugai. Ji buvo įsitikinusi, kad Alanas kerėti mokėjo jau prieš Hogvartsą. Gal jis meluoja? Juk tikrų, garbingų grynakraujų šeima apeitų tuos visus neburti už mokyklos ribų iki septyniolikos draudimus. Ir čia mergaitės mintys ir vėl grįžo prie gryno kraujo. Štai, ką jis reiškia. Alanui taip sekasi burti dėl puikaus kraujo. Ne kitaip. Burtininkai iš kartos į kartą.
Netrukus mąstyti nebebuvo kada, nes Dingas pradėjo lėkti per sniegą. Buvo be galo smagu, tačiau baisoka: o jeigu jie atsitrenks į medį? Dori geriau jautėsi ore ant šluotos.
- Sma... smagu! - atsakė.
Dingui, regis, ši veikla taip pat labai patiko. Šuo tartum mėgavosi šiuo užsiėmimu. Tačiau skriejant per kažkokį kalnelį Dori šoktelėjo oran ir griuvo į didžiulę pusnį!
- Aai!
Mergaitė neužsigavo, tačiau pajuto stiprų šaltį. Ji nuo galvos iki kojų buvo visa snieguota. Besivalydama sniegą nuo mantijos ji pajuto, kad apsiausto kišenėje kažko trūksta.
- Velnias, o kur mano lazdelė? - išpūtė akis antrakursė darydamasi po giliausias pusnis.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #64 Prieš 2 metus »
- Gerai, tada paprašysiu tėčio, kad atsiųstų. Cha, kaip jis nustebs, kad aš prašau jo tos knygpalaikės. - Nusikvatojo jis.
Dori atrodė kiek įsitempusi ir jos veido išraiška juokino Grifą. Jis panoro paraginti šunį, kad tas skuostų dar greičiau.
- Smagu sakai. Nieko, tuoj bus dar smagiau.
jie lėkė ir pro šalį skriejo medžiai, artėjo Uždraustojo miško pakraštys. Alanas norėjo dar kiek pakvailioti, matydamas kaip netvirtai jaučiasi Dori, todėl šūktelėjo.
- Kilpą!
Dingas staigiai pasuko kairėn, arti augo keli aukšti ąžuolai ir šuo puikiai ir dailiai pralėkė tarp tų medžių siauroje vietoje. Tada, laimingas šoko priekin ir...
Nuostabu. Tik aš galiu taip prisiveikt. jau niūriai pamanė jis, kai mergaitė išskriejo iš rogių ir nukrito į pusnį. Gerai, kad sniegas nėra kietas.
- Stop!
Sušuko ir Dingas čiūžtelėjo ir sustojo. Alanas atsistojo nuo rogių.
- Tau viskas gerai?
Paklausė, bet Dori jau buvo ant kojų. Dingo jos lazdelė. Mergaitė ėmė naršyti po sniegą. Alanas išsitraukė saviškę.
- Accio lazddelę. Nagi, Accio.
Taip, negali man sektis daug kartų iš eilės. Nuostabu. Pabandė dar ir dar porą kartų bet...
 Po šimts, reikia tikėtis, kad nesulūžo ar dar ką. Jis irgi parklupo ir ėmė ieškoti, dairytis.
Gaila, kad nemokiau Dingo ieškoti. Gal pabandyti? Bet tai juk bus beprasmiška.
Alanas atsistojo ir atrišo šunį. Ėmė sukioti lazdelę jam prieš akis žinodamas, kad nebus nieko gero.
- Nagi, atnešk, atnešk. - Pasakė šuniui.
- Lumos. - Ušžiebė savo lazdelę ir ja pasišviesdamas ėmė ieškoti tos prapuolenės.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #65 Prieš 2 metus »
- Na, nepaisant to, kad dabar esu kaip be rankų, nes lazdelė tokia pat svarbi kaip ir jos, taip, gerai, - kiek piktokai, kiek panikuodama, tarė Dori.
Kartu su Alanu ji ieškojo lazdelės. Kai grifui nepavyko šaukiamieji kerai, klastuolė nudžiugo. Kokia tu pavyduolė, pasakė sau Mendel. Juk jeigu jis būtų prisišaukęs lazdelę, dabar ji jau būtų tavo gniaužtuose. Bet ne, tau smagiau pasijausti geresne kerėtoja.
Juodaplaukei neliko nieko kito, kaip tik braidyti po pusnis bandant įmatyti kažką panašaus į lazdelę. Tai buvo taip kvaila. Erdvės daug, pusnys gilios, o jau tamsu. O jeigu Dori lazdelę pametė visai ne čia? Merlinas žino, kokioj pusny ji dabar gali slėptis. Ar teks atsisėsti ant rogių ir laukti pavasario, kol ištirps sniegas? Mergaitė jautėsi tokia bejėgė...

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #66 Prieš 2 metus »
Alanas braidžiojo po pusnis nieko nepešdamas. Tik peršlapo ir viskas. Nors mirk iš juoko. Roges tai mat pasišaukiau, o kažkokios lazdelės ne. Bambėjo mintyse. Matyt taip buvo todėl, kad visą dieną kvietinėdamas daiktus pavargo.
O tada, nutiko dar nuostabesnis dalykas. Dingas, kuris kasė sniegą kojomis ir regis sau linksminosi kažką pasičiupo. Tai buvo Dori lazdelė.
- Atiduok na atiduok Dinguti. - Pasakė jis ir jau norėjo pasiimti, bet šuo, matyt ką nors užuodęs, ar pamanęs, kad jie žaidžia su juo šoko priekin ir nukūrė.
- Ne, pas mane!- Dar sušuko jis ir pasileido priekin. Koją, kurią pasisuko kai krito prieš sutikdamas Klastuolę sudiegė kaip reikiant, bet jis jos nepaisė. Šuo bėgo į mišką. Atrodė labai patenkintas ir pamažu dingo jiems iš akių.
Tikriausiai užuodė ką nors. Galėjo bent lazdelę iš mesti. Dar taip nėra buvę.
Alanas skuodė kaip pabaidytas. Grifiukui tai nepatiko, nes bijojo, kad tame miške ko nenutiktų jo numylėtam šuniui.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #67 Prieš 2 metus »
Dori bebraidžiojant po pusnis mergaitė išgirdo, kaip Alanas kažko prašo savo šuns. Atiduok? Atsisukusi dvylikmetė pamatė, jog Dingas kažką turi nasruose.
- Ar tai... Alanai, ar ten mano lazdelė?!
Taip. Visiškai teisingai. Šuns dantyse puikavosi klastuolės burtų lazdelė. Kelias akimirkas Mendel stovėjo lengvame šoke. Per tą laiką Alanas nubėgo paskui šunį. Dori jau ketino numoti ranka ir grįžti į pilį. Pff, kurių galų trenktis paskui juos į mišką? Tada susizgribo. Kurių galų? Juk ten tavo lazdelė, kvėša! Dori, iš tikrųjų, sunkiai galėjo susivokti, kad neturi lazdelės. Tai atrodė... tiesiog neįmanoma!
- Atiduok lazdelę, tu kvailas šunie! - netikėtai užstaugė Dori.
Mergaitė pasileido bėgti į miško tankmę. Gerai, kad Alanas jau buvo pramynęs pėdas, o nuo sniego buvo šviesiau.
Nereikėjo tau su juo prasidėti! Kokio velnio draugauji su grifais, Dori? Besikeiksnodama tamsiaplaukė bandė pasivyti bendražygį.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #68 Prieš 1 metus »
Taip... Galvojo Roma atėjusi stovyklavimo pakrantę. Bet minties neužbaigė. Ją užbaigė tik gilus atodusis. Nes ėjo ne šiaip sau, o šiandien turėjo vykti švilpynės iškyla prie ežero. Ji jos norėjo. Nors prieš kelias savaites ji su be galo dideliu noru visa tai planavo, bet dabar jai atrodė kitaip. Bet kandangi viskas buvo jau suplanuota tad ji tiesiog atėjo ir viską paruošė. Sudėjo nemažai maisto ir gėrimų. Bei tiesiog sėdėjo ir laukė pirmųjų mokinių. Gal tikrai bus linksma? Viltingai galvojo Roma nors tuo ir abejojo. Juk kitaip jos laukė nubodžios kelios valandos. Jai ką šį pasisedėjimą tiesiog užbaigsiu ankščiau. Nusprendė ji, nes nieko geriau nesugalvojo. Roma mielai būtų dabar miegojusi. Juk šeštadienis. Ir dar rytas. Kodėl aš nusprendžiau parinkti būtent šį laiką? Negalėjo savo sprendimo suprasti profesorė.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #69 Prieš 1 metus »
Buvo gražus, šiltas penktadienio vakaras. Po visų savaitės darbų Sakura, Nelanna ir Gruodė nusprendė pailsėti. Žinoma, artėjo egzaminai, tad didžiąją laiko dalį varnanagės jiems ruošėsi. Tačiau tam turės visą savaitgalį, o šiandieną skirs poilsiui.
Šviesiaplaukė pakrantėje patiesė didžiulį pledą. Pati mieliau būtų sėdėjusi tiesiog ant žolės, tačiau nesispyriojo, įtarė, jog draugėms maloniau bus ant pledo. Ant to pledo ji prilašino arbatmedžio eterinio aliejaus, kad nelįstų jokie vabalai.
Šalimais mergina pasidėjo savo gitarą, vakare pagros. Žinoma, tikrai nedainuos. Dainuoti baltapūkė drįso vis dar tik sau. Ir tikriausiai taip bus visada, mintyse pagalvojo.
Mėlynakė atsisėdo ant minkštučio pledo, tačiau pėdas laikė ant žolės. Šią akimirką kojų pirštais žaidė su žole.
- Kurio egzamino labiausiai bijote, o kurio laukiate? - paklausė draugių.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #70 Prieš 1 metus »
Nuostabus vakaro oras tik ir kvietė išlįsti į lauką ir pasimėgauti vis šiltesne pavasario saule. Ežero vanduo spindėjo nuo jo paviršiuje tarsi saulės zuikučiai bėginėjančių spindulių. Tobula proga praleisti vakarą su draugėmis, galvojo Nelanna, padėdama Sakurai patiesti pledą. Kol Sakura užsiėmė... sakuriškais dalykais..., Nelanna apsidairė. Pakrantė buvo kažkiek panaši į tą, kurioje vos prieš keletą dienų jos buvo atėjusios per herbologijos pamoką. Puslankiu išsidėstę medeliai ir krūmai sudarė užuovėją, tinkamą pasislėpti nuo išorinių akių ir netrukdomai praleisti laiką prie vandens. Viename šone, kur mažiau medžių, buvo nedidelė laužavietė - jei stovyklautojai išalktų ir norėtų pasikepti maisto ant laužo. Pakrantė buvo smėlėta, tad norint nusimaudyti nebuvo jokių kliūčių tą padaryti. Žodžiu, kad ir kas paruošė šią vietą stovyklavimui, padarė nuostabų darbą.
Nelanna niekada nebuvo mačiusi Sakuros su gitara, tad šiek tiek nustebo. Bet nusprendė nieko nesakyti ir tik džiaugėsi, jog nusimato nuostabus vakaras. Prisėdusi ant pledo, ji nužvelgė ežerą.
- Labiausiai nelaukiu transfigūracijos egzamino. Nelabai man sekasi šitas dalykas, vis kur nors susimaunu. Anksčiau ir kerėjimas sunkiai sekėsi, bet ilgainiui įsivažiavau ir nebedarau žioplų klaidų. Bet kažką paversti į kitą daiktą, arba, dar blogiau, save į kažką paversti man nėra taip lengva, - pradėjo atvirauti mergaitė. - Labiausiai laukiu herbologijos egzamino. Neturėtų būti sudėtingas.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #71 Prieš 1 metus »
Šis vakaras tiesiog viršijo visus mergaitės lūkesčius. Kas galėtų būti nuostabiau, nei stovyklavimas su draugėmis. Gruodė jautėsi labai laiminga. Smagu buvo ir tai, kad galės pagaliau pailsėti nuo mokslų. Nes pavasarį ėmė itin rimtai kalti.
- Tu groji gitara? - Paklausė Sakuros. Kuri atsinešė instrumentą su savimi.
- Koks ten aliejukas? Iš ko jis? - Pasidomėjo. Tie klausinėjimai. Gruodė nežinojo kodėl, bet jos galvoje gyveno milijonai įvairių klausimų. Ir jų vis daugėdavo.
Su savimi mergaitės atsinešė ir maisto. Elfai prikrovė sumuštinių su sūriu arba dešra. Pyragėlių, moliūgų sulčių. Be to vaisių. Obuolių, bananų, vynuogių. riekelėmis supjaustytų šaltų ir gaivių meliono gabalėlių. Gruodė neįsivaizdavo kur jos dės tiek maisto. Bet Elfai pasistengė tikrai nemažai.
- Aš irgi bijau transfigūracijos. Ir kerėjimo. Ir apsigynimo nuo juodosios magijos. Labiausiai laukiu Astronomijos ir nuodų bei vaistų egzaminų. O tu Sakura?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #72 Prieš 1 metus »
Regis, ne tik Sakura, bet ir jos draugės šiandien buvo puikios nuotaikos, tad baltapūkė nusišypsojo.
- Taip, vasarą išmokau groti ir man labai patiko, - atsakė Gruodei. - Vėliau jums pagrosiu.
Žinoma, kas ją išmokė groti gitara, Sakura nenorėjo pasakoti. Nors prasitarė apie tai Dori. Ir nutuokė, kad ji tikriausiai bus pasakiusi Alanui.
- Oi, aš taip pat bijau transfigūracijos, - tarė Sakura.
Tačiau nuostabus dalykas joje yra profesorius, pridūrė, tačiau tik sau mintyse. Ir dar plačiau nusišypsojo.
- Taip pat bijau apsigynimo nuo juodosios magijos egzamino, - ir vėl prabilo garsiai, šypsena šiek tiek išblėso. - Šios pamokos man nelabai sekasi, jos tokios sunkios... Laukiu, aišku, herbologijos. Ir iš tikrųjų visai laukiu kerėjimo, - susimąstė. - O, čia yra arbatmedis, - ir vėl atsakė Sakura Gruodei. Nudžiugo, nes visada ją aplankydavo laimė, kai kas nors pasidomėdavo eteriniais aliejais. - Imk, pauostyk, - padavė buteliuką mergaitei. - Šiaip jau nėra kažkuo ypatingas kvapas, bet labai gerai atbaido visokius vabzdžius.
Šešiolikmetė susigundė ką nors suvalgyti. Žinoma, įprastai tai būtų buvę vaisiai. Tačiau kodėl nesuvalgius sumuštinio? Juk nuo vieno ji tikrai nenumirs. Tad paėmė sumuštinį su sūriu ir atsikando.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #73 Prieš 1 metus »
Varniukėms dalinantis mintimis apie mėgstamiausias ir nemėgstamiausias pamokas, Nelanna susimąstė. Draugių įvardintos pamokos ne ką tesiskyrė nuo jos pačios mėgiamų. Ji jau buvo pagalvojusi apie tai anksčiau, bet dar kartą prisiminė, kad nenuostabu, jog jos taip susidraugavo - panašūs mėgstami ir nemėgstami dalykai, dėstomi Hogvartse, tikrai nebuvo vieninteliai, kurie vienijo šias mergaites. Va štai ir Gruodė, kaip ir Nelanna anksčiau, susidomėjo Sakuros atsineštu eteriniu aliejumi buteliuke.
- Kaip nuostabu! - džiaugėsi Nelanna, kai Sakura papasakojo apie arbatmedžio eterinį aliejų. - Atrodo, kad kiekvienam gyvenimo atvejui galima pritaikyti po eterinį aliejų ir gauti iš jo naudos! Tikra magija. Augalų magija! Tikriausiai beveik tas pats, ką galime pasiekti išvirę magišką eliksyrą.
Sakura perėjo prie maisto. Tad ir Nelanna apžiūrėjo, ką atsinešė Gruodė. Namų elfai šį kartą neblogai pasistengė. Paėmusi nemažą vynuogių kekę, varniukė pasimėgaudama ėmė jas skanauti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Stovyklavimui skirta pakrantė
« Atsakymas #74 Prieš 1 metus »
- Atrodo, kad mums visoms nelabai sekasi kerėti verčiantys dalykai. Gal reiktų kada trise pasimokyti? Pamatytume gal ką kuri daro ne taip. Ir šiaip manau būtų smagu kartu mokytis. - Svarbiausia Gruodei atrodė tai, kad nei viena nepradėtų juoktis, jei kuriai nesisektų kokie kerai.
Varniukė paėmė iš lėkštės obuolį. Norėjosi kažko saldaus.
- Kodėl pasirinkai būtent gitarą? - Paklausė. Mergaitė labai norėjo išgirsti kaip draugė skambina.
Įkvėpus aliejuko dvelksmo kvapas priminė kažkokius vaistus. Kokį nors tepaliuką. Ji atidavė buteliuką Sakurai.
Gruodei patiko klausytis kaip kalbėjo Nelanna. Augalų magija. Tikrai. Ir ne visada magiškiems dalykams reikia lazdelės. Pamanė.
- Tikrai. Žinot, man visai įdomu kaip žmonės suprato koks augalas nuo ko padeda. Tikriausiai reikėjo ilgai bandyti. Gal net stebėti gyvūnus, kad išmoktų kokie augalai tinkami naudoti.