0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Kaip Oliveris ir galvojo, Sevirina nepradėjo tyčiotis. Tai kiek nuramino. Gal išties nuotaikai visai suprastėjus galės su ja pasikalbėti? Sunku patikėti, kad galbūt rado draugę, bet, regis, buvo būtent taip.
- Ne visi mėgsta piešti. Kai kuriems tai nuobodu, - liūdnokai ištarė berniukas. Labiausiai turėjo omenyje brolį dvynį, bet apie jį neužsiminė. Sevirinai turbūt geriau per daug nepasakoti apie didelę šeimą. Tiesa, jos žodžiai apie tėtį pradžiugino. Taip, Oliveris galvojo tą patį. Jam tikrai pasisekė. Jo tėtis ir mama yra patys geriausi. Taigi jis nedrąsiai nusišypsojo ir linktelėjo.
- Ačiū, - kiek sutrikęs sumurmėjo, kai Sevirina pasakė, kad jis gali į ją kreiptis. Ši mergaitė tikrai buvo draugiška. Kaip ir Leticija. Galvoje sukrutėjo klausimas, ar ir ji Eliotui atrodytų nuobodi, bet pasistengė apie tai per daug negalvoti. Jam pačiam Džefas irgi nelabai patiko. Jau norėjo paklausti Sevirinos, ar jį pažįsta, bet ji pasakė norinti eiti. Oliveris neprieštaravo ir dargi pagalvojo, kad galbūt vienam geriau seksis užbaigti akis. Taigi linktelėjo ir jai nueinant pamojavo. Dar kurį laiką susikaupęs dailino piešinį, bet galiausiai teko susikišti jį į kuprinę. Rezultatas visai netenkino, kas vertė ir toliau galvoti, kad jis yra visiškai nevykęs dailininkas. Stengdamasis per daug nesigraužti ir savęs nepeikti berniukas susidėjo visus daiktus ir patraukė pilies link.