0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Santa Sadowska

Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
 Neilgai rudaplaukė pagulėjo ramiai, vienatvėje. Vilkolakės uoslę sudirgino naujas kvapas, susikoncentravusi pajuto, kad tai žmogus, tik negalėtų pasakyti nei to žmogaus lyties nei amžiaus. Santa stengėsi nekreipti dėmesio į tai. Ėjo, tegul ir eina sau, gal mokinys koks pagalvojo Marcelė ir tęsė savo veiklą - mėgavosi pavasariška saulute, kuri atrodo šildė ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, paprasčiau tariant mergina patyrė į kaifą panašų jausmą.
 Nežinia kiek laiko praėjo - minutė, penkios, pusvalandis, o gal valanda, bet jaunuolė vis vien jautė tą patį kvapą. Lyg žmogus stebi ją iš šalies. - Žinau, kad esi kažkur šalia. Irgi atėjai pasimėgauti saulute? - Prakalbo pirmoji. Jos visiškai neerzino nepažįstamojo ar nepažįstamosios buvimas šalia, mat ir pati Marcė labiau mėgo būti žmonių apsuptyje. Jei galėtų su visais, visais, visais kas jai rūpi imtų ir apsigyventų kur nors miške, nuosavam namelyje, kuris įsilietų į gamtos peizažą.
 

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
  Garbanei besidžiaugiant jos skruostus kutenančia saulute išgirdo mielą rudaplaukės balsą. Nusuko savąjį veidelį nuo šviesos ir pažvelgė į merginą.
- Esu, tikrai esu, - šiek tiek sutrikusi prakalbo Melisa. Iš kur ji žino, jog aš čia? Atėjau lyg ir tyliai. Na, nesvarbu...- Na, taip, atėjau pasimėgauti šia nuostabia saulute,- sukikeno.
  O tada vėl stojo tyla, tačiau ją greit nutraukė raudonplaukė.
- Iš kur tu? Niekada nesu tavęs čia mačiusi.
  Smaragdinės akys tyrinėjo šalimais gulinčią rudaplaukę, tačiau nematė nieko neįprasto. O tikėjausi. Liūdna šypsena paliko Melisos lūpas. Ši nebuvo iš tų žmonių, kurie labai mėgo kitų draugiją, tačiau nebuvo ir visiška atsiskyrėlė. Jai tiesiog patikdavo būti vienai. Tačiau dabar buvo nusprendusi susirasti savo kelionės kompanionę, todėl nutarė susipažinti su šia žavia mergina.
- Melisa, - ištarė.- Esu Melisa Keyes, o tu?
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Santa Marcelė Sadowska - de la Garza

Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
 Santa šyptelėjo, supratusi jog neklydo. - Turiu puikią klausą ir nuojautą. - Nusprendė nuslėpti savo antgamtiškumą bent kuriam laikui. Merginos kikenimas privertė žvilgtelėti į mergina. Pirmiausiai žvilgsnis užkliuvo už raudonų, garbanotų plaukų, tada žaliaakė žvilgtelėjo tiesiai į smaragdines akis. Jos buvo užburiančios. Ne kitaip.
 - Aš mokiausi Biobetonse. O šiuo metu dirbu Kiauliasodyje, Šerno galvoje padavėja. O šiaip esu nuotykių ieškotoja. - Atskleidė jaunuolė ir atsisėdo akimis toliau tyrinėdama naująją bičiulę. Tai buvo paprasta mergina, kuri iš klausimo suprantant mokėsi Hogvartse. Tačiau iš veido bruožų matėsi, kad ji jau nebe mokinukė.
 - O. Aš Santa. - Ištarė. - Santa Marcelė Desmet. - Nusišypsojo 24-metė. - Malonu susipažinti, Melisa.

((RPG nutrauktas))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Santa Marcelė Desmet »

*

Neprisijungęs Yura Natayaki

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • keep calm and try you best
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
Yura išėjo į kiemą. Žiema jau ėjo į pabaigą ir pavasarinė saulutė šildė žemę, iš kurios neskubėdamos kalėsi pirmosios žibutės. Mergaitė ėjo lėtai nuolatos dairydamasi. Saulė, gėlės, paukščiai... Yura užpuolė netikėta laimės banga ir pirmakursė pasileido bėgti. Galiausiai pribėgo skardį, gan grkščiai nučiuožė jo smėliu, bet gale pargriuvo ir išsipurvino. Atsistojusi garsiai nusijuokė ir nusipurtė smėlį nuo savo mėgstamo žalio megztinio ir juodų džinsų. Pažvelgė į ežerą. Jis buvo patvinęs nuo tirpstančio sniego, o vanduo buvo labai skaidrus. Yura pašiurpo ir pradėjo gailėtis, kad neapsirengė striukės. Nepaisant to, mergaitė nusiavė batus ir kojines, atsisėdo ant smėlio ir įmerkė kojas į šaltą kaip ledas vandenį. Tai buvo jos mėgstamiausia pavasario veikla. Mergaitę užplūdo palaima. Tikra palaima.
(\__/)
(+'.'+)
(")_(")
This is Bunny. Copy and paste bunny to your signature help him gain world domination.

*

Neprisijungęs Ema Kančaus

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Esu draugiška.
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #34 Prieš 5 metus »


Atėjo kita  Hogvartse šiltas žiemos diena, Ema į lauką išėjo pasivaikščioti ir staiga išgirdo vaikų balsus, ėmė bėgti ir ieškoti tų vaikų. Vis balsas mažėjo ir mažėjo, tad Ema dar vis ieškojo tų vaikų ir staiga pamato statų šlaitą užsibaigiančiu vandeniu. Kažkas už jos nugaros sekė kažkoks iš kito koledžo mokinys, tad Emą ir pastūmė. Ema išsigando ėmė šaukti pagalbos ir kai nusirito nuo šlaito nestipriai susižeidė. Paskui pamato kad atbėga vaikai pagalbos suteikti, Ema pamatė kad ant tų vaikų smėlis ir pagalvojo ar tie  vaikai kurie šaukiasi pagalbos ir nutarė paklausti. Tad Ema ir paklausė:  -Ar jūs tie vaikai kurie šaukiatės pagalbos?
-Taip mes, tie vaikai, kurie šaukiamės pagalbos.- atsakė vaikai. Visi pasiėmė po lazdelę ir ištrūko iš čia. Visi buvo sveiki!


« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Ema Kančaus »
Tad nebijokite manęs.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
Dafydd atėjo iki ežero. Jis matė, kad ten buvo labai nemažai mokinių. Tad tikėjosi, kad pavyks nuklausyti, ką gi jie daro kitaip. Kurį laiką klastuolis vaikščiojo be tikslo. Tačiau galiausiai nutarė prisiartinti prie kažkokios jam nepažįstamos merginos. Klastuolis pamatė, kaip ji kelia ranką į viršų ir skubiai nuleidžia žemyn. Velsietis buvo per toli, kad girdėtų, ką ji sako. Tačiau susidarė įspūdis, kad būtent taip ji išburia skydą. Ketvirtakursis nusprendė pabandyti.
- Protego duo, - negarsiai ištarė jis, pakartodamas ką tik matytą veiksmą. Buvo akivaizdu, kad kerai nesuveikė tinkamai. Tačiau kažkas įvyko. Ir tai jau buvo didelė pažanga. Dafydd buvo patenkintas. Jis buvo tikras, kad dabar sugebės parodyti namų elfams jų vietą. Kadangi klastuolis sužinojo, ko jam reikia, skubiai pasitraukė toliau nuo kitų mokinių. Jis labai nenorėjo ko nors sutikti. Žinojo, kad kai jis to nenori, būtinai su kuo nors susiduria. Tikėjosi, kad bent vienas kartas bus kitoks. Tad keturiolikmetis priėjo prie stataus šlaito. Apačioje matėsi ežero vanduo. Tai buvo paranku, nes Dafydd buvo tikras, kad namų elfai iš ten nepuls - net ir jie nemoka skraidyti.
Deja, klastuolis neįvertino mažųjų puolėjų. Mat pirmasis burtų spindulys atlėkė tiesiai iš ten. Ir, žinoma, pataikė. Dafydd pasijuto tarsi gavęs kuoka per galvą. Kurį laiką jis išstovėjo ant kojų, tačiau netruko suprasti, kad tai per sunku ir neišlaikė pusiausvyros.
Klastuolis ilgokai gulėjo ant drėgnos žolės. Per tą laiką elfai nieko nedarė. Galiausiai velsietis pajuto galįs atsistoti. Vos tai padarė, į jį atlėkė dar vienas spindulys. Laimei, šio pavyko išvengti.
- Protego duo! - skubiai riktelėjo Dafydd, kilstelėjęs ranką į viršų ir nuleisdamas ją žemyn. Skydo nepavyko išburti, tačiau pasirodė, kad namų elfas sutriko. Dafydd patenkintas išsišiepė ir pakartojo burtą. Šį kartą pasisekė geriau. Matėsi, kad skydas netvirtas ir gali bet kada subyrėti, tačiau, atrodo, namų elfui toks uždavinys buvo neįveikiamas. Tad jis skubiai nusileido šlaitu žemyn.
Klastuolis buvo be galo patenkintas. Jis nesitikėjo, kad pavyks taip puikiai atlikti praktinę šios pamokos užduotį. Jis norėjo pažiūrėti, kaip elfas leidžiasi žemyn. Tad nemažu lanku apėjo išburtą skydą ir priėjo prie pat šlaito krašto. Namų elfas jau buvo dingęs. Dafydd, norėdamas pažiūrėti, ar namų elfo tikrai nebesimato, pasilenkė į priekį ir neišlaikė pusiausvyros. Nė nepastebėjo, kaip pradėjo ridentis šlaitu žemyn. Tik po kelių akimirkų pajuto, kad yra vandenyje.
- Kas per... - pradėjo Dafydd. Tačiau vanduo buvo be galo šaltas, tad svarbiausia buvo kuo greičiau išlipti.

*

Paul

Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
Emma nenustebo, kai jos su Camille siauru tuneliu atidundėjusios atsidūrė visai netoli ežero. Ji iš karto apsidairė. Debesys vis dar buvo aptraukę dangų, tačiau nebežaibavo. Mergaitės sėdėjo stataus šlaito papėdėje, už kokių dviejų metrų tyvuliavo vanduo. Priešais jų kojas gulėjo Kažkas, panašus į gyvatės išnarą. Tarsi išgirdusi klastuolės mintis, varnanagė atsisuko į Camille:
-Na, aš manau, kad tas daiktas negyvas. Bet vis dėlto.
Ką gali žinoti, gal po akimirkos pasirodys ir šio daikto savininkė.Ši mintis išsyk nuvedė prie kitos:Įdomu, ar Camille yra šnypštūnė?
Emma nukreipė lazdelę į keistąjį radinį:
-Stupefy.
-Gal eime pasivaikščioti? Manau, šiai dienai nuotykių pakaks.
Mergaitė neketino ilgiau sėdėti, tačiau atsistoti pasirodė gyvas vargas: po kelių bandymų ji tik pačiuožė arčiau vandens. Galų gale Emmai pavyko atsistoti. Tikriausiai žiemą čia smagu pasivažinėti nuo jo.
-Eime?

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
- Nemanai?
Dar kart paklausė Cami savo naujos draugės. Dangus buvo apsiniaukęs, bet lietaus nebuvo. Mergaite tai džiugino. Klastuolė pažiūrėjo į mišką už jos. Ne norėjosi ten grįžti atgal, bet kas žino dar septyni metai šitoj mokykloj dar ne kart pabus tam tamsiam ir klastingame miške. Veliau Cornet atsisuko į Emma ir žiūrėjo į juos visus veiksmus.
Ežeras atrodė nuostabiai. Tada pirmakursė pamanė pasiūlyti varnanagei susitikti čia tik žiemą. Būtu labai smagu kartu paleisti laiką be nuotykių. Nors Hogvartsas vieta kur tavęs laukia nuotykiai, net jeigu tu to nenori.
Lengvas vėjas pūtė mergaitėm į veidus:
- Tuoj ateinu,- nusišypsojo rudaplaukei ir nužingsniavo su ją.
 Po minutėlės iš Millos burnos išlėkė dar vieni žodžiai:
- Gal norėsi žiema susitikti čia ir pačiužinėti?
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
-Žinoma, būtų puiku,- lėtai ištarė Emma. Jos mintys klajojo po šios dienos nuotykius. - Kaip manai, ar kiekvieną kartą įžengus į Uždraustąjį mišką mums nutiks kas nors panašaus?
Jai tariant šiuos žodžius ir tarsi atsakydamas į varnanagės klausimą iš miško pasigirdo šiurpus stūgsmas. Kas ten buvo? Mergaitė pradėjo kiek greičiau eiti, stengdamasi atidžiau dėti kojas ir tuo pačiu metu nepaleisti iš rankų knygos ir lazdelės, kurių Emma sugebėjo nepamesti per keistus šios dienos įvykius.
Pirmakursėms iš kairės tyvuliavo ežeras, o dešinėje stūksojo status šlaitas, prie kurio jos ir atsirado. Taaip, žiemą čia dar susitiksim.
Varnanagė pasisuko į klastuolę:
-Man prieš kelias minutes kilo toks klausimas: ar esi šnypštūnė? Žinau, ne koks klausimas, tačiau nežinau net apie ką kalbėtis. O nuotykių nenoriu net prisiminti. Vis dėlto jų neišvengsi.
Emma pasistengė nutaisyti laimingesnę išraišką. Juk viskas, atrodo, baigėsi gerai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #39 Prieš 4 metus »
Camilla labai apsidžiaugė, kad mergaitė sutiko susitikti kitą žiemą čia:
- Na manau, kad nuotykiu neįmanoma išvengti Hogvartse.
Mergaitė nusijuokė ir toliau ėjo šalia stataus šlaito. Bet iš miško pasigirdo keistas garsas. Bet į jį Cami net nereagavo. Jau eidamos link Hogvartso mergaitė atsakė į Shade klausimą:
- Ne aš neesu šnypštūnė, bet norėčiau išmokti?
Klastuolė eidama į priekį visą kelią žiūrėjo į žolę. Pilis jau artėjo. Mergina atsisuko į varnanage ir tarė:
- Na manau mums reikia jau atsisveikinti,- pakankamai liūdnu balsu tarė.- Tai tada iki...
Šviesiaplaukė nusisuko ir patraukė link mokyklos. Mosuodama ranką savo draugei. Jau buvus viduje mergina nusipurtė nuo visų šakų kurios buvo įlindusios į mergaitės plaukus.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #40 Prieš 4 metus »
-Iki...- Emma laikė iškėlusi ranką tol, kol Camille įėjo į pilį.
Pati varnanagė dar grįžo prie šlaito, nes matė, kad tamsūs audros debesys jau sklaidosi. Mergaitė atsisėdo amt žolės, iš jos vietos puikiai matėsi lygutėlis ežero paviršius. Pagaliau ramybė... Pirmakursė tikėjosi pamatyti saulėlydį. Deja, nespėjus visiškai prasigiedryti dangų užtraukė dar niūresni debesys. Iš šių ketino pasirodyti ne tik žaibai, bet ir smarkus lietus.
Po kelių minučių iš dangaus ėmė kristi stambūs lietaus lašai. Bet Emma jų nelaukė- jau skuodė pilies link, nepamiršdama lazdelės bei knygos. Nenoriu jokių nutikimų šiandien, man jau užtenka ir priešiškai nusiteikusios  buveinės ažuole, paslaptingos proskynos bei siauro tunelio.
Vis dėlto varnanagė šį kartą nespėjo išsisukti- paslydo ir įkrito į jau spėjusią susidaryti balutę.To dar betrūko! Emma nieko nelaukusi atsistojo, susigraibė daiktus ir nulėkė į pilį.

*

ShadyRa

Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #41 Prieš 4 metus »
  Lauke tvyrojo gal dešimties, gal penkiolikos laipsnių šaltis. Sniegas, protarpiais virtęs ledu, buvo nuklojęs visą matomą žemės plotą. Nuo pilies smulkesni, ne suaugusių, o mokinių žingsniai buvo matyti tik kartas nuo karto. Dažnai lankomas takelis susidarė tik einant šiltnamių link. Tačiau šiandien ryškiai matėsi dar vienos pėdos, vedančios ežero pakrantės link. Vienuolikmečio Desiderijaus žingsniai. Vaikinui antalop nebuvo šalta. Jis dievino žiemą. Na ir kas, kad kiaurai sušlapdavo batai, prisipildę sniego? Na ir kas, kad paskutinę žieminę striukę išmetė dar būdamas devynerių? Šaltis buvo jo draugas.
  Aeronas stovėjo ant šlaito ir žiūrėjo kažkur į tolį. Jis tiesiog mėgavosi diena, kai niekas jam negadina nervų. Eilinė, nauja diena be užknisančios motinos, bjauraus Piterio (net patėviu liežuvis nepasisuko jo pavadinti, kas galėjo pagalvoti, kad šis pilnai pritars Melodei ir laikys jį mergaite?), pasipūtusios Astridos ir pastoviai ausines dėvinčio Viktoro, kuris galbūt vienintelis būtų palaikęs jaunesnį "brolį". Tačiau visa šeima buvo nusisukusi nuo jo. Na ir velniop, jie man nebe šeima, o Aberdynas man nebe namai šią akimirką pirmakursis norėjo išsitraukti cigaretę arba telefoną ir numalšinti savo beprasidedantį pyktį. Deja, abiejų dalykų neturėjo. Cigaretės liko pas Piterį, Aberdyne, o telefonas... Tas sušiktas samsungas neveikė šioje velnio neštoje ir pamestoje pilyje. Argi ne nuostabus derinys, ką? Aeronas giliai įkvėpė ir iškvėpė. Nusiramink net negirdėjo artėjančio žmogaus žingsnių.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #42 Prieš 4 metus »
Buvo be proto šalta. Juk žiema, ko daugiau tikėtis šyptelėjo Gerda ir šilčiau susisupo į šaliką. Kodėl aš iš vis išėjau į lauką? susimąstė mergina. Aplink nebuvo nė vieno žmogaus. Staiga varniukė pamatė vienus pėdsakus, kurie rodė, kad kažkoks žmogus visai neseniai čia praėjo. Pirmakursė nusprendė jais pasekti. Pėdsakai vedė link ežero. Iš lėto žengdama vienuolikmetė pastebėjo, kad ant stataus šlaito stovi jaunas, panašaus amžiaus vaikinas garbanotais juodais plaukais. Gerda priėjo arčiau vaikino, bet, regis, jis jos nepastebėjo.
- Sveikas,- varnė tarė tyliai, kad neišgąsdintų juodaplaukio. - Ar galiu pastovėti šalia?
Mergina meiliai nusišypsojo.
- Gal norėtum saldainių?- paklausė Gerda. - Deja, turiu tik žiobariškų. Ar tiks?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Gerda Marqeen »
I'm more than a man, I'm a god

*

ShadyRa

Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #43 Prieš 4 metus »
  Bandydamas nurimti, Shawnensis susimąstė apie žiobarų pasaulį. Žinoma, buvo laimingas, kad pabėgo iš ten, tačiau jam labai trūko muzikos ir socialinių tinklų. Telefonas nuo pat rugsėjo pirmos gulėjo krepšyje, o tai reiškė, kad jau ketvirtą mėnesį švilpis nenaudoja telefono. Keista, tie trys mėnesiai praėjo gan greit. Likę šeši turbūt praeis taip pat nepastebimai. O tada jau Aeronas nežinos kur keliauti.
  Išgirstas balsas neišgąsdino vaikio. Namuose ne kartą panašiai elgdavosi Astrida - tyliai prieidavo ir pradėdavo klykt be priežasties. Būtent dėl jos Desiderijus nekentė jaunesnių vaikų. O juk ir pats, gimęs gruodžio 31 dieną 23:59, likus vos pusei minutės iki naujųjų, yra jauniausias vaikas savo amžiaus grupėje. - Labas. - Atsisuko į kaštonplaukę. Pyktis buvo atslūgęs, tad juodaplaukio atsakyme nesigirdėjo nei pagiežos, nei nepagarbos. - Kaip nori. - Vėl nusisuko ir pažvelgė į horizontą. Jeigu nekreips į ją per daug dėmesio, gal neteks bendrauti? Vaikinas nugara juto, kad toji, varno nago uniformą dėvinčioji šypsosi.
  - Žiobariški saldainiai? Tu juos atsitempei į Hogvartsą? - Nuoširdžiai nusijuokė, gal net pirmą kart gyvenime.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Status šlaitas, užsibaigiantis vandeniu
« Atsakymas #44 Prieš 4 metus »
Gerda atsistojo už, jos nuomone, pirmakursio. Ji džiaugėsi, kad jaunuolis prajuko,  juk prieš tai atrodė toks niūrus. Mergina ištraukė iš kišenės keletą šokoladinių saldainių su karamele ir ištiesusi delną maloniai pasiūlė saldumynų.
- Mes dar nesusipažinome. Aš Gerda, pirmakursė iš Varno Nago. O kuo tu vardu ir iš kokio koledžo esi?
Varno Nago mokinė pradėjo iš visos širdies mylėti savo storą, vilnonį šaliką. Jis ją saugojo nuo žiemiškų vėjo gūsių.
- Ar tau nešalta?- nustebo Gerda pamačiusi šalia savęs stovintį jaunuolį visiškai nedrebantį dėl šalčio.
- Ar lauki atostogų? Ką per jas veiksi?- pasipylė klausimai iš Gerdos lūpų. – Atsiprašau, kad tiek daug klausinėju, tiesiog... esu žiobarų kilmės, ir nieko nežinau apie gyvenimą Hogvartse ir išvis Magiškąjį Pasaulį, todėl nesupyk, jei kartas nuo karto paklausiu tokių keistų, net, atrodo, elementarių, klausimų, gerai?
I'm more than a man, I'm a god