2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 188
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Ar aš jau meteorite? - šovė pirmoji mintis merginai į galvą. Ji apsidairė ir netoliese pamatė kažkokį jai gyvenime dar nematytą dangaus kūną. Jo paviršius buvo išraustas įvairių duobelių, o kai kur buvo ir iškilimų. Dydžio buvo su Alisa.
Faun lyg nusiyrė per orą mosikuodama rankomis arčiau jo. Ji ištiesė ranką ir pirštelio galu palietė meteorito paviršių. Jis buvo šaltas lyg ledas, o konsistencija priminė grublėtą, kietą marmurą. Nedrąsiai kojomis palietė paviršių. Išsitiesė. Ji dabar stovėjo ant dangaus kūno išskėstomis į šonus rankomis, kad nenukristų, mat šis meteoritas buvo netvarkingos kamuoliuko formos.
Netikėtai švilpės koja slystelėjo ir įmirko į keistą masę. Tai buvo lyg koks pilkas molis ar smegduobė. Vargais negalais ištraukė koją ir nušoko nuo meteorito.
Alisa jautėsi labai keistai. Ji lyg ir ant kažko stovėjo, kažkas ją laikė, bet nejautė jokio paviršiaus po kojomis. Aplinkui tik keista juoduma, o ji stovi ore ir nardo po visatą. Kažin ar galėčiau aš nukristi į apačią? - pamanė mergina, bet to nebandė padaryti.
Faun dar kartą atidžiai apžiūrėjo meteoritą. O kas čia? - pamanė ji pastebėjusi kažkokį keistą sidabrinį daiktą. Ji priėjo arčiau apžiūrėti jo.
 

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • VII kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 123
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Ji atsirado šviesioje planetoje. Paviršius buvo žydras, o visur buvo pilna vandens. Keletą kalvų, ypatingas žvaigždžių spindėjimas, juodas nakties skliautas, vėsuma. Šaltiniai, natūralūs fontanai, nuostabūs spalvoti akmenukai, vešli mėlyna žolė. Ypač pozityvi nuotaika. Bet ją gadino viena mergaitė su švilpynės uniforma. Pagal išvaizdą, tai mėlyni plaukai, keistos akys ir žemas ūgis čia nuostabiai tiko, bet tik ne nuotaika. Įprasta bjauraus ryto nuotaika čia viską gadino. Nusprendusi tiesiog pasivaikščiot ji aptiko keistą lyg ir centrą. Viskas augo, tekėjo link jo. Visos kalvos buvo pasisukusios smailumu į ją. Švilpė pasuko pažiūrėt, kas vis dėl to ten yra. Priėjusi arčiau, pamatė kažką, labai spindinčio, labai švytinčio. Paėjus dar arčiau pasimatė kažkas išskirtinai violetinio. O paėjus taip, arti, kaip tik galima pasimatė, nuostabi, didžiulė gėlė plačiais žiedlapiais ir plačiu lapu ant žemės...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Šerė Bridon »

u were my cup of tea, but I drink champagne now

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 652
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Luna stebėjo artėjantį meteoritą,kai staiga išgirdo spiegimą. Iš pradžių pamanė,kad tai ji pati klykia,bet atsisukusi išvydo mažą mergaitę. Ji klūpėjo ant žemės ir verkė. Kaip ankščiau jos nepastebėjau?  Jos oda buvo sidabrinė ir žėrėjo, o banguoti ilgi plaukai traukė varnanagės dėmesį. Nors raudoni plaukai Lunai niekada nepatiko,tačiau šios mergaitės plaukai buvo kitokie. Atrodė, jog jos plaukai tarsi ugnis, kurie bangavo primindami liepsnas. Mėlynakė norėjo sušukti ir liepti jai trauktis, sprukti iš čia, bet žinojo,kad meteoritas trenksis į šią planetą ir ji negalės išsigelbėti. Be to tai te buvo vizija, ji negalėjo nieko padaryti ir tai Luną erzino. Netrukus ši planeta bus sunaikinta, o ji bejėgė. Juodaplaukė išgirdo balsus. Aplinkui nieko nebuvo, tik ji ir ta mergaitė, bet po kelių akimirkų išvydo atbėgančius kitus šios planetos gyventojus. Jie šaukė mergaitei, tačiau ši nejudėjo. Ji tik verkė susigūžusi. Bėkit iš čia... Jie pribėgo prie mergaitės ir paėmę ją ant rankų, pasuko atgal, tačiau jiems nespėjus nutolti nuo šios vietos, žemę sudrebino stiprus smūgis. Luna jautė, kaip žemė esanti po ja ima aižėti lyg stiklas. Viskas aplinkui paniro į dulkių debesį. Mėlynakė dairėsi ieškodama mergaitės ir jos artimųjų, tačiau aplinkui nieko nematė. Luna nekreipė dėmesio į aižėjančią žemę, kai staiga ji pati ėmė kristi. Žemė po jos kojomis atsivėrė. Varnanagė pradėjo blaškytis, kai viskas staiga pranyko. Ji grįžo į klasę. Luna kelis kartus giliai įkvėpė ir nudelbė akis į užrašus. Nenoromis paėmusi rašiklį aprašė viską ką matė. Šią viziją ji ilgai prisimins. Padėjusi rašiklį ant stalo, Luna laukė kada baigsis pamoka. Norėjo kuo greičiau prasiblaškyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Luna Gardner »
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Beatrich Madison

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Buvo ankstyvas rytas, kai Beatrich atsikėlė. Jos šiandien laukė dar viena pamoka. Astronomija. Beatrich visada išeina pusvalandžiu ankščiau iš kamabrio, nes ji niekada neranda reikiamų kabinetų. Todėl ir dabar buvo neišimtis. Ji atsikėlus ir apsirengus pagaliau išėjo. Astronomijos kabinetą ji rado tikrai gan greitai. Įėjus į klasę pasisveikino su mokytoja ir atsisėdo į suolą. Kai nuskambėjo skambutis į pamoką, mokytoja pradėjo vesti pamoką. Beatrich šios pamokos nelabai ir klausėsi, nes jai nebuvo labai įdomu. Ji labai laukė praktinės užduoties. Po ilgos kalbos su mokiniais pagaliau atėjo laikas praktinėm užduotim. Mokytojai paaiškinus užduotį, ji ją pradėjo. Beatrich išgėrė eliksyro, bet nieko nebuvo.
Hmm, keista, gal per mažai išgėriau”- pagalvojo ji. Ir išgėrė daugiau. Ir staiga.. viskas aptemo.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • VII kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 123
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
O. Linksma. Gėlytė. Tai ką man dabar daryt? Nuskint? O kuom ji tokia ypatinga? Aš tokią galiu nusiskint? Nu varyk, sugriauk planetą. Taigi tu čia mintimis. O, gaila... dėja... noriu tokios gėlės. Okė, keliaujam toliau... šokinėdama per upelius ji pasitraukė nuo keistos gėlytės. Toliau paėjėjus nieko gero ir įdomaus nebuvo, tad Šerė užlipo ant gana aukštos (kaip kalvai) kalvos. Iš ten vaizdas buvo iš ties nuostabus. Iš aukščiausio taško akmenys, žolės gana keistai augančios grupelėmis ir visi kiti meteorito aksesuarai sudarė atpalaiduojantį vaizdą. Piešinį. Viską sudėjus kartu buvo galima pamatyti tą pačią ypatingą gėlę. Jos siluetą. Figūrą. Bet mūsiškė mergaitė nieko gero nenorėjo matyti, tai ir nematė. Kai jau vaizdas tirpo, kai buvo likusios vienuolika minučių iki pamokos pabaigos, ji tik tada pastebėjo gėlės siluetą. Sugrįžusi į klasę ji čiupo plunksną ir viską nurašė, ką patyrė ir pamatė. Gal neįdomiai, bet stengėsi. O tai svarbiausia. Pergamentą atnešusi mokytojai ji sugrįžo į savo vietą ir pradėjo laukti. Laukti varpo. baigiau.

u were my cup of tea, but I drink champagne now

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Dylan'as kiek apdujęs sugrįžo į klasę. Švilpis apsidairė, norėdamas įsitikti, kad aplink nesimato jokių vienaragių ar kačių su trimis akimis.
Aprimęs ir permąstęs viską, ką pavyko pastebėti šioje praktikos užduotyje, paėmė į ranką plunksną bei prieš mirkydamas ją į rašalo pilną, naujai atidarytą buteliuką, dar trumpam užsigalvojo. ...Mhm... Kas labiausiai įstrigo galvoje? Tai aišku, triakių kačių būrelis ir violetiniai, blizgantys akmenukai ant takelio, kurie pas mus nukrenta bei vadinami meteoritais.
Švilpis atsiduso. Jis nebuvo tikras, kad parašys ką nors gero. Bet visgi, užduoties pradėjus nevalia numesti, tad pamirkė plunksną į rašalą ir ėmė raityti raides popieriuje.
Citata
Išgėręs šio keisto gėralo,
kvepiančio žemuogėmis, atsiradau planetoje. Vaizdas atrodė it vaizduotės vaisius. Keistos spalvos aplinka visgi priminė pievą. Takelis, ant kurio pavyko pastovėti, buvo rusvas. Ant jo buvę violetiniai, blizgūs akmenys, į mūsų  planetą Žemę atkrenta meteoritų pavidalu. Šie akmenys grublėti, labai blizgantys. Be aplinkos, pavyko pamatyti būrį vienaragių bei lyg tais penkias kates su trimis akimis.
Viliuosi, kad neatrodo, jog visa tai yra mano vaizduotės vaisius. Nors... Gerą vaizduotę turintis burtininkas gal taip ir parašytų. Et, svarbu, kad praktika baigta.
Dylan'as padėjo plunksną šalia lapelio ir užsuko rašalo buteliuką. Jo darbas šioje pamokoje jau buvo baigtas. Tik galvoje užsilikę vaizdiniai priminė keistas kates ir aplinkos spalvas. Švilpis pasitaisė akinius bei lengviau atsikvėpė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dylan Frendlin »

*

Neprisijungęs Sofija Demerian

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Mergaitė koja už kojos žingsniavo į astronomijos pamoką. Rankoje nešėsi maišelį džiovintų obuolių ir iš lėto juos kramsnojo. Sofija šį rytą pabudo kažkokia apdujusi. Bet varnė tiesiog negalėjo praleisti pamokos. Ji klajojo mintyse visą teorinę pamokos dalį ir nedaug trūko, kad pramiegotų ir praktinę. Visa laimė, kad pabudo. Anksčiau net nebuvo pastebėjusi to eliksyro butelaičio ant suolo krašto, o galbūt jo tikrai nebuvo. Mėlynakė atsargiai paėmė paprastą, stiklinį buteliuką ir atkimšo. Jį buvo užpildęs tamsiai raudonas skystis turintis silpną duonos kvapą. Sofija užsimerkė, pirštais užspaudė nosį ir susipylė marmalą sau į burną. Jis buvo šleikščiai saldus, bet tuo pačiu metu kartumas net nudegino liežuvį. Mergaitė kurį laiką dar buvo užsimerkusi ir bandė seilėmis nuplauti šlykštų eliksyro skonį, bet vėliau pasidavė ir atmerkė akis. Klasės nebuvo nei kvapo.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Torė jau anksčiau laukė astronomijos pamokos, tad skubėdama žingsniavo į klasę. Pasisveikino su profesore ir atsisėdo į suolą. Tačiau mokytojai uždavus teorinį klausimą, mergaitė niekaip nesugalvojo atsakymo. Todėl ji tiesiog sėdėjo ir klausė kitų mokinių pasisakymų. Kai galiausiai teorinė pamokos dalis baigėsi, mergaitė atkuto ir paėmė eliksyrą, kuris ramiai stovėjo ant stalo. Stikliniame butelaityje buvo supiltas perlamutrinis, baltas ir gan tirštas eliksyras. Jeigu reiktų su kažkuo palyginti jo spalvą, tai būtų perlas. Kvapo šis eliksyras neturėjo, o skonį teko išsiaiškinti pačiai varniukei. Ji pasiėmė eliksyrą, atsigėrė ir prarijo gurkšnį. Konkretaus skonio nebuvo, bet visą gerklę užgniaužė šaltis. Mergaitė greitai grąžino eliksyrą į vietą ant stalo ir užsimerkė. Kurį laiką buvo užsimerkusi, bet kvapas aplinkui pasikeitė. Jis buvo visai kitoks nei klasėje, todėl varniukė atsargiai atmerkė akis.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Sofija Demerian

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
Nors dar jautė šlykštų skonį savo burnoje, mergaitė dėl to nebesijaudino. Šiuo metu mergaitė vis dar sėdėjo, bet ne ant klasėje esančios kėdės, o ant keistoko raityto suolelio, nedideliame, tamsiame sodelyje. Iš tokio eliksyro nieko daugiau nesitikėjo. Sofija atsistojo ir nusibraukė neegzistuojančias dulkes sau nuo sijono. Iš lėto pradėjo eiti ir žvalgytis aplinkui. Netoliese augo neaiškus vaismedis ant kurio kabojo arbūzų dydžio vaisius. Kad ir kaip būtų mėgusi vaisius, šio, Sofi visai nenorėjo paragauti. Kiek nustebo kai lyg iš niekur, prie medžio atslinko aukšta būtybė ir atkando vaisiaus nors net nenuskynė jo nuo medžio. Mergaitė nedrąsiai priėjo prie padaro ir prakalbo, tikėdamasi, kad šis ją supras:
- Atleiskit, kur aš esu? Ir kas esate jūs? Ir taip pat kokį vaisių čia valgote?- apibėrė klausimais. Mėlynos varniukės akys nukrypo link prakąsto kamuolio. Iš jo varvėjo tirštas, tamsiai raudonas skystis. Mergaitė vos neapsivėmė, negi tai tas pats skystis kokį ji gėrė pamokoje?
- Esi Marmagnų planetoje,- prakalbo būtybė smailomis ausimis. Ji buvo plika, sparnuota, o jos oda buvo tamsiai mėlyna. Kažkodėl, ji žiūrėjo į varnę kaip į kokią padugnę,- Tau kyla klausimas kas aš esu? Kaip tu drįsti? Ir jūsų kvailybei norėčiau pasakyti, kad čia kraujavaisis. O dabar prašau dingt man iš akių,- klykavo aukštu balsu. Mergaitė tiriamai dar kart apžiūrėjo vaisių. Kraujavaisis? Kas per kvailystė. Sof kuo greičiau nužingsniavo tolyn nuo būtybės, kuri taip ir nepasisakė kas tokia esanti. Aplinkui malėsi visai panašios žmogystos ir visur augo tie medžiai. Mergaitė daugiau nebenorėjo čia praleisti nei vienos sekundės, bet niekaip negalėjo grįžti. Taip ir vaikščiojo po keistąjį pasaulį, kol po kokių penkiolikos minučių jai pradėjo baisiai svaigti galva. Mėlynakė vėl užsimerkė, o kai atmerkė akis aplinkui vėl pamatė astronomijos klasę.
I’m broken, do you hear me?

Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
 Pasišlykštėjusi savo pačios krauju, sumišusiu su eliksyru, Jasmina pasiėmė lazdelę ir ja rodydama ten, kur maždaug turėjo būti visas tas brudas, sumurmėjo valymo burtažodį. Nosies jau nebekuteno tas šlykštokas eliksyro dvokas, (atsiprašau von Sjuardo, bet ši profesorė neaišku ką pakišo) tad ketvirtakursė nusprendė, kad kaip ir viskas apsitvarkė. Bent truputį. Iš uniformos kišenės išsitraukė žiobarišką pleistrą (nesvarbu, kad žiobariškas, bet paruoštas jau seniai) ir nulipinusi klijus saugantį popieriuką, prilipino maždaug ten, kur jautė skausmą ir tekantį kraują. Po pamokos žadėjo nueiti į ligoninės sparną, kad bent jau sužinotų kokia situacija.
 Be eliksyro neatliksi užduoties, be lanzdelės napsiginsi nuo burtų, tad teko pasakyti, kad buteliukas sudužo. Iš kažkur gavo dar vieną, padėkojus atsargiai atkimšo. Klausimo kar vykdys užduotį nebebuvo - nori nenori, reikia.
 Pagaliau galėjo susikaupti ir įsigilinti į užduotį. Pauostė eliksyrą - lygiai toks pats kvapas kaip ir išpiltojo, greičiausiai nieks nepabandė apgauti. Gurkštelėjo iš pradžių mažiuką gurkšniuką, lyg norėdama įsitikinti, bet skonis buvo paprasto vandens. Kaip gali taip smirdėti ir būti beskonis? Nelaukus daugiau nei sekundės (ir taip greičiausiai atsibus paskutinė) vienu gurkšniu išgėrė likusį skystį. Po pors sekundžių gerklę pervėrė karštis, rodės, kad dega. Kuo skubiau padėjo stiklinį butelaitį ant stalo, iš skausmo sugniaužė kumščius. Kaktą išpylė prakaitas. Tada lyg atsiskyrė nuo kūno. Jautė, kaip nežinia kokių galių valdoma, kilo į viršų. Į dangų. Lyg būtų buvus nebegyva. Bet deja, šioje žemėje Jasminai Dianai Amnetai dar buvo lemta pasilikti. Kojos palietė tvirtą pagrindą. Karštis dingo iškat, o oras buvo gan šaltas, taip priversdamas mokinę pašiurpti. Na va. Atkeliavau.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 188
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Alisa apžiūrėjo tą sidabrinį daiktelį. Tai buvo kažkoks sagę primenantis dalykas. Priskridusi arčiau ji paėmė jį į ranką. Gal man jį pasiimti ir parodyti mokytojai? - pagalvojo ji ir įsikišo jį į kišenę. Kadangi dar buvo likę laiko Alisa tiesiog ieškojo kažko meteorito paviršiuje. Gal dar kažką panašaus rasiu? - pagalvojo ir su ta mintimi jos akys užkliuvo už kažkokio panašaus dalyko, tik bronzinės spalvos. Ji priėjo arčiau ir jau kėlė nuo žemės paviršiaus kai visas vaizdas pradėjo blukti. Alisa užsimerkė, o tada netrukus atsimerkė ir jau buvo atsidūrusi klasėje.
Šeštakursė pačiupinėjo savo kišenę. Tas daiktelis vis dar ten buvo. Na, pirmiau padarysiu rašto užduotį. Paėmusi plunksną pradėjo rašyti ant pergamento:
Citata
Nusikėlusi į meteoritą jaučiausi lyg skraidyčiau po galaktiką. Galėjau net atsistoti ant jo.
Meteorito paviršius buvo šaltas ir grublėtas, bei labai kietas. Vienoje vietoje meteorito paviršiuje buvo keista molį primenanti duobutė, į kurią įklimpus kojai sunku ištraukti. Taip pat radau kažkokius sagę primenančius keistus daikčiukus. Vienas iš jų sidabro, o kitas bronzos spalvos.
Gale padėjusi tašką Faun atsistojo iš savo vietos ir nužingsniavo prie profesorės stalo:
- Profesore, aš meteorite radau šitą keistą daiktą, gal galėtumėte pasakyti kas tai? Žinoma jeigu žinote, - švilpė išsitraukė iš kišenės sidabrinį daikčiuką.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Atsimerkusi galėjo patvirtinti, kad išgerto eliksyro spalva buvo visai kaip perlo. Torė stovėjo ant tamsios, pilkos žemės. Dar keliolika žingsnių į visas puses vaizdas liko toks pat, bet pradėjus eiti ir nutolus nuo pradinės vietos, iš visų pusių palyginti nedidelę salą supo vanduo. O gal geriau pavadinti skystis. Jo spalva buvo panašį į perlo, bet skystis vis tiek buvo visiškai skaidrus. Žaliaakė pastebėjo, kad virš vandens visiškai tuščia, o po juo, jau net nuo kranto galėjo pastebėti, virė gyvenimas. Kad ir kaip nenorėjo tenai nerti, bet šį kartą rizikavo. Nusiėmė batus ir padėjo ant kranto. Ant kranto paliko ir apsiaustą. Tada, basomis kojomis, atsargiai įbrido, tačiau dugno nesiekė net prie pat kranto. Ji skendo vis gilyn ir gilyn. Mergaitei net nusibodo leistis, žinoma, didžiausią nuostabą kėlė tai, kad pirmakursė galėjo laisvai kvėpuoti. Galiausiai, pasiekus dugną, Torė apsižvalgė. Meteorito gyventojai, nors ir gyveno telkinio gilumoje, buvo įkūrę didžiulį miestą. Keisti pastatai tiesėsi beveik iki pat dangaus, o vaikščiojantys padarai turėjo uodegas, panašias į undinių, ir spygliuotas ausis. Mergaitė dar kurį laiką žvalgėsi ir karts nuo karto pajusdavo smalsius čiabuvių žvilgsnius. Vis dėlto, varniukė suprato, kad ilgiau delsti nebegalima. Ji pradėjo irtis link paviršiaus, nes juk reikėjo pasiimti batus ir apsiaustą. Vos išnirus iš telkinio, visas vanduo nubėgo nuo jos ir paliko mergaitę visiškai sausą. Apsiovusi batus, Torė dar spėjo apžiūrėti dangų, o po to, galingos jėgos traukiama, grįžo į klasę.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 271
  • Taškai: 3
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
  Beveik visą teorijos dalį Morganai prasnaudus ji susiėmė per praktikos, o išgirdusi mokytojos užduotį ji tik pavartė akis ir pačiupo eliksyrą. Akimirką pažvelgusi į tyvuliuojantį skystį jame, gal kokie nuodai, o tada atsidarė ir greitai gurkštelėjo. Nieko nepajutusi raudonplaukė suabejojo, ar tik ne per mažai išgėrė? Žadėjo jau antrą sykį paragauti beskonio eliksyro, kai staiga vaizdas pradėjo mirguliuoti. Žaliaakė akimirkai užsimerkė, o atsimerkusi ji jau buvo visiškai kitoje vietoje. Penktakursė išplėtė akis ir greitai apsižvalgė. Eliksyras suveikė. Dabar Morgana buvo visiškai kitoje planetoje, ši atrodė panaši į mėnulį - daug įvairiausių dydžių kraterių, pilka, nors labiau juoda žemė. Raudonplaukė pabandė žengti menką žingsnį, bet vietoje to ji pakilo į viršų ir vietoje mažo žingsniu ji žengė milžinišką.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
Antrakursė išgirdusi mokytojos užduotą praktinę dalį net apsidžiaugė. Ją visada žavėjo įvairios planetos, meteoritai ir viskas kas susiję su kosmosu, todėl ji nesitvėrė iš kailio sužinojusi, kad išgėrusi skystį esantį buteliuke ji atsiras vietoje kur teks patyrinėti. Juodaplaukė greitai pačiupo buteliuką su melsvu skysčiu. Andromeda atidarė buteliuką su skysčiu ir jį pauostė. Skystis atsidavė mandarinais. Mergiotė akimirkai suraukė veidą, bet tada greitai jį užsivertė ir nurijo. Skonis buvo rūgštus it kokia citrina, tačiau pakenčiamas ir klastuolė vis dėl to sugebėjo nesusiraukti it kokio senio šikna. Po minutės eliksyras pradėjo veikti. Galva kiek svaigo, o visas vaizdas aplink sukosi, kol staiga ji atsirado visiškai kitoje vietoje.
the child is grown the dream is goneand i have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 271
  • Taškai: 3
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
Morgana prikando lūpą ir apsižvalgė. Aplinkui ji matė tik tamsą ir mažus taškelius - žvaigždės. Kai galiausiai mergiotė vėl nusileido, kas buvo tikrai labai greitai ji nusprendė pabandyti kitą būdą - irtis rankomis, ir šis pasirodė žymiai geresnis ir veiksmingesnis, bent nereikėjo šokinėti lyg ant kokio batuto. Ugniaplaukė pažvelgė atgal ir pastebėjo gana juokingą dalyką - jos plaukai, ne tai, kad kaip įprastai gulėtų išsipūtę ant jos nugaros, bet buvo pakilę, įsielektrinę ir sklendėjo. Silpnas juokas išsprūdo iš mergaitės rankų ir ji greitai vėl susikoncentravo ties užduotimi. Morgana turėjo rasti meteoritą, kuris matyt buvo atsitrenkęs į šią planetą.
Ilgai ieškoti nereikėjo, ji prisklendė prie milžiniško kraterio, ilgumo lyg keleivinio lėktuvo, o gylio kokių dvidešimties metrų. Klastuolė kilstelėjo antakius ir pradėjo lėtai leistis link nemažo akmens duobės viduryje. Morgana iš kart suprato kas tai buvo. Meteoritas. Vos atsiradusi prie jo ji laisvai atsistojo ant pakankamai lygas paviršiaus ir pasilenkusi prilietė akmenį. Šis buvo šaltas, labai šaltas, o paviršius gruoblėtas ir šiurkštus. Mergiotė greitai atitraukė ranką ir pažvelgė į delną ant kurio buvo likusios kelios tamsios dulkelės.
 Staiga vaizdas pradėjo po truputi nykti ir visai netrukus ji vėl atsidūrė klasėje.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019