0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Blanch Dorra

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • heheh i'm back.
Pieva šalia uždraustojo miško
« Prieš 6 metus »
Pieva šalia uždraustojo miško atrodė, lyg paprasta pieva su sukiužusiu suoliuku, kuris supuvo per tiek metų, bet ši pieviūkštė buvo ne šiaip sau taip pamėgta mokinių. Kad ir koks triukšmas vyrautų už jos ribų, jos viduje buvo ramybė. Senas suoliukas puikiai tiko atremti galvą, o pievos žolė prilygo aukščiausio lygio patalams. Ši vieta puikiai tiko vienišiams arba namų darbams daryti, pasveikti nuo mokyklos šurmulio, kuri ne paslaptis Hogvartse tavęs laukė visuose kampuose. Kiekvienas čia atėjęs užsibūdavo, nes kas gi geriau už kelias valandas vienam, mirtinoje tyloje?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Blanch Dorra »
O božė moi.

*

Neprisijungęs Blanch Dorra

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • heheh i'm back.
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Blanch susiraukusi žygiavo kuo toliau nuo pilies. Jos mintyse kirbėjo šimtas kandžių pastabų, kurias ji mielai būtų kažkam išsakiusi, bet neturėjo kam. Kad ir kaip pirmakursė stengėsi nuvyti tą mintį tolyn, tuo labiau ją ji slėgė. Klastuolė nenorėjo pripažinti, kad ji nori draugų, bet tiesa buvo aiški. Pasitrynusi kumštukais akis, ji nulingavo uždraustojo miško link. Įžengusi į plyną laukymę, ją užplūdo ramybę. Kelias minutes ji stovėjo, lyg įkasta, negalėdama patikėti, kad nebeprisimena savo bėdų apie kurias ką tik burbėjo panosėje. Mergaitė žengė žingsnį atgal. Aš neturiu draugų. Blanch šoktelėjo nuo minčių antplūdžio ir vėl žengė žingsnį į priekį. Lyg nieko nebūta. Tik ji ir tyla. Žingsnis atgal. Neturiu draugų. Žingsnis į priekį. Ramybė. Šypsena kaip perkūnas iš giedro dangaus pasirodė vienuolikmetės veide ir ši laimingai atsidususi įsitaisė ant kaip niekad  švelnios žolės.
O božė moi.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Besislapstydama nuo žmonių, kuriems ji turėjo baimę Šerė surado keistą vietelę. tai nuostabi vieta! man jau skauda galvą... o čia tik keletą paukštelių, supuvęs suoliukas ir ypač švelni žolė... nesvarbu, kad buvo ruduo, kad žemė jau atšalus, Švilpė tiesiog griuvo ant žemės. Jai nerūpėjo, kad ji nenuplaunamai išsižoliuos kelius, nusimuš melynių, bet minkšta žolė šiuo metu jai buvo visas gyvenimas... Bemataruodama kojomis, ir gulėdama ant pilvo, ji įžiūrėjo kažkokią, į ją panašią žmogystą. Ech, tegul ilsisi aš geriau nelįsiu...
Tikriausiai atėjo pabūti viena, kaip ir aš...
besivaikydama lengvą vėjo gūsį, keistai pereinantį per žolę, antrakursė prišliaužusi prie suoliuko į jį atremė galvą. kaip ramu, kaip gera... jokių žmonių... ne yra žmonių. Mergaitė. Gal užkalbint? Vistiek ilgai tyloje neišbūsiu... priropojus, prie mergytės, na ji tiesiog negalėjo atsistoti nuo žolės, savo pačiu ramiausiu ir vienu iš tyliausių balseliu, bet taip, kad klastuolė girdėtų, ji prabilo
-Sveika, netrukdysiu jei čia būsiu šalia? Tiesiog labai pavargau nuo triukšmo...
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Blanch Dorra

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • heheh i'm back.
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Blanch matė įsibrovėlę, kuri ką tik iš niekur nieko atsirado pievelėje. Pirmakursė taip norėjo užrikti kažką pikto, bet kažkas jai to neleido. Apžvelgusi tą personą ji pastebėjo, kad ši yra švilpė ir tikrai ne pirmakursė. Geriau neprasidėsiu su tokia. Mergaitė jau norėjo užsimerkti, kai pamatė figūrą ropojančią prie jos. Vienuolikmetei prireikė kelių sekundžių susiprasti, jog tai toji pati pašalinė įsibrovusi į jos teritoriją.
-Nelįsk prie manęs!-suriko klastuolė, bet staiga jai toptelėjo. Tai mano šansas susirasti draugų, ar ne?-Ne, žinoma netrukdysi, aš Blach, kuo tu vardu?
Jaunoji Dorra viduje kovojo su savimi. Juk ji Blanch, niekada neieško draugų, o tuo labiau nesusiranda. Ji juk mažvaikė atėjusi į šį pasaulį, tik apkartinti kitų gyvenimo ir neleisti jiems būti laimingiems. Ji niekada žmogui nepakels nuotaikos, nenusišypsos, ar tuo labiau nenusijuoks, dar geriau, nepasakys pokšto, nebent sarkastiškai. Ji, juk didžiausia bjaurybė, kokią žmogus gali sutikti.
O božė moi.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Viskas vyko taip žaibiškai. Šerei pasidarė gėda. Žmogus ją atstūmė. Ji jau ruošėsi bėgt, jau atsitojo, žengė žingsnį ir buvo pasiruošusi kuo greičiau pabėgti, nelįsti, bet mergaitė šiltai atsakė gal man pasigirdo žodžiai prieš tai?
-O, malonu, aš Šerė. Iš antro kurso. O iš kelinto tu? tikriausiai pirmakursė arba bendraamžė. Abejoju ar vyresnė... Blach - įdomus ir gražus vardas. Ne taip kaip mano prosenelės garbei išrinktas, gerai to nieks nežino... Šerė gulėjo, mataravo kojom, bet kiek aprimo. ach, dar vienas pažystamas žmogelis bus... jau iš to kažko, ji nusprendė dar kaiko paklaust
-Ar tavo tėvai grynakraujai?, - tas faktas jai buvo įstrigęs, ir švilpė norėjo jį paneigti. Geriausias laikas buvo čia, geresnės progos ji nebūtų sugalvojus... tikiuos nepalaikys manęs keistuole ir man neteks aiškinti apie NŠBFPG ir jos veiklą... bet palaikys... tiesiog esu keistuolė ir tiek. O jei ji ir yra grynakraujė, čia pilna kitų klastuolių... atrasiu nors vieną... čia smagu... kitą kartą kai čia nieko nieko nebus ateisiu... ir darysiu namų darbus... o kas galėjo pagalvoti, kad čia tiek smagių vietų... tikrai daugiau slampinėsiu viena...
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Blanch Dorra

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • heheh i'm back.
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Merginai atsakius Blanch nudelbė žvilgsnį. Kažkodėl jai atrodė, kad gali pasitikėti švilpe.
-Pirmakursė. Hogvartsas man dar didelė nežinomybė,-isteriškas juokas nuskriejo per pievą nutraukdamas ramybės kupiną tylą.-O tu? Tikrai nesi pirmakursė, nemačiau tavęs per paskirstymą, o aš visus matau.
Vienuolikmetė liūdnai šyptelėjo, bet tik tam, kad neatrodytų, jog ji giriasi ir išsitiesė ant žolės taip palikdama vietos merginai. Ji iškėlė kojas į viršų ir įsižiūrėjo į batų galus. Juodi lakuoti bateliai atspindėjo saulę ir žlibino batų savininkę. Blanch nenorėjo grįžti į pilį, bet žinojo, kad netrukus reikės. Žinoma, ji mieliau rinktųsi poilsį be kompanionės, bet nenorėdama dėl kažkokios priežasties, kurios pati nežinojo, pasirodyti bjauri, leido jai kartu ilsėtis.
-Žinoma,-klastuolė pavartė akis, lyg tai būtų aiškiausias dalykas pasaulyje.-Aišku, neturiu nieko prieš žiobarų ir burtininkų sąjungą, arba čia besimokančius žiobarų vaikus, bet prisipažinsiu, kad prieš čia atvykstant apie tai niekada nepagalvojau. Ankščiau man atrodė, kad tai neįmanoma. Juk tai skirtingos rūšys, ar ne? Lapė su vilku negali turėti palikuonių, tad buvau tikra, kad ir žiobarai su burtininkais negali. Arba negalima aklo vaiko leisti į kurčių mokyklą, juk taip? Tad teko maloniai nustebti kai sutikau, daug žiobarų vaikų čia.
O božė moi.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
pirmakursė... nežinomybė... o ko ji taip juokiasi?
-Aš antrakursė, tačiau ir man Hogvartso kolidoriai ir visa kita neskaitant kabinetų ir koledžo didelė nežinomybė, - po savo žodžių ji šiltai nusišypsojo. ji nera pagyrūnė, bet visus matyti...
Man tai neįmanoma... mano rega tokia, kad tuoj teks nešioti akinius...
pamačiusi, kad mergaitė duoda vietos išsitiesti, iš mandagumo ji išsitiesė ant pilvo, pradėjo makaluot kojom ir įsižiūrėjo į suoliuką. Viena ausim begirdėdama, ką šneka klastuolė, Švilpė ir toliau mataravo kojom. Antrakursei pakako pirmo žodžio žinoma. aišku kiti žodžiai buvo taip pat svarbūs, tačiau jie nieko nereiškė. Kai mergytė nustojo šnekėti, ji tik pritariamai, kad atrodytų jog ji klauso palinktelėjo
-aha... imhhh, tas tiesa... - lyg ir liūdnai, bet nelabai Šerė sumurmėjo. Žvilgtelėjus į savo laikroduką, ant dešinio riešo ji mintyse sumurmėjo Velnias. Pertrauka ar kas čia baigėsi. Teks eiti atgal į mokyklą.
-Atleisk, man jau pamoka tuoj bus... iki, gal kada susimatysim? - sunkiai atsikėlusi nuo žolės, ir keistai, savo triušio akimis pažiūrėjus į mergaitę, kuriai jau galės sakyti labas, ji pasišalino.
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Blanch Dorra

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • heheh i'm back.
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Nuo švilpės žodžių Blanch netyčia šyptelėjo. Gal ir susitiksim...
-Galbūt,-atsainiai mestelėjo pirmakursė ir nulydėjo nueinančią personą akimis. Figūrai pradingus tarp pilies durų ji atsiduso.
Niekada nemaniau, kad bendrauti yra taip sunku. Gal kažkada ir susirasiu draugų, bet norėčiau, kad jie būtų tokie kaip aš. Šlykštūs, kandūs ir nemėgtų likusios civilizacijos. Va su tokiais galėčiau draugauti. Klastuolė pasitrynė sušalusias rankas į megztuką ir pakėlė galvą į viršų. Dangus jau pradėjo niauktis pranešdamas, kad reikia grįžti į kambarį. Mergaitė pakilo ir lėtu žingsniu mėgaudamasi šalto vėjo gūsiais, kurie lyg lediniai pirštai glostė jos veidą nusverdėjo didingos Hogvartso pilies link.
O božė moi.

*

Neprisijungęs Terri Thinkwood

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
  • Visada ieškau RPG draugų ♥
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
Terri pirmą sykį ėjo link Uždraustojo miško. Ji buvo pirmakursė, ir pagal taisykles neturėjo ten eiti, tačiau ji matė daugybę bendraamžių, einančių ten ir nebaudžiamų. Be to, Varniukė iš prigimties nebuvo bebaimė drąsuolė, todėl pirmą sykį nueiti į ten pasirinko plačią pievą, kuri puikiai matėsi iš Hogvartso bokštų. Nuėjusi į tenai, Terri nustebo: ten buvo daug tykiau, nei mergina tikėjosi. Ji, aišku, buvo girdėjusi apie ramią aplinką, tačiau čia nesigirdėjo nei paukščių čiulbėjimo, nei prislopinto miško vaikų klegėjimo.
Varnė nuėjo prie aplūžusio, samanomis apaugusio suoliuko. Ji norėjo prisėsti ant suolelio, tačiau apsigalvojo, kai prie jos akių vienas lentos gabaliukas atlūžo ir nukrito ant nušiurusios žolės. Tada prisėdo ant žemės {prieš tai apsižiūrėjus, ar nėra kokio skruzdėlyno}, pasidėjo šalia kuprinę ir išsitraukė herbologijos namų darbus, kurių niekaip nespėjo pabaigti.
Staiga už savęs išgirdo čežant nuo saulės sudžiūvusią, nelaistytą žolę. Atsisukusi pamatė smulkią, juodaplaukę Varnę, žinomą tik iš matymo.
Life is short, eat desert first ♥

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • II kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
Eleonora paėmė juodą plaukų gumelę ir pasilenkė, kad tamsius plaukus galėtų patogiau suimti viršugalvyje. Apsukusi gumelę tris kartus patempė plaukų uodegą į dvi puses su pirštais, kad šioji užsitvirtintų. Švystelėjusi plaukais nusileido laipteliais ir patraukė link uždraustojo miško. Hogvartso uniforma nuo mokslo metų pradžios iš lagamino buvo ištraukta vieną vienintelį kartą - pirmąjį vakarą pilyje. Buvo daug priežasčių kodėl mergaitė jos nenešiojo. Pirma - su ja atrodė kaip visiškai juodas šešėlis, antra - žeme besivelkantis apsiaustas tikrai nebuvo patogus. O svarbiausia priežastis - ji susiliejo su minia! Žodžiu, šlykštus reikalas. Paskendusi savo mintyse mergaitė net nepajautė kaip atsidūrė pievoje netoli miško. Beveik iškart pastebėjo žmogystą. Mergaitę jei tiksliau. Liusė galėjo prisiekti, kad akyse jos nebuvo regėjusi. Na, gal ir buvo, bet neatkreipė dėmesio. Juk jos galvelėje sukosi daug svarbesnių reikalų nei prisiminti visus mokinių veidus. Nieko nelaukusi Eleonora prižingsniavo prie mergaitės.
  - Sveika, aš Eleonora Liusi,- šyptelėjusi išpyškino.                       
My hands, your hands tied up like two ships

*

Neprisijungęs Terri Thinkwood

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
  • Visada ieškau RPG draugų ♥
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
Varnė priėjo arčiau ir prisistatė kaip Eleonora Liusi. Ji atrodė maloni, įdomiai ryžtingai. Tarsi visiškai nesijaudintų, ką apie ją galvoja kiti - arba atvirkščiai, žinotų, kad ji visiems daro įspūdį.
- Aš esu Terri, Terri Thinkwood, - nusišypsojo pirmakursė. - Tu pirmakursė? Esu tikra, kad mačiau tave Paskirstymo vakarą. - Vienas iš mergaitės pranašumų buvo vardų, vietų bei žmonių veidų įsiminimas net neatkreipiant į juos dėmesio. Thinkwood pridūrė: - jei taip, tikrai džiaugiuosi. Ne itin bendrauju su kitais bendraamžiais iš Varno Nago. - Jei atvirai, iš viso nebendrauji su niekuo. Tačiau dar praėjo tik savaitė nuo mokslo metų pradžios. Štai viena iš progų su kuo nors normaliai pakalbėti.
Palaukusi Eleonoros atsakymo, paklausė:
- Atėjai čia atlikti namų darbų ar šiaip pasėdėti? Čia... Tyli vieta, - ne itin entuziastingai pratarė Terri. Sėdint čia nesigirdėjo mielos širdžiai tylos. Čia greičiau vyravo nejauki, šalta tuštuma.
Life is short, eat desert first ♥

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Elijah buvo liūdnas ir pavargęs nuo viso šurmulio ir triukšmo, kuris vyravo mokykloje dienos metu, tačiau pirmą dienos pusę jis turi sėdėti ten, kur saulės spinduliai jo nepasiektu, nes jis juk pusiau vampyras ir saulės šviesa jam tik kenkia.. Naktis vienintelis vaistas nuo visų berniukšio ligų.. Elijah naktimis išeidavo pasivaikščioti už mokyklos ribų, aplankydavo įvairius kampelius, o šįkart vaikinukas traukė link Uždraustojo miško, nežinojo ar eis į patį mišką ar tik sės šalia, bet jis ėjo ir net negalvojo sustoti, tačiau staiga ji apėmė toks geras jausmas, ramybė. - su tokiu džiaugsmu mintyse apsidžiaugė pirmakursis, kad netgi viskas užsimiršo. Nereikėjo pasiekti ir miško, nes ramybę galima rasti ir šalia jo, tyla, jokio garselio, gal gyviai girdėti iš miško staugiant, tačiau tas garsas  malonus ausiai.. Pieva minkšta lyg pūkelis, Chris'as prisėdo ant žolės ir išsitraukė savo dienoraštį, pagaliau pradėsiu jį pildyti. Elijah atsivertė pirmąjį sąsiuvinio puslapį ir pradėjo rašyti tai, kaip jaučiasi čia, šioje mokykloje, ką išgyvena kiekvieną akimirką.. rašė ilgai.. aprašė kiekvieną savo išgyvenimą patirtą čia, be savo tėvo, kuris vaikinukui reiškia labai daug.. O gal reiktu jam parašyti laišką, kaip man čia sekasi? - pamįslijo rudaplaukis pažvelgęs į tamsujį mišką ir padėjęs dienoraštį į švarko kišenę. Ne, nerašysiu, juk jau tuoj baigsis mokslo metai, tuoj su juo susitiksiu.. - guldamas ant žolės ir stebėdamas giedrą dangų, kuris buvo pilnas krintančių žvaigždžių, mąstė grifas.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Praleidusi kelis mėnesius namo Luna pagaliau įžengė į Hogvartse esantį bendrąjį kambarį. Dabar kambaryje ant lovų sėdėjo kelios naujokės, kurios per kelis šiuos mėnėsius prisijungė prie Varno Nago. Šyptelėjusi joms mergina nužvelgė visą kambarį, ji tikrai ilgėjusi šios vietos. Priėjusi prie savo lovos penktakursė pasidėjo savo daiktus ir persirengė. Kad ir kaip ji ilgėjosi savo kambario ir klaidžių koridorių, labiausiai mergina ilgėjosi ramybės esančios už pilies ribų. Nieko nelaukusi Luna išėjo iš kambario ir pasukusi koridoriumi po kelių minučių ji jau ėjo link Uždraustojo miško. Žingsniai darėsi vis greitesni ir greitesni, kol virto bėgimu. Žmogiškus dantis pakeitė ilgos žvėries iltys, nagai tapo ilgi ir aštrūs,o oda pasidengė vilko kailiu. Ilgus mėnesius miegojęs žvėris pagaliau pabudo. Mergina buvo taip pasiilgusi šio jausmo, jog net nepastebėjo, kad miške praleido beveik visą dieną. Dangų jau spėjo užkloti nakties anklodė, kurią papuošė žibančios žvaigždės. Lėtu žingsniu Luna išėjo iš miško, kur šalia driekėsi pieva. Čia kaip visada buvo ramu ir tylu. Žengusi kelis žingsnius penktakursė sustojo. Ji buvo ne viena, pievoje buvo dar kažkas. Lėtai sėlindama link nepažįstamojo rudaplaukė klausėsi visų garsų ir bandė užuosti ką nors, kas leistų suprasti kas ten. Šiepdama savo iltis Luna artėjo link nepažįstamojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
Elijah gulėdamas visko prisigalvojo apie savo tėvą, ar jis neliūdi, ar jam viskas gerai, ar jis dar gyvas. Juk jis grynakraujis vampyras, kuriam pavojai tikoja kiekviename kampe, kaip ir pačiam grifui, nes jo rasė irgi paveldėta iš tėvo, nors šiek tiek turi ir motinos, kuri buvo burtininkė, tačiau ji paliko vaikinuką su tėvu ir negrįžo. Dėl to vaikinas tapo nervuotu ir vienišu, be to tos iltys, kurios dažnai pasirodydavo, o dar raudonos akys, kurių visi bijojo, kai išsiimdavo lęšius, nes kitaip jo niekas nepriimtu, nes jis kitoks. Pirmakursis nežinojo ar čia yra dar tokių žmonių, tačiau tai nebuvo svarbu.. nes vistiek tokių žmonių jis nesutiks. Vaikino klausa buvo labai gera, tad jis klausė garsų, kurie sklido iš miško, vilkų staugimas.. medžių ošimas, kiekvienas lapo šnaręsys kuteno ausis, tačiau vaikinukas išgirdo žingsnius, gal žmogaus, o gal ir gyvulio, kuriuo vaikinas mielu noru dabar pasimaitintu, nes jau kraujo trukumas po biškį ėmė jį kankinti. Žingsniai artėjo.. vis arčiau ir arčiau.. jie buvo labai negarsūs, tačiau Elijah klausa buvo labai gera ir nei vieno garso nepraleisdavo pro ausis, po to karto.. kai.. nesvarbu. Chris'as po biškį pradėjo keltis, atsisėdo ir apsidairė, tolimais buvo galima matyti, blankų šešėlį, tiksliau siluetą lyg ir žmogaus, tačiau grifas nebuvo tikras, tad nesiruošė pulti.
- Kas ten? Tikiuosi nesiruošiat pulti iš pasalų? - šiek tiek susinervavęs, kad vėl nepabus vienas  kažką suburbėjo vaikinukas.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Pieva šalia uždraustojo miško.
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Artėdama vis arčiau butybės, kuri gulėjo pievoje Luna išgirdo širdies plakimą, tačiau ji neplakė taip, kaip plaka žmogaus širdis. Tai vampyras...Tylą perskrodė tylus vilko urzgimas. Mėlynaakė žinojo, kad tai gali būti kitas mokinys, tačiau jis vampyras ir vilkolakės inkstinktai neleido prarasti budrumo, tad mergina ir toliau sėlino pasiruošusi pulti. Priartėjus pakankamai arti, kad būtų galima aiškiau matyti, šešėlis sujudėjo. Jis lėtai atsisėdo ir apsidairė, o netrukus nuaidėjo ir klausimas. Iš balso Luna suprato, kad tai berniukas, jaunesnis už ją. Šiek tiek nurimusi, jog jai nereiks su niekuo kautis, rudaplaukė atsakė į klausimą.
-Nebūčiau tavęs užpuolusi iš pasalų, nes tu jau mane buvai pastebėjęs,-šyptelėjo mergina.
I am a wolf and I am stronger than fear.