0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #30 Prieš 6 metus »
Kaip visada, norėdama pasiekti kuo geresnių rezultatų, atsivertė sąsiuvinį ir greitu, tik jai pačiai suprantamu raštu prikeverzojo ingredientų pavadinimus. Rankos narstant įvairius stiklainiukus ir kitokias talpas lentynose, drebėjo. Pirštai čiuopė įvairiausių pavadinimų apraizgytas etiketes, ieškodami dar niekada nenaudotų. Kelis kartus vos neužsimetė ant galvos didžiulio indo su dėmėtojo banginio taukais. Nors, jei būtų likusi gyva, būtų suteikusi plaukams itin daug žvilgesio. Mergelių ežero akmenys pasirodė nedideli, tačiau svėrė tiek, kad pirmakursį būtų palikę ne tik nudaužytais nagais, bet greičiausiai ir be pusės pėdų. Net ir norėdama nebūtų visko susinešusi vienu kartu. Lapelis su receptu keliavo į kišenę, o medžiagos, kelis kartus tipenant po kabinetą tarsi blaškantis be vietos, ant Klarės numylėto priekinio suolo.
Užsikaitusi katilą trumpam užsimerkė ir išpūtė orą, tarsi įstrigusį plaučiuose. Tai leido susikaupti ir nuvyti viską, ko dabar nereikės, pavyzdžiui medžiui, augančiam kieme, nors tai greičiausiai išbaidytų tarp plikų šakų tūnančius tamsius paukščius. Žaliaakė įsispitrijo į knygą, atverstą kiek dešiniau, šiandien neteko dalintis suolu su kitu mokiniu. Skenduolių upės vanduo supiltas į katilą iš skaidraus, kaitinamas pavirto tamsiu. Raibuliavo tarsi vanduo po tiltu naktį. Vaizdas buvo šiurpus, tačiau tuo pat metu keistai įtraukė. Beveik galėjo regėti akmenis, skalaujamus purvinos srovės.
Atsargiai penkiolikmetė nuleido akmenis. Nenorėjo, kad verdantis vanduo patektų ant odos. Tekstas įspėjo, jog neatsargus žingsnis galėjo baigtis neužsiveriančiomis pūslėmis, o Klarės rankos jau puošėsi randais, daugiau gyvenimo ženklų kol kas nenorėjo įgyti, nebent tai būtų žavi tatuiruotė. Laukdama, kol akmenys įkais, smulkino našlaičių žiedus, vis pasverdama, kol gaus tinkamą, tikslų kiekį. Neturėjo laiko klaidoms. Gretima įsikūrė klasės draugai jau liejo įvairiausias meno formas į joms neįprastą aplinką.
Penkiolikmetė prieš įdėdama gerai apžiūrėjo melsvosios gulbės plunksnas. Gal apšvietimas kabinete tik žaidė su jos smegenimis, tačiau jos atrodė labiau violetinės, pagavusios keistą, rausvą atspalvį. Karštas vanduo jas tirpdė jos švelniam pūkui paliečiant paviršių. Dažniausiai recepte ingredientai būdavo surašyti paeiliui, tačiau šis buvo išskirtinis, ne tik sudedamųjų dalių atžvilgiu.
Dešinėje rankoje atsidūrė knyslio nagai, kairėje itin didelės smiltys, veikiau priminusios žvyrą, nei įprastą smėlį, kurį paplūdimyje mėgdavo rausti kojų pirštais. Ir dabar suprato, kodėl knyslys buvo vadinamas žviegiančiu. Vos sumetus nagus į vandenį skystis ėmė šaižiai švilpti. Teko mesti smiltis kuo greičiau ir instinktyviai užsidengti ausis. Kabinete pasigirdo nenumatytas šurmulys ir daugumos mokinių akys smigo į kaštonplaukę. Per nuodų ir vaistų pamokas retkarčiais pasigirsdavo koks nenumatytas garsas, tai nebuvo visiškai neįprasta, tačiau vis tiek traukė dėmesį ir Klarė, pranokdama savo plaukus nuraudo tarsi burokėlis.
Klyksmas atitraukius vieną ranką nuo ausies ir pamaišius smėlį, tilo. Nelaukdama Karter subėrė žiedus ir dar geriau pamaišė. Tirštas vaikiškas sultis konsistencija primenantis skystis buvo blausiai violetinis, tarsi gulbės plunksnos. Prieš įpilant laumės ašaras Klarė apžiūrėjo kitus, tarsi norėdama įsitikinti, kad ne vienintelė šiandien taip atsiliko pamokos kontekste. Maža, labai siaura kolbelė atrodė nuo neatsargaus judesio trūks smulkių pirštų gniaužtuose. Skystį galėjai matyti tik gerokai įsižiūrėjus. Ašaros buvo skaidrios ir vos vos žaižaravo primindamos paskutinį vakarinės saulės spindulį. Skysčiui subėgus į katilą, šio spalvą priminė vasaros dangų, tačiau laumės skausmo pėdsakai suteikė šiokio tokio šalto, tarsi sušalusi žmogaus siela žaižaravimo.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 61
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #31 Prieš 6 metus »
Pamiršusi apie ka užsisvajojo Viki pradėjo mąstyti ką jai daryti. Eilėraščių rašyt nenorėjo, piešti jau buvo like per mažai laiko. Todėl Viki beliko tik dainuoti, neįlgai pagalvojus pradėjo tyliai dainuoti tačiau išsidrąsinusi pradėjo garsiau:

Tokia graži žiema, tik baltos snaigės krenta
O mes tokie jauni, tarsi šešiolikmečiai
Žiūriu tenai gatve graži mergaitė bėga
Pamačiusi mane ji metė gniūžtę sniego

Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.

Mergaite tu nebėk, vistiek tave pagausiu
Ir baltame sniege veidelį tau išprausiu
Mergaite tu nepyk, aš čia visai nekaltas
Čia tik kalta žiema ir kaltas sniegas baltas

Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.

Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.

Viki buvo tokia įsijautusi, kad nėnepastebėjo kaip bedainuodama pakilo iš savo vietos ir klasėj tiesiog skriete skriejo bedainuodama, galiausiai daina baigėsi Viki tik tada susigriebė, kad yra kažkur klasės kitam kampe, ir visi į ją spokso. Ji šiektiek praudo, elwksyras buvo jau išsigaraves, todėl ji niekaip nesuprato kaip galėjo dainuoti.
Mergaitė geįžo į savo vieta, susitvarkė ir pasibaigus pamokai laiminga ir kartu sumišus iššėjo iš klasės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Viki Viki »

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #32 Prieš 6 metus »
Eliksyras turėjo veikti tris valandas. Todėl žaliaakė nelabai norėjo jo gerti. Liūdnos nuotaikos eliksyras atrodė tikrai poetiškas, bet Klarė ir taip mėgo piešti. Vis dėl to sukčiauti neišdrįso. Po velniais, kiek daug gali padaryt dėl gero pažymio.
Atsargiai ištraukė samtį viralo. Net nesivargino pripilti jo į buteliuką ar kokią kitą talpelę. Nebuvo labai drąsu gerti, nors ir atrodė, kad eliksyras atitiko visus knygoje nurodytus kriterijus. Užmerkė akis ir dar kartą, šį ne tikrindama ar viską padarė gerai, uodė eliksyro kvapą. Šis buvo gaivus, tarsi jūros bangos, apgobiančios stačius uolinius kalnus. Kelias sekundes laikė samtį priglaustą prie apatinės lūpos, kol įsitikinusi savo sprendimu užvertė turinį gerklėn.
Skonis buvo tarsi jūros vandens: sodrus, sūrus ir tarsi smūgis tiesiai į plaučius, rodos išgriauš kiekvieną viduje slypintį trupinėlį. Klarės galvą tarsi užpylė vandeniu. Keistas spaudimo jausmas vertė galvą svaigti, lyg ką tik būtų nulipusi nuo vaikystėje pamėgtų sūpynių, kurios sukdavo ratu tol, kol vos galėdamas paeiti veikiau čiuoždavai žemę graibydamas.
Per kelias sekundes, kurios rusvų plaukų dengiamoje galvoje atrodė labiau kaip valandos, spaudimas ėmė nykti ir žaliaakė apsiverkė. Išsitraukė iš bloknoto ir vietoj melsvo, kaip jos gėralas, tušinuko išsitraukė pieštuką gerokai nukramtytu galu. Šis nukentėjo dėl dažno Klarės minčių stygiaus, arba atvirkščiai pertekliaus, griaužusio smegenis, kaip dabar darė prisiminimai, verčiantys dideles akis užtinti. Penktakursė prisiminė, kaip dar mažutė lankė jūrą. Su tėčiu. Namie, palėpėje gulėjo nuotraukos, kur tik žiobarų mokyklą pradėjusi lankyti mergaitė ilga kasa laikėsi tėčiui už rankos, ji stebėjo pirmąjį saulėlydį prie jūros.
Šį saulėlydį dabar ir piešė. Teko keisti paprasčiausio grafito spalvą bent du šimtus sykių, tačiau šį magišką triuką buvo įvaldžiusi tobulai. Ryškus saulėlydis, tarsi iš nuotraukos, žalsvos, tamsios bangos ir nedidelė kaštonplaukė mergytė, įsikibusi aukštam, tarsi dabar ji pati, tamsiaplaukiui į ranką.
Klarė užbaigė piešinį, tačiau eliksyras veikė ilgiau, nei reikėjo šiam meniškam eksperimentui. Penkiolikmetė nepakilo nuo suolo. Pasidėjusi rankas įsikniaubė į apsiausto rankovę, kuriai toliau bandė pasakoti dar niekam neparodytas emocijas.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • Burtininkė
  • ****
  • 227
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #33 Prieš 6 metus »
Jasmine jautėsi keistai, suprasdama, kad profesorius beveik visą pamoką sėdėjo prie jos vietoj to, kad būtų nuveikęs kažką naudingesnio, padėjęs kitiems, ar dar kažką... Aklųjų privilegijos,- karčiai pamanė jinai sau. Bet tyliai klausėsi profesoriaus ir paskui pati prabilo:
- Dėl Brailio rašto... Ne, deja, nemoku... - tarė ji. Išgirdo popieriaus sučežėjimą jį paimančio profesoriaus von Sjuardo rankose, pabandė atspėti, ar jis jau paėmė irato receptą, ar ką kita čežina. Norėjo ji išmokti to rašto, nors buvo baisu pripažinti - gal dar pradės kas versti mokytis, ko Amneta labai nemėgo. Patylėjo, kai von Sjuardas išėjo, pakviestas kažkokios mokinės, pasiliko su savo mintimis. Laukti mokytojo teko neilgai - šis grįžo ir dar atsinešė ingredientų eliksyrui.
Jasmine paklusniai atsargiai suėmė peilį ir supjaustė tą kažkokį keistai skambančio pavadinimo kotą, vėliau atsargiai sutraiškė mokytojo duotus piktaakius vabzdžius. Mokytojas padėjo susitvarkyti su karštu katilu ir neapsitaškyti. Jasmine šiek tiek bijojo, bet dirbti jai buvo visai jauku ir įdomu.

Neilgai trukus, eliksyras išvirė, o Amneta jau buvo parašiusi eilėraštį...

-Ar jūs manėt, kad tylėsiu?
Kad tylėsiu ir sėdėsiu?
Bet nuvilti jus turiu -
Netylėsiu aš šiukštu...

Juk tylėti nuobodu!
Visas šitas man koktu...
Mama, sese, ar matai?
Ar matai ką padarei?

Bus dabar jums tuoj vargai.
Matot - nematau gerai.
Na, jei būsime realistais
O ne keistais optimistais,

Žėkit - apakau visai,
Gal kiek keista, bet gerai.
Ir galvokit ką daryti -
Galit verkti, galit pykti,

Bet sakau aš nuoširdžiai,
Nepatiks man tų veidai,
Kur bandys kažką daryti,
Liept kalbėt ir jų klausyti.

Nekalbėsiu aš daugiau,
Nuo kalbos jau pavargau.
Tik dar kartą pasakysiu -
Vienos savęs aš paklausysiu.

 Monologu grifė garsiai, su pykčiu balse išrėžė eilėraštį, kuris puikiai apsakė jos situaciją prieš vos kelis mėnesius. Dabar jau taip nebesijautė, bet dėl sukilusio pykčio galėjo kalnus nuversti.
Legacy, what is a legacy?
It's planting seeds in a garden you never get to see
I wrote some notes at the beginning of a song someone will sing for me
America, you great unfinished symphony, you sent for me
You let me make a difference, a place where even orphan immigrants
Can leave their fingerprints and rise up,
- Lin Manuel Miranda, „Hamilton“

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #34 Prieš 6 metus »
   Sorenas von Sjuardas dar pasėdėjo prie aklosios Grifų Gūžtos prefektės, o tuomet atsistojo ir apėjo visus stalus. Pastebėjo tortą kramsnojantį pirmakursėlį grifą, kuris kiek anksčiau torto netgi pasiūlė jam. ,,Tai draugiškas vaikis, nors tortui pamokose ne vieta," - pamintijo von Sjuardas, nors pastabos garsiai taip ir neišsakė, nukeldamas tai į pamokos galą, kad negėdytų nuoširdaus moksleiviuko prieš visą klasę. Pastebėjo vieną stropią švilpiukę - viena iš jų kažin kokiu būdu sutvėrė smuiką, su kuriuo tuoj pat ir surengė pasirodymą. Nužvelgęs instrumentą, paliktą ant stalo, Sorenas šyptelėjo.
   - Gali jį pasilikti sau, panele Bridon, - pasakė jis, matydamas nedrąsumą mokinės veide. Ką gi jis, senis, darys su tokiu instrumentu? Nei ,,Ave Maria", nei Vivaldžio ,,Metų laikų" neišmoks, o štai draugiško hogvartsiečio rankose šis styginis padaras galbūt netgi gyvas pasidarytų.
   Pro akį nepraslydo ir, turbūt, beprotybę sukeliančio eliksyro išgėrusios grifiukės, kuri jo pamokose pasižymėdavo turbūt kiekvieną mielą dieną, pasirodymas. Atsiduso, pamanė, kad galgi tokius eliksyrus reikėtų išimti iš programos. Bet vis dėl to gal ir ne - gal visai įdomu, kai tokių beprotukų, po klasę belakstančių, atsiranda. Kaip ir piktų poetų, kaip šiuo atveju - Jasmine Amneta.
   Pamokai visai beeinant į galą Sorenas jau buvo aprašęs ir išklausęs visų darbus. Nebeturėjo jau kada ir kažką bepasakyti - visus pagyrimus dirbantiems ir atlikusiems savo darbus buvo jau išsakęs asmeniškai. Na, o kita pamoka liks kitai pamokai... Galbūt jau ir nebus prabangos pasinaudoti ankstesniais savo darbais užuot gaminus naujus eliksyrus. Tik laikas ir von Sjuardas parodys.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.