[Ashley Shaw]

Blyškiaodė pėdino į žiobarotyrą. Tvarkaraštis mergiotės tikrai netenkino, tačiau kaip kažkas yra pasakęs, yr kaip yr. Retkarčiais užmesdama žvilgsnį į nuostabius vaizdinius pro langą, beregint grifė atžygiavo ir iki durų. Suėmusi klibančią rankeną, Ashley peržengė slenkstį ir nukėblino į laisvą vietelę. Į galvą mergiotei piršosi milijonai kvailiausių ir ne tokių kvailų minčių, verčiančių trylikametę pasinerti į savo apmąstymus, tik štai juos kaip visada nutraukia kabineto šeimininkas su savo klausimais.
- Ši šventė ir pas mus, ir pas žiobarus pasitinkama žvarbų gruodžio mėnesį. Na, o aš su savo šeima tikriausiai nesiskiriu nuo daugumos, valgydama kalėdinius patiekalus, keisdamasi dovanomis, kalbėdamasi, pasakodama ir klausydamasi įvairiausių istorijų bei kartais giedodama, - nežymiai šyptelėjo, taip užbaigdama.

[Alisa Faun]

Mergina iš ryto atsibudo likus vos penkiolikai minučių iki pamokos. Ji greitai šoko iš savo senos lovos ir greitai pagriebusi iš savo spintos drabužius apsirengė. Greitai į arklio uodegą susirišo savo banguotus, rudus lyg kaštonai plaukus ir greitu mostu susuko į netvarkingą kuoduką. Viską susagsčiusi senais savo mamos segtukais greitai susimetė į kuprinę daiktus ir iškeliavo iš kambario. Turėdama dar kelias minutėles laiko ji nukeliavo į didžiąją salę. Paėmė skrebutį ir ant jo užsitepė šiek tiek sviesto. Dairydamasi ir besišnekučiuodama greitai jį sukimšo ir dabar jau nubėgo į kabinetą. Likus vos kelioms sekundėlėms iki pamokos pradžios ji nuspaudė žiobarotyros kabineto durų rankeną taip patekdama į šiek tiek pasikeitusį kabinetą. Sienos buvo šviesiai pilkos su violetiniu atspalviu, o vietoje kėdžių buvo patogios sofutės. Ji greitai krestelėjo ant vienos iš jų. Jau netrukus profesorė pasisveikino ir prasidėjo pamoka. Mergina pagalvojo, kad ši šventė tarp šių skirtingų žmonių nelabai kuo ir skiriasi.
- Yra labai nedaug skirtumų tarp burtininkų ir žiobarų Kalėdų. Žiobarai per Kūčias valgo 12 patiekalų, o mes neturime tokių apribojimų, paprastai turime įprastą šventinę vakarienę su užkandžiais, karštu patiekalu ir/ arba sriuba, bei desertu. Dažniausiai desertui valgome pyragą pavadinimu Kantratas su braškių ir aviečių kremu, o Kalėdų pusryčiams mes negalime valgyti mėsos, tad valgome kitokius patiekalus, na o žiobarai atvirkščiai - per kūčias nevalgo mėsos, o per Kalėdas valgo. Taip pat pas mus dovanas neša ne Kalėdų senelis, o Velso elfas.

[Melisa Keyes]

Smaragdinių akių savininkė žiobarotyros kabinete sėdėjo viena iš pirmųjų. Šiandien ji kaip bebūtų keista, niekur nevėlavo. Nei atsikelti, nei pusryčiauti, nei į pamokas, bet jos nuotaika nebuvo puiki. Mergina buvo nuliūdus, tuo pačiu pikta ir išsiblaškiusi. Tai įprasta Melisos Keyes nuotaika, ji visada maišyta ir nesuprantama.
Mergina piktai žvelgė į visus mokinius, kurie praeidavo pro jos sėdimąją vietą, atrodė, kad Melisa tuoj šoks ant kurio nors pasitaikiusio mokinio ir sudraskys jį į skutelius. O tuo pačiu atrodė, kad prilėks, apsikabins ir išsiverks. Niekada niekas nesuprasdavo šios merginos. Šią sugebėdavo pralinksminti tik tėtis, arba Ksanderis, jos septintakursis draugas, kuris ją be perstojo erzina, bet jie vis tiek išlieka geriausi draugai. O ši jo jau pasiilgo, nors matė prie pusryčių stalo, ta jų broliška meilė neišblėsta.
Išgirdusi, jog auditorijos durys užsidarė, Melisa pakėlė galvą ir atsistojo, o ir greit atsisėdo vėl. Melisa atsistodama išreiškia pagarba profesorei.
-Kalėdos panašios žiobarų ir burtininkų pasauliuose,-teigė raudonplaukė garbanė.-Tikriausiai,-pridūrė.-Nenoriu pasirodyti keista, bet mano šeimoje nėra švenčiama ši šventė, todėl jos tradicijų nelabai žinau. Mano tėčio ir mamos giminės nustojo švęsti Kalėdas jau kelios kartos, o tai atėjo ir iki mano šeimos, priežasčių nežinau, bet žinau tik tiek, kad per šią šventę, mes svaidomės sniego gniūžtėmis, o jeigu nėra sniego, visuomet yra purvas,-šyptelėjo Melisa.

[Hilarya Western]

Baltaplaukė lėtai žingsniavo į žiobarotyros pamoką. Ji gana nemažai nusimanė apie žiobarus, nes kadaise gyveno tarp jų. Žiobarai jai atrodė visai draugiški, tik kartais savo elgesiu labai keisti. Tikriausiai tai ir nubaidydavo ją nuo kai kurių.
Hilarya atsisėdo į vietą. Mergaitei ne itin rūpėjo kas sėdi šalia jos.
Išgirdusi klausimą, pilkaakė pakėlė ranką ir pradėjo:
-Ši šventė ir pas mus, ir pas žiobarus švenčiama gruodį, -Neužsikirsdama kalbėjo. -Pas juos kalėdinis laikotarpis baigiasi sausio 5-ąją, kai nupuošiamos kalėdinės eglutės ir dekoracijos, -Ramiai dėstė. -Vis gi ne tarp visų Žiobarų Kalėdos švenčiamos gruodį. Kai kurie jas švenčia sausio 6-ąją.
-Mūsų šeima dažniausiai nešvenčia Kalėdų, -Baigusi nutilo.

[Pasiflora Trumpaausė]

na, čia man antroji pamoka, iš kart po kerėjimo-žiobarotyra. Aš juk gyvenu žiobarų prikimštame rajome. Manau, bus nesunku ramei sau pamanė mergaitė ir drasei atidarė duris. Apsižvalgiusi pamatė minkštus foteliukus, vietoj kietų suolų. Visi sėdėjo po du. Pasiflora atsisėdo prie nepažystamos mergaitės priekyje. Dar kartą apsižvalgė klasėje. Atkreipė dėmasį į sienas. Ši spalva mergaitei itin patiko. Jos ir profesorės akys susidūrė, ir profesorė jai nežymiai šyptelėjo. Pasiflora susigėdusi nuleido akis apsimesdama, kad tyrineja ant stalo numestą plunksną. Staiga profesorė pradėjo kalbėti. Jos balsas buvo šiek tiek griežtas, bet tonas linksmas. Kalbėjimo manieros priminė žiobarų. kai mokytoja klasei garsei paskelbė užduotį, mergaitė tuputį pamąstė, paklausė kitų mokinių, kurie taip pat norėjo atsakinėti ir pakėlė ranką. Mokytoja ją greit pastebėjo. Mergaitė kostelėjo ir ryžtingu balsu prakalbo:
-kaip ir dauguma šioje klasėje sėdinčių mokinių sakė, mano žiniomis burtininkų ir žiobarų kalėdos ne daug kuo skiriamos. Jos švenčiamos gruodį, bet žiobarų kalėdinis maratonas prasideda gruodžio 24, tiesa, tada jie švenčia kūčias, o baigiasi sausio 6 per tris karalius. O burtininkai kalėdas pradeda švesti gruodžio 23, nes tą dieną mergelės Marijos atvažiavo pasveikinti tuo metu buvęs garsiausias pasaulyje magas, atstovavęs viso pasaulio magijos ministerijai. Nors ir Kūdikėlis Jėzus dar buvo negimęs, būtent nuo tos dienos, sausio 23, burtininkai pradeda švęsti kalėdas. Burtininkų kalėdinės tradicijos yra giedoti magiškas kalėdines giesmes, skaityti burtininkų pasakas, kurias dauguma jau moka atmintinai, sėdėti su šeima prie stalo. Pagrindinė tradicija yra ta, kad mamos dovanoja visai šeimai pačių megstus megztinius su šeimos narių vardais, o tėtčiui ant galvos prie stalo yra uždedama karūna. Burtininkai, nors ir keičiasi dovanomis, atvirkščiai nei žiobarai to per daug nesureikšmina.- išpoškinau aš ant galo pajutusi, kad iš tvirto balso jis pradėjo šiek tiek trūkčioti ir drebėti. Gyliai škvėpiau, nes viską išrėžiau vienu atokvėpiu. Iš jaudulio, kad pirmą kart kalbu prieš visą klasę , kalbėdama pamiršau net įkvėti.