0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
Luna stebėjo,kaip grifiukas bando atrakinti duris ir po dešimties minučių jos atsirakino.
-Dar keletas kartų ir galėsi lengvai atrakinti bet kurias duris,-nusijuokė varnanagė ir paėmė iš Radagasko plaukų sagę.-Nieko tokio.-Kartu su grifiuku nužingsniavo koridoriumi. Nors vaizdai priešais buvo įspūdingi,tačiau Luna jų nematė. Ji buvo per daug susimąsčiusi,kad atkreiptų į tai dėmesį. Kaip nors teks atimti iš jų burtų lazdeles ir knygą,tik kaip?. Galiausiai jie priėjo kambarį,kuriame girdėjosi jų užpuolikų balsai.
-Manau,kad taip,-linktelėjo varnanagė atsakydama į Radagasko klausimą. Ji dar kartą pažvelgė į vyrus,o tuomet atsisuko į grifiuką,-susirask slėptuvę,o aš pabandysiu nukreipti jų dėmesį. Vos tik jie išbėgs iš kambario paimk knygą ir bėk,aš pasivysiu,-palaukusi,kol Radagaskas susiras saugią slėptuvę,Luna atidarė kambario duris taip nustebindama vyriškius.
-Ar galėčiau paprašyti arbatos?-varnanagė nusišypsojo ir atsitraukė kelis žingsnius atgal,kai vyrai staigiai pašoko ant kojų.
-Gaudyk ją,-sušuko vienas iš vyrų ir puolė abu vytis Luną. Varnanagė kaip tik to ir laukė. Ji pasileido bėgti koridoriumi kuo toliau nuo kambario. Atsisukusi per petį pamatė,kaip grifiukas įsmuko į kambarį. Luna pasuko už kampo lydima priešininkų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
Sofija nuskubėjo į Magijos istorijos pamoką. Šis mokslas gal kartais ir atrodė nuobodus, bet iš tiesų dažnai turėjo daug daugiau paslapčių nei iš pirmo žvilgsnio įdomesnės pamokos. Įėjusi į klasę pamatė visą pulką kačių ir šyptelėjo. Nors Sofija namie augino šunį, bet kates ji mylėjo lygiai taip pat. Mergaitė jau sėdosi į suolą kai mokytoja pasakė, kad pamoka vyks lauke. Nusekusi paskui kitus mokinius į kiemą, Sofija atsidūrė prie didžiulių supynių. Ji net neįsivaizdavo kokios galėtų būti jų galios, taigi, tiesiog išklausė kitų mokinių minčių.
Galiausiai, išgirdusi kokios tai supynės visai nenustebo, juk jos atrodė visai paprastos. O reikia prisiminti, kad jeigu kas Hogvartse ir atrodo paprastai - tai tik apgaulė. Išgirdusi praktikos darbą, mergaitė apsižvalgė. Galbūt dar liko kas nors kas norėtų dirbti su pirmakurse. Bet nelabai nusiminė ir tada kai pamatė, jog jau visi susigrupavę poromis. Ką gi, reikės keliauti vienai pagalvojo.
Palaukusi kol atsilaisvins supynės, Sofija drąsiai ant jų atsisėdo ir įsitaisė jų centre. Stipriai įsikibo į abi virves ir pradėjo suptis. Apačioje buvo girdėti mokinių šurmulys, bet kuo aukščiau supynės kilo, tuo garsas darėsi tylesnis. Galiausiai visiškai nutilo, o supynės pradėjo lėtėti. Nušokusi nuo supynių mergaitė suprato, kad jai pavyko.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
Jautė, kad šone stovinti varniukė nori kuo greičiau pasitraukti nuo vaikino, bet Torei į galvą šovė mintis, kuri galėjo labai praversti.
- Palauk, kai ką sugalvojau,- sušnabždėjo Betanei į ausį. Tada vėl atsisuko į Luką ir sukaupusi visą drąsą išpyškino:
- Turiu prašymą. Gal galėtum mums duoti tarnų rūbų? Būčiau be proto dėkinga.
Vaikinas vis dar atrodė baisiai nustebęs.
- Na... Manau, kad šį kartą galiu jums pagelbėti,- galiausiai šyptelėjo. Matyt jautėsi taip pat nepatogiai kaip ir Torė.- Eikit paskui.
 Žaliaakė stengėsi įsiminti kokiais koridoriais jie žingsniuoja. Galiausiai, vos neatsitrenkė pilies tarnui į nugarą. Jie buvo nedideliame sandėliukyje. Greičiausiai spintoje. Vaikinas ištraukė dvi rudas, ilgas sukneles ir ištiesė mergaitėms. Torė greitai pagriebė savąją ir kuo greičiau persirengė. Koks skirtumas, kad vaikinas stovėjo priešais. Ne tas jai rūpėjo, o beje, ji vis tiek nenusivilko apatinės bliuskelės ir trumpų šortokų. Deja reikėjo pripažinti, kad buvo raudona kaip brokas. Pakėlusi akis pažvelgė į Luką ir šyptelėjo.
- Ačiū,- tarė ir išbėgo iš kambarėlio. Bėgo tol, kol atsidūrė netoli įėjimo. Ten kur ir buvo anksčiau. Tikėjosi, kad Bethany nusekė jai iš paskos. Savo rūbus ir lazdelę Torė buvo sugrūdusi į rudą krepšį, kurį spėjo pagriebti, o žemėlapį laikė rankose. Štai dabar galės daug ramiau pasiekti bokštą.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
Šis, prietemoje paskendęs kambarėlis, nekėlė susidomėjimo Bethany ir jokio noro stovėti jame. Tik kuo greičiau bėgti ir kuo toliau. Bet visgi, atsitiko taip, kaip atsitiko.
- K-ką sugalvojai? - sušnibždėjo Torei, bet vargu ar ji girdėjo, mat netrukus pasklido draugės balsas.
- Turbūt juokauji, - lūpos nebyliai sujudėjo, išvedžiojo žodžių kontūrus, bet neišleido nei garselio. Neturėdama pasirinkimo, varniukė suskubo paskui Torę ir priekyje žengiantį tarną, nors tai nelabai jai patiko. Kai kurie koridoriai atrodė tokie painūs, jog mergaičiukei retsykiais net pasirodydavo, kad jau nežinia kelintą sykį eina tuo pačiu keliu. Tokie pasivaikščiojimai Bethany privertė jaustis nejaukiai, o sykį ir šiurpuliukam perbėgti per kūną. Po nemenko pasivaikščiojimo varniukė spėjo pristabdyti savo spartų ėjimą, kuomet pastebėjo sustojusį tarną. Patalpa pasirodė kelis kartus mažesnė, dar daugiau paskendęs prietemoje, o gal ir tamsoje. Gavusi šiurkštaus audinio suknelę, pabandė visą nužvelgti bei užčiuopė gaubtuvą. Net gerai nematydama kaip atrodo šis rūbas, Bethany mąstė, kad galbūt, kaip žiobarai sakytų - vienuolio rūbas gulėjo jos rankose, kurios pasistengė viską išlaikyti. Pamačiusi, jog Torė jau apsirengė, išpūtė akis. Nenorėdama priversti laukti, greitai ant uniformos viršaus užsinėrė medžiagą. Vienodai rodė, jog po šiurkščia medžiaga prie kūno prispausta varnanagės uniforma. Vos spėjusi plaukus ištraukti, kad šie nebūtų priploti, pasileido bėgti paskui Torę - jau pakankamai buvo nuo jos nutolusi. Galų gale, beveik uždususi, pasiekė savo draugę ir apsižvalgė.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
Dangus buvo kiek apniukęs. Sofija spėjo, kad neseniai turėjo lyti. Mergaitė nužengė ant šlapios žolės ir apsižvalgė. Paėjusi į vakarus kaip ir sakė profesorė, mėlynakė pastebėjo stiklinę dėžutę, kuri buvo įkasta į žemę. Matėsi tik viršutinė jos dalis. Sofija atkapstė dėželę, išėmė ją ir paslinko dangtelį. Joje gulėjo lapas. Kiek parudęs, bet visiškai tvirtas. Išlanksčiusi jį suprato, kad tai tikrai yra tai ko ji ieško. Žemėlapis. Kelias link lobio buvo pažymėtas taškuota linija, o pats lobis apibrauktas raudonu rašikliu. Nieko nelaukusi Sofija pradėjo eiti link pilies įėjimo. Durys atrodė taip, lyg būtų nedarinėtos kelioliką metų. Tačiau vos mergaitei ištiesus ranką, jos neprašomos atsivėrė.
Įėjusi į pilį varniukė apsižvalgė. Viduje buvo gan jauku. Koridoriumi nutiestas tamsiai žalias kilimas, paveikslai ant sienų vaizduojantys peizažus ir natiurmortus. Dar kartą pažvelgusi į žemėlapį suprato, kad teks leistis į požemius.
- Velnias,- nusikeikė.- Aš kaip tyčia čia viena.
Galiausiai susiėmė ir leidosi link tikslo. Ėjo taip tyliai kaip tik galėjo ir tik spėjo išgirsti:
- Kas tu?
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #65 Prieš 6 metus »
Velnu išklausė Lunos plano ir linktelėjas pasislepė už kito koridoriaus sienos, praščiausiai apšviestoje vietoje, kur jo apranga tobulai susiliejo su aplinka. Jis įtemtai klausėsi, kas viksta prie kambario ir vos nesuprunkštė išgirdęs juokingą varnanagės pasakimą. O kai išgirdo sambruzdį žvilgtelėjo ar jau nubėgo vyriškiai. Kai dingo jie tarp kito koridoriaus, Radagaskas greitai iššoko iš už savo priedangos, įlėkė į kambariuką. Ant stalo mėtėsi knyga ir lazdelęs, kurias jis įsibruko į kišenęs, o knygą idėjo skrynutę. Išbėgęs iš kambario stengėsi judėti link  supinių kripties, bet jam buvo neramu ar Lunos nesučiupo ir ar nepasiklydo.  Tai tarytum šėšėlis slinko iš kampo į kampą, sustingdamas išgirdęs menkiausia garselį.                                                               

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #66 Prieš 6 metus »
Supratusi, kad Bethany jau šalia, mergaitė šyptelėjo.
- Dabar mes bent jau mažiau atkreipiame dėmesį.
Tada vėl pažvelgė į žemėlapį ir pradėjo žingsniuoti. Ėjo pagrindiniu koridoriumi iki galo, tada pasuko dešinėn ir priėjo pirmuosius laiptus. Užlipo jais ir... Ir vėl išgirdo žingsnius. Kad ir kaip norėjo prisispausti prie sienos, bet suprato, kad taip tik dar labiau atkreips dėmesį. Torė nulenkė galvą ir ėjo toliau. Juk ji dabar tik tarnaitė kaip ir šalia esanti Betė. O žmogus, kuris nelabai puikiai pažįsta personalą tikrai neturėtų jų pastebėti. Žingsniai vis artėjo ir artėjo, kol galiausiai iš už kampo išniro, apsiaustu apsitaisiusi, žmogysta su burtų lazdele rankoje. Torei kaip akmuo nuo širdies nukrito kai suprato, kad nelabai draugiškai atrodantis barzotas vyras negali jų matyti. Galiausiai, burtininko žingsniai visai nutilo ir mergaitės galėjo traukti toliau.
- Bent jau šis mūsų nepastebėjo,- sumurmėjo draugei ir vėl pradėjo eiti. Paėjus dar keliais koridoriais žaliaakė pasiekė dar vienus laiptus. Įveikus šiuos laiptus, jos turėtų gerokai priartėti prie lobio. Torė pradėjo lipti laiptais vis sustodama paklausyti ar kas nors artėja. Visą laiką buvo tylu kol galiausiai išgirdo du balsus. Vienas buvo moteriškas, o kitas viriškas.
- Na, palauk gi tu!- šaukė pastarasis.
- Niekšas tu!- išrėkė mergina, kuri, bent Torė taip spėjo, greitu žingsniu leidosi žemyn.
- Aš tau galiu viską paaiškinti,- vėl pasigirdo.
- Man jau gana tavo pasiaišk...- rėkė mergina, bet tada sustojo kaip žaibo trenkta.- O kas jūs tokios?
Torė išpūtė akis. Nors mergina privalėjo būt žiobare, tačiau buvo pasipuošusi ir atrodė labai kilminga. Pirmakursė dar būtų sugalvojusi kaip išsisukti, bet priartėjęs vaikinas paklausė:
- Su kuo, velniai griebtų, tu šneki?
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #67 Prieš 6 metus »
Mergitė net pašoko iš išgąsčio. Staigiai atsisuko link balso ir suprato, kad tas žmogus, kuris gali ją matyti yra kažkur pasislėpęs ir nepastebimas. Mergaitė kilstelėjo antakį.
- Kaip aš galiu išduoti kas esu, jei net negaliu tavęs matyti?- paklausė sukaupusi visą drąsą. Tada iš tamsos išžengė žmogus. Na, greičiau žmogelis. Vaikas, jei dar tiksliau. Nedidelis berniukas stebėjo ją smalsiomis akelėmis.
- Aš Justas,- tarstelėjo lyg būtų čia šeimininkas.- Man jau beveik šeši ir aš jau didelis,- pasigyrė.
- Aš Sofija,- šyptelėjo varniukė, nežinodama ką dar galėtų pasakyti.
- Kiek tau metų?- vėl paklausė berniukas. Jam vis dar atrodė, kad metai tai pats svarbiausias dalykas.
- Vienuolika, jei tau įdomu,- išdavė mergaitė, bet žinojo, kad negali ilgiau užsižaisti. O ir vaikas galėjo pakviesti kokį nelabai gerai nusiteikusį žmogų.- Bet žinai ką? Mane gali matyti tik tu. Aš tik draugiškas vaiduokliukas, kuris pasirodo geriems vaikams, o dabar turiu skristi,- nusišypsojo mergaitė ir pradėjo eiti tolyn nuo berniuko. Atsisukusi dar spėjo pamatyti, kad berniukas stovi išpūtęs akis.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #68 Prieš 6 metus »
Varnanagė skuodė koridoriais,kaip įmanoma ilgiau,kad Radagaskas galėtų nieko netrukdomas paimti knygą ir burtų lazdeles. Nors Luna buvo greita ir vikri,tačiau jėgos netrukus išblėso. Ji pasuko į kitą koridorių ir prisispaudė prie sienos. Bėgdami vyrai nesidairė,tad varnanagė liko nepastebėta. Luna kelias akimirkas palaukė,o tuomet atsitraukė ir nubėgo link supynių. Bėgdama Luna dairėsi Radagasko,tačiau jo niekur nebuvo matyti. Tikiuosi,jog Radagaskas jau prie supynių. Bebėgant varnanagė pamatė grifiuką lėtai žingsniuojantį prie išėjimo. Nieko nelaukusi ji pribėgo prie jo.
-Nagi,keliaujam iš čia ir taip ilgai užsibuvom.-Varnanagė išėjo į lauką ir palengva nužingsniavo prie supynių.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #69 Prieš 6 metus »
Velnu jau buvo visai prie išėjimo, bet išgirto kažką atbėgant ir Lunos balsą, kad greičiau dinkti iš šios vietos. Radagaskas viso to įsigando, nes buvo per daug jautrus tokiems netikėtiems pasirodimo. Bet susigaudė, kas įvyko ir paspartino žingsnį paskui varnanagę. Nors kiek paklaidžiojo po labirintą, bet greitai rado supinęs:                                 
- Na, tai viskas. Be to, pamiršau gražinti tavo lazdelę. Imk ir gal geriau būtu, kad tu knygą mokytojai įteiktum. - Padavęs knygą ir lazdelę, palaukė, kol mergina atsisės ant supynių. Kai jis atsisėdo šalia, jie ėmė suptis ir greitai grįžo į dabarti, kur laukė kiti mokiniai bei mokytoja.  Bet dalies mokinių dar nebuvo, greičiausiai dar buvo užstrige kažkur praeityje ir tebevykdo užduotį. Velnu ėjo paskui Luna link mokytoja ir stebėjo, kaip atiduoda profesoriai knygą. Ir toliau laukė, kas bus toliau.           

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #70 Prieš 6 metus »
Luna pastebėjo,kad grifukas išsigando,kai ji netikėtai pribėgo,tad atsiprašomai pažvelgė į jį. Varnanagė nusišypsojo,kad Radagaskas nesipriešina ir taip pat nori grįžti. Tiesa,Lunai čia patiko. Nors juos ir buvo sugavę,buvo smagu sugrįžti į praeitį. Priėjusi prie supynių varnanagė sustojo ir atsisuko į Radagaską.
-Žinoma,-linktelėjo ir paėmė savo burtų lazdelę ir magiškąją knygą iš grifiuko. Luna paskutinį kartą apsidairė ir atsisėdo ant supynių. Šalia įsitaisė ir Radagaskas. Jie įsisupo ir po kelių sekundžių atsidūrė dabartyje. Varnanagė nušoko nuo supynių dairydamasi. Netoli profesorės stovėjo keletas mokinių,turbūt jau grįžusių iš savo užduoties. Luna nužingsniavo prie mokytojos ir atidavusi knygą atsistojo šalia stebėdama ir laukdama kitų mokinių. Luna nekantravo sužinoti ką mokytoja pasakys apie jų užduotį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #71 Prieš 6 metus »
Taip Alisa ir nušlepsėjo per koridorių. Tikriausiai atrodė lyg kokia čia užklydusi benamė, bet tik žiobarai galėjo ją matyti. O koks skirtumas ką mano žiobarai? - pamanė ji. Staiga praėjo dar viena mokinių kolona, tik šį kartą iš aprangos matėsi jog žiobarų. Mergina nusprendė, kad nuo jų būtų geriau pasislėpti tad pasuko į kitą koridorių ir tikėjosi, kad jie čia nepasuks. Jie nuėjo ir toliau tiesiai. Čia kažkoks žiobarų ir burtininkų susirinkimas vyksta? - suraukė antakius šešiolikmetė. Ji išlindo į pagrindinį koridorių ir išgirdo jauno vaikino balsą:
- Kodėl tokia graži panelė vaikšto šioje pilyje viena? - Alisa atsisuko ir pamatė gelsvaplaukį maždaug jos amžiaus vaikiną, - gali netyčia pasiklysti.
- Ačiū, man pagalbos nereikia. - mandagiai pasakė mergina, nors tai ir nenuskambėjo labai mandagiai.
- Gal tave kur nors palydėti? - nusišypsojo gelsvaplaukis. Kodėl gi nepasinaudojus jo pagalba? - pamanė Alisa.
- Aš turiu žemėlapį ir ieškau būtent šio kambario, - mergina priėjo arčiau ir parodė žemėlapį, - na, čia vyksta toks žaidimas. Na.. čia reikia.. am... surasti paslėptus skanėstus.
- Gerai, padėsiu tau. Eikime tiesiai, o paskui pasuksime į tokį nuošalų koridorių ir tada prieisime tą kambarį.
- Puiku. - nusišypsojo Alisa. Tikiuosi jis nepavojingas...

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #72 Prieš 6 metus »
Nutolusi nuo berniuko, Sofija pažvelgė į žemėlapį. Kaip ir turėjo, pasuko kairėn, o tada dešinėn. Priėjusi nedidelius laiptelius, Sofija greitai, bet tylomis jais nusileido. Tada ėjo tolyn tamsesniais koridoriais. Iš kažkur pasigirdo riksmas. Toks, kurį sukelia tik skausmas.
- O košmare,- sumurmėjo po nosimi. Ko jau ko, bet būtent arčiau riksmo, Sofija nenorėjo eiti. Ji užlindo už kažkokių užuolaidų ir Sofiją apgaubė tamsa.
- Lumos,- ištarė ji ir iš lazdelės galo pasklido šviesa. Tada mergaitė ramiai apžiūrėjo žemėlapį ir visai netyčia pastebėjo, kad dar yra vietų, kurios pažymėtos juodais apskritimais. Ji buvo visai netoli vienos iš jų. Galbūt iš ten ir sklinda riksmas? Jei netyčia ten nuklysiu ar jau nebegrįšiu? uždavinėjo sau klausimus mėlynakė. Juk juoda spalva dažnai nereikšdavo mielų pliušinių žaisliukų.
Pirmakursė greitai išlindo iš už užuolaidos ir pradėjo beveik bėgant traukti tolyn. Ir tuo metu vėl išgirdo žingsnius. Apsižvalgė kur galėtų pasislėpti, bet tokių galimybių aplinkui nebuvo. O žingsniai vis garsėjo ir garsėjo.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #73 Prieš 6 metus »
Alisa nuėjo kartu su tuo vaikinu. Jie dviese šnekučiavosi, netrukus jaunuoliai priėjo duris. Vaikinas nuspaudė senovišką durų rankeną ir Alisa įžengė pro duris. Jos linksmas veidas persikreipė kai pamatė, kad čia nėra jokio lobio. Šeštakursė puolė ieškoti, pagalvojo, kad gal kažkur paslėptas. Ir vaikinas, kuris kaip išsiaiškino Alisa vardu Emanuelis išvertė visą kambarį, bet nieko nerado. Ten stovėjo nedidelė spintelė. Švilpė ją pravėrė ir pamatė sulankstytą dar vieną šiek tiek aplamdytą, gelsvą pergamento lapą. Ji jį išlankstė. Nejaugi dar antras žemėlapis?.. - nustebo Faun pamačiusi dar kartą tokį pat panašų nupieštą koridorių labirintą. Ji jį norėjo parodyti Emanueliui, bet jis buvo dingęs.
Mergina išėjo pro duris ir apsižvalgė po koridorių. Keista - pamanė ji. Na, dabar teks kliautis savo žiniomis norint pasiekti lobį. Tikiuosi, kad lobį. Ji dabar žengė tiesiai tuo pačiu koridoriumi. Koridoriai jau buvo tušti. Dangus irgi išraudęs. Pilis tokia didžiulė, kad kol ji besišnekučiuodama ir eidama lyg vėžlė pasiekė šį kambarį, pradėjo netgi temti. Reikia kuo greičiau surasti tą lobį. - pamanė ir dabar jau bėgomis nubėgo tiesiai koridoriumi.

*

Neptunica Ameshville

Ats: I MI pamoka visiems kursams// '17 žiema
« Atsakymas #74 Prieš 6 metus »
- Na Marìja, arba tiesiog Mãri. - Šyptelėjo pabrėždama kirtį. Ji galėjo suprasti antrakursę dėl tarimų - pati vaikystėje buvo pasiruošus liežuvį nupjauti kitatautei auklėtojai, kuri ją vadino ne Marìja, o Márija. Tai skambėjo siaubingai! Prisiminusi tai pagalvojo klastuolė - iki šiol prisimena jog susirinkusios ji - Marija, kitatautė auklėtoja ir dar kelios auklėtojos nusprendė, kad slovakė vadins mergaitę Maja arba Marika, tie du vardai bent taip siaubingai "nerėžė" ausies. Tiesa, kai kurios auklėtojos vis dar susisiekiančios su Blackwood, ją vadina Marikutę - mat priprato.
Netrukus pastebėjo, kad su partnere pasiekė reikiamą vietą - pastebėjo skrynią ant kurios "puikavosi" lapas. Priėjus tapo aišku jog lapas yra žemėlapis, o skrynia buvo tuščia. - Hm, deja neesu žemėlapių meistrė, tačiau neabejoju jog mokytoja tikrai stipriai neapsunkintų pačios pirmos pamokos. Gal čia nurodyti kokie keliai ar dar kas. Gal štai šitas, - parodė į raudoną liniją, - yra blogas kelias, nes kaip ir raudona yra kiek negatyvi, pavojaus spalva. Bent jau tokie įsitikinimai žiobarų pasaulyje. Laiko manau turim į valias, tad kodėl gi nepabandžius visko? Mokytoja minėjo, kad burtažodžių prireiks nebent tokių kaip Lumos, Nox, Alohomora, tad nemanau jog mus kištų į didelį pavojų. Jei ką grįšime atgal.