0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jokūbas Ridlis Gierszal

  • *
  • 9
  • Lytis: Vyras
  • You're a psychopath. - i prefer creative.
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #15 Prieš 1 savaitę »
  Jokūbas atsitraukė nuo lentos, kad neužstotų vaizdo mokiniams ir sudėjęs rankas už nugaros ramiu veidu klausėsi mokinių atsakymų. Keli mokiniai kone nusišnekėjo, o kiti atsakė tikrai protingai tai pat buvo tokių kurie jau spėjo ir pirmąją minutę prasižengti. Tai Amneta, grifė, vis nenuleidusi nuo jo akių. Jokūbas aiškiai juto jos žvilgsnį ir taip kaip ji jį vertina. Ha.
- Kažkaip nesitikėjau, kad kas nors prasižengs taisyklėms per pirmąsias kelias sekundes.- jis ramiu, tačiau žemu balsu prabilo.- Jeigu jau nematai, gali sėstis į priekį, nebūtinai trukdyti kitiems mokiniams.- o tada atsisuko į kitą mokinę. - Deja, Emillia, juodieji elfai nepriklauso magiškiems gyvūnams, labiau magiškoms būtybėms.- ji ramiai tarstelėjo žvelgdamas tiesiai į mergiotės akis, o tada pasisuko į Elridę ir kiek pamąstęs atsakė.- Taip, jie yra panašūs į kipšus, bet gamta jie nesinaudoja.
  Profesoriaus akys užkliuvo už snaudžiančio vaikino. Jokūbas valandėlę pamąstęs nusprendė šįsyk nieko nesakyti, tačiau jei pamatytų tokį pat šposą antrą kartą, vaikiui nesibaigs geruoju. Išgirdęs kitą balsą jis pakėlė akis ir pažvelgė į strazdanotą rusvaplaukę, o vėliau į kitą. Vaikinas kistelėjo antakius ir kiek šyptelėjęs pasakė:
-Taip, Gotfreinė ir Emilija esate iš dalies teisios. Juodieji elfai, kadaise, pabrėžiu žodį kadaise, tarnavo burtininkams, jie yra kitokie nei dabartiniai namų elfai ar paprasti elfai. Aukštesni, smailiomis it durklai ausimis, bet jų oda nesiskiria nuo kitų, na, labai nežymiai. Ji yra vos vos pilkesnė.- jis pasakė ir įkvėpė oro, vis dėl to tokius sakinius išrėžus, net kaip kvėpuoti užmiršo. Jokūbas nieko neatsakė į Šerės žodžius, mergiotė visiškai nusišnekėjo.- Taip, kaip sakė Daniela, Alisa ir jei neklystu Elena bei Torė, šie padarai mėgsta maištauti, tačiau dauginasi kaip triušiai.- Profesorius tyliai nusijuokė iš savo pasakymo ir greitai susitvardęs vėl pradėjo atsakinėti.- Atsparūs ligoms, o dažniausiai gyvena miškuose, olose ar irštvose. Tai pat jie labai mėgsta sujaukti žmonėms protą, neretai įsikūnija į patį žmogų arba juo manipuliuoja.
  Vaikinas pažvelgė į mokinius lyg laukdamas ar dar kas nors atsakys, tačiau deja kiti tylėjo kaip burnas prisisėmę. Vaikinas gūžtelėjęs priėjo prie stalo ir pasičiupęs lagaminą išsitraukė vieną mėgintuvėlį su balsvu skysčiu.
-Šiame mėgintuvėlyje esantis skystis yra skirtingų žmonių prisiminimai kurie jus perkels į tuos laikus, kai juodieji elfai vis dar tarnavo burtininkams, bet jau buvo pradėję maištauti. Jūs turėsite nurodyti po dvi tris priežastis kodėl jie sukilo, kaip pradėjo maištauti ir kaip baigėsi jų maištas.- Jokūbas vyptelėjo ir patraukė į sandėliuką, greitai atsinešė nemenką dėžę su įvairiausiais indais. Eidamas po klasę ir dalindamas dubenėlius su plokščiadugnėmis kolbomis jis pradėjo pasakoti eigą.- Įpylę skystį į dubenėlį turėsite jame panerti ir po kelių akimirkų atsidursite viduramžiuose, juodojo elfo ar burtininko kūne. Viską jausite ir matysite tarsi būtumėte tas žmogus ar elfas, tačiau neturėsite savo minčių ir prievolės kažką pasakyti. Pasibaigus prisiminimui palėta grįšite į klasę.- Pabaigęs dėlioti jis vėl atsistojo vidury klasės.- Be to, nepamirškite pasiimti ko nors, kad viską užsirašyti. Galite pradėti.


---
Praktikai skirti trys postai. Sėkmės. Postus galite rašyti iki kito sekmadienio. (12-10)
Serial charmer. Cunning manipulator. Pathologic liar.


*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • II kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #16 Prieš 1 savaitę »
Velnu kaip eilinį kartą buvo apsimiegojęs ir dar norėjo pamiegoti. Atsidaręs savo stebuklingą skrynute išsiėmė sidabrinį ženklelį, kuris buvo jo pavardės pirmos raidės formos, ir juo pakeitė kaukolę ant skrybelės. Mat jam rodės, kad kaukolė dalinai gązdina kitus moksleivius. Tai V raidė puikiai tiko prie jo skrybelės, nors galėjo ženklelį kuo kitu pakeisti, nes jis turėjo jų daugybę ir įvairių. Greitai jis prisistatė į kabinetą, aiškų po drabužiais slėpė savo naują gyvūną, kurį nusipirko per atostogas Skersiniam skersgatvyje. Jam naujas mokytojas nepatiko, jis apskritai jautė ANJM mokytojams antipatiją ir priešiškumą. Tuo labiau, kad visi mokytojai buvo Ridliai ir jam tai asocijavosi su visų laikų blogiausiu burtininkų Voldemortu. Nors  Radagasko pavardė buvo paradoksali - Velnu, kas daug kam asocijavosi su velniu, dėl to nevienas jo protėvis atsidurė ant laužo arba padėjo galvas po budelio kojom, bet nebuvo nei velniai, nei baisūs blogiečiai, o labiau žmonės, siekę gero.  Bet grifiukas, pažiūrėjas į  šį žmogų,  tikrai neregėjo nieko gero, be to ta grimasa, kurią vis iškreipdavo pasisveikindamas, tiesiog buvo mokiniu žibalas į ugnį, nuo kurios akyse ėmė degti neapykantos liepsnelės. Tikrai su juo nesutarsiu. Dėl natūralaus pykčio Velnui ėmė drebėti rankos, nors jam nervintis yra uždrausta. Tai prieš pamokai prasidedant prie jo atsisėdo Džesė. Paklaustas jos greitai atsakė:
- Labas, parašyta juodieji elfai.  -  Kiek labiau pasiklausęs ką kiti mokiniai atsakinėja ir išgirdęs mokytojo pastabą Džesei. Labai supyko ir atsistojo:
- Atsiprašau profesoriau, bet jei nematote, ji ir taip priekyje sėdi, o jei jums taip pat blogai su regėjimu, manau turėtume ją užjausti. Ir jei žinote jau apie jos problėmą, gal galėjote, jai skirti daugiau dėmesio ir pasakyti ką užrašėte lentoje. Ir ji man netrukdo.. - Baigęs kalbėti su trenksmu atsisėdo, jam virte virė kraujas, o naminis jo gyvūnėlis, kuris visa laiką miegojo susisukęs mokinui ant kaklo bandė išlysti iš apsiausto kalnieriaus  ir piktai sušnypšti. Nors Velnu nebuvo šnypštūnas, bet daug laiko per atostogas praleido dresiruodamas gyvatę palei įvairias dresavimo ir hipnozės knygas. Atsisukęs į draugę paklausė:
- Tau atnešti skysti su dubeniu?

*

Neprisijungęs Maria Blackwood

  • VI kursas
  • *
  • 124
  • Taškai: 46
  • Lytis: Moteris
  • Paskutinis priešas, kurį turi nugalėti, yra mirtis
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #17 Prieš 1 savaitę »
Apsigynimas nuo juodosios magijos...Bene pati neįdomiausia pamoka Marijai. Tingiai atėjusi į pamoką klastuolė tiesiog tiesiog sėdėjo ir klausėsi ką kiti pasakoja apie Juoduosius Elfus, tiesa - puse, o gal ir daugiau informacijos tiesiog praslydo pro ausis. Žinoma, kur gi paauglę domins šios pamokos jeigu šios seneliai buvo aurorai, teta siekia aurorės statuso, o tėvas...Tėvas susidėjęs su juodąją magiją. Su tokią šeimynėlę Blackwood ne itin rūpėjo kaip apsiginti. Tiesa sakant, pasąmonė kai kada kuždėjo mergiotei, kad ji turėtų prisijungti prie Mirties Valgytojų kai užaugs. Keistos mintys tiesa? "Viską iš tėvo paveldėjo" prisiminė kaip kažkas iš svečių leptelėjo šiai būnant tetos namuose po IV kurso baigimo. Atsitokėjusi iš savo minčių ir apmąstymų mergina išklausė praktikos užduotį - nesėdės gi visą pamoką be veiklos. Vos gavusi skystį ir dubenį padarė ką reikia ir panardė galvą taip pradedama praktikos darbą.

*

Neprisijungęs Gotfreinė Portendorf

  • V kursas
  • *
  • 308
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • per aspera ad astra
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #18 Prieš 1 savaitę »
 Rusvaplaukei užduotis ne itin patiko. Nors žinojo, kad faktiškai jos kūnas vis dar bus čia, klasėje, tačiau nerti į praeitį – kad ir mintimis – ne itin troško. O gal ji pasiners į kūną kokio žmogaus, kuris prisiminimo metu bus kankinamas ar net nužudytas, kas tada? Paauglė labai bijojo skausmo, tad rizikuoti jį pajusti jokio noro nebuvo.
 Nepatenkinta sugriežė dantimis ir atsargiai, drebančia ranka, įpylė skystį į dubenį. Jis pradėjo suktis jo vidury ir, kol sukimasis dar nesumažėjo, varnanagė giliai įkvėpė ir įmerkė veidą į skystį. Hm, o reikia būt atmerktom akim ar užmerktom? Kol ji svarstė, akys pačios atsimerkė: prieš jas pradėjo suktis visas pasaulis ir ji atsidūrė kitur. Smegenų dalelė suvokė vis dar esanti kabinete, tačiau akys matė kitką: ji skubiais žingsniais keliavo purvina tvankia gatve. Saulė buvo pačiame zenite ir kaitino negailestingai, nuo kaitros net oras mirguliavo. Tolumoje pamatė Koliziejų ir suprato esanti Romoje. Na, nors tai gerai – visada svajojo apsilankyti Italijoje ir pagaliau joje yra – nors toli gražu ne tokiomis aplinkybėmis kuriomis norėtų.
 Ji (o tiksliau, kūnas, kuriame ji buvo įkalinta) keliavo į senus ir prabangius rūmus. Įžengęs į juos iš karto patraukė į atriumą - ten jau kalbėjosi senyvi vyrai, sprendžiant iš apsiaustų ir skrybėlių – burtininkai. Nieko nelaukusi prisijungė prie jų. Penkiolikmetė suprato tikrai ne viską, tačiau išsiaiškino, kad name tvyro slogi nuotaika – dalis tarnų atsisako vykdyti nurodymus, vienas net pabandė nunuodyti šeimininko žmoną. Iš nuotrupų žaliaakė suprato, kad kalba eina apie juoduosius elfus. Beliko išsiaiškinti detales – ji tikėjosi, kad šios atsiras pokalbio metu.
credo solo in te grande amore


*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • IV kursas
  • *
  • 41
  • Taškai: 28
  • Lytis: Moteris
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #19 Prieš 6 dienas »
 Visas didžiulis akmuo nuo širdies nusirito, kai paaiškėjo, jog prie jos sėdi ne kas nors kitas, o Velnu. Ne koks piktas klastuolis, ne pašaipūnas, o kitas Grifų Gūžtos mokinys.  Išgirdus jo balsą Amneta iškvėpė ilgiau sulaikytą orą.
 -Ačiū,- padėkojo už atsakymą. Nežinojo atsakymo į teoriją, tad tik klausėsi kitų mokinių minčių. Iš pradžių dar bandė klausytis, bet vėliau hogvartsiečiai rinkosi kokio nors žmogaus mintį ir kiek ją pakeisdavo. Darėsi kiek nuobodu - juk vis vien reiks klausytis ir profesoriaus aiškinimo. Ir vėl, ir vėl ta pati dainelė, nieko nežinau, bet kažką sakau... Iš mokinių kiek pasišaipė ir išgirdo pastabą.
 Deja, bet tas mielas profesorius Ridlis tubūt negirdėjęs apie įvairius sveikatos sutrikimus. Kraujas prisipildė milžiniško pykčio ir ji turbūt net būtų apsiputojusi, jei ne suolo draugas. Pasiklausius jo vos neprunkštelėjo. Rimtai, sėdžiu priekyje? Džesė galėjo dar ką nors pridurti, bet tiesiog nerado už šią geresnių minčių. Profesoriui reiktų pasimokyti tolerancijos. Nes anas atrodo visiškai netolerantiškas ir dar abejoju, ar bent yra girdėjęs apie tokio dalyko. Savaime suprantama, kad noras eiti į ANJM pamokas bus dar ilgai dingęs, tad Diana tik klausėsi teorijos. Koks tikslas man mokytis ANJM, jei vis vien nepaleisčiau jokių burtų ten kur reikia, arba neatskirčiau iš išvaizdos pavojingo augalo nuo gyvūno? Et, užpuls koks pavojus, ją nugalės ir ketvirtakursė nė nesupras kas nužudys...
 Paklausius praktikos suabejojo. Didžiulis klaustukas iškilo virš užduoties. Atsidurti ten ir suprasti kas vyksta. Abejojo, kad sugebės ten ką nors pamatyti. Apie tokius kaip ji buvo girdėjus visai nedaug. Bet aiškiai įsiminė, kad naujų vaizdų rudaplaukė nebepamatys. Vadinasi, teks tikėtis kitų jutimų pagalbos. Bet jei ten nieks nekalbės, užduoties turbūt neįvykdysiu.
 -Būčiau dėkinga,- nenorėjo trukdyti žmogui, bet pati būtų prisidirbus daug daugiau.
Tai, kad nematau laikrodžio nereiškia, kad laikas stovi vietoje, o aš nesikeičiu.

*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • II kursas
  • *
  • 47
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • -po šitiek metų? - Amžinai.
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #20 Prieš 4 dienas »
Ačiū, mokytojau, kad nekomentavote mano darbo... puse teorijos ji pramiegojo, žinojo, jog atsakys neteisingai ir net nesivargino išgirst kitų. čia juk ne darželis, kai paprašo pasakyti ką pasakė kitas... Šerei darbas nepatiko. o kas jei būsiu sušaudytas elfas? Arba užmuštas burtininkas? Tiek tos, mokytojas tikiuosi neleis patirti skausmo, o šiaip aš būsiu čia... Įsipylusi skysčio į dubenėlį, Švilpė užsimerkė ir spėdama pačiupti savo užrašus ji nukeliavo į labai šaltą vietą. Švediją. Šalis buvo paskeitus nuo dabartinės, bet savo gimtinę, Šerė lengvai atpažino. Ji patapo maža septinmete mergaite su pliušiniu meškiuku, apsirengusi šiltu paltuku ji brido per sniegą...  Mergaitė priėjusi eglyną, įšliaužė į neužsnigtą vietą po tankia eglės šaka, tenai jos beveik nesimatė, bet ji viską matė puikiai. Pagal Šerę, ji nemokėjo skaityt ir neskaito tamsoje, arba dar nebuvo išrastos technologijos gadinančios akis ir nebuvo kur pagadint akis, tad regėjimas buvo tobulas. Pro eglyną praėjo elfas, lyg įprastas, bet kitoks. Aukštas su smailiom ausim. Odos skirtumo nebūtų pastebėjusi, jei ne geros akys ir ryškiai baltas sniegas, kuriame viskas ne balto pasimatė daug ryškiau. Oda buvo papilkėjusi, lyg pasenusi. Nuėjus elfui, iš paskos pradėjo bėgti du pasenę žmonės. Mergaitė stipriau apsikabino savo meškiuką, ir dar labiau susigūžė. Dar keli žmonės. Veiksmas baigėsi. Mergytė iššliaužė iš besniegės dalies ir bėgo lyg ir paskui elfą, bet nieks jos negalėjo pastebėti. Nubėgusi į lūšnyną ji pasislepė po kažkokiu tais dangčiu, bet pro plyšį viskas matėsi gerai. Trys elfai lyg įkalti stovėjo prie lūšnyno, o keliasdešimt žmonių prieš elfus. Žmonės kažką rėkė kaip 'kodėl mušate žmonės' o elfai atkirsdavo urzgimu. Mergytės nieks nepastebėjo. Žmonės pradėjo tartis - Karas! - vienas šaukė, - Jie mus paliko! - Sako, nusibodo plauti indus! - Sako mes tinginiai! - kažkokius tokius teiginius, kodėl jie maištavo rėkavo žmonės. Šerei tai buvo atsakymas į klausimą kodėl jie sukilo. Šerė nežinia kaip viską užsirašė. Juodosios būtybės kažką rėkė 'kokiė jūs lėpūnai, mės nėt valgyt nėgaunam' keistu akcentu kalbėjo elfai.
-Kaaaras!!!- galutinai paskelbė žmogus
-Kars.-atkirto elfas. Drąsiausias vyras paleido avada krdavra. Elfas numirė, bet atėjo dar keturi. Jie puolė žmones, kaikurie dėjo protego, kaikurie dar kokį tais burtažodį. Vyko didelis maištas. Žmonių ir elfų vis ateidinėjo daugiau. Iš kažkur atvyko magijos žinių žurnalistai, jie buvo užmušti. Na vienas kažką rašė iš elfų pusės, tad į jį netyčia pataikė Petrificus totalus kerai. Nepasisekė. Žmonės naudojo nedovanotinius kerus, krito begalę elfų, taip pat ir žmonių. Mergaitė stebėjo viską labai ramiai. Iš lūšnyno kampo išlindo moteris. Mergytė susijaudino
-Mama, ateik čia, čia saugu... - pašnibždom tarė mergytė, keistas daiktas po kuriuom buvo pasislėpusi mergytė buvo pakankamai erdvus, tad moteris lengvai tilpo. Moteris matyt buvo jos mama, nes buvo labai sunerimus, ką ji čia veikė ir pan. bet mergaitė negirdėjo, ką mama pasakoja. Ji buvo įsijautusi į ant raudono sniego vykstantį karą. Staiga kažkas pokštelėjo. Like keturi padarai išsigando, ir išsibėgiojo. Žmonės pergalingai šūktelėjo ir pabėgo. Bet vienas vyras sustojo. Jis pastebėjo mergaitę ir jos mamą
-Tėti! Labas! - sušuko mergaitė. Šeima laimingai nužigsniavo namo...
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Šerė Bridon »
,,...Tik bėda, kad žmonės paprastai renkasi tai, žalingiausia"

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • I kursas
  • *
  • 29
  • Taškai: 27
  • Lytis: Moteris
  • Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama. (I. Kanta)
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #21 Prieš 4 dienas »
Varnanagė apsidairė aplink klasę. Daugelis mokinių buvau jau pasinėrę į prisiminimus,tad nieko nelaukusi Luna taip pat prisipylė skysčio į dubenėlį. Tačiau prieš nugrimzdama į kažkieno prisiminimus mergaitė sustingo. Mintis,kad ji pati negalės valdyti kūno ir kalbėti jos neviliojo,bet Luna žinojo,kad šią užduotį ji privalo padaryti,todėl nieko nelaukusi paniro į prisiminimus. Ji stipriai užsimerkė,nors pati nežinojo kodėl. Ar dėl to,kad skystis nepatektų į akis ar dėl to,kad bijojo laukiančio nuotykio. Luna nė nepajuto,kaip pačios akys atsimerkė. Prieš ją stovėjo didelis juodas žirgas,o ant jo sėdėjo baltu apsiaustu užsidėjęs burtininkas. Varnanagė suprato,kad yra elfo kūne,o tiksliau elfės,kuri paklūsta ant žirgo sėdinčiam burtininkui.

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • II kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #22 Prieš 4 dienas »
Grifiukas paruošė suolo draugei indą  ir  įpylė skysčios bei padėjo jai įmerktį galvą. Kai pasirūpino Džese, jis pats paniro į dubenį su prisiminimu. Jis atsidūrė 30 metų burtininko kūne. Šis magas gyveno mieste, uoste. Ir vakarais jis atsisėdęs ant statinės po tiltu laukė klientų. Velnu puikiai matė, kad šis vyriškis buvo nevietinis, jo vietiniai magai vengė ir pravardžiavo Olandu. Maža to, kad laikai buvo sunkus, Olandas dėvėjo nuskurusi, kiek apiplyšusį pilką apsiaustą ir buvo alkanas nuo pusbadžiavimo. Jis paskutinių metu jautė nerimą, nes žiobarai ėmė kalbėti apie kažkokias mažas miškų pabaisas, kurios puola kaimus ir miestelius. Be to, didelis žmonių srautas  traukė link uosto.  Viena vakar pas burtininką atėjo kelį vietinių karalysčių kilmingi burtininkai:
- Olandas, ar elfus medžioji?
- Ką ten sakei?  Aš prie tos jūsų paukščių kalbos dar nepratęs. - Pasišaipė.
- Aaaa  tu girdi praščioke  ar užsiėmi parazitų naikinimų. - Ponas jau besiruošė vožti.  Bet vyriškis greitai išsitraukė savo burtų lazdelę:
- Mano gyvenamoji erdvė, mano ir taisyklės. Pirmą, jei nori, kad aš tavęs paukštuk nenukepčiau, kaip  kurtinio pavasari, tai nuleisk kumšti, antrą mandagiau elkis, aš ne praščiokas. Tai kokios problėmos ponai? Aš pasiruošias už kuklų mokęstį pagelbėti.
- Na.....ehhhh,  juodieji elfai sukilo. Visur jų dabar pilna, tai mums reikia specelisto, kad bent jau juos iš mūsų žemių  išvarytu. - Susierzinęs ponaitis kramtė lupa dėl pažeminimo.  - Kiek kainuos?
- Cha, kad pradėčiau darba 10  skandinaviškų markių ir už kiekvieną galvą po denarą.
- Ką?!!! Čia apiplėšimas vidurį giedrios dienos. - Suryko burtininkas.
- Jei žinot pigiau dirbanti specelistą 100 mylių spinduliu, prašom eikyt. Pigesnės kainos  nerasyt, o purvinas darbas reikalauja gero atlignio, na žinot, sugaištas laikas, nakvinės išlaidos, maisto ir t.t. juk viskas nedykai. - Ponai sutyko su kaina ir įteikė kapšą su markėmis. Velnu viską įdėmiai stebėjo ir buvo keistą, kad vadinamasis Olandas, tesiog labiausiai  mėgavosį gavęs progą taip paerzint ponaičius ir iš jų dar nuplėšti gerą sumą.         



*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • II kursas
  • *
  • 47
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • -po šitiek metų? - Amžinai.
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #23 Prieš 2 dienas »
Šerė kaip profesorius sakė palėta grįžo į klasę... Mergytės jausmai ilgai liks pas ją...  taip ir nesužinojau vardo... bet ar tai svarbu? Ir ką gi aš parašiau? atsivertusi savo užrašus ir kažko pridėjus jai gavosi:
Citata
Jie sukilo, nes;
1. Jiems nusibodo tarnauti žmonėms;
2.Jie juos marino badu.
Jie pradėjo ginčytis su žmonėm, jiems netarnauti, kovoti su jais
Kuo baigėsi jų maištas? Jų populiacija smarkiai sumažėjo, jų bijoma ir iškart pamačius užmušama
gražiai išplėšus lapelį iš bloknoto mergytė padėjo jį ant stalo, kad mokytojas laisvai galėtų jį pasiimti kas gausis? Gerai gausis? Nagi, Šere, pasakyk, kad bus gerai... Švilpė susitraukė ir pradėjo laukti nežinia ko... tiesiog nustatė laukimo pozą...
,,...Tik bėda, kad žmonės paprastai renkasi tai, žalingiausia"

*

Neprisijungęs Hope Schilck

  • *
  • 41
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • `@ I`m your Black Opium ♥
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #24 Prieš 2 dienas »
Ironiška, bet Hope bėgute tiesiog bėgo į likusią pamokos dalį iš miško. Ir vėl vėluoji ji sukuždėjo sau, bet nieko negalėjo pakeisti. Įbėgusi į pilį ji kiek sustojo ir įkvėpė oro, kad galėtų susitvarkyti savo kvėpavimą. Kuomet kvėpavimas pasidarė tolygus, mergina jau tvirtu žingsniu žengę klasės link. Pakėlusi išdidžiai galvą ji nelabai kreipė dėmesį į aplink esančius moksleivius ir mokyklos personalą. Ji leido sau įsivaizduoti, kad ji viena tokia. Vis dėlto, jos galvoje tiesiog virte virė mintys, kurios neleido jai niekaip susikaupti ir susikoncentruoti pamokos. Matyt, tai ir buvo priežastis, kodėl blondinė visai pamiršo bėgantį laiką ir betapydama nepastebėjo, kad jau laikas į klasę.
Priėjusi klasės duris, Hope sustojo. Pasitaisė plaukus ir lėtai pravėrė duris. Stengdamasi nepaisyti klasėje esančių susidomėjusių žvilgsnių, ji žengė į klasę už savęs užverdama ir duris.
Pamačiusi, kad visi susikoncentravę į praktiką, Hope tik gūžtelio petukais ir jau pasigailėjo, kad iš vis stengėsi apsilankyti vienoje iš mėgstamesnių savo pamokoje. Neverta net pradėti, vis tiek nespėsiu. Pagalvojo mėlynplaukė blondinė ir tiesiog nuplaukė lengvu žingsniu į klasės gale esančią vietą. Ji visai nesivaikė kitų žvilgsnių ir visai nekreipė dėmesio į klasės draugus. Jai tiesiog norėjosi atsisėsti ku nuošaliau, įsidėti ausinukus į ausis, įsijungti muzikos ir pasiėmus eskizų sąsiuvinį, popieriuje pieštuku užfiksuoti klasėje vykstantį veiksmą. Nors ir Hope stengėsi kuo mažiau visiems kristi į akis, žinojo, kad ta viena nieko nedaranti mergina vis tiek kažkam gali užkliūti. Todėl tiesiog stengėsi ignoruoti tą faktą ir apsimesti kad visą tai, ką ji daro yra visiškai normalu.
Galiausiai patogiai įsipatoginusi į suolą, tiksliau kiek toliau nuo suolo patraukusi kėdę ir pastačiusią ją taip, kad galėtų atsiremti į sieną, Hope paniro į muzikos ir pieštuko kuriamą ramybės pasauly, kur mintys jos tiek nebežudė, kiek žudydavo anksčiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Hope Schilck »
You need to be cold if you wanna be queen.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • IV kursas
  • *
  • 41
  • Taškai: 28
  • Lytis: Moteris
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #25 Prieš 1 dieną »
 Netrukus ji pajuto bendrakoledžio pagalbą. Pati turbūt nebūtų sugebėjusi veidą įmerkti, greičiau jau būtų atsitrenkus į stalą. Nė nespėjo ačiū sumurmėti, pajuto keistą skystį. Bet tik porą sekundžių. Paskui mokinė atsidūrė kažkur kitur. Ir taip. Jasmine nematė. Ničnieko. Tik kažkoks kitoks, keistas kvapas ir ją spaudžiantis daiktas rodė, kad ji nebe klasėje.
 -Panele Avocele...- kažkas lyg kaltai sumurmėjo. Motriškas balsas. Jei tik būtų galėjus ką nors pasakyti, Amneta būtu išrėkus ,,kas po velnių ta panelė Avocelė", bet savo balso čia neturėjo.
 -Marvela, kas vėl nutiko?- paklausė gan silpnas, bet ryžtingas kitos moters balsas. Balsas ne jos, bet Džesė jautės, lyg būtų kalbėjusi pati.
 Trumputėlaitė pauzė leido grifei apsiprasti. Rodės, kad ji nėra kankinama, sau ramiausiai sėdi. Bet šonus spaudė galinga jėga, trukdanti kvėpuoti. Supratimas atėjo kažkam perbraukus ranka per drabužį. Judesys buvo staigus, tikrai ne jos. Šis ankstesnių laikų daiktas buvo paprasčiausias korsetas. Įprastas damai daiktas, bet sukeliantis daugybę nemalonumų.
 -Na... Lisidos ir Sabinos kaspinai vėl dingo. Tik šį kartą jų nebėra elfams suteiktose spintelėse...
 Moteris greitai atsistojo. Na, sėdint korsetas veržė labiau, nei atsistojus. Bent jau tai gerai. Sumišimas, sklindantis nuo viduramžių damos sklido link hogvartsietės, bet mokinė kažkaip sugebėjo nuo jo atsiriboti.
 -Ir dar noriu pridurti, kad namų elfų išvaizda keičiasi. Jie tampa vis tamsesni kiekvieną dieną, smailėja jų ausys ir ilgėja nagai.
 -Marvela, ar tikrai uždraudei jiems vartoti Elinho šaknis?
 Pavadinimas buvo lyg kažkur girdėtas, bet mergina neatsiminė kur. Greičiausiai per kokią herbologijos pamoką, kur kitur galėtum pasiklausyt apie augalus?
 -Žinoma, mano ponia. Visos atsargos sunaikintos, bet jie turbūt turi naują agresijos šaltinį.
 -Uždrausk pyragus ir kitus valgius,
  Supras ką reiškia maistas nesaldus,
  Kai duona, vandeniu pramis,
  Žinos, ką reišk Elinho šaknis,- moteris pacitavo ištrauką iš vienos tų laikų poemos, tik pakeitė kelis paskutinius žodžius. Dabar jau matėsi, kas čia svarbiausia. Panelė Avocelė buvo šios pilies/dvaro ar dar kažko kito valdovė. Marvela be abejo buvo už ją žemesnis asmuo, tik klausimas ar tarnaitė, ar dar kas. Koks tikslas turėt tarnaitę, jei turi milijoną namų elfų?
 Galimoji tarnaitė kažką sumurmėjo, lyg ,,gerai", tad gan tyliai išėjo iš patalpos - Džesė vos sugebėjo išgirsti.
 -Būtų grįžęs Fricas, būtų viskas ramiau,- Avocelė sumurmėjo panosėje ir lėtai nužingsniavo link staliuko, vis pasaugodama savo suknelės sijoną, kad neužmintų ir jo nesudraskytų. Galima tik spėlioti, ar kambaryje buvo veidrodis, į kurį galėjo pasižiūrėti, ar ne, bet dėl nervų valdovei atrodė, kad prireiks panaudoti daugiau kvepalų tam, kad užmaskuotų prastą kvapą, būdingą viduramžių žmonėms. Moteris piršto galiuku palietė kiekvieną kvepalų buteliuko kamštelį, lyg galvodama, kurį dabar reiks rinktis.
 -Fricas minėjo, kad gali grįžti jau šiandien,- sumurmėjo panosėje.- Tad turbūt laukia puotaa.
 Avocelė nutęsė paskutinę žodžio raidę ir kvėptelėjus dabartinio savo kvapo, išrinko buteliuką. Atkimšo, apsišlakstė kvepalais kaip tik buvo įmanoma ir stabtelėjo. Lėtai užkimšo buteliuką. Kiek pamojavo rankomis prieš nosį, kad išsivaidėtų pašalinis kvapas, o atsirastų tikrasis, kvepalų. Ir nustebo. Tas kvapas niekur nedingo. Na, atsirado kiek kitoks, taip pat, net dar labiau riečiantis nosį. Viduramžiais tai būtų įprasta - žmonės nesimaudė, todėl taip smirdėjo. Bet moteriškei čtai buvo įtartina.
 Panelė Avocelė sukniubo ant žemės.
Tai, kad nematau laikrodžio nereiškia, kad laikas stovi vietoje, o aš nesikeičiu.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • I kursas
  • *
  • 29
  • Taškai: 27
  • Lytis: Moteris
  • Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama. (I. Kanta)
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #26 Prieš 1 dieną »
Elfė žingsniavo šalia savo burtininko nuleidusi galvą. Elfės balti,ilgi plaukai kirto jai ant nugaros atidengdami smailes ausis. Luna jautė elfės pyktį ir skausmą. Ji nekentė savo šeimininko. Burtininkas buvo stiprus ir galingas,o ji tebuvo jo pavaldinė. Atrodo,jie žingsniavo kelias dienas,tačiau nei vienas nepratarė nė žodžio,išskyrus burtininką,kuris davė nurodymus. Luna suprato,kad jie kažkur keliavo,nes kuo toliau jie ėjo,tuo labiau elfė nervinosi. Jie keliavo su kažkuo susitikti. Ir varnanagė neklydo,netrukus jie prijojo lauką. Elfė pakėlė galvą,kitoje lauko pusėje jojo penki burtininkai,o jiems iš paskos vilkosi elfai. Jie atrodė išsekę ir pavargę. Elfė taip įniršo,jog rodėsi tuoj ką nors puls,tačiau susitvardė. Burtininkai sustojo vienas prieš kitą ir pradėjo kalbėti. Kad ir kaip elfė stengėsi nežiūrėti į saviškius,ji neiškentė ir pakėlė galvą. Vienas iš elfų buvo itin sunkiai sužeistas. Jo kojoje buvo gili žaizda,ant rankų buvo uždėtos grandinės,jos taip veržė jam rankas,kad atsirado gilios žaizdos. Ji pakėlė akis į jo veidą. Jis buvo išbalęs,tarsi būtų miręs. Elfė pažvelgė į kitus,tačiau ir jie neatrodė geriau,nors ir nebuvo prirakinti ar išbalę,bet buvo sužeisti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Luna Gardner »

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • II kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #27 Prieš 1 dieną »
Radagaskas toliau matė, kaip Olandas iškeliavo iš miestelio. Burtininkas ėjo pėščias, kol po  keturių valdandų pasiekė mažą kaimelį, kuriame nusprendė apsistoti. Prie jo priėjo vienas valstietis, bet žmoguje Olandas kažką įžvelgė. Kaimietis buvo keistas, lyg ko nors apsėstas. Ir staiga visi kaimo gyventojai irzliai ėmė artintis link burtininko apsiginklavę įvairiais ūkinais įrankiais. Nedvejodamas samdinys išsitraukė burtų lazdelę ir ištarė burtažodį:
- Incendio - Ir iš lazdelės pliktelėjo ugnis, kurį virto ugniniu drakonu, kuris ėmė deginti visus valstiečius, bei jų trobesius.  Beliko Olandui, tik sulaukti kada užges liepsnos. Bet, tai nebuvo pabaiga. Sutemus visą kaimo vietovė buvo pilna maištaujančių juodujų elfų. Kurie pliekė į magą kerų lietų.  Tik burtininkas apsiginė protego kerais. Tai matydami elfai visi tarytum kokie goblinai ėmė pulti, o Olandas kaip imanydamas į visas puses svaidė Reducto, Bombardo kerus.  Po geros valandos priešininkų neliko, bet samdynis baisiai nusiminė, nes tegalėjo kaip įrodimą pasimti viena likusį gyva juodajį elfą, o susprogdino nežinia kiek. O mokėti denarus turėjo už galvą. Tai sužeistąjį elfą pagriebė ir sugirdė tiesos eliksyro:
- Na klok, kas čia per nesąmonės ir kokios viso to priežąstys. - Nors padaras springo eliksyru, bet pračiulbo, kaip lakštingala viską klodamas.
-Su mumis elgėsi nepagarbiai, žemino. Ir mes visada nekentėm šlykščių burtininkų ir purvinų žiobarų, bei kaip galima tarnauti tokiems silpniems padarams, kurie net apsiginti be lazdelės nesugeba.  Jūs nenumalšinsyte sukilimo.  Pavelavai galvažudį, mes laimėsimę. - Olandas imetė į narvą elfą. Aišku nukeliavęs pas ponus gavo, tik viena denarą už elfą ir sužinojo, kad juodieji elfai yra laivi, nes laimėjo sukilimą. Prisiminimas pasibaigė ir Velnu laukė, kada pagaliau pasibaigs pamoka.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Radagaskas fon Velnu »

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • I kursas
  • *
  • 29
  • Taškai: 27
  • Lytis: Moteris
  • Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama. (I. Kanta)
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #28 Prieš 1 dieną »
Elfės kraujas užvirė, Jai gana,daugiau ji šito nepakęs. Jos žmones ir taip ilgai kankino ir vertė daryti purvinus darbus. Pasisukusi prie savo šeimininko žirgo,ji išsitraukė kardą ir kirto juo šalia stovinčiam burtininkui. Perkirstas per pusę burtininko kūnas krito ant žemės. Žemę užliejo mirusio burtininko kraujas. Pamatę burtininkai kas nutiko jų draugui puolė elfę,tačiau ši vikriai pasitraukė ir puolė juos. Užsimojusi ji nukirto vienam galvą,o kitiems dviem perpjovė pilvus. Lauką nuklojo keturių burtininkų kūnai. Elfė atsisuko į savo šeimininką ir kirčio pagalba numetė jį nuo žirgo. Luna pati užmiršo viską ir leido užvaldyti ją elfės jausmams. Neapykanta,skausmas,nusivylimas ir pyktis užliejo Luną. Nors tai ką darė elfė buvo žiauru,Lunai tai nerūpėjo. Elfė prispaudė savo kardą burtininkui prie krūtinės.
-Už viską ką padarei man ir mano tauta,-be gailesčio suvarė kardą jam į širdį. Burtininko kūnas paplūdo krauju. Ji patenkinta ištraukė kardą ir priėjusi prie labiausiai sužeisto elfo,nukirto jo grandines. Šios barškėdamos nukrito ant žemės. Padėjusi užlipti jam ant žirgo,pati užšoko ant savo burtininko žirgo ir pasileido lauku. Visi penki elfai jojo lauku palikdami gulinčius burtininkų kūnus sau už nugaros. Prisiminimas pradėjo blėsti, Luna giliai įkvėpė sugrįžusi į klasę. Ją vis dar valdė elfės jausmai,tačiau jie taip pat greitai išblėso,kaip ir prisiminimas. Varnanagė kelias akimirkas dar palaukė,o tuomet smulkiai aprašė savo prisiminimą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • IV kursas
  • *
  • 41
  • Taškai: 28
  • Lytis: Moteris
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams |'17-'18 žiema
« Atsakymas #29 Prieš 1 dieną »
 Po kelių minučių Jasmine išgirdo kažkieno balsą. Geriau įsiklausius buvo galima atpažinti tą pačią tarnaitę, kuri gavau paiepimą apkarpyti elfų gyvenimo patogumus.
 -Panele Avocele, ponaitis Fricas jau...- pasigirdo aiktelėjimas.- Panele Avocele! Panele Avocele! Kas jums?! Panele A-VO-CE-LE! LISIDA! SABINA! PANELEI AVOCELEI KAŽKAS NUTIKO!
 Netrukus pasigirdo ne tik kviestų tarnaičių, bet ir kitų burtininkų batų trepsėjimas. Visi bėgo į patalpą, kur buvo rasta panelė Avocelė. Džesė pajuto, kaip jos (atsiprašau, panelės Avocelės) galvą kažkas pasidėjo ant kelių. Greit vandeniu buvo apšlakstytas veidas, po nosim pakišta amoniaku sudrėkinta skepetaitė, bet nieks nepadėjo. Tada kažkas sugalvojo patikrinti pulsą. Pridėjo pirštus prie panelės Avocelės riešo, bet nesulaukęs širdies dūžių pakaikusiomis akimis pažiūrėjo į visus kitus. Kažkas sugalvojo atnešti mažutėlaitį veidrodėlį. Jį prikišo prie damos pravertų lūpų, bet tas stiklo gabaliukas aprasoti visai nekėtino. Amneta viso to nematė, bet jautė, kad kažkas šaltas perbraukė per lūpas.
 -Panele Avocele,- pasigirdo Marvenos kūkčiojimas.- Kas su jumis šitaip pasielgė?
 Keli burtininkai burtų pagalba į orą pakėlė damos lavoną. Paskutinis į vietą atbėgo garsiai, lyg metalu pakaltais batais kaukšintis žmogus.
 -Avocele,- tyliai sušnabždėjo.
 -Fricai, sakiau, kad ji bus bloga sužadėtinė,- iš kažkur pasigirdo dar vyresnės moters balsas.
 -Motin! Nekalbėk taip apie Avę,- supykęs riktelėjo Fricas.
 Riterio dama buvo kažkur nuskraidinta, o jos sužadėtinis sugniuždytas išėjo iš šios patalpos.

 Nežinia kaip, bet Amneta nebesijautė Avocelės kūne. Ji atsirado kažkur kitur, bet savęs valdyti vis vien negalėjo. Jautės įspausta, tik šį kart tarp sienų.
 -Vinki,- sušnabždėjo.- Tai kaip su ta Avocele?
 Balsas buvo labai keistas, plonas, iš pirmo žvilgsnio nuolankus, bet paskui - išdykęs.
 -Laidos po dešimties minučių,- Džesė pajuto prie jos ausies pridėtą tiksintį laikrodį.
 -Tai vis dėl to numirė?- paklausė ne ji, o ta, kurios kūne slėpėsi.
 -Aha.
 Tylą perskrodė kažkokio liūdno instrumento melodija.
 -Daug piktapaukščių?-paklausė taip, lyg kažką planuotų. Nespėjus sulaukt atsakymo, paklausė kito klausimo.- O mūsų?
 -Piktapaukščių visas dvaras,- atsakė pašnekovas.- Mūsų irgi nemažai. Prisijungė ir Ginheltilės dvarelio draugai.
 Tie ,,mes" greičiausiai buvo juodieji elfai, nes apie ką kitą kalbėt turbūt nebūtų buvę. Graudus varpelis perskrodė tylius pasišnabždėjimus. Kažkas kumštelėjo elfei, ir truktelėjo ją iš plyšio. Pasidarė daug laisviau ir elfė pradėjo bėgti. Staiga išmetė kažką ir užsikimšo skudurėliu nosį. Daugybė balsų pradėjo skanduoti elfų vado - Vinkio vardą ir pasipylė griausmingi plojimai.
 -Vinki, šaunuolis,- pagyrė ir ji pati. Tik staiga kažkas nutraukė linksmą elfų džiūgavimą.
 -Juodieji elfai! Greit traukit lazdeles broliai, kariaukit mieli jūs oriai! O sesyt manoji mergyte, nukirpki elfams kasytę...- iš kažkur pasigirdo daina ir pasigirdo kerų pliūpsniai. Jasmina juto, kaip jos kūno savininkė deda į kojas ir kažkur pasislepia. Visur aidėjo garsūs ryžto ar skausmo kupini šūksniai, aimanos ir raudos. Kai viskas baigėsi, beveik visi krito negyvi, o žmonės džiaugės sėkme, pasigirdo dar viena rauda. Nebebuvo daug likusių žmonių. Tik ta vienintelė mergina, kuri dėl kažko raudojo.
 -Fricai, Fricai... Elfų magija negailestinga,- šniurkštelėjo nosimi ir sukūkčioo.- O jau maniau, kad be Avocelės aš būsiu tavoji širdies dama...
 Elfė apžvelgė visą kūnų lauką, bet Amneta nieko nematė.
 -Ir mano sesers Čilės nebėra...- vien lūpomis pasakė ir palietė dabar skailut smailutėlius savo ausų galiukus. Tada nuskubėjo pasislėpti geriau, o Dianos galva pradėjo suktis.
 Ji vėl atsidūrė klasėje. Kadangi nenorėjo trukdyti Radagaskui, pergamento neieškojo. Tik mintyse pasižymėjo: Juodieji elfai prieš žmones kovojo dėl griežto rėžimo, patogumų atėmimo, tad pasinaudojo Elinho šaknimi ir pasigamino siaubingą kvapą sukeliančių ir žmones nužudančių medžiagų. Bet kai atkeliavo burtininkų pastiprinimas, kvapas buvo pradingęs, tad burtininkai magijos pagalba išžudė beveik visus juoduosius elfus.
Tai, kad nematau laikrodžio nereiškia, kad laikas stovi vietoje, o aš nesikeičiu.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017