0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #45 Prieš 6 metus »
Sara pasislėpė už medžio, o Alenas buvo auka. Jis darė visokius įvairius menkniekius, kaip ten su šaka piešė ant žemės visokius įvairius piešinius. Tai tiesiog kokią gėlę nupiešė ar tai saulę. Bjaurus aš dailininkas.. Pagalvojo švilpis ir su batais pradėjo trint tą vaizdą ir kažką kito veikti.
 Po to Alenas tiesiog nurovinėjo lapus nuo šakos. Tai buvo kiek nuobodu, bet kažkaip atkreipt dėmesį į Aleną reikėjo kreipt, nors Alenui buvo labai nuobodu ir nejauku taip tylėti ir jau vos ne visą amžinybę daryt kažkokius menkniekius. Nuo to, netgi kiek švilpis ir pavargo.
 Švilpį džiugino, kad Sara paklausė Aleno ir pasislėpė ir iki šiol vis dar stovi tylėdama ir stebi Aleną. Švilpiui netgi nekėlė tokį nejaukumą, kad kažkas jį stebi. Jam jau atrodė, kad tai įprasta. Tada Alenas įsivaizdavo ant kiek nuobodu yra Sarai, juk ji turi tiesiog neskleisti garso, ir dar stebėti švilpį, kuris ne toks ir įdomus.
 Ta minutė vis gi atėjo. Pasirodė ir intervis. Tai Alenas nuspėjo pagal tai, kad Sara pradėjo daryti kažkokius veiksmus ir, kad sklido kažkokie garsai, lyg tai būtu žingsniai. Jau. Ta minutė atėjo. Dabar liko pasikliauti ant Saros. Alenas nieko nedarė ir toliau elgėsi kaip įprastai. Jis nedarė kitų jokių veiksmų, kad intervį tai nenubaugintu ir, kad jis nesuprastu, kad jį bando pergudraut. Todėl Alenui liko pasitikėti tik ant Saros, juk jis - auka.
 Bet viskas vyko ne taip. Alenui ir Sarai nepavyksta. Intervis pasirodė gudresnis. Jis perėjo pro tuos spąstus ir ėjo link Aleno. Alenas staigiai atsisuko į intervį, o tuo pačiu Sara bandė jį apdengti su savu apsiaustu. Bet nepavyko, intervis suprato, kas čia vyksta ir išnyko.
 Ir tada atsitiko kažkas kito. Sara nesusilaikus pusiausvyros pati pradėjo kristi, bet tuo pačiu metu pagriebė Aleno ranką. Ji vos nemaldavo, kad Alenas nepaleistu. Švilpis pabandė ją stipriau laikyt ir bandyt ją pakelti, bet ranka pasirodė per slidi ir Saros ranka tiesiog nuslido. Jai jau vos nekrentant ji lyg patempė švilpį su savim ir švilpis nukrito.
 Nusileidimas buvo ne pats geriausias. Alenas nesuprato kas čia įvyko per tokį trumpą laiką. Jis tiesiog pasimetė ir nežinojo ką daryti. Tai taip viskas greitai įvyko... Nustebęs galvojo Alenas..

*

Neprisijungęs Sara Nikolė Keyes

  • ***
  • 187
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #46 Prieš 6 metus »
Merginai sugriebus švilpio ranką, jis kurį laiką merginą išlaikė, tačiau neilgai, kažkurio ranka pasidarė slidi, vaikinas neišlaikė ir Sara plojosi į žemę. Kritimas nebuvo vienas iš maloniausių, tačiau ir neišskaudžiausių.
-Dėkui už išlaikymą!-pašaukė aukštyn, tačiau tik tada pastebėjo, kad akiniuotis irgi nukrito kartu su varnanage ir dabar abu jie tyso duobėj, be pergudrauto intervio.
-Velnias,-penktakursė nusikeikė ir pabandė atsistoti, duobė buvo šiek tiek gilesnė už merginos ūgį, tad mergina galėjo išsitiesti visu ūgiu, tačiau negalėtų iš jos išlipti. Sara žvilgsnį nukreipė į vaikiną ir kartu kreipiesi į jį:-Kaip tu, nieko nesusilaužei? Be to, kaip nusileidimas, švilpi?-pasiteiravo ir apžiūrėjo, kaip būtų įmanoma ištrūkti iš duobės.
-Galėjai ir mažiau gilesnę iškast, pagyrūne?-penkiolikmetė rado dar vieną pavadinimą, kuriuo galės jį erzinti kaip ir "švilpis".
Varnanagė pabandė pašokus iš duobės išsikapanoti, tačiau jai nepavyko, merginai ši diena buvo lyg užkerėta, tokia nesėkminga, kad pasiusk.
-Gal turi idėjų, kaip iš čia ištrūkt ar nori čia likti ilgiau?-mėlynaplaukė dar kartą pakalbino Aleną, o vėliau pasiėmė nuo žemės savo apsiaustą, apsivalė nuo žemių, dulkių jį ir apsivilko lyg niekur jį.
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #47 Prieš 6 metus »
Alenas kartu su Sara nukrito tame duobėje. Jam nepavyko padaryti praktinę užduotį. Interviai juos pergudraudavo. Švilpis nedelsiant pradėjo tikrint savo kišenes, kad įsitikint, ar nieko nedingo. Ir vis gi, dingo. Pas Alena dingo vienas geleonas kuris buvo kišenėje. Švilpiui pinigų nebuvo taip gaila, bet mintis ta, kad interviai padarė tai, ką ir turėjo, Aleną netgi kiek kėlė juoką. Gal tai isterinis juokas?
 Bet nesusilaikęs, švilpis pradėjo juoktis. Jam jau buvo juokinga visa šita situacija. Alenas įsitikinęs, kad Sara gali pagalvot, kad jis tiesiog išprotėjo. Jeigu juokiasi iš tokių dalyku. Bet švilpis tai prisiminė kaip kažkokį nuotykį ir prisiminimą pasijuokti, juk visgi jį pergudrovė ir jis liko auka. Alenas retai, kada juokiasi ar išvis netgi šypsoji, bet šį situaciją jam kėlė juoką.
 Kiek vėliau nusiraminęs ir netgi nuvalęs ašąras nuo juoko pradėjo atsakinėt į Saros užduotus klausimus.
- Dėkui už išlaikymą? Prašom! - Atsakė kiek linksmai. Alenas jau net nenorėjo kaltint Saros, kad dėl jos jie tokioje situacijoje. Nes jeigu ji išlaikytu pusiausvyra jie nebūtu patys duobėje. Gal netgi ir pavyktu pergudrauti intervį. Bet tada Alenas jau nenorėjo jau kažką dar daryt. Tiesiog ateit pas profesorę ir prisipažint, kad jam su Sara nieko nepavyko. Kad patys liko pergudrauti.
 Tada švilpis žiūrėjo į Sara. Ji bandė kažkaip išlipt iš tuos duobės.
- Ne negalėjau. Matai koks esu šaunuolis? - Paklausė ir pakėlė antakius. Švilpis vis dar liko su linksmia nuotaika. Gal tai rimtai isterika... Kai kada tokiomis pagalvodavo Alenas, bet vis gi jam buvo linksma.
- Net nežinau. Galim čia ir pasilikti. - Šyptelėjo ir toliau žiūrėjo į Sarą. Bet vėliau pasakė savo idėją. - Tu gali pabandyti užlipt man ant pečių ir taip pasieksi žemę, o po to patempsi mane į viršų. Tik.. Ar tau užteks jėgų? - Paklausė Saros ir toliau ją stebėjo.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #48 Prieš 6 metus »
Torė šyptelėjo sulaukusi pagyrimo. Gotfreinė jau buvo privijusi pakankamai siūlo nuo savo šaliko. Pirmakursė stebėjo kaip greitai dirba varnė. Tada apsižvalgė ir pastebėjo kaip dirba kiti mokiniai. Viena mergaitė buvo pasitelkusi kamuoliuką, o kita pora dirbanti kartu kasė duobę. Mergaitė šyptelėjo, nes kiekvienas sugalvojo vis kitą būdą suvilioti intervį. Torė vėl atsisuko į savo porininkę, kuri jau beveik pabaigė gaminti narvą.
- Manau, kad geriau nerizikuoti, jog intervis pamatytų narvą. Jau geriau tegul kerai veikia trumpiau, bet užtikrintai. Todėl aš šį sykį palaikyčiau nematomumo kerus. O kaip tu manai?- kalbėjo mergaitė.- Žinai, manau, galėtumėm padaryti taip lyg tu netyčia pamestum auskarą, o ant jo uždėtume narvelį, taigi, interviui kils mažiau įtarimų. Kai padarėlis papuls į narvelį, durys užsivers ir mes galėsim su juo susitarti,- nusijuokė.- Žinoma, jei tik jis turės tam noro. Juk sakoma, nespręsk apie knygą iš viršelio. Tad gali būti, jog pūkuotas kamuoliukas nelabai norės su mumis draugauti,- šypsojosi mergaitė.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Sara Nikolė Keyes

  • ***
  • 187
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #49 Prieš 6 metus »
Po Saros ir Aleno nukritimo į duobę, švilpis pradėjo isteriškai juoktis, o mergina pasižiūrėjo į jį "kas tau negerai?" arba "kuo juokiesi lyg beprotis?" žvilgsniu. Sara nujautė, kad akiniuotis mato, jaučia jos žvilgsnį ir greitai nustos juoktis ir elgtis, kaip koks pamišėlis, tačiau Alenas dar ilgą laiko tarpą juokėsi, nors tokioje situacijose Sara nesijuoktų. Jiems juk nepasisekė praktinė pamokos užduotis, jie įkrito į duobę, iš kurios tikrai sunku išsikapanoti.
Vaikinas dar kurį laiką juokėsi, ne tik iš absurdiškos jų situacijos, bet ir iš Saros pasakymų. Vėliau jis šiek tiek surimtėjo ir pasakė savo idėją, kad galėtų ištrūkti iš jo iškastos duobės.
-Niekaip nesužinosime nepabandę, be to, man nebus gaila palikti tavęs vieno duobėje. Taigi, pritariu aš tai tavo idėjai. Tai gal pradedam.-paragino, priėjo šiek tiek arčiau švilpio, tada mergina ir pajautė Aleno nukreiptą žvilgsnį į ją, ji šiek tiek sutriko, tačiau tada ji bandė užlipti ant vaikino pečių, Sara dar net stengėsi neužminti ant akiniuočio veido, ypač ant akinių.
Dar reikės užmokėti jam už akinius, jei užlipsiu ant jų, o aš tai pinigų neturiu...-šiek tiek pamąstė, o tada pamatė,kad ji jau stovėjo ant Aleno pečių, penkiolikmetė šiek tiek bijojo nukristi nuo jo pečių, tačiau tos baimės,kaip visada neparodė. Mėlynaplaukės rankos pirštų galiukai jau lietė duobės kraštą, o jos plaukai vėjo pagalba plaikstėsi į visus šonus.
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #50 Prieš 6 metus »
Alisa apsidžiaugė, kad jos atsakymas buvo bent kiek panašus į teisingą. Ji nusprendė dirbti grupėje viena, nes: 1. Ji čia nematė jokių gerų draugų arba jie jau buvo užimti. 2. Ji nemėgo ginčytis su kitais. 3. Ji taip labiau susikaupdavo. Na, tiktais spastus sugalvoti bus kiek sunkoka. Hmm, ką čia galėčiau padaryti... - pamanė Alisa. Ji ilgai suko galvą ir galiausiai priėjo prie išvados, kad reikia iškasti duobę, ant jos viršaus uždėti tinklą ir.. ir... Bet pala iš kur gauti tinklą? - pagalvojo mergina ir jai teko pergalvoti planą. Kažin ką valgo interviai? Galbūt jie susigundytų pelėdų kasneliais? - mergina suprato, kad ši idėja prasta, bet reikia išbandyti. Sakoma - kas nerizikuoja, tas negeria moliūgų punšo. Tik buvo viena problemėlė. Faun užmiršo burtažodį kuris prišaukia daiktus. Lygtais Akio ar akajo...
- Akio pelėdų kasneliai! - sušuko mergina, bet nieko neįvyko. - Akajo pelėdų kasneliai! - vistiek nieko.
O gal accio?
- Accio pelėdų kasneliai! - ir vėl pasakė mergina. Netikėtai jos rankose atsirado pakelis su užkandėliais. Na galiausiai... - pamanė mergina.
Švilpė priėjo prie didelio medžio ir pagriebusi kažkokį tai rakandą pabandė nukasti žolytę palei medžio šaknis.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #51 Prieš 6 metus »
Alenas juokėsi gan ilgai. Tai tikrai buvo kažkoks isteriškas juokas. Bet juokėsi Alenas ilgai, bet vėliau nustojo. Sara tikrai jautėsi keistai dėl to, nes ji žiūrėjo su tokiu žvilgsniu "ar tu normalus?" arba "ar tau viskas gerai?". Turbūt švilpis jau tiesiog pradeda išeidinėt iš proto....
 Vėliau Alenas surimtėjo ir pasakė idėją Sarai kaip čia ištrūkti. Sara pritarė jo idėjai, bet sakinys "man nebus gaila tavęs čia palikti" kiek privertė įsižeisti. Švilpis norėjo kažkuo atsigręžti, bet jam pritrūko žodžių todėl patylėjo, o po kai kurio laiko ir išvis pamiršo apie tą jo trumpalaikį pyktį.
 Sara po truputi pradėjo lipti ant jo pečių. Švilpis jautėsi keistai. Ne kiekvieną dieną gi merginos jam ant nugaros lipa. Sarai vos užlipus, vaikinas pradėjo jausti tą tokį svorį jos. Alenui buvo sunku. Jis vos pats laikėsi ant kojų. Kiek ji sveria... Turėjo tokį klausimą galvoje švilpis. Sara jau jautė duobės kraštą. O Alen vos galėjo ją išlaikyti. Sekundei pasirodė, kad švilpis jau negalės išlaikyti ją ir tuoj nukris, o Sara aišku dar nukris ir ant švilpio. Bet visgi, Alenui taip tik pasirodė ir jis vis dar laikė ją. Alenas kiek pats ją pakėlė ir jau nebejautė to sunkumo ant pečių, o pažiūrėjus jam į viršų pamatė Sara ant žemės.
 Pagaliau... Pagalvojo Alenas ir pradėjo gan sunkiai kvepuoti. Vėliau, jis ištiesė į viršų ranką ir pradėjo žiūrėt į Sarą.
- Tai patempsi ar ne? - Paklausė. Pagalvojus, kad ji čia tuoj paliks jį tiesiog privertė Aleną dėl to pergyvent. Tikiuosi, ji vis gi, turi sąžinės.... Praryjęs seiles, galvojo....

*

Neprisijungęs Sara Nikolė Keyes

  • ***
  • 187
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #52 Prieš 6 metus »
Kai Sara palietė duobės kraštą, greitai užsiropštė ant krašto, o štai, Alenas ištiesė ranką į viršų, link merginos.
Varnanagė suėmė jo šiltą ranką, pabandė ištraukti jį iš duobės. Merginai nesisekė, tada ir sugalvojo idėją, tik jos nesakė švilpiui, norėjo, kad šis išsigąstų, kai ji nueis. Penkiolikmetė paleido jo ranką, jis dar kartą plojosi į žemę.
-Atsiprašau!-šūktelėjo ir nuėjo šiek tiek toliau nuo duobės krašto,kad neįkristų dar kartą ir, kad Alenas pamanytų, kad jį Sara paliko.
Mergina išsibūrė gana ilgą virvę, vieną galą pririšo prie aukšto, tvirto medžio, kuris turėjo daugybę šakų.
Šiek tiek palaukė, kad akiniuotis pradėtų nerimauti, o tada numetė kitą virvės galą į duobę ir šūktelėjo:
-Gaudyk! Pasiruošk, tuojau ištempsi iš tos tavo duobės.-Mėlynaplaukė paėmė virvę ir pradėjo tempti ją toliau nuo duobės. Švilpis lėtai su virvės ir Saros pagalba iškilo iš duobės ir drėbėsi ant žemės netoli duobės krašto.
-Na va...-ištarusi atsiduso ir nuėjo prie Aleno, ištiesė ranką ir pasiūlė pagalbą atsistoti.
Vaikinui atsistojus ir mergina vėl prakalbo:
-Tai gal einam pas profesorę?Pasakysim, kad nepasisekė pergudrauti tų intervių ir viskas.Gal...-pamąstė ir pradėjo eiti iš miško, kur pastarąjį sykį matė profesorę Mortimer.
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #53 Prieš 6 metus »
Sara išlipo iš duobės, liko tik ir Alenui. Ta mintis, kad ji tuoj paliks, švilpį vedė tiesiog iš proto. Sekundei, Alenas įsivaizdavo kaip Sara jį palieka. Tada šimtų procentų įsitikinęs vaikinas jau žino, kad pradės ir vėl isteriškai juoktis. Gal tai bus karma, už mano blogą elgesį? Kiek pradėjo galvoti vaikinas, lyg jau būtu pasiruošęs ten pasilikti.
 Bet Sara nepaliko Aleną, o pati ištiesė ranką. Švilpis lengvai nusišypsojo ir pradėjo laikytis už jos rankos. Alenas jau pradėjo jaust, kaip jam išeina ir netgi jau kiek pakilo. Bet ne. Sara paleido ranką ir nedelsiant dar atsiprašo. Vaikinas nukrito neskaudžiai, bet tai, kad Sara kažkur dingo, Aleną vedė į tikrąją isteriką.
 Po kiek laiko Alenas pradėjo rimtai nerimaut. Bet tada pasirodė Sara kuri numetė virvę. Švilpis sugavo virvę ir pradėjo už jos laikytis. Gan lėtai, bet su Saros pagalbos švilpis iškilo iš duobės ir išlipus iškarto vos ne atsigulė ant žemės ir pradėjo gan giliai ir sunkiai kvėpuoti.
 Tada atėjo Sara ir ištiesė ranką. Alenas paėmė už rankos ir taip Sara padėjo jam atsistoti. Kiek palaikius tas rankas, švilpis greitai ją paleido ir stengėsi nekreipti dėmesį.
- Sutinku. Einam. Geriau prisipažinkime..
 Sutikus, kartu su Sara pradėjo eiti link profesorės su prisipažinimu, kad Alenui ir Sarai nieko nepavyko. Jiems neišėjo pergudrauti intervius. Taip einant, Sullivan netgi nepastebėjo, kaip jis su Sara susidraugavo ir tapo gan artimais draugais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Alen Sullivan »

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #54 Prieš 6 metus »
Hope beveik, kaip visada tvirtu žingsniu žengė į klasę. Ji žinojo, kad vėluoja ir yra praleidusi pirmą pamokos dalį, bet ji buvo per daug užsiėmusi savo reikalais, kad visą dėmesį sutelktų į pamokas.
Ji nepažinojo nei vieno iš čia esančių, bet ir pati nerodė labai didelės iniciatyvos tai daryti. O priežasčių buvo daugybė.. Ji viduje žinojo, kad atstumti visus yra klaida, bet ji norėjo, kad nors kartą ne ji parodytų tą iniciatyvą bendrauti.
Taigi, merginai įėjus į klasę, ji tiesiog patraukė į klasės gale esantį suolą ir įsiklausė į antros dalies profesorės dėstomą pamokos medžiagą. Ši tema merginai pasirodė savotiškai įdomi, bet ir kartu nereikalinga.
Paskutiniu metu Hope labai skeptiškai -velgė į pamokose iš girstamą mokomąją medžiagą, nes paprasčiausiai ji turėjo kitų problemų, kurios - jos manymu - buvo daug svarbiasnės nei magiški gyvūnėliai. Todėl ji tiesiog išsitraukė savo užrašus ir toliau tęsė konspektus bandydama atrasti savyje motivacijos atlikti praktikos užduotį.


Rose: Pamoka vyksta ne klasėje, o kieme, todėl reiktų įdėmiau paskaityti patį pirmą pamokos post'ą. Be to, jei dalyvaujama tik antroje pamokos dalyje, reikia rašyti taip, lyg visą laiką sėdėjai joje, o ne tarsi būtum susivėlinusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #55 Prieš 6 metus »
 – Hm, gal tu ir teisi, – linktelėjo prefektė, – Tik tada reikės darbuotis gana greitai, negalim rizikuoti, kad kerai nustotų veikti.
 Apsiausto kišenėje sugraibė burtų lazdelę. Kerai toli gražu nebuvo jos stiprioji pusė, tad kažkiek jaudinosi. Ypač, kad Nematomumo kerai nepriklausė lengviausiems, o jai net ir tieji kartais sukeldavo problemų. Atsikosėjusi nukreipė burtų lazdelę į narvą iš šakaliukų, mintyse bandydama rasti reikiamą burtažodį. Velniai. Negi bus pamiršusi? Kai jau ruošėsi knistis kuprinėje, ieškant kerėjimo vadovėlio, prisiminė reikiamą žodį.
 – Aoratos, – tarė, nupiešdama ore virš narvelio begalybės ženklą.
 Nesitikėjo, kad kerai pavyks iš pirmo karto, taip ir neatsitiko. Tik iš trečio ar ketvirto bandymo narvelis pasidarė nematomas.
 – Truputį užtrūkome, – susigėdusi šyptelėjo. Laimei, to kuklumo nesimatė, nes veidas ir taip buvo nusėtas raudonais plėmais.
 Pagaliau pakilusi ant kojų, prasegė auskarą, kad šis greitai iškristų iš ausies. Tereikėjo einant pro tą vietą, kur turėjo būti narvelis, lengvai pakreipti galvą ir mažas papuošalas kaip mat atsisūrė ant žemės.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #56 Prieš 6 metus »
Mergaitė nudžiugo, kad pagaliau prasidės veiksmas. Nedidelį, jau pagamintą narvelį bandė užburti penktakursė. Ir visa laimė, nes šiais metais dar nebuvo Kerėjimo pamokos, o Torei kaip tik jos ir reikėjo. Ji atidžiai žiūrėjo kaip buria kita varnė. Žinoma, burtas nepavyko iš pirmo karto, bet galiausiai, narvelis išnyko.
- Va čia tai geras,- šyptelėjo Torė.- Nieko baisaus, kad užtrukome. Juk svarbiausia rezultatas.
Žaliaakė stebėjo kaip kita mergaitė atsega auskarą ir atsistoja. Ir nustebo, nes tas auskaras iškrito kaip tik toje vietoje kur ir reikėjo. Tada beliko laukti rezultato. Torę vis kankino mintys jog intervis nesusižavės auskaru ir nueis pačiupti kokio kito daiktelio. Po keleto laukimo minučių narvas vėl pradėjo rodytis
- O ne, o ne, o ne,- šnibždėjo panosėje. Bet tada laukė džiugi naujiena. Auskaras jau nebegulėjo numestas ant žemės. Buvo dingęs. Torė nusišypsojo, nes tai reiškia, kad pavyko. Tada atsistojo ir nuėjo link narvo.
- Labas, žinau, kad tu čia,- kuo švelniau ištarė.- Gal norėtum pasirodyti?
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #57 Prieš 6 metus »
Kai nebeliko viršutinio žolės sluoksnio Alisa ištraukė kelis užkandėlius ir padėjo. Na, o dabar beliko laukti, nė nežinant ar šie gana kvaili, bet paprasti spastai suveiks. Mergina paėjo gilyn į miškelį. Ji palaukė kokias penkias minutes ir nuėjo patikrinti, bet deja dar kol kas nieko nebuvo. Ji palaukė dar penkias minutes, bet prie medžio buvo tuščia.
Ji matė kaip gerai sekasi kitiems mokiniams, bet ji nenorėjo jų kopijuoti, nes nebūtų gavusi labai gero pažymio už tai. Reikėjo sugalvoti kažką. Reikia galvoti kaip intervis... - pamanė mergina. Aš susiviliočiau kokiu nors daiktu kurį galėčiau pavogti, bet kažkokiu įdomiu, o ne šiaip daiktu... Netikėtai šeštakursei į galvą šovė mintis. Ji iš savo kuprinės pagriebė užrašų knygutę. Tai buvo ta pati knygutė kurią kažkada buvo pavogęs intervis ar kitas jo koks giminaitis, tik kitos spalvos.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #58 Prieš 6 metus »
Sofija nužingsniavo link kitos pamokos. Magiškų gyvūnų priežiūra. Šios pamokos ji labai laukė, nes gyvūnai buvo jos gyvenimo meilė. Šį kartą pamoka vyko kieme, taigi, Sofija įsitaisė ant žemės netoli profesorės. Jai uždavus klausimą, mergaitė net neįsivaizdavo kas tai galėtų būti, todėl tik išklausė kitų mokinių minčių. Iš tiesų, kaip paaiškėjo vėliau, beveik niekas neatsakė teisingai.
Profesorei pasakius tikrąjį atsakymą ir uždavus praktinį darbą, mergaitė nusišypsojo. Šis darbas tikrai atrodė įdomus. Mėlynakė smalsiomis akelėmis apsižvalgė aplinkui, galbūt atsiras kas nors, norintis dirbti kartu. Tačiau kai niekas neparodė didelės iniciatyvos, mergaitė nusprendė dirbti viena.
Galėčiau prisivilioti intervį iškasdama duobę pamanė ji, bet tada suprato kiek laiko tai užtruktų ir nusprendė ieškoti kito būdo. Staiga, mergaitei šovė į galvą mintis.
- Manau, galiu prisivilioti jį uogomis,- sušnibždėjo. Juk Sofija visada turėdavo kokių nors vaisių krepšyje.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #59 Prieš 6 metus »
Sofija išsitraukė iš krepšio indelį, kuriame šį rytą buvo susidėjusi šilauogių, aviečių ir mėlynių. Mergaitė šyptelėjo, ji buvo įsitikinusi, kad planas pavyks. Juk kas gali nemėgti uogų? Lyg niekur nieko, ji atsistojo nuo žemės, jau laikydama rankoje dėžutę. Tada, bandydama nesukelti jokių įtarimų, pradėjo iš lėto vaikštinėti po kiemą. Kas keletą žingsnių vis įsimesdavo į burną vieną kitą uogą. Gal kitiems jau ir pradėjo atrodyti keistai, bet planas yra planas. Ji nurijo dar vieną mėlynę ir apžvelgė kiemą. Dauguma mokinių jau buvo veiksmo įkarštyje.
Atėjo laikas veikti ir mėlynakei. Ji dėjo į burną dar vieną uogą ir tada, lyg netyčiom, kai jau buvo visai arti liežuvio, paleido. Uoga kaip įprasta nukrito ant žemės. Sofija kiek suraukė nosį, kad atrodytų jog tą mėlynę būtent ji ir norėjo suvalgyti. Bet tada mostelėjo ranka ir nužingsniavo toliau.
I’m broken, do you hear me?