0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #30 Prieš 4 metus »
Antros litanijos Lukas nesulaukė, nors ir nenorėjo klausytis ką kalba varniukas, bet jam buvo faina ginčytys su kitais. Ko buvęs klastuolis sulaukė tai buvo pasityčiojimą iš savo pavardės. Vaikinas savo pavardę mėgo vien dėl to, nes pagal ją ir buvo pavadintas miestas Dubajus.
 -Iš mano pavardės net nebandai tyčiotis, šį kartą dar pabūsi sveikas, bet kitą kartą to gali net nesitikėti. Lukas pastebėjo kaip Aleksas žiūri į sausainius, bet į tai nekreipė per daug dėmesio. Norės paprašys, nenorės neprašys. Bet tikrai neimsiu ir nesiūlysiu jam jų.
Vaikėzui dar kartą prabilus vaikinas apsimetė, kad nekreipia į tai dėmesio, net ir išgirdęs, kad turi susitikti penkioliktą valandą su (kaip Aleksas pats sakė) fainiu vaikinu. Jam jau stojantis Lukui kilo mintis jį pasekti, tad prisitraukęs arčiau lagaminą taip kad niekas nematytų išsitraukė iš jo nedidelį užsegamą maišelį, iš jo ištraukė nedidelį skruzdėlės galvos dydžio kamuoliuką, nustatė taip, kad sektų jį ir parideno jį ant grindų. Na manau dabar tikrai sužinosim ar jis tas kurio ieškom. Nežinau kaip, bet manau, kad man pavyks -pamanė vaikinas.
 -Tikiuosi, kad nusivartysi nuo laiptų beieškodamas jo.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Aleksas82

Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #31 Prieš 4 metus »
Aleksas tyliai nupėdino į vaikinų miegamąjį. Vaikis prarado viltį susitikti su kitu asmeniu tad nieko kito nebeliko, kaip įšokti į savo lovą ir visą dieną iki pat vakarienės prasivartyti lovoje.
-Norės, pats susiras,-prakalbo rudaplaukis,-slėpynių su tuo, kas nusprendė parašyti laiškelį jis nežais,-bent jau vardą, pavardę ir susitikimo vietą būtų užrašęs.
Lovoje prasivartęs gerą pusvalandį Aleksas patraukė atgal į kambariuką po laiptais, tikėdamasis, kad to šykštaus atėjūno ten nebebus. Ir taip vaikinas neklydo. Dubajaus ten nebebuvo. Išsirinkęs savo mėgstamą kampą Al atsisėdo ant žemės ir ištarė visiems puikiai žinomą burtažodį:
-Lumos , - kambariukas iš kart prisipildė šviesos.
Atėjūnas grasino nesišaipyti iš jo pavardės, bet Aleksas vėl sukrizeno ir tyliai sumurmėjo:
-Dubajus atsirado. Gal jis norėjo pasakyt aš Lukas Dubenėlis.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #32 Prieš 4 metus »
Švilpukas norėjo pabūti vienas, bet jam niekaip nepavyko rasti vietos kur jis galėtų pabūti vienas. Visur kur ėjo, buvo pilna žmonių arba atsirasdavo staiga. Jis vaikščiojo po Hogvartsa ten kur kojos vedė. Gal bent kojos nuves į vietelę kur nėra studentų. Martin'as vaikščiojo ir po laiptais kuriais jis žadėjo lipti pamatė sunkiai pamatomas dureles. Žaliaakui švilpukui buvo smalsu kas kas buvo viduje. Tikriausiai bus prikrautą nereikalingu daiktų ir tiek.Pagalvojo Martin'as ir nuėjo prie durelių. Atidaręs duris pamatė maža, bet jauku kambariukų, jis buvo labai mažas, maždaug  vieno metro aukščio ir dviejų lovų pločio. Nieko negalvojęs iš smalsumo įsirangė per dureles į kambariuką ir labai apsidžiaugė, nes šita vietelė buvo tokios, kokios jam reikėjo. Jis tikėjosi, kad niekas neateis ir neišvarys iš kambariuko.Jam nebuvo liūdna, nes pagaliau galėjo pabūti tyliai su savimi ir nieko neveikti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #33 Prieš 4 metus »
  Malio's veidelyješvietė menka šypsenėlė, kurią ji dalijo visiems aplinkiniams, kas tikrai turbūt jau visiems buvo įprasta. Mergaitė laiminga žygiavo Hogvartso koridoriais. Pamokos jau jai buvo baigusios, o şi buvo ir gan sočiai pavalgiusi. Jaunoji klastuolė lėtai ir niekur neskubėdama ėjo kambario link. Pro langus droviai švietė rudeninė saulutė, o lapai jau potruputį krito rodydami savo raudona, žalia, geltona spalvas su atspalviais...
  Žingsnelis po žingsnelio ir Scoott žingsniavo savo kambario link. Ši jau buvo belipanti laiptai kai pastebėjo mažytes durytes po jais, kurios buvo susilėjusios su siena. Tai tikrai negali būti paprastas sandėliukas. Tada jis nebūtų taip gan įmantriai paslėptas. Pagalvojo žaliųjų plaukų savininkė ir vedama smalsumo nužygiavo prie tų durelių. Ji jau buvo pamiršusi apie savo planus eiti į kambarį ir skaityti knygą. Malia'i dabar labiau růpėjo ar net knietėjo kas slėpėsi už tų mažyčių durelių...
  Mergaitė nedrãsiai pagriebė rankeną ir atvėrė duris. Kiek pasilenkusi įėjo į kambarį ir nužvelgė visą mažą kambariuką bei klestelėjo ant žemės, prieš tai dar uždarydama duris. Staiga jos smalsus žvilgsnelis ir šypsena sustojo ties vaikinuku.
- Atleisk. Nepastebėjau tavęs. Aš kartais tau netrugdau? - Mielai ir draugiškai pasiteiravo pirmakursė...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #34 Prieš 4 metus »
Martin'as ramiai sedėjo kambariukyje iki tol, kol iškirdo keistą garsą.Gal čia koks vaiduoklis prie durų stovi, o gal mokytojas, kuris skirs nuobauda.Švilpukas sedėjo tyliai, susirietęs į kamuoliuką ir tikėjosi, kad jam garsas už durelių tik pasigirdo. Bet dėja durelės atsidarė ir jis pamatė žaliaplaukę mergaitę.Tikriausiai klastunė, nes kaip matau patinka žalia spalva.Pagalvojo švilpukas, žiūrėdamas į jos veidą.
-Netrukdai, nepergyvenk gi čia nieko nėra kas priklausytų mokiniui.-pasakė nuliudęs Martin'as. Kodėl man taip nesiseka, aš gi norėjau pabūti vienas, o dabar neišvarysi žmogaus. Švilpukas galvojo ką daryti ir tarė:
-Jei nori gali užeit į vidų. Iš kokio koledžo būsi? Be to, mano vardas Martin.-mielu balso tonu su šypsena veide paklausė švilpukas ir laukė žaliaplaukės atsakymo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
- Ohh. Tada gerai. - Tarė mergaičiukė ir tyliai sukikeno. Pajautisi, kad nepatogiai sėdi ši atsisėdo turkišku stiliumi ir akimis perbėgo per kambariuką, bet dėja, nieko gero čia ji nepamatė, kad ir kaip norėjo...
- Tai čia tiesiog paprastas, mažas kambariukas po durimis, kurio durys susiliejusios su siena ir atrodo lygiai taip pat kaip siena? - Pasiteiravo Mali suraukdama savo dailiai sutvarkytus antakius, - Nesąmonė. Čia tikrai turi būti kažkas slapto, o ne tik paprastas kambarėlis. - Tarė žaliaplaukė galiausiai grąžindama šypsena sau ant veido ir draugiškai nusijuokdama.
- Aš esu Malia. Malia Scoot. Esu iš klastuonyno. O tu? - Drąsiai ir draugiškai atsakė į klausimą, prisistadydama ir pasiteiravo jaunoji klastuolė. Mergaitė ištiesė ranką taip norėdama, kad vaikinukas ją paspaustų ir jie sutvirtintų susipažinimą...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
-Kas čia taip juokinga buvo, kad kikeni?-pasiteiravo iš smalsumo švilpukas. Martin'as sedėjo tyliai ir ramiai, buvo pradėjęs net mediduoti. Bet žaliaplaukė mergaitė išvien kalbėjo ir neleido švilpiui būti su savimi.Gal man išeiti, nes jau nervina ji su savo kalbėjimu. Bet gi pagaliau suprantu koks tai jausmas.Kai ji pasakė, kad ji nori ieškotį kažko slapto, Martin'as šia mintimi labai susidomėjo ir visai pamiršo apie norą būti tik su savimi.
-Aš atėjau pabūti vienas ir nežinau , gal čia kažkas slepiasi už sienų. Nori apžiūrėt sienas?-pasakė švilpukas, bet neilgai laukus jis vėl tarė:
-O tau patinka nuotykiai?
Švilpukui labai patiko nuotykiai, nuo ezartinių iki paprastų ir slaltų. Bet jis juos patirdavo labai retai, nes dienos slinko lėtai ir nuobodžiai.
-Labai gražus vardas. Aš esu iš švilpynės.-pasakė gan nusiminęs Martin'as, nes ji buvo klastūnė, o jis labai bijojo, kad ji kaip visi. Tikiuosi ji kitokia nei kiti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
  Berniukas pasirodė tikrai gan atšiaurus kas tikrai nuliūdino mergaitę. Ši greit pašoko ant kojų ir jau ruošėsi išeiti. Išgirsti dar ir sekantys Martin'o žodžiai dar labiau padidino Malio's norą kuo greičiau dingti iš čia. Įsiveržiau, nors esu visai nelaukiama. Turiu dingti iş čia ir nebegadinti žmogui nuotaikos. Pagalvojo mergaičiukė ir menkai linktelėjo galva sau pritardama.
- Ne, ne. Aš tau sutrugdžiau. Aš apgailestauju. Nenorėjau. Tuoj pat iš čia nešdinsiuosi ir leisiu tai pabūti vienam. - Greitai, gan nusiminusiu balso tonu tarė Scoott bei žengė durų link. Na tam reikėjo tik kelių žingsnelių, nes kambarėlis buvo tikrai labai mažytis.
- Man jie gan patinka, bet žiūrint kokie. O dabar tikrai nenoriu trugdyti ir eisiu. Buvo tikrai malonu susipažinti, Martin'ai. - Vėlgi nusiminusiu balso tonu tarė mergaičiukė trumpam staptelėdama prie durų ir ranka jau siekdama jų rankenos...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
Martin'as kaip visada buvo pasimetęs ir jautė, kad elgiasi kiek grubiai ir atšiauriai, bet tada jam buvo tikrai nekokia nuotaika.Kodėl aš taip nemoku bendrauti su naujais žmonėmis?  Martin'as krimtosi dėl tokio nuolatinio nepasisekimo ir suprato, kad visą laiką Hogvartse savimi nepasitiki ir yra tarsi kitas žmogus. Bet tada visai pamiršęs, kad jis ne vienas prisiminė mergaitę.
- Ne,ne. Tu manęs visiškai netrukdai, atsiprašau, kad taip atrodė. Prašau pasilik, pabendraukime plačiau.- paprašė gan nuliūdusiu veidu Marti'nas ir suprasdamas, kad tai buvo įrodymas jo minčių.Ar aš tikrai taip nemoku bendrauti su žmonėmis? Ar tai mano lemtis?
- Man taip pat patinka nuotykiai, tai gal nori kažką nuveikti. Pasikalbėti ar pažaisti kokį žaidimą?- neilgai trukus pastebėjo, kad mergaitė nori išeiti ir vėl tarė:
- Prašau neik, tu manęs visiškai netrukdai. Man kaip tik malonu, kad kažkas nori su manimi bendrauti.- pasakė švilpis tikėdamasis atsakymo, kuris jam būtų, bent vieną sykį jo pusėje. Berniukas laukdamas atsakymo, stengėsi galvoti apie gerą ir pasistengti būti savimi...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
Zoey visai neseniai atvyko į Hogvartsą. Mergaitė nusprendė, kad jai reikia išeiti pasivaikščioti ir patyrinėti Hogvartsą. Taigi Zoey atsistojo nuo lovos ir greitai pasišalino iš mergaičių kambario. Ji žingsniavo ieškodama bibliotekos, nes norėjo ją apžiūrėti ir patyrinėti, bet pasuko ne ten ir atsidūrė kažkur prie laiptų. Ji nebežinojo kur yra, o tai reiškė, kad ji pasiklydo. Mergaitė atsidūso ir atverė kažkokias duris. Ji atsidūrė kažkokiame kambarėlyje. Jame buvo pilna voratinklių. Kažkur matyt bėgiojo ir voras, o vorų mergaitė labai bijojo. Ji bijojo jų nuo vaikystės, nes vieną kartą mergaitės įseserė ją išgąsdino su voru. Metė netikrą vorą į mergaitę kai ji prausėsi vonioje... Nuo tos dienos Zoey beproto bijo net ir mažiausio voriuko. Mergaitė atsidūso prisiminus tą įvykį ir net nusipurtė. Nors voras buvo ir netikras buvo baisiai nemalonu. Zoey apžvelgė kambarėlį. Šviesa sklido tik nuo atidarytų durų, tad kambarėlyje buvo gana tamsu. Nors ir buvo tamsu Zoey matė neprastai, bet gaila, kad čia nieko labai įdomaus mergaitė nepamatė. Ji tikėjosi rasti galbūt kokį nors gyvūnėlį, bet deja nerado nieko. Ji atsidūso ir toliau stebėjo kambarėlį.

*

domutis

Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
Domantas klaidžiojo Hogvartso koridoriais prisimindamas įvykį Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete.Domantas vaikščiodamas koridoriais pamatė kambarėlį po laiptais.Kambario durys buvo atviros nei įprastai.Kambarėlyje sukiojiosi viena Švilpynės mokinė.Domantas nusprendę Švilpė išgasdinti.Domantas lėtai priėjo prie Švilpės ir uždėjo ranką Švilpei ant peties ,o durnelis Domantas trūko juokais.Baigęs žvengti kaip arklys Domantas pasakė:
-Atleisk,norėjau pajuokauti.
Domantas papasakojo apie įvykį Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete.Domantas baigęs pasakoti apie įvykį ANJM kabinete pradėjo pasakoti kažkokias nesamonęs.Domantas baigęs pasakoti nesamonęs paprašė:
-Papasakok ką nors apie save mielai tave išklausysiu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #41 Prieš 3 metus »
Mergaitė pamatė kažką žibančio kambarėlio gilumoje. Ji pradėjo siekti daikto gulinčio tenais, bet staiga pajautė kažką ant savo peties. Zoey garsiai suriko iš išgąsčio ir atsisuko į durų pusę. Čia stovėjo berniukas, kuris taip pat matyt buvo pirmakursis. Jis iš tiesų labai išgąsdino Richter.
- Nėra labai juokinga gąsdinti žmones, - sumurmėjo mergaitė gana tyliai. Ją visi visada tik ir gąsdina. Mergaitei tai labai nepatiko, bet jai tekdavo išsigąsti. Zoey atsidūso ir jos veide pasirodė šypsena. Ji nenorėjo skleisti pesimizmo. Staiga berniukas pradėjo pasakoti apie kažkokį įvykį, kuris įvyko apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete. Mergaitė nors ir nesuprato kodėl jai tai pasakojama viską išklausė abai susikaupus.
- Na, aš esu Zoey. Atvykau iš Paryžiaus ir neseniai pradėjau mokytis Hogvartse. Mėgstu dainuoti ir groti gitara. Dabar norėjau patyrinėti Hogvartsą ir šiek tiek pasiklydau atsidurdama šiame kambarėlyje.  O kuo tu vardu? Ir iš kur tu? - pasidomėjo mergaitė mat ji norėjo palaikyti pokalbį, o jai buvo ir visai įdomu sužinoti ką nors daugiau apie berniuką, o ne tik tai kaip jis bendravo su apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriumi.

*

domutis

Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #42 Prieš 3 metus »
Domantas išklausė Zojos klausimus ir pradėjo savo dainelę:
-Aš esu Domantas,Domantas Varnanagis esu pirmakursis mokinys Hogvartse pirmiausia gyvenau su šeima Lietuvoje po to atkeliavome į Londoną Anglijoje esu labai smalsus todėl ir slampinėju po pamokų per mokyklos koridorius vis kur nors užsukdamas.
Daugiau Domantas neturėjo ką pasakyti mergaitei ,bet manė ,kad pakankamai papasakojo apie save ir savo smalsumą.Bet neilgai trukus Domantas prisiminė Skersinį Skersgatvį.
-Ai beje ar žinojai ,kad Skersiniame Skersgatvyje visi prekeiviai man yra draugai.l
Domantas vis prisimindamas kokį nors įvykį būtinai papasakodavo Zoey.Ir mintyse pagalvojo:
Norėčiau ,kad Zoja būtų gera mano draugė.Domantas prisiminė jog Hogvartse kiekvienas yra draugas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #43 Prieš 3 metus »
Zoey išklausė Domanto pasakojimo. Jai buvo įdomu išgirsti apie berniuką, bet ji nežinojo kas per šalis yra Lietuva. Šis pavadinimas prancūzei buvo tikrai negirdėtas ir įdomus. Mergaitė pradėjo mąstyti, bet tikrai nežinojo kas čia per šalis.
- O kas per šalis yra Lietuva? Aš apie ją niekada negirdėjau, o ir pavadinimas įdomus. Gali papasakoti man apie ją? - paprašė mergaitė, nes šis pavadinimas ją iš tiesų sudomino. Jai visad patiko geografija, tad jai neblogai bus praplėsti savo šalių žinomumo akiratį.
- Tikrai? Na, aš draugų nelabai turiu, nes ankščiau mokiausi namie ir gyvenau... Ai nesvarbu, - pasakė mergaitė atsidūsdama, nes nenorėjo kalbėti apie savo šeimą. Juk jos mama mirus, o augo ji nemylima su savo tikrai baisia teta.
- Taigi kaip užtikai šį kambarėlį? - paklausė norėdama pakeisti tema kita. Juk ji tai pasiklydo, o berniukas nežinia kodėl atėjo čia ir dar išgąsdino mergaitę.

*

domutis

Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #44 Prieš 3 metus »
Domantas pasiklausė mergaitės.Ir pradėjo aiškinti:
-Lietuva-šalis esanti Europoje Lietuva galima pasakyti tik miestelis palyginus su Prancūzija iš kur tu ir esi kilusi Lietuva turi labai gražia Etno Kultūra Lietuviai yra labai išradingi žmonės savo šokiais man labiausiai patinka Sodai tai toks gražus Lietuvių Liaudies namų papuošimas.
Domantas išgirdo dar vieną mergaitės klausimą kodėl Domantas atėjo į kambarėlį po laiptais.
-Kaip žinai man patinka slankioti po Hogvartso mokyklos pilį tad pamačiau kaip atviros šito kambarėlio durys ir aš čia įėjau ,o tave išgasdinau tik todėl ,kad esu didelis pokštininkas aš galvoju kodėl mane kepurė paskyrė į Grifų Gūžtą pagal mano elgesį turėčiau būti Klastūnyne ,bet džiaugiuosi kad manęs nepaskyrė į Klastūnyną jei turi dar ką paklausti klausk.