2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 109
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #30 Prieš 4 mėnesius »
Antros litanijos Lukas nesulaukė, nors ir nenorėjo klausytis ką kalba varniukas, bet jam buvo faina ginčytys su kitais. Ko buvęs klastuolis sulaukė tai buvo pasityčiojimą iš savo pavardės. Vaikinas savo pavardę mėgo vien dėl to, nes pagal ją ir buvo pavadintas miestas Dubajus.
 -Iš mano pavardės net nebandai tyčiotis, šį kartą dar pabūsi sveikas, bet kitą kartą to gali net nesitikėti. Lukas pastebėjo kaip Aleksas žiūri į sausainius, bet į tai nekreipė per daug dėmesio. Norės paprašys, nenorės neprašys. Bet tikrai neimsiu ir nesiūlysiu jam jų.
Vaikėzui dar kartą prabilus vaikinas apsimetė, kad nekreipia į tai dėmesio, net ir išgirdęs, kad turi susitikti penkioliktą valandą su (kaip Aleksas pats sakė) fainiu vaikinu. Jam jau stojantis Lukui kilo mintis jį pasekti, tad prisitraukęs arčiau lagaminą taip kad niekas nematytų išsitraukė iš jo nedidelį užsegamą maišelį, iš jo ištraukė nedidelį skruzdėlės galvos dydžio kamuoliuką, nustatė taip, kad sektų jį ir parideno jį ant grindų. Na manau dabar tikrai sužinosim ar jis tas kurio ieškom. Nežinau kaip, bet manau, kad man pavyks -pamanė vaikinas.
 -Tikiuosi, kad nusivartysi nuo laiptų beieškodamas jo.
Arkliukas

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 171
  • Lytis: Vyras
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #31 Prieš 4 mėnesius »
Aleksas tyliai nupėdino į vaikinų miegamąjį. Vaikis prarado viltį susitikti su kitu asmeniu tad nieko kito nebeliko, kaip įšokti į savo lovą ir visą dieną iki pat vakarienės prasivartyti lovoje.
-Norės, pats susiras,-prakalbo rudaplaukis,-slėpynių su tuo, kas nusprendė parašyti laiškelį jis nežais,-bent jau vardą, pavardę ir susitikimo vietą būtų užrašęs.
Lovoje prasivartęs gerą pusvalandį Aleksas patraukė atgal į kambariuką po laiptais, tikėdamasis, kad to šykštaus atėjūno ten nebebus. Ir taip vaikinas neklydo. Dubajaus ten nebebuvo. Išsirinkęs savo mėgstamą kampą Al atsisėdo ant žemės ir ištarė visiems puikiai žinomą burtažodį:
-Lumos , - kambariukas iš kart prisipildė šviesos.
Atėjūnas grasino nesišaipyti iš jo pavardės, bet Aleksas vėl sukrizeno ir tyliai sumurmėjo:
-Dubajus atsirado. Gal jis norėjo pasakyt aš Lukas Dubenėlis.
SLYTHERIN!

*

Prisijungęs Martin Grant

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai: 101
  • Lytis: Vyras
  • M
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #32 Prieš 2 mėnesius »
Švilpukas norėjo pabūti vienas, bet jam niekaip nepavyko rasti vietos kur jis galėtų pabūti vienas. Visur kur ėjo, buvo pilna žmonių arba atsirasdavo staiga. Jis vaikščiojo po Hogvartsa ten kur kojos vedė. Gal bent kojos nuves į vietelę kur nėra studentų. Martin'as vaikščiojo ir po laiptais kuriais jis žadėjo lipti pamatė sunkiai pamatomas dureles. Žaliaakui švilpukui buvo smalsu kas kas buvo viduje. Tikriausiai bus prikrautą nereikalingu daiktų ir tiek.Pagalvojo Martin'as ir nuėjo prie durelių. Atidaręs duris pamatė maža, bet jauku kambariukų, jis buvo labai mažas, maždaug  vieno metro aukščio ir dviejų lovų pločio. Nieko negalvojęs iš smalsumo įsirangė per dureles į kambariuką ir labai apsidžiaugė, nes šita vietelė buvo tokios, kokios jam reikėjo. Jis tikėjosi, kad niekas neateis ir neišvarys iš kambariuko.Jam nebuvo liūdna, nes pagaliau galėjo pabūti tyliai su savimi ir nieko neveikti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Martin Grant »
-_-

*

Neprisijungęs Malia Scoott

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 71
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #33 Prieš 2 mėnesius »
  Malio's veidelyješvietė menka šypsenėlė, kurią ji dalijo visiems aplinkiniams, kas tikrai turbūt jau visiems buvo įprasta. Mergaitė laiminga žygiavo Hogvartso koridoriais. Pamokos jau jai buvo baigusios, o şi buvo ir gan sočiai pavalgiusi. Jaunoji klastuolė lėtai ir niekur neskubėdama ėjo kambario link. Pro langus droviai švietė rudeninė saulutė, o lapai jau potruputį krito rodydami savo raudona, žalia, geltona spalvas su atspalviais...
  Žingsnelis po žingsnelio ir Scoott žingsniavo savo kambario link. Ši jau buvo belipanti laiptai kai pastebėjo mažytes durytes po jais, kurios buvo susilėjusios su siena. Tai tikrai negali būti paprastas sandėliukas. Tada jis nebūtų taip gan įmantriai paslėptas. Pagalvojo žaliųjų plaukų savininkė ir vedama smalsumo nužygiavo prie tų durelių. Ji jau buvo pamiršusi apie savo planus eiti į kambarį ir skaityti knygą. Malia'i dabar labiau růpėjo ar net knietėjo kas slėpėsi už tų mažyčių durelių...
  Mergaitė nedrãsiai pagriebė rankeną ir atvėrė duris. Kiek pasilenkusi įėjo į kambarį ir nužvelgė visą mažą kambariuką bei klestelėjo ant žemės, prieš tai dar uždarydama duris. Staiga jos smalsus žvilgsnelis ir šypsena sustojo ties vaikinuku.
- Atleisk. Nepastebėjau tavęs. Aš kartais tau netrugdau? - Mielai ir draugiškai pasiteiravo pirmakursė...

*

Prisijungęs Martin Grant

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai: 101
  • Lytis: Vyras
  • M
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #34 Prieš 2 mėnesius »
Martin'as ramiai sedėjo kambariukyje iki tol, kol iškirdo keistą garsą.Gal čia koks vaiduoklis prie durų stovi, o gal mokytojas, kuris skirs nuobauda.Švilpukas sedėjo tyliai, susirietęs į kamuoliuką ir tikėjosi, kad jam garsas už durelių tik pasigirdo. Bet dėja durelės atsidarė ir jis pamatė žaliaplaukę mergaitę.Tikriausiai klastunė, nes kaip matau patinka žalia spalva.Pagalvojo švilpukas, žiūrėdamas į jos veidą.
-Netrukdai, nepergyvenk gi čia nieko nėra kas priklausytų mokiniui.-pasakė nuliudęs Martin'as. Kodėl man taip nesiseka, aš gi norėjau pabūti vienas, o dabar neišvarysi žmogaus. Švilpukas galvojo ką daryti ir tarė:
-Jei nori gali užeit į vidų. Iš kokio koledžo būsi? Be to, mano vardas Martin.-mielu balso tonu su šypsena veide paklausė švilpukas ir laukė žaliaplaukės atsakymo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Martin Grant »
-_-

*

Neprisijungęs Malia Scoott

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 71
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #35 Prieš 2 mėnesius »
- Ohh. Tada gerai. - Tarė mergaičiukė ir tyliai sukikeno. Pajautisi, kad nepatogiai sėdi ši atsisėdo turkišku stiliumi ir akimis perbėgo per kambariuką, bet dėja, nieko gero čia ji nepamatė, kad ir kaip norėjo...
- Tai čia tiesiog paprastas, mažas kambariukas po durimis, kurio durys susiliejusios su siena ir atrodo lygiai taip pat kaip siena? - Pasiteiravo Mali suraukdama savo dailiai sutvarkytus antakius, - Nesąmonė. Čia tikrai turi būti kažkas slapto, o ne tik paprastas kambarėlis. - Tarė žaliaplaukė galiausiai grąžindama šypsena sau ant veido ir draugiškai nusijuokdama.
- Aš esu Malia. Malia Scoot. Esu iš klastuonyno. O tu? - Drąsiai ir draugiškai atsakė į klausimą, prisistadydama ir pasiteiravo jaunoji klastuolė. Mergaitė ištiesė ranką taip norėdama, kad vaikinukas ją paspaustų ir jie sutvirtintų susipažinimą...

*

Prisijungęs Martin Grant

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai: 101
  • Lytis: Vyras
  • M
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #36 Prieš 2 mėnesius »
-Kas čia taip juokinga buvo, kad kikeni?-pasiteiravo iš smalsumo švilpukas. Martin'as sedėjo tyliai ir ramiai, buvo pradėjęs net mediduoti. Bet žaliaplaukė mergaitė išvien kalbėjo ir neleido švilpiui būti su savimi.Gal man išeiti, nes jau nervina ji su savo kalbėjimu. Bet gi pagaliau suprantu koks tai jausmas.Kai ji pasakė, kad ji nori ieškotį kažko slapto, Martin'as šia mintimi labai susidomėjo ir visai pamiršo apie norą būti tik su savimi.
-Aš atėjau pabūti vienas ir nežinau , gal čia kažkas slepiasi už sienų. Nori apžiūrėt sienas?-pasakė švilpukas, bet neilgai laukus jis vėl tarė:
-O tau patinka nuotykiai?
Švilpukui labai patiko nuotykiai, nuo ezartinių iki paprastų ir slaltų. Bet jis juos patirdavo labai retai, nes dienos slinko lėtai ir nuobodžiai.
-Labai gražus vardas. Aš esu iš švilpynės.-pasakė gan nusiminęs Martin'as, nes ji buvo klastūnė, o jis labai bijojo, kad ji kaip visi. Tikiuosi ji kitokia nei kiti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Martin Grant »
-_-

*

Neprisijungęs Malia Scoott

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 71
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #37 Prieš 2 mėnesius »
  Berniukas pasirodė tikrai gan atšiaurus kas tikrai nuliūdino mergaitę. Ši greit pašoko ant kojų ir jau ruošėsi išeiti. Išgirsti dar ir sekantys Martin'o žodžiai dar labiau padidino Malio's norą kuo greičiau dingti iš čia. Įsiveržiau, nors esu visai nelaukiama. Turiu dingti iş čia ir nebegadinti žmogui nuotaikos. Pagalvojo mergaičiukė ir menkai linktelėjo galva sau pritardama.
- Ne, ne. Aš tau sutrugdžiau. Aš apgailestauju. Nenorėjau. Tuoj pat iš čia nešdinsiuosi ir leisiu tai pabūti vienam. - Greitai, gan nusiminusiu balso tonu tarė Scoott bei žengė durų link. Na tam reikėjo tik kelių žingsnelių, nes kambarėlis buvo tikrai labai mažytis.
- Man jie gan patinka, bet žiūrint kokie. O dabar tikrai nenoriu trugdyti ir eisiu. Buvo tikrai malonu susipažinti, Martin'ai. - Vėlgi nusiminusiu balso tonu tarė mergaičiukė trumpam staptelėdama prie durų ir ranka jau siekdama jų rankenos...

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019