1
6

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #225 Prieš 3 savaites »
    Beveik visus ketvirtuosius metus Hogvartse Europa praleido muzikos instrumentų salėje mokydamasi groti pianinu. Keturiolikmetė pati nežinojo kas, bet kiekviena jos pačios išgauta nata vertė pamiršti visas skriaudas, sunkią praeitį, iš bala žino kur atsiradusią motiną ir viską, kas neramino sielą bei mintis. Klastūnyno globotinė mokėsi pati, neprašydama niekieno pagalbos. Priešingai, savo hobį slėpė nuo visų Hogvartso pilies gyventojų, įskaitant vaiduoklius. Iš pirmo žvilgsnio šalta ir ant kitų žmonių nuomonės nusispjaunanti mergaičiukė, visgi, gėdijosi, bijojo būti išjuokta, nesuprasta.
    Štai ir dabar baltapūkė sėdėjo dulkėmis nusietoje intrumentų salėje ant apdriskusios taburetės šalia pianino. Kaip įprasta šaltais pirštais braukė per klavišus, besiruošdama groti iš bibliotekos atsineštas natas. Deja, Europos buvimą su savimi nutraukė įsibrovėlis. Mergaitė staigiai užvertė pianino dangtį ir pilkšvomis akimis dėbtelėjo į berniuką. Asmeniškai jojo nepažinojo, tačiau tikrai ne kartą ir ne du matė slankiojantį Klastūnyno bendrajame kambaryje. Ir vardą žinojo - klastuoliai buvo tarsi viena nelabai didelė šeima.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
  • Imagine you can make a war. And just leave. And start to laugh.
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #226 Prieš 3 savaites »
 Mąstymui reikia tylos. Reikia susikaupti. Instrumentas ūžė smegenis. Koks tai instrumentas?  Kodėl Teodoras toks išsiblaškęs? Jis norėjo pradėti rėkti, norėjo suprasti, kas vyksta. Staiga jo protas nutilo, pasiekė aukščiausią tašką ir jo akys nukrypo iki fortepijono ant sienos link. Kokia kvaila idėja, pavaizduoti grojimą. Čia ne smuikas, čia instrumentas su klavišais. Klaviatūra. Kaip rašomoji mašinėlė, gulinti po klastuolio lova požemyje.
 Berniukas, besijaučiantis kiek gėdingai, pradėjo vaidinti spaudant klavišus, pagal melodiją už sienos. Nežinia, ar pataikė. Tačiau dabar atsivėrė arka ir trečiakursis įžengė į salę. Nereikėjo daug proto suvokti, jog čia muzikos instrumentų salė, tą sakė ne tik sienos, bet ir prie pianino sėdinti mergaitė, kažkur metais vyresnė. Theodore ją pažino, juk visgi kasdien užmato pamokose, jei abu teikiasi ateiti, ar koledžo bendrajame kambaryje. Visgi čia buvo pianinas. Kur palikau savo smegenis?
 Jaunuolis nė nežadėjo atsiprašyti įsibrovęs. Netgi pamiršo pasisveikinti, eidamas per salę. Europa iš Europos, šaunu, labai šaunu.
–Labas, Azija, – klastuolis mestelėjo kreivą šypseną mergiotės link, – truko man trejus metus išsiaiškinti, ką veiki laisvu metu ir kur išmokai groti. Ir dar tikiu, jog daug ką slepi po ta šalta kauke.
 Teodoras sukosi kambaryje, akimis spigindamas į kiekvieną smuiką, kurie nė iš tolo nepriminė jojo. Bet kam tiek sentimentalumo. Šiurkšti klastuolė groja pianinu, tik pamanykit, o mokslo žmogus – smuiku, argi neskamba juokingai? Ar tik nebus iškilęs pavojus bendrakoledžių autoritetui ir garbei? 
My daddy put a gun to my head, said if you kiss a boy, I'm gonna shoot you dead.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Muzikos instrumentų salė
« Atsakymas #227 Prieš 1 savaitę »
     Europa buvo girdėjusi, kad labai netikėtai ir dar labiau nelauktai į muzikos instrumentų salę įsibrovęs bernužėlis buvo tikra rakštis subinėj. Pasirodo, tos kalbos nebuvo iš niekur trauktos.
-Vajei, sekly svogūne, na žinai, kaip seklys morka, bet svogūnas, nes nuo tavęs norisi verkti,- pavartė savo dideles akis, pamažu įgaunančias žalią spalvą - su šia savo puse keturiolikmetė susipažino visiškai neseniai ir, švelniai pasakius, visiškai nemokėjo valdytis. Klastuolei pakako pačio mažiausio susinervinimo, kad jos akys nusidažytų mylimo koledžo spalva, o iš dažniausiai tylios, į didelius pykčius nesivelti besistengiančios Europėlės išlįstų įžuli, koketiška, kartais perdėm saldi, kartais perdėm karti laumė. Taip, laumė. Jau kone metus jautėsi ne savo kailyje, bibliotekoje apie tai taip pat nieko nerado, tad atsakymų, deja, teko ieškoti pas neseniai rastą motiną. Pastaroji visiškai neatrodė nustebusi dėl dukters negalavimų. Priešingai, tik ir atrodė, kad šios dienos laukė visą savo gyvenimą - buvo paruošusi daugybę literatūros apie laumes bei keletą pačios parašytų lankstinkų su patarimais, nepadedančiais bent jau kol kas.
-Ai, ir tavo žiniai,- kilstelėjo antakį,- buvau pavadinta ne žemyno, o Jupiterio palydovo vardu, nemaišyk. Ir ne, nieko aš neslepiu. Ką prieš tokį...,- atsikrenkštė,- detektyvą nuslėpsi.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019