1
6

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nico Maquet

  • ***
  • 198
  • Lytis: Vyras
  • only love gives us the taste of eternity
Kambariukas po laiptais
« Prieš 2 metus »
 Po viena iš šoninių, retai naudojamų laiptinių yra mažos durelės, pro kurias laisvai įeiti gali nebent septynmetis vaikas. Ar hobitas. Jos beveik nepastebimos - spalva susiliejusios su laiptų spalva, rankenėlė irgi neišsiskirianti. O ir užsirakinti galima tik iš vidaus. Už durelių slepiasi mažytis mažytis kambariukas, didumo sulyg dviviete lova. Grindys čia nuklotos gimnastikai ar karatė užsiėmimams naudojamais čiužiniais, pasieniais numestos kelios pagalvėlės, palubėje kabo elektros lemputė. Jei tą galima vadinti palube - lubų aukštis svyruoja nuo metro iki pusantro. Nors vieta ankšta, tačiau visai jauki.
wise men say: only fools rush in
but i can't help falling in love with you


*

Neprisijungęs Leticia Elizabeth Martin

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Nežinia kas vedė klastuolę, bet ši savo neapsakomo smalsumo dėka rado kambariuką. Mergaitė buvo ne tik smalsi, bet ir dar pastabi. Gal būtent dėl to ji stovėjo mažam kambariuky. Žinosiu kur eiti, kai norėsiu pabūt viena...
Nors ir Leticia buvo aktyvistė, kartais ji mėgdavo atitrūkti nuo visko. Ką būtent dabar ir padarė.
Netrukus, Elizabeth sėdėjo ant grindų ir žaidė su savo rausvais plaukais, kuriuos paveldėjo iš mamos. Mažosios Wolfberty galvoje sukosi tiek daug minčių, kad, regis, ši netrukus mąstė, kad tuoj nuprotės. Viskas buvo taip nauja mergaitei,  bet tuo pačiu taip ir pažįstama. Toks jausmas, kad ši jau seniai turėjo čia gyventi atitrūkusi nuo įprastos gyvenimo kasdienybės. Nauja aplinka... Nei vieno draugo... Artimųjų... Tai gąsdino mergaitę, bet tuo pačiu Leti jautė, kad tuoj sprogs nuo visų įspūdžių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Leticia Elizabeth Wolfberty »
"Be a badass with a good ass"

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ***
  • 195
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Tiesiai po visko ji keliavo nežinia kur. Ten kur akys vedė. Visko buvo per daug. Pamokos, namų darbai, įkyrūs mokytojai ir dar įkyresni mokiniai. Bet įkyriausi buvo super greičiu artėjantys egzaminai. Rodos dar vakar džiaugiesi kalėdom, o šiandien už kiekvieno kampo sėdi sakinys 'o tai ką tu darysi per egzus, ką?' Nuo viso triukšmo su ausinukėmis (vien dėl tylos) Šerė įžingsniavo į kokį tais kolidorių. Atsipūtusi nuo žmonių, ji atsirėmė į sieną. na ir gyvenimėlis jos akys ieškodomos nepageidautinų žmonių užkliuvo už vos, vos įžiūrimų durelių. čia bus gerai. Tikiuosi. apsižvalgiusi, kad nieks nepastebėtų ji tyliai atidarė duris, ir greit įgriuvo kambariukan. Jis buvo labai mažas, bet jaukokas. Ten jau kažkas sedėjo. ech...
-Labutis, tikiuosi netrukdusiu, - ir išsiskleidė savo turimas knygas kurios 'esą turėtų padėti pasiruošt egzaminam' ir pradėjo jas vartyti. Mergaitė buvo rausvų plaukų, taigi kaip ir Šerė kažkada. Aišku nuo kažko atsiaugino natūralius. Ji išsitiesė ir pradėjo kažką, pati nenutuokdama ką, nuo keturių knygų nusirašinėti.

not a perfect soldier

*

Neprisijungęs Leticia Elizabeth Martin

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Klastuolė žaidė su plaukais ir toliau, kol pamatė į kambarį atėjusią nepažįstamą. Mažoji Wolfberty iš kart nustojo žaisti ir atsisuko į mergaitę. Leticia jau norėjo rėžti kažką panašaus į "Nešdinkis iš čia" arba "Ko čia atėjai?", bet galiausiai klastuolė susilaikė.
Priminsiu tau, kad tu vis dar neturi draugų, - pasakė ji sau.
-Nieko tokio, gali būt, jei nori, - sumurmėjo ir išspaudė šiokią tokią šypseną.
-Leticia, - atsistojus ir priėjus prie nepažįstamos pasakė ištiesdama smulkią rankutę. - Atvykau neseniai, iš ko galima spręsti, jog esu naujokė.
Būdama jaunesnio amžiaus, Leti iš tėvų pasakojimų visuomet galvojo, kad taps grife. Arba varne. O štai likimas iškrėtė šiai pokštą - ji klastuolė. Tad mergaitė vis dar negalėjo patikėti, bet kuo toliau, tuo labiau, regis, atsiskleidė ir ne tokios jau geros pirmakursės savybės.
"Be a badass with a good ass"

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ***
  • 195
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
ai užknisot su tom mokymosi nesąmonėm... kada burtinikai pradės naudot skaidres?
-Imh... bandydama susikoncentruot į žvaigždes, juodas pabaisas, jausmų maiškilius ir kerų mostelėjimą atmurmėjo ji. Galiausisai užsivertusi visus vadovėlius pasakė.
-Gražus vardas. - ir paspaudė smulkutę Leticios rankelę. naujokė sakai... hm... NESENIAI?
NE NUO METŲ PRADŽIOS?

-A... Neseniai, tai nuo pat metų pradžios ar įsitraukei į Hogvartso gyvenimą ne nuo pradžios? - dėl smalsumo pasiklausė. Labiausiai jai knietėjo, kaip žmonės lieka tokie, kai iki egzaminų, vos mėnesis. - Šerė. O... tu nesiruoši egzaminans? Paklausė gana žemos, bet vis vien vos aukštesnės už nykštukę Šerę mergytės. Švilpukė atsiklupo, pasitvarkė aptemtas rausvas kelnes ir džinsinį švarkelį. Nebandė net žiūrėt į užsilikusius namų darbus, kurie visaip kaip įmanoma bandė užmigdyt mergytę.

not a perfect soldier

*

Neprisijungęs Leticia Elizabeth Martin

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Na štai. Ir klastuolę pasitiko klausimų lavina. Bet Leticia iš mandagumo ir nenoro susirasti priešų, jau galvoje audė mintį kaip atsakyti į visus šiuos klausimus.
-Ačiū,- pirmiausia padėkojo už vardo pagyrimą.
-Atvykau čia ne nuo metų pradžios, - prisipažino. Nors neatskleidė visų smulkmenų, tiesiog norėjo kuo greičiau užbaigti šią temą, nors ir nebuvo ko slėpti.
-Malonu, tikriausiai, - šyptelėjo, kai Šerė pasakė ir savo vardą.
-Tiesą sakant, labai nesijaudinu dėl egzaminų, - atsainiai truktelėjo pečiais. - Moku tiek kiek moku. Pasikartosiu kiek nors, bet nesigadinsiu nervų. Beja, tai tiesiog turimų žinių patikrinimas.
Gal ir Leticia galvojo per daug nerūpestingai, bet kažkaip egzaminai šiuo metu mažiausiai jaudino klastuolę. Aišku, būtų nelabai smagu, jei ši baigtų mokslo metus su žemiausiais įvertinimais, bet klastuolė nusprendė duoti viską likimui į rankas.
"Be a badass with a good ass"

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ***
  • 195
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
k-k-kaip įsk-kiepyt tokio mąstymo?
-Aaee... - sunkiai atsiduso. - Gražūs plaukai. Dažei, naudojai magiją ar paveldėjai? Ar dar kaip nors, - paklausė. Ir visgi žvilgtelėjo į savo vienspalvę, žaliuojančio miško spalvos kuprinę, prikimštą kuprinę, prikimšta storų vadovėlių, sąsiuvinių, knygų ir kito šlamšto, kurie gadina vaikų nugaras ir užkimša smegenis, neleidžia išeit į lauką ir t.t. Pastūmusi ją toleliau į kampą atsidūso
-Tiek jau tos. Vistiek menkai susipažinom, tai gal ką nors papasakotum apie save? - patogiau pasimuistė ir iš kišenės ištraukė dvi šokoladines varles. - nori? Turiu dar. - pasiūlė ir pati atsidarė savo šokoladuką. Dar nebaigus varlytei pašokinėt, ji atsidūrė Švilpės skranduke. O Šerei teliko apsilaižyti. niam niam
-Ai... ir dar. Kaip matau esi be uniformos, tai iš kokio koledžo esi? Mainiškis tai Švilpynė...

not a perfect soldier

*

Neprisijungęs Leticia Elizabeth Martin

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
-Paveldėjau iš mamos, - trumpai atsakė.
Ši mergina tikras Kodėlčius iš žiobarų knygos,-pagalvojo klastuolė vos garsiai neprunkštelėdama.
-Man vienuolika metų. Naujokė. Turiu brolį, esu iš Airijos, - papasakojo tai, ką norėjo.
-Noriu, - pakilnojo petukus ištiesdama rankutę ir laukdama šokoladinės varlytės.
-Aš klastuolė... Nors maniau pateksiu į Grifų Gūžtą, - kiek nusivylusiu balsu prabilo. Juk ji visą savo gyvenimą buvo tokia gerutė! Na gerai, kartais tekdavo susipykti su kaimynystėje gyvenančiomis mergaitėmis, kurios lėlė gražesnė. Ar kurios suknelė labiau pūsta. Kartais Leticia tikrai buvo bjauri, neretai gaudavo tai, ko nori, pasiekdavo savo tikslų. Bet palyginus kokia gera dukra ar sesuo, Wolfberty tikrai pagalvoja, kad galbūt pasiskirstymo kepurė suklydo.
"Be a badass with a good ass"

*

Neprisijungęs Leticia Elizabeth Martin

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
-Paveldėjau iš mamos, - trumpai atsakė.
Ši mergina tikras Kodėlčius iš žiobarų knygos,-pagalvojo klastuolė vos garsiai neprunkštelėdama.
-Man vienuolika metų. Naujokė. Turiu brolį, esu iš Airijos, - papasakojo tai, ką norėjo.
-Noriu, - pakilnojo petukus ištiesdama rankutę ir laukdama šokoladinės varlytės.
-Aš klastuolė... Nors maniau pateksiu į Grifų Gūžtą, - kiek nusivylusiu balsu prabilo. Juk ji visą savo gyvenimą buvo tokia gerutė! Na gerai, kartais tekdavo susipykti su kaimynystėje gyvenančiomis mergaitėmis, kurios lėlė gražesnė. Ar kurios suknelė labiau pūsta. Kartais Leticia tikrai buvo bjauri, neretai gaudavo tai, ko nori, pasiekdavo savo tikslų. Bet palyginus kokia gera dukra ar sesuo, Wolfberty tikrai pagalvoja, kad galbūt pasiskirstymo kepurė suklydo.
Netrukus, klastuolė nieko nelaukus šyptelėjo ir apsisukus išėjo.
"Be a badass with a good ass"

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ***
  • 195
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Malonioji mergaitė tuoj pat išėjo. Šerė jau norėjo šokti vytis paskui ją, bet susilaikė. Vargu ją ar ras. na ir užknisu aš žmones. Ha ha ha. Tegu eina, visvien dar labiau išerzinsiu išsitiesė, atsigulė ir ėmė paišalioti lazdele visokias nesąmones ore. Jos auksinės pievos ir žydri beržai tuoj pat dingo, o ji vėl piešia. Raudonmedžio lazdelė, kuri iš tiesų nei kitos buvo ryškiai raudona, švelniai kūrė meno kūrinukus. Kas keista, nes pono Olivanderio lazdelė ir panelė Bridon nebuvo geros draugės. Prisipaišaliojusi iki nusibodimo, ji pagriebė daiktus ir išlipo iš kambariuko ir išėjo nežinia kur. Nežinia kodėl. Gal kambariukas per tamsus, gal ten pasirodė per karšta, o gal trūko oro. Išėjo tiesiog, kolidoriaus vedama.

not a perfect soldier

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 302
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Buvo vidurnaktis, Hogvartsas jau seniai miegojo, tačiau viena figūra vis tiek slankiojo po mokyklą. Tai buvo Eleizija. Tikriausiai nustebsite, tačiau varnė ėjo tuščiomis. Nei knyga, nei koks kitas daiktas šiąnakt nepalaikė vargšiukei kompanijos. Ji buvo vienut viena.
Tamsoje bandydama susiorientuoti, ji pasuko dešinėn ir akimirksniu atpažino tą vietą. Šiame koridoriuje yra tas slaptas kambariukas po laiptais, kur Nikas su ja praleisdavo savo intymes gyvenimo valandas. Su gumulo burnoje ji priėjo prie durelių ir lengvai jas atidarė. Pasilenkė ir, šmurkštelėjus vidun, sandariai uždarė duris bei krito ant čiužinių.
Varniukė nenorėjo per daug šviesos, tad vietoje to, kad įsijungtų lempelė, nerangiai išsitraukė burtų lazdelę ir iškėlusi tarė:
- Lumos.
Iš lazdelės iššovė melsvas šviesos kamuoliukas, kuris akimirkai privertė Elę suraukti savo nosytę ir prisimerkti. Žinoma, ilgai laukti neteko, kol akys apsiprato su šviesa.
Varnė stipriau įsisupo į savo šalį, kuris sulig pledo dydžiu. Šiame kambarėlyje, net visoje pilyje naktys būna šaltos.
- Kiek šioje pily daug prisiminimų, klastuoli. - pradėjo kalbėti taip, lyg Nikas pats sėdėtų šalia jos. - Net šis kambariukas jų pilnas. Čia mes atėjome po to, kai didžiojoje salėje susitaikėme. Čia mes patvirtinom savo meilę. Užpildydavom šią patalpą glamonėmis, bučiniai taip, kad net įkaitę kūnai kambariuką pripildydavo šiluma.
Ji net nepajuto, kaip sūri ašara pradėjo riedėti jos veidu. Ji jo pasiilgo, norėjo pamatyti, bet negalėjo. Pati užkirto tam kelią galutinai.

*

Neprisijungęs Nico Maquet

  • ***
  • 198
  • Lytis: Vyras
  • only love gives us the taste of eternity
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
 Niko gyvenimas pasikeitė. Iš jo dingo visos spalvos – dingo geltonas tiulio sijonas, mėlyna varniška uniforma, šokoladinės akys. Viskas pasidarė pilka ir niūru – dar pilkiau ir niūriau negu buvo iki to geltonojo sijono. Tamsiau. Juodžiau. Blogiau.
 Dienos bėgo be prasmės, viena valanda keitė kitą, diena keitė dieną, savaitė – savaitę, tačiau niekas nesikeitė. Tik skaičiai – ant laikrodžio, kalendoriaus, keitėsi tik data jo sąsiuviniuose. Tačiau viskas buvo vienoda – pilka ir niūru.
 Pamąsčius, atrodo keista, kiek gali pakeisti vienas žmogus. Vienas jausmas. Kai tas žmogus visiškai pakeičia tavo gyvenimą, tu nenorom atrandi jo kitąją pusę, sakytum, net gimsti iš naujo – geresniame pasaulyje. O po to viskas dingsta. Tačiau gyvenimas negrįžta į senas vėžes. Niekada negrįš. Jis pasidaro, dovanokite už pasikartojimus, pilkas ir niūrus. Ne juodas – nes juodos buvo Jos suknelės. Gal tai ir yra bėda. Kad gyvenimas netampa blogas. Tiesiog… nekoks. Joks.
 Rutina ėdė jį iš vidaus. Kas vakarą eidavo į jų kambariuką, net sau neprisipažindamas, kad pilkoje jo kasdienybėje vis dar yra žiburėlis – kad ir po truputį gęstantis – vilties. Tačiau kambariukas visad būdavo tuščias. Kaip ir klastuolio gyvenimas. Ak, meile, meile… ką tu darai su žmonių gyvenimais?
 Šįvakar jis irgi nuėjo prie kambariuko. Ir net nepatikėjo savo akim, kai išvydo siaurutėlį blankios šviesos ruožą, milimetro pločio tarpelyje tarp durelių ir sienos. Nepatikėjo ir tylutėliai jas pravėręs ir pamatęs lazdelės apšviestą kambariuką. Nepatikėjo ir pamatęs mergaitišką figūrą – šioji jam pastaruoju metu visur vaidendavosi, gal ir šita tėra jo vaizduotės vaisius. Pabijojo patikrinti. Pabijojo nusivilti.
 Todėl tik tylutėliai įsliūkino vidun, klestelėdamas į artimąjį kampą. Kojos pačios susilenkė per kelius, galva pati atsilošė į kelius, veidas pats užsidengė blyškiais delnais. Ir girdėjo balsą – bet ir jis turbūt tėra jo vaizduotės vaisius. Iš kur kitur sklistų tokie žodžiai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Nico Maquet »
wise men say: only fools rush in
but i can't help falling in love with you


*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 302
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Pakratė galvą, leisdama tamsiems plaukams uždengti jos veidą. Ji taip jautėsi saugiau, buvo ne tokia pažeidžiama. Giliai įkvėpė ir rankomis apsivijo savo laibą kūną, kuris su metais darėsi vis moteriškesnis ir moteriškesnis.
Dar viena sūri ašara nuriedėjo skruostu. Ji leido sau akimirką paverkti, norėdama išleisti kamuojančius jausmus iš savęs. Tačiau verkdama geriau nesijautė.
Giliai įkvėpė, pakėlė nugarą nuo čiužinių ir prisiglaudė prie šaltos sienos. Trapiais pirštais patraukė plaukus nuo veido ir vos nenumirė iš išgąsčio. Kitame kambariuko kampe sėdėjo jis - Nikas. Galvą buvo priglaudęs prie kelių, tačiau jis čia buvo. Varniukė nerangiai pasimuistė savo vietoje, bet akių nuo jo nenuleido.
Kodėl jis tyli? Kodėl aš negirdėjau, kaip jis atėjo? O gal jis netikras? Mano protas sumanė pasijuokti iš manęs? Žinoma, tikriausiai taip ir bus.
Akimis ji naršė kiekvieną vaikinuko kūno milimetrą. Ji dar taip pat jo geidė, troško, pavydėjo ir mylėjo. Jausmai niekur nebuvo dingę, tik giliai paslėpti, kad neišsiveržtų į išorę. Net pirštus pradėjo niežėt, kaip ji troško paliesti jo odą, lūpas, plaukus. Net nesusivokė, kaip nušliaužė prie pat jo. Juto savo ir jo kvėpavimą. Oho. Padirbėjai, prote, kad net kvėpavimą jo girdžiu. Giliai įkvėpė ir sutriko. Jo kvapą taip pat suuodė. Tikriausiai mano atmintyje yra įsirėžusi kiekviena tavo kūno detalė, gražuoli.
Plaukus užsikišo už ausų ir ištiesė ranką link klastuolio. Susiruošė paliesti jį. Tikėjosi, kad ranka prasmegs kiaurai Niką, tačiau tik prigludo prie jo rankos. Mergina tyliai aiktelėjo.

*

Neprisijungęs Nico Maquet

  • ***
  • 198
  • Lytis: Vyras
  • only love gives us the taste of eternity
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
 Visos jo mintys sukosi apie vieną vienintelį dalyką – Eleiziją. Ir taip porą pastarųjų mėnesių, nesvarbu, ar sėdėjo pamokoje, ar valgė, ar juo ruošėsi miegui – jo galvoje visada buvo ji. Taip dažnai jis ją matė sau prieš akis, kad nebesuprato, kur tikroji varnė, o kur jo vaizduotės vaisius. Tad ir dabar sėdėjo visiškai nekreipdamas dėmesio į merginą, kurią palaikė esant tiesiog šmėkla.
 Buvo paskendęs savo apmąstymuose, kai pajuto šiltą prisilietimą ant savo delno. Pala šmėklos gi negali liestis. O jei ir galėtų, tai vargu, ar jų prisilietimas būtų toks šiltas, toks pažįstamas.
 Akimirskniu pakėlė galvą ir pašoko. Prieš jį iš tiesų klūpėjo Elė, dabar žvelgianti į klastuolį išsigandusiomis akimis.
 – K-ką tu čia veiki? – išlemeno sustėręs iš netikėtumo.
wise men say: only fools rush in
but i can't help falling in love with you


*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 302
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Kambariukas po laiptais
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
  Ji dar buvo šokiruota. Varnė tikrai negalvojo, kad tai tikrai Nikas. Velnias, velnias, velnias... Dabar išties bus nesmagu. Jie po to karto niekur nebuvo susitikę, o štai gyvenimas iškrėtė pokštą. Suvedė abu į jų seną meilės lizdelį. Žavinga.
  Tik praėjus kelioms minutėms, ji susiprato, kad ranka taip ir liko ant vargšelio kūno. Staigiai ją patraukė ir paslėpė po pledu. Krestelėjo lotoso poza ant čiužinio ir delsė, bijojo. Nežinojo, ką net bepasakyti.
  - Nieko svarbaus. Tiesiog neturėjau ūpo miegoti. O kas geriau padeda nemigai nei pasivaikščiojimai? - pabandė maloniai kalbėti.
  Be abejo sekėsi nelabai gerai. Merginukė jautė, kaip jos burna sausėja ir tai trukdo jai padoriai šnekėti. Idealu, tiesiog idealu.
  Ji jautėsi išties nesmagiai būdama čia kartu su Niku. Neturėjo ūpo žaisti žaidimus, kas pirmas paliks kambariuką ir t.t. Tad ji droviai perbraukė per jo kelį ir stodamasi tetarė:
  - Tikriausiai man derėtų jau eiti. Nevertėtų mums būti vienoje patalpoje. Supranti? - dusliai atsiduso. - Prisiminimai, sena meilė - juk viskas yra susigėrę į šio kambariuko sienas ir yra pasiruošę išlįsti bet kada.
  Stipriau įsisupo į pledą, tapdama vikšro kokonu. Kelis kartus sumirksėjo, bandydama nuslopinti drėgnas akis ir lėtai patraukė link mažų durelių.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019