0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
  -Tave pauostyt? Aš vilkolakė, bet ne šuo, o ir pats pasakei, kad bus tik žmogaus kvapas. Jei ne vilkolakis ar vampyras, tai  beveik nieko nebelieka. Gal tu toks labai tikroviškas vaiduoklis? - nusijuokusi paklausė.
  O kaip tik tada Elnos uoslę sudirgino įdomus kvapas. Nebuvo verčiantis vemti, bet tikrai ne vienas iš maloniausių. Atsisukti tapo per vėlu, nes ją jau  bandė tempti kvapo skleidėjas.
-Paleisk mane, - šiek tiek muistydamasi kalbėjo. Nors greitai nuo padaro rankos, gniaužiančios riešą, pradėjo dilgčioti ta vieta, tad menkas spyriojimasis virtu tikru pasipriešinimu. Iš visų jėgų spyrusi trumpam atkreipė jo dėmesio ir per tą laiką pabandė išsitraukti kišenėje tūnančią lazdelę, deja šlykštūs pirštai lyg antrankiai surakino, jau abu riešus, greičiau nei Klumpar spėjo pagriebti burtų lazdelę. Mergina spardėsi, bet priešininkui buvo nei šilta, nei šalta.
-Palik mane, nieko gero iš manęs nebus gi. Neskani aš visiškai, papilkėjusią kaukolę graužti gardžiau yra nei mane, - tačiau net į tokį gerą argumentą jokios reakcijos nebuvo.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Frankas nustebo. Tikėjosi, kad Elna pasinaudos savo antgamtiška galia ir išsivaduos iš numirėlio gniaužtų. Bet įvyko visiškai priešingas dalykas. Elna pasitelkė į kovą žodžius, o ne fizinę jėgą. Mergina pradėjo kalbėti, kokia ji neskani, kad numirėliui tikrai ji nepatiks. Frankas atsirėmė į sieną ir žiūrėjo, ką vilkolakė ką nors darys. Minutė, dvi, nieko.. Tada švilpis šiek tiek išsigando, kad varnei nieko nenutiktų, ir pradėjo eiti jų link. Pajuto, kaip dirbtinė jėga pradėjo tekėti krauju po visą kūną ir tada švilpis sugriebė lavoną už gerklės ir prirėmė prie sienos. Numirėlis pradėjo draskyti švilpio rankas, keistai klykti, nes švilpis vis stipriau ir stipriau spaudė jo suledėjusį kaklą. Jis atsigręžė į Elną ir tarė:
-Atleiskite, balandėliai, bet negalėjau žiūrėti į jūsų tą saldų pasimatymą. Fuuu, kaip saldu.
Netikėtai tuneliu pasklido tylus trakštelėjimas ir švilpio žvilgsnis nukrypo į pabaisą. Stipri Franko ranka nuplėšė lavono galvą nuo kūno. Stigleris, tai išvydęs, paleido galvą iš rankos ir ji dusliai tėškėsi į žemę. Frankas pažvelgė į savo ranką. Buvo išdygę pabaisos aštrūs, mirtinai pavojingi nagai, bet jis nebandė jų slėpti nuo Elnos, o kaip tik jais pamojo.
-Atleisk, kad nuplėšiau tavo jaunikiui galvą, bet man nepatiko, kaip jis elgėsi su tokia gražia panele, - pasakęs paspyrė jo galvą link varnės. - Bet jis vis dar gyvas, tad jei nori gali jį pasiimti arba galutinai pribaigti sudegindama.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
  Į smagų pašnekesį tarp dvokiančio numirėlio ir Elnos nemandagiai įsibrovė švilpis. Varnė susidomėjusi stebėjo visą žudymo sceną, o jam baigus pavartė akis.
-Oi, tik nepavydėk mums jau buvusios didingos meilės, - nusijuokusi tarė.
  Galvai nukritus rudaplaukė atsargiai nuleido į ją akis, lyg tikėdamasi, kad ji pradės rėkti ar prisijungs atgal prie savo kūno. Penktakursė jau buvo gana įrodymų, kad čia šitame tunely gali sulaukti bet ko, todėl tokios mintys atrodė visai protingai.
-Manau, kad tavo nagučiams reikėtų manikiūro, - žiūrėdama į Franko ranką, pakomentavo. -O dėl jaunikio nežinau ar atleisiu. Tarp mūsų kunkuliavo meilė, o galvos nežadu laikyti kaip suvenyro. Sukeltų per daug skausmo.
  Tai pasakiusi paėmė vieną iš deglų ir lengvai pridėjo prie užpuoliko skruosto. Liepsna greitai apgaubė visą galvą, taip absoliučiai ją sunaikinat.
-Tai gal jau turi kokių genialių minčių kaip iš čia išeisim? Nesakau, kad man visos šitos pabaisos ir ši smarvė nepatinka, bet žinai.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
Išgirdęs pašiepimą apie savo aštrius nagus, dėbtelėjo į Elną ir sumurkė:
-Nepatinka jie tau? Gaila, nors geriau nei būti apaugusiu kailiu, taip Elna? - mirktelėjo jai akį ir žengė žingsnį arčiau. - Kunkuliavo meilė? Jei nori, aš galiu padėti užgydyti tas žaizdas, nebent nori pati viena išsilaižyti jas.
Kilstelėjo antakius ir stebėjo, kaip varnė pagriebė deglą, degantį amžina ugnimi, ir prikišo jį prie galvos. Ugnis grakščiai pradėjo lipti ant odos, lydydama ją. Lavonas gailiai suinkštė ir greitai nutilo. Ranka persibraukė savo garbanas.
-Nesugadinę viso šio sienų kaitos mechanizmo, neištrūksime. Reikia pirma jį sustabdyti, o tada jau galėsime išeiti.
Staiga visos katakombos pradėjo virpėti. Prasidėjo sienų kaita. Frankas nesnaudė ir iškart pagriebė   iš merginos rankos deglą. Jį greitai kyštelėjo į tarpą, neleisdamas sienai užtverti sienos. Virpėjimas nutilo, bet dabar visos sienos gailiai inkštė. Jis atsigręžė į varnę ir tarė:
-Ilgai nelaikys, tad paskubame.
Pasičiupo Elną už rankos ir pridūrė:
-Vesk link kvapo, varne. Spėju vilkolakiška uoslė stipresnė nei maniškė. Beja ar turi kokį vaikiną ar bernioką, a? - pats nesusivokė, kaip žodžiai išskrido iš burnos.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
  -Susitvarkysiu su savo žaizdomis pati, - pašaipiai atsakė. Elna atidžiai stebėjo degantį lavoną ir jautė kažkur toli bundančią sąžinę. Nedavė pasauliui jis jokios didelės naudos, bet kaltė vis tiek graužė. Giliai įkvėpusi apsimestinai nusišypsojo vaidindama, jog jai tai visiškai nieko nereiškia.
 Varniukė linksėjo, pritardama Franko protingomis išvadomis ir kaip gerai, kad bent vienas iš jų turėjo pakankamą reakciją, todėl vos prasidėjęs sienų keitimasis, švilpio pagalba, buvo sustabdytas. Klumpar norėjo jau pasileisti ir bėgti kur veda instinktai, bet pirmiau pajuto Stiglerio ranką ant savo rankos. O jam jau pasakius ką daryti tikrai buvo pasiruošusi dingti iš jau pradėjusių dusinti katakombų, bet ausys dar sugavo paskutinį sakinį.
-Gal turiu, o gal ne. O ką? Pavydi? - prunkštelėjo ir išnėrusi savo delną iš "gniaužtų". O tada pradėjo bėgti vadovaudamasi tik savo uosle.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
-Susitvarkysi pati? Ne, taip neįdomu. Galėtume vienas kitam padėti, ką manai? Galėtume išlaižyti vienas kito žaizdas, a? - nusišypsojo merginai. - Sakyk, ką nori, bet pasiūlymas tikrai viliojantis.
Bandydamas padėti jaunajai vilkolakiai, jis giliai į plaučius įkvėpė tvankios katakombų smarvės. Nieko be išmatų, šlapimo, dvėselienos smarvės neužuodė. Ir kaip tik tada Elna tarė.
-Ar pavydžiu? - savęs pasiklausė jis. Frankas atsigręžė ir priėjo per arti merginos ir prirėmė ją prie pat šaltos sienos. -Gal ir pavydžiu, - sukuždėjo į ausį ir perbraukė per jos klubą. -Bet dabar neturime laiko, kad svarstytume ar pavydžiu, ar ne. O dabar panaudok šią žavią nosytę, - pirštu švelniai palietė nosies galiuką ir atšlijo nuo vilkolakės. Nelaukdamas, kol ji pradės sekti, įtraukė pro nosį oro ir pradėjo jį tyrinėti. Ir galiausiai užuodė žolę, pušis, samanas, kankorėžius - užuodė viršų. Nieko nelaukė, pagriebė merginą už rankos ir pradėjo ją temptis link gaivumo, tyro oro. Pasuko dešinėn, tada kairėn ir vėl kairėn... Ir staiga išvydo pažįstamą vietą. Jis rado kopėčias, vedančias link išėjimo.
-Štai jos, Elna. Dabar beliko jomis užlipti ir mes laisvi.
Kai Elnos ranka jau siekė šalto metalo, kažkas netikėtai lūžo ir sienos kurtinančiai susitrenkė viena į kitą. Tuneliai vėl pradėjo keistis. Deglas, kurį švilpis įkišo į tarpą, lūžo. Netikėtai atsivėrė naujas tunelis, iš kurio išlindo du sukirmiją lavonai mėlynomis akimis. Rankose vienas lavonas laikė paauksuotą geležinį strypą, kuriuo tikrai stipriai būtų galima užvožti. Antrasis laikė aštrų kalaviją, kuris vietomis buvo įskilęs. Frankas dėbtelėjo į juos ir skambiai suriaumojo. Riaumojimas pasklido po visą tunelių sistemą. Tuo pačiu metu išaugo iltys ir chimeros nagai. Akys pradėjo švytėti melsva šviesą, tokia pat, kaip ir lavonų. Jis atsigręžė į merginą ir tarė:
-Pakovokime paskutinį kartą šiandien, geria? - nieko nelaukė ir šoko prie lavonų, apsiginklavusio kalaviju.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
-Mane auklėjo būti savarankiškai, todėl, ačiū, aš pati, - lengvai šypsodamasi atsisakė pasiūlymo. Visomis jėgomis Elna bandė to neparodyti, bet iš tikrųjų kažkiek bijojo. Visą laiką buvo įtempusi klausą, jog galėtų girdėti kiekvieną šitų prakeiktų katakombų krepštelėjimą. Ne, jos nesirodė prakeiktos, nes Klumpar jau bala žino kiek čia laiko tūno, bet todėl, jog čia kiekviename kampe vis koks negyvėlis.
  Nuo paranojiško klausymo merginą atitraukė staigūs Franko judesiai. Sau už nugaros pajutusi sieną tyliai caktelėjo liežuviu ir įsistebeilijo į švilpio akis. Vaikinui ją palietus jos kūną nukrėtė lengvi šiurpuliukai, skruostus išmušė lengvas raudonis, o nesusinepatoginusi šiek tiek pasimuistė. Jam atsitraukusi lyg ir lengviau atsikvėpė, nors buvo gaila, nes varnė jau tikėjosi kažko daugiau.
-Ką tu darai? - prisimerkusi bei stebėdama kiekvieną jo kveptelėjimą paklausė.
  Pamačius kopėčias strazdanė norėjo norėjo tiesiog užkopti jomis, o viršuje padėkoti Frankui už pagalbą, bet tada ausis vėl perskrodė garsai. Rudaplaukė pavartė akis, o draugui suriaumojus atrodo net šoktelėjo iš išgąsčio.
-O ar turiu didelį pasirinkimą? - nusišypsojo ir peržvelgusi savo priešininkų pasirinkimą puolė vieną iš jų.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Lavonas piktai dėbtelėjo į švilpį ir, iškėlęs kalaviją, stipriai smogė juo. Žinoma, Frankas tai pastebėjo ir lengvu judesiu išvengė kirčio. Ašmenys sukaukė, nes trenkėsi į šaltas grindis. Stiglerio veide pasirodė pašaipi šypsena. Numirėlis pasiuto ir dar kartą pabandė perkirsti vaikiną. Šįkart irgi išvengė smūgio ir apsisukęs stryktelėjo viršun ir stipriai smogė lavonui į šonkaulius. Jie šaižiai sutraškėjo - tikriausiai lūžo. Tada dar kartą smogė ir galiausiai aštriais nagais perskrodė jo pilvą. Kirmėlės, žarnos, puvėsiai - viskas pasipylė laukan ir Frankas pasišlykštėjęs atšoko. Numirėlis garsiai sukriokė, viena ranka prisidengė žaizdą ir pasileido link vaikinuko su aukštai iškeltu kardu. Ašmenis apsuko ore ir kirto iš visų jėgų. Dabar Frankas neketino išvengti grakščiai smūgio, o kaip tik giliai įkvėpė ir galingomis rankomis suspaudė ginklą už ašmenų. Jie prapjovė švilpio odą ir ant grindų pradėjo lašėti tamsus kraujas. Iššiepęs dantis, jis staigiai truktelėjo ginklą ir suėmė už rankenos. Lavonas to nesitikėjo ir švilpis vienu judesiu perkirto jį pusiau. Patenkintas numetė kalaviją šalimais ir nusivalė kruvinus delnus į kelnes. Žaizdos buvo gilios, bet jau pradėjo gyti. Prisiminęs, kad jis čia ne vienas, pažvelgė į Elną, kuri jam labai pastaruoju metu pradėjo patikti.
-Susidorojai?

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
  Negyvėlis buvo beveik visu svoriu užgulęs Elną, o jo ledinės rankos gniaužė merginos gerklę. Su kiekviena sekunde jai vis labiau trūko oro, kūną pradėjo valdyti panika. Lavonas buvo susirūpinęs tik kaip užspausti jos kvėpavimo takus, todėl nepastebėjo, kai Klumpar kilstelėjo savo koją ir spyrė jam. Padaras tikriausiai to nesitikėjo, todėl atpalaidavo rankas ir nuleido žvilgsnį į savo kojas. Pasinaudojusi vienintele proga, apvertė priešininką, jog jis atsidurtų po ja. Kuo sparčiau atsistojo ir jau stovėdama dar kartą spyrė, tačiau šįkart tiksliai žinojo kur. Į pilvą. Tada dar kartą ir dar kartą. Ir dar kelis kartus įsitikinti, kad negyvėlis neatsistos. Negalėjai pasakyti, jog pabaisa neteko sąmonės, nes kad kažko netektum turi tai turėti.
  Kiek tik įmanoma apsitvarkiusi atsisuko norėdama atsakyti į Franko klausimą.
-Kaip pažiūrėsi, o tu?
Rudaplaukės akys nuslydo link vaikino rankų, ant kurių matėsi pradėjęs krešėti raudonas skystis.
-Čia tavo kraujas?
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Nors ir mokytojai kas kart nuobodžiai kartojo jog miškas pavojinga vieta Davinai šį kartą buvo nusispjaut. Įpusėjus mokslo metams mergina ne itin pritapo, o ir bendraujančių su ja buvo skaičius mažas, tad lyg tyčia išsmukusi iš koledžo bendrojo kambario patraukė laukan.
Šaltas žiemos oras ėmė taršyti jos trumpus juodus plaukus, o šaltis skverbtis pro ne itin storą megztinį. Mergaitė vilkėjo tik treningines kelnes bei jai kiek per didelį juodą megztinį. Klampodama per sniegą pirmakursė praėjo Hagrido trobelę ir pasukusi dešinėn ėjo tamsaus miško link.
Galbūt ji te troško nuotykio, kuris praskaidrintų jos nuobodžią dieną, o gal klastuolei reikėjo sulaužyti bent vieną taisyklę. Juk visada paklusti joms yra nuobodu, o ir nervai pas merginą nebelaikė kai šį rytą susipyko su vienu iš klastuolių.
Medžiai buvo be lapų. Tik tankus sniegas atstojo lapus bei uždengė saulę kuri skverbėsi pro pilkus debesis. Mergina įžengė į miško teritoriją ir apsižvalgiusi aplink sustojo. Ir ką aš čia veiksiu?Paklausė ji pati savęs žiūrėdama į uždraustojo miško tamsą...

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
-Greičiau ateitų pavasaris,- Lisetė piktai burbėdama žengė per vis dar, rodos, išnykti nesiruošiantį sniegą.
     Turbūt smalsu, ką gi šalčio bijanti ir nekenčianti prancūzaitė veikė lauke? Ogi buvo girdėjusi, kad kartą per trejus metus Uždraustajame miške pasirodo fėjos, pagal jos skaičiavimus (didelių matematinių žinių septyniolikmetė neturėjo, bet buvo devynesdešimčia procentų įsitikinusi, kad apskaičiavo teisingai) dabar buvo tie metai, kai tos magiškos būtybės turėjo pasirodyti. Argi nebūtų smagu, jei jos it kokie vampyrai įkąstų klastuolei, ir ši visą savo gyvenimėlį galėtų skraidyti aplink mokyklą ir vaidentis mokinukams? Žinoma, būtų. Tik Lisetė nebuvo visiškai įsitikinusi, kaip veikia visas tas tapimas fėja, būtent todėl ir ėjo su jomis susitikti.
    Priėjusi mišką, Klastūnyno prefektė apsidairė. Fėjų nematyti, tik viena pirmakursė klastuolė, matyt, irgi išgirdusi apie fėjas. O gal tik šiaip atėjo?
-Mokiniams čia negalima,- pabandė piktai pasakyti, siekdama išgąsdinti vienuolikmetę,- gerai, gali nebijoti,- juokėsi septintakursė, nors nė nebuvo įsitikinusi, kokio dydžio buvo jaunosios klastuolės baimė. Kas galėtų bijoti mažytės rausvaplaukės tingios mergaičiukės?- Ką čia veiki?- linksmai paklausė ir toliau dairėsi, ar už kokio medžio nešmėruoja fėjų sparnai.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Išgirdusi už savęs braškantį sniegą ir žmogaus žingsnius Davina atsisuko. Mergina išvydo jai neblogai pažystamą septintakursę. Ji apsidairiusi aplink piktai sumurmėjo jog čia negalima būti, tačiau vėliau lyg pasakiusi didelį pokštą nusikvatojo.
Keista ji.Pagalvojo pirmakursė ir apsikabinusi rankomis save šyptelėjo.
-Atsibodo žmonės,-tarė ji pavartydama akis.-Ieškai fėjų?-paklausė mergaitė rausvaplaukės.
Davina buvo girdėjusi legendas apie fėjas. Jos nebuvo anaiptol gražuolės, ne kartą mergina buvo skaičiusi jog jos be galo vikrios ir įspudingai didelės,o jas norint rasti reikia gerai paplušėti. Mergaitė pažvelgė į miško gilumą ir netoliese išvydo katakombas. Gal reikėjo geriau sakyti juodą skylę žemėje.
-Žiūrėk,-tarė ji parodydama į tamsią angą kyšančią iš po sniego.-Fėjoms patinka drėgmė, tačiau jos baidosi sniego.-sumurmėjo ji jau klampodama pro pusnį.-Tad didelė tikimybė jog galbūt mums pavyks rasti vieną ar kitą, tačiau jos..-mergina nutilo prisiminusi kai jos brolis sugavęs vieną iš jų visas žiemos atostogas vaikščiojo su prakąstu žandu.-Jos gana nedraugiškai nusiteikę.
Klastuolė šyptelėjo ir priėjo prie angos. Iš jos girdėjosi lašų telkšenimas į betoną ir keistas spengimas..

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
-Gal ir ieškau,- pečiais gūžtelėjo klastuolė ir rimtai žvilgtelėjo į Daviną. Žinojo, jog ši mergaičiukė dar tik pirmakursė.
     Kaip tau pasisekė, kad gimei metais vėliau,- mintyse nusijuokė Lisetė, prisiminusi kvailas pirmakursių krikštynas praėjusiais metais. Buvo tikra, kad kai kurie dabar jau antrakursiai ant savo delnų vis dar turėjo randus, primenančius tą kvailą vyresniųjų sumanymą.
    Išgirdusi jaunesnėlės balsą, prancūzaitė pasuko savo mėlynas akis į porą juodų angų, kyšančių iš po sniego. Atrodė it du maži miegantys ugnikalniai.
-Iš kur tiek daug žinai apie fėjas?- pasiteiravo Klastūnyno prefektė, sekdama paskui Daviną. Pati Lisetė apie šias sparnuotas būtybes žinojo tik tiek, kiek kalbama pasakose: nedideli žmogučiai su nuostabiausių spalvų sparnais ir fėjų dulkėmis, krentančiomis iš jų (o gal iš kažkur kitur. Neatsiminė).- Esu įsitikinusi, kad bent jau vieną pamatysime, o dėl nedraugiškumo... brangute, nebijok,- itin užtvirtintai kalbėjo įsijausdama į mamos vaidmenį.
    Priėjusi katakombas, Lisetė pažvelgė į vieną iš jų: tamsus tunelis, aplink mėtėsi kaulai, kabojo voratinkliai, ypatingai keliantys šleikštulį rausvaplaukei.
-Manau, kad čia galima kažkaip įeiti,- tarsi sau po nosimi burbėjo klastuolė,- ar norėtum?- atsisuko į Daviną ir paklausė. Žinoma, atėjo juk ne to, bet gal būtų visai smagu čia pašiukštinėti. O gal ir ne. Kas, jei ten yra vorų?- Gal geriau ne,- papurtė rožinę galvą,- atėjome čia fėjų, o ne landžioti į neiaškias angas. Nesaugu.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Atėjo savaitgalis. Mergaitė išėjo pakvėpuoti grynu oru. Ji su savimi paėmė knygą apie gėles. Mija atsisėdo ant žalios žolės ir pradėjo vartyti knygą. Staiga ji pamatė keistą, bet gražų augalą. ,,Kur ji rasti?'' susimąstė švilpė:
- katakombose?- garsiai perskaitė mergaitė.
Ji suprato kad greitai bus jos draugės gimtadienis, o ji labai mėgsta keistas gėles. ,,Dėl draugės nueisiu'' pasakė Mija. Po to Mėlynakė pažiūrėjo į tamsų mišką. Lėtai atsistojo ir priėjo prie miško. Mergaitė žinojo, kad ji blogai daro, bet taip pat norėjo surasti tą gėlę. Švilpė lėtai užėjo į mišką ir pradėjo ieškoti katakombų. Miške buvo labai nejaukų, šaltą ir girdėjosi keistų garsų. Kol nerado įėjimą į katakombas. Rudaplaukė lėtai užėjo į tamsias katakombas:
- Lumos.- pasakė mergaitė
Staiga ji pamatė kažkokį siluetą. Ji tyliai pasakė:
- Emm... kas čia?
Siluetas atsisuko...


*

Neprisijungęs Erika Nors

  • I kursas
  • *
  • 21
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Erika išėjo į lauką, nes norėjo pabėgt nuo pilies šurmulio ir pabūti viena. Jau sugalvojusi eiti į kiemą, ji žinojo kur eis. Įšėjusi į lauką mažoji klastuolė pasileido nuo kalno ristele. Deja, pievoje prie uždraustojo miško jau sėdėjo kažkokia rudaplaukė mergaitė. Erika tyliai apėjo ją ir įsmuko į uždraustąjį mišką. Bet ta mergaitė, kaip tik tą akimirką atsisuko į Eri pusę, todėl šiaurietė buvo priversta nerti į kažkokį tunelį, panašų į įėjimą į apkasus.
 - Katakombos,- tarsi užhipnotizuota ištarė klastuolė.
Mergaitė mėgo tokias vietas kaip apleistos katakombos ar kapinės. Staiga ji išgirdo balsą, sau už nugaros. Nors jis buvo tylus Erika krūptelėjo ir atsisukusi inkstintyviai pakėlė lazdelę. Balsas priklausė pievoje pastebėtai mergaitei, todėl Erika nuleido lazdelę.
 - Aš, Erika Nors iš klastūnyno. Esu grynakraujė ir atvykau iš Švedijos,- Prisistatė Erika, taip, kaip jos krašte buvo įprastą. Tada paklausė,- O kas tu?
._.