0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Gilioje ir tamsioje Uždraustojo miško gilumoje slepiasi paslaptingos ir prakeiktos katakombos - niūrūs tuneliai, kuriuos puošia sutrūniję kaulai, pelenai, voratinkliai ir karstai, kuriuose slepiasi tuzinai lobių. Sklando legendos, kad čia palaidoti senieji Nakties imperijos imperatoriai, princai ir karaliai. Senovėje princai ir karaliai buvo laidojami kartu su savo ištikimuoju žirgu, savo geriausiu kalaviju, kuris praliedavo daugiausiai kraujo, visais turtais ir savo meilužėmis. Todėl ne paslaptis, kodėl jose tiek daug kaulų, kaulelių. Įėjimas į šias katakombas yra gan gerai paslėptas. Lauke yra liukas, kuris yra užkerėtas, kad jį galėtų pamatyti ir paliesti tik tie, kurie yra raganos ir burtininkai. Pravėrus liuką, atrandi ilgas šaltas kopėčias, kuriomis reikia nusileisti žemyn, kad patektum į kapines. Kas keisčiausiai, kad jose vis dar dega deglai, auga švytintys grybukai ir slapstosi šlykščios, mutavusios pabaisos. Karts nuo karto galima atrasti ir kokį nors eliksyrą, pasidabinusį žaviu užrašu, kaip "Atsigerk manęs";"Ištuštink šį buteliuką";"Nepalik nė lašo" ir t.t.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
  Pasukdama galvą atgal, žvilgtelint ar niekas neseka iš paskos Elna vaikštinėjo Uždraustajame miške. Niekada nebūdavo ta, kuri žinojo visas slapčiausias vietas jame ar jomis labai domėjosi. Labiau norėjosi išniukštinėti pilį, o kadangi jau beveik viską apie ją žino reikia išbandyti kažką naujo.
  Nežiūrėdama kur eina, vos neišsitiesė visu ūgiu ant žemės. Už kažko užkliuvo. Pasižiūrėjus pamatė tamsų liuką. Valdoma smalsumo lėtai pabandė jį pakelti. Jis pasirodė lengvesnis nei atrodė, todėl jį atvėrus pasitiko žymiai sunkesnė kliūtis. Kopėčios. Trumpai pasvarsčiusi pliusus ir minusus atsargiai dėliodama kojas leidosi žemyn. Po, atrodo, amžinybės kopimo pasiekė saugiąją žemę bei apsidairė. Visur šviesą skleidė deglai, kas galėjo reikšti, jog kažkas čia yra ir juos uždegė. Pakėlusi akis į lubas galėjo prisiekti, kad pastebėjo bėgant kelis nemažus vorus. Apie tai pagalvojus varnę nukrėtė šiurpas.  Nesuskysk, nebe penkeri metai tau. Įsidrąsinusi žengė kelis žingsnius pirmyn.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Giliai į švarius plaučius įkvėpęs tyro ir paslaptingo uždraustojo miško kvapo, Frankas žengė žingsnį gilyn į niūrią tamsą. Iškart pajuto temperatūros skirtumą, bet buvo gerai, kad buvo apsirengęs ploną tamsiai žalią bomber stiliaus striukę ir po ja švelniai rausvus marškinėlius. Miške nebebuvo taip tylu, kaip anuos kartus. Šį kartą miške ir varnos karksėjo, ir medžių šakos traškėjo, ir pačiose viršūnėse esantys lapai ošė... Netikėtai jis pajuto vėl tą patį keistą virpesį sprande. Apsidairė. Nieko nepastebėjo, bet giliai įkvėpęs pagavo šiek tiek pažįstamą kvapą, vilkolakio kvapą. Dar kartą gerai apsižvalgęs, pradėjo sekti kvapo įkandin. Pastarasis vis stiprėjo, dilgčiojimas taip pat, bet vilkolakio ar vilkolakės niekur nesimatė. Pasiekęs tą vietą, kur kvapas pasibaigė, o pėdsakai išnyko, jis sustingo. Labai gerai viską nužvelgė, bet matė tik senus pušų kamienus, kurie jau nuo senumo ir įvairių būtybių kovų atrodė nutręšę. Nors kvapas ir dingo, bet sprande vis tiek dilgčiojo signalas, kad šalia yra antgamtikas. Netyčia akimis užmatė seną, aprūdijusį liuką, aplink kurį raibuliavo kerų pėdsakai. Švilpis nieko nelaukė ir, priėjęs prie jo, stipriai suspaudė jo rankeną ir kilstelėjo viršun. Kaip bebūtų keista, liukas labai lengvai atsidarė. Kopėčios? Kur jos veda? Tikriausiai nesužinosiu, jei pats nepatikrinsiu. Tai pasakęs, jis įsikabino į jas ir greitai nuslydo žemyn. Nusileidus jis pažvelgė į savo delnus, kurie dvinkčiojo nuo karščio, kuris atsirado taip smarkiai trinantis odai su metalu. Palengva skausmas skirstėsi ir tik tada, kai jis pakėlė savo juodąją galvą, suvokė, kur patekęs. Priešais jį žiojosi milžiniškos katakombos, bet labiau tai priminė žiaurų bei kaulėtą labirintą. Deglai, kurie puošė tunelių sienas, vis dar degė, kas leido švilpiui iškelti klausimą. O kas juos uždega?

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
  Elna pravėrusi burną norėjo šūktelti ir išsiaiškinti ar kas čia yra,bet vietoje to išgirdo kažką slystant kopėčiomis. Tada mergina suprato, kad įkliuvo. Dar neatsisukusi į įėjimą garsiai paskelbė:
-Jei jau žudysi, gali bent nekankinti?
Staigiai atsisukusi išrietė dirbtinę šypsenėlę, nors viduje tirtėjo iš baimės. Supratusi kas tas paslaptingasis "žudikas" nusišypsojo jau nuoširdžia, plačia šypsena.
-Labutis, Frankai. Seniai regėtas ir girdėtas.
Vaidino, jog yra visiškai nepasimetusi švilpio buvimu čia ir tikėjosi, kad įtikinamai. Galbūt kiti mokiniai ateina į katakombas praleisti čia laisvalaikio, padaryti namų darbus arba jiems šie koridoriai yra tiesiog įprasta vieta? Iš kur žinoti penktakursei varnei, kuri tik tūno Varno Nago miegamajame ir išeina tik šiek tiek pramankštinti kojas?
-Kaip su Betse? - prisiminusi linksmąją klastuolę pasidomėjo. Su ta mergaite dar pirmuose kursuose Klumpar taip gerai sutardavo. O prisiminus dalykus, kuriuos jos nuveikė kartu ima juokas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Netikėtai kažkas sujudėjo katakombose ir švilpis iškart pažvelgė į siluetą. Giliai įkvėpė ir suvokė, kad tai vilkolakiško kvapo šaltinis. Mergina garsiai sušuko, o Frankas tik keistai į ją dėbtelėjo. Tas balsas. Ir kur jis man girdėtas? Galiu susilažinti su visais septyniais velniais, kad esu kažkur girdėjęs tą balsą. Netrukus mergina lėtai atsigręžė ir Franko akys net sužėrėjo prietemoje. Tai buvo ta pati Elna, Elna Klumpar, mergina - ragana - vilkolakė, su kuria buvo porą kartų susitikęs mokykloje ir t.t. Ji pasisveikino su švilpiu. Iš mandagumo jis padarė tą patį:
-Labas, labas Elna. Taip pat džiugu tave čia matyti.
Stigleris pasitaisė savo juodas garbanas, mestelėjo jas kuo toliau nuo veido ir dar smalsiau pažvelgė į  varnę. Iš jos lūpų išlindęs klausimas privertė Franko akis drėgti, sukelti virpesį krūtinėje. Jis porą kartų giliai įkvėpė, nurijo seiles ir tarė:
-Tu nežinai? Tu tikrai nežinai?
Netikėtai pajuto, kad skruostu teka sūri, karšta ir skausmo pilna ašara.
-Ji mi....irė, - mikčiodamas pradėjo jai aiškinti švilpis. - Tiiksl...liau ją nu...nužudė. Kas ne...žinauu. Ban...džiau susek...ti žudik..žudiką, bet nepa...vyko, pame...čiau pėd...sakus.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
  Vis nesislepiant šypsenai nuo veido, Elna tikėjosi išgirsti, jog jie jau planuoja savo vestuves. Bet Franko reakcija nebuvo tokia, kokia įprastai žmonės praneša geras naujienas.
-Ko aš nežinau? - pakėlusi antakius paklausė. Pamačiusi ašarą varnė jau žinojo, kad naujiena labai labai bloga, bet kad bus tokia prasta nesitikėjo.
-Ką? Tu juokauji, ar ne? Arba čia jos tik dar vienas pokštas, gi žinai ją. Ko jinai neiškrėstų? - lyg skęstanti griebėsi už paskutinio šiaudo ir tikėjosi, kad jis ją išgelbės. Jaunoji klastuolė buvo tikra pokštininkė, tad nebūtų nieko keisto, bet švilpio reakcija... Net tik pagalvojus apie draugės mirtį strazdanei jau kaupiasi ašaros, o ypač, kai tai gali būti tiesa. Tai Anabetė, nemirtingoji Anabetė. Ji negali tiesiog išnykti. Betsė vis dar penktakursė, tačiau Stigleris teigia , kad čia net ne šiaip mirtis,o žmogžudystė.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Dar vienas Anabetės pokštas. Sau mintyse pakartojo Elnos žodžius ir niūriai dėbtelėjo į varnę. Jis pasitvarkė savo drabužius ir nurijo seiles, kartu bandydamas nuryti ir virpantį balsą, ašaras ir skausmą.
-Aš ir taip maniau, kai pirmą kartą tai išgirdau. Netikėjau iki tol, kol neišvydau jos šalto, mėlyno, tuščio veido. Tik tada supratau tiesą, kad ji mirė. Iškart kūnas atmetė rankas ir kojas. Neišsilaikęs parkritau ant kelių priešais ją ir tyliai įsikniaubiau sau į rankoves bei pradėjau tyliai ir skausmingai kūkčioti. Dar ir dabar sapnuoju košmarus, kuriuose matau gėlių pievoje stovinčią Aną, skinančia gėles, kai netikėtai iš pievos pakyla tamsus, šiurpus siluetas ir sukiša savo ranką į jos krūtinę bei, ištraukęs kruviną jos širdį, ją sutraiško. Nužudęs Anabetę, jis nusigręžia ir lėtu žingsniu eina į saulėlydį. Aš pradedu vis jį vytis ir, likus tik keliems milimetrams iki jo, atsibundu išpiltas šalto prakaitu.
Netikėtai švilpio ausis pasiekė šiurpus, bet tylus garsas. Jis priminė prislopintą liūto riaumojimą susimaišiusį su meškėno inkšimu. Garsas vis artėjo prie jaunuolių, tad švilpis pagriebė Elną už rankos ir nusitempė ją į nišą, kurioje turėjo būti karstas, bet kažkodėl jo ten nebuvo. Nišoje nebuvo daug vietos, tad jis ją apkabino per liemenė ir prisiglaudė prie savo krūtinės, kad užimtų abu mažiau vietos. Toks artumas privertė Franką raustelėti ir silpnai prakaituoti, bet visas dėmesys buvo sutelktas ties tuo keistu garsu. Pamatęs Elnos veide sumišimą, tarė:
-Įsiklausyk. Ar girdi tą patį?
Netikėtai tunelyje, kuriame neseniai stovėjo abu jaunuoliai, pasirodė šešėlis. Jis vis artėjo ir artėjo, kai galiausiai Frankas išvydo ir šešėlio savininką - aukštą, apiplyšusį, aptrupėjusį vyro lavoną, kurio akys žibėjo melsva liepsna. Akimirkai vyras sustojo ir Stigleris pamanė, kad jis juos pastebėjo, bet tik pasitaisė kažkokį daiktą ant galvos ir vėl pradėjo eiti tolyn.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
  Iš Franko akių tikrai nepasakysi, kad tai tiesiog pokštas. Bet gal jis paprasčiausiai apie tai nieko nežino? Nors išklausius vaikino pasakojimo reikėjo tai pripažinti. Kad ir kaip Elną žavėjo švilpio atvirumas dabar ji negalėjo apie tai galvoti. Varnė kaltino save, kad apie tai sužinojo tik dabar. O kiek laiko jau praėjo? Ne kelios valandos ar diena. Nieko dabar padaryti negalima, bet kaltė graužė pati.
 -Užjaučiu, - beveik garso neišleisdama sumurmėjo. -Tu...
  Klumpar nespėjo pabaigti, nes švilpis pačiupo ją. Atsidūrusi kažkokioje mažoje erdvėje, nebuvo paleista, o tiesiog prispausta prie Stiglerio. Šiek tiek atgręžusi galvą, įtariai, bet nepiktai suraukusi antakius, šnypštelėjo:
-Kas tau darosi? Ar tu kažko pavartojęs?
  Jokio gero atsakymo neišgirdusi norėjo išsinarplioti ir eiti iš čia, bet Frankas pasisakė pirmas. Padariusi kaip liepė tikrai išgirdo kažkokius keistus, tylius garsus, tačiau nusprendė, jog vaidenasi, bet skambėti jie nesustojo. Ir rudaplaukei tikrai nesivaideno, nes ten kur ką tik jie gedėjo klastuolės matėsi juodas, šiurpus siluetas. Net nekvėpuodama stebėjo, kaip tas padaras eina, o kai jo jau nebesimatė mergina persigandusiomis akimis atsisuko į vaikiną.
-Kas čia ką tik buvo? - negarsiai ištarė.
 
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
To padaro kvapas buvo klaikus. Jis priminė ir išmatų, ir šlapimo, ir prakaito, ir kraujo kvapus susimaišiusius kartu. Frankas net žiaugčioti pradėjo. Lavonas praėjo pro jųjų nišą ir tada Elna tyliai tarė:
-Iš kvapo ir akių spalvos spėju, kad tai ką tik buvo Neritas. Žinai tokius? - dėl visą ko, jis vis tiek paaiškino, ką tai reiškia. -Neritai tai žmonių kūnai be sielų, tiksliau tik lavonai, kuriuos yra užvaldžiusios tamsiosios pamėklės. Visą laiką maniau, kad tokie dalykai jau seniai neegzistuoja. Paskutinis toks įvykis buvo užrašytas prieš keturis tūkstančius metų.
Frankas nurijo seiles ir gerai įsiklausė. Nieko, tik kažkas tolumoje tyliai kunkuliavo. Švilpis dar nepaleido Elnos, o kaip tik pažvelgė jai į akis. Jos buvo rudos, šiek tiek priminė šokoladines. Labai išraiškios akys. Pamanė jis. Pajutęs, kad jo skruostai vis stipriau raudonuoja, jis paleido varnę ir pabandė išlįsti iš tos nišos. Išlindęs jis pasitaisė savo drabužius, susivėlusius plaukus ir nusivalė nematomas dulkes. Tada ištiesė pagalbos ranką Elnai ir švelniai nusišypsojo.
-Duok, padėsiu.
Padėjęs jai, jis smalsiai apžvelgė tą patį tunelį.
-Kur jis dingo? Jei matėm vieną Neritą, tai reiškia, kad čia jų pilna. Čia per daug pavojinga būti. Eime iš čia, gerai?
Frankas jau sukosi eiti link tų pačių kopėčių, kai suvokė, kad jie jau esa nebe toje pačioje katakombų dalyje. Jis smalsiai dėbtelėjo į Elną.
-Kur kopėčios?

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
  Užsikimšusi nosį pralaukė kol dings baisus dvokas, o padarui pagaliau pranykus atsikvėpė.
 -Ne, tokių nežinau, - lengvai papurčiusi galvą atsakė. -Tai mes atradom kažkokius senus judančius lavonus, kurie turėtų neegzistuoti?
  Pajutusi Franko žvilgsnį neabejodama jį atrėmė. Po kažkiek akimirkų spoksojimo į vienas kito akis, strazdanotoji pajuto, jog ją laikantys gniaužtai atsilaisvino.
  Su švilpio pagalba pagaliau išlindusi iš tos „skylės“ įkvėpė bent truputį gaivesnio oro, nors numirėlio smarvė vis dar jautėsi.
-O taip, nešdinamės iš čia, - daug kartų linksėdama, nusišypsojusi pritarė. -Man ši vieta iškart nepatiko, bet, žinai, smalsumas - varnų bruožas, - lengvai sukikendama tarė.
  Niūnuodama daineles, nesidairydama aplink, sekė paskui vaikiną, bet tuoj pat susidūrė su jo nugara.
-Ką? Tu klausi manęs, kur kopėčios? Jos... - tada suprato, kad tų kopėčių nė kvapo, o pakelta ranka rodo į kraupią, voratinkliais apėjusią kaukolę. Staigiai nuleidusi ranką įsistebeilijo į švilpį. -Ar jau galima sakyti, kad mes žuvę?
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Elna jau sukosi Frankui parodyti kur kopėčios, bet tikriausiai ir ji jų nepastebėjo, nes atsisukusi paklausė ar jau galime sakyti, kad mes žuvę.
-Cha. Pasvajok. Mes tikrai nepadvėsim tokioj skylėj.
Frankas žengė žingsnį gilyn į tunelį, tikėdamasis, kad varnė jį seks. Netikėtai iš kažkur plūstelėjo šaltas vėjas, kuris sutaršė jaunuolio juodas garbanas. Jis sustojo ir gerai įsiklausė. Kažkas tyliai stumdėsi katakombose. Garsas priminė tokį patį, kaip ir Hogvartso judantys laiptai. Tikriausiai tuneliai keičia savo padėtį čia. Frankas giliai įkvėpė, tikėdamasis, kad užuos žolę, pušis, miško kvapą, bet nieko. Tik ta pati šlykšti, vemti verčianti smarvė. Jis atsigręžė į Elną, dailiąją merginą, ir tarė:
-Pasinaudok savo uosle. Gal užuosi ką nors, kas duotų užuomeną, kur yra tas liukas. Gerai?

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
  -Padvėsimui aš labai neprieštarauju, - patrūkčiojo pečiais Elna. Kai berniokas pradėjo eiti ji suprato, kad čia pasilikti jie neketina, tad atsidususi, vis dar abejodama, nes galbūt galima tiesiog pasilikti ir žiūrėti kas bus, mažais žingsniais sekė švilpį. Jis ir vėl sustojo staigiai, bet kaip gerai, kad šįkart Klumpar buvo tolėliau. Neatkreipusi jokio ypatingo dėmesio į vėją troško judintis toliau. Labai tyliai, vos girdimai, kaip įprasta, rudaplaukės ausyse knibždėjo tie garsai. Atrodo reikia tik šiek tiek įsiklausyti ir tie krebždesiai virs realiais, aiškiais garsais.
-Tai būtina? - atsakymo nelaukė, nes nepasinaudoti savo uosle būtų kažkaip negražu, ypač kai Frankas tiesiog bando išgelbėti jų abiejų kailius. Įkvėpus, atrodė, jog visa tunelio smarvė užpuolė varnę, nors galėjai pajusti šiek tiek gaivaus miško žolės kvapo. Bet tą akimirką ne tas Elnai rūpėjo, nes ji pradėjo iš tikrųjų žiaukčioti. Pagaliau baigusi savo pasibjaurėjimo ritualą, tarė:
-Pats šlykščiausias kvapas, kokį esu užuodusi, nors ir pajaučiau žolės kvapo. Deja, ar tai atneš naudos nežinau, nes negaliu pasakyt iš kur tas kvapas sklido.
  O tada varnanagę sutrenkė suvokimas.
-Iš kur tu žinai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Elna sutiko įvykdyti Franko prašymą ir pradėjo uosti orą, bandydama savo vilkolakiška uosle užuosti ką nors, kas duotų nuorodą, kur yra išėjimas. Frankas į tą laiką pradėjo apžiūrinėti katakombų tunelių sienas. Vienoje buvo likę gilūs ir aštrūs nagų įbrėžimai, kita buvo pasidengusi plonu šerkšnu ir ledu, dar kita - samanomis... Netrukus švilpis nebegirdėjo Elnos gilių ir sukoncentruotų įkvėpimų ir iškvėpimų, tad atsigręžė į ją.
-Pats šlykščiausias? Smagu girdėti, bet spėju nesi buvusi vaikinų persirengimų kambaryje, taip? Ten net man šlykštu, tai daryk išvadas, - pasakęs nusišypsojo, lyg būtų pamiršęs visas nuoskaudas, blogus prisiminimus. - Užuodei žolę? Gerai, labai gerai,
Frankas jau sukosi apžiūrėti sieną, kuri buvo patraukusi prieš tai vaikino akį, bet Elna dar kai ką pridūrė.
-Po laiko susivokei, varne. Prastai, prastai. Maniau, kad tau greičiau daeina iki smegeninės, - juokaudamas tarė. - Spėk. Turi vieną spėjimą. Užuomenos nori? Žinoma nori, - pasakęs nusijuokė. -Prisimink mūsų paskutinį susitikimą. Gal tai padės, o gal tyčia noriu tave suklaidinti.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
  Stengdamasi to neparodyti nukreipė akis į Franką ir atsargiai pradėjo jį nužiūrinėti. Tamsios garbanos, dailus veidas, o ir nėra koks pasikėlęs šiknius. Jam atsisukusi apsimetė, kad nieko nedarė, tik bandė surasti išėjimą pagal kvapus.
-Taip, kokių legendų tik negirdėjau apie vaikinų persirengimų kambary tvyrantį kvapą, - prunkštelėjus murmtelėjo. -Kaip juokinga, kad nesuvokiu visko, taip greit kaip tu.
  Vaidindama įsižeidusią apsisuko ir nuėjo nuo švilpio, bet žengus tik kelis žingsnius, apsisuko ir grįžo.
-Gerai gerai, tu čia vienas protingas, be tavęs išėjimo nerasiu, bet kodėl aš turėčiau spėlioti? Nesu stereotipinė varnanagė, - tai ištarusi kaip tik tada ji pagalvojo apie seniai ištartus švilpio žodžius.
  Praėjo jau kelios minutės, tačiau Klumpar išsprogdinusi žiūrėjo į vaikiną ir mintyse tai neigė.
-Tu irgi kažkoks vilkolakis ar vampyras? - lyg sakydama patį absurdiškiausią dalyką pagaliau paklausė.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Apleistos katakombos uždraustojo miško gilumoje
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
-Protingas? Awww, kaip miela iš tavo pusės tai girdėti, - pasakęs šelmiškai nusišypsojo. -Turi spėlioti, nes tai kur kas įdomiau, nei man tau tiesiog tiesiai šviesiai pasakyti. Noriu sužinoti ar tu pastabi, ar suprasdavai mano užuomenas.
Elna tylėjo. Praėjo kelios minutės, o ji žvelgė į švilpį išsprogdinusi akis.
-Iš dalies esi teisi, bet tavo žiniai vilkolakiai, kaip tu, ir vampyrai skleidžia tam tikrą specifinį kvapą, o, aš? Pauostyk mane. Deja... užuosi tik žmogaus kvapą, nieko daugiau. Pasistenk labiau, Elna.
Netikėtai iš už Klumpar nugaros išdygo aptrupėjęs, sutraiškytas, apipuvęs veidas, kuriame šaltai švytėjo melsvos akys. Pasirodė, kad jis nusišypsojo, ir tada jis nieko nelaukęs stvėrė Elną už riešo.
-Elna, atsargiai, - žodžiai iššovė pavėluotai.