0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
 Už lango tyliai ir lengvai leidosi pirmosios snaigės. Cessiondi, lyg mažas vaikas, stebėjo jas. Selestė taip pat tupėjo prie lango. Baltos snaigės lengvai su vėjeliu sukosi ir krito, krito, krito. Balti sniego lopeliai nešė Hogvartsui magišką atmosferą. Nors čia - burtų ir kerėjimo mokykla, bet vakare, kai matosi per pilies langus sklindanti šviesa, o aplink sūpuojasi snaigės... Nors dar tebuvo šviesus metas, bet Cessė jau galvojo apie vakarą.
 -Indijoj mes šito nepamatytume, Sele,- kreipėsi į papūgą, o ta tik linktelėjo galva. Paukštis tikrai nemėgsta kalbėti.
 Bet artėjanti žiema kėlė ir nerimą. Visų pirma, indės kojos šalo ir jai nepatiko tai, kad jau nebegali vėsiu grindiniu vaikščioti basomis. Tad teko įsigyti batelius. O antram pasilikau svarbiausią. Jos dėstytoja peržvelgus mokinių rezultatus ir jos darbą, turės nuspręsti, ar galima Shetakai Khannai leisti dibti toliau, ar reikia dar pasimokyti. Vis dėl to ji stengėsi ir labai tikėjosi, kad neteks grįžti į Indiją. Nors namai traukė, bet jai patiko dėstyti Hogvartse. O ir prie mokinių kiek spėjo prisirišti. Ir dar nepasakytum, kad buvo visi visai atsiskyrus (cha! Kaip galima būt vienišai turint papūgą?). Na, o jei kalbant žmoniškai, susipažino su žiobarotyros profesore Mirjam. Ši taip pat tik pradėjo mokyti mokinius, tad nusprendė padaryti integruotą pamoką.
 Žvengdama pro langus į vaizdą, Cessė greitu žingsniu, gal net galėtum pasakyti, kad pasišokinėdama skubėjo į Žiobarotyros klasę. Ne, ji nevėlavo, bet kai už lango snigo pirmasis sniegutis, ji negalėjo susivaldyti.Ramiai, tu ne mažutė mokinukė. Bet jai pavyko tik kiek sumažinti tą pasiškokinėjimą.

Ir jeigu sninga, sninga iš meilės.
Balta žiema jau mūsų mieste...


 Selestė skirdo iš paskos. Nežinia ar jai sniegas patiko. Vis gi artėjantis šaltis, speigas, o ji - tropinių miškų papūga. Kalbant apie dainelę, kuri aidėjo mokytojos galvoje, būtų galima pamanyti, kad ji kažką įsimylėjo. Ir tuo tikinčius turiu nuvilti. Ne. Jei ji ką nors myli, tai greičiausiai būtų jos augintinė Selė. Todėl savo ateitį siejo su ja, kita meile - AB ir viskas. Tiek tos meilės ir tebuvo.
 Priėjus profesorės Mirjam kabinetą, ji pasibeldė ir užėjo. Ją pasitiko baltut baltutėlė klasė. Baltos užuolaidos, baltos sienos... Na, tik suolai kiek kitokie. Tipo sninga. Nuotaika kiek subjuro, nes balta spalva priminė sniegą, o sniegas jos manymu buvo geresnis už šią baltą spalvą. Bet kam ši klasė būtų atrodžiusi labai graži, bet Cessei trūko spalvų. Jei būtų jos valia, kabinetas turbūt būtų išdažytas bet kokia, tik ne balta ar juoda spalvomis. Bet ką gi. Nešeimininkaus kito žmogaus valdose.
 -Sveika,- tarstelėjo kabineto šeimininkei.- Tai pradedam?

***

 Į klasę po truputį jau rinkosi mokiniai. Iki varpo liko dar kelios minutės, bet Cessiondi keista, nesijaudino. Ant kolegės stalo stovėjo gan daug kartoninių dėžučių. Vienos buvo mažutės, tokio dydžio, kur žiobarai perdavinėja telefonus. Kitos kur kas didesnės. O prie jų tupinti papūga viską lyg papuošė.
 -Sveiki, mieli mokinukai. Su pirmuoju sniegu!- entuziastingai pasisveikino.- Kaip jau supratote, šiandien turite integruotą pamoką.- Švelniu mostelėjimu pajudino lazdelę ir ant lentos atsirado pamokos tema- ,,Žiobariški būrimai".- Vieni anksčiau gyvenote tarp žiobarų, kiti tiesiog girdėjote, jog ir neburtininkai bando išsiburti ateitį. Deja, bet tai kartais rodo tik pieno riebumą.
 Cessiondi žvilgtelėjo į dėžutes, sukrautas ant kolegės stalo, o tuo pačiu metu ir į Dangiškąją. Papūga labai nežymiai linktelėjo, to niekas turbūt nebūtų supratęs. Niekas, išskyrus Shetaką. Profesorė tarp pirštų pasukaliojo rausvo kvarco gabaliuką ir kalbėjo toliau:
 -Šiandien bus tik praktiką. Apie ją detaliau pakalbės žiobarotyros profesorė Mirjam,- mergina perleido kalbėjimą kolegei ir tiesa, pagalvojo, jog čia nėra jos mylimų smilkalų kvapo.
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Raven Krystall Walters

  • Burtininkė
  • ***
  • 57
  • "It's a shame that eats man whole"
Snyguriavo. Švelniai, tykiai, gražiai. Tai pirmasis sniegas, kurį Mirjam matė čia. Atsirėmusi į kabinete esančio lango vėsų stiklą mergina stebėjo bąlantį pilies kiemą ir mąstė apie jai vienai težinomus dalykus. Juk Rio niekados nesnigdavo. Sniegas baltas, šaltas, viską paslėpia, suvienodina, panaikina, nušviesina... Palieka tuštumą namų besiilginčioje Mirjam širdutėje. Tada ji labiau nei bet kuriuo kitu metų laiku norėjo grįžti namo. Būdama mokinė taip ir pasielgdavo. Tačiau dabar... negali. Juk yra mokytoja, profesorė. Apskritai, negalėjo pakęsti šalčio. Tada nepanešiosi ilgų plonų paplūdimio suknyčių. Tad prievarta Mirjam buvo apsirengusi džinsus ir megztuką. Jautėsi kaip narve. Taip, narve įkalintas mažytis paukščiukas, kuris negali niekur nuskristi. Paukščiukas... Nusisukusi nuo lango Mirjam prisiminė kiek džiugesnį dalyką - jog šitoj pily ne viena jaučiasi tarsi ne savo vietoje. Kita jauna profesorė, Cessiondi iš Indijos tikriausiai irgi nebuvo patenkinta tokiomis orų permainomis. Visgi abi merginos susidraugavo, tikriausiai vedamos keisto ilgesio. Juk abiems joms Europa su visu savo sniegu ir šalčiu buvo visiškai svetima. O šiandien abi sumąstė padaryti mokinukams staigmeną - integruotą pamoką. Mirjam atsitraukė nuo stiklo ir pažvelgė į ant stalo sukrautas dėžutes - pačių įvairiausių dydžių. Nuo visiškai mažytės, kuriose kinai ar ten japonai svirpliukus laiko, iki tokios, kur galėtum laisvai sutalpinti nemenką pomidorų derlių. Pamokėlė turėtų būti įdomi, bent jau taip tikėjosi. Neilgai trukus kabineto durys atsidarė ir pro jas įžengė Cessiondi. Šyptelėjusi Mirjam apkabino draugę ir nepamiršo mandagiai pasilabinti su josios papūga. Kažkaip viduje darėsi šilčiau.
 - Žinoma.
***
Netrukus abi jaunosios profesorės stovėjo klasės priekyje ir laukė susirenkant mokinių. Mandagiai linktelėjusi atėjusiems Mirjam mostelėdavo sėstis ir retsykiais šlapius delnus perbraukdavo per palaidinukę. Nors tai jau nebuvo pirmoji pamoka, tačiau visgi profesorė nervinosi - mieliau jau būtų sutikusi apsivilkti milžinišką aros kostiumą ir žygiuoti parado priekyje Rio karnavalo metu, negu stovėti prieš klasę ir jausti į save įsmeigtas smalsias mokinukų akis.
Laimei, kalbėti pradėjo Cessė - kurį laiką Mirjam tereikėjo palinkčioti pritariant. Tačiau visgi atėjo laikas, kai reikėjo kalbėti ir jai.
 - Sveiki visi. Kaip jau minėjo profesorė Khanna, nagrinėsime žiobariškus būrimus. Jūsų užduotis yra gana paprasta, tačiau tikrai ne lengva. Pirmiausia, pasiskirstykite į grupeles. Nesvarbu - draugas priešas, kaimynas, giminė ar artimasis - visi turite turėti bent po vieną partnerį, kas nerandate - prieikite, pagelbėsime. Tada,- Mirjam kilstelėjo nuo stalo vieną dėžutę.- vienas atstovas pasirenka dėžutę su tokiu skaitmenimi, kiek narių yra grupėje. Joje rasite žiobariškus daiktus, kuriuos galite naudoti ateities būrimui. Procesą aiškinkitės pagal...- mergina sutriko, nes niekada gerai neprisimindavo skaičių.- dvidešimt trečią puslapį knygose. Savaime suprantama, savo metodą turite išbandyti. Jei ko nesuprantate arba kažkas nepavyksta - drąsiai kvieskite. Linkiu sėkmės,- užbaigė jaunoji Schwartzer nedrąsiai žvilgtelėdama į Cessiondi, tarsi tikėdamasi pritarimo.

((Tikiuosi, jog užduotis aiški. Pasiskirstote į grupes, kursai ir koledžai nesvarbūs, nuo dviejų iki penkių narių. Parašote, kaip pasiimate dėžutę. Po jūsų postu aš arba profesorė Khanna parašysime, kokius daiktus rasite dėžutėje. Remdamiesi jais ir grupės narių skaičiumi susikuriate būrimo metodą ir jį išbandote. Klausimai, pageidavimai ir neaiškumai - kaip visada į pm. Minimalus postų kiekis - bent po du iš kiekvieno grupelės nario (o jeigu dirbate dviese - ir daugiau) Sėkmės.))

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Žiema... Sniegas... Ir klaikus šaltis... Flek Elridei pažvelgus į snaiges šiurpas perbėgo per kūną. Mergaitė ėmė dar labiau nekęsti sniego, nes jos plaukai turėjo daugiau baltų nei juodų sruogų. Ji dėl to ėjo iš proto, nes atrodė labai keistai, bet deja nieko pakeisti negalėjo. Nelemti plaukai... Aš atrodau kaip zebras! Tikras zebras pabėgęs iš zoologijos sodo ir bandantis įgyti išsilavinimą! Viskas tiesiog tobula... Įsliūkinusi į klasę grifiukė nustebo joje pamačiusi Ateities būrimo profesorę. Susiradus laisvą vietą patogiai įsitaisė ir įdėmiai stebėjo profesores. Gaila... Teorinė dalis būna gana įdomi, bet tiek tos... Apsidairiusi aplink klasę ji ėmė ieškoti taikinio, kuris galbūt sutiktų atlikti užduotį su zebru - tiksliau - Elride. Pastebėjusi, rodos, bendraamžį padarėlį, vadinama žmogumi, mergaitė nejučia patraukė link jo. Būk normali, viskas normalu, tau tereikia įvykdyti užduotį, paprastą užduoti... Che, bet tu zebras... Zebras! Vis kaldama sau kvailą dalyką mergaitė trumpam prarado pasitikėjimą.
-Sveikas, turbūt atrodo juokingai...,-šyptelėjus ji giliai atsiduso. Kas čia normalaus, kai neištraukiu iš galvos, kad esu zebras... - Hm, žodžiu, gal norėtum įvykdyti užduotį? Aš Ze... Elridė,- šyptelėjusi ji ištiesė savo plaštaką.

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Velnu dar nesibaigus pertraukai sėdėjo klasės priekyje, kuo toliau nuo lango. O eidamas koridoriumi jis pastebėjo, kad sningą. Radagaskui patiko sniegas, netgi norėjo sėdėt prie kokio nors lango, ramiai gerti kokią arbatą ir stebėt iš lėto krintančias snaigęs. Nors oras jam patiko, bet klasėje jautėsi nejaukiai, nes visa klasė buvo balta, o jo apranga bei plaukai švietė priešinga spalva. Jis buvo kaip patalpai visiškai nederanti dekoracija. Velnu mintyse nesivaldė. Net menkiausio šešėlio nėra, nei mažesnės tamsumos su kuria galėčiau susiliet. NEKENČIŲ BALTOS!!!!!!!!. Nervuotai dairėsi po klasę ir pamokai prasidėjus bijojo blogiausio, kad teks dirbti grupėmis. Jis tokioje patalpoje mažiausiai norėjo su kuo nors bendrauti. Ir kaip tyčia įsipildė, tai ko jis baimingai tikėjosi. Profesorės paskelbė, kad darbas turės būti atliekamas poromis arba grupėmis. Radagaskas degė noru užprotestuoti užduoties atlikimo reikalavimą ir specialiai nesiruošė net ieškoti poros. Tik tuo tarpu, prie jo priėjo jam jau matyta grifiukė. Jis tikslaus jos vardo neprisiminė... Mokytojai kaip ir į ją kreipėsi Elri... ?... Bet prakalbus mergaitei, grifas vos neprasmego žemėn, norėjo prasmegti kiaurai žemėn ir bandė pasislėpti tarp savo juodų plaukų ir juodos skrybėlės. Kad ir kiek galėjo stengtis išgaruoti ore, tai pirmakursiui buvo neįmanoma užduotis. Velnu kiek susinervavo, ir dėl to jam ėmė drėbėti rankos.  Nedrąsiai atsakė, nors jam mokinės  suregztas sakinys pasirodė juokingas ir keistas:
-Sveika...a. Ne viskas gerai... - Velnu galvoje mąstė. Na dar betruko, kad pasirodyčiau bendrakursei kaip lapas ir dar nemokantis normaliai kalbėti. Neturėdamas kito pasirinkimo linktelėjo galva ir sutiko kartu atliktį užduotį. Ir iš mandagumo paspaudė paduota grifiukės ranką bei prisistatė:
- Gali mane vadinti Velnu... aš,..aš atvešiu dėžę. - Jau pakilęs nuo suolo norėjo eitį paimti  dėžutės, bet prisiminė. - O taip... atsiprašau. - nuėmė nuo suolo kėdės uždėta savo stebuklingą skrynia, kuri trukdė Elridei atsisėsti. - Sėskis. - Visas išraudęs ir įsiblaškęs nuo savo žioplumo nužingsniavo paimti  užduoties priemonės. Tikrai aš lapas... jau spėjau susimautį... koks aš žioplys. Grįžo į suola su nešuliu jau kiek aprimęs.

((Daiktai: veidrodėlis, siūlų ritė, žirklės <Schwartzer>))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Radagaskas fon Velnu »

*

Neprisijungęs Emilija Sofija Skridlaitė

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • non desistas non exieris
    • Knygų Mergaitė
Žiema Emilijai Sofijai visuomet patiko. Ji dievino šaltį ir tą baltą, purią masę, kuri krito iš dangaus. Vos įėjusi į klasę mergaitė pagyrė save už tai, kad bent kažkada nepavėlavo į pamoką ir netgi priešingai, atėjo šiek tiek anksčiau. Žiobarotyra mergaitei iš pirmo žvilgsnio nepasirodė sunkus dalykas, mat jis didžiąją savo gyvenimo dalį praleido gyvendama su žiobarais, tad nusimanymą, šiokį tokį, ji visgi turėjo. Atsisėdusi per vidurį, Emilija Sofija pradėjo laukti pamokos pradžios ir apžiūrinėjo klasę. Mergaitė nenorėjo pačią pirmą savo pamoką pasirodyti didelė moksliukė ir sėdėti priekyje, tačiau taip pat nesijautė gerai ir sėdėdama gale, mat manė, kad ten sėdi tik draugų grupės ir į jų tarpą nekviestai eiti nevalia.
Profesorių užduotis Emilijai Sofijai neatrodė baisi, veikiau jaudinanti ir įdomi. Tačiau ją gąsdino kitas dalykas - nors Hogvartse ji dar tik keletą dienų, mergaitė taip ir nesugebėjo rasti draugų. Ji tik pavydžiai nužvelgdavo vaikus, einančius po du ar grupelėmis. Tačiau pati užkalbinti nieko taip ir neišdrįso. Taigi susirasti partnerį šiai užduočiai jai atrodė kažkas išties baisaus. Mergaitė netgi pradėjo gailėtis atėjusi į šią pamoką. Emilija Sofija kurį laiką tiesiog baikščiai nužvelginėjo klasę ir stebėjo, argi nėra kokių nors mokinių, sėdinčių po vieną, be poros kaip ir ji...

*

Neprisijungęs Agnietė Harpija

  • III kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Historia est magistra vitae - Cicero
Prasidėjus pamokai Agnietė pastebėjo kokie visi linksmi ir energingi. Dėl visko kaltas sniegas. Jau užuodžiu Kalėdas! Ji pradėjo mąstyti, apie artėjančias Kalėdas, įsivaizdavo pilį ir kiemą padengtą sniegu, didžiąją salę papuoštą eglėmis ir žaisliukais. Rodos, Agnietė jautė net katik iškeptų meduolinių sausainių kvapą...
Atrodo, ją ir pačią paveikė aplinkinių nuotaika - nors ir mėgo Žiobarotyrą, ji tik dar labiau apsidžiaugė, kad nepramiegojo ir atėjo į pamoką. Išgirdusi užduotį mergina suabejojo. Juk kiekvienas jau turės sau porą ar net grupelę draugų. Galbūt geriau reikėjo pamiegoti.Bet pastebėjusi vieną likusią, Švilpynės spalvos uniforma dėvinčią merginą, Agnietė apsidžiaugė. Ji linksmai priėjo prie jos ir pasisveikino.
-Gal dirbam kartu?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Miriam Susanne Schwartzer »

*

Neprisijungęs Emilija Sofija Skridlaitė

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • non desistas non exieris
    • Knygų Mergaitė
Emilija Sofija jau buvo visiškai be prarandanti pasitikėjimą savimi ir niūriai nunarinusi galvą laukė pamokos pabaigos. Bet ją nustebino šalia atėjusi bendraamžė. Paklausta, ar nori dirbti kartu, Emilija Sofija švelniai nustebo ir su didžiausiu džiaugsmu priėmė mergaitę greta. Žiobarų mokykloje Emilija Sofija visuomet atlikinėjo visus darbus viena, tad šis, naujas žmogutis iš grifų gūžtos, savo priėjimu padarė jai didžiulį įspūdį.
Emilija Sofija jau negalėjo sulaukti kol mokytoja ir joms duos dėžutę su daiktais. Mergaitė, giliai savo širdyje jautė, kad prie jų prisidės dar kažkas. Tačiau stengėsi nuvyti šias mintis šalin. Ji  iš tiesų džiaugėsi, kad atsirado pakankamai drąsi mokinė, kuri nebijo prieiti pirma.
Mergaitė tą akimirką iš tiesų pamilo žiobarotyrą ir Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Tikrai šaltoką rytą, Grifų Gūžtos globotinė Elena ėjo į žiobarotyros pamoką. Brunetė ėjo per didelius koridorius, tačiau vos pamačiusi langą prie jo pribėgdavo. Sniegas. Štai kas Elenai sukeldavo šypseną, o krentančios snaigutės jai be proto patiko. Vos pasiekusi žiobarotyros kabinetą, Elena užmatė vieną mokinukę, kuri sedėjo viena. Nieko nelaukusi priėjo prie jos.
 -Galiu prisėsti šalia?- paklausė Elena ir išgirdusi teigiamą atsakymą, atsisėdo šalia merginos.
 Išgirdusi užduotį, Elena nusišypsojo ir pažiūrėjo į merginą, su kuria sedėjo.
 -Na ką, jeigu tu nieko prieš, galime dirbti kartu. Kaip matau ant tavo apsiausto yra parašytas tavo vardas. Malonu Emilija Sofia. Aš Elena. Elena LoveGood,- nusišypsojo Brunetė,- aš einu paimsiu dėžute. Atsistojusi Grifė priėjo prie stalo ir pasiėmė dėžute su skaičiuku du. Grįžusi prie stalo, Elena padėjo dėžute ant stalo vidurio.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Daniela atėjo į žiobarotyra tikrai nenoriai, nes ši pamoka jos niekad nežavėjo. Pamačiusi ateities būrimo profesorę Khanną, dar stipriau užsinorėjo atgal į lovą. Gal kažkam ir patinka šios dvi pamokos, - pagalvojo Klastuolė, - bet aš mieliau sodinčiau kokią pasiutusią mandrogorą. Vienintelis šios integruotos pamokos pliusas buvo tas, jog abi profesorės - beprotiškai fainos net ir niurzgiajai Danielai.
Ji atsisėdo į savo pamėgta vietą per žiobarotyrą - pačiame gale - ir pradėjo klausytis. Žiobariški būrimai yra dar nesąmoningesni nei mūsų. Burtininkai bent jau tikrai mato ateitį.Vis dėlto Kravitz matė, kaip visi suskubo ieškotis partnerių, ir taip pat prisijungė. Ji galvojo apie vieną merginą, galbūt bendraamžę, bet tada išvydo dvi pirmakurses - Grifę ir Švilpę. Daniela jau buvo girdėjusi Švilpinukės vardą, ji buvo... Jei gerai atsimenu, Emilija. Keistas entuziazmas užplūdo ir Danielą ir, stengdamasi nevartyti akių, nuėjo prie merginų, tikėdamasi, kad ją priims.
Jei jos ir nebūtų sutikę su pasiūlymu, Daniela žinojo, kad tikrai nenusivils, bet kartu mąstė, kaip gražiau prisistatyti, kad tos dvi merginos priimtų niūriai pagarsėjusią Klastuolę.
- Sveikos, - prabilo priėjus, - aš Daniela. Galėčiau prisijungti?
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Agnietė Harpija

  • III kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Historia est magistra vitae - Cicero
Agnietė iš švilpės išgirdusi teigiamą atsakymą labai nudžiugo. Pagaliau nebus taip nuobodu, kaip atliekant užduotį vienai. Pastebėjusi, kad šalia jos sėdi dar viena grifiukė, Agnietė dar labiau apsidžiaugė. Kuo daugiau tuo geriau! O dar linksmiau dirbti merginų kompanijoj. Juk bus galima ne tik dirbti, bet ir paplepėti. Netikėtai prie jų priėjo dar vien mergina. Nors iš uniformos galima buvo matyti, kad ji iš Klastūnyno, ir Agnietė manė, kad visi klastuoliai niūrūs ir pikti, ši mergina pasirodė visai miela. Agnietė iš kart sutiko, kai Daniela (klastuolė prisistatė tokiu vardu) paklausė ar gali prisijungti. Elenai, grifiukei kuri jau sėdėjo prie švilpės Emilijos Sofijos, atsinešus prie stalo dėžutę, visos merginos laukė užduoties.Idomi mūsų kompanija čia susirinko. Manau dirbti bus tikrai nenuobodu.

((Cessė: daiktai visoms keturioms merginoms: 4 balti rožių žiedai, raudona audinio skiautė, džiovintų levandų ryšelis ir žvakė.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Miriam Susanne Schwartzer »

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Sniegas. Šiandien visi koridoriuose apie jį ir tekalbėjo. Mokiniai pertraukų ir kitu laisvu laiku traukė laukan gniaužyti gniūžčių. Tikslas buvo jas magiškais ir ne tiek būdais pasiųsti link kitų mokinių. Tačiau Klarei reikėjo į pamoką. O šiandien sujungtos buvo net dvi. Du dalykai, kurie tiesą sakant labai gerai derėjo tarpusavyje. Seniai nebuvo jungtinėje pamokoje, todėl jautė šiokį tokį jauduliuką, tiesa, buvo gana lengva nutuokti apie ką eis kalba.
Kaip visada, užėjus pasisveikino. Įsitaisė gale, mat buvo gan aukšta, tačiau profesorei paskelbus apie grupinę užduotį mokiniai persiorientavo ir matyt, kadangi neteks atlikti jokio teorinio užsiėmimo, neprireiks skaityti nuo lentos.
Dauguma buvusiųjų klasėje jau spėjo susirasti su kuo dirbs. Tačiau grifei nepatiko užduotys, kuriose negalėjai parodyti savo individualumo. Ką žinai, koks paklius darbo partneris. Galbūt nevėkšla, sugadinsiantis jos darbą. Nors dažniausiai viską gadindavo pati paauglė. Darbas buvo susijęs su žiobarų kultūra, o šią Klarė pažinojo, tad visai nutuokė, kad seksis vis dėl to bent neblogai.
- Gal dar kas neturit su kuo dirbti?! - Gal kiek per garsiai šūktelėjo, tačiau dėl to visi buvę kabinete tikrai išgirdo.
Akivaizdžiai iškvėpė orą ir ėmė mataruoti kojomis. Slapčia vis dėl to tikėjosi, kad visi jau susirankiojo poras ir grupes. Gal kuri iš profesorių nusileis ir leis žaliaakei dirbti vienai...
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Emilija Sofija Skridlaitė

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • non desistas non exieris
    • Knygų Mergaitė
Emilija Sofija buvo beprotiškai laiminga, kad šį darbą teks atlikti su trimis šauniomis merginomis: grifiukėmis Agnieta ir Elena, bei klastuole Daniela.
Atidarius dėžutę mergaitė išvydo keturis baltų rožių žiedus, raudona audinio skiaute, džiovint levandų ryšulėlį ir žvakę. Profesorių skirta užduotis buvo iš tų daiktų sukurti būrimo metodą ir jį išbandyti.
-Žinot,- kiek nedrąsiai pradėjo Emilija Sofija.- Kadangi jau turime viską išgalvoti pačios, tai, hmm... galbūt tiktų toks būdas: padėti radoną audinio skiaute ties mūsų viduriu, o ant jos - žvakę ir ją uždegti. Tuomet, hmm... tuomet galbūt paimti kiekvienai po levandos šakelę ir leisti jai truputį padegti, kad būtų levandų ir dūmų kvapas, kuris leistų mums atsipalaiduoti ir burta atlikti tiksliai, nes pačiam burto atlikimui reikėtų visiško atsipalaidavimo kitaip būtų ne itin tikslu? Na, o rožės turėtų nulemti ateitį. Kas jeigu, virš žvakės dūmų kiekviena palaikytume po baltos rožės žiedą ir, jei jis užsidegs tuomet laukia sunkumai, jei žiedas liks baltas tai reikš, kad gyvenimas tekės sava vaga, be didžiulių praradimų ar skaudžių patirčių, na, o jei žiedas aprūks/apsitrauks dūmais tuomet tai galėtų reikšti, kad ateityje tos laukia išbandymai, bet juos įveikus įgaus nuostabios patirties ir taps stipresne...
Emilija Sofija tarp pirštų vis sukiojo baltą rožės žiedą ir galvojo apie tai, ką pati ką tik buvo pasakiusi. Mergaitė gan nedrąsiai pakėlė galvą ir pradėjo laukti merginų pritarimo ar kitų pasiūlymų, o gal kažką truputėlį keisti.

*

Neprisijungęs Agnietė Harpija

  • III kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Historia est magistra vitae - Cicero
Atidariusios dėžutę merginos pirmiausia išvydo gėles. Atrodo užduotis tiesiog skirta merginoms.Tarp keturių rožių žiedų ir džiovintų levandų ryšelio, jos taip pat išvydo ir žvakę su raudono audinio skiaute. Vaikystėje su savo draugėm žiobarėm, mes juk kažką panašaus žaisdavom! Galbūt čia bus kažkas panašaus į būrimus su vandeniu ir vašku ar žvake ir veidrodžiu. Merginoms pradėjus mąstyti, kaip išspręsti užduotį, pirmoji savo mintimis pasidalino Emilija Sofija. Agnietei visai patiko švilpės idėjos, tik jai trūko kokio nors burtažodžio.
- Vaikystėje kai burdavomės, visada pasakydavom kokį nors žodį ar frazę, kuri burtą paversdavo ,,magišku". Tai galbūt ir čia reiktų kažko panašaus? - pasiūlė Agnietė.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Vos susėdus visom keturiom merginom prie vieno stalo, Elena nuspręndė prisistatyti.
 -Kuri dar nežino, esu Elena. Elena LoveGood purmakursė Grifų Gūžtos globotinė,- prisistačiusi Brunetė nieko nelaukdama atidarė dėžutę. Pamačiusi kas yra viduj, Grifiukė kiek nustębo.
 -Jooo...- tik tiek sugebėjo pasakyti Grifė. Išėmusi keturis baltus rožių žiedus, raudoną audinio skiautelę, džiovintų levandų ryšulėlį ir žvakę, padėjo juos visus per stalo vidurį, o dėžutę patraukė šonan.
 -Net nežinau ką čia daryti. Nemanau kad man kažkas išeis,- leptelėjo Grifė ir pažiūrėjo į visas tris merginas,- bet jeigu mum reikia sugalvoti būrimą, gal reikia vieną daiktą priderinti prie kito ir ką nors bandyt išburti. Arba aš tiesiog ką tik padakiau nesąmonę,- sukikeno Grifė ir padėjo rankas ant stalo.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Daniela, kurios galva vis dar buvo prikimšta pasakojimų iš Hogvartso istorijos, įsiterpė, nors ir labai nenoriai - vis dėlto ji savo idėjų siūlyti netroško.
- Sutinku su jumis abiem, ir manau, kad tas žodis turėtų būti susijęs su būrimu, tiesa? O jeigu paimtumėme kokį lotynišką žodį? Juk žiobarai magai dažnai tai daro... Ir nors tai net nesuveikia, yra tikrai... Na, žiobariška.
Klastuolė nutilo, tačiau prieš tai kalbėjo pakankamai garsiai, kad kitos atsigręžtų. Danielai pasirodė keistoka, kad jos pačios galvoja žiobarišką būrimą. Ar turėtumėme iš tikrųjų išvysti ateitį, ar tik aprašyti jį? Velnias, šitą dalį praklausiau. Antrakursė iš naujo persirišo plaukus. Jei iš tikro kažką deginsime, tai ne mano plaukus.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”