1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Elridė visiškai nesitikėjo tokios vaikinuko reakcijos. Jis labai drovus... Arba jis taip bijo... Hm... Mergaitė stipriai nustebo dėl jo drovumo. Vaikinukas akivaizdžiai pasimetė, o mergaičiukė dėl to ėmė nejaukiai jaustis. Na, kas galėtų pasijausti jaukiai, kai užkalbintas žmogus išsigąsta ir pasimeta. Suglumusi ji nebepratarė nė žodžio, nes bijojo. Eee... Nejau aš tokia baisi, kad iš tikrųjų manęs išsigando? Kol Velnu buvo nuėjęs ji smalsiai tyrinėjo jo skrynią. Nesuprasdama, kam ji skirta mergaitė nestipriai įspyrė į skrynutę tikėdamasi, kad ten kažkas suurgs. Tačiau, todėl, kad nieko neįvyko po šitokio veiksmo ji giliai atsiduso. Gal nesupyks, kad taip pasielgiau... Tikiuosi...
-Ė, gyvas? Am...Che...- pakrapščiusi galvą grifiukė tyliai sukikeno. Aš tokia keista, kad net su... Am... Skryniom?.. Kalbu... Berniukui grįžus Elridė paėmė dėžutę ir ją atidarė. Pažiūrėkime, ką gero čia gavome... Mergaitė dėžės tūriniu nebuvo labai patenkinta, nes nežinojo, ką iš turimų daiktų reikėtų burti.
-Heh... Ką mes su jais turėtumėme daryti? Aš nei trupučio nenusimanau... Tu kažką žinai?- pakėlusi akis į juodaplaukį berniuką Elridė patraukė pečiais. Pasiėmiau užduočiai porą ir pasmerkiau jį atlikti visą darbą... Che, mergyt, gerai varai. Sukdama galvą ji ėmė kažką mąstyti, tačiau jai dėmesį atkreipė ta pati berniuko skrynia. Smalsumas mergaitę žudė ir ji norėjo žinoti, kam ji skirta.
-Turbūt neturėčiau klausti, bet... Kam tau šitas... griozdas?- bakstelėjusi pirštu ji išspaudė mažą šypsnį. Įdomu... Juokingai atrodo kai zebrai šypsosi? Nors, ko aš čia savęs klausiu, aišku juokingai!

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 260
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
   Bethany nesėkmingai bandė prasibrauti pro mažiukų bandą. Tačiau jie, kaip specialiai, dar labiau susispietė ir užblokavo koridorių. Susinervinusi penkiolikmetė pastūmė kelis vaikus ant žemės ir greitai praėjo. Tačiau už kito kampo sustojo ir įsistebeilyjo į krentančias snaiges. Nejaugi sninga? Rudaplaukė nesuprato, kaip galėjo to nepastebėti. Ji giliai įkvėpė ir nusišypsojo. Atrodo, net ir pakvipo sniegu. Betė visiškai užmiršo, kad ėjo į pamoką ir tiesiog stovėjo prie lango ir stengėsi įkvėpti kuo daugiau pasakiško sniego kvapo. Artėjo žiema, jos mėgstamiausias metų laikas... Kas gali būti geriau? Na, nebent tai, kad už dešimties sekundžių pavėluos į pamoką.
   Žvilgtelėjusi į ant rankos esantį laikrodį mergina pakraupo. Nė nesiruošiu šiandien kažkur vėluoti. Bethany pasileido bėgte į kabinetą ir su skmabučiu į jį įgriuvo. Greit sulemeno ,,Laba diena'' ir ėmė žvalgytis po klasę. Dar neatgavusi kvapo penktakursė nuslinko į patį galą ir atsisėdo į suolą prie lango ir vėl ėmė gėrėtis sniegu. Tačiau tuoj pat turėjo patraukti akis nuo lango ir susikaupti. Pala. Ar teisingai išgirdau? Šiandien bus TIK praktika? JOKIOS teorijos? Kad tave varnos sulestų... Nesitikėjau, kad šiandien tokia laiminga diena.
   Profesorei paskelbus užduotį, penkiolikmetė ėmė dairytis. Atrodo, visi jau susirado poras, tik viena ketvirtakursė grifė sėdėjo be poros. Betė atsisėdo prie jos ir ėmė kalbėti:
   - Klarė, tiesa? Tikiuosi nori dirbti kartu, nes visi kiti kaip ir turi porą.

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Velnu stebėjo, kaip Elridė apžiūri gautus daiktus, ir jai baigus  jis pats juos ištraukė iš dėžės. Veidrodį pavartė rankoje ir įdėmiai apžiūrėjo. Sunkiai suvokė, kaip reikia išburti ateitį iš žirklių, siūlų ritinio ir  veidrodžio. Radagaskas, vis dar žiūrėdamas į veidrodį, atsakė į grifiukės klausimą.
- Nežinau, gal knygoje kas nors bus parašyta?
Paėmė knygą ir apžiūrėjo turinį bei atsivertė puslapį, kuris bent  kiek atitiktų pamokos temą. Jis jautė apmaudą, bet mąstydamas ėmė juoktis. Ir kodėl gi ne kortos kliuvo, bet nieko, susitvarkysim kaip nors. O man nepasivaideno ar tikrai, kai grįžinėjau į suolą Elridė kalbino mano skrynią? Keistą, nors ir aš gan keistas, apskritai žiūrint žiobaro akimis visi mokiniai, mokytojai ir pati pilis yra keista. Cha, tai jei visi keisti, reiškia, viskas yra normalu. Velnu kelias minutes paskaitė atsiverstą puslapį, kol jo vėl neužkalbino kompanionė grifiukė. Jį nustebino, kad  Elridė smalsauja, kokia jo magiškos skrinios paskirtis.
- Hmmm....na, susidėti daiktams. - Geresnio atsakymo neįsivaizdavo. Na ką, pajuokinsiu liaudį kvailais atsakymais. Grifas dabar buvo labiau atsigavęs nei pirmai, tik dėl laiko juostų skirtumo jį suėmė miegas ir žiovulys, kurį vos nuslėpė. Betruksta, kad užmigčiau. Skaitydamas toliau knygos skyrių rado, rodos, receptą " Priemonės: veidrodis, žirklės, siūlų ritė". Bingo!!!! nors primena žiobarų fizikos pamokos laboratorinį darbą arba maisto receptą. Cha, cha... teks pabūt virtuvės šefu.  Rastą receptą parodė Elridei.
- Žiūrėk, man rodos, radau. - Laimingas bakstelėjo pirštu į knygos eilutę.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 529
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Klarė jau buvo benuslenkanti į savo mintis. Sunku buvo nemąstyti, kai visi kiti ėmėsi darbo, o pačiai teko vos ne snūduriuoti. Buvo šiek tiek susijaudinusi ir nerimavo ar išvis pavyks užduotį atlikti. Gal profesorės neleis žaliaakei vienai atlikti užduoties ir ši gausianti pastabą, kad nesugeba įsijungti į grupei skirtas užduotis.
Taip užsigalvojusi net pašoko, kai pajuto kažką sėdint šalia. Tačiau tai buvo pažįstamas veidas. Neteko su šia grife bendrauti, tačiau pažinojo ją iš pamokų.
- Taip, teisingai. - Nusišypsojo. Šypsena buvo nuoširdi, tačiau ant rankos padėtas žaliaakės veidas neatrodė labai džiugus. - Tavo vardas Bethany, jei neklystu? - Atkėlusi antakį kreipėsi į vienu kursu, kiek žinojo, vyresnę grifę. - Nueisiu paimti dėžės, abejoju ar dar kas prisijungs.
Skėstelėjo rankomis ir nieko nelaukdama patraukė link stalo ant kurio puikavosi sunumeruotos dėžės. Nusičiupo pačią mažiausią, kokia tik buvo ir atsinešė atgal. Pati nedrįso atverti paslapties šydo, todėl šiek tiek juokais išsivėpusi kreipėsi į šios dienos kolegę:
- Nori atidaryti?
((Daiktai: žvakė, audinio skiautė, dubenėlis, rožių žiedlapiai <Schwartzer>))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Miriam Susanne Schwartzer »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 260
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
   Sulaukusi teigiamo atsakymo iš Klarės Bethany dar kart nusišypsojo.
   - Taip, taip, aš Bethany, draugams Betė, - patrūkčiojo pečiais ir apsižvalgė. - Gerai, nueik paimti dėžės, nes niekas tikrai nebeprisijungs.
   Klarei grįžus penkiolikmetė nužvelgė kartoninę dėžutę ir kaip tik norėjo klausti, kas ją atidarys, bet porininkė ją aplenkė.
   - Hmm, na gerai, galiu ir aš atidaryti.
   Mergina paėmė dėžutę, dar šiek tiek apžiūrėjo ir greit nuėmė dangtelį.
   - Tamsiai raudona žvakė, balta audinio skiautė, pilkas dubenėlis ir juodi rožių žiedlapiai... - ėmė murmėti sau po nosimi. Pfft, na žinoma, tik keli paprasti daikteliai, o ko aš tikėjaus? Įsiutusio vištos kakučio, bandysiančio mane nužudyti?             
   Rudaplaukė ištraukė visus daiktus ir išdėliojo juos ant stalo, o pačią dėžutę nustūmė į kampą, kad bedirbant nesimaišytų.
   - Na, kadangi aš nė nenutuokiu, kaip reikia burti su šituo šlamštu, gal iškart atsiverskim knygas. Nebent tu ką nors žinai... Mano vienintelis spėjimas toks, kad žvakę reikia padėti ant skiautės, aplink skiautę ratu sudėlioti žiedlapius, uždegti žvakę, dubenėlyje surinkti šiek tiek žvakės vaško, tada paimti vieną žiedlapį, sutrinti ir sumaišyti su vašku. O po to gal užtepti šito marmalo žmogui ant abiejų delnų ir jis ims rėgėti kokią nors ateities viziją. Nors tai tikra nesąmonė, - atsiduso ir iš kuprinės išsitraukė knygą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 529
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Betei atidarant dėžę, Klarė persisvėrė per stalą, jog galėtų geriau matyti. Žiedlapiai? Žvakės? Atrodė tarsi kažkoks romantikos prieskonis. Paauglė buvo beveik įsitikinusi, jog susidurs su meilės burtais, kuriuos vasarą, grįžus namie matė bandant atlikti drauges.
- Na, aš turiu daug bendro su žiobarais, tad jau įsivaizduoju ką mes čia turim. Tik reikia išsiaiškint kas ir kaip. - Žaliaakė suraukė veidelį. - Jei ieškosi, - žvilgsniu nukreipė dėmesį į storą knygą, gulinčią šalia ant stalo, - reiks ieškot kažko panašaus į meilės kerus. Žiobarai laiko gėles siaubinga romantika, todėl pridėlioja jų žiedlapių visur. Iš to, kad jie juodi, spręsčiau, kad tai nebus kažkas paprasto. Gal net kokie meilės lemties būrimai, ar dar kas panašaus. - Sukikeno iš savo kvailos idėjos.
Daiktai dėžutėje buvo išties intensyvių spalvų. Raudona, juoda, balta. Kontrastas, žodis bylojo grifės galvoje. Atkėlė dar vieną knygą ir ėmė ieškoti.
- Žiūrėk, šitas atrodo galėtų būti įtartinas. Tik jam dar reiktų vandens. Nors tai lyg ir paaiškina dubenėlio paskirti. - Paslinko knygą link vyresnės grifės.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Grifiukė prisiminusi kokį būrimą pasiųlė Emilia Sofia, Elena greitai pasiėmė visus daiktus ir sudeliojo taip, kaip vardino Emilia Sofia. Baigusi tai daryti, Brunetė pažiūrėjo į visas meginas.
 -Manau Emilios Sofios sugalvotas būrimas tiktų, bet gal pakeičiam su šitom levandom kažką? Manau mes galėtumiem uždegti jas ir bandyti su jomis deginti rožių žiedlapius, bet manau iš to nieko gero nebus,- leptelėjo Grifė ir vėl stebėjo visas meginas,- prisipažinsiu, man ateities būrimas nesiseka, tai nežinau ar gerai ką nors padarysiu,- nusijuokė Elena ir apsidairė po klasę. Nuspręndusi pakeisti savo plaukų ilgį ir spalvą į pilkus, tiesius, trumpus plaukus, Grifiukė užsimerkė ir apie tai galvojo. Netrukus ji pajautė jog jos plaukai tokie, apie kokius galvojo. Elena besišypsodama atsisuko į merginas, kurios, Elenos manymu galvojo apie būrimą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Elridė kantriai laukė aiškaus atsakymo, tačiau išgirdusi, ką atsakė Velnu susiraukė. Dar vienas... Na, kodėl... Kodėl nei vienas žmogelis nesugeba plačiai paaiškinti, kam nešioja kažkokius griozdus, ar dar kažką kitą... Ji nesuprato, kaip žmonės gali taip atsakinėti, kodėl nei vienas nesugeba ramiai paaiškinti.
-O... Gal norėtum aiškiau pasakyti? Kam tau jį tįsiotis čia?-šyptelėjusi paklausė grifiukė. Heh... Su šituo padaru bus sunku... Na, bet gal zebrų tiesiog nesupranta? Hm... Susimąsčiusi ji žiūrėjo ką daro berniukas. Ji ant savęs kiek supyko, kad nesugalvojo atsiversti vadovėlio, tačiau kantriai laukė, kol jis kažką suras. Hm... Įdomu, ką gero su šitais daiktais galima išsiburti?
-Ooo, kaip šaunu! Hm... Ir ką gi mes čia turime,- pasilenkė prie knygos, kad geriau įskaitytų.
Citata
Reikės:
Siūlų ritės
Žirklių
Veidrodėlio
Eiga:
Sukarpykite siūlus  pagal veidrodėlio ilgį (jei apvalus spindulį). Paimkite siūlą ir pakelkite dvidešimt centimetrų aukštyn virš veidrodėlio. Užsimerkite ir paleiskite jį. Jei siūlas nukrenta ne ant veidrodėlio žmogus sėkmės visiškai neturi. Jei siūlas nukrenta ant veidrodėlio ir galu, ar priekiu į žmogų, jo sėkmė puiki. Jeigu siūlas nukrenta ant veidrodėlio, tačiau šonų į žmogų, kuris metė, jis sėkmingas, tačiau ne visur.
Na ir keistas būrimas... Heh
-Tu nori pirmasis išbandyti, ar man?- šyptelėjusi Elridė paklausė Velnu.

*

Neprisijungęs Emilija Sofija Skridlaitė

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • non desistas non exieris
    • Knygų Mergaitė
Emilija Sofija vis galvojo apie merginų pasakymus: magiškas žodis ir geresnis levandų pritaikymas.
-Na galbūt žodžiui galėtų būti, kad ir koks abra kedabra, mėnuo sidabra, tegul rožė kartu su levandom nulems mano ateity šianąkt. Aišku, abra kedabra mėnuo sidabra, labai dažnai naudojamas pradedant žiobariškus būrimus, tad, manau, jis čia tiktų. O jei dėl levandų padarytume taip: padegintume levandą ir reikšmes paliktume tas pačias kaip rožių, tačiau rožės mums parodytų artimesnę ateity, o levandos, tarkim, parodytų kas nutiks po kokių 10 metų?
Emilija Sofija kalbėdama akies krašteliu stebėjo merginas ir net išsžiojo kuomet grifaitė Elena tiesiog sėdėdama prie stalo pakeitė savo plaukus. oho! Kažin kiek laiko užtruktų to išmokti? pagalvojo švilpė.
Emilija Sofija, išsakiusi savo nuomonę, laukė kitų minčių ir nekantravo pradėti burtą.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • III kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Ta, kuri stebi saulėtekius ♥
Daniela linktelėjo, išgirdus Emilijos siūlymą.
- Galime padaryti taip. Vienas klausimas: ar mes iš tikro turime išvysti ateitį? Vis dėlto tai žiobariškas būrimas, ne itin efektyvus. Gal profesorė ir sakė, aš praklausiau...
Klastuolė peržvelgė daiktus, mintyse atkartojo Emilijos Sofijos aiškinimus ir nusprendė pabandyti. Su levandomis ar rožėmis? Aš pamėginsiu su levandomis.
Mergina ištiesė ranką ir ir paėmė levandos žiedlapį; kad ir kaip klausėsi, jai vis vien buvo neaišku, ar visos degins tik rožes, todėl vis dėlto paėmė rožę... Nebesinorėjo varginti merginų klausimais. Ir taip tokiose pamokose esu visiška dundukė. Geriau tiesiog plauksiu pasroviui.
Kadangi Daniela nenorėjo veiksmų atlikinėti viena, stumtelėjo žiedlapių krūvelę kitoms. Tada ištiesė ranką link liepsnos ir stebėjo, kaip smilksta raudonas žiedlapis. Pakolkas nieko įdomaus...
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Velnu laukė Elridės reakcijos į rasta darbo eigos aprašimą,  bet jį nustebino dar nenumalšintas grifiukės smalsumas, kuris atrodė labai jau didellis. Radagaskas kiek piktelėjo, kad nuvertino jo skrynia ir palaikė beverčiu daiktu:
-Čia ne šlamštas, o labai sena šeimos relikvija. - Atsiduso ir susimąstęs, ranka perbraukė per dežutės išraižytus ornamentus ir runas. -  Įprastai daugumos burtininkų šeimos pasižymi ypatingom galiom ar savybėm  ar net rasėm, o maniškė niekuo. Aišku šį skrynutė turi magiškų galių, bet kartu primeną mano  pavardės kilmę ir istorija... Tik šito jau nepasakosiu, istorijos tokios neįdomios. - Nors po šitų žodžių jis rėgėjo mintyse užsiminta istorija: tolimus skandinavijos kalnus bei šaltą žiemą. Velnu iš minčių ištraukė vėl merginos klausimas, kurio ir laukė:
- Manau merginoms pirmenybė, tai turėtum tu išbandytį. - Maloniai šyptelėjo, bet jautėsi kvailai laikydamasis tokio mandagumo.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Elridė tyrinėjo Velnu.
-Sena relikvija? Ooo... Įdomu, galbūt kažkada galėsi papasakoti,- šyptelėjo ji.-Be to... Ne visos šeimos turi visokias relikvijas ar savybes...-tyliai prasitarė ji. Heh, įdomu, mano šeima turi kažką ypatingo...
-Na, gerai,- paėmusi siūlą ji atmatavo pagal veidrodėlį, bet matavo ilgai ilgai. Elridė norėjo, kad visas atlikimas būtų tobulas. Pagaliau paėmusi tinkamą ilgį parodė Velnu, kad jis perkirptų siūlą. Heh, keista, nes lengva... Tikrai keista pamoka.
-Ačiū, gerai... dvidešimt centimetrų virš veidrodėlio... Ooo, kaip žinoti, kad čia dvidešimt?- perkreiptu veidu į siūlą pažvelgė Elridė. Na, kaip senutė sako... Iš akies! Nors dabar pagalvojau, kaip juokingai skamba... Pabandžiusi atmatuoti mergaitė iškėlė siūlą ir užsimerkė. Sėkmė sėkmytė... Na, įdomu, kaip man seksis čia... Ji paleido siūlą, kuris ramiai it plunksnelė nusileido ant veidrodėlio. Atsimerkusi grifiukė apžiūrėjo.
-Šonas... Ne taip ir blogai, na, bandyk tu,- nustūmusi veidrodėlį bendrakursiui ji įsistebeilijo, kas jam iškris. Che... Pasirodo aš visai sėkminga, kaip šaunu! Nors, kodėl aš čia džiaugiuos...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Radagaskas įdėmiai klausėsi grifiukės:
- Žinoma galėsiu, jei tik norėsi. - Šyptelėjo. - Na taip, per daug nesiginčysiu... Nevisada, turėti kažką panašaus yra kažkas linksmo ar šaunaus. Tuo labiau, kai relikvijas įgyja nesąžiningai. Ech... Toliau Velnu stebėjo kaip Elridė atlieką būrimą.  Jam  kiek atrodė, kad mergaitė blaškosi arba baikštauja, nors gal, tik taip pasirodė. Kai parodė, kad reikia pagalbos, nukirpo siūlą. Grifui buvo įdomu, kodėl Elridės plaukai primena zebrą:
- Gal nemandagu klausti to, bet kodėl tavo plaukai turi daug blatų sruogų ir dalinai primena zebro drižius? Čia gal, kaip ir kalbėjom, tavo šeimos ypatibė bus? 
Apsidžiaugė, kad grifiukei būrimas pranašavo sėkmę. O  atėjus jo eilei susimąstė. Būtina kirptį nauja siulą ar bus gerai ir Elridės atkirptas, na surizikuosiu. Nemanau, kad nesekmę taip atnešiu. Pasiemes iš mergaitės siūlą iš akies pakėlė siulą virš veidrodžio  ir paleido.  Siūlelis nukrito ant veidrodžio šonu. Na nieko nuostabaus. Cha, cha, cha...nieko naujo nepasakė. 

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Mergaitė nustebo dėl Velnu klausimo. Ji tikėjosi, kad visa tai bus praleista, kad jos plaukai bus pamiršti ir neatkreips dėmesio. Tikrai! Aš jau buvau pamiršus... Zebras zebriukas... Dieve...
-Ne... Čia nėra mano relikvija... Em... Tiesiog jie buvo dažyti, o dabar dažai dingsta... Štai ir esu, mažas zebras,- trūkinėdama atsakė ji. Mažas zėbras... Šaunu! Aš save pribaigsiu taip. Elridė susimąstė apie savo plaukus, po kurio laiko jie taps visiškai balti, jai tas nebepatiko. Ji panoro gauti juodus dažus ir viską sutvarkyti, bet neįsivaizdavo iš kur. Gal reikėtų kokio kerėjimo profesoriaus paprašyti juos užkerėti? Hm... Nors... Per daug kvaila... Nenuostabu, kad mama juos nudažė... Ji pažvelgė, kaip burtą atliko Velnu. Galima ir tą patį? Nors neparašyta...
-Profesores! Regis baigėm,- surikusi per visą klasę mergaitė susivokė, kad surėkė galbūt per garsiai.

*

Neprisijungęs Emilija Sofija Skridlaitė

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • non desistas non exieris
    • Knygų Mergaitė
Emilija Sofija, pamačiusi, kad merginos neprieštarauja jos siūlymui, pradėjo burtą. Mergaitė paėmė raudoną audinio skiautę ir patiesė ją per vidurį, o ant jos uždėjo žvakę ir, kaip buvo sugalvojusi, ją uždegė. Man atrodo tuoj pati kažką čia prisibursiu negero...,- galvojo ji.
Emilija Sofija į rankas paėmė baltą rožės žiedą ir, kiek drebančiomis rankomis, pradėjo jį laikyti tiesiai virš liepsnos. Velnias! O kiek laiko laikyti?-nerimavo mergaitėna, manau 30 sekundžių pakaks,
 juk žiobariški būrimai dažniausiai atliekami greitai...
Šitaip pamąsčiusi mergaitė palaikė baltą rožės žiedą virš liepsnos trisdešimt sekundžių ir jį prisitraukė prie savęs. Ėmusi apžiūrėti pamatė, kad baltas žiedas šiek tiek aprūkęs ir tai turėjo reikšti, kad jos laukia išbandymai, po kuri ji turėtų tapti išmintingesnė ir stipresnė. Nieko nesakiusi Emilija Sofija paėmė levandos šakelę ir taip pat ją palaikė virš žvakės liepsnelės. Jos nuostabai, levanda užsidegė.
-Ohoho... Na, artimoj ateity laukia išbandymai, o tolimiasnėje ir sunkumai! Na, žinoma, visa tai ką tik išgalvota, reikėtų nepamiršti to.
Kad ir kaip švilpė stengėsi negalvoti apie tai, kad nutiko jos gėlėms, niekaip nėjo to išmesti iš galvos. Visgi, juk būtent taip ji pasiūlė... Mergaitės galvoje pradėjo suktis mintys apie ateitį ir galimus sunkumus, tačiau kitų merginų atliekamas burtas vėl grąžino ją į klasę.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019