0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Vivien la Querto

Jaunoji profesorė atsikėlė gan anksti. Už lango vis dar buvo tamsu ir neabejotinai visas Hogvartsas dar miegojo. Kaip ir visi normalūs žmonės, Viv pasirąžė ir atsikėlė. Šalia stovėjusiame veidrodyje dvidešimtmetė pamatė savo atvaizdą. Susivėlę rudi plaukai, supinti į kasą. Apsimiegojusios melsvos akys. Šiek tiek išblyškusi oda. Ir žinoma žieminė pižama su kačiukais. Juk už lango žiema, o pilyje ne vasariška temperatūra. Apsiavė šlepetes ir nužingsniavo ruoštis naujai dienai. Užvirė arbatos, persirengė, išgėrė arbatą, išsivalė dantis, susišukavo plaukus ir nuėjo į Didžiąją salę. Hogvartse dirbantys elfai greičiausia jau buvo įpratę, kad Querto anksti keliasi ir pusryčiai jau laukė merginos. Pavalgė ir mintimis padėkojusi elfams - virėjams, nužingsniavo į savo kabinetą. Atėjusi į kabinetą rudaplaukė iškart pradėjo ruoštis pamokai. Pirmiausia pasižiūrėjo sąrašą. Pamokoje turėtų dalyvaut 10 mokinių. Tikiuosi nei vienas iš jų neserga. Neabejoju, kad ši išvyka tikrai įdomi. Prisėdusi prie stalo paėmė rašymo priemones ir 10 pergamento lapelių. Ant jų užrašė perspėjimą mokiniams:
Citata
Labas rytas, Brangieji,
Šiandien vykstame į laboratoriją. Susitinkame prie įėjimo į Didžiąją salę apie 10 valandą. Nevėluokite ir šilčiau apsirenkite.

Transfigūracijos profesorė Vivien la Querto
Pasitikrinusi ar viską gerai užrašė, jaunoji mokytoja išsiuntė laiškelius mokiniams. Netrukus susisiekė ir su laboratoriją. Ten jau visi buvo pasiruošę mokinukų antplūdžiui. Kelias valandas pabuvusi savo kabinete Querto užsidėjo paltą, sutikrino ar viską pasiėmė ir nuėjo laukti mažųjų hogiečių.

(( Postų skaičiaus neriboju, tačiau būčiau laiminga, jei kiekvienas bent po 2 postus parašytumėt. Taip pat prašau visų užsiregistravusių(Emillia DiLaurentis,Ashley Tonks, Morgana Buterfield, Anabetė Liz, Margarita Tylenė, Luna Night, Klarė Konė Karter, Reyna Grimm, Elride Endlercat ir Elena LoveGood) dalyvauti pamokoje. Pamoka vyks iki lapkričio 16 dienos.))

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Šaltą žiemos rytą Grifiukė atsikėlė anksti, juk šiandien ji išvyksta į laboratorija! Brunetė tai prisiminusi, išsišiepė ir išlipo iš lovos. Persirengus savo mėlyną pižamą į šiltą vilnonį megztinį ir labai šiltas timpas, Grifiukė pasiklojo lovą ir susirišo plaukus į arklio uodegą. Priėjusi prie lango Elena pagalvojo, ar laboratorijoje bus šalta ar ne. Tačiau nuspręndusi kad geriau užsidės šiltus žieminius batus, pirštines, šalika, šiltą, su dviem vienu dedelio bumbuliuku kepurę ir žieminį apsiaustą. Greitai viską apsirengusi, Raudonakė išėjo iš merginų miegamojo. Nulipusi laiptais į bendrąjį kambarį, Elena ant stalo rado laiškelį. Priėjusi arčiau, Grifiukė ant jo pamatė savo vardą ir pavardę. Nieko nelaukusi Brunetė paėmė jį nuo stalo ir perskaitė.
 -Labas rytas, Brangieji, šiandien vyksime į laboratorija. Susitinkame prie įėjimo į Didžiąją salę apie 10 valandą. Nevėluokite ir šilčiau apsirenkite. Transfigūracijos profesorė Vivien la Querto,- tyliai sau po nosimi skaitė Grifiukė. Pakėlusi galvą nuo laiškelio, Brunetė pažiūrėjo į laikrodį kuris kabėjo ant sienos. Supratusi jog liko pusvalandis, Elena išėjo iš Grifų Gūžtos bendrojo kambario. Perėjusi didelius, erdvius ir apšviestus koridorius, Grifė priėjo Didžiąją salę. Nuėjusi prie Grifų Gūžtos stalo, mergina pavalgė taip, kad nenorėtų visą likusią dieną. Pamačiusi jog Transfigūracijos Profesorė jau stovi prie įėjimo į Didžiąją salę, Elena atsistojo ir nubėgo link jos. Pribėgusi ji ją stipriai apkabino.
 -Labas rytas, Profesore,- mandagiai pasakė Elena ir nusišypsojusi atsitraukė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridė ryte jautėsi puikiai, tiesiog spindėjo. Mintis, kad pamoka bus laboratorijoje stipriai žadino mergaičiukės smalsumą. Mergaitė mąstė, ką įmanoma būtų joje veikti, nors tai buvo mažai suvokiama. Ji ne kartą lankėsi žiobarų laboratorijoje, tačiau niekaip negalėjo įsivaizduoti, kas galėtų būti Hogvartso laboratorijoje. Elridė džiaugėsi, nes tikėjosi, kad pamatys, kaip kuriami kažkokie eliksyrai, kaip žmones galbūt bando išrasti reikalingus burtus. Atsikėlusi mergaitė praleido ilgą laiką mąstant ką dėtis, kad būtų šilčiau. Nieko ypatingo nesugalvojusi užsimuturiavo eiliniais rūbais ir pasiėmė šiltas, pūkines pirštines. Priglaudusi delnus prie veido Elridė nusišypsojo, švelnios pirštinės jai ėmė šildyti veidą. Neskubėdama mergaitė išpėdino iš miegamojo į profesorės paskirtą vietą. Mergaitei beeinant į didžiąją salę kirbėjo daugybė minčių. Ech, o kur ta nelemta laboratorija? Nes jei stebuklingai pasiklysiu bus tikrai malonu... atčiužinusi prie didžiosios salės Elridė mandagiai pasisveikino su profesore Vivien:
-Laba diena, profesore,- juokingai nusilenkusi ji šyptelėjo jai ir nuslinko kiek tolėliau. Pastebėjusi, kad atėjo gana anksti mergaitė ėmė žaisti su savo plaukais. Pamačiusi, kad kelios sruogos buvo išblukusios Elridė suglumo ir iškart jas paslėpė. Kas per? Juk taip neturėtų būti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Emillia pažadino ką tik "atsiradusią" saulės spinduliai. Ji lyg atsikėlė kartu su saule. Atsikėlus, klastuolė iškarto nusipurtė ir pažiūrėjo pro langą. Nors ir nebuvo taip tamsu, nes truputi vėlai atsikėlė, bet vistiek buvo kažkiek tamsoka. Koks nuostabus rytas.. Mergaitė gan ilgai tiesiog žiūrėjo į langą. Pas ją pradėjo labai daug kilti visokiu įvairiausių minčių. Ji pradėjo galvoti, kodėl turi ir vėl užsidėt tą kaukę, ir vaidinti, kad yra labai linksma ir pozityvi, jai tai viskas jau buvo nusibodę.. Norėjosi tiesiog kur nors išvažiuoti ir būti vienai. Bet visi tai tik jos mintys ir svajonės, klastuole nusipurtė ir jau normali tada prabudo. Ji atsikėlė iš lovos, apsirengė savo išeiginių drabužius, o jeigu tiksliau, tai užsidėjo, juodas džinsines kelnes, marškinėlius su kvadratų tokiu dizainu kurios yra raudonos ir juodos spalvomis, o po juo tamsiai raudoną paltą, tamsiai raudonus žieminius batus, ir prie palto dar klastūnyno uniformos šaliką. Apsirengus klastuolė dar kartą sušukavo savo plaukus, nuprausė veidą ir išvalė dantis. Prieš išeinant, dar kartą perskaičiau laiškelį kuris atėjo Emai. 

Citata
Labas rytas, Brangieji,
Šiandien vykstame į laboratoriją. Susitinkame prie įėjimo į Didžiąją salę apie 10 valandą. Nevėluokite ir šilčiau apsirenkite.

Transfigūracijos profesorė Vivien la Querto

Perskaičius lapelį, klastuolė nuėjo prie didžiosios salės ir pradėjo laukti profesorės. Visgi pas ją vis dar buvo toks mintys, pastaruoju metu, Ema buvo netgi pernelyg išsiblaškiusi, pasimetusi, į nieką nereaguojanti.. Įdomu, kas bus toliau..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Emillia DiLaurentis »

*

Vivien la Querto

Rudaplaukė profesorė stovėjo ir laukė mokinių. Įdomu ar bent 5 iš jų ateis? svarstė Vivien. Ilgai laukti neteko. Pradėjo rodytis pirmieji mokiniai. Daugelis iš jų skubėjo papusryčiauti. Visiems praeiviams jaunoji profesorė šyptelėdavo, taip atsakydama į jų pasisveikinimus. Rudaplaukė iš šono stebėjo kaip keturių koledžų mokiniai buriasi į salę. Tarp jų spėjo pamatyti jau pažįstamų veidų. Turbūt kiek per anksti atėjau toptelėjo dvidešimtmetei. Laikrodis rodė 9:50 ryto. Liko vos 10 minučių, tačiau la Querto pastebėjo, kad mokiniai jau renkasi.
- Labas rytas, Elena. - Šyptelėjo grifiukei. - Sveika, Elride. - Pasisveikino su kitą grifiukę. Pastebėjo ateinant ir klastuole. - Labas rytas, panele DiLaurentis. - Priminė antrakursei apie pasisveikinimą. Netrukus išgirdo sutiksint laikrodį kišenėje. 10 valanda, tačiau tik trys mokinės. - Pabūsime čia dar 10 minučių. Tikiuosi, kad kiti matė raštelius ir greitu metu pasirodys. - Atsiduso.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Sunku buvo išsiristi iš šiltų patalų tokį vėsų žiemos rytą. Antklodė buvo šilta ir jauki. Klarė vos nepamiršo išvykos, kuri, sprendžiant iš vietos, turėjo būti įdomi. Jau išlipdama iš lovos susipainiojo į paklodę ir tėškėsi ant žemės. Įprastas rytas neapsėjęs be guzo ant kaktos. Miegamajame lovos buvo sustatytos taip, kad jei krisi, skelsi tiesiai į galvą. Jei būtų šaldžiusi, tektų pražiopsoti. Tačiau greit įšokusi į rūbus su neužrištais batraiščiais leidosi apačion. Pavalgyti jau nebus kada, nusiminė, skubėdama, liko mažai laiko.
Šiek tiek suplukusi pasiekė tikslą. Mokinių, kiek suprato turėjo būti daugiau, tačiau kuo mažiau tuo jaukiau. Sekundėle užsimiršusi prisiminė pasisveikinti:
- Labas rytas, atsiprašau už tokį elgesį, šiek tiek susimušiau galvą. - Parodė į jau ryškėjantį nedidelį gumbą ant kaktos. Strazdanoti keturiolikmetės skruostai užraudo. Nebuvo malonu rodyti silpnybę. Todėl nusprendė ir likti palaidais plaukais. Šie, beveik siekdami kelius trukdė, tačiau būdami palaidi bent pridengė guzą.
Gurgiantis pilvas priminė savo egzistavimą.
- Atsiprašau, profesore, ar mes dar ko nors lauksime? Jei lauksime, gal galėčiau nubėgti iki Grifų Gūžtos stalo ir prigriebti bent keksiuką? - Nudelbusi akis vis dėl to išdrįso paklausti.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Reyna Grimm

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I am real witch. Just with no magic.
   Reyna atsikėlė anksti. Dar nešvietė nė vienas saulės spindulys. Uždraustasis miškas skendėjo rūke, žolę buvo padengęs šerkšnas. Ežeras jau buvo tamsus tamsus, įgavęs žiemiškąjį būvį. Tai liudijo, kad šilti orai baigėsi ir kad žiema jau ne už kalnų. Mergaitė neskubėdama pradėjo ruoštis. Jos kambario draugės, kaip turbūt ir visas Hogvartsas, dar miegojo. Dušai dar buvo tušti, tad Reyna galėjo kiek norinti plyšauti žiobarų dainas - niekas jos negirdėjo. Su burtais išsidžiovino plaukus. Šie šiandien nusprendė buvo tiesesni, tad mergaitė buvo apdovanota ilgomis lengvomis garbanomis,vadinamomis beach waves. Mergaitė apsirengė mokyklinę uniformą, o dvi priekines plaukų sruogas susisegė galvos gale.
   Tyliai, kiek tik galima, mergina susidėjo į kuprinę visas tos dienos pamokas, pasiėmė skanėstų pelėdoms ir nusileido į pagrindinį kambarį. Ten šviesiaplaukė atsisėdo ant kėdės arčiausiai lango ir, išsitraukusi bloknotą pradėjo piešti. Neilgai trukus į langą kažkas pasibeldė. Tai buvo jos pelėda Klio. Šioji atnešė jai laišką iš jos tėvų. Reyna nusišypsojo, davė liepsnotajai skanėstų ir išsiuntė į pelėdyną. Jai beskaitant laišką į pagrindinį kambarį pradėjo rinktis mokiniai. Vieni ėjo į dušus, kiti tiesiai į Didžiąją salę. Varnanagiukė susirinko daiktus ir taip pat ten išskubėjo.
   Varnanagių stalas vis dar buvo pustuštis. Tiesa, ne tiek, kaip grifiukų, ten sėdėjo vos keli mokiniai. Švilpiukų šiek tiek daugiau. Jų stalas, kaip visada, atrodė šviesus ir šiltas. Prie Klastūnyno stalo sėdėjo keli neišsimiegoję mokiniai, pagrinde vyresnieji, kurie mokėsi, turbūt būsimiems atsiskaitymams.
   Reyna atsisėdo stalo pradžioje pasistūmė arbatos puodelį, pasiėmė sumuštinį ir ėmė pusryčiauti. Laikas bėgo, mokinių daugėjo, o Reyna užsisvajojusi stebėjo lubas. Jos rodo rytinį dangų. Kaip?
 Kuo jos užkerėtos? Juk ten tikrai ne stiklas. Ar kažkas prieš pusryčius kasdien jas užkeri iš naujo?
 Ar jos savaime taip keičiasi?
Bemąstanti mergaitė net nepastebėjo šalia jos atsiradusio raštelio. Varnanagiukė jį pastebėjo, kai tik ruošėsi išeiti. Nustebusi mergaitė jį pakelė ir perskaitė:

Citata
Labas rytas, Brangieji,
Šiandien vykstame į laboratoriją. Susitinkame prie įėjimo į Didžiąją salę apie 10 valandą. Nevėluokite ir šilčiau apsirenkite.

Transfigūracijos profesorė Vivien la Querto

   Reyna išbalo ir nusikeikė mintyse. Kodėl ji šį raštelį tik dabar pastebėjo? Mergaitė pažvelgė į laikrodį. Liko 20 minučių. Jei labai skubės tai dar suspės. Su bandele rankoje mergaitė išskubėjo iš salės. Prabėgomis matė, kad profesorė jau laukė. Nieko, suspėsiu. Reyna bėgo per 3 laiptus per žingsnį. Pro šalį einantys mokiniai į ją keistai žiūrėjo. Šviesiaplaukė pasiekė duris į pagrinidnį kambarį. Pabeldė belstuku. Pasigirdęs balsas pasakė galvosūkį. O, gerai. Žinau atsakymą. Varnanagiukė prabėgo pro duris, tiesiai į miegamuosius. Ten greitai apsivilko paltą, užsirišo šaliką, pasiėmė transfigūracijos knygą ir išskubėjo atgal link Didžiosios salės. Buvo likusios 5 minutės. Reyna šokinėjo per laiptus, kad tik suspėtų. Jau buvo netoliese, kai laikrodis pradėjo skelbti dešimtą valandą. Pirmas dužis... Reyna trečiame aukšte skubėjo per koridorių. Penktas dūžis... Reyna jau skubėjo per trečią aukštą. Septintas dūžis... Šviesiaplaukė susidūrė su skubančiu penktakursiu švilpiuku... Devintas dūžis... Varnanagiukė jau skubėjo laiptais žemyn. Dešimtas dūžis... Reyna sustojo prie penkių prie Didžiosios salės laukiančių žmonių.
-Labas rytas, profesore. Tikiuosi nepavėlavau,- nusišypsojo Reyna.

*

Vivien la Querto

Moteriškė stovėjo su 3 mokinėmis ir tiesa sakant, šiek tiek jaudinosi. Vis daugiau mokinių rinkosi į Didžiąją salę, o kai kurie jau pavalgę bėgdavo į pamokas. Tik jos mokinių daugiau nesimatė. Duok Dieve, kad ateitų dar bent 2. Tada būtų puse mokinių. O kitiems teks palikti raštelius, kad jie pavėlavo. Ir tiesa sakant, Dievas jos maldas išklausė. Pasirodė viena mokinė.
- Labas rytas, Klarė. Žinoma, kad gali. - Nusišypsojo kaštonplaukei paauglei, kurios vardą kaip ne kaip prisiminė. Ši buvo viena iš vyriausių grupelėje. O tada ir kita. - Labas rytas, Reyna. - Vivien prisiminė ir šios mergaitės vardą. - Ne, nepavėlavai. - Šyptelėjo ir palaukė grifės. Tuo metu pranešė likusiems 5, kad jie pavėlavo. - Ką gi. Visos pasiruošusios? - Nužvelgė penkias mokines. - Tada keliaujam. - Išvedė jas iš mokyklos ir nešyklės pagalba jos visos atsidūrė šalia laboratorijos. Pastatas beveik niekuo neišsiskyrė iš kitų čia buvusių, išskyrus savo dydį - jis buvo milžiniškas, ne veltui laboratorija.

*

Neprisijungęs Reyna Grimm

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I am real witch. Just with no magic.
   Neilgai trukus grupelė pajudėjo. Išėjusi iš mokyklos Reyna pamatė sidabru švytinčią nešyklę. Turbūt šioji turėjo juos nugabenti į laboratoriją. Taip ir buvo. Reyna palietė nešyklę. Jau netrukus ji stovėjo prieš didžiulį, ne, milžinišką pastatą. Išvaizda jis nesiskyrė nuo kitų jį supančių pastatų - baltos sienos ir raudonų čerpių stogas. Durys didelės, medinės, langai erdvūs, pro prasiskverbė daug šviesos.
   Įžengus pro duris juos pasitiko erdvus vestibiulis. Juo bėgiojo burtininkai šviesiai žydrais apsiaustais, po kuriais buvo apsivilkę tamsias mantijas. Vieni nešėsi rankoje darbo priemones - ragus, narvelius su gyvūnais, kiti pergamento ritinius. Dar kiti burtininkai sėdėjo, regis, kavinukėje vestibiulio gale.
   Juos pasitiko senyvą burtininkę su kepure aukštai surištais plaukais. Maloniai nusišypsojusi prisistatė ir pradėjo vesti ekskursiją. Juos vedžiojo po įvairius kabinetus, laboratorijas, kur savo darbus ir transfigūracijos mokslą. Reyna su dideliu susidomėjimu gaudė kiekvieną žodį, kiekvieną burtą. Stengėsi kiekvieną pasakytą burtą įsiminti, kad vėliau užsirašytų.
   Kol vienas burtininkas pasakojo apie gyvūnų pavertimo kitais burtažodžius ir procesą, mergaitė nusprendė apsižvalgyti po darbo vietą. Laboratorijos viduryje stovėjo didžiulis stalas. Ant jo stovėjo visokiausi indai, mikstūros ir ant dėklo padėta lazdelė. Šviesiaplaukės žvilgsnis užkliuvo už kambario šonuose stovinčių lentynų. Jose rikiavosi įvairios transfigūracijos knygos. Turbūt labai senos... - mastė mergaitė. Jai iš už nugaros kažkas čyrptelėjo. Atsisukusi Reyna pamatė iki lubų sukrautus narvelius su įvairias gyvūnais, o pačiam viršuj tupėjo nuostabus ugninis paukščiukas. Varnanagiukė nusišypsojo ir iškėlė ranka, stengdamasi pasiekti paukščiuką. Deja, buvo per aukštai. Reyna jau norėjo nuleisti ranką, kai paukštis pripuolė prie narvelio krašto. Narvelis pradėjo drebėti, o kartu ir konstrukcijos aplink jį.
-Ne! Ne, ne, ne, ne! - sudrebėjo mergaitė. Viršutiniai narveliai pradėjo kristi į apačią.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridei laukimas atsibodo, ji tyrinėjo savo plaukus, nes neturėjo ką veikti. Baltas... juodas... Baltas... Baltas.... Dieve jų vis daugėja! Šiek tiek išsigandusi ji atsiduso ir numojo ranka. Apsidairiusi mergaitė tyliai nusikeikė, jai atsirišo batraiščiai. Sekas, bent veikla. Atsitūpusi ji paėmė abi raištelių puses ir ėmė rišti visokiausias kilpas, kaspinėlius. Po kurio laiko ji atsistojo ir pažvelgė į batą. Grifiukė buvo pririšusi mažiausiai dešimtį mazgų ir nusišypsojo. Che, nejau aš tokia keista? Turėtų gerai atrodyt iš šono. Ji apsidairė ir pastebėjo, kad vaikų, tiksliau mergaičių, padaugėjo. Jai atrodė keistai, nes tarp mažų mergyčių stovėjo dvigubai, o gal ir trigubai vyresnė mokinė. Profesorei pasakius, kad metas eiti ji pasirąžė ir patraukė iš paskos. Profesorei vedant mergaites iš mokyklos Elridė per plauką nepargriuvo, nelemti raišteliai stebuklingai vėl atsirišo. Ne veltui Hogvartsas... Atėjus prie laboratorijos ji liko sužavėta. Didžiulis pastatas jai atrodė tobulai. Ji galėtų tokiame gyventi neišlendant laukt. Elridė susimąstė, kaip įdomu būtų tapti mokslininkę ir kažką sukurti. Kaip būtų šaunu! Sukurčiau... Naujų burtų! Arba būda vaikams, kurie nėra gabus kerėjimui am... Padedamuosius burtus? Nors nelogiška...

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
 Išėjus iš mokyklos,  Elena pamatė keistą, lug sidabro spalvos nešyklę. Turbūt mes su ja pateksim prie laboratorijos. Staiga jos spėjimas pasitvirtino, Vos palietusi nešyklę, Elena atsirado prieš milžinišką pastatą. Apsidairiusi aplink, Elena pamatė jog kiti pastatai nedaug kuo skiriasi nuo kitų. Tos pačios baltos sienos, juodi stogai ir didelės šarvuotos durys. Užlipus laipteliais prie įėjimo į laboratoriją, staiga atsidarė duris ir prieš Elena ir kitus vaikus pasirodė tikrai pagyvenusi burtininkė. Įleidusi visus į laboratorijos vidų, senyvo amžiaus moteriškė su visai pasisveikino ir pradėjo vedžioti po laboratoriją. Eidama Grifiukė žvalgėsi į visas puses ir matė vien darbo kabinetus ir pačius darbuotojus apsivilkusius baltas chalatus, o po jais juodus drabužius. Kiekvienas darbuotojas rankoje nešėsi vis kitokį daiktą. Vienas narvelius su gyvūnais, kitas popierių lapus, o dar kitas tiesiog daiktus.
 Po kelių valandų vaikščiojimo ir pasakojimo apie visokius transfigūracijos burtažodžius, pagaliau buvo leista išbandyti vieną pasirinktą burtažodį. Elena nieko nelaukdama išsiėmė iš kišenės akmenuką, kuris prieš kažkiek laiko buvo mažiukas Vengrijos Ragauodegis. Pasidėjusi jį prieš save, Elena tvirtai suėmė savo lazdelę.
 -Draconifors!- garsiai ir aiškiai ištarė Grifiukė.  Staiga prieš ją jau buvo tas pats drakoniukas, su kuriuo ji prieš kokias tris savaites žaidė Hogvartso kiemelyje.
 -Profesore,- tyliai pasakė Grifiukė praeinančiai Profesorei,- čia tas pats drakoniukas su kuriuo aš prieš dvi savaite žaidžiau. Ar galiu jį pasilikti? Ar visgi atversti jį vėl į akmenuką?- pasiteiravo Grifiukė ir pažiūrėjo tai į Profesorę, tai į drakoniuką.

((Gali ji pasilikti, bet spėju reiktų pranešti Magijos Ministerijai, kad augini drakoną :)))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Vivien la Querto »