1
3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 557
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Išklausius profesoriaus atsakymo, klastuole atsiduso. Kiek nejauku pasidarė, kad blogus atsakymus sako ir, kai ne pirmą kartą taip. Tiesiog pikta.. Kiek jau galima taip. Emi užsinorėjo tiesiog išeiti iš klasės, bet ji užsidarė savyje ir ramiai klausė ką sakė profesorius.
 Išklausus profesorių, ją labiau sunervino praktinė dalis. Klastuolė negalėjo pakęst daryti visokius "rankdarbius", o tuo labiau kažką lipdyti iš molio. Nesąmonė.. Nesąmonė.. Nesąmonė.. Nenoriu tai daryti. Nekenčiu to tiesiog. O dar kažką lipdyti. Man tai niekada nesisekė, o dar kažką blogai padaryti, tiesiog nenoriu.
 Visgi kaprizai klastuolės nieko nepakeis, ir ji turėjo eiti daryti tą darbą. Visgi fantaziją Emillia turėjo gan gerą, todėl ji užsinorėjo sukurti kažko, kas dar neegzistuoja. Kokį nors padarą kurio dar nėra. Ar tai koks nors katinas su sparnais ar ten paukštis su dviem galvom. Klastuolė leido sau truputėli pafantazuot, kol pradės darbą, nors vistiek žinojo, kad jai niekas nepavyks ir pridarys sau gėdos su savo blogiausiai padarytais darbais.   

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • III kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Ta, kuri stebi saulėtekius ♥
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Daniela, išgirdusi užduotį, pirmą syk pamokoje nusišypsojo. Nors jos kerėjimai pavykdavo ne iš pirmo karto, bet su moliu ir keramika ji turėjo be galo daug praktikos - jos mama manė, kad figūrų lipdymas padeda ugdyti gyvūnų anatomijos, motorikos įgūdžius, tad nuo mažens mergina išlipdydavo sunkiausias figūras. Nors, tiesą sakant, man lipdymas ir nebuvo labai mėgstamas dalykas....
Gavusi molio ir vandens dubenėlį, Klastūnyno globotinė ėmė minkyti jį, kartu svarstydama, ką galėtų padaryti. Jeigu įkvėpsiu gyvybę, reikėtų ko nors lankstaus ir to, kas man patinka - aš tikrai tą figūrėlę pasiliksiu, - mąstė antrakursė, kuriai staiga toptelėjo driežas. Tai buvo vienas mėgstamiausių Danielos gyvūnų, tačiau... Ar jo uodega ir kojos ne per plonos? - suabejojo Kravitz. Ji staiga prisiminė, kad viena geriausių jos draugių, jau baigusi Hogvarstą, būtų darius miniatiūrinį drambliuką, tačiau tokia mintis Klastuolės neviliojo. Okei, driežas per plonas, drambio išvis nenoriu... Gyva molinė žuvis čia nugaištų... Kodėl aš galvoju vien apie gyvūnus? - dar paklausė savęs Daniela ir iškart prisiminė vieną mėgstamiausių magiškų būtybių - kentaurą.
Daniela nedvejodama pradėjo lipdyti atskiras dalis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Daniela Kravitz »
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Emilija Sofija Skridlaitė

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • non desistas non exieris
    • Knygų Mergaitė
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Atėjusi į kerėjimo pamoką Emilija Sofija švelniai nustebo. Viskas jai buvo įdomu, o klausimų turėjo begales! Gavę pirmąją užduotį mokiniai lipdė figūrėles irbandė ištarti ką tik išmoktą naująjį burtažodį. Ilgai stebėjusi kitų darbą Emilija Sofija trumpam atsivertė Kerų vadovėlį. Atsiversti jį vertė ne vien smalsumas, bet ir noras labiau įsigilinti į burtažodį, mat atėjo pavėlavusi ir spėjo teišgirsti profesoriaus pasakomą užduotį. Paskaičiusi Emilija Sofija ilgai stebėjo prieš ją padėtą molio gabalėlį ir suko sako mažą pirmakursės galvelę, ką gi čia nulipdžius...
Pirmoji į galvą šovusi mintis - knyga. mergaitė dievino skaitymą, tačiau jai atrodė, kad visgi nulipdyta knyga netiks. Sukdama savo mažą galvelę mergaitė nusprendė lipdyti triušį. Atsargiai imdama molio gabalėlius ir kurdama savo padarėlį Emilija Sofija pradėjo savo pirmąjį kerų pamokoje gautą darbą...

*

Neprisijungęs Emilija Sofija Skridlaitė

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • non desistas non exieris
    • Knygų Mergaitė
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Emilija Sofija nuo pat vaikystės mėgo lipdyti, todėl iš molio sukurti mažą triušiuką jai buvo niekų darbas. Nulipdžiusi mergaitė, kaip ir liepė profesorius Oberonas, apvyniojo ją kepimo popieriumi. Tačiau ją kur kas labiau už viską gąsdino paimti lazdelę, bakstelti į tą vietą, kur turėtų būti širdelė, ir  pamėginti ištarti ką tik išmoktą burtažodį, kuris turėtų įkvėpti gyvybę jos mažajam kūriniui. Mergaitė net užsimerkusi galvoje kartojo burtažodį ir įtikinėjo save, kad net jeigu ir iš pirmo karto jai nepavyks, tai bus nieko tokio. Ji dar tik pirmakursė ir dar tik mokosi. Vėl užsimerkusi ir rimtai susikaupusi Emilija Sofija lėtai ir tvirtai ištarė: Finikso
Ir nors pirmą kartą figūrėlei nieko nenutiko, mergaitė nepasidavė ir tarė burtažodį dar kartą, tik su didesniu pasitikėjimu savimi ir dar didesniu susikaupimu.
Ir...
Jai pavyko! Mergaitė tai apstulbo ir nudžiugo, o su tuo - kartu ir pirmosios džiaugsmo ašaros nuriedėjo jos skruostais. Kol niekas nespėjo pamatyti ašarų ir jų paliktų takelių ant veido, Emilija Sofija jas nusišluostė apsiausto rankove ir su neblėstančia šypsena žiūrėjo į ant stalo tupintį ir galvą kraipantį triušiuką.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Kaip nekeista Grifiukei nepavyko iš pirmo karto.
 -Finikso,- vėl garsiai ir aiškai ištarė Brunetė. Tačiau jos molinis vilkas nė krust. Pakėlusi savo vilką, Elena pradėjo jį apžiūrinėti. Tačiau pamačiusi jog jos vilkas turi visas kūno dalis ir tikrai atrodo kaip tikras vilkas, vėl padėjo jį ant stalo. Susikaupusi ir tvirtai suėmusi savo lazdelę, Elena vėl ištarė burtažodį. Grifiukė truputį susinervavo, pamačiusi jog vėl nepavyko. Pasižiūrėjusi į kitus mokinius, pamatė, jog kaikurių figūrėlės jau juda. Suraukusi antakius Elenos žvilgsnis vėl atsidūrė prie jos vilko.
 -Finikso!- vėl ištarė Brunetė ir pradėjo kratyti savo lazdelę. Bet... Vėl nieko neatsitiko. Kas su mano vilku blogai? pagalvojo Grifiukė ir vėl pasiėmė savo molinį vilkiuką į rankas. Įsmeigusi akis ji vėl apžiūrinėjo savo darbelį.
 -Kas tau negerai?- nei per tyliai, nei per garsiai ištarė Elena. Padėjusi jį vėl ant stalo, raudonakė pasiėmė savo lazdelę ir vėl pradėjo ja mojuoti.
 -Finikso!-vėl ištarė Grifė, bet kaip nekeista figūrėlė nesujudėjo. Elena kartojo burtažodį daugybę kartų, tačiau jai nieko neišėjo. Galiausiai netekusi kantrybės ji pasiėmė į rankas savo vilką ir nuėjo prie Profesoriaus.
 -Profesoriau, man niekas neišeina. Tariau šį burtažodį daugybę kartų, tačiau nieko. Buvau ir susikaupusi ir tikrai aiškiai tariau, tačiau vistiek neišeina. Štai, žiūrėkit,- Brunetė padėjo savo vilkiuką ant Profesoriaus stalo ir pasiėmusi lazdelę susikaupė,- Finikso!- ištarė ir sumojavo lazdele Grifė. Staiga jos vilko uodega sujudėjo. Elena išplėstomis akimis žiūrėjo į savo vilką. Netrukus molinis vilkas pradėjo judinti galvą ir kojas.
 -Man atrodo man reikėjo prieiti tik prie jūsų,- nusijuokė Grifė ir toliau žiūrėjo į savo judantį vilką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • III kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Ta, kuri stebi saulėtekius ♥
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Po penkiolikos minučių kentauras buvo baigtas. Maždaug dešimties centimetrų aukščio, molinio kentauro plaukai tarsi plaikstėsi vėjyje, atrodė, kad jis bėgtų. Daniela apžiūrėjo savo kūrinį, įsitikindama, kad kojos ne per plonos, o galva - ne per stambi. Ji prisiminė, ką sakė profesorius - apvynioti kepimo popieriumi. Kažin kodėl? Klastuolė pasiėmė netoli buvusio popieriaus ir pradėjo atsargiai vynioti figūrėlę, kiekvieną popieriaus lakštą prispausdama prie kiekvieno įdubimo. Šis darbas užtruko dar ilgiau, tačiau galiausiai baigėsi ir Daniela ne pati nustebo, kaip gerai pavyko. Aišku, aš galėjau pasinaudoti burtais... - nereikalingą popierių nustumdama į šoną pagalvojo mokinė, bet būčiau viską tik sugadinus.
Klastūnyno globotinė pasiėmė lazdelę ir pasibandė judesį, burtažodį tardama mintyse. Tada - ir iš tikro, darydama lygiai taip pat, kaip profesorius ir sakė, tačiau, aišku, nieko neįvyko. Kaip įmanoma viską padaryti iš pirmo karto? - bejėgiškai apsidairė Kravitz ir giliai įkvėpusi pabandė dar kartą. Vėl nieko. Ar jūs rimtai??
Darsykį ištarusi burtažodį niekas nepasikeitė, ir Daniela jau ruošėsi užversti akis {ką ji stengėsi labai riboti, nes pastebėj, kad daug draugų nesusirasi taip darydama}, kai kentauro galva krustelėjo. Jis pasisuko į Danielą, kanopomis trypdamas stalą. Negalėdama patikėti antrakursė pradėjo stebėti šį keistai mažą būtybę, karingai apžvelgiančią visus mokinius.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Išgirdusi užduotį Elridė labai apsidžiaugė. Kaip šaunu! Juk toks darbas labai įdomus... Heh... Nors gerai pagalvojus atsakymas kurį šoviau buvo tikrai juokingas... Tikrai... Bežiūrėdama į molio gabalą ji ėmė svarstyti, ką jai nulipdyti.  Kurį laiką paspoksojusi mergaitė čiupo molio gabalą ir ėmė jį minkit. Padarysiu tave stipriu kariu! Taip, stipriausiu kariu! Bet uch... Jausmas tikrai keistas... Elridei pabaigus ji žiūrėjo į mažą molio statulėlę. Statula turėjo grubius, bet gan didelius sparnus, lazdą rankose ir juokingą šypseną. Visai gražiai gavosi... Gaila, kad negalima nudažyti... Nors... Reikėtų patobulinti aprangą... Ir gal pastorinti rankas, nenoriu, kad netyčia sutrupėtų... Patobulinusi statulėlę ji dar kartelį šyptelėjo. Heh,  šypsotis tikrai mėgstu... Statulėlė irgi. Įsižiūrėjusi į savo nulipdytą statulą mergaitė nejučia dar labiau išsišiepė. Ta statula buvo jos išsivaizduojamas angelas sargas, o dabar ji galės jį paversti gyvu. Elridė naiviai šypsojosi ir tikėjosi, kad ši statulėlė apgins ją nuo sunkių užduočių. Apgins, nes ji šiek tiek, ne, ne šiek tiek... Ji labai bijojo jų. Profesoriai sugalvoja įdomias užduotis, tačiau mergaitei jos tampa didžiuliu iššūkiu. Mano angelas teiks man drąsos...

*

Neprisijungęs Neptunica Ameshville

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 217
  • Lytis: Moteris
  • „Obliviate“
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Klastuolė pradėjo darbą. Po truputį lipdė nedidelę katę ir stengėsi padaryti jos "dalis" ne plonas, kad šios nelūžtų. Taip pat stengėsi padaryti katę kuo tikroviškesnę. Galiausiai gavosi katė šiek tiek panaši į rusų mėlynąją, nors turbūt labiau priminė paprastą katę, kuri neturi veislės. Mintyse šmėstelėjo prisiminimo fragmentas.
----
5 - metė mergaitė atsitempė į vaikų namus nedidukę katę iš lauko. Skubėdama ėjo link prižiūrėtojos - tetos Anne - kabineto.
- Teta, teta. - Vos neįgriūdama į kabinetą įėjo mergaičiukė. - Radau katę! Ar galima ją pasilikti? Ar galima?
- Ne, mažoji, kiti vaikai jai gali padaryti bloga. Tačiau jeigu nori galiu ją pasirūpinti. Galėsi ją lankyti kada panorėsi.
- Ačiū, teta. - Nusišypsojusi atidavė katę moteriškei ir nubėgo į savo kambarį.
----
Geri laikai buvo tarė ir grįžusi į realybę tęsė savo darbą. Galiausiai baigusi ir "įpakavusi" savo darbą į kepimo popierių pradėjo burti. -Finikso. - Mostelėjo lazdelę ir dūrė į reikiamą vietą. Tuoj jau išpakavo katę, kuri metėsi merginos link ir įsirangė jai ant kelių. Tikra katė šyptelėjo. Savo darbą ji padarė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Maria Blackwood »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
Išsitraukusi lazdelę ji dar kartą apžiūrėjo statulėlę. Na, ką... Verčiam gyvu padariuku... Ai!.. Vos nepamiršau. Prisiminusi, kad statulėlę reikia apvynioti kepimo popieriumi ji jį pasičiupo ir žiūrėjo į statulą. Elridė neįsivaizdavo kaip apvynioti nepažeidus statulėlės. Atsargiai vyniojo visaip plėšydama popierių su didžiulėm pastangom nepažeisti angelo. Pagaliau jai pavyko pilnai apvynioti ir dabar pasiėmusi burtų lazdelę giliai įkvėpė. Besti į vietą, kur turėtų būti širdis... O... Kas jei įbedu į ranką? Che. Suspaudusi burtų lazdelę ji įbedė ja į Angelo krutinę ir ramiu balsu ištarė:
-Finikso-Elridei ištarus burtažodį tuo metu nieko neįvyko, nebuvo nei liepsnelės, nei staigaus molinio padarėlio judesio. Atsargiai pabandžiusi nuimti popierių ji pastebėjo, kad jame kažkas visgi juda. Jai viską nuėmus angeliukas paskrido arčiau jos. Mergaitė tik tada pamatė, kad kurdama suknelę nepadarė jam kojų. Ech... Na, bet jis gali skraidyt... Bent tai, heh...

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 325
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Mokiniai pradėjo dirbti, tiksliau paėmė į rankas molio gabalus ir pradėjo jį minkyti ir formuoti figūras. Profesorius atsistojo ir, pasitaisęs savo juodas garbanas ir gėlytes, pasiglostė savo barzdą, kuris buvo pasipuošusi tamsiais ir šiurkščiais šeriais. Žengė porą žingsnių nuo savo stalo, norėdamas sužinoti, ką jo mokiniai sumąstė nulipdyti. Pirma priėjo prie panelės Buterfield. Pastaroji sumanė lipdyti gyvatę, savo koledžo simbolį. Jis ilgai neužsibuvo ir patraukė tolyn. Panelė LoveGood darbavosi ties vilku, kai tuo tarpu Daniela Kravitz minkė molį į Kentauro kūno dalis. Panelė Skridlaitė lipdė triušį, Endlercat - karį, o Maria Blackwood darė paprastą katę. Oberonas tyliai prislinko prie Endlercat ir sušnabždėjo:
-Išduosiu paslaptį, tik tu ir Daniela darote ne gyvūną. Labai smagu tai matyti, kad nevaržote savo vaizduotės.
Tą patį jis pašnibždėjo ir Danielai. Tada jis išsitiesė, pasitaisė drabužius ir grįžo prie savo profesoriaus stalo, kuris buvo apkrautas keliais tuzinais lapų, popierėlių, knygų ir rašiklių. Netikėtai prie jo priėjo panelė LoveGood ir prasitarė, kad jai nesiseka su kerais. Oberonas į ją įdėmiai pažvelgė ir paprašė tai pademostruoti. Mergina taip ir padarė. Ir spėkite, kas atsitiko. Jai pavyko, nes molinis vilkiukas pakilo ir pradėjo vizginti uodegėlę.
-Matai, kaip lengva. Tikriausiai tikrai ši vieta prie stalo yra savaip stebuklinga, - pasakęs, lengvai šyptelėjo.
Praėjo kelios minutės ir Oberonas žvilgtelėjo į laikrodį. O Dieve, visai praradau laiko nuovoką. Iki pamokos galo liko tik kelios minutės. Kerėjimo profesorius taip staigiai šoktelėjo iš savo vietos, kad net jo augintinė Ūdra, gulinti šalia jo kojų, suvirpėjo ir, staigiai atsimerkusi, pažvelgė į Tanserį.
-Dėmesio mokiniai. Pamokos laikas jau išseko. Tikiuosi patiko dirbti šioje pamokoje ir tikiuosi esate patenkinti naujai išmoktu burtažodžiu. Jei turite kokių nors klausimų, ateikite į mano kabinetą, bet kuriuo paros metu. Tikiuosi, kad rasite mane bėdai prispyrus. Taigi susitvarkykite savo darbo vietas ir galite palikti kabinetą.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019