0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mireille Céline Leroy

  • VII kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Na, katilas nebūtų katilas, jei jame netvyrotų visuotinė sumaištis. Šiek tiek žemiau nei sklandė pati Leliana, jau nuo pat pirmų minučių užvirė veiksmas. Vėliau jai buvo gėda pripažinti, tačiau tą akimirką iš galvos išgaravo net ir jos didžiausias tikslas, kurį turėjo pasiekti tądien. Bet ji nieko negalėjo padaryti – akis tiesiog prikaustė nemenkiau už muštuką pasiutęs raudonasis kamuolys, nesuvokiamu greičiu šokinėjantis iš rankų. Regis, jis dar visai neseniai saugiai skriejo vienos iš grifų puolėjų glėbyje, o štai jau kitą akimirką šoko iš tos užuoglaudos it paspirgintas keptuvėje bei, ore nubrėžęs dailų lanką, nugulė Adelaidės rankose. Beliko melstis, jog varnų rankose kritlis kiek nurims ir leisis lengviau suvaldomas.
Iš šio nesąmoningo sąstingio antrakursę pažadino akių kampučiu pagautas šmežesys. Prieš tai tartum pakerėta stebėjusi žaidimo pradžią, dabar Lelija kaip mat pasuko galvą šonan, tikėdamasi išvysti jų komandos išganymą. Deja, jos pastebėtas judesys anaiptol nespindėjo taip lauktu auksu, o greičiau jau juodavo kaip nenumaldomai artėjanti pražūtinga juodoji skylė. Tyliai burbtelėjusi panosėje, varnanagė staigiai nėrė šonan, vos per plauką išsilenkdama į ją paleisto muštuko. Dėl visa ko iš karto nesustojo, o užgulė šluotą bei visu greičiu pasileido žemyn. Pavojingai priartėjus prie žemės, išlygino savo šluotą kartu suktelėdama ją kairėn ir taip nuvingiuodama išilgai aikštės. Jai buvo kiek keista, kad štai dabar nuo tų pasiutėlių ginasi bėgdama, kai, tuo tarpu, ne taip jau ir seniai stodavo į tiesioginę akistatą ginkluota tik blokštu. Galbūt skambės it pamišėlė, bet juodaplaukei tai visai patiko.
Šiaip ar taip, šįkart ji ganėtinai lengvai išsisuko, kas privertė manyti, jog šis smūgis nepateko į grifų atmušėjos taikliausiųjų sąrašą. Tuo geriau Lelianai. Ji tikrai nenorėjo didesniąją rungtynių dalį praleisti lakstant į visas puses lyg užpakalin būtų įkandusi kokia nors piranija. Turėjo ir svarbesių reikalų, kaip pavyzdžiui sugauti aukso šmaukštą anksčiau negu tai padaryti pavyks varžovų gaudytojui.
Vos jį prisiminusi, dvylikametė vėl ėmė kilti aukštyn, aukščiau nei skraidžiojo dėl kritlio kovojančios puolėjos, bei karštligiškai apsidairė. Netruko pastebėti ir jį, berods, paskutinio kurso moksleivį ir, ko gero, dvigubai didesnį nei buvo Lelija. Bet žinot ką, svarbu ne ūgis, o smūgis. Ar bent jau taip sakė kažkoks pamišėlis, tikriausiai prieš pat netekdamas dantų nelygioje kovoje. Ką padarysi, toks tasai gyvenimas, tačiau nereiškia, jog ir varniukei taip nutiks.
- Eiii, tu! – pasileisdama jo link, riktelėjo. Mergaitė nematė, ką tokio jis ten vejasi, tik tiek, jog skrenda pirmyn it akis išdegęs. Na, bet vien dėl to, kad ji kol kas nieko nemato, nereiškia, jog nieko ir nėra. Galbūt jai derėtų apsisukti ir pasidairyti šmaukšto kitoje aikštės pusėje tikintis, kad grifui tik akyse vaidenasi, bet negi ji dabar pati vargs. Be to, lygiai taip pat sėkmingai to auksinio grūdelio gali ieškoti kartu ir pasistengdama išblaškyti varžovą, jei kartais tasai užmatė šį tą daugiau nei vien savo šešėlį.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 4]
shush

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Tačiau žaliaakei  rungtynių pradžia nebuvo tokia sėkminga kaip pirmoji. Nors ir pasuko šluotą, kritlis prasprūsdamas pro pirštus pralėkė, tarsi paskutinis mėnuo prieš egzaminus.
Krito žemyn kelis metrus, tarsi primindamas apie savo pavadinimo kilmę. Kritlis - tas kuris krenta, nemaloni išraiška išvėpė Klarės veidą. Ir aišku, bėda po vieną nevaikšto. Bent jau taip sako žiobarai. Vydamasi raudonąjį jau matė kaip varnių puolėja nusičiupo kamuolį. Šaukštai po pietų, tik dar viena skambi frazė nuaidėjo žiobariškai augintos ketvirtakursės galvoje.
Tačiau rungtynės tęsėsi ir nebuvo kada eikvoti brangaus laiko ar neduok žila Merlino barzda, taškų. Pasirengusi ir šiandien įrodyti, kodėl buvo atrinkta į raudonapsiausčių komandą, Klarė nėrė į priekį taip, tarsi nuo jos priklausytų gyvenimas. Nuo jos gyvenimas ir priklausė. Bent jau socialinis. Mokykloje sklandė legendos apie "kvidičo žvaigždutes", kurių žibėjimas baigėsi komandų pralaimėjimais mokyklos turnyre. Visi draugai nusisukdavo, ne tik draugai, niekas mokykloje nebekalbėdavo, tarsi be to įmanoma susirasti partnerį uždaviniams pamokose.
Taigi jei jaunoji grifų puolėja nepasistengs, žlugs keturiolikmetės gyvenimas. Ir koks piktasis burtininkas nešė ją į koledžo komandą. Spaudė šluotą kojomis, taip kaip niekad.
Oras vis dar nebuvo pavydėtinas, šalti kristalai eižėjo aplinkui, trukdydami stebėti aikštėj vykusi veiksmą, ką jau labiau kalbėti apie akinančią baltą šviesą. Treniruodamiesi niekada apie ją negalvojo. Bent jau negalvojo jaunesnioji grifų puolėja, dabar bet ką atiduotų už akinius nuo saulės, kurie bent kiek uždengtų akis merkiančią baltą.
Nieko nelaukdama Caroline taip pat spaudėsi link kritliu nešinos varnių puolėjos Adelaidės. Priešininkų komanda buvo jaunesnė, tačiau Carol ir Klarė turėjo daugiau laiko treniruotis ir buvo gal ir nedaug, tačiau labiau patyrusios. Suuosdama priešininkų perdavimą vardan to, kad vytųsi kamuolį, pastojo kelią kursu jaunesnei iš anksčiau nors ir menkai, tačiau pažįstamai Norai. Jei bent kamuolys pasieks tikslą, tai žaliaakė jei ne pagaus, tai bent sutrukdys atlikti sėkmingą perdavimą. Kiek galėdama arčiau link lankų verždamasi jaunesnioji varnė garantuotai bandė palengvinti antrosios galimybes švystelti kritlį per taip pat ketvirtakursio, kaip ir pati Klarė, Fasiro saugomus lankus.
- Von Sjuardai, nemiegok! - net nepasisukdama pusiau juokais riktelėjo koledžo vadovo sūnui, nelabai turėjusiam ką veikti praeitose rungtynėse. Jam pirmą sykį galėjo tekti apginti komandą nuo priešininkų komandos puolimo.
Varnei pagaliau išmetus kamuolį trečiakursės puolėjos link, Klarė nėrė tarsi žuvis vandenyje. Tik žaliaakė kybojo aukštai ore, o ne giliai po vandeniu. Šalia buvo ir tamsiaplaukė kolegė, kuri taip pat nesnausdama bandė atimti prarastą kamuolį. Užkirsdama kelią Norai gaudyti, staigiai pasuko šluotą. Pristabdžiusi atitraukė rankas, taip ketindama prigriebti kritlį ir pataisyti anksčiau padarytą klaidą.

[Perėmimas perdavimo metu: 3; 5]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Klarė Konė Karter »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Rimtaaaai? Nejau tikrai tikėjai, kad pataikysi? Kvailele tu.. - galima sakyti mintyse tyliai keikėsi Ashley, tačiau stengėsi per daug sau nesukti galvelės. Vis dėl to tai tik žaidimas ir jis ką tik prasidėjo, tad ką gali norėt.
Antrakursė nusprendė kiek pasižvalgyti ir tuo pačiu nurimti. Tas vėsesnio vėjo gūsis paplūdo į jaunėlės veidelį ir šią ne savo noru privertė pradėti kalenti dantimis. Nekreipusi dėmesio į suledėjusias galūnes, Ashli prisiminė, jog kažkur  prie lankų turi blaškytis jos šlubakojė draugė Dawn.
- Hmmm, - numykė grifė, o tada net susiraukusi žvalgėsi peleninių plaukų savininkės.
Staiga kažkur tolumoje sušmėžavo ta pati blevyzgoti mėgstanti Strain.
- Ach tu, rupūže, - nusiviepė, o tada susiraukė tarytum sena bobulė.
Blyškiaveidė nuskriejo draugės link. Priskridusi ji įsmeigė savo akis - kukulius į keturiolikmetę.
- Nagi nagi nagi, - priekaištingai suburbuliavo Ashley. - Tai jau nereikia nei pasisveikint su drauge, ane? - laikėsi iš paskutiniųjų nesusijuokusi, kai staiga išvydo vienos grifės link skriejantį muštuką. - Palaaauk, aš tuoj! - nieko nelaukusi pasileido kamuoliui iš paskos.
Šiaip ne taip prisivijusi muštuką ir keista, bet net aplenkusi (matyt teko labai pasistengti), kaštonplaukė perėmė lazdą dešinėn rankon, o tada smogė. Ashli staigiai sustojo ir stipriai užmerkė akeles. Ji iš paskutiniųjų stengėsi neprarasti vilties, kad atmušė kamuolį ir apgynė saviškę, o gal net ir kliudė varžovą.
[Atmušimas (nuo komandos draugo) į Vanillą: 4; 2]
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
RPG vertinimas

Adelaidė Kondwani: 9
Caroline Wilding: 10
Nora Kühnemund: 10
Edgar Jeffter: 10
Vanilla Hinkley: 9
Leliana Shiwasù: 10
Klarė Konė Karter: 10
Ashley Tonks: 9

Kauliuko rezultatas

Adelaidė Kondwani: 4
Caroline Wilding: 4;6
Nora Kühnemund: 2;3
Edgar Jeffter: 5
Vanilla Hinkley: 3
Leliana Shiwasù: 5
Klarė Konė Karter: 4;2
Ashley Tonks: 6

Adelaidė Kondwani tiksliai atlieka perdavimą.
Caroline Wilding sėkmingai perima kritlį.
Noros Kühnemund veiksmas anuliuojamas dėl perimto kritlio.
Edgar Jeffter nepastebi aukso šmaukšto.
Vanilla Hinkley netaikliai paleidžia muštuką.
Leliana Shiwasù: nepastebi aukso šmaukšto.
Klarės Konės Karter veiksmas anuliuojamas dėl jau perimto kritlio.
Ashley Tonks veiksmas anuliuojamas dėl netaikliai paleisto muštuko.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Caroline Wilding.
Aikštėje likę abu muštukai.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 – 0 Varno Nagas.
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Tamsiaplaukė matė kaip debesis praskrodžia muštukas ir vos per plauką nepaliečia Caroline. Ir ne, čia ne Ashley kalta, čia jos pačios klaida. Jos netaiklumas. Jos nepasitikėjimas savimi. Na, viskas viename. Du keturiuose. Penki šešiuose. Ir taip toliau. Ką jau čia prišnekėjau. Tiesiog, Vanilla nepataikė ir didelis taškas. Didelė rašalo žymė pergamente. Mergina jautė kaip drėksta jos kaklas. Kaip beria šaltis veidą, kaip baimė perbėga krūtine. Tamsiaplaukė iš to greičio aplink vos nenukrito nuo šluotos, tad dabar stipriai kabinosi į medinį kotą, tiek rankomis, tiek kojomis. O juk taip aukštai! Jei nukristų, vargu ar dar gyva liktų. Bet jau geriau mirti nei gulėti tam tvankiam ligoninės sparne sulaužytom kūno dalimi ir geriant šlykščius vaistus. Na jau, nekalbėkim ir apie pilnus draugų, neskaitant, kad ji jų beveik neturi, kompaniją aplink jos baltus patalus. Mamos bučinius ir laiškus. Močiutės megztus megztinukus ir šiltus pyragėlius. Tėvelis nupirktų pliušinį meškiuką. Na, bet skausmas kūne ir sieloj neslūgs nuo tokių meilikavimų, kad ir kaip tai jauku bei mandagu būtų. Lėtai, gal labiau palengva skrisdama oru, varnė atsiduso. Ko gero, jiems nelemta laimėti. O gal? Gal šįkart jiems pavyks, gal šįkart jos atmuštas muštukas į priešininkų komandos reikiamą narį iškovos jiems pergalę? Gal, gal, gal. Visada tik sklando tas gal. Bet, jei jau taip pagalvojo, Vanilė nusprendė ir įvykdyti, akimis ieškodama muštuko. Štai jis! Priskridusi arčiau tamsaus kamuolio, blokštu trenkė į kietą muštuką, vos ne melsdamasi, kad šis pataikytų į Klarę. Atsiprašau, Klare... Ji nenorėjo skriausti vienos iš pirmųjų jos draugių, bet ką padarysi - žaidimas yra žaidimas.

[Muštuko atmušimas į Klarę Konę Karter: 3, 5]
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Greičio sukeliamas vėjas plaikstė vaikino apsiaustą, šaliką ir ševeliūrą. Matomas spindulėlis neartėjo. Tai reiškė, jog pasitvirtina pirmoji gaudytojo mintis, kad tai kažkoks atspindys, arba tai yra bėgantis šmaukštas nė neketinantis leisti priartėti besikėsinančiam į jį.
Ausis košiantį vėjo garsą persmelkė kažkieno balsas. Ką? nustebęs Edgar'as atsigręžė kiek už savęs. Negi ir tu susiruošei pasistumdyti? net susijuokė pamatęs įkandin parlekiant varnę. Ji mato irgi tą patį ką aš? atkreipęs žvilgsnį į tą spindesį svarstė Edgar'as. Svarstė ne be reikalo. Jei jaunoji gaudytoja nebuvo pastebėjusi to taškelio, kad ir bereikšmio, ir tenorėjo pasistumdyti ar paskraidyti drauge su vyresniu moksleiviu, tuomet galėjo mėginti pasižaisti nukreipdamas jos dėmesį. Tačiau buvo galimybė, kad ji lekia su tokiu pat tikslu ir į tą pačią vietą kaip ir juodaplaukis, o tai jau gali pasižaidimus paversti prisižaidimais. Pasvėręs visus už ir prieš, Jeffter'is pasirinko tarpinį variantą. Žymiai nemanevruodamas ėmė sukti šluotą pasitraukdamas iš tiesios direktorijos, vedusios į tą taškelį. Tuomet septintakursis vėl žvilgtelėjo per petį. Leliana tebesekė iš paskos. Viskas tapo aišku. Jos dabartinis tikslas buvo kitoks. Nebuvo panašus į bandymą sekti šmaukštą. K-ką?! vėl pažvelgus grifų kapitonui į tą vietą, kur buvo vilties spindulėlis, suėmė pyktis. Tas švytėjimas buvo dingęs. Dabar save Edgar'as galėjo mėginti tik guosti, jog ten nebuvo kamuolėlis, sustabdantis rungtynes ir dažniausiai išplėšiantis pergales.
Grifų Gūžtos atstovas akimirksniu ėmė stabdyti šluotą praslysdamas oru ir tuo pačiu pasisukdamas šimtu aštuoniasdešimt laipsnių aplink savo ašį. Jis dabar žvelgė į priešais parlenkiančią varniukę, kuri buvo šalia. Itin šalia, kad galėjo nespėti sustoti pati ar aplenkti jaunuolio.
- Ar aš tau panašus į šmaukštą?!- nuskambėjo susierzinęs balsas dėl to dingusio švytūrėlio ir tam, kad būtų apsidrausta, norint išvengti susidūrimo, staigiai nėrė įstrižai į apačią. Atgal į aikštę. Skriejo lyg vėjas. Taip greitai, kad nuo plūstančio šalčio akys ėmė ašaroti. Nesuvokė ką dabar daro. Tarsi norėjo pastebėti šmaukštą, bet nežinojo ar tinkama linkme lekia. Tos menkos užuominos, kurios galėjo būti auksiuko buvimo vieta, buvo pastebėtos visai kitoje pusėje negu dabar skrenda pats.
- Kaip sekasi?- prašvilpdamas pro pat savo komandos gynėją pasiteiravo trumpaplaukis nė nelaukdamas atsakymo. Skrisdamas įsimalė tarp puolėjų, bet manevringai juos aplenkęs kilstelėjo kiek aukščiau ir arčiau aikštės šono. Akimis tik palydėjo, virš galvos, vikriai praskriejantį muštuką. Netoliese buvo matyti, jau po mosto blokštu, stoviniuojanti varnų kapitonė. Lekiantis muštukas į aikštę taipogi nieko gero nežadėjo. Vijurku paskilęs vos pora centimetrų virš atmušėjos sukaustė žvilgsnį ties muštuku. Jisai lėkė link Klarės.
- Klare! Saugokis!- kiek išgalėdamas užkriokė, bet nebuvo tikras ar ji jį girdėjo. Ir čia vėl žalios, it miškas, akys užmatė kažką gelsvo tarp į krūvą besimalančių puolėjų. Bet tas neaiškus pastebėjimas akimirką matosi, akimirką ne.
- Kas per?!- bandė įsispitryti atidžiau, nes dabar buvo įsitikinęs, kad medžiojamas mažylis nusprendė pažaisti kartu su puolėjais.

[Bandymas pastebėti šmaukštą: 2]

*

Neprisijungęs Mireille Céline Leroy

  • VII kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Lelianai teko šiek tiek paspausti, jog sugebėtų bent kiek prisivyti grifą, mat, tiesą sakant, pradžioje juos skyrė gana nemenkas atstumas. Na, tai nebuvo didelė bėda – mergaitės šluota šiuo atžvilgiu dar nė karto nebuvo apvylusi, o ir grifas, išgirdęs ją šaukiant, nustebęs pasisuko jos pusėn, taip tikriausiai bent šiek tiek išsiblaškydamas. Varnanagė tik šyptelėjo ir dar labiau paspaudė šluotą, vis mažindama atstumą. Deja, kad ir kiek jį mažino, kad ir kiek akylai žvalgėsi, nė kartelio taip ir nepamatė nieko įdomesnio, ką galbūt taip sparčiai galėjo vytis varžovų gaudytojas. Šiaip ar taip, lengvai jinai neatstojo bei vis dar taip pat įkyriai skrido jam iš paskos. Jei ir yra tik paprasčiausiai vedžiojama už nosies, tai bent jau ir jam apsunkins paieškas.
Be abejo, jau kiek vėliau Lija savęs vos negyvai neužgraužė svarstymais, kam jinai leidosi į tuos žaidimus, užuot tiesiog nenurūkusi pirmyn ir už savęs nepalikusi vien dulkių. Tačiau tą akimirką jai tai ne itin rūpėjo, mat varniukei patiko stebėti, kaip tolygiai vaikino veidą išsikreipia susierzinimas. O jei jau pavyko bent suerzint, vadinasi jos pastangos nenuėjo veltui, kadangi juodaplaukė nemanė, kad tokia reakcija būtų sukilusi be jokios priežasties, taip sakant „iš oro“. Šias prielaidas tik dar labiau patvirtino ir nuo staigiai priešingon pusėn nulėkusio gaudytojo atsiritę piktoki žodžiai.
Pasukus galvą šonan, tų žodžių link, vėjo gūsis netikėtai užpūtė jos į uodegą suimtus plaukus ant akių, taip keletui akimirkų prarandant nuovoką. Tų penketos sekundžių blaškymosi, mėginant nusikrapštyti prie akių prikibusias sruogas, visiškai pakako, jog Lelianos šluota susimėtytų, o ji pati prarastų pusiausvyrą. Dusliai šūktelėjusi, antrakursė, viena ranka įsikibusi į šluotkotį, o kita vis dar makaluodama kažkur aplinkui veidą, refleksyviai truktelėjo šluotą kairėn. Greitis buvo pernelyg didelis, tad vietoj to, jog sklandžiai imtų skristi kita kryptimi, Lija keletą sykių kartu su visa šluota apsisuko aplink savo ašį, kolei sustojusi pakibo aukštyn galvą. Ji jau seniai manė, kad iš tų plaukų jokios naudos, o dabar tik dar labiau tuo įsitikino.
- Ne, bet jei gebėtum lygiai taip pat puikiai kaip ir jis išgaruoti, tai būtų neblogai! – jau pati, praradusi pirminį linksmumą, šūktelėjo tolyn nulėkusiam grifui. Ir kas gi nebūtų susierzinęs štai po tokios skrydžio baigties?
Jai nė nerūpėjo, ar jos žodžiai pasiekė adresatą, mat tai greičiau jau buvo ne atsakas į išrėktą retorinį klausimą, bet savo pačios netikėtai atsiradusio susierzinimo išliejimas. Tiesą sakant, vargu ar jis iš vis išgirdo – per daug jau apsiputojęs nėrė šalin. Galbūt dar ir vėjas prie to prisidėjo, nusinešdamas mergaitės balsą su savimi.
Nepaisant to, galiausiai vėl tvirtai atsisėdusi ant šluotos, Lelija, kiek suraukusi antakius, žvilgtelėjo į jokio grifo nebegadinamą panoramą, atsivėrusią septintakursiui išsinešdinus kiton aikštės pusėn. Iš pradžių žvilgsnis kliuvo tik už dangumi slenkančių debesėlių, tačiau jau netrukus ji buvo veik priversta išpūsti akis. Kaip tik toje pusėje trumputę sekundės dalelytę juodaplaukė išvydo kažką suspindint. Nebūdama tikra tuo, ką mato, dar keletą kartų sumirksėjo, o tuomet, pakeitusi šluotos padėtį, nudūmė antai matyto spindesio link. Tiesa, ji nežinojo, ar tai, ką regėjo, iš vis buvo materialus daiktas, ar tik saulės iškrėstas pokštas, tačiau nenuskridusi niekad ir nesužinos, tiesa.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 6]
shush

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Sekundės sulėtėjo, kai paleistas varnanagės puolėjos raudonasis kamuolys oru skriejo tarp jos ir kitos puolėjos įsiterpusios Caroline. Po kelių labai įtemptų sekundžių, kurios septyniolikmetei prilygo valandoms, baltos rankos pagaliau suspaudė vėsų kritlį. Dešimt taškų jos rankose. Lengviau atsikėpusi mergina tvirtais pirspaudė kamuolį prie krūtinės ir nubraukusi juodas garbanas nuo akių apsižvalgė. Dešimt žaidėjų nardė, kiekvienas stengėsi kuo geriau atklikti savo pareigą - pulti, kliudyti, ginti, ieškoti. Akimirką Caroline susimąstė ką daryti. Staiga suvokė, jog kvidičas geriau nei bet kas kitas padeda nukreipti mintis nuo Ašo ir visų kitų dalykų, kurie jau metus buvo pagrindinė juodaplaukės minčių gaida. Tačiau dabar tamsius plaukus kiek nušviesino ant jų besileidžiančios snaigės, o ir nuotaika pasitaisė - juk dabar svarbiausia žaidimas. Taškai. Pergalė. Taip, septyniolikmetėje pabudo ilgokai snaudusi grifės perfekcionistės pusė, besivadovaujanti principu "viskas arba nieko".
O norint gauti viską, reikėjo žaisti. Ir nežiopsoti - Caroline akies krašteliu pastebėjo jos linkui skriejantį juodąjį bjaurybę Muštuką, paleistą varnanagės, laikančios juodą blokštą rankoje. Man šakės spėjo pagalvoti Carol ir užsimerkti - nebuvo tikra, kaip visiškai nusilpęs jos kūnas atlaikys dar ir kaulus laužantį kamuolį. Tačiau, dėkui Merlinui, Odinui ir dar kažkam, o gal tiesiog nelabai taikliai priešininkų atmušėjai, Muštukas praskriejo pro šalį tik pašiaušdamas merginos garbanas.
 - Dievaži...- tyliai sumurmėjo Caroline ir žaibiškai įvertino padėtį. Geriausia dabar būtų kamuolį pasilaikyti sau, tačiau... nebuvo tikra, kad koks bjaurybė Kaulus Laužantis Kamuolys nesugalvos atimti kritlio. Akimis septyniolikmetė vėl puolė ieškoti Klarės. Kai žalios akys susitiko su rudomis, garbanė vos pastebimai linktelėjo ir spustelėjo šluotkotį, paragindama lėkti greičiau. Kai tarpas tarp dviejų grifų puolėjų sumažėjo, Wilding giliai įkvėpė ir paleido kamuolį skrieti Klarės Konės Karter pusėn - pasitikėjo drauge ir tikėjo, kad Kritlis saugiai atsidurs josios rankose. Tačiau nepastebėjo merginos link skriejančio Muštuko.
 - Saugokis!- Edgar'o pavyzdžiu sušuko merginai, mintyse melsdama Ashley nemiegoti, o laiku pastebėjus bjaurybę kuo greičiau su juo susitvarkyti - juk šaunioji grifų atmušėja dar nėkart neapvylė.

[Perdavimas Klarei Konei Karter: 3,2,6,4]
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
 Lyg griaustinis iš giedro dangaus, pusiaukėlėje tarp mažosios kapitonės ir krilio, lekiančio tiesiai į ją, įsiterpė grifų puolėją, pagriebdama tą nelemtą kamuolį. Nora kaip reikiant suirzo - visur pilna tų grifų, kad juos kur, net perdavimo neįmanoma padaryt - painiojasi vis po kojom ar, tiksliau, šluotom. Leido susierzinimui užlieti save, dėl to net nepastebėjo, kai puolėja, nieko nelaukdama, nudūmė sau. Susigriebk, kvaiša, negali gi pražiopsot visų rungtynių vis kalbėdama su savim, - tolimoje smegenų kertelėje nuaidėjo balsas, kuris net jos smegeninėje skambėjo it vyresniosios Noros sesers. Irzliai pavarčiusi akimis, nudarė vis dėlto paklausyt to taip erzinančio balso - visgi, jos pasąmonė buvo teisi, bumbėdama, kad nėr čia kada snarglius valytis - reikia kuo greičiau suiimt. O tai reiškė, kad būtina nedelsiant bandyti vėl atsikovoti kritlį.
 Akies kampučiu rado savo porininkę, įsitikino, kad šioji taip pat nesnaudžia ir yra pasiruošusi bet kurią akimirką pulti. Dabar tereikėjo sulaukti, kol priešininkų komandos puolėja ryšis perduoti kamuolį kitai puolėjai - jei šioji iš viso ruošėsi tą daryti, mat kažko vis delsė. Ką gi, galbūt teks bandyt atimti kritlį tiesiai iš rankų, - dingtelėjo mažutėje varniukės galvytėje. Tačiau ši mintis kėlė jai nerimą - priešininkė buvo gerais penkeriais metais vyresnė, o ir kūno sudėjimas liudijo, kad jėgos šioji nestokoja - ypač palyginti su pačia Nora, kuri ypatinga jėga toli gražu nepasižymėjo. Mintyse tyliai sukalbėjusi maldelę Hermiui, kad tik nereikėtų imtis tokių, kaip jai atrodė, drastiškų priemonė, nukreipė šluotą savo koledžo lankų pusėn, kur, pagal viską, turėjo lėkti ir grifės.
 Ir tikrai, jos čia besisukiojo. Akimis vėl radusi porininkę, nutarė dar sykį pabandyti laimę - gal šį kartą jos bandymas perimti kamuolį bus labiau sėkmingas. Dievai mato, jai to tikrai reikėjo - po praeitų rungtynių ir ne itin vykusios šio žaidimo pradžios, jos pasitikėjimas savimi gerokai susvyravo.
 Tamsiaakė kantriai sulaukė, kol kritlis išlėks iš septintakursės grifės rankų ir nuskries kitos jų puolėjos linkme. Varnė besisukioji netoliese, stengdamasi nesukelti įtarimo ir norėdama išlikti nepastebėta - tam padėjo aplinkui beskraidantys kiti žaidėjai, tarp kurių smulkutė mergytė galėjo lengvai pasislėpti. Ir tik tada, kai kamuolys jau buvo ore, ji išniro iš raudonų bei mėlynų apsiaustų jūros, netikėtai įsiterpdama tarp merginų ir bandydama savo perėmimu sukliudyti kritliui pasiekti antrosios puolėjos rankas.

[Perėmimas perdavimo metu: 1;6]
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Maža Ashley širdelė, kuri ir taip jau buvo perpildyta įvairiausių emocijų gausos, dabar daužėsi tarytum pašėlus. Mergaitė kelis kartus giliai įkvėpė, o tada pamažu iškvėpė. Tikriausiai iškvėpė ir tą rūpestį, pergyvenimus, įtampą, nes dabar jautėsi tarytum sėdėtų kur atokiau nuo žmonių, judesio, verdančio gyvenimo ir svajingai žvelgtų tolyn, šokinėtų ant minkštų debėsėlių, stebėtų visus tarytum kokius mažus, pažeidžiamus vabalėlius.. Gaila, kad taip ji tik jautėsi, tačiau dabar antrakursė stypsojo pačiame įkarštyje. Ten, kur ramiai pasigilinti į savo pamąstymus tikrai ne laikas ir ne vieta. Atrodo, kad visas gyvenimas pralekia pro akis.. Ir kodėl paklausite? Gal būt įtampa niekur vis dėl to nedingo? Gal ji atsinaujina ir žmogaus tokiose gan sudėtingose situacijose nepalieka? Vis graužia ir graužia iš vidaus kol galiausiai pasiduodi, nuleidi rankas ir nebematai prasmės kažką daryti. Šiuo atveju ta įtampa buvo kitokia. Nėra ką čia ir lyginti su milijonais žmonių, sergančių sudėtingomis ligomis bei tikrai nebeįžvelgiančių prasmės dieną išgyventi iš naujo. Tai buvo tik paprastutė, kasdieninė įtampėlė, kuri tikrai atrodo neturėtų labai paveikti dvylikametės, tačiau štai, dabar ji kabo ore lyg kliudyta muštuko ir mąsto..
Atsipeikėjusi kaštonplaukė nebeturėjo jėgų, o gal noro kažkur lėkti. Aišku, Ashli suprato, kad reikia nors ir draugiškai, tačiau kovoti iki galo. Ji net ir neketino styroti kažkur kampe ir stebėti azarto kupinus kvidičininkų žvilgsnius, tačiau ir nesivaikys to vis nepaklūstančio kamuolio.
Kad šiek tiek apšiltų, o gal paieškotų muštuko, garbanė pajudėjo iš vietos. Vis dėlto poto teks stebėt priekaištingus savo didelės šeimos žvilgsnius, kurie bylos tai, kad Ashley neprisidėjo prie šios dienos rungtynių. Nors.. Galbūt jie suprastų..
Taip tyliai besklandant ore, kažko beieškant, strazdanė staiga sustojo. Romus jos žvilgsnis stebėjo visai netoli šmirinėjantį muštuką. Jaunėlė dar kartą įkvėpė, o tada sukaupė visas paskutiniąsias jėgas. Tu privalai. Privalai. Privalai. Grifiukė priskrido prie kamuolio, o tada kai jis nesitikėjo tokio akiplėšiškumo, trenkė. Pasigirdo smarkus takštelėjimas į kietą medieną, o tada ir tas kurtinantis zvimbimas. Viskas staiga sustojo. Vaizdas išblyško, o mergaitės akys tegebėjo palydėti skriejantį kamuolį.
[Atmušimas į Lelianą: 2;4]
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Adelaidė Kondwani

  • IV kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • frick frack
Regis, Adelaidė jau matė, kaip iš jos rankų paleistas snaigėmis aplipęs kritlis skrieja virš Caroline galvos, tada krinta žemyn ir Nora jį saugiai pagauna į glėbį. Staiga šąlanti ranka, vis dar laikanti sukryžiuotus pirštus, atsileido ir vėl tvirtai suėmė šluotą. Ne ne ne nenenenenene, - nuo įtampos mergaitė mintyse pradėjo kone rėkti, kai grifų gaudytoja, likus kelioms akimirkoms iki varnės perėmimo, pakilo aukščiau ir pačiupo kamuolį. Antrakursė įsitempė, jos smilkinys tvinkčiojo. Iš išplėstų šnervių ritosi garai, lūpos buvo pabalusios labiau nei įprasta.
Akimirkai Adė apžvelgė tribūnas. Žaidimui įsismarkavus sirgaliai irgi atkuto - visa aikštė ūžė nuo riksmų, klyksmų, priskridus aiškiau buvo galima girdėti vis kitokį komentavimą.
 - Ne taip, kitaip reikėjo daryti!
 - Reikia per kitą pusę!
 - Ar jie išvis turi taktiką?!
Adelaidę pykino. Ar iš susinervinimo, ar iš jaudulio, o gal šiaip sau - nebuvo taip ir svarbu. Labai gražu būtų, jei atpiltum penkiasdešinmties metrų aukštyje, ot reginys būtų. Giliai kvėpuodama ji pasileido paskui dabartinę kritlio šeimininkę ir netoliese jos skriejančią Norą. Pastaroji prie grifės atrodė kaip skruzdėlytė, darėsi net juokinga, kokios pagal fizinius pajėgumus "lygios" komandos sudarytos. Tikėdamasi, kad varnė puolėja sugebės susitvarkyti su Coraline, Adelaidė pakreipė šluotą Klarės pusėn, norėdama būti užtikrinta, kad grifams nepavyks atlikti perdavimo. Priskridusi arti, kad jas skirtų vos pusantro metro, antrakursė pasižiūrėjo į kaštoninių plaukų merginą raudona uniforma ir sužaibavo akimis. Tada nusuko galvą kiton pusėn, kur skriejo Nora su Caroline ir prisimerkė. Caroline pakėlė kritlį. Sviedė. Adė iškvėpė dar vieną garų debesėlį ir ištiesė rankas kamuolio link.
[Perėmimas perdavimo metu: 2,5]

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Žaliaakė galėjo nusivilti, kad kritlis paskutinę sekundę atsidūrė ne jos rankose. Tačiau nebuvo ko plėšytis ir pykti, didysis kamuolys saugiai,  bent kol kas, prigludo garbanės Carol rankose. Tikriausiai ne mano diena, stengėsi nenusivilti kol kas nedžiuginančiu rezultatu, juk svarbiausia buvo ne asmeniniai pasiekimai, o komandinis žaidimas, ypač kai tai lietė puolėjas.
Gražus, tačiau drėgnas sniegas stingdė rankas net ir per pirštines, todėl teko kartas nuo karto jas atkelti nuo šluotos, kad pūsdama karštą orą nuvalytų pirštus geliantį sluoksnį. Taip leisdama įvykti stebuklui, kuris nepriklausė nuo burtų lazdelės - rankos atitirpdamos ėmė vėl funkcionuoti, o pirštinės bent trumpam sugėrė kauliukus sukioti nusitaikiusią drėgmę.
Nusukusi akis nuo rankų stebėjo veiksmą aikštėje. Muštukai lakstė kaip pasiutę, abiejų komandų atmušėjoms sukeldami nemažai problemų. Pagal situaciją suprato, jog šmaukštas arba dar nebuvo net paleistas į aikštę, arba zvimbė kažkur toli, kur įdėmiai stebinčios gaudytojų akys net norėdamos neužmatytų. Apžvalgiusi situaciją atkreipė dėmesio ir į žaidimo porininkę, kuri nedelsdama atkreipė ketvirtakursės strazdanės dėmesį į save. Itin lieknai merginai priklausančios rudos akys žvelgė tiesiai į jaunėlės miškaspalves. Grifų puolėjos praleido ne vieną vakarą, ir net ne savaitę treniruojantis suvokti vieną kitą net ne iš žvilgsnio. Perprasti viena kitos mintis - tai buvo didysis iššūkis grifiukėms. Tačiau, kad kas žinotų, kaip tai padėjo per rungtynes. Ne skraidymo įgūdžiai, ne stebėtinas miklumas. Komandinis darbas, tai buvo svarbiausia norint pasiekti taip išsvajotą antrąją pergalę. Sportinis azartas lygiai taip pat kaip ir apetitas, kyla bevalgant.
Klarė taip staigiai truktelėjo šluotą pirmyn, jog galėjo justi, kaip auksiniu kaspinu įpinta kasa, dabar iš ryškios kaštoninės virtusi balsva varveklių fiesta, atitrūko pešdama plaukus. Tačiau iš paskutiniųjų susilaikė nesurikusi. Tik veidą išvagojo rūškana mina, parodanti, jog ne viskas buvo taip gerai, kaip tikėjosi.
Aplenkdama mėlynomis uniformomis vilkinčias, ne ką šilčiau už aplinkinį pažliugusį sniegą atrodančias Varno Nago puolėjas, priskrido prie septintakursės tiek arti, kiek buvo patogu rezgant puolimo planą ir tiek, kiek buvo saugu skrendant tokiu greičiu. Klarės akys buvo nukreiptos tik į rudaakės rankose esantį kamuolį. Galbūt tuo momentu tai buvo kvaila, tačiau galėjo prisiekti nemačiusi atlekiančio kvaišelio muštuko. Šie užburti sviediniai šiek tiek priminė kvadrato kamuolius, tačiau jų jėga prilygdavo maždaug vidutiniu greičiu mieste važiuojančio žiobariško automobilio smūgiui.
- Ne dabar. Ne dabar. Ne dabar. Šūdas! - Kai į tave lekia toks siaubūnas, negalėjai laikytis cenzūros. Jei ne draugų perspėjimai nebūtų net spėjusi pasukti šluotos priekio įstrižai viršun. Plaukai atsisakę paklusti rėžėsi į muštuką, paberdami aplink ledukų lietų, aptaškanti nemalonią pliurze aplink esančius žaidėjus. Tačiau svarbiausias vis dar buvo perduodamas kritlis. Vos pasukusi šluotą į vieną pusę, nekreipdama dėmesio į ne tokį ir švelnų plaukų truktelėjimą, turėjo kreipti mikliąją priešingon. Tik taip dar galėjo pagauti šalia skriejantį didžkį, kuris nieko nelaukdamas jau leidosi žemyn. Norint jį pagauti Klarei teko šonu spaustis lygiagrečiai ištikimai šluotai.

[Perdavimo gaudymas: 1,3,5,6]
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
RPG vertinimas

Vanilla Hinkley: 9
Edgar Jeffter: 10
Leliana Shiwasù: 10
Caroline Wilding: 9
Nora  Kühnemund: 9
Ashley Tonks: 10
Adelaidė Kondwani: 10
Klarė Konė Karter: 10

Kauliuko rezultatas

Vanilla Hinkley: 1
Edgar Jeffter: 4
Leliana Shiwasù: 6
Caroline Wilding: 5
Nora  Kühnemund: 1
Ashley Tonks: 6;6
Adelaidė Kondwani: 2;5
Klarė Konė Karter: 6;1

Vanilla Hinkley netaikliai paleidžia muštuką.
Edgar Jeffter nepastebi aukso šmaukšto.
Leliana Shiwasù pastebi aukso šmaukštą.
Caroline Wilding netiksliai atlieka perdavimą.
Nora  Kühnemund perima kritlį.
Ashley Tonks netaikliai paleidžia muštuką.
Adelaidės Kondwani veiksmas anuliuojamas dėl perimto kritlio.
Klarės Konės Karter veiksmas anuliuojamas dėl netikslaus perdavimo.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Norai Kühnemund.
Aikštėje likę abu muštukai.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 – 0 Varno Nagas.
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Grifas vedinas savo įsitikinimo pasileido priekin, arčiau puolėjų, zujančių netoli Varno Nago lankų. Nuskriejus pusę kelio tas šviesulėlio blyksėjimas dingo. Tarsi prasmego skradžiai, tarp puolančiųjų žaidėjų, kurios buvo taip susispietusios į krūva, kad, iš atokiau žiūrint, atrodė vos tik susilies jos ir bus didžiulis bum. Aišku, tai tebuvo vaizdas, o viskas ten vyko kur kas sklandžiau. Lėkdamas artyn jau matė, kaip žaidėjos jau išsisklaido po aikštę, kai grifų septintakursė atliko netikslų perdavimą. Apmaudu buvo dėl to, tačiau ne tik. Apmaudą kėlė, jog atsiradęs švytėjimas vėl buvo dingęs. Gailėjosi vaikinas šiuo metu, kur kas labiau nei pirmąjį kartą, kadangi šis gana aiškiai leido suprasti, kad čia bastėsi šmaukšta ir nebuvo koks saulės žaidimas savo spinduliais. Na, dar nebent koks magiškas vabaliokšnis, turintis blizgesį, kaip šmaukštas, galėjo būti atsibeldęs pasižiūrėti rungtynių iš itin arti.
Skersai praskriejęs aikštę ir pasitraukęs iš puolėjų dažniausiai naudojamos zonos, Jeffter'is vėl atsidūrė kitoje aikštės pusėje. Nužvelgė savus žaidėjus. Visi sėdėjo ant šluotų. Šaunu pasidžiaugė, jog Klarė nebuvo numušta į ją skriejančio muštuko. Dabar ramiai kybodamas ore, juodaplaukis iš atsargos apsidairė aplinkui, norėdamas įsitikinti, kad kokio nors mušeikos nėra šalia. Ir jo nebuvo. Tiesa, greta nieko nebuvo nei mušuko, nei aukso šaukšto, labiausiai susirūpinimą keliančio daikto šiuo metu moksleiviui, nei mergaitės, kuri buvo susigalvojusi pasekioti septintakursį.
Netikėtai nupurtė šaltukas. Žaliaakis per ilgai veikiausiai užsitupėjo vietoje. Nors, išties, nelabai jau ir ilgai. Maksimum porą minučių. Tačiau per jas tarsi buvo atsijungęs. Gal atsijungęs nelabai tinkamas apibūdinimas, nes mintys be perstojo sukosi, tik pats buvo sustingęs, tarsi jau spėjęs sušalti į ledą. O gaudytojas galvojo apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis toliau, i kurią pusę reiktų lėkti ieškoti, šimto penkiasdešimties taškų verto, kamuoliuko.
Gerai. Juk jis atsiranda iš niekur nieko palengva komandos kapitonas ėmė skrieti palei stadiono ribas ir tiesiog vildamasis netikėtai užmatyti taip reikiamą daiktą, nes jo manymu jis visada pamatomas netikėtai, kadangi jis laksto kur jam šauna. Bet žinoma prisiminus pirmąsias rungtynes, vikruolis lakstė protingai ir buvo pasislėpęs akinančioje šviesoje, kur jau grifų prefektas išgalvojo galimą jo būvimo vietą. O gal tai buvo sutapimas? Greičiausiai į šį klausimą niekas neatsakys. Gal visgi atsakymas ir nereikalingas, nes šis nežinojimas, kaip veikia šmaukštas, tik paverčia visą tą jo ieškojimą ir gaudymą įdomesniu bei labiau įtraukiančiu dalyku tiek patiems gaudytojams, tiek ir žiūrovams.
Edgar'ui apskriejus pusę stadiono, jos mestelėjo savo žalios spalvos akis į viršų. Aukščiau jis išvydo prieš tai jį besivijusią varniukę, kuri kybojo aukščiau, nei visi. Kažin ar iš vis per visą žaidimą ji buvo nusileidusi kiek žemiau nei kiti? tokį klausimą neaišku kodėl uždavė trumpaplaukis ir palydėjo akimis nudumiančią antrakursę, kuri ką tik pajudėjo iš vietos. Atrodė, kad lekia sutelkusi į kažką dėmesį, tačiau grifas nesiruošė dumti iš paskos. Bent jau kol kas.

[Bando pastebėti šmaukštą: 2]

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Mergina stebėjo tabaluojančias kojas, retkarčiais pakeldama akis, norėdama pasižiūrėti, kaip vyksta rungtynės. Dawn tikėjosi, jog kurią nors akimirką išgirs "Šimtas penkiasdešimt taškų Varno Nagui!" ir visi puls ploti, sirgaliai puls šėlti, šokinėti iš laimės ir verstis per galvą dėl jų pergalės. Keturiolikmetė, aišku, klyktų ne savu balsu, geriausiu atveju nuslystų nuo šluotos ir tėkštųsi ant žemės, susilaužydama visus savo kaulėlius, tačiau mirtų kupina džiaugsmo. Bet varnė turėjo sugrįžti į realybę ir prisiminti, jog praėjusį kartą jie pralaimėjo Švilpynei. Dėl to šioji turėjo nesudėti bluosto ir nervintis, tačiau rudaplaukė negalėjo nieko padaryti, kad tai pakeistų. Šioji visas rungtynes turėjo saugoti lankus ir negalėjo pasitraukti nuo jų nė per plauką, į kuriuos nė karto nebuvo taikytąsi. Kiek susierzinusi Dawn stebėjo judančias figūrėles kol netoliese pamatė vieną raudoną artėjančią link varnės. Staiga pavojaus varpai ėmė skambėti Dawn galvoje ir šioji prisimerkė, kad galėtų pamatyti, kas nori sudrumsti gynėjos ramybę. Ketvirtakursės nuostabai, tai buvo ta pati mušeika Ashley Tonks, dar neseniai truputėlį sulaužiusi varnei koją vienoje iš jų kelionių. Dawn tik trupučiuką pasikankino iš skausmo ir agonijos, tad viskas buvo gerai. Tik, regis, grifės rankose kritlio nebuvo, tad Strain galėjo tiek nesinervinti.
- Uoj, - suaikčiojo, - prašyčiau prie manęs nesikabinėti. Va, skrisk prie savo komandos, - ėmė vaidinti įsižeidusią, tačiau būdama siaubinga aktorė, Dawn visą laiką buvo išsišiepusi, vos galėdama sutramdyti juoką. Nepraėjus nė pusei minutės, varnė pamatė skriejantį muštuką tiesiai į vieną iš grifų. Ashley, nieko nelaukusi, jau skrido atmušinėti.
- Na, žiūrėk, kad ir tu nebūtum sulaužyta, - šūktelėjo nuskrendančiai grifei ir pasitrynusi suledėjusias rankas toliau stebėjo rungtynės, vildamasi, jog per jas draugei nieko blogo nenutiks.

[-]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Dawn Strain »