0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Šeštadienio rytas išaušo apniukęs. Apsunkę, tarsi iš geležies išlieti debesys apsiautė visą dangų iki pat horizonto, nepalikdami nė menkiausios properšos, nė menkiausios vilties praslysti gležniems saulės spinduliams. Buvo pati vasario mėnesio pradžia, tad tie spinduliai, kurie šiuo metu atsimušė į debesis it į kokį skydą, buvo iš tiesų trapūs. Tarytum pats ploniausias porcelianas, galintis sudužti tiesiai priešais akis net nuo menkiausio kvėptelėjimo. Šiaip ar taip, šio keisto, užburiančio reginio joks mirtingasis negalėjo matyti – jį vis dar kruopščiai slėpė debesų gaubtas, be viso to, dar drebiantis žemėn šlapias, dideles it dribsniai snaiges. Šios nugulė pilies apylinkes nelygu plonas paklotas, tačiau vos kam nors prilietus ar užmynus, tuojau pat imdavo tirpti bei virsti pavandenijusia košele. Ji vis slydo po batų padais mėgindama nokautuoti ją užmynusių kojų savininką (galbūt nevisai sąžiningai, bet tai juk gamta – jai jokios taisyklės negalioja), o vos tam įvykus, skubėdavo slėpti šios šunybės įrodymų po nauju tirpaus sniego sluoksneliu. Vėjas, nors tikrai nebuvo smarkus, tačiau, nepaisant to, neatrodė ir itin draugiškas. Galbūt dėl šalčio ir nemenkos šlapdribos, o ypač dėl orą persmelkusios drėgmės, net tie menki prisilietimai prie neapsaugotų odos lopinėlių rodėsi tarsi slystantys peilio ašmenys. Na, galbūt iš tiesų vienas kitam už apykaklių peilių šokį nemačiomis šoko šią dieną susigrumti besiruošiančių komandų dalyviai bei sirgaliai, tačiau vis tiek reikia tikėtis, jog jie nepamiršo savo pašiltintų apsiaustų bei per Kalėdas gautų megztukų.

Klastūnynas

Kapitonas: Maria Blackwood

Gaudytojas: Morgana Buterfield
Gynėjas: Anabetė Liz
Atmušėjas: Maria Blackwood
Puolėjai: Andromeda Žvyniuotoji, Daniela Kravitz


Švilpynė

Kapitonas: Igoris Lorijanas-Greywindas

Gaudytojas: Igoris Lorijanas-Greywindas
Gynėjas: Keitas Kolinsas
Atmušėjas: Alisa Faun
Puolėjai: Philemon Le Blanc, Frankas Stigleris


Jei teisėjas kauliuku išridena 1-3 akis, kritlis atitenka Švilpynei, 4-6 akis – Klastūnynui.
Kauliuko rezultatas: 6; žaidimą pradeda Klastūnynas, kritliui patekus į jų rankas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Oras pasitaikė kaip niekad klaikus, vien Kvidičo uniforma vilkintį švilpynės komandos kapitoną pasitiko didžiulės, nei kiek negražios snaigės, dribdamos tiesiai ant jo rudų garbanų ir ištaršydamos sausus plaukus į visas puses. Igoriui buvo baisu pagalvoti kas bus, kai atsispyręs nūo žemės pakils į orą. Viena purvina snaigė tekštelėjo už apykaklės. Rimtai, lyg varna būtų apdergusi. nusipurtė septintakursis nužvelgdamas kitus keturis savo komandos narius. Šie atrodė ne ką geriau.

-Tikėkimės, šitoks oras mūsų naudai, tik pakilę pamėginkime apšilti apsukdami kelis greitus ratus. – išbėręs paskutinius patarimus, vilkolakis priėjo paspausti rankos penktakursei merginai, klastūnyno komandos kapitonei. Vos ši ceremonija baigėsi ir nuskardėjo magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorės Mortimer švilpukas, vaikinas šovė į bjaurų dangų, grąsinantį apdergti visomis sukauptomis fabrikų išmetamosiomis dujomis.

Kaip buvo nutaręs greitomis aplėkė visus stulpus, tada pakilęs dar gerokai aukščiau nelyginant žaibas apskriejo stadioną: vieną kartą,

Du,

Tris...

Mažyčio zvimbiančio aukso kamuoliuko kol kas niekur nesimatė, nors pastarasis turėtų puikiai rastis tarp tokių darganų, o gal ir pats jau apdergtas iki pat sparnelių galiukų. nusivaipė mintyse abiturientas. Negalėjo pasigirti itin pakilia nuotaika, nors ir laimėjo praitas varžybas, o galvoje girdėjosi sirenos meilės daina, oras matyt bjaurojo ne tik išorę.

Apsukęs dar vieną ratą Igoris nusileido žemėliau, gal aukso šmaukštas ten slepiasi, nenorėdamas peršlapti galutinai? nedrąsiai pamintijo žvilgtelėdamas už trečiojo klastūnyno stulpo.



[Bandymas pastebėti Aukso šmaukštą; 6]

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
 Šį rytą Alisa neramiai žvelgė pro langą. Oras kaip ir aną kartą buvo prastas, o dabar lyg dar ko nors trūktų iš dangaus krito didelės, šlapios snaigės. Atsibudusi anksti ryte ji vartė knygą pavadinimu "Kvidičo strategijos, patarimai ir kaip tapti geresniu žaidėju". Šiandieną jos laukė dar vienas neeilinis išbandymas - kvidičo rungtynės su Klastūnynu. Vis dar buvo šiek tiek likęs neišblėsęs džiaugsmas dėl praeito laimėjimo rungtynėse prieš Varno Nagą. Tačiau šiandien kita diena, kiti varžovai, kitoks oras ir nuotaika.
Mergina jau buvo pakilusi iš lovos ir sėdėjo ant savo lovos krašto stengdamasi įsiminti svarbius dalykus. Kadangi snigo mergina nusprendė persirengti kvidičo apranga tiktai palapinėje. Dabar ji užsivilko storą megztinį ir žiemines kelnes. Eidama pro duris pagriebė į vieną ranką savo šluotą ir į kitą paltą. Ant kupros užsimetė nedidelę kuprinėlę su svarbiausiais daiktais, įskaitant ir aprangą.
Nusileidusi į didžiąją salę mergina trumpam prisėdo prie pilno žmonių Švilpynės stalo ir sukrimto sumuštinį su rūkyta kiauliena bei išgėrė puodelį kavos. Valgyt ne itin norėjosi tačiau švilpė žinojo, kad iš kažko turi gauti energijos.
Prie durų mergina užsimetė savo rusvą paltą. Kadangi snigo ne taip jau ir stipriai ji nuėjo greitu žingsniu, o ne bėgo. Kai atsidūrė palapinėje jos batai jau buvo spėję sušlapti, o plaukuose tirpo kelios nedidutės snaigutės. Alisa paskubomis persirengė ir susirišo plaukus į arklio uodegą, mat praeitos rungtynės ją išmokė, kad kuodukas - ne pats geriausias pasirinkimas. Susikaupusi ir pasiruošusi su visa komanda ji išėjo į aikštę.
Žinoma buvo vėsu. Kvidičo apranga neprilygsta storam megztiniui kuriais buvo pasipuošę sirgaliai jau sėdintys ir laukiantys varžybų pradžios tribūnose. Kas skandavo įvarius šūkius, kas plojo, o kas tiesiog ramiai sėdėjo. Snigo šiek tiek mažiau negu prieš tai. Alisa mintyse pervertė viską ką žinojo apie kvidičą. Na, pradėkime...
Nuskambėjo švilpukas. Mergina jau buvo įsipatoginusi ant šluotos tad teko tik atsispirti. Lazdą ji laikė prispaudusi prie šluotus, kad tuo pačiu galėtų ir laikyti ją, ir šluotą. Mergina dabar jau skriejo ore. Ji po praeitų rungtynių jautėsi lyg koks velniukas į kiekvieną mėtantis muštukus ir besišypsantis šaltakraujiška šypsena. Alisa suprato, kad kaip kaip visada turi ieškoti muštuko. Muštukas praeitą kartą buvo labai įsiaudrinęs, tad jį buvo labai jau sunku sugauti. Ji tikėjosi, kad šį kartą jis bus kiek geresnis. Štai, šį kartą nebuvo jau taip ir sunku. Muštukas išdygo tolumoje jai prieš akis. Švilpė pagreitino šluotą taip priartėdama prie to kamuoliuko. Alisa apsižvalgė į ką galėtų pataikyti šį kartą. Ji netoliese pastebėjo Klastūnyno gaudytoją. Mergina apskaičiavusi skridimo kampą nusitaikė į priešininkę ir medine lazda tvojo per muštuką. Rudaakė nuleido lazdą ir stebėjo ar pavyks jos atmušimas.
[Atmušimas į Morganą: 4; 6]   

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
  Štai ir Morgana vėl šypsodamasi iš laimės ruošėsi antrosioms kvidičo varžyboms. Šį kartą plaukus ji susirišo į storą ir tvirtą kasą, tikėdamasi, kad sruogos ir vėl neištrūks. Užsivilkusi šiltą, žalią megztinį ir ant viršaus užsimetusi gana sunkų ir kiek drėgną apsiaustą, raudonplaukė švilpčiodama nuėjo iki kvidičo aikštės.
 Oras pasitaikė dar klaikesnis nei praeitą kartą, tirštas sniegas žliugsėjo po žaliais kerzais it kokia manų košė, o milžiniškos snaigės krito ant jos ugninių plaukų taip dar labiau juos garbanodami. Pats dangus buvo papilkėjęs it kokie naminiai cepelinai ir nė nežadėjo parodyti jokio saulės spindulėlio. Mergiotė pasitvarkė odines puspirštinės ir pažvelgė į jau spėjusius paraudonuoti galiukus. Klastuolė papurtė galvą ir atrėmusi šluotą į akmeninę mokyklos sieną padarė kelis apšilimo pratimus, kad nereiktų staipytis kvidičo aikštėje.
  Po apšilimo įžengusi į kvidičo aikštę išpūtė šiltus garus ir nužvelgusi Švilpynės komandos gaudytoją, Igorį, greitai pakilo viršun. „Varžybos nebus lengvos. Vis dėl to, rungtyniausiu net su pačiu vilkolakiu!“- pakiliai pagalvojo garbanė ir tada prikandusi lūpą pažvelgė žemyn į kitus komandos narius. Šie vis dar stypsojo apačioje, tarsi kažko laukdami, o po to visi pakilo. Švilpiai apskrido kelis ratus aplink.
  Ugniaplaukė papurtė galvą ir nuskridusi į kitą stadiono galą sustojo vietoje. Vis dėl to dar nebuvo patenkinta savo stebėjimo pozicija, tai dar pakilo aukščiau ir pradėjo žvalgytis po visą stadioną. Vis dėl to šmaukštas negalėjo taip gerai pasislėpti, šį kartą jo nesaugojo jokie saulės spinduliai.

[Bando pastebėti šmaukštą:4 ] 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
  Vos išlindus iš šiltos pilies, Andromeda pajuto kaip šaltukas užspaudžia ją. Mergaitė nepatenkinta sušniurkštė nosimi ir labiau įsisiautė į šiltą klastuolių apsiaustą. Pakėlusi tamsią galvą aukštyn mergaitė kiek sunerimo, nes milžiniškos ir šlapio snaigės iš dangaus krito vis tankiau ir tankiau. Rodės bus pūga, o tai tik dar labiau trukdys mesti kritlį į lankus. Klastuolė caktelėjo ir paspartino žingsnį per tirštą sniegą, kvidičo aikštės link. Ir vos į ją įžengus pamatė visus švilpių komandos narius ir kelis saviškius. Pasinaudojusi tokia proga ji mestelėjo šluotą ant žemės ir pramankštino rankas, kojas, kad nebūtų sustirusi į ragą.
  Išgirdusi profesorė švilpuką ji stojo į eilę ir paspaudusi rankas kitos komandos puolėjams, priėjusi prie profesorės Mortimer paėmė kritlį. „Kritlis ir vėl mūsų rankose, tikiuosi, kad išliks per visas varžybas.“- susijaudinusi pagalvojo mergaitė ir šoktelėjusi ant šluotos šovė į viršų. Šaltas vėjas pradėjo kedenti juodus plaukus, lįsti po drabužiais ir it šaltomis adatėlemis skverbtis į kūną.
  Vienoje rankoje laikydama kritlį ir nardydama tarp kitų žaidėjų. Kitą akimirką ji pamačiusi Danielą arčiau lankų, pamojavo kitai puolėjai ir metė kritlį jai.

[Kritlio perdavimas Danielai: 4; 5; 3; 2]
 
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Frankas sus susitaršiusiais plaukais laukė kvidičo varžybų pradžios. Jis ir vėl buvo apsirengęs tą švilpynės spalvų žaidėjo uniformą, kuri jam neprilipo ir viskas. Tik išgirdęs Igorio, švilpynės komandos kapitono, balsą, jis pastebėjo, koks šiandien pakliuvo "puikus" oras rungtynėms. Tikriausiai Dievai tyčiojasi iš mūsų, kad kas kartą mums padaro tokią šunybę. Praeitas rungtynes - lietus, o dabar - sniegas. Tiesiog puiku. Chimeriška klausa išgirdęs teisėją įkvepiant orą ir ruošiantis sušvilpti švilpuką, Stigleris stryktelėjo ant savo šluotkočio ir šovė į stadioną. Tik jam pakilus nuo tvirto paviršiaus, žemės, teisėja sušvilpė švilpuką, kuris išskleidė šaižų garsą, kuris nelabai patiko jaunuoliui. Tvirtai sugniaužęs šluotą jis apsuko porą ratų ore, tikėdamasis pastebėti, kuris klastuolis pasičiups kritlį. Ilgai netruko laukti. Akies kampučio Frankas užmatė, kad kamuolį rankose nešėsi klastuolė, vardu Andromeda, jei švilpis nesuklydo. Šlaunys staigiai suspaudė šluotkotį ir pasuko jį kiton pusėn. Šluota nesnaudė ir iššovė, lyg kulka, link klastuolės. Snaigės skrido tiesiai jaunuoliui į veidą. Vos prisilietusios, jos iškart sušildavo ir ištirpdavo. Jos buvo tokios trapios ir pažeidžiamos, kad tik nuo prisilietimo mirdavo. Netikėtai klastuolė sviedė kamuolį kitai savo komamdos narei, bet į tą laiką, kol Andromeda ruošėsi perduoti kamuolį, Frankas jau tykojo jos perdavimo. Tik kritliui ištrūkus iš šiltų merginos gniaužtų, Frankas ištiesė rankas, ragindamas kamuolį įkristi jam tiesiai į rankas.

[Perėmimas perdavimo metu: 2; 5]

*

Neptunica Ameshville

Tingiai pabudusi ir pasirąžiusi mergina atsisėdo ir sudrebėjo, nors ji buvo miegamajame tačiau net ir čia jautėsi žiemos šaltukas. Tai ją greičiau prabudino ir priminė gana svarbų įvykį - kvidičo rungtynes su Švilpynę. Švilpiai neabejotinai bus gan rimti varžovai. Juk ir ten yra vaikinų. O jos komandoje tik merginos.
- Ei, panelytės brangiosios. - Atsistojusi tarė. - Pabudome ir keliamės! Viens, du, trys Klastūnynas ne gaidys. Nagi netinginkim. Šiandien privalom laimėti rungtynes! - Nutempė nuo Anabetės ir Danielos antklodes. Kitos kiek pastebėjo jau kėlėsi. - Tikiuosi, kad šiandien labiau pasistengsit. - Tarė ir nuėjo ruoštis. Apsirengė kvidičo aprangą, megztinį ir apsiaustą. Džiaugėsi, kad teta visoms sumezgė megztinius. Užsimetusi apsiaustą nuėjo į Didžiąją salę. Po kurio laiko prisijungė ir kitos narės. Kai visos pavalgė, penktakursė atsistojo. - Greit prasidės rungtynės. - Nužingsniavo į stadioną. Čia jau stovėjo Švilpynės komanda. Paspaudusi ranką kapitonui Lorijanui-Greywindui ir išgirdusi jau antrą kartą teisėjaujančios Rosemarie švilpuką pakilo į dangų su kitomis. Kritlis atiteko klastuoliams. Sėkmės Andromeda, sėkmės Daniela, sėkmės Anabetė, sekmės Morgut palinkėjo visoms sėkmės mintimis ir pati šiek tiek jaudindamasi žvalgėsi muštuko. Reikia jį atmušti į Igorį. Visgi nei vieno muštuko dar nesimatė. Trumpam žvilgtelėjo į savo konkurentę - atmušėją Alisą Faun. Vos spėjo pastebėti savaime į ją skriejantį muštuką iš kitos pusės, tačiau pavyko jo išvengti. Papūtus gana žvarbiam vėjui penktakursė susiraukė. Buvo šalčiau negu ji manė. Šiokiam tokiam apšilimui paskraidė po aikštę ir žvalgėsi muštuko. Gaila, kad ankstesnio nesugalvojo pagauti. Blondinukė stabtelėjusi pažvelgė į aikštę. Kol kas ir klastuoliams ir švilpiams sekėsi vienodai. Mėlynakė labiau įsisiautė į megztinį. Jis deja mažai kuo padėjo, klastuolė šiek tiek drebėjo, ji nebuvo pratusi prie tokios žiemos. Kiek pamena, kuo aukščiau ore esi, tuo šalčiau. Deja, dabar neturėjo pasirinkimo - ji privalėjo būti aikštėje ir apginti draugus jei Alisa į juos atmuš muštuką. Dar kartą žvilgtelėjo į bendraamžę. Jei ji nebūtų varžovė, gal būtume geros draugės. Deja, pamatė kaip nuo Faun lekia muštukas į klastuolių gaudytoja. Vargšė Morgana tikrai nespės jo pastebėti. Pyktelėjusi, Blackwood visu greičiu pradėjo lėkti link Morganos ir muštuko Kad tu užliptum ant lego kaladėlių, Faun mintyse prakeikė švilpę ir padidino greitį. Ji turėjo, ne...ji privalėjo spėti atmušti muštuką! Šis lekia gan greit. Tikrai antrakursę numes nuo šluotos. Juk čia ne kokia kita Buterfield bendraamžė(Tonks), o visais 3 metais vyresnė mokinė muša. Dėl visą ko šūktelėjo Morganai. - Saugokis, muštukas! - Deja, Morgutė neišgirdo. Maria jau buvo viename lygyje su muštuku, tačiau jį reikia aplenkti. Nagi, Kometa, tu gali dar labiau pagreitėjo ir užstojusi bendrakoledžę bei tvirtai laikydama lazdą pabandė atmušti kamuoliuką.

[Atmušimas bet kur į aplinką nuo Morganos: 2; 3; 6]

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Gaudytojai
Morgana Buterfield: 10
Igoris Lorijanas-Greywindas: 10

Atmušėjai
Maria Blackwood: 9
Alisa Faun: 9

Puolėjai
Andromeda Žvyniuotoji: 9
Frankas Stigleris: 9

Kauliuko rezultatai

Igoris Lorijanas-Greywindas: 5
Alisa Faun: 6
Morgana Buterfield: 2
Andromeda Žvyniuotoji: 1
Frankas Stigleris: 5
Maria Blackwood: 3

Igoris Lorijanas-Greywindas nepastebi aukso šmaukšto.
Alisa Faun sėkmingai atmuša muštuką į Morganą Buterfield.
Morgana Buterfield nepastebi aukso šmaukšto.
Andromedai Žvyniuotajai nepavyksta perduoti kritlio.
Frankas Stigleris sėkmingai perima kritlį Andromedai Žvyniuotajai kaip tik bandant jį perduoti.
Maria Blackwood sėkmingai atmuša muštuką į aplinką nuo Morganos Buterfield.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Frankui Stigleriui (Švilpynė).
Aikštėje lieka tik vienas muštukas.
Rezultatas: Klastūnynas 0 – 0 Švilpynė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Susisupusi į minkštutį, tamsiai smaragdinio atspalvio megztinį su išsiuvinėtu Klastūnyno herbu, strazdanosė kiek apsimiegojusi rymojo kvidičo aikštėje šalimais trijų lankų, užimdama gana svarbią gynėjos poziciją. Kelios krištolinės snaigės bučiavo Betės skruostus, o šaltukas gnaibė rusvaplaukės nosikę. Prisiminusi kapitonės rytinius žadinimus, Anos kūnu perbėgo nemalonūs pagaugai. Nieko nėra baisiau už šiltutėlės antklodės nutraukimą šaltos žiemos rytą. - Mintijo safyrinių akių savininkė.
Keistai žvaliu žvilgsniu stebėdama prasidėjusį žaidimą, Liz skenavo kiekvieną priešininkų judesį, taip pat nepražiopsodama ir savosios komandos veiksmų. Nebyliai palinkėjo Morganai kantrybės ieškant vikriojo šmaukšto ir visoms kitoms kolegėms taip reikalingos sėkmytės. Pastebėjusi, jog Andromeda perdavinėja kritlį Danielai, penktakursė šyptelėjo. Galbūt mums pirmiems pasiseks įmušti kamuolį į švilpių lankus ir pelnyti dešimt taškų, - pozityviai mąstė Betukė, tačiau visas optimizmas dingo, kai kažkoks garbanotas berniūkštis iš Švilpynės, naglai atėmė kritlį priešais pat klastuolių nosis. Viena ranka laikydamasi slidaus šluotos koto, kita - pasitrynusi žydras akutes ir dar kartą nuskenavusi tą vaikinuką, Ana nežymiai išsižiojo iš nuostabos. Varžovų puolėjo pozicija atiteko ne kam kitam, o pačiam Frankui Stigleriui.
- Nagi, nagi ir ką mes čia turime, - burbtelėjo po nosimi ir valiūkiškai šyptelėjo brunetukė.
- Tik pabandyk įmest ir tu lavonas, - vyptelėjo tolėliau beskraidančiam garbaniui ir patogiau įsitaisiusi ant šluotos bei paskridusi arčiau lankų, akylai ėmė stebėti bachūriuko veiksmus. 

[-]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Anabetė Liz »

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Alisa susijaudinusi stebėjo skrendantį muštuką ir kai jau atrodė viskas puiku, iš kažkur išlindo kita atmušėja Maria ir sėkmingai atmušė muštuką nuo Morganos. Na, pirmas blynas visados būna prisvilęs... - pagalvojo Faun. Tačiau ji tikrai būtų pataikiusi į Klastūnyno gaudytoją, jei Blackwood nebūtų atmušusi.
Toliau iš dangaus lyg niekur nieko krito snaigės tuo pačiu atgaivindamos ir šaldydamos Alisos skruostus. Rudaplaukė karts nuo karto vis patrindavo rankas ir paplekšnodavo sau per žandus, kad geriau tekėtų kraujas, nes rodės tuoj jos veide jo nebeliks ir liks balta lyg kokia numirėlė.
Beskraidydama ir beiškodama muštuko švilpė vis nukreipdavo akis žemyn stebėti kaip vyksta žaidimas. Kol kas sekėsi vidutiniškai: Igoris dar lyg ir nepastebėjo aukso šmaukšto, o Frankas turėjo kritlį. Ji visus labai palaikė ir linkėjo didžiausios sėkmės, o ypač Igoriui kuris puikiai susitvarkė su tuo padykėliu per praeitas rungtynes.
Buvo toks jausmas lyg visi šiek tiek užsimiegoję ir ne itin žvalūs, taip pat ir vienintelė švilpė mergina šioje aikštėje tarp žaidėjų buvo ne pati žvaliausia. Galbūt kaltas slegiantis oras, per kurį tesinori gulėti įsisupus į minkštą dekį.
Alisa kaip ir visada netikėtai pastebėjo muštuką priekyje savęs. Ji pagreitino savo mylimąją šluotą ir lėkdama per gaivų orą siekė muštuko. Atrodo, šiandien net muštukas ramesnis. Atrodo... Kaip tik tai merginai pagalvojus muštukas pradėjo daryti zigzagus ore. Gal tu mintis moki skaityti? - galvojo mergina skrisdama dar greičiau link muštuko. Tačiau kaip ir visada muštukas nuo penkiolikmetės toli nepabėgo. Sugriebusi į rankas blokštą jį nužvelgė aikštę ir ieškojo savo taikinio: Andromedos Žvyniuotosios - vienos iš Klastūnyno gaudytojo. Pastebėjusi ją mergina priskrido prie muštuko ir lazda dėjo per muštuką nublokšdama jį link dar gana jaunos Klastūnyno puolėjos.
[Atmušimas į Andromedą: 3; 6]

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Netikėtai į rankas įpuolė šiltas, iš pakietintos odos pagamintas kamuolys - kritlis. Frankas stipriai jį priglaudė prie krūtinės ir, spustelėjęs šluotą šlaunimis, šovė į dangų. Drėgnos snaigės sudirgusią švilpio veido odą nuo skutimosi peiliuko badė lyg tuzinas adatėlių. Netrukus galvoje išdygo juokingas atsiminimas, kai Stiglerių berniokas pirmą kartą bandė skustis.

Ankstyvą rytą jis iššoko iš savo šiltųjų patalų, apsivilko samanų spalvos marškinėlius ir ant pirštų galiukų patraukė link vonios kambario. Jis taip tyliai nutipeno, kad net nė vienas namiškis nesukrutėjo savo šiltose lovose. Atidaręs vonios kambarį, jis įlindo vidun bei užsirakino vonioje. Nuo skutimosi putų buteliuko tyliai nuėmė apsauginį dangtelį ir purkštelėjo šiek tiek sau į delną. Tada jomis padengė visą savo barzdą. Greitai nusiplovė rankas ir pasigriebė tėčio skutimosi peiliuką. Jį, su didelia baime, pridėjo prie savo veido ir jau ruošėsi tai padaryti, kai netikėtai kažkas pabandė atidaryti vonios duris. Frankas išsigando ir net nepajuto, kaip brūkštelėjo peiliuku per veidą. Iškart pajuto šiltą kraujo srovelę, tekančią kaklu.
-Frankas, ar tu vonioje? - pasigirdo šiltas mamos balsas.
-Aaaaaaš-šš, - virpančiu balsu tarė.
-Paskubėk, branguti.
Stigleris iškart padėjo skutimosi priemonę į vietą, nuo veido nusivalė skutimosi putas bei pažvelgė į veidrodį.
-Šūdas, - tyliai sušnabždėjo.
Pirštais nubraukė kraują nuo kaklo ir barzdos ir pažvelgė vėl į savo atvaizdą. Žaizda jau buvo sukrešėjusi, kad nustulbino jaunuolį.
-Kas čia per šposai?
Dar pakrapštė sukrešėjusią žaizdą ir po to išėjo iš vonios.

Netikėtai akimis užmatė savo komandos antrąjį puolėją ir prilėkė prie jo taip, kad net galėjo kvėpuoti jam į kaklą. Mestelėjo jam kritlį ir netikėtai išvydo pažįstamą siluetą. Anabetė?

[Perdavimas: 2; 4; 5; 6]

*

Philemon Le Blanc

Philemon buvo tiesiog pavargęs. Po paskutinių rungtynių jis pasigavo didžiulę slogą, o galva buvo it prikimšta vatos, kuri dar buvo sumaišyta su stiklu, apipilta benzinu ir dar taip tyčia netyčia imta ir padegta. Na, švelniai tariant, ne itin malonūs jausmai plūdo švilpio kūną, o kur dar neišpasakytai didžiulis susierzinimas pabudus ryte, kuomet žinai, kad vėl reiks sėsti ant šluotos ir trinti mozolius ant sėdimosios. Nieko negalvokit, jam patiko kvidičas, patiko būti komandos dalimi, bet ar negalėtų šluotos kotas būti išmuštas minkšta ir puria pagalvėle, su visais reikalingais įdubimais ir įlinkiais? Va čia tai kaifas būtų.
Pakilęs į orą žaisti Philemon pirmas žaidimo minutes tingiai skraidė aplink, ieškodamas progos imti ir pulti, atimti kamuolį iš priešininkų.Akylai jūros bangos spalvos akimis spitrino į klastuolius, buvo bespaudžiąs šluotos "gazą" kada puolėjai vykdė perdavimą, bet šaunuolis komandos draugas Frankas buvo pirmesnis ir gudresnis. Šyptelėjo ir tyliai sumurmėjęs "šaunuolis", pasuko link Klastūnyno lankų ir davė signalą, kad yra pasiruošęs gaudyti kritlį; šlaunimis suspaudė šluotą, sukando dantis iš to susikaupimo, ir dar na, iš tų nutrintų vietų skausmo, kuris pernelyg greitai vėl atsirado, ir plačiai ištiesė rankas, gaudydamas kamuolį, nors to platumo nereikėjo, nes kitas vaikinas buvo itin arti, todėl sumažino tą rankų plotį ir tiesiog stengėsi neišsiploti ir gaudyti kritlį.

[Gaudymas 1;3;4;5]

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Deja, bet auksinis parazitukas jį apvylė, nesislėpė ten, kur švilpis manė jį esant. Dar labiau susinervinęs nei prieš tai, pakilo aukštyn, ką ten pakilo, it kulka spriegė. Šaltis žnaibė skruostus, rudos garbanos  apskritai jau buvo šlaputėlės  bei nutįsusios, o galvon mušė tik viena mintis: Na kur gi ta aukso kruopelytė? Kur? kelias minutes tik suko ir suko ratus tarsi užsuktas, tik vėliau atsitokėjo, jog žiūri į nieką, skrenda ten, kur neša šluota. Kas čia dabar? Igori Lorijanai, susiimk! užriko pats ant savęs, juk jei taip ir toliau rodys savo emocijas, pražiopsos aukso šmaukštą Morganos Buterfield bei viso žaliųjų klano naudai. Abiturientas pamėgino susikaupti, pavyko ne iš karto. Pirmiausiai galvoje tarsi kas zvimbė, zvimbė zvimbė... Pala, o gal tai aukso šmaukštas? Gal jo sparneliai? kupinas didelių vilčių antgamtikas nulėkė zvimbimo garso link. Buvo tarsi aklas ir kurčias viskam: nieko negirdėjo, nieko nematė. Nei komentatoriaus balsas jį pasiekė, nei kritlio ar stulpų vaizdas, vaikinas nežinojo net pas ką dabar raudonasis kamuolys, nežinojo net to, ar neatlekia link jo koks priešininkų komandos pasiųstas muštukas. Viskas rodės nesvarbu, tik tas vienas vienintelis auksinis rutuliukas masino nelyginant aukso grūdelis norintį staiga pralobti. Vieną akimirką Igoriui pasidingojo, kad praregės tik tuomet, kai išvys šmaukštą, tataip užvaldė noras jį sučiupti. Zvimbimas ausyse darėsi nepakeliamas, lyg pats velnias ten būtų įsisukęs, akyse šokčiojo vien didžiulės, purvinos snaigės. Švilpis paragino šluotą spustelėdamas kojomis, kad lėktų dar greičiau link užsibrėžto tikslo. Panašiai veržėsi Ikaras į saulę. pamintijo vilkolakis, kad tik nenusviltų kaip anas. Kraujas smarkiai mušė į galvą, ar tik nebus pasigavęs kokios sezoninės temperatūros? Viena ranka laikydamas šluotkotį nusibraukė nuo akių šlapius plaukus ir sužiūro į mažytį taškelį, ten, tolumoje...

[bandymas pastebėti aukso šmaukštą;5]

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Viena, tikrai didelė snaigė nutūpė raudonplaukei ant riestos nosies galiuko ir akimirksniu ištirpo taip priversdama šaltus šiurpuliukus nueiti kūnu. Kitą akimirką ji nusičiaudėjo. „Po galais, dabar pradėsiu čiaudėti kaip užsukta.“ - piktokai pagalvojo Klastuolių gaudytoja ir pasitrynė tįstančią nosį. Šaltas vėjas, vis lindo jai po rūbais, nesvarbu kaip ji susisuktų į apsiaustą, o snaigės vis krito jai už apykaklės. Atrodė, kad oras buvo specialiai nusiteikęs prieš mergiotę.
  O tuo tarpu, kol ugniaplaukė žvalgėsi, ji nė nepastebėjo kaip iš Švilpių globotinės pusės atskrieja muštukas, grasindamas ją numušti. O tas velnio neštas ir pamestas daiktas, tikrai būtų ją numušęs ir kažin ar būtų pasibaigę tik keliomis gražiomis mėlynėmis, kaip praeitą kartą. Muštuką ji pastebėjo tik kelioms sekundėms prieš Marijai jį atmušant. Išplėtusi dideles žalsvas akis, kiek nustebusi ir išsigandusi ji be garso padėkojo penktakursei atmušėjai. Tada klastuolių globotinė kiek pasitraukė į šoną ir vėl pradėjo akimis naršyti po visą stadioną. „Per tą laiką, kol manęs vos nenumušė, galėjau praleisti auksinį skrajūną.“ - susijaudinusi galvojo garbanė ir vėl caktelėjo liežuviu.
  Morgana prisimerkė ir vėl tyliai nusičiaudėjo. „Po galais, taip sėdėdama vietoje tikrai sustirsiu į ragą. Reiktų pajudėti, gal kur užmatysiu šmaukštą.“ - pasirąžydama pagalvojo Morgana ir tada suspaudusi šluotos kotą pradėjo skristi aplink. Priskridusi prie klastuolių tribūnų ji kiek susiraukė nuo didelio triukšmo sklindačio iš jų pusės, bet tada šyptelėjo. Jie ją palaikė ir tikėjosi, kad klastuoliai laimės. Raudonplaukė tikėjosi tai pat. Ji nusisuko nuo žaliosios minios ir pažvelgė tolyn į aikštės vidurį. Rodės, kad kažkas sušmėžavo.

[Bando pastebėti auksinį šmaukštą: 3] 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
  Juodaplaukė jau džiūgavo, kad Daniela pagaus kritlį, tada įmuš į lankus. Be, po galais, kažkoks švilpiūkštis pagriebė jį tiesiai iš po nosies. Hogvartso mokinė net virė iš pykčio, betrūko tik to, kaip žiobariškuose filmukuose rodoma, kad garai iš ausų eina. Klastuolei buvo pikta, kad tas vaikis taip lengvai pagriebė kritlį, o Daniela rodos nė nesureagavo.
- Rupūs miltai! - iš pykčio šūktelėjo mergaitė ir trenkė su ranka per šluotą, šią kiek suskaudo, bet ji nesureagavo.- Tik ne šį kartą. Jūs neįmušit į mūsų lankus. Nepavyks!
  Klastuolių puolėja net kone rūkdama nulėkė iki švilpių puolėjo, plaukai kaip pašėlę vagojo mergaitės veidą, todėl priskriejusi prie bernioko pažvelgė į jį. O vaikis atrodė keistai užsisvajojęs - šypsojosi ir žvelgė kažkur į tolį, todėl ji pagalvojo, kad galbūt nebloga proga atimti kritlį, bet tada nusprendė, kad palauks perdavimo. Juodaplaukė keliais metrais atsiliko nuo garbaniaus ir įdėmiai jį stebėjo. Šis akimirkai sustojo ir tada metė kritlį kitam jo komandos puolėjui. Klastuolė sukando lūpą, suraukė veidą ir akis, kad didelės snaigės ne taip tėkštųsi į veidą. Ir viena ranka stipriai spausdama šluotos kotą, o kitą tiesdama kritlio link. Lūpą sukando taip stipriai, kad atrodė perkąs ją pusiau, nors panašiai ir buvo.

[perėmimas perdavimo metu: 5, 3]
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb