0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neptunica Ameshville

O taip! Atmušėja spėjo prilėkti prie muštuko ir atmušti jį į aplinką. Marija labai džiaugėsi, kad spėjo apginti Morganą. Dabar aikštėje beliko vienas muštukas. Ir mergina jau žino į ką taikysis. Frankas Stigleris. Švilpių puolėjas. Nukniaukęs iš klastuolių kritlį. Klastūnyno globotinė vėl pradėjo skraidyti po aikštę. Reikėjo rasti kitą muštuką ir greičiau, kol jo nesurado Faun. Neilgam stabtelėjo apžvelgti situaciją aikštėje. Kaip kapitonei jai labai rūpėjo kas dedasi ten. Ir...Iš pykčio ji jau būtų sulaužiusi šluotą. Frankas perduoda kritlį Philemonui, Andrė bando perimt, o Daniela Kad ją kur tą tinginę. Kodėl ji nieko nedaro?! Juk tarėmės! šviesiaplaukei buvo labai pikta, kad ne visi klastuoliai stengiasi. Blackwood jau norėjosi klykti, rėkti ir dingti iš aikštės. Ji vėl nusivylė savo komandos nariais, tiksliau vienu iš jų. Praeitą kartą nesistengė gynėja, o dabar puolėja "gaudo varnas". Tiesiog nuostabi diena! O dar tas šaltis, vėl privertė mėlynakę sudrebėti. Netikėtai mergina buvo šokiruota. Į jos rankas pateko paukštis. Neturėdama laiko juo pasirūpinti, Aurora burtais nuleido paukštį ant žemės. - Descendio. - Kai paukštis buvo ant pusiau smėlėtos, pusiau sniegu nuklotos žemės, klastuolė lengviau atsiduso. Ką jis išvis čia tokiu metu daro, hm? Visgi laiko apie tai galvoti nebuvo. Tvirčiau apžergusi šluotą, klastuolė pradėjo skraidyti po aikštę. Sunku buvo pastebėti muštuką, kuris tikrai gan greitai skraido. Tačiau ji jį pastebėjo. Visai šalia Alisos Faun. Bendraamžė varžovė vėl taikėsi į vieną iš klastuolių. Akimis susekė į ką būtent. Andromedą Žvyniuotąją. Reikia apginti pirmakursę. Ji tikrai nepastebės kamuolio, jai dabar svarbiau sugauti kritlį ir vėliau jį mesti į lankus. Šiek tiek įsibėgėjusi, penktakursė nėrė link Andromedos. Stengėsi skristi kuo greičiau. Ji tikėjo, kad spės ir išgelbės mažąją. Priskridusi prie Andromedos, paauglė pabandė atmušti muštuką atgal į varžovę. Na, Alisa, jeigu man pavyks, aš tau atkeršysiu.

[Atmušimas į Alisa nuo Andromedos: 1; 5 ]

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Gaudytojai
Morgana Buterfield: 10
Igoris Lorijanas-Greywindas: 9

Gynėjai
Anabetė Liz: 10

Atmušėjai
Maria Blackwood: 8
Alisa Faun: 9

Puolėjai
Andromeda Žvyniuotoji: 10
Frankas Stigleris: 6
Philemon Le Blanc: 10

Kauliuko rezultatai

Anabetė Liz: -
Alisa Faun: 4; 6
Frankas Stigleris: 3
Philemon Le Blanc: 6; 5
Igoris Lorijanas-Greywindas: 3
Morgana Buterfield: 6; 5
Andromeda Žvyniuotoji: 4; 2
Maria Blackwood: 4

Anabetė Liz neatlieka veiksmo.
Alisa Faun taikliai numuša muštuką Andromedos Žvyniuotosios link.
Frankui Stigleriui nepavyksta perduoti kritlio komandos draugui.
Philemon Le Blanc veiksmas anuliuotas dėl anksčiau nesėkmingai bandyto perduoti kritlio.
Igoris Lorijanas-Greywindas nepastebi aukso šmaukšto.
Morgana Buterfield nepastebi aukso šmaukšto.
Andromedai Žvyniuotajai nepavyksta perimti kritlio.
Maria Blackwood nepataiko į Andromedos Žvyniuotosios link paleistą muštuką.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis patenka į neutralią zoną. Jį pasiėmus Švilpynei, leidžiama iš karto mesti į lankus.
Abu muštukai aikštėje.
Rezultatas: Klastūnynas 0 – 0 Švilpynė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Daniela gailėjosi, kad ankščiau nesusigaudė ką reikia daryti. Vis dėl to tai buvo pirmosios jos rungtynės, o ir ji pati bijojo pajudėt. Jos galvoje vyko visiška sumaištis, viena smegenų pusė kovojo dėl to, kad taip ir toliau stypsoti vietoje, o kita sakė, kad reikia ką nors daryti. Ir vis dėl to laimėjo pusė, kuri sakė, kad reikia ką nors daryti. Per tą laiką kol klastuolių puolėja stypsojo vietoje, ji pastebėjo, kad kritlis nieko nėra laikomas. Puiki progą jį pačiupti. Turbūt. tamsiaplaukė pagalvojo ir nieko nelaukusi puolė žemyn. Visai netrukus jos rankose atsirado šaltas ir šlapias nuo snaigių kritlis. Garbanė sustojo vietoje ir išplėtusi skirtingų spalvų akis žvalgėsi. Ji nė nesuprato ką reiktų daryti. Ar jį perduoti muštuko numuštai klastuolei, ar geriau pasilikti sau? Abejoju, kad dabar tinkamas metas perdavimui, tai turbūt bloga mintis susijaudinusi galvojo mergaičiukė. Nagi, apsispręsk tu! Klastūnyno globotinė kiek pyktelėjo ir tada pilnai nusprendusi, kad vis dėlto negali perduoti kritlio vargšei Andromedai, pradėjo skristi link varžovų lankų. Vienoje rankoje stipriai laikydama kritlį, o kita spausdama šluotos kotą, pradėjo skrieti link Švilpynės lankų. Aplenkusi kai kuriuos priešus ji toliau skriejo link lankų. Jau greitai bandys mesti į lankus, tačiau juos dar reikėtų pasiekti.

[-]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Daniela Kravitz »
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neptunica Ameshville

Gaila, šį kartą penktakursė muštuko atmušti nespėjo. Ji gailėjosi, kad turi nepakankamai greitą šluotą Būtinai reikės paprašyti tetos, kad gimtadienio progą padovanotų kokią "Nimbus 2000", "Nimbus 2001", o gal net kokią "Aureolę" arba "Žaibą". Manoji "Kometa" tikrai per lėta. atsiduso ir prilėkė prie Andromedos. - Kaip tu? Nesužeidė tavęs? Atleisk, kad nespėjau atmušti. - Užpuolė pirmakursę klausimais ir atsiprašymais. Visgi gailestį tuoj pakeitė pyktis. Kaip drįsta ta švilpė mušti su visa jėga į tokias jaunas mergaites. - Pasigailėsi, kad esi atmušėja, Alisa Faun. - Iškošė pro sukąstus dantis. Pastebėjo, kad atsigavo kita puolėja Daniela ir dabar kritlis vėl Klastūnyno. Bent tai gerai. Apžvelgusi aikštę, akimis surado muštuką. Į aikštę jau buvo spėjęs grįžti ir kitas muštukas. - Te prasideda mūsų žaidimas, brangioji Alisa. - Prefektė pradėjo vytis vieną iš muštukų. Dabar jai neberūpėjo šaltis, kuris stingdė merginą, mat apsiaustas sugebėjo atsisegti. Ji turėjo tikslą - tikslą atkeršyti švilpei ir ji tai padarys. Jeigu pataikys...Jeigu ji pataikys, artimiausiu metu niekas(tiksliau Alisa) netrenks tuo kamuoliu į jos komandos narius. Tada gal jiems labiau pasiseks ir pranašumas bus Klastūnyno pusėje.

[Atmušimas į Alisą Faun: 2; 4 ]

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Andromeda tik akimirkai pasijautė tarsi laimėjusi kokią taurę, bet tada muštukas galingai rėžėsi į juodaplaukę puolėją. Klastuolė šūktelėjo iš skausmo ir nuskrido kelias dešimti metrų į šoną.  Mergaitė net apsivertė aukštyn kojomis nuo tokio smūgio, bet sugebėjo išsilaikyti stipriai kojomis suspaudusi šluotos kotą.,,Po galais, kaip skauda. Sumauti švilpiai.'' - pagalvojo tamsiaplaukė. Taip ji pabuvojo kelias sekundes, o tada grįžo į įprastinę poziciją - atsivertė. Muštukas pataikė į jos nugarą, o šioji rodos net nutirpo. Mergaičiukė pastebėjo, kaip prie jos prilėkė Marija, Klastuolių atmušėja. Ji ją užpuolė klausimų kruša.
- Man viskas gerai, ačiū, kad klausi. Tiesą sakant, nesu tikra. Muštukas buvo stiprus ir trenkėsi į nugarą, bet vis dėl to, kol kas šioji tėra tik kiek nutirpusi.- truputį drebančiu balsu atsakė pirmakursė ir silpnai šyptelėjo blondinei.- Nereikia atsiprašinėti dėl tokio menkniekio. Geriau pamokyk Alisą.
Juodaplaukė silpnai nusijuokė pastebėjusi kaip penktakursė nurūko nuo jos. Tamsiaakė žvilgtelėjo kiton pusėn ir pamatė kaip Daniela, kita gaudytoja buvo kiek išsiblaškiusi. Jos rankose pūpsojo krilis, o ji sumišusi žvelgė tai į Andromedą, tai į rankose esantį kamuolį. Rodės, kad antrakursė nori jį perduoti Andromedai.,,Tikiuosi, kad ji to nedarys. Šiuo metu nesu pajėgi niekam...'' - liūdnokai pagalvojo mergiotė, ir vos matomai papurtė galvą, tikėdamasi, kad Daniela ją supras.
Kai mergaitė nuskrido švilpių lankų link, ji šyptelėjo ir giliai, bei kiek skausmingai įkvėpė.

[-]
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Andromeda Žvyniuotoji »
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 401
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Vėl.
Negi kartojasi tas pats scenarijus kaip su Varno Nago komanda pačiose pirmose rungtynėse? Negi vėl teks skrajoti tris ar keturis kartus ir ieškoti aukso šmaukšto?
Šūdas.
Igoris peržvelgė kvidičo aikštę. Taigi, auksinio parazito nematyti. Kaip smagu,- pašaipiai burbtelėjo jaunuolis mintyse, suspausdamas šluotą. Tačiau, kažkieno laimei, zvimbimas nenutilo, bet nelaimei, negarsėjo, nei silpnėjo. Igoris negalėjo suprasti- ar aukso šmaukštas čia pat, šalia jo, ar tolėliau, kur nors prie tribūnų? Prisumerkusios mėlynos akys nukrypo į Klastūnyno gaudytoją, kuri taip po gi dairėsi tojo šmaukšto.  Švilpio vienas antakis klausiančiai pakilo.Nope. Ji irgi nežino. Lorijanas nusisuko. Kol kas nepaeis strategija kaip su Vanile. O vargeli...- ir su šia mintimi, stipriau suspausdamas kojomis šluotą, palengva nuskriejo link Švilpynės lankų. Igis vylėsi, kad gal taip pavyks pamatyti aukso šmaukštą.
Bet, anksčiau girdėtas zvimbimas nesuintesnsyvėjo, ir garbanius staigiai atlikęs posūkį, pakilo aukštyn. Matyt šovė Igoriui galvon kokia nors pasiuteliška mintis.
Snaigės smagiai tėškėsi ir tirpo ant jaunuolio veido, sujaukdamos gaudytojo mintis. Ar visgi gera jo mintis buvo? Nesuklys?
Jaunuolis privertė neatsisukti sau užnugaros, pasilenkė dar labiau, kad sumažintų vėjo pasipriešinimą. Kažkur apačioje prašvilpė muštukas. Kažkas kažkam išrėžė tikrai ne mielus žodžius, greičiau grasinantį perspėjimą.
Galiausiai Igoris nustojo greitai kilti ir pakibo viršum aikštės. Apačioje šėlo geltonai ir žaliai apsirengę sirgaliai, Moragana dairėsi aukso šmaukšto, į Alisą lėkė muštukas, kaip apkvaista Andromeda nuo smūgio...
Švilpis sunerimęs įsikibo į šluotą. Širdis iš azarto ir baimės pradėjo daužytis krūtinėje. Alisa..

Nežinia kaip septintakursis atsikvošėjo ir pradėjo ieškoti aukso šmaukšto. Bet tai dabar nesvarbu, svarbu tasai mažytis skrajūnas, sukeliantis tiek daug jausmų. Švilpynės gaudytojo mėlynai pilkos akys  nukrypo į kvidičo aikštės vidurį, o vėliau ir į tribūnų puses.
Kur tasai šmaukštas?

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą; 6]
Tell your brother that he's gotta rise up/ Tell your sister that she's gotta rise up - Laurens, "Hamilton".

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
  Mergiotė greitai pradėjo skristi į kitą kvidičo aikštės pusę, kur žybtelėjo auksinis rutuliukas. Ji jau tikėjosi, kad galbūt ten sutiks mažąjį skrajūną ir galės jį pagauti. Deja. Rodos šis paspruko tą pačią akimirką kai ugniaplaukė pajudėjo jo link. Ji manė, kad ir vėl bus tą pati nesąmonė kaip ir per praeitas varžybas - plavinės ratais aplink stadioną, lyg be tikslo, o šmaukštas sau laimingas tūnos kur nors. „Gal jo sparnai suledėjo ir jis kur nors nukritęs?“Rausvalūpė nusivylusi atsiduso ir tada nusivalė šlapias snaiges nuo plaukų. Klastuolė pakėlė strazdanotą ir kiek įraudusį nuo šalčio veidą į dangų ir pažvelgė į stebuklingai lėtai krentančias žvaigždes.„Jos tikrai yra užburtos. Tokių gražių snaigių niekada nesu mačiusi.“ - užsižiūrėjusi pagalvojo Morgana.
  Kitą akimirką ji išgirdo kažką keistai švilpiant. Vienas iš muštukų, zigzagais artėjo raudonplaukės link. Ši greitai iškvėpė šiltus garus ir pakilo viršun. Muštukas pralėkė pro ją nė neprisilietęs.„Cha! Bus tau kėsintis į mane, padauža!“ - Morgana linksmai žvelgdama į tolyn nuskriejantį muštuką, pagalvojo. Neskaitant tikrai bjauraus oro ir tai, kad tas prakeiktas aukso šmaukštas vis nepasirodo jos akiratyje, Klastūnyno globotinė buvo gana pakilios nuotaikos. Ji nuleido galvą ir peržvelgė visą kvidičo aikštę. Staiga jos žalios akys kiek prasiplėtė pamačiusi, kokį stiprų smūgi gavo Andromeda, klastuolių puolėja. Mergaitei užvirė pyktis švilpiams. Rodės, kad jie geri mokiniai, bet kėsinasi į žymiai jaunesnius už save.
   Morgana papurtė garbanotą galvą ir trumpam žvilgtelėjo į Igorį, tikėdamasi, kad jis irgi nepastebėjo šmaukšto. Nes jei tas vilkolakis būtų pastebėjęs, tą auksinį burbuliuką - Morganai tikrai nebūtų per geriausiai. Vis dėl to, dėkui Salazarui Klastuoliui, vis dėl to švilpis nepastebėjo šmaukšto. Igoris skrido kažkur aukštyn į debesis.„Kad tu ten sustirtum nuo šalčio.“ - ji kiek pašaipiai pagalvojo.„Nors, gal man irgi vertėtų pakilti aukštyn. Gal ten tikrai bus kur nors sustiręs šmaukštas. Visko gali būti.“ - šiek tiek sunerimusi mergaitė taipogi pradėjo kilti viršun. Vėjas vis dar šaldė jos šiltą kūną ir smaigstė ledines adatas žudikes jai į pilvą, nugarą, veidą. Pakilusi kiek aukščiau nei Igoris Lorijanas, ji sunerimusi žvilgtelėjo į vaikį ir supratusi, kad tas dar nieko nepastebėjo, lengviau atsikvėpė. Tada išplėtusi žalsvas akis pradėjo ieškoti šmaukšto.

[Bando pastebėti aukso šmaukštą:4]
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Frankas net nepastebėjo, kaip jo perdavimas nuėjo šuniui ant uodegos. Visas dėmesys buvo nukreiptas į Anabetę. Ką ji čia veikia? Ji man nesakė, kad žais? Kokia ji pasikeitus, dar labiau išryškėjo jos gražieji veido bruožai. Taip norėčiau priliesti jos švelnų skruostą... Netikėtai iš apmąstymų ji ištraukė šaižus žaidėjo šauksmas ir šluotų zvimbimas. Žaidimas po nesėkmingo Franko perdavimo toliau tekėjo sena vaga, bet dabar kritlis buvo klastuolių rankose.
-Septyni pragarai, - sau nusikeikė švilpis. -Reikia atsiimti tą odos gabalą ir įmesti juos pro Klastunyno lankus.
Nieko nelaukęs, jis sugriebė už lazdos galo ir nugaravo visai kita puse nuo Anos. Kamuolys dabar buvo Danielos gniaužtuose. Mergina skriejo link Švilpynės lankų, bet Frankas lėkė lyg pametęs akis. Snaigės, aštrios lyg skustuvai, talžė Franko jautrų ir sudirgusį veidą, bet ir tai jam nerūpėjo. Kai jau buvo likęs tik sprindis iki merginos, jis staigiai nėrė žemyn ir, aplenkęs klastuolę,  netikėtai šovė į viršų, ketindamas merginą išgąsdinti ir tuo pačiu metu nugvelbti kritlį. Stipri vėjo srovelė pūstelėjo ir švilpio šluota susvirduliavo, neleisdama jam atlikti šio manevro. Jis stipriai įsikando sau į lūpą ir net nepajuto šilto kraujo tekančio jo suskilinėjusia lūpa. Jis vėl pabandė atlikti tą patį manevrą ir vėl šovė į viršų iš po Danielos.

[Perėmimas iš rankų: 3]

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 192
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Merginos paleistas muštukas lyg tiesiai į taikinį pataikė į Andromedą. Iš Švilpynės tribūnų pasigirdo džiaugsmingi šūkiai. Alisa nusišypsojo. Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, tačiau šiuo atveju antras irgi ne išimtis. Reikia tikėtis, kad trečias irgi nemeluos.
Švilpė vėl skrido ieškoti muštuko kurių dabar turėjo būti du. Kaip visada ji tuo pačiu ir žvalgėsi po aikštę. Alisa šiek tiek nuliūdo pamačiusi, kad kritlis priklausė Švilpynei, tačiau dabar vėl priklausė Klastūnynui. Ji kaip visada ne itin "pagavo kampą" kitų pozicijų veiksmuose.
Alisa vėl patrynė rankas. Šaltukas kando nosį ir skruostus. Plaukuose tirpo kelios baltutės snaigės. Plaukų galai nuo jų jau buvo drėgni ir pradėjo labai garbanotis. Dabar merginos plaukai priminė tokią senovišką šukuoseną.
Netikėtai prieš jos akis šmėstelėjo juodas kamuolys. Tai juk muštukas! - atpažino Alisa. Ji greitai nuskrido prie to netikėlio. Ji apsižvalgė beiškodama aikštėje savo kitos "aukos". Deja, jos aikštėje nesimatė. Mergina atsiduso ir kažkaip turėjo palūkėti nepaleisdama muštuko, tad ji tik skriejo vis stabčiodama, kad nepriskristų muštuko. Staiga šmėstelėjo žalia Klastūnyno apranga ir ugniniai plaukai. Alisa jau pagreitinusi šluotą priskrido prie muštuko ir pakėlusi lazdą nusitaikė jį Morganos Buterfield pusėn. Ji dar nebuvo spėjusi mušti lazda per muštuką kai staiga prieš akis pamatė į jos pusę atskrendantį kitą muštuką. Ji staigiai pasilenkė stengdamasi išvengti to muštuko.
[Muštuko išvengimas: 4; 6]

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Gaudytojai
Morgana Buterfield: 10
Igoris Lorijanas-Greywindas: 9

Atmušėjai
Maria Blackwood: 7
Alisa Faun: 8

Puolėjai
Andromeda Žvyniuotoji: 9
Daniela Kravitz: 7
Frankas Stigleris: 9

Kauliuko rezultatai

Daniela Kravitz: -
Maria Blackwood: 2
Andromeda Žvyniuotoji: -
Igoris Lorijanas-Greywindas: 2
Morgana Buterfield: 1; 2
Frankas Stigleris: 2; 3
Alisa Faun: 3; 1

Daniela Kravitz neatlieka veiksmų.
Maria Blackwood taikliai paleidžia muštuką į Alisą Faun.
Andromeda Žvyniuotoji neatlieka veiksmų.
Igoris Lorijanas-Greywindas nepastebi aukso šmaukšto.
Morgana Buterfield nepastebi aukso šmaukšto.
Frankas Stigleris sėkmingai nugvelbia kritlį tiesiai Danielai Kravitz iš rankų.
Alisai Faun nepavyksta išsilenkti Maria Blackwood pasiųsto muštuko.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Frankui Stigleriui (Švilpynė).
Abu muštukai aikštėje.
Rezultatas: Klastūnynas 0 – 0 Švilpynė.

I wish I told a different tale

*

Neptunica Ameshville

O taip! klastuolė norėjo šokinėti iš laimės, gaila buvo ore ir negalėjo. Ji atkeršijo už Morgutę ir Andrę. Metė muštuką į Faun iš visos jėgos ir jis pataikė. Penktakursė buvo labai laiminga. Artimiausiu metu Alisa greičiausia negalės pajudėti ir neapgins savo draugų. Ką gi, ką gi, ką gi pasitrynė delnais. Kita šviesiaplaukės auka - berniokas Stigleris. Šis kaip tik buvo nugvelbęs iš Danielos kritlį. Jeigu Roro pataikys į Franką, kritlis bus neutralioje zonoje. O jau tada... Jau tada jį pagriebs Andrė arba Daniela ir kamuolys vėl priklausys klastuoliams. Patenkinta savo planu chuliganu, Aurora apžvelgė kitus bendrakoledžius. Gaila, Morgutė dar nepastebėjo šmaukšto(Igoris irgi, tad bent tai gerai), o Andromeda atsigavo po muštuko. Reikalai negerėja, bet ačiū dievui neina blogyn. Visgi ilgai nedžiūgavo. Klastuolė pradėjo žvalgytis muštuko. Tačiau išgirdo ne ką kitą o sparnelių plasnojimą. Atsisuko. Dieve Šventas, šmaukštas visai šalia manęs.
- Morgana! - surėkė. - Jis čia! - Visgi šmaukštas atrodo išsigando garsaus mėlynakės balso ir nuskrido tolyn. Blondinukė atsiduso ir papurtė galvą. Negi jiems šiandien nepasiseks sugauti šmaukšto ir laimėti prieš Švilpynę. Negalvok apie nesėkmę. Turim... Privalom laimėti. Susirado muštuką ir priskridusi trenkė juo į Franką iš visos jėgos.

[Atmušimas į Franką Stiglerį: 5; 6 ]

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 192
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Alisa nieko negalvodama tik pajautė milžinišką skausmą pilve. Ji su šluota nuo siaubingo smūgio nulėkė kelis metrus kairėn ir tik didžiulės laimės ir atsitiktinumo dėka mergina išsilaikė ant šluotos net apsivertusi žemyn galva. Netrukus nežinia ar dėl smūgio ar dėl baimės ją supykino. Pagaliau išdrįsusi atsimerkti penkiolikmetė savo nagus neaštrius nagus įspaudė į delną, nukreipdama skausmą kitur. Toks žaidimas, tokios taisyklės. Netrukus aštrus skausmas ir pykinimas šiek tiek atslėgo. Ji pataisė šluotos skridimo kryptį.
Sukaupusi visas jėgas mergina pradėjo skristi viena ranka užsiėmusi už šono, o kita laikydamasi už šluotos ir lazdos. Mergina toliau stengėsi žvalgytis muštuko. Po kelių minučių lengvo skraidymo merginai skausmas dar labiau sumažėjo ir dabar jau galėjo nesilaikyti už šono. Švilpė apžvelgė aikštę. Pamatė, kad dabar kritlis vėl priklauso Frankui ir džiaugsmingai nusišypsojo, tačiau deja Igoris dar nebuvo pastebėjęs aukso šmaukšto. Netrukus Alisa pamatė, kad į vaikino pusę skrenda muštukas.
Penktakursė padidino greitį nekreipdama dėmesio nei į skausmą, nei į orą. Tačiau vėl paaštrėjęs skausmas neleido jai toliau skristi ir beliko viską tik stebėti iš šalies.
[-]       
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Alisa Faun »

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Giliai kvėpuodama juodaplaukė išsitraukė burtų lazdelę iš apsiausto skverno. Ji nemanė, kad skausmas artimiausiu metu dings, o varžybos dar tik įpusėjo. Juodaplaukė turėjo pasinaudoti burtais, kad nors kiek pataisytų savo sveikatą, ir vos leisgyvę nugarą. Tyliai sumurmėjusi burtažodį, po kelių akimirkų ji pasijuto tarsi naujai gimusi. Nors, galbūt taip ir buvo. ,,Reikia susiimti. Tas švilpis Frankas ir vėl turi kritlį.“- ji kiek niršiai pagalvojo, bet tada išgirdo Marijos riksmą, pamatė auksinį šmaukštą šalia jos ir link blondinės lekiančią Morganą. Tamsiaakė nusišypsojo ir jos akys vėl nuslinko Marijos link. Penktakursė mergina kaip tik tuo atmušė muštuką Franko link. Ji pajuto kaip klastuolės antakiai pakyla viršun. Marija tikrai vikriai visus išmušinėja. ,,Jei švilpiams pasiseks, jie iš varžybų grįš tik su keliom mėlynėm, na o jei ne... Bus tikrai blogiau."- juodaplaukė tyliai sukikeno nuo tokių minčių. 
Po kelių minučių ji pastebėjo, kad mergina kuri ją sužeidė bandė vytis muštuką skriejantį į Franką, bet po kiek laiko pasidavė ir sustojo. ,,Ha, taip tau ir reikia, Alisa."- pašaipiai nužvelgusi penktakursę, juodaplaukė pagalvojo.

[-]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Andromeda Žvyniuotoji »
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Vis kartais žvilgtelėdama į Švilpynės gaudytoją, Morgana prikando lūpą. Vaikis nesirodė, kad dar kažką pastebėjo. O tai buvo labai gerai. Dabar ji stebėjo kaip žaidžia jos komanda ir priešininkai. Frankas vis dar turėjo krilį, bet Marija rodės, kad tėkš muštuką į jį. Andromeda, pasinaudojusi burtais matyt, kad atitaisė sužalojimus. ,,Taip bus geriau ir jai ir komandai. Šaunuolė." - pagalvojo raudonplaukė. Netrukus nė minutei, ji išgirdo, kaip kažkas šaukia jos vardą. Garbanė greitai pasuko galvą, šauksmo pusės link ir pamatė atmušėją blodinę. Marija mosikavo rankomis ir rodė į kažką šalia. Klastūnyni globotinė prisimerkė ir net išsižiojo iš nuostabos. Šalia penktakursės skrido aukso burbuliukas, na tiksliau jau skrido nuo jos. ,,Ačiū, tau Marija. Velniškai padėjai."- mintyse ugniaplaukė padėkojo ir tada nurūko šmaukšto pusėn. Rausvaplaukė jau buvo pasiilgusi to keisto jausmo, kai priešakyje matai velniškai greitai judančius auksinius spranelius, kai leki paskui skrajūną, bandydama jį pagauti.
Mergaitė ištiesė blyškų delną, kur pro juodas puspirštines matėsi tik paraudę pirštų galiukai. Rodės jau tuoj pasieks ir pačiups, bet nė nepajuto kaip į veidą išsitėškė tiršto sniego gniūžtė. Šaltas sniegas užtemdė visą vaizdą, pradėjo stingdyti veidą. Netoliese išgirdo kaip iš po tribūnų baubia švilpiai. Jau numanė, kad tai jie galėjo padaryti, tam, kad sutrukdytų pasiekti šmaukštą. Morgana pyktelėjusi greitai sustojo, nusibraukė sniegą nuo paraudusio nuo šalčio veido.
-Velniop jus!- ji sušuko geltonųjų armijai, baubiančiai tribūnose ir parodžiusi vidurinį pirštą nuskrido tolyn.
Ugniaplaukė lėtai skirsdama vis valėsi šaltą sniegą nuo veido, visaip jį trynė, bandė nors kiek įgauti šilumos, bet šioji rodos buvo skradžiai žemę prasmegus. Žaliaakė kiek prasisegė apsiaustą ir iš pakaklės išsitraukė tirpstančio sniego likučius. ,,Nuostabu..."- paniurusi pagalvojo. Morgana užvertė galvą aukštyn ir pažvelgė į Igorį Lorijaną, tada vėl pakilo iki panašaus aukščio. Vėl pradėjo viską stebėti iš pradžių.

[Bando pastebėti aukso šmaukštą:3]
 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Tvirti švilpio pirštai stipriai sugniaužė kritlio odos atraišėlę ir netikėtai trūktelėjo ją į save. Kritlis iš klastuolės rankų buvo lengvai ištrauktas, veiksmas puikiai pasiteisino ir nudžiugino Franką. Jis dar spėjo pažvelgti į Danielą ir nesuprato, ar tai ką jis išvydo jos veide buvo tiesa ar ne. Ar tos išplėstos akys buvo tikros ar tik Franko smegeninė taip viską sukomponavo. Staigia nusisukęs, jis priglaudė kritlį prie savo šiltos krūtinės ir, susibalansavęs ant šluotos, laisvąja ranka atgal mestelėjo savo juodąsias garbanas, kurios buvo sudrėkusios nuo baltųjų kūnėlių - snaigių. Jis net nežinojo, ar nuo garbanų teka ištirpusios snaigės, ar tai jau buvo jo sūrus prakaitas, kurį privertė išsiskirti šios rungtynės ir azartas, kurį jis patyrė, išlupęs odinį kamuolį iš klastuolės nosies. Snaigės ir toliau talžė jo jautrųjį veidą, o švilpio tamsiosios akys lakstė po pilkąjį stadioną. Šluotos jis nesustabdė, kaip tik ragino skristi greičiau, kad niekas jo nepastebėtų ir nenugvelbtų kamuolio, kaip jis nugvelbė jį iš klastuolės. Akys ieškojo tik vieno žmogaus - Philemon. Deja, jis jo niekur nepastebėjo. Kad jį septyni velniai nukankintų. Kur jis prapuolė? Stipriai spustelėjo šluotkotį ir jis, kaip išprotėjęs, šovė link klastuolių lankų. Netikėtai savo dirbtine, tobula klausa išgirdo keistą garsą ir atsigręžęs išvydo į jį lenkiantį muštuką, kuris taip ir troško sulaužyti kiekvieną Stiglerio stuburo slankstelį bei kaulelį. Jis greitai truktelėjo šluotą, ketindamas išvengti aštraus ir pavojingo sveikatai smūgio.

[Muštuko išvengimas: 1;6]