0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #180 Prieš 1 savaitę »
Linėja nuėjo į Aarono kabinetą, tačiau kabinetas buvo užrakintas. Nenorėjo jam siųsti nei kokio nors raštelio, nei gynėjo. Norėjo priklupti jį staiga. Ėmė klausinėti mokinių ir kolegų, gal kas nors žino, kur profesorius Aaronas Senkleris. Šarlotė iš Varno Nago pasakė, esą prieš pusvalandį jį matė bibliotekoje.
Moteris tyliai įžengė į biblioteką. Nors dabar buvo profesorė, o ne mokinė, tačiau jautėsi tarsi kokia nusikaltėlė čia eidama. Vos nesuprunkštė prisiminusi, kaip Auris bibliotekoje surengė spektaklį trečiame kurse, o ji juokėsi iš to ir plojo. Be to, jie, būdami mokiniais, tikrai ne visada bibliotekoje elgdavosi tinkamai. Nemažai triukšmo yra sukėlusi ir pati.
Aaroną Linėja pamatė miegantį ant sofos. Labai nustebo išvydusi tokį reginį, nes nebuvo pratusi, jog Aaronas atrodytų pažeidžiamas. Tokį matė tik tą kartą bunkeryje ir dabar. Miegodamas neatrodė arogantiškas ir pasipūtęs.
Linėja tyliai priėjo, taip pat tyliai pakėlė nuo žemės popierius, kurie akivaizdžiai jam iškrito iš rankų užmigus. Peržvelgė tuos popierius akimis, po to nusišypsojo. Tai buvo planai, kaip pagerinti miestelio, kuriame jis su šeima gyvena, turizmą. Aišku, Linėja neketino visko skaityti, bet kiek permetė akimis, nepastebėjo, kad kur nors būtų planuojama, kaip iš tenais išgrūsti žiobarus. Gal tu nesi toks blogas, kokiu dediesi, tarė, bet mintyse.
Pakabino lapus ore prie vyro, tylutėliai atsisėdo šalia ir kurį laiką į jį žiūrėjo. Galvojo apie tai, kad jiedu vaikystėje su Auriu sutarė labai gerai. Kad Aaronas rūpinosi Auriu. Kas gi tokio galėjo nutikti, jog Aaronas taip pasikeitė? Ar jis tikrai jaučiasi laimingas? Linėjai taip neatrodė.
Kažkaip šią akimirką jai pagailo Aarono. Nors ji žinojo, kad to gailesčio gal jis ir nevertas, kad vos tik prabils, greičiausiai ji užsimanys išdurti jam akį stryku ar užmesti pianiną ant galvos. Bet dabar to nenorėjo. Pirštais instinktyviai palietė Aarono antakį, nei pati nežinojo, kodėl taip pasielgė. Suvokė, kad Auriui tai labai nepatiktų, tačiau juk ji neturėjo jokių blogų minčių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Linėja Roberts »

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #181 Prieš 1 savaitę »
Aaronas nieko nesapnavo. Tiesiog įkrito į miegą kaip įkokį šulinį. Tai kažin ar buvo pati patogiausia vieta pamiegojimui. Gal vieta ir nieko, bet jo poza neitin patogi. Ir visgi pagaliau apie nieką negalvojo, miegojo. Ir staiga palaimingas snaudulys buvo nutrauktas, mat kažkas prisilietė prie jo ir pažadino. Staigiai atsimerkęs pamatė kaip Linėja atitraukia ranką nuo jo veido.
- Ką čia išdarinėji? - Tai dar tikrai nebuvo jo tikrosios intonacijos. Ramiai paklausė, buvo pakimęs nuo miego.
- kurių velnių čia pakabinai tuos popiergalius? - Dabar jau paklausė kur kas tvirčiau.
Kokias nesąmones ji čia dirba? Palietė tą vietą,kur buvo Linėjos pirštai.
- Ir numigti žmogui ramiai negalima. - Murmėjo atsitiesdamas ir normaliai atsisėsdamas.
- Ar čia visgi vaikšiai sumąstė juos pakabinti? - Prakeikti mažvaikiai. Jeigu jie ką paėmė ir jam pritrūks kokios nors skaičių lentėls, kurioje buvo skaičiuojamos išlaidos tikslams pasiekti jie mirę.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #182 Prieš 1 savaitę »
Nuo prisilietimo jis pabudo. O Linėjai pasidarė juokinga. Ji išsišiepė ir gūžtelėjo pečiais, kai Aaronas paklausė, ką čia išdarinėja.
- Buvo išsimėtę, tai pakėliau, - tarė dėl popierių. - Pakabinau palei nosį, žinai, kad neišsigąstum, jog prapuolė tavo turizmo planas, - kalbėdama stengėsi nepurkštauti.
O tada jai į galvą šovė mintis. Ir ji pasakė:
- Ne vieta čia miegoti. Tavo antakiai nudažyti rožine spalva.
Aišku, ji melavo. Bet buvo taip smagu. Nepaisant to, jog ji atėjo serumo. Jog rytoj Auris pradės mokytis keliauti oru. Jog galimai Dolohovai planuoja, kaip jį ir jo artimuosius pašalinti iš šio pasaulio. Nepaisant visko, šią akimirką ji užsimiršo, jautėsi kaip vaikas ir žiūrėjo į Aaroną išsiviepusi ligi ausų. Pasigailėjo, jog ko nors nepripaišė tuose popieriuose.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #183 Prieš 1 savaitę »
Aaronas visiškai nesuprato kas čia jai užplaukė.
- Labai dėkingas. - Sumurmėjo ir paėmė juos, sumetė į aplanką.
- Ką rimtai? Prakeikti vaikšiai. nu pala rytoj jų laukia pamoka. - Linėjai šitai atrodė labai juokinga. O Aaronas raukėsi raukėsi, bet paskui visgi ėmė ir nusijuokė iš jos išraiškos. Nes priminė jam laikus, kai buvo išdykusi dainininkė.
- Dar rožinė rimtai? - Jis pasiėmė lazdelę ir vieną iš nereikalingų savo lapų pavertė į veidrodėlį.
- Eik tu melage. Daina apie tokius kaip tu yra žinai? Apie tiltelį, melagį ir vežimą ir taip toliau. - Linksmai plepėjo. -  Rožinė matai. Laimė tiems vaikšiams, kad nepasinaudojo proga, kol miegojau. - Veidrodėlį jis atvertė atgal į popieriaus lapą.
- Na, tai ar suderinta su ponu Auryčiu? Ar jis mokysis keliauti oru? kada tau reikia to serumo? - Taigi. Gal per savianalizes visgi ir nutarė, kad niekada jos nemylėjo. pauglystė, jaunystė kvailystė. Bet kažkaip visgi elgėsi su ja maloniau nei su kitais žmonėmis. O tie meilės klausimai. Aaronas išvis manė,kad jis niekam nejaučia meilės. Toks jausmas jam svetimas. Vienintelis jį džiuginantis jausmas buvo žiaurus elgesys su kitais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Aaronas Senkleris »

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #184 Prieš 1 savaitę »
Linėja nusigando, bet to neparodė. Ne su Aaronu taip juokauti. Jei jis dabar kibs prie vaikų per Linėją? Teks stoti į kovą.
Moteris jau norėjo pasakyti, kad tai ji išpaišė jam tuos antakius, tačiau Aaronas išsibūrė veidrodėlį ir pamatė, jog nieko nėra. Laimei, suprato, kad Linėja juokavo, o ne pagalvojo, tarkim, jog vaikai jį išpaišė ir tada rudaplaukė gražino jo antakiams įprastą spalvą.
Ji tiesiog šypsojosi, bet tai buvo vaidyba. Jis ją vėl erzino, nes ji ėmė svarstyti, kaip Aaronas elgtųsi su vaikais sužinojęs, kad jie taip pajuokavo.
Ką jis jai jaučia? Atmosfera buvo ganėtinai keista. Ar savo žavesiu ji sugebėtų išpešti informaciją, kokiu tikslu jis yra mokykloje? Galbūt. Nebuvo tuo tikra. Šiaip jau Linėja nesijautė super žavinga ir nebuvo koketė. Tačiau jautė, kad vis tik kažką Aaronui reiškia. Bet nieko panašaus nedarytų. Geriau jau grasinti arba sugirdyti tiesos eliksyro, tikrai. Flirtas su šiuo Senkleriu skambėjo baisiai šlykščiai ir dar prisiminus tą bjaurų bučinį. Ir ji žinojo, kad Auris verčiau mirtų, nei sutiktų, kad Linėja išsiaiškintų priežastis šitokiu būdu.
O Aaronas suprato, ko ji atėjo. Linėja iškart surimtėjo.
- Viskas suderinta, - atsakė. - Mokysis. O serumo reikia dabar.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #185 Prieš 1 savaitę »
Ji daugiau ta tema nekalbėjo. Na ir gerai. Aaronas irgi nebe. Nustojo šypsotis. Vėl sėdėjo neutralia išraiška.
- Gerai. Pirma tegul geria sėkmės gėralo, bet tik lašiuką, nereikia daug. Tada tą serumą. Ant buteliuko yra dozatorius, jo talpa tokia, kokios reikia vienam kartui. - Aaronas turėjo su savimi tuos eliksyrus, nes juk jau iškart buvo juos nusinešęs pas Linėją. Dabar išsiėmė juos iš kuprinės.
- Ant buteliukų užrašyta kur kuris. - Padavė juos abu Linėjai.
- Ir ką? Lengvai sutiko mokytis? Siūlyčiau tą kalvą miestelyje. Ten tuščia, atoku, niekas netrukdys. Pasiimk lanką, bus geras orientyras nuo ko pradėti. - Rūpesstingai aiškino. Be jokių nesąmonių.
- Ai beje, tai pasakei jam, kad tie eliksyrai mano? Jeigu taip, tada ateisiu ir pirmą kartą visą tai stebėsiu ir rašysiuosi kaip veikia mano serumas. - Atrodė, kad jame egzistuoja du žmonės, mat tasai rūpestingas tonas greitai perėjo į įsakmų, tokį kaip visada.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #186 Prieš 3 dienas »
Linėja rimtai išklausė instrukcijų ir linktelėjo. Paėmė eliksyrą ir serumą. Bet nepadėkojo. Nors turėtų. Juk turėtų, ar ne? Tačiau tiesiog negalėjo ištarti padėkos žodžių, jautėsi pikta ant Aarono, kad jis nepasako, ką veikia mokykloje, kas gresia Auriui. Nes juk jis kažką žino. Tai akivaizdu.
- Nelengvai. Spyriojosi kaip mažas vaikas, - vos vos šyptelėjo. - Pasiimsiu.
Aišku, jis paklausė, ar Linėja pasakė Auriui, kad serumas Aarono. Gal ir negarbinga meluoti, bet pats Aaronas labai dažnai elgiasi negarbingai, tiesa? Linėja tikrai nenorėjo, jog jis stebėtų. Tai Aurį trikdys ir apskritai jis - ne eksperimentinis triušis.
- Nesakiau, - tarė. - Ir taip aikštijosi, pagalvok, kas būtų buvę, jei būčiau pasakius, kad šiame reikale figūruoji ir tu. Būtų tikrai nesutikęs.
Bet sutiko, dabar jau žodžiai nuskambėjo Linėjos mintyse. O kadangi sutiko, supranta, kad gali grėsti didelis pavojus, galvoje užbaigė mintį.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #187 Prieš 3 dienas »
- Aišku. Ne keista. Jis visą gyvenimą nuo gimimo yra ir bus mažvaikis. Aš tau tokių dalykų galėčiau papasakot kas būdavo seniau... - Matyt tikrai miego trūkumas darė savo. Kam išvis reikėjo prabilti apie laikus prieš labai daug metų.
- Na ir labai gerai. Aišku būtų nesutikęs. Bet aš negaliu garantuoti,kad jeigu jam pavyks keliauti oru dėl serumo pagalbos jis išdrįs tą daryti be jo. Bet gal... Aš galvoju apie tą kvailą priesaiką Simonui. Žinai, jei kada jie lieptų Auriui atvykti pas juos, tai tikrai nesitikėtų, kad jis galėtų sprukti keliaudamas oru ir neužkerėtų patalpos kerais, kurie neleistų išvykti. Taigi vos ten nuvykęs galėtų tuojau pat dingti. Taip nusikraytų tos nesąmonės. Bet man tas planas neatrodo patikimas. Nes vos įkėlus ten koją jis gali būti nuginkluotas. Tada nieko iš to nesigautų. Bet kaip dar išventi tos priesaikos aš nežinau.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #188 Prieš 1 dieną »
Kaip ir tu. Abu mažvaikiai, pasakė, bet tik savo mintyse. Nenorėjo erzinti Aarono, nes tada jis galėjo apsigalvoti ir nebeduoti serumo.
- Oi, nereikia, - dabar jau garsiai tarė. - Nepasakok, aš Aurį pažįstu geriau nei tu. Geriau papasakotum, ko tiksliai atsiboginai į mokyklą, - ne itin draugiškai šyptelėjo.
Paskui tas kreivas šypsnis dingo iš Linėjos lūpų, kai raudonplaukis prakalbo apie Simoną ir priesaiką jam.
- Abejoju, kad jie būtų tokie kvaili ir neapsisaugotų, Aaronai, - rimtai pasakė. - Tačiau bet kokiu atveju keliavimas oru Auriui tikrai nepakenks. Jei kas nors nutiktų, jei kažkas užpultų ir reikėtų staigiai gelbėtis. O kad išdrįstų keliauti oru ir be serumo, nesijaudink, aš jau pasirūpinsiu. Turiu puikią motyvacinę sistemą, - lūpose ir vėl pasirodė nenuoširdi šypsena, dabar jau plati.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #189 Prieš 19 valandų »
- Gal. Gal ir geriau. - Nemanau. Mudu jį po lygiai pažįstam.
- Taigi jau pasakojau. Bet jau primiršįau ką ten tau sakiau. - Nusijuokė. Visiems jau spėjo pateikti skirtingas versijas. Bet koks skirtumas, svarbiausia pats žinojo ko čia atsibogino. Tiesą sakant nebuvo tikras kodėl negalėjo dabar paaiškinti Linėjai. Gal norėjo turėti atsitraukimo kelią. Kad jei persigalvotų ir paliktų aurį likimo valei galėtų ramiai tą ir padaryti.
- Jie juk žino,kad jis to nemoka. Iš ano susitikimo, kai Fausta jį prakeikė. Bet jau sakiau man tas planas nepatikimas. Bet kaip nusikratyti tos priesaikos be rizikos nežinau. Vis tiek jam reikės ateiti, kai simonas sugalvos pašaukti. Bet kada taip bus nežinau. - Tada,kai atves jiems Eion ir Timotį. Bet kadangi to nebus. Na greičiausiai. Tai ir tas kvietimo laikas neaiškus.
- Tik jau nepasakok man apie taą savo motyvavimo sistemą. - Aaronas atsikėlė.
- Manau jau eisiu. Nebent turi kokių klausimų dėl to serumo.