[Clementine Martes]

 Emillia savo knygą galutinai užvertė ir ją padėjo sau ant kelių, prie to dar savo rausvų plaukų sruoga sau padėjo už ausies, o tada toliau pradėjo klausytis vaikinuko.
- Kaip ir sutinku su tavimi. Šiaip šį eliksyrą kaip žinau, dabar beveik niekas nenaudoja dėl to, kad jį sunku labai išgaut. Aš tai kažkaip nusprendžiau 'praeiti pro tuos sunkumus' ir išgaut jį. Tada galima jį panaudot būtinom situacijom, kai to labai reikia. Ką manai? - Pasakė ir pataisė plaukų sruogą kuri užkrito merginai ant akių. Išgirdus, kad to nepažįstamojo vaikino tėvai gamina eliksyrą ir, kad jis gali atgabent arba bent tam tikrus reikmenis eliksyrui, klastuolės akys tiesiog pradėjo spindėti, o jos lūpų kampučiai pakilo.
- Tikrai? Tu gali tai padaryti? - Prisiartino prie jo ir nuleido akis. - Būčiau dėkinga. - Aš irgi nematau tame nieko tokio blogo. Jeigu rimtai, aš jeigu turėčiau galimybę, kiekvienam mokiniui tokį išdalinčiau per egzaminus. - Nusijuokė.
 Emillia atsistojo ir padėjo savo knygą į lentyną kuri buvo arčiausiai tos sofos. O tada grįžo pas nepažįstamą bendraamžį.
- Ką dar galėtum papasakoti apie tai? Beje, tai gal nenorėtum kartu pagaminti tą eliksyrą?

[Dylan Frendlin]

Dylan'as vis dar sėdėjo atsirėmęs į sofos atlošą. Jo akys nukrypo iki knygos, buvusios ant merginos kelių.
- Kartais jį išgauna per pusę metų, bet kai kuriems pavyksta pagaminti felix felicis per mėnesį, na, gal ir kelis, - menkai šyptelėjo švilpis, - šis eliksyras praverčia daugybei dalykų. Tuo jis yra vienas nuostabiausių. Na, bent jau man taip atrodo.
 Knygos turinį ir vėl užvertė, nes negalvojo, kad dabar ją skaitys. Pokalbis sudomino švilpį, tad knyga atrodė nustumta į kitą planą.
- Taip, galėčiau tau padėti. Tėvas nepastebi kaip nugvelbiu eliksyro buteliukus, taip pat reikiamus ingredientus, - po ilgo laiko tarpo pasitaisė akinius ir vylėsi, kad ilgam. Nepažįstamajai rausvais plaukais pakilus nuo sofos, švilpis padėjo knygą į kitoje pusėje buvusią lentyną, o tuomet susmigo atgal, minkštos sofutės sėdimojoje dalyje.
- Na, mano tėvas, laisvu metu po darbo, užsiima ir eliksyrų gamyha, taip padėdamas giminėms išsiversti su nedidele vaistų parduotuvėle. Man nuo mažens leisdavo stebėti procesą, tad šiek tiek prisimenu, - žinojo, kad sudomino merginą, - mielai padėčiau, nors iš manęs eliksyrų virėjas ne koks.
Švilpis menkai nusijuokė bandydamas įterpti šiek tiek linksmesnių savo žodžių.

[Clementine Martes]

 Dialogas sudomino vaikiną kaip ir Emillia. Po kiekvieno jo sakinio, klastuolė silpnai linktelėdavo, o toliau ir vėl įdėmiai klausėsi, o kai jis nustojo viską pasakot tada prakalbo ir Emi.
- Kad ilgai jį gaminti, netgi dėl to neabejoju. - Iškvėpė orą ir, ir vėl įkvėpė, - Būtu puiku. Su kompanija dirbti visada smagiau ir vertingiau. - Nusišypsojo vaikinui kuris dėvi akinius, - Tai labai palengvintų darbą. Aišku, iš manęs nuodų ar vaistų gamintojas išvis ne koks, aš apie šį mokslą nieko neišmanau, bet kažkaip dabar labai tuo susidomėjau. - Ir vėl pataisė plaukų sruogą kuri užkrito Emilliai ant akių. - Ir šiaip, nebūtinai būtent šį eliksyrą gamint. Yra visokių įvairiausių su kuriais galima ką nors ir pridaryt. Na, kadangi esu linkusi visada laužyti taisykles ar ten daryti kokius pokštus tai neabejoju, kad galima su visokiais eliksyrais dar ką nors pridaryt. Juk jų tiek daug. - Kiek užsisvajojusi pradėjo viską pasakoti, sakyti ką laiko savo galvoje ir ką apie tai viską mano, bet tada prisiminė, kad vaikinas irgi kažką skaitė. Turbūt irgi kažkuo domisi...
- O ką tu skaitei? Gal irgi tarkim kažką nori sužinoti..? - Paklausė ir truputi pakėlė antakius laukdama atsakymą....

[Dylan Frendlin]

Švilpis pagaliau nebespaudė savęs prie sofos krašto, leidau sau šiek tiek atsipalaiduoti ir bent trumpam pamiršti visus nervus.
- Visuomet darbas geresnis, kai būna daromas keliese, - šyptelėjo jau šiek tiek plačiau, - nepamenu ar kada buvau šio dalyko pamokose, bet su tėvo ir giminių pagalba šio to esu pramokęs.
Dylan'as ne visai suvokė, kad jo lūpos krutėjo, o žodžiai berėsi lyg žirniai į sieną. Jis jau beveik pamiršo, ko buvo čia atklydęs.
- Et, net nepamenu, kada paskutinį kartą skaičiau taisykles, - šiek tiek prikando liežuvį, - o šiaip, eliksyrų yra įvairiausių, kaip ir minėjai. Jų gaminimas skiriasi, bet nereiškia, kad kažkokios taisyklės sutrukdys kurį nors jų sutaisyti paslapčiomis.
Švilpį sužavėjo tai, kad ši, galbūt žaisminga, o gal ir paslaptinga mergina, tiek daug žino apie eliksyrus. Jam net iškilo klausimas ar ji nežino daugiau už jį.
- Na, aš skaičiau su herbologija susijusią knygelę, - pasimetė, nes jau beveik buvo ir tai užmiršęs, - rengiuosi daryti projektą apie mandragoras. Taip tikiuosi padėti šį dalyką studijuojančiam pusbroliui. Išties, šis dalykas man nėra labai prie širdies, - gan lengvai išsisuko ir dar pridėjo menką šypsnį, - pirmiau tikėjausi rasti informacijos apie tam tikrą kerėjimo burtažodį, bet tikriausiai reikėjo labiau pasiknaisioti.
Viskas. Tyliai. Paskui neužtilsi.  Nenorėdamas dar labiau prišnekėti įvairių dalykų, vaikinukas antrą kartą prikando liežuvį, tačiau šįsyk jau skaudėjo. Auč. Švilpiui gan neblogai sekėsi neparodyti skausmo. Bent jau jis taip manė, įsivaizduodamas save iš šono.

[Clementine Martes]

 Merginai pasakius savas mintis, pradėjo įdėmiai klausyti vaikino.
- Tikrai taip. Darbas tada kokybiškesnis ir dirbti linksmiau. Aišku, jeigu kitas žmogus daro tik nesąmonės ir viską daro tik blogiau, tai čia nematau kokybiškesnio darbo, bet vistiek, taip retai būna kai daromas darbas grupėse. - Nusišypsojo vaikinui ir toliau klausėsi ką jis sakė. Ir po kiekvieno jo sakinio linktelėdavo.
 Po to ką pasakė nepažįstamasis, mergina mintyse nusijuokė. Taisyklių laužimas visada skambėjo linksmai, na jeigu tik proto ribose. Jeigu tarkim pradėt vartoti alkoholi ar kokius narkotikus tai čia tikrai nieko linksmo. Bet eliksyru gaminimas visai kas kita. Todėl tai ir skambėjo linksmai Emilliai.
- Ką taip retai laužai taisykles, kad net nepameni? - Pozityviai paklausė. - Gal tu iš varno nago? - Šyptelėjo ir pabandė pajuokauti, nors juokai tai ne klastuolės sfera. Ji nemoka juokauti, todėl truputi pasigailėjo dėl savų žodžiu. - Na nesvarbu, nesutrukdys nesutrukdys. Išvis įdomu, kodėl mokiniai į tai taip dėmesio nekreipia. Juk galima prisigamint visko ir taip palengvint gyvenimą, o kai kur ir pridaryt savo naudai kokias nors situacijas. - Išsakė savo nuomonę, bet visgi, ji kiek abejojo, ar galima jam pasitikėti? Ar Emi nedaro klaidos, taip jam viską pasakodama? Gal jis išduos profesoriams Emillią? Reikės būti atsargesnei.
- Projektas apie mandragoras? Žinau kai ką apie juos. Mandragora, rusvai žalias magiškas augalas.  Dar yra žinoma kaip Kaukelis, o naudojamas kaip gaivinamasis vaistas. Augalas įeina į daugybę priešnuodžių, bet yra labai pavojingas, nes žmogus, išgirdęs Mandragoros riksmą gali mirti, todėl dirbant su jomis yra naudojamos ausinės. Mandragorų stiprinamasis ekstraktas padeda atverti suakmenėjusį žmogų į gyvą. - Atsiduso nuo tiek daug pasakytu sakinių, kai Emi vos vos kvėpavo tuo metu. Turbūt jau jam ir nieko skaityt ir nereikės. Nusijuokė mintyse klastuolė ir žiūrėjo į vaikinuką.

[Dylan Frendlin]

Pokalbis apie eliksyrus ėmė, kaip sakoma, įgauti pagreitį. Atrodė, kad viskas liejasi savaime, nėra jokių trukdžių, o viskas liejasi it šakelė, tekanti pasroviui upėje.
- Na, tarp eliksyrų įvairovės įmanoma ir supainioti, - pabandė dar sykį pajuokauti, - na, o dėl darbo grupėse... Svarbu, kad nors vienas susigaudytų, o kitas, - linktelėjo, - nekrėstų įvairių nesąmonių.
Švilpis nuleido akis ir peržvelgė savo aprangą. Nors laikas nebuvo tinkamas tokiam dalykui, vaikinukas tik trumpam nuleido žvilgsnį, o tuomet vėl atsuko akis merginos pusės link.
- Na, aš iš Švilpynės, - apsimetė, kad su šypsena veide suraukė antakius, tačiau greit pakeitė šią mimiką, - bet išties, taisyklių nelaužiau jau senokai. Kai pagalvoji apie tai, pasirodo, kad taip turėtų būti nuobodu. Na, nutinka visaip, o laužant taisykles galima ne tik prisivirti košės, bet ir pasismaginti ar išsisukti iš bėdų, - linktelėjo pradėjęs savo tipinę plepalų pilną filosofiją ir prisiminė, kad neperseniausiai įsikando į liežuvį. Švilpis parodė tik truputį nustebimo, kai mergina išbėrė visą pasakojimą apie mandragoras, nors didžiąją dalį, jam pavyko nuslėpti.
- Na, apie augalus žinome skirtingai, - pasimuistė bandydamas įsipatoginti, nes pajuto, kad pernelyg įsitempė, - jeigu turėsiu dar klausimų apie mandragoras, žinosiu į ką kreiptis, - šmaikštūs ir kartais sarkastiški juokeliai buvo neatsiejami dalykai kaip, pavyzdžiui plepumas. Dylan'as be viso šito negalėtų. Jis taip pripratęs.
- Beje, aš Dylanas. O kuo vardu tu? - prisiminė, kad vis dar nežino šios rožinių plaukų savininkės vardo.

[Clementine Martes]

 Emi turbūt pirmą kartą su kažkuo laisvai kalba, nes visada ji pasirodo kažkam pikta ir nedraugiška. Klastuolė tiesiog nemoka susipažinti normaliai su mokiniais ir dėl to visiems pasirodo nedraugiška ir pikta, nebendraujanti. Gal taip ir yra, bet čia dialogas liejosi kaip tekant pasroviui...
- Turbūt būsiu ta, kuri gali prikrėst įvairias nesąmones... - Leptelėjo. - Nors, su laiku manau galima ir išmokt taip... - Pabandė lyg teisintis nuo savo sakinio, kad ji nieko nemoka.
 Matėsi, kad mergina nemoka bendrauti, nes tiesiog sako tokias mintis kurios gali kai kuriuos įžeisti, bet čia kažkaip taip nebuvo. Keista, keista..
- Na, turbūt, kad jau supratai, jog esu iš Klastūnyno. Kur elgesys ne per geriausias.. - Sukandus savo lūpas toliau klausėsi vaikinuko kur jis pasakojo apie taisyklių laužymą.
 O po to pradėjo eiti kalba apie mandragoras... Emillia tik papasakojo ką žinojo, o klastuolei jau pasirodė, kad vaikinas yra nustebęs.
- Nenorėjau pasirodyti, kad daug išmanau apie ką nors. - Bet po to kitas sakinys Emillia privertė nuoširdžiai nusijuokti. - Na, taip. Gali kreiptis. - Šyptelėjo. O tada vaikinukas ir prisistatė. Net pamiršau apie tai..
- Aš Ema. Ema, Emi, Emillia DiLaurentis.. Rinkis pats, kaip nori vadint, Dylanai. - Prisistatė ir ištiesė ranką švilpiui. - Malonu susipažint ir pradėt dirbt kartu su eliksyrais, džiaugiuosi, kad tuo susidomėjai. - Pasakė ir pradėjo jau galvot, ką galima būtu kartu jiems prigaminti..

[Dylan Frendlin]

Kažkokiu būdu vaikinukas sugebėjo sau į liežuvį įsikąsti pakankamai. Auč. Nors skausmas jau buvo ir visiškai aprimęs, jis grįžo. Kodėl turi taip velniškai skaudėti? Nors išties, kada neskauda velniškai...
- Kad ir kaip skambėtų, ne viena gali iškrėsti kokią šunybę ar dar ką. Visi, bent daugelis yra pabandę kokią nors nesąmonę padaryti, - pats klaidžiojo tarp minčių lyg šuoliais nuo vieno debesėlio iki kito, - tik kai kurie nesąmonėmis užsiima nuolat, nes mano, kad jie tik tai sugeba. Bet visi turim užslėptų gabumų.
Švilpis pasitaisė akinių rėmelį. Būtent šie akiniai jau spėjo patirti daugybę incidentų, dėl kurių jis vėliau prisivirė bėdų. Akiniai ant nosies lyg kortelė, jam nuolat primenanti apie pridarytas nesąmones. Bet, jis nė nemanė nustoti daryti tai, kas jam būdavo linksma.
- Be to, nemanau, kad Klastūnyne mokosi kažkuo kitokie burtininkai. Na, galbūt jų turimos charakterio ar kitos savybės būdingos šiam koledžui, bet nieko blogo ar keisto tame nematau, - šyptelėjo. Dylan'as jautėsi pakankamai laisvai, bet visgi jam atrodė, jog kartais vistiek įsiplepėti sugebėjo per daug.
- Apie mandragoras neišmanau nieko, - menkai atsiduso, kas labiau priminė oro iškvėpimą, - tad tikrai suteikei man žinių, - šyptelėjo nežinia kelintą kartą. Rožiniai plaukai labai jai tinka. Švilpis stengėsi pernelyg ilgai nevėpsoti į merginą.
- Malonu, Emi, - lengvai spustelėjo ranką, - na, eliksyrininkas gal būsiu ir ne koks, bet manau, kad sugebėsiu padėti.

[Clementine Martes]

 Klastuolė sutiko su Dylano nuomonėmis, turbūt jai dėl to ir kėlė teigiamos emocijos ir, kad sugebėjo lengvai susibendrauti.
- Taip. Bet manau į tokį darbą reikia žiūrėti rimtai. - Atsakė, - Ir kaip ir ankščiau, visiškai sutinku su tavo nuomone. - Šyptelėjo švilpiui ir vis stebėjosi, kad jų nuomonės kažkaip sutampa.
 Emillia gan įdėmiai stebėjo vaikiną. Ir vieną dalyką ji pastebėjo tai tikrai. Jis visada taiso savo krentančius akinius. Klastuolė nesusilaikus ir vėl leptelėjo viena nesąmone..
- Ir žinai, kaip tu su tais akiniais mielas bebūtum, bet jie tau pastoviai krenta, galėsime kada nors ir pagamint vaistus tau regai. - Nusišypsojo Dylanui ir mirktelėjo. Klastuolė nesigailėjo savo žodžiais, juk ji tiesiog pasakė ką galvoja. Ar tai taip blogai? Emillia dėl šito klausimo galėtų valandomis filosuoti.
- Ak, kaip miela, kad taip pagalvoji. - Iškvėpė orą ir, ir vėl įkvėpė. - Na, bet visi žino, kad šis koledžas pasižymi savu labai įspūdingu charakteriu. - Pasakius dar su rankų gestais parodė kabutes. - Na, bet nesvarbu.
- Malonu, kad kažkuo galėjau padėti. - Pabandė pasirodyt mandagi, o vėliau švilpis su klastuolę prisistatė vienas kitam. Bet klastuolė laiką netempė ir priėjo prie reikalo...
- Galim padaryt sąrašą, kokius eliksyrus mums kartu pagaminti. Galim kartu ir paeksperimentuoti ką nors. Aišku, jeigu tik tu to nori. Nes aš pati labai susidomėjau šiuo mokslu ir labai daug ką norėčiau išbandyti... - Pradėjo galvot, ką klastuolei dar ir pasakyt. - Tai ar tu su manim? - Paklausė galutinio klausimo, kuris viską nuspręs Emilliai, ar ji turės sau tokį kaip žmogų su kuriuo galės viską eksperimentuoti ir netgi atrasti kažko naujo ..Prašau, pasakyk 'taip' ... O klastuolė to nuoširdžiai norėjo..

[Dylan Frendlin]

Jų nuomonės sutapo, o bendravimas įsivyravo pakankamai greitai.
- Aš jau bandžiau ieškoti burtažodžių, kurių dėka akiniai man nekristų nuo nosies. Vaistai regai skamba neblogai, - šyptelėjo, - pala, ką? Aš atrodau mielas su akiniais?
Švilpis nusijuokė. Išties, jis retkarčiais užsidėdavo akinius, o šiaip jų labai nemėgo. Bet visgi, žodį mielas, kaip apibūdinimą, vaikinukas išgirdo pirmą sykį. Dylan'as žinojo, kad Klastūnynas yra savitas ir kitoks. Bei, kad kai kurie jų nemėgsta. Bet visgi, čia mokėsi švilpio tėvas. Ir jam to pakako.
- Sąrašas eliksyrų? Puiki idėja! - ate geram magijos istorijos pažymiui, bet tai nesvarbu, - taip, žinoma, prisidėsiu. Nors šis mokslas gal šiek tiek ir paslaptingas, tačiau sugeba įtraukti smalsumu pasižyminčiuosius, - šyptelėjo. Švilpis trumpai nusuko žvilgnį į tolėliau buvusį mokinį, kuris ką tik numetė knygų krūvą ant žemės. Garsas sudrumstė ramybę, kuri čia ir taip kada ne kada buvo.
- Taip, aš su tavimi, - melsvos akys pačios grįžo iki rožinių, kerinčių plaukų.

[Clementine Martes]

 Klastuolė nieko neatsakė į Dylano klausimą, apie tai, kad mergina pasakė, kad jis atrodo mielai. Emillia tiesiog tada silpnai nusijuokė ir tylėjo dėl savų pasakytu žodžiu.
 Bet tie linksmi ir pozityvus momentai pasibaigė, nes Ema pradėjo tada žiūrėt į viską labai rimtai. Sukandus lūpas mergina paminėjo žodžius tokius kaip, eliksyrų sąrašas, ar Dylan'as tikrai nori kartu su Emilija bandyti visokius išbandymus..
 Tai Emilliai labai rūpėjo todėl patapo rimta. Bet viskas ėjosi puikiai, kaip tekant upei pasroviui, nes vaikinukas sutiko! Pas klastuolę iškarto veide atsirado plati šypsena ir ji vos susilaikė, kad tuoj nepradėt šokti ar tiesiog šokinėti ar kažką panašaus, nuo laimės.
- Puiku! - Linksmai atsakė, - Tada aš norėčiau išbandyt tokius kaip felix felicis, eliksyrai kurie keičia pavidalą arba išvaizdą, dar padaryt tokius eliksyrus kaip pas Sorena, kuriuos išgėrus, galima patekt kažkur kitur.. Na kol kas manau, kad fantazijos limitas mano tuo baigiasi, o kaip dėl tavęs? - Pradėjo domėtis švilpio nuomonę, o vėliau įdėmiai išklausė ją......

[Dylan Frendlin]

Dylan'as į visą šį reikalą žiūrėjo rimtai, tačiau atrodė, jog jam ant nosies ne paprasti, regėjimą gerinantys stikliukai, o kokie nors rožiniai linksmumo akiniai, kažkuo savitu keistai veikiantys.
Švilpis stebėjo, kaip jo sutikimas prisijungti ir pagelbėti nušvietė merginos veidą. Linksma bei plati jos šypsena privertė šyptelti ir patį švilpį, kuris galop baigė muistytis įsipatoginęs bei užkėlė vieną ranką ant atlošo. Jis nieko nenorėjo pasiekti, tam taip patiko laikyti vieną ar kitą ranką. Ir taip viena iš jų beveik užtirpo.
- Na, esu girdėjęs, kad kelios mokinės virė eliksyrą ir šis jas nukeldino į kačiukų planetą. Na, nesu tikras, bet skamba smagiai, - švilpis apie vaistus, o tuo labiau jų pavadinimus išskyrus felix felicis ne daug ką ir išmanė, - taip pat multisulčių eliksyras bei žinoma felix felicis. Išties, daugiau paskaičius akiratis prasiplėstų.

[Clementine Martes]

 Klastuolė ir vėl įdėmiai išklausė Dylaną. Na, ką moka daryti, tą ir daro - klausyti.
- Kačiukų planeta? - Atkartojo vaikino žodžius ir pakėlė vieną antakį dar prie to, mergina kažkaip pagalvojo, kad tai juokelis, nes patekti dar į kitą planeta... Tai keista. - Aš tuoj ateisiu. Niekur nepabėk.. - Šyptelėjo ir nieko nepasakius nubėgo link knygų lentynų, kad kažką susirast įdomaus, o ne tik kažką susiję su felix felicis..
 Emillia neskubėjo ieškodama kokios geros knygos, bet turbūt likimas taip suvedė, kad jau antra knygą kuria patikrino, labai sudomino klastuolę.

Eliksyrai, kokius nesimokote per pamokas.

Įdomiai skamba.. Emillia greitai pasiėmė knygą į rankas ir atbėgo pas Dylaną.
- Tikiuosi, nespėjai jau pasiilgti, - pajuokavo ir šyptelėjo. - Atnešiau knygą, ji mane tikrai sudomino, ką manai? - Pradėjo žiūrėt į vaikiną kuris labai dažnai pasitaiso akinius. O pati klastuolė atvertė pirmą knygos puslapį.

Eliksyras, kuris pavers jūs į jūsų gynėją...

Perskaitė vieną sakinį.
- Ką manai? Koks tavo gynėjas? - Paklausė vaikinuko, pats eliksyras tikrai sudomino Emillia, bet jai nereikia ir pamiršt apie felix felicis, kur ji ruošėsi jį kažkada pagamint. Tai palauks.. Šitas skamba įdomiau. - Mano gynėjas tai voverė, tai manau, kad būtu visai linksma.. - Šyptelėjo vaikinui ir padavė knygą jam, kad ir jis pasiskaitytu ir rastu ką nors įdomaus.

[Dylan Frendlin]

- Taip, tikrai keista, - pats nusijuokė iš savo žodžių bei akimis nulydėjo pakilusią rožinių plaukų savininkę. Neatrodė, jog laikas ėmė lėtėti, bet norėdamas prasiblaškyti, Dylan'as akimis apkeliavo visą apskritą kelią savo žvilgsniu po dalį bibliotekos. Ir nuleido ranką, kurią laikė padėtą ant atlošo. Ji jau visiškai užtirpo.
Švilpis spėjo pamatyti knygos viršelį. Tuomet žvilgsnį sutelkė į Emilios atverstą pirmąjį puslapį. Paverčia į gynėją? Skamba linksmai, beeeet...
- Skamba įdomiai, - pripažino tiesą, - mano gynėjas yra vilkas. Tikslios rūšies nežinau, bet vilkas.
Vaikinukas priėmė į rankas paduodamą knygą. Ji skambėjo viliojančiai. Ranka pervertė kitą puslapį. Cha, juk šių eliksyrų nemoko per pamokas.

Eliksyras, kuris leis tam tikram laikui virsti nematomu.

Perskaitė sakinį.
- Su tokiu išties galima daug nuveikti, - sukikeno ir lyg pritrauktas prie knygos, žvilgtelėjo dar sykį.

Jus galės matyti tik tie,
kurie taip pat naudos šį eliksyrą. 

Šis sakinys nuskambėjo dar smagiau.
- Kuo toliau, tuo linksmiau, netiesa? - kilstelėjo antakį žvelgdamas link Emilios.

[Clementine Martes]

 Klastuolei atėjus su knygą, jie abu pradėjo ją vartyti ir žiūrėti visokias jos įdomybes. Knyga iš tikrųjų atrodė ir buvo įdomi. O pasivertimas voverę atrodė visai įdomiai. Tik klastuolė nežinojo, kaip tai atrodys, ar ji taps voverė savo dydžio ar netgi ir su savu pavidalu, tik gaus kailį ir uodegą ar realiai pataps voverę kur bus labai mažaus dydžio ir galės netgi laipioti po medžiais, tai kėlė smalsumą, todėl šį eliksyrą klastuolė įsiminė.
- Vilkas? Sakyčiau, visai neblogas gynėjas. - Šyptelėjo vaikinui. Na, jo gynėjas žymiai įdomesnis nei mano. Pagalvojus klastuolei, davė knygą Dylanui, o jis atvertė kitą puslapį, kur buvo jau ir kitas eliksyras.
 Tapti nematomu.. Tai gali irgi labai praversti. Netgi tokiems dalykams kaip papokštauti. Bet rodos, šis eliksyras yra sunkesnis nei ankstesnis, na, bet skamba ir įdomiau nei praeitas.
- Galima labai daug pridaryt su juo juokelių. Ar tarkim padaryt ką nors savo naudai, nepastebimai. Ten tarkim, jeigu norės naktį pasivaikščiot, tai galės nebijot profesorių ir drąsiai vaikščioti.. - Išsakė savo nuomonę Emillia.
- Na taip, visai įdomi knyga. - Pasakė savo nuomonę ir atsisėdo arčiau Dylano, kad galėtu kartu skaityti vienu metu. Atsisėdant arčiau, mergina pervertė knygos puslapį ir pradėjo kartu su Dylanu skaityt toliau..