0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • Astronomė
  • ****
  • 247
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
  Laikas reliatyvus. Ir niekaip kitaip.
  Taip pat ir nenuspėjamas. It vėjas pralėkdavo, kaip dūmas išnykdavo netikėčiausiais momentais; pavyzdžiui, tos kelios sekundės, kai Melisa susimąsdydavo apie Džeinę, apie tai, kas įvyko, kas ne ir kas galėjo įvykti, laiko būdavo praėję... tiesiog nepadoriai daug. O kai kurios akimirkos slinkdavo tiesiog siaubingaipragariškainepakenčiamai lėtai, užsitęsdavo ištisą amžinybę, ne, mažiausiai tris.
  Ši akimirka buvo viena pastarųjų. Bet vis dėlto šviesiaplaukė pagaliau stovėjo lauke, trypčiojo vietoje, kad nesušaltų, delne spaudė Kamilės ranką. Tik netrukus paleido susizgrizbusi, kad nėra reikalo čia stoviniuoti susikabinus. Neduokdie bičiulė paklaus, ar tik labiau nenorėtų laikyti kieno nors kito rankos. Gal ir norėtų.
  Fejerverkai nušvietė naktinį dangų. Ne ne, žiobarų Naujieji metai niekada neprilygs šiems. Susižavėjusi ateities būrimo profesorė vis žvilgtelėdavo ir į kolegių akis – galėjo prisiekti jose mačiusi atsispindinčius žiburėlius.
 – Gražu, – galiausiai tarstelėjo norėdama nutraukti tylą ir gurkštelėjo iš taurės.
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
  Kampuotas stalelis. Kodėl jis toks kampuotas? Kodėl iš vis egzistuoja kampuoti stalai? Jie užmušti žmogų gali! Vienintelis kampuotas stalelis visoje smuklėje. Gal kiek per daug pavartotas žodis kampuotas...
  Raudonai padažytų lūpų antspaudas jau puikavosi ant trijų tuščių taurių. Jei kas jai papriekaištautų, kad geria per daug, mergina pasakytų turinti tam rimtą priežastį. Lygiai prieš kaži kelis metus (būtų blaivi, prisimintų prieš kiek metų) žuvo jos tėvas. Vienintelis ją išklausydavęs šeimos narys. Motina net nesiteikė atvykti į laidotuves. O gal jai niekas nepranešė? Paauglė tada net nesigilino į tokias smulkmenas. Ji palūžo,  neatsigavo iki šiol..
  Net į ministeriją įsidarbino tik tam, kad išsiaiškintų kas iš tiesų nutiko tą dieną. Kol kas pastangos nesėkmingos. Gal pasirinko netinkamą skyrių? Tikrai taip, turėjo rinktis kokį nors užmaršintojų štabą arba tą patį aurorų štabą. Deja, abejojo ar dar buvo likę aurorų štabe darbuotojų iš to laiko. Žmogų lengva išgąsdinti, kad ir kokiu drąsiu jis beatrodytų.
  Kažkodėl mąstant apie tai Noelė įsivaizdavo brutalų vyruką, žaidžiantį su barbėmis. Į kiauro katilo sienas atsimušė pilnametės juokas. Tai buvo juokinga, bent jai.
  - Ko spoksot?! - šūktelėjo, pastebėjusi daugelio žvilgsnius į save. Tegul nežiūri į ją šitaip. Nei vienas iš čia esančių nežino jos istorijos ir to, kad ji beveik 100% yra psichiškai nestabili. Kaip ten žiobarai vadina... bipolinis sutrikimas? Anželikai buvo visiškai nusispjauti ant to. Ji buvo savimi ir jokie vaistai nepakeistų to.
  Paprašiusi ketvirtos taurės abejotinos kokybės alkoholinio gėrimo, ministerijos darbuotoja jį išgėrė ir atsilošė kėdėje. Nežinojo kur eiti ir ką veikti laisvadienio metu. Namuose, Godriko Dauboje, buvo motina. Su ja Noelei nelabai norėjosi bendrauti. Butas Londone buvo toks tuščias ir niūru, kaip kalėjimo kamera. Todėl rudų akių savininkė praleisdavo beveik visą dieną kur nors, tik ne savame bute. Jis slėgė ją dar labiau, nei gyvenimas.
  Nosį pakuteno kvepalų kvapas. Harper uoslė buvo labiausiai išsivystęs jos kūno jutimas. Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento darbuotoja apsižvalgė, ieškodama naujo kvapo savininkės. Tai neabejotinai buvo moteriški kvepalai, nei vienas vyras taip nekvepėjo. Žinoma, turbūt nei vienas burtininkas nesinaudojo kvepalais, juk tai žiobariška nesąmonė. Merginos akys buvo įsmeigtos į kitą merginą, kurią rodos matė Ministerijos vestibiulyje.

*

Selena Lawrenz

Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
  Selena pramerkė užlipusias akis ir apsidarė. Šalia jos buvo įsitaisiusi figūra. Mirtis. Šiosios apsiaustas vėjyje šiek tiek šmėžavo, o dalgis, tarsi nereikšmingas niekutis, buvo paguldytas ant jau seniai neskalbtos, galbūt kiek dulkėtos, tačiau nešančios spalvotus, o ne pilkus, prisiminimus, paklodės. Mirtis judėdavo, vos juodaplaukė įkvėpdavo, o kaulėta ranka, regis, be ploniausio odos sluoksnio, vis mojo ir kvietė keliauti kartu. Link šviesos. Ar tamsos.
  - Einu išgert, -  ranka mostelėjo vaikydama tamsų Mirties šešėlį ir tingiai pakilo iš lovos. Neatsižvelgdami į šešėlio buvimą, pirmieji ryto saulės spinduliai auksine šviesėle smigo į sienas ir pagelbėjo iš kambario išvaikyti juodut juodutėlį Mirties alsavimą, apsilankantį čia kiekvieną rytą, vos Selena nuspręsdavo jį pradėti su kažkuo kitu, o ne spalvotais veidukais. Tik nežinia, ar šie bent buvo spalvoti. Ar kažkas gyvenime beturėjo daugiau atspalvių nei tos šaltos spalvos, vyraujančios tiek galvoje, tiek žingsniuojant gatve? Ir klaustukas sakinio pabaigoje - bereikšmis. 
  Mirtis nusisuko nuo lango ir iškilmingai paėmė dalgį. Pirma šioji dar lyg ir šyptelėjo, o galiausiai sklandžiai užlipo ant debesų baltumo žirgo ir išjojo be garso. Bet ar tie patys debesys dažniau būna balti, o ne juodi?
  Užuolaidos dar šiek tiek judėjo rytiniame vėjyje, o tolumoje aidėjo nebereikšmingas juokas. Ir taip diena iš dienos.
  - Reikia kažko stipresnio. Išgert, - prasitampiusi priminė sau Selena. Ji nužingsniavo link vonios kambario ir pažvelgė į savo veidą. Susimąstė, kiek metų gyveno, o ne egzistavo, tačiau ši mintis negalėjo ilgiau išbūti tokioje vietoje kaip Isos butas, tad paliko burtininkę vienut vienutėlę. Tik pati Lawrenz visai nesusirūpino, o tik apliejo savo veidą lediniu vandeniu ir pradėjo vieną svarbiausių dienos operacijų. Makiažas - transformacija iš Selenos į kažką gražesnio, gyvybingesnio, patrauklesnio, o galiausiai ir žmogiškesnio. Ir nors jos plaštakos kas dešimt minučių vis imdavo drebėti ir išmesdavo tuo metu laikytą priemonę ant vonios kambario plytelių, mergina nesirūpindama pralaukdavo tokios epizodus ir tęsdavo, ką pradėjusi. Grožis jai vis dar reiškė daugiau nei bet kas kitas.
  Praėjus keletui valandų ir nuo Mirties pasirodymo jos bute, ir nuo ruošimosi išgerti, pradžios, Isabella užsimaukšlino elegantiškai atrodančius aukštakulnius ir pasigriebė rankinuką, kuriame gulėjo josios lazdelė, keli svarbesni vaistai, kurių, tiesa, dažniausiai neišgerdavo, o jei ir išgerdavo, perdozuodavo ir tuomet gulėdavo buto kampe porą dienų, negebėdama valdyti savo kūno ir išskridusi į kitą visatą. Arba valandų valandas praleisdavo vonios kambaryje, šlykštėdamasi skrandžio rūgšties skoniu. Tiesa, prie šio spėjo ir priprasti. Tik mėgautis nesimėgavo.   
  O dabar atrodė tarsi nukabinta nuo mados žurnalo viršelio. Ir pati būtų save kabinusi, jei jos gyvenime neegzistuotų Kleonas. Nors ir nenutuokė, kaip šiuo metu galėjo pavadinti jų santykius. Ar tokie bent jau galėjo egzistuoti? Galbūt ir galėjo, tačiau šiuo metu juodaplaukė plepėjo su taksi vairuotoju, vežančiu ją arčiau Kiauro Katilo, kuriame panelė turėjo patenkinti savuosius troškimus. Vien tik mintis apie kažką stipresnio, nei vynas ar šampanas, Isą panardino į euforijos kupiną šaltinį, iš kurio teko išnirti tik tuomet, kuomet Lawrenz prireikė susimokėti už pavėžėjimą. Pravėrusi duris, mergina nutaisė tą pačią ganėtinai dalykišką, tačiau žavingą šypsenėlę, nužvelgė savo atspindį vitrinoje ir lengvai pravėrė kiauro katilo duris, mąstydama, ar tikrai savo atvaizdą matė prieš keletą sekundžių. O svarstydama suprato tik tai, kad šiuo metu tikrai ne rytas vyravo už baro durų. Tamsa, prieš tai atrodžiusi kaip šviesa, nudiegė Selenos paširdžius, o ji tik krestelėjo ant kėdės, prie staliuko ir įkvėpė tvankaus oro. Reikėjo išsiaiškinti, kokio gėrimo ji norėjo pirma.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Vasara. Laikas, kai žaviausios panelės kažkur išnyksta. Na, gal ir neišnyksta. Ko gero, tiesiog paskęsta kvailių turisčių masėje. Tokia situacija geidžiamiausio Britanijos bomžo visiškai netenkino, tad reikėjo dingti iš turistais perkrauto Sautendo ir keliauti kažkur, kur net ir vasarą galima rasti gražių panelių. Pirma, nors ir nelabai viliojanti mintis buvo Londonas. Sostinę vyrukas pažinojo ne taip ir blogai. Tikrai ne dėl to, kad tą miestą mėgo. Ne, tiesiog iš Sautendo pakankamai žmonių važiavo būtent ten. Ir jie paprastai būdavo pakankamai turtingi, kad būtų verta sustojus Londone juos sumušti ir pavogti piniginę. Būtent tokį planą mintyse kurpė vyrukas važiuodamas sostinės link. Tranzuoti sekėsi puikiai, vairuotojas sustojo vos ne iš karto. Tai nulėmė visai neblogą nuotaiką: netrukus jis bus dideliame mieste, kuriame tikrai netrūks panelių, pavogs krūvą pinigų, tad tas paneles galės ir pavaišinti. Tai žadėjo itin nuostabią naktį, kurią praleis su viena, o gal ir su keliomis gražuolėmis. Ko daugiau tokiam jaunam ir žaviam vyrukui reikėjo?
Deja, visai netrukus paaiškėjo, ko. Automobiliui sustojus Bretas stipriai žiebė vairuotojui į nosį, tačiau apčiupinėjęs kišenes ir ištraukęs piniginę pamatė, kad ten nėra nė vieno banknoto. Mėtėsi pora vieno svarų monetų, kurias, žinoma, rudaplaukis priglobė. Bet ką, po galais, veikti su dviem svarais kišenėje?! Ne tik neišgersi alaus, bet ir nepastatysi kokiai nors gražuolei vyno! Tai visiškai sugadino neblogą nuotaiką, ir anglas po sostinės gatves trynėsi vis labiau irzdamas. Užkliuvęs už kažkokio žmogaus dar labiau įsiuto, tad gerokai jį apdaužė ir apspardė. Palikęs kruviną kūną gulėti gatvėje nuskubėjo tolyn ir sustojo tik prieš kažkokias duris. Žinojo, kad tai yra magiška užeiga, kas savaime viliojo. Ją matydamas vyrukas jautėsi pakylėtas: Hogvartse mokėsi vos keturis mėnesius, tačiau turėjo savyje pakankamai magijos, kad galėtų čia užeiti. Žinoma, neturėjo nė vieno galeono ar net knuto, bet o koks skirtumas? Būtinai susiras kokią gražuolę, kuri sutiks praleisti laiką su žaviu jaunuoliu ir be vyno ar alaus. Tereikėjo suvilioti. Na, o jau tada...
Vos įžengęs pro duris pamatė dailią panelę. Jau tokio grobio geidžiamiausias Britanijos bomžas tikrai nepaleis. Apdovanojęs barą "žaviąja" šypsena tiesiu taikymu nužygiavo prie išsirinktos gražuolės. Godžiai nužvelgė ją nuo galvos iki kojų - dabar pamiršo netgi tai, kad neturi nė skatiko kišenėje. Paėmęs kitoje staliuko pusėje buvusią kėdę pastatė šalia panelės ir ramiai atsisėdo. Nė akimirkai nenusuko žvilgsnio vis plačiau šiepdamasis. Panašu, kad naktis bus dar geresnė nei jis įsivaizdavo.
- Labas, - lipšniu balsu pasisveikino ir apsimestinai neužtikrintai paėmė gražuolę už rankos.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Selena Lawrenz

Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
  - Man reikia išgert, - vis primindavo sau Selena, kuomet jos, nuo auksinio atspalvio vis dar žėrinčios, akys užsimerkdavo, vos pagalvojus apie ką nors malonaus. Iškreiptos Isos mintys jos visai nebebaugino, tad juodaplaukė tik šyptelėdavo užsigalvojusi apie renesanso laikotarpiu išaugintą biblioteką, kurios lentynose miegojo ne knygos, o buteliai įvairiausių gėrimų, tokių kaip brendis, vynas, o galbūt ir dar kažkas stipriau. Tai buvo varginanti euforija, kurios atsikratyti Selenai sekėsi vis sunkiau ir sunkiau. Nors Lawrenz net nenutuokė, ar ketino šio stebuklo atsisakyti. Alkoholis puikiai pagebėjo susidoroti su sunkumais, kurie žemaūgės gyvenime lankėsi dažniau nei gėrio nešinos emocijos. Nors ir prie to Isa jau buvo galutinai įpratusi.
  Tik ta perdėta savimeilė Selenos gyvenime visai neišnyko, nors ir šioji reiškėsi truputį kitaip. O galbūt ir ne kitaip. Juk ir jausdamasi taip, lyg būtų pavartojusi besišypsančių veidukų, nes tikraisiais vardais daiktų vadinti juodaplaukė nesiryžo, atrodė pasakiškai. Makiažas iš tiesų darė stebuklus. Ir Selenos rankos, kurios paimdavo bet kokį teptuką ir savo veidą nutapydavo kaip žavingiausią paveikslą. Tik jis buvo geras iki pirmųjų kristalėlių, kurie leisdavosi nuo akių skruostais, vos Isa sureikšmindavo kažkokį įvykį. Tiesa, prie žmonių burtininkė neverkdavo, tad tai nebuvo svarbu. Su makiažo sluoksniu savęs atpažinti negebėjo, o tai puikiai paaiškino ir tai, jog namuose atrodė it kita būtybė, neverta žmogaus etiketės.
  - Vyno. Jis - puikus gėrimas išgertuvių įžangai, - murmtelėjusi nusprendė mergina, pertraukdama įvairiausio pobūdžio mintis ir jau ruošėsi stotis, nes norėjo pateikti savo užsakymą. Nenutuokė, kaip visa tai veikė Kiauro Katilo bare, mat šioje vietoje nesilankė ganėtinai ilgą laiką. O gal ir lankėsi. Jai reikės to paklausti Mirties šešėlio ryt. Tai buvo bene vienintelė gyva būtybė, kuri Seleną aplankydavo kiekvieną dieną. Tačiau ar Mirtis - gyva?
  Teisininkę pasiekė pasisveikinimas ir ji pažvelgė į prieš ją jau įsitaisiusį vaikinuką. Mergina nenutuokė nei kaip šis atsidūrė prie būtent jos staliuko, nei kodėl ši persona nusprendė ryžtis sveikintis su būtent Selena. Tik vylėsi, kad jis neatpažins jos ir nepradės klausinėti kažko, susijusio su darbu. Raganių ir raganų pasaulyje Selena nedirbo daugiau nei metus, o tokių individų vis dar pasitaikydavo. Kraupu.
  - Labukas, - nusijuokė, nusprendusi pamėginti pasikalbėti su žmogumi, o ne šešėliais, skraidančiais jos galvoje, namuose ar jai bevaikščiojant kažkur kitur. Tuo pat metu pajautė, kad vaikinukas buvo paėmęs jos ranką, tad tik dar kartą dalykiškai, tačiau ganėtinai nuoširdžiai šyptelėjo. Darbinio šypsnio Lawrenz niekaip neišsižadėjo.
  - Ką čia veiki? - leisdama vaikinukui toliau laikyti ranką ir specialiai jos neištraukdama, sucaksėjo liežuviu ir dar kartą vyptelėjo. Šiuo metu jos galvoje vis dar kirbėjo įvairiausių gėrimų pasiūla, tad į vaikino aprangos detales ar ką nors panašaus, Selena dėmesio atkreipti nesugalvojo.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Žvilgsnis buvo labai jau godus. Bretas atvirai nužiūrinėjo merginą ir vaizduotėje jau piešė vaizdus, ką bus galima nuveikti visai netrukus. Žinoma, gali būti, kad ji nori prieš tai išgerti, tačiau tai nebuvo problema - bent jau ne iki to laiko, kol pati susimokės už gėrimus. Akimirkai vyrukas užsimerkė, tačiau jau visai netrukus akys vėl tyrinėjo gražuolės kūną. Nuo lūpų niekaip nesitraukė "žavioji" šypsena, kuri po pasisveikinimo akivaizdžiai paplatėjo. Puiku! Mergina suprato, koks žavus jaunuolis parodė susidomėjimą. Vadinasi, ji nekvaila. O būtent tokios geidžiamiausiam Britanijos bomžui patiko labiausiai. O jau ta šypsena! Ji visiškai ištirpdė rudaplaukio širdį, ir jis neabejojo, kad šis vakaras bus daugiau nei nuostabus.
Jeigu kas nors ir būtų galėjęs dar labiau pataisyti nuotaiką, tai nebent atviras merginos sutikimas praleisti šiek tiek laiko kartu. Tai, kad ji neištraukė rankos, ir buvo sutikimas. Bent jau taip nusprendė Bretas, taigi dabar nuotaika tiesiog skraidžiojo padebesiais. Tiesiog reikėjo visko nesugadinti.
Kadangi panelė buvo nusiteikusi itin draugiškai, geidžiamiausias Britanijos bomžas nusprendė būti toks pat. Apsimestinai neužtikrintai atsistojo ir paleidęs gražuolės ranką apėjo iš už nugaros. Pasilenkęs apglėbė panelę rankomis sunerdamas pirštus jai ant pilvo. Lūpomis prigludo prie ausies ir kelias akimirkas svarstė, ką reikėtų pasakyti. Vis tik nebuvo geriausias kalbėtojas, tad galiausiai tiesiog pakštelėjo į ausį. Beveik pamiršo, kad ji buvo uždavusi klausimą, tačiau vis dėlto bent kažką atsakyti reikėjo, ar ne? Bretas nenorėjo, kad gražuolė palaikytų jį nemandagiu ir neišauklėtų bernioku. Na jau ne, toks žavus vaikinas negali apsijuokti.
- Ieškau tavęs, - tyliu balsu tiesiai į ausį sumurmėjo vyrukas. Atkabinęs pirštus vieną ranką paliko ant pilvo, antrąja švelniai perbraukė per skruostą. Labai jau norėjosi pastatyti panelę ant kojų ir tvirtai apkabinti, bet tą padaryti tikrai suspės. Kol kas turėjo užtekti ir to, tik reikėjo šiek tiek labiau sutvirtinti pažintį.
- O ką tu čia veiki? - vėl tiesiai į ausį pratarė vyrukas ir dar kartą pakštelėjo. Jautėsi be galo laimingas: sutiko itin žavią panelę, kuri, maža to, dar buvo ir itin draugiška. Taip, tai bus neeilinis vakaras, kurio nepamirš nei jis, nei šiandieninė išrinktoji.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Selena Lawrenz

Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
  Išgertuvės rimuojasi su vestuvėmis, tad mąstydama apie įvairiausio pobūdžio stipriuosius gėrimus, Selena nejučiomis susimąstė, ar kada žada tekėti už Kleono. Su minėtuoju vaikinuku šiuo metu matėsi retai, tačiau noras su juo sieti gyvenimą visai neišgaravo. Bent jau tuo metu, kuomet Isa nebendravo nei su Mirtimi, nei su šešėliais ar nebuvo ištuštinusi poros alkoholio butelių. To dėka jos gyvenimas apsiversdavo aukštyn kojomis ir kaštonplaukė Kleono niekaip neprisiminė. Nors kartais studento neprisiminė ir per šviesiausias kraupiai tamsaus gyvenimo dienas. O panelei Lawrenz buvo tik dvidešimt dveji.
  Savo auksines akis pakėlė link prie jos prisėdusio vaikinuko akių. Neįstengusi šyptelėti regėjo, kaip žmogus gerėjosi jos kūno grožiu. Dažniausiai tam būtų neprieštaravusi, mat juk ne dėl savęs prie veidrodžio tūnojo valandų valandas, tačiau galvoje švystelėjus prisiminimui apie jos antrą pusę, širdy pasišlykštėjo savimi. Prikandusi lūpą patraukė žvilgsnį nuo vaikinuko ir giliai atsiduso. Ir kaip kiekvienas jausmas gali transformuotis į priešingą, vos per keletą sekundžių? - mintyse drįso savęs paklausti teisininkė, tačiau atsakymo sugalvoti nespėjo. Prie pat savęs pajuto šilto oro gūsius, reiškiančius, kad kažkas pažeidė Isos asmeninę erdvę. O atsakymo net laukti...
  - Atsiprašau? - sutrikusi ganėtinai per garsiai aiktelėjo, sulaukusi netikėto bučinio. Ko jau ko, o kalbantis minutę ar kelias, pabučiuota Selena būti tai jau tikrai nesitikėjo. Mergina nė nenutuokė, kaip turėjo reaguoti į šitokį neįprastą ir siaubingai per greitą poelgį. Neįsivaizdavo ir kaip turėtų pratęsti savo žodžius ar ką daryti tokioje situacijoje. Tik derėjo priminti tiek sau, tiek ir kitiems, kad toks vaikinuko poelgis jai kiek patiko. Na, nereikėtų suprasti neteisingai, tačiau dėmesio trūkumas ir Selena Isabella Lawrenz buvo artimi draugai, kurie be vienas kito negalėjo žengti nė menkiausio žingsnelio. Taip nutiko ir dabar.
  - Aš esu pamaloninta, jog iki šio baro atkeliavai tik tam, jog rastum mane, - gūžtelėjo pečiais, nutaisydama tą pačią dalykišką, tačiau tuo pačiu ir labai žavinčią miną bei saldų toną, kuriuo kalbėdavo ir per svarbius susitikimus, ir su savimi, namuose. - Tačiau bučinių aš atsisakysiu. Tu net nežinai mano vardo, bernužėli, - pasirėmusi galvą ranką, toliau dėstė savąsias mintis vaikinukui, kuris per klaidą prilipo prie jos. Žemaūgė jautėsi kiek nemaloniai ir dėl to, jog jos lankytojas drįso liesti ją, be jos sutikimo, tad lengvu judesiu pabandė atitraukti jo rankas nuo savęs, per daug neįžeisdama vaikino jausmų. Teisininkė nužvelgė burtininką savo kerinčiu žvilgsniu, kuris turėjo atpirkti šį, galbūt nelabai malonų, Isos sprendimą.
  Tik klausimą, skirtą jai, nusprendė ignoruoti.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Gražuolė tiesiog mėgavosi gaunamu dėmesiu. Argi gali būti kitaip? Kokia normali panelė nebūtų patenkinta, kai gauna dėmesio iš geidžiamiausio Britanijos jaunikio bomžo? Breto pasitikėjimas savimi išliko iki dar neregėtų aukštumų, o mintys nunešė vyruką į netolimą ateitį, kada jis su vakaro išrinktąja paliks perkimštą barą ir įsitaisys kokioje nors nuošalesnėje vietelėje. Tada rudaplaukis įrodys ką mokantis, o panelė bus tiesiog sužavėta.
Būtent tokį nuostabų planą galvoje kurpė geidžiamiausias Britanijos bomžas. Deja, visai netrukus nuskambėjęs garsus aiktelėjimas privertė susimąstyti, kad galbūt viskas bus visai ne taip. Vis dėlto Bretas tikrai neketino taip paprastai pasiduoti. Nepaleido merginos, o į netikėtą atsiprašymą (?) nereagavo. Galbūt ji tiesiog sutriko? Taip, ko gero, atsiprašo dėl to, kad aiktelėjo. Bretas jau neprisiminė, kuris iš tų veiksmų buvo įvykdytas anksčiau, tad įtikino save, kad yra būtent taip: panelė norėjo pasielgti visai kitaip ir atsiprašo tik dėl to, kad galėjo suklaidinti žavų vaikiną.
- Nereikia atsiprašinėti, - į tą pačią ausį iškvėpė Bretas ir netrukus išgirdo be galo malonius žodžius - panelė pamaloninta! Tai privertė vyruką dar kartą "žaviai" nusišypsoti. Jis beveik negirdėjo, ką gražuolė kalba apie bučinius. Ar gali būti, kad ji paprieštaravo? Nebūtų logiška, ar ne? Tik jau ne tokiam žaviam jaunikaičiui kaip Brett O'Connor! Tiesa, tai, kad ir ši panelė užsimanė švaistyti laiką prisistatymams, šiek tiek nuvylė - vyrukas buvo įsitikinęs, kad ji yra ypatinga. Vis dar nesuprato, kodėl merginoms taip svarbu apsikeisti vardais, bet nepasitenkinimo neparodė.
- Tai kuo gi tu vardu, gražuole? - sumurmėjo neatsitraukdamas nė per milimetrą. Tai, kad panelė bandė atplėšti jo rankas, prajuokino. Vis dėlto to parodyti nesinorėjo. Maža ką, panelė dar įsižeis. Ne, šito toks nuostabus vyrukas tikrai nedarys. Jo darbas yra ne įžeisti, o sužavėti dailią panelę. Tik ką daryti, kad toji pagaliau susiprastų, kad susitiko su dėmesio vertu vaikinu? Kelias akimirkas Bretas mąstė. Dar tvirčiau apglėbė panelę - vylėsi, kad ji nustos plėšti rankas nuo savo kūno, mat tramdyti juoką darėsi vis sunkiau. Galiausiai suprato, kad reikia elgtis atviriau, tad kilstelėjęs vieną ranką pasuko dailią galvutę ir godžiai pabučiavo panelę tiesiai į lūpas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Selena Lawrenz

Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
  Siaubas. Selena jau seniai nebuvo regėjusi tokių ne visai sveiko proto asmenų. Jų niekuomet nematė nei siaubo filmuose, nei kraupioje realybėje, o tai merginą neramino. Toks žmogus tarsi specialiai susirado ją ir dabar niekaip nepaleido tamsiaplaukės iš savųjų gniaužtų. Ir nors Isos savimeilė dar kuždėjo kažką apie burtininko pasigailėjimą, mat šis jai reiškė dėmesį, auksaakei sunkiai sekėsi valdyti savus principus ir būdo savybes, kurios jau seniai įaugusios į jos vidų ir nė neketino užleisti vietos kitokiai saviraiškai.
  - Tu - ne kurčias, - murmtelėjo Lawrenz pasišlykštėjusi tokios personos draugija. Būtų teigusi, jog jie kvėpavo tuo pačiu oru, tačiau pastebėjo, kaip pati teisininkė baiminosi net įkvėpti ir tai darė, tik tuomet, kada jautė, kad tuoj nualps. O prie šio rudaplaukio tai būtų net ir pavojinga, mat mergina nė neįsivaizdavo, ką rudaplaukis jai galėjo padaryti. Tiesa, Isa ir neprieštaravo faktui, kad to nė nenutuokė, kadangi regimai raganaitei, būtų buvę tik baisiau.
  - Jei ir toliau nepaleisi manęs, vardą išsiaiškinsi teismo salėje, - meno, šnekėti visai ramiai įvairiausiose situacijose, Selena buvo išmokusi. Dirbant teisininkės darbą ji negalėjo leisti emocijoms jos užvaldyti, o ir praeities įvykiai, kurie įsišaknijo visam gyvenimui, tarsi kuždėjo, kad baimei pasireikšti dvidešimtmetė galėjo leisti tik ten, kur tokią jos savijautą regėjo tik pati panelė. Net ir Mirčiai bei šešėliams, palūžusios Bellos asmenybės regėti nebuvo leistina. Ir tokios moralės auksinių akių savininkė stengėsi laikytis. Juk jeigu kas - čia pilna žmonių, kurie jai pagelbės, o ir lazdelė gulėjo rankinuke, kuris buvo prie pat jos. Net ir prie kaštonplaukės prilindusio vaikino gniaužtuose Selena galvojo, jog magiškąjį ginklą pasiekti galėjo lengvai. O tuomet už savus veiksmus mergina atsakyti labai nenorėtų.
  - Ką čia...? - pajutusi, to paties burtininko rankas, ant savo veido, tespėjo ištarti Selena ir nė neįkvėpti. Dažniausiai to neprireikdavo, kadangi bučiniai apsvaigindavo ir primindavo tai, dėl ko Isa gyveno dvidešimt dvejus metus. Jų žodžiais apibūdinti nepavyktų niekam, tačiau ta akimirka - begale kartų stipresnė už pačius galingiausius kerus. Bučiniai simbolizavo meilę, kuri šiuo metu nesklandė ore, tad škotė liko pasišlykštėjusi visa situacija ir vos vyriškis patraukė nuo jos veido, savąjį, Isa laisva ranka perbraukė per savo lūpas. Ji nenorėjo, kad ant jos liktų net menkutis pėdsakas, kuris visą vakarą primintų, kas dėjosi dabar. Net dėmesys, skirtas jai, dvidešimtmetės nebedžiugino ir stiprokai pykino. Ji nė nenorėjo pagalvoti, ką apie tai pasakytų Kleonas, juk viskas greičiau nei įprastai, ritosi į katastrofą... Šiosios Selena nepakentė nuo mažų dienų.
  - Paleisk mane, - įspėjamu tonu tarė Bella, vos spėjusi atsikvošėti ir ištiesusi ranką grakščiu ir greitu judesiu išsitraukė burtų lazdelę ir atsuko ją į burtininką. - Paleisk. 

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Kampuotas stalelis
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Gražuolės žodžiai buvo nei į tvorą, nei į mietą, tačiau Bretas nutarė, kad taip yra tik dėl to, kad ji jaučiasi sutrikusi. O kokia panelė taip nesijustų, kai ja susidomi toks žavus jaunuolis? Tokia reakcija buvo visiškai normali ir įprasta, tad geidžiamiausias Britanijos bomžas nė neketino stebėtis. Reikėjo tiesiog nuraminti gražuolę ir įtikinti, kad naktimi mėgausis tiek jis, tiek ji.
Į keistus žodžius neatsakė - kadangi tai tebuvo panelės sutrikimo ženklas, kažką pliurpti paprasčiausiai nebuvo prasmės. Ne, geriau ramiai tęsti pradėtą darbą ir džiaugtis gražuolės draugija.
- Nagi, nereikia taip šiurkščiai, - lipšniu balsu iškvėpė rudaplaukis. Nė akimirką nepagalvojo, kad "teismo salė" gali būti kažkas rimto. Tai tikriausiai tebuvo įdomus gražuolės būdas... - Ar nori eiti tiesiai į kambarį?
Tokia idėja skambėjo tiesiog nuostabiai, tik prieš tai, žinoma, reikėjo išsiaiškinti, ar gražuolė išties neprieštarauja tokiam įvykių posūkiui. Na, o jeigu prieštarauja, kartais galima leidimo ir neklausti. Vis dėlto šio vakaro išrinktoji buvo neeilinė. Ne tokia, kuria pasinaudoji ir numeti ant grindų. Ne, prie šios panelės reikėjo prieiti kukliau, ką Bretas labai sėkmingai ir darė. Jis atkreipė dėmesio, kad mergina neprisistatė, bet kadangi jos vardas nelabai terūpėjo, nebesigilino. Tiesiog atkakliai viliojo panelę vien buvimu šalia.
- Nereikia drovėtis, gražuole, - ypatingai maloniu balsu pratarė vyrukas, kai vos pabaigus bučinį panelė persibraukė per lūpas. Nutaręs, kad tai ženklas, rodantis poreikį pakartoti, jau ketino vėl pabučiuoti gražuolę, kai ji pasielgė visiškai netikėtai. Ištraukta lazdelė geidžiamiausiam Britanijos bomžui visai nepatiko. Jis savąja ne tik nemokėjo naudotis, bet jos čia net neturėjo.
Apsimetęs, kad įsižeidė ir nuliūdo, nors iš tiesų tai nebuvo tik apsimestinis elgesys, vyrukas žiūrėjo į ginklą, tačiau nuo gražuolės nepasitraukė. Pažvelgė jai į akis ir perbraukęs ranka per plaukus nusišypsojo savo "žaviąja" šypsena.
- Žinau, kad esi puiki ragana, gražuole, - sumurmėjo rudaplaukis, nors viduje rusenantis įtūžis pamažu pradėjo kilti į viršų. Vis dėlto čia atėjo ne tam, kad sudaužytų kažkokią panelę, tikrai ne tam. Vadinasi, reikėjo nuraminti tiek ją, tiek ir patį save. Kad Brett O'Connor nurimtų, žinoma, užteko tiesiog teigiamo panelės atsakymo. Bet ką daryti, kad ji neatrodo nusiteikusi bendradarbiauti.
- Aš tau pažadu įsimintiniausią naktį tavo gyvenime, - vėl pasilenkęs prie ausies sušnibždėjo vyrukas. Rankas nuo panelės patraukė, tačiau buvo pasiruošęs bet kurią akimirką vėl čiupti ją į glėbį. Žinojo: jeigu ji priešinsis, nelauks sutikimo, o nusineš į artimiausią kambarį.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):