0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Išgirdusi kitą profesoriaus klausimą, Elena sedėjo ir galvojo, kas tai gali būti. Po kiek laiko Grifiukės ranka pakilo.
 -Pirmas buteliukas tikrai yra vienaragio kraujo, sutinku su tais, kurie tai sakė. Juk gerti vienaragio kraują - baisus nusikaltimas. Na štai  antras turbūt yra psicho arba kito plauko tamsos butybės, pavizdžiui vampyro, vilkolakio, milžinų, juk šios butybės sukelia labai didelį skausmą, aš tai žinau, pati tai patyriau iš vienos iš šių butybių. Šie abu eliksyrai yra labai pavojingi, gali sukelti žmogui nepakeliamą skausmą arba dar blogiau.
 Pasakiusi savo galbūt ir gerą atsakymą, Elena vėlgi atsisėdo ant kedės ir laukė, kol visi susakys savo atsakymus. Gal nereikėjo sakyti jog patyriau vieną dalyką, nu bet jau nieko nepakeisiu. Grifiukė atsikvėpė ir žiūrėjo tai į Profesorių, tai į mokinius.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Elridė sėdėjo ir klausėsi profesoriaus. Damnatai? Kažkur girdėta... Hm... Na, tiek tos. Apsidairius aplink klasę mergaitei užkrito juoda sruoga ant veido. Piktai dėbčiodama į ją tyliai suniurzgėjo:
-Greit tavęs čia nebebus, neversk pagreitinti proceso,- nupūtusi sruogą patogiau įsitaisė suole. Kitų vaikų atsakymai Elridėi atrodė labai įdomūs ir tuo pačiu keisti. Vienaragio kraujas? O, jeigu jis yra uždraustas... Kodėl tada jį naudoja profesorius? Kažkaip keistai... Mergaitė vienaragius mėgo ir vaikystėje tikėjo, kad jie gyvi, egzistuojantys kažkokioje tolimesnėje šalyje. Sužinojusi, kad jie tikrai egzistuoja, o juo labiau laksto netoliese, miške, jai kilo didžiulis noras juos pamatyti. Daugeliui mokinių nutilus Elridė pagalvojo, kad atėjo metas išreikšti savo kvailąją nuomonę.
-Aš, galbūt labiau paklausti... Jei visi sako, kad vienaragis toks tyras, o jo kraują naudoti yra nuodėmė... Kodėl tada jūs jį turite ant stalo? Na, čia gana kvailas turbūt klausimas... O, juodajam buteliuke, manau, yra Kinijos ugninio kraujas, nors tai mažai tikėtina,- atsisėdusi ji atidžiai stebėjo profesoriaus judesius ir laukė atsakymo į ją kamuojantį klausimą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
   Sorenas von Sjuardas vėl gavo atidžiai išklausyti visų moksleivių spėliones. Kai kurie spėjimai jį pralinksmino, kai kurie leido likti visai patenkintu mokinio žiniomis, bet visgi reikėjo ir pakomentuoti bei apibendrinti.
   - Praktiškai visi jūs buvote teisūs dėl šio sidabrinio kraujo, - tarstelėjo Sorenas, lyg ir apgailestaujančiai nužvelgdamas kelis šio fakto nepataikiusius moksleivius. - Tai iš tiesų yra vienaragio kraujas. Man mažumėlę keista, kad daugelis jūsų įvardijote šio gyvūną kraujo naudojimą kaip didelį nusikaltimą ar nuodėmę. Esate teisūs salyginai, nors šis požiūris dabar jau laikomas pasenusiu, prietaringu.
   Sorenas trumpam nutilo. Pro klasę zvimdama visu greičiu nuo Soreno skriejo musė, jos zvimbimas tyliai aidėjo, iki kol ji nutūpė vienam klasės gale sėdinčiam mokiniui ant galvos. Vyras paėjėjo į klasės priekį
   - Jeigu kažkas, sėdintis gale, nematote, atsisėskite arčiau, vietos yra, - šyptelėjo jis ir tęsė. - Vienaragio kraujas jį išgėrusiajam atstato fizinę sveikatą. Pilnai. Tačiau neilgam laikui ir baisia kaina. Jeigu jūs neduokdie susirgtumėte kokiu magiškuoju purvažaizdžiu ar imtumėte gyvi pūti, išgėrę vienaragio kraujo pasveiktumėte išsyk, tačiau po kelių dienų - galbūt net po savaitės - jūsų liga atsinaujintų ir taptų dar baisesne. Todėl pasiryžę šitaip gydytis žmonės turi gerti vienaragio kraują kas kelias dienas, vėliau netgi įgauna priklausomybę. Na, bet pasitaiko, kad žmogus išgyja ir po kelių sykių, - profesorius vyptelėjo. - Tačiau bėda ta, kad jau nuo tos akimirkos, kai vienaragio kraujas palies jūsų lūpas, jūs tapsite prakeikti - pirma, neteksite sielos, antra - jus persekios nelaimės. Per ilgą laiką dėl šių priežasčių palaužiama ir žmogaus psichika, kitaip sakant - jis išprotėja. Beje, su vudu magija vienaragių kraujas susijęs lyg ir nėra, bent kiek man yra žinoma. Tai dabar kol kas tiek, - Sorenas pliaukštelėjo delnais ir išgirdo Elridės Endlercat klausimą.
   - Geras pastebėjimas, panele Endlercat. Bet tai yra miške rasto negyvo vienaragio kraujo mėginys, - nejaukiai šyptelėjo jis, taip ir neišdrįsdamas pasakyti, kad tą mėginį paėmė pats. Galėjo nupasakoti, kaip atsargiai dera elgtis su tokiu skysčiu, kad jis galėtų užtraukti bėdą net ir vien paliestas - ypač tokiems padarams, kaip vampyrai ar vilkolakiai - bet jau nebenorėjo gilintis, nes pamatė, kad kelios merginos jau žvelgė į kraują žiaukčiodamos. Von Sjuardas nežymiai liūdnai šyptelėjo. ,,Ot tai silpni nervai jaunimo." - pasišaipė mintyse. - Beje, atsakysiu į ponaičio von Velnu ir panelės Pang teiginius vienu šūviu. Psichai yra priskiriami pusiau dvasioms, pusiau gyvūnams, todėl būčiau linkęs abejoti, kad jie turi kraują. Bet aš, nors kažkada ir dėsčiau Magiškuosius Gyvūnus, apie psichus žinau gana mažai. Todėl jūs galėsite pasitikslinti, paklausę pa... profesorės Mortimer.
   Sorenas padėjo ant stalo stiklinį indą su vienaragio krauju, o tada paėmė juodo skysčio pripildytąjį buteliuką. Žvilgtelėjo į grifę Eleną, pavarde kaip viena labai garsi buvusi Hogvartso mokinė ir Hario Poterio pakeleivė.
   - Taigi, o antrąjį skystį atspėjo tik vienas žmogus - panelė Lovegood, ir tai - ji paminėjo tai tik kaip vieną iš kelių variantų. Bet tai yra rumuniškojo vampyro kraujas, na, ne grynakraujo rumuniškojo. Jeigu esate kažką girdėję apie Vladą Drakulą, nužudytą penkioliktame amžiuje, jei neklystu, tai dabar turite progą žvilgtelėti į vieno iš galimų jo palikuonių kraują, - Sorenas kilstelėjo kolbą aukščiau. - Deja, niekam nepavyko papasakoti apie šio kraujo savybes, todėl papasakosiu aš. Nors ir tiesų, nežinau, ar tai gera mintis, - suabejojo staiga mokytojas. - Bet rumuniškieji vampyrai išsiurbdavo kraują savo aukai ir, jeigu norėdavo ją paversti vampyru, priversdavo išgerti savo kraujo, - Sorenas nejaukiai gūžtelėjo pečiais - klasėje tvyrojo ne kokia atmosfera. Nors iš tikrųjų, ko gero, būtent to eliksyrininkas ir siekė - kad jo mokiniai niekada nesinaudotų tokiais eliksyrais. Von Sjuardas įtariai žvilgtelėjo į Radagaską.
   - Tai suteikdavo paverstajam didžiulį greitį, fizinę jėgą, bet atimdavo sielą ir atspindį veidrodyje. Beje, iki tol, kol naujai iškeptas vampyras pirmąsyk paragaudavo žmogaus kraujo, jis būdavo, atsiprašau - ir dabar tebebūna silpnesnis, bet atsparus saulės šviesai bei gali pažvelgti į kryžių, ko jau negali to išgėrę. Ir dar - rumuniškųjų paverstųjų vampyrų smegenys ima daug lėčiau apdoroti informaciją, nesusijusią su medžiokle, todėl dažniausiai jie elgiasi taip, kaip elgėsi anksčiau gyvenime, nors tai būtų ir mažiau veiksminga. Na, bet čia ne Magiškųjų gyvūnų pamoka, todėl nebesigilinsime. Manau, ponaičiui fon Velnu dabar jau turėtų būti aišku, kad mes tikrai nesimokysime gaminti damnatų, - Sorenas niauriai vyptelėjo ir sugrįžo į klasės priekį, nužygiavo į sandėliuką ir veikiai atsinešė nemažą dėžę, pilną kažkokių barškančių daiktų. Vyras tylėdamas praėjo pro suolus, kiekvienam mokiniui ant stalo padėdamas dubenėlį ir dvi nedideles plokščiadugnes kolbas - vieną su žydru, o kitą - su juosvu skysčiu.
   - Dabar jūsų praktikos darbas. Kiekvienas iš jūsų gavote po du buteliukus. Žydras skystis yra atsiminimas, o juosvas - haliucinatas. Kurį panaudosite - jūsų pasirinkimas. Jūs visi gavote skirtingus prisiminimus. Tai yra prakeiktųjų žmonių prisiminimai - tų, kurie išgėrė damnato ar kitaip jį panaudojo ir buvo jo veikiami. Jūs galėsite juos stebėti nuo tos akimirkos, kai jie tai padarė - matysite tai ir dar kelis epizodus iš jų gyvenimų po to. Atkreipkite dėmesį į žmonių nuotaikas, įvykius, orus, būkite pastabus. O tie, kurie norės pasirinkti haliucinatą - jis įsiskverbs į jūsų prisiminimus ir juos jums parodys taip, kad jūs tai išgyventumėte lyg išgėrę damnatą. Aišku, tikrųjų prisiminimų haliucinatas nepakeis, - užtikrino Sorenas. - Taigi, jūs galite rinktis, ar patirti damnato veikimą pačiam, ar stebėti kenčiantį - tikrą - žmogų.
   Sorenas nužvelgė moksleivius, įvairias jų reakcijas veiduose. Suprato, kad ši užduotis, ko gero, mažumėlę žiauri. Bet neketino to pakeisti.
   - Pasirinkite prisiminimą arba haliucinatą ir įpilkite jį į dubenėlį, į rankas pasiimkite savo užrašų knygą ir rašymo priemonę. Tuomet įmerkite veidą į skystį ir pateksite į viziją. Aprašinėkite tai, ką matote. Kai vizija baigsis, automatiškai grįšite į klasę, - Sorenas linktelėjo, leisdamas pradėti užduotį. - A, ir beje, - pridūrė jis. - Galite nesitikėti, kad išvysite, kaip gaminami damnatai, - šyptelėjo ir atsistojo klasės priekyje.

((Trys postai praktinei užduočiai. Manau, pakankamai aiškiai užduotį išdėsčiau poste, todėl papildomai nekomentuosiu. Tačiau pasistenkite, kad jūsų užduotys nesikartotų - būkite įdomūs ir originalūs.
Pirmame poste galite aprašyti vien pasirinkimą, antrame - viziją, o trečiame - jau savo aprašus ir vizijas. Galite tęsti vizijas per visus tris. Jūsų veikėjo užrašai neturėtų būti visko atkartojimas, veikiau veikėjo mintys ir potyriai. Bet svarbiausiai, kad išradingai aprašytumėte viziją.
Sėkmės.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
Daniela kiek nusivylė, kad jos atsakymas nebuvo nei pakomentuotas, nei išvis paminėtas. Tačiau juk jis neprivalo atsakyti į kiekvieną neteisingą spėjimą, - bandė suirzimą paslėpti mergina. Tada ėmė klausytis praktinės dalies, ir, nors kiti atrodė truputį pasišlykštėję, Kravitz netgi... susižavėjo. Išvysti žmonių prisiminimus, jausmus tapus vangiu vampyru - ir keista, ir įdomu. Vis tiek tai netikra. Bent jau man bus.
Daniela viena pirmųjų nuėjo pasiimti buteliuko ir nedvejodama pasirinko prisiminimus; norėjosi kažko jau patirto, tačiau unikalaus.
Žydrąjį, keistai raibuliuojantį skystį išsipylus į dubenėlį Daniela kažkodėl pajuto trauką, tačiau slogią, nesimpatišką. Kaip iš viso prisiminimai gali būti nesimpatiški? Man kažkas negerai, - prieš panirdama suprunkštė Klastūnyno globotinė ir įmerkė savo veidą į šaltą, net geliantį skystimą, kuris tarsi sniego krūvą sustingdė ir ėmė graužti odą.

Daniela pramerkė akis mažame, tamsiame kambaryje, aplink matėsi dulkių kalneliai, o aplinka nebuvo pažįstama, tačiau ji vis vien žinojo, kad šone gulinti mergytė yra Nala Rodriguez. Skubriai atsistojus iš medinės girgždančios lovos, Nala perėjo medines girgždančias grindis {kiek čia daug medinių girgždančių daiktų!} ir drebėdama atsistojo priešais veidrodį. Iš šono Daniela matė ją puikiai: smulkutis kūnas, tamsi oda, didžiulės pilkšvos akys ir juodos susivėlusios garbanos. Klastuolei pirmą syk rimtai suspaudė širdį dėl jaunesnio už ją: negali būt, kad ši jaunutė kažko išgers...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Daniela Kravitz »
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Elridė klausėsi ir stengėsi įsikrauti viską į galvą, ką pasakojo profesorius. Ji nenorėjo pasirodyti labai atbukusi, nors nusimanė tikrai nedaug. Užkritusi ta pati, nelemta sruoga neleido susikaupti ir erzino mergaitę. Mergaitė šiek tiek praleidusi pro ausis Soreno von Sjuardo žodžius, dėl nelemtos sruogelės, kuri po trumpo laiko vėl užkrito jai ant akių. pagaliau atsikratė sruogos ir grįžo į pamoką. Vampyrai... Cha! Kaimynystėje visada vieni kitus vaikai gąsdindavo vampyrais, kodėl jie turėtų būti tokie blogi? Juk tai jų išgyvenimui... Mažametei patiko mistiniai gyvūnai ir ji visu ruožtu stengėsi ginti jų elgesį. Ji visados sakydavau, kad plėšrūnai žudo arba dėl maisto, arba dėl žvėriško instinkto ir tai visgi buvo tiesa, nors ja netikėjo nei vienas kaimynystėje gyvenantis vaikas. Profesoriui išdalinus buteliukus su skysčiu Elridė įsistebeilijo į juos.
-Pa-pamatyti, kaip jie kankinasi?-tyliai išlemeno ji. Mergaitė nemėgo matyti, kaip kenčia kiti žmonės. Ji stebeilijosi į buteliukus ir ėmė drebėti. Pajausti, ką reiškia būti prakeiktam, grifiukė juo labiau nenorėjo ir niekaip negalėjo apsispręsti, kas lengviau - pajausti, ar pamatyti. Jos ir taip pabalęs veidas tapo dar baltesnis. Ne, ne, ne... Juk tai siaubinga! Nejau gyvenimas neužtektinai siaubingas? Dar turi kentėti matant, kaip kitas kenčia? Arba turi patirti tai savo kailiu? Elridė atsigulė ant stalo (rankos ir galva, ne visas kūnas...) ir dusliai atsiduso. Cha, man tik vienuolika, o jau mąstau, kad gyvenimas sunkus... O dar juokdavausi iš vyresnių, graudžiai juokinga... Lėtai pakėlusi galvą nuo stalo, ji užsimerkė ir ištiesė ranką į nežinią. Atsimerkusi mergaitė žiūrėjo žydrą buteliuką – atsiminimą. Šaunu...

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
O tai tu gal ir mintis skaitai? Nors galbūt taip ir yra. Štaiii, prašoom, skaityk mano mintis. Ir taip, su mielu noru persėsiu į priekį. Jei tik leisite, pone Sorenai.“- mergiotė karčiai pagalvojo ir susirinkusi daiktus greitai perėjo atsisėsti į priekį. Dabar ugniaplaukė galėjo laisvai viską matyti, visus skysčius, profesoriaus vorą, lentą stalą. Morgana patenkinta atsiduso, bet kitą akimirką sukluso. Profesorius jau spėjo pradėti pasakoti apie praktinę užduotį.  „Kaip aš taip sugebėjau? Jis rodos tiek daug kalbėjo, o dabar jau pasakoja apie praktinę užduotį. Nuostabu.“- ji suglumusi pagalvojo ir nieko nelaukusi įsiklausė apie praktinę užduotį. „Kažin, ar galima pabandyti abu? Hahaha.“- ji sarkastiškai nusijuokė mintyse ir pažvelgė į padėtus skysčius ant jos suolo. Išklausiusi iki galo vyro litanijos ji atsistojusi nuėjo pasiimti dubenėlio. Na, o kur kitus ji pils skysti? Grįžusi atgal su metaliniu dubenėliu ji kelstelėjo į suolą ir susimąsčiusi pažvelgė į du eliksyrus. Abu traukė vienodai, bet vienas stipriau nei kitas. Aišku, jai buvo įdomu pamatyti, kaip kitus žmones ištinka bėdos, bet dar įdomiau būtų pačiai tai pajausti. Mergaitė tyliai sukrizeno ir apsižvalgė per visą klasę vis dėl to visi ėmė žydrąją kolbą, taigi kodėl jai nepaėmus tamsesnės?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Morgana Buterfield »
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
Mergaitė, išklausiusi profesoriaus Soreno atsakymus, pasipiktino. Jis paminėjo mane, bet ne mano variantą. Aš juk neminėjau psichų?
Ir dar psichus prilygina testraliams... Aš...

-Profesoriau Sjuardai. Testraliai nė kiek nepanašūs į psichus,-šūktelėjo ši, bet anas pradėjo aiškinti praktinę užduotį. Ech. Senukui su klausa jau blogai...
Ką geriau imti.... Savus prisiminimus? Nee, dar po to sumaišysiu su naujais... Teks žiūrėt koks žmogeliukas ką prisidirbo.
Trylikametė grifė pasiėmė pasirinktąjį buteliuką, ir išpylė jį visą į dubenį. Iki paskutinio lašelio. Niekas nebūtų supratęs, kas ten prieš tai buvo. Pasiėmusi savo nuostabųjį rašiklį ir lapą pergamento, ji nedrąsiai įmerkė veidą į juosvąjį skystį. Kodėl nedrąsiai? O todėl, kad nėra malonu, kai sušlampi. Jau per Ateities būrimą reikėjo piltis arbatą ant galvos. O čia lįsti į vidų. Kažkaip profesoriai duoda panašias užduotis,-dingtelėjo mergaitei prieš pasineriant.

[[Sor: tu apie kraują kalbėjai, kad nelabai įmanoma be jo :) Todėl aš pakomentavau tai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Toji mergaitė, Nala, drebėjo iš šalčio. Atsitūpusi prie lovos, ji iš po jos ištraukė storą tamsią knygą, kuri vienintelė visam kambaryje nebuvo dulkina, greičiau labai mylima.
Šone stovėdama Kravitz priėjo arčiau, norėdama paskaityti pavadinimą. Sudėtingieji damnatai. Daniela pašiurpusi loštelėjo atgal. Ar ji pati pasidarys damnatą? Kuo toliau, tuo merginai darėsi baugiau.
Nala darsyk pakišo ranką po lova ir šįkart ištraukė mažą buteliuką, pilną tamsiai violetinio, truputį pilkšvo skysčio. Ar čia damnatas? Priėjusi dar arčiau, beveik atsisėdus ant mergaitės lovos, Klastuolė pamatė, kad knygos paraštės truputį apterliotos. Tiksliau, viena vieta, visa pastraipa apie damnato poveikį - pabraukta.

Citata
Damnatai - itin efektyvus, tačiau kartu - pavojingas eliksyras. Jo išgėręs žmogus tampa greitas, atsparus ligoms, šalčiui, skausmui. Gali sklandyti ir puikiai sutaria su plėšriaisiais gyvūnais.
 
Tačiau yra siaubingoji medalio pusė: damnatas atima sielą, atvaizdus, džiaugsmą ir...

[[Sor: papildoma situacija - staiga mergaitė įsmeigė žvilgsnį maždaug tiesiai į Danielos akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Elridė nedrąsiai žiūrėjo į buteliuką su žydru skysčiu jame. Įdomu, to žmogaus akys bus tuščios, perpildytos skausmu, ar jis bus visai be akių? Mintis, kad žmogus gali būti be akių, mergaitę prajuokino ir išgąsdino. Ji negalėjo įsivaizduoti žmonių be akių. Pabandžiusi mintyse užtušuoti profesoriui akis, grifiukė pakraupusi greit nukreipė žvilgsnį šalin. Taip, žinosiu, kad to įsivaizduoti negalima... Giliai atsidususi ji pasiėmė buteliuką ir įpylė jame esantį skystį į dubenį. Įdomu, aš jausiu, ką jaučia jie, ar tik matysiu? Pasiėmusi užrašų knygutę, kuri buvo prispalvota visokių nesąmonių, nusipurtė ir įmerkė galvą į dubenį.
Elridė atsidūrė keistoje vietoje. Pilkas kambarys su keliais grubios gamybos baldais mergaitei kėlė nerimą. Prieš ją stovėjo suaugęs vyras ir kažką gėrė iš juodutėlio indo. Jam išgėrus, rodos, nieko neįvyko, jis tiesiog kažką išgėrė. Hah... Jis čia turėjo damnatą išgert? Keista... Atidžiau stebėdama vyruką ji vis tiek nieko nepastebėjo. Jame niekas nepasikeitė, akys nieko nesakė ir buvo nei tuščios, nei kažkokių jausmų kupinos, kūnas formos taip pat nekeitė. Patraukusi pečiais mergaitė ėmė viską aprašinėti, bet prisiminusi, kad bus dar vizijų atsiduso. Kodėl nepakanka pamatyti šitai? Staiga vyras atsisveikino su kambaryje esančiu, pirmiau nematytų, vyru ir išėjo į lauką, Elridė nusekė paskui jį. Praėjus pro atvertas duris grifukė apstulbo. Ji pamatė didžiulį miestą, kuriuo kažkada ėjo. Londonas... Eidama paskui vyruką mergaitė pasijautė kiek kvailai, ji sekė paprastą vyrą, galimai prakeiktą, kuriam niekas nevyko. Keisti tie prakeiksmai, jis turėjo prarasti sielą, tačiau lyg ir niekas nepasikeitė. Tačiau sekdama jį, žmonių pilnoje gatvėje ji ėmė pastebėti keistus dalykus. Vyrukas niekados nešypteldavo mielam vaikeliui, nors ir jie į jį atkreipdavo dėmesį. Ant jo pėdų amžinai kažkas užmindavo, tačiau niekas neatsiprašydavo ir nueidavo, po kiek laiko vyrukas, rodos, ėmė šlubuoti. Prie jo sustojo jauna, juodaplaukė moteris ir paklausė, ar jam viskas gerai. Pamojęs ranka ir nieko neatsakęs vyras nuėjo tolyn. Elridė liko stovėti įsistebeilijusi į moterį, kuri suglumusi nuskubėjo į priešingą pusę.
-Mama! Mam! Aš čia! Kur tu eini?- išsigandusi mergaitė norėjo vytis moterį, tačiau vaizdas ėmė lietis, nykti. Su ašaromis ji stovėjo ir negalėjo patikėti, mergaitė trumpam pamanė, kad viskas buvo tikra. Apstulbusi netikėto vaizdinio mažametė norėjo pasakyti mamai, kad nesikrimstų ir neliūdėtų, kad vyras jai nieko neatsakė. Ji norėjo ją apkabinti, vėliau susivokė, kad jos mama buvo žymiai jaunesnė, nei buvo mačiusi kitoje pamokoje. Ech... Rodos, dabar ji mane persekioja ir pasakoja man istoriją... Nejau aš taip čia ir gyvensiu? Kiekvienoje pamokoje matydama ją? Nusiminusi dėl tokio dalyko ji giliai atsiduso ir ėmė užsirašinėti kelis keistus nutikimus vyrui. Pavertusi kitą puslapi pirmakursė grubiai nupiešė moterį besispraudžiančia pro žmonių minę ir vėl atvertė praeitą puslapį. Elridė apsidairė ir pamatė, kad aplinka visiškai pasikeitė. Nors ji buvo tamsiame kambaryje su keliomis blausiai šviečiančiomis lempomis, kambarys buvo ne tas pats. Jame buvo daugiau žmonių ir daugelis sėdėjo prie baro gurkšnodami kažką iš didžiulių bokalų. Ji pastebėjo savo stebimą vyruką nunarinusį galvą prie tolėliau bare esančio stalo. Priėjusi prie jo, ji tikėjos, kad jo akyse pamatys kažką ypatingo, nes pagal tai sprendžia apie žmonių savijautą, tačiau jo akys buvo tos pačios. Ji žiūrėjo į nieko nesakančias akis - nei gyvas, nei mirusias, nei tuščias, nei pilnas jausmų, jos buvo keistos, kaip ir pats žmogus. Mergaitė tik dabar atkreipė dėmesį, kad jis buvo piktas ir suniuręs, kad ir oras buvo puikus. Vyrukas pakėlė bokalą ir jau ruošėsi gerti, tačiau prie jo priėjo augalotas vyras.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Neprisijungęs Jess Queen

  • II kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Rūpinkis tik tuo, ką darai, o ne ką iš to turėsi.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Na ką gi, bent atspėjau, kad pirmasis yra vienaragio kraujas, galvojo mergina. Antras buteliukas vampyrų kraujas?? Kaip apie tai nepamąsčiau? - uždavinėjo Jess sau retorinius klausymus... Profesoriui pabaigus pasakoti apie šiuos du buteliukus kuriuose buvo kraujas, jis uždavė praktinę užduotį. O taip pagaliau kažkas naujo merginai, ir ji liko sužavėta šia užduotimi, taigi galės išvysti kitų klaidas, tačiau žodis "prakeiktųjų" jai kėlė nekokias emocijas. Ilgai nesvarsčiusi savo pasirinkimo žydrų akių mergina pagrėbė žydrąjį buteliuką, jai taip smalsu kokio žmogaus baisųjį prisiminimą jai padavė profesorius S.
Kaip liepė prof. Jess pasiėmė į rankas savo užrašų knygą ir tušinuką. Įpylė, nežinomo žmogaus - kurį tuoj pat išsiaiškins, prisiminimą į dubenelį ir įmerkė savo veidą...
Kelionė iki kol pamatys taip laukta žmogų netrūko ilgai ir štai ji jau stovi nuošaliai, nuo jaunatviško berniuko...

[[Sor: papildoma situacija - ir staiga Jessei pasirodė, kad tasai berniukas kažkokiom nenormaliom rankom - apdegusiom, pūvančiom ir pnš.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Mergina apsidžiaugė, jog pirmą kartą per nuodų ir viastų pamokas į klausimą atsakė iš dalies teisingai. Vos ant jos stalo atsiradus eliksyrams ir profesoriui pasakius praktinę užduotį, Elena pašiurpo. Pažiūrėjus į žydros spalvos skystį ir juodos spalvos skystį, Elena tyliai, vos girdimai pasakė:
 -Negi turėsiu žiūrėti kaip jie kankinasi arba kaip ir pačiai tai patirti?
 Prakeiktieji. Raudonakei nelabai patiko šis žodis. Mergina net neįstengė įsivaizduoti kaip jie atrodo arba kaip jaučiasi. Apsidairius po klasę, Brunetė pamatė jog keli mokiniai jau vykdo praktinę užduotį. Vos merginos akim grįžus prie skirtingų spalvos buteliukų, ji galvojo kurį iš jų pasirinkus. Nuspręndusi pasirinkti buteliuką su žydra spalva, Elena jį atkimšo ir supylė į dubenėlį. Nieko nelaukusi greitai pasiėmė lapą ir tušinuką, bei pasinėrė į nepažįstamo žmogaus prisiminimus. Išpradžių vaizdas buvo blankus, tačiau po kiek laiko mergina prieš save pamatė jauną, tačiau prąstai atrodančią moterį...

[[Sor: papildoma užduotis - pamatai ar kitaip išsiaiškini bent penkias priežastis, dėl ko moteris atrodo prastai.]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Jess Queen

  • II kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Rūpinkis tik tuo, ką darai, o ne ką iš to turėsi.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Kelionė iki kol pamatys taip laukta žmogų netrūko ilgai ir štai ji jau stovi nuošaliai, nuo jaunatviško berniuko...

Jess oras iškart patiko tai buvo šilta vasaros pradžia, kai dar pradeda žydėti augalai ir viskas po truputi atgyja. Tačiau ji užuodė kažkokį keista kvapą ore.  Jaunas vyras iš šono atrodė 175cm, vidutinio sudėjimo. Taigi kam tokiam iš pažiūros subrendusiam vyrui, kurio amžius turbūt tėra kokie 25 metai gerti damnatą? Ir vėl retoriniai klausymai merginos galvoje... Priėjusi arčiau Jess pamatė ant visų pirštų pleistrus ir tai pasirodė labai keista. Vyras kurio mergina nepažinojo kažką rašėsi į savo knygą. Jess atėjo mintis, kad kvapas sklido nuo žmogaus, o jis aprašinėja savijautą ir turbūt kaip keičiasi jo likimas (prof. minėjo, kad damnatai pakeičia žmonių likimą). Tik vis dar įdomu kas slepiasi po pleistrais argi tai irgi damnato požymiai, kaip žiauru, kodėl kažkas tam pasiryžta...
Kai jau pradėjo temti ir vyras jau ruošėsi miegoti, tai puiki proga išsiaiškinti kas knygoje yra slepiama. Kai knyga tik liko ant stalo be priežiūros Jess pripuolė prie jos ir atsivertė pačius pirmus puslapius kuriuose deja, bet nepamatė to kas ją sudomintu.

Sor: postai turi būti rašomi būtuoju laiku.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Jess Queen »

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Priėjusi arčiau, Elena pamatė ant riešų randus ir įdūrimo žymes. Viskas aišku, ji save žalojo ir vartojo narkotikus. Moteris atrodė pavargusi, ant jos kūno, kiek matėsi buvo daug mėlynių ir kitų smurto žymių.
 Sedėdama niūrioje, mažoje gatvėje moteris laikė rankoje kažkokį aštrų daiktą ir apie kažką galvojo. Elena pabandžiusi ją paliesti pamatė, jog jos ranka perėjo kiaurai per moterį. Tačiau nepažįstamoji lyg pajautusi kažką pažiūrėjo tiesiai į Grifiukę. Tačiau greitai nusukusi akis į kitą pusę, žiūrėjo į laimingą šeimą. Papurčiusi galvą į šalis, vėl jos akys grįžo ten pat kur stovėjo Elena. Įsidėjusi savo ranką į kišenę, moteris atsargiai ištraukė mažą buteliuką su juodu skysčiu. Elena supratusi kas ten, išpletė akis ir žiūrėjo į buteliuką. Nepažįstamoji kiek padvėjojusi atkimšo buteliuką ir užsivertusi jį išgerė. Nelikus nei lašo, moteris nusipurčiusi nuo jo skonio, atsistojo ir nuėjo nuošaliau. Elena ėjo jai iš paskos, tačiau moteris sustojo ir uždėjo rankas ant savo šonų bei giliai kvepavo. Grifiukė priėjo arčiau jos, ir tik staiga moteris nukrito ir pradėjo rėkti bei raitytis iš skausmo. LoveGood labai norėjo padėti nepažįstamai moteriai, tačiau žinojo jog negali to padaryti. Ji taip rėkė ir vartėsi iš skausmo kelias minutes ir kaip atrodė, kad nuo to skausmo moteris nualps, ji nustojo tai daryti. Elena suraukusi antakius ją stebėjo, tačiau moteris atsistojo lyg niekur nieko. Grifiukė pažiūrėjusi į jos rankas pamatė, kad jos randų ir smurto žymių nebeliko. Moteris buvo visa pasikeitus. Elena apėjusi pamatė, jog nepasikeitė akys, kurias per tokį trumpą laiką sugebėjo įsiminti. Tokios pačios tamsiai žalios akys. Moters žvligsnis buvo šaltas, atrodė, jog ji gali nužudyti bet ką, pasitaikius jos kelyje. Atrodė jog ji nieko nejaučia, atsisukusi vėl į tą pačią šeimą, kuri gražiai žaidė, moteris garsiai nusijuokė ir pabėgo taip greitai, jog Elena net nežinojo į kurią pusę ji nubėgo. Pastovėjusi kelias minutes vaizdas pradėjo blankti ir Grifiukė suprato jog grįžtą į realų pasaulį.

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
 Claudie Amneta stengėsi atidžiai klausytis profesoriaus žodžių. Kažkoks keistas skysčių pavadinimas mokinei buvo nelabai įkandamas, laužė liežuvį ir privertė bandyt atsiminti - gal jau ir anksčiau bus girdėjus tokį pavadinimą. O sužinojus, kad atsakė neteisingai, pamatė gal būt kiek liūdnesnį profesoriaus žvilgsnį. Gal būt. Niekada nežinai kas dedasi kitų galvose. Tad į tai nekreipdama, grifė stengėsi visą informaciją sugerti it kempinė vandenį. Gal kiek abejojo ar to kada nors prireiks, bet ką čia žinosi. Dar ne per seniausiai nušvilpė antras Hogvartso mūšis, bus kada nors ir trečias. Šiais laikais taiką išsaugoti vis sunkiau. Taigi, išvada tokia: nereik lįsti prie vampyrų ir it velnio bijok vienaragių kraujo.
 Prakeiktieji... Pavadinimas buvo panašus į kokios nors žiobariškos knygos ar filmo antraštę. Atmintyje jau bandė kilti koks nors reklamos vaizdinys, bet jį ketvirtakursė nuvijo kaip drugelį su tinkleliu. Tad dabar visos mintys buvo sutelktos ties praktikos užduotim.
 Mokinė žvilgtelėjo į kitų mokinių suolus. Dauguma buvo pasirinkę melsvąjį skystį, tad juodas buteliukas stovėjo turbūt net nepaliestas. Profesoriaus žodžių nuotrupos skambėjo galvoje: juosvas - haliucinatas... O tie, kurie norės pasirinkti haliucinatą - jis įsiskverbs į jūsų prisiminimus ir juos jums parodys taip, kad jūs tai išgyventumėte lyg išgėrę damnatą... Jei jos galvoje būtų raudonas pavojaus signalas, jis šiuo metu būtų tikrai užsidegęs. Pamatyti iškraipyti atsiminimai be abejonės ją kamuotų. Bet tu esi grifė. Ir turi nebijoti. Kažkas prieštaravos jos galvoje. Dabar kažkodėl nenusigando košmarų. Drąsiai paėmė buteliuką su juosvu skysčiu į rankas ir išpylo jo turinį į dubenį. Kai stiklinis butelaitis buvo ant stalo, pagriebė savo užrašų knygutę su rašymo priemone ir stipriai sugniaužė. Jei nebūtų kietas viršelis, atsirastų galimybė vėliau pamatyti pamirštų nusikarpyti nagų žymes. Porą kart giliai įkvėpusi, Claudusia įmerkė veidą į tą pragaro skystį.
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Daniela net pašoko, kai mergaitės akys sustojo tiesiai ties mokine. Sustingusi mergina lėtai kvėpavo, tada nusprendė pasitraukti šonan. Nala nesureagavo, tiesiog toliau spoksojo į sieną. Pažvelgusi už savęs, Daniela išvydo mažyčius, vorele tipenančius vorus.
Supratus visą situaciją, antrakursė vos neapsiverkė. Ta maža, sušalus mergytė norėjo tapti ištvermingesnė, ir, aišku, išgers damnato. Bet ji tokia jauna, kad nejudėdama žvelgė ir bijojo vorų.
Kai vorai pradingo grindų plyšyje, Nala nusisuko ir, pavarčiusi rankose buteliuką, lėtai atkimšo. Danielos nugara perbėgo šiurpas ir ištryško kelios ašaros, kai staiga pro duris įpuolė aukštas, stambus vyras raumeningomis rankomis ir suveltais plaukais. Jis ištraukė mergaitei iš rankų damnatą ir kažkodėl pats susivertė į gerklę. Tuomet pažvelgė į Nalą {kažkodėl Danielai pasirodė, kad pergalingai} ir susmuko ant grindų. Jo oda ėmė balti, kilti guzais. Galva buvo nuleista, tačiau, nors nesimatė nei burnos, nei akių, Daniela puolė visko užsirašinėti, nors jai buvo bjauru taip elgtis. Vyras, kurį primerktomis akimis stebėjo Nala, kartais sutrūkčiodavo, kartais pakrutindavo savo pirštus, tačiau be to nebuvo jokių gyvybės žymių.
Keist, tačiau dabar Kravitz norėjo tik apsikabinti sušalusią, bejausmę mergaitę.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”