0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Prieš 6 metus »
   Kaip niekad ryžtingu žingsniu ir su susijaudinimu veide Sorenas maždaug penktą valandą ryto iš kažkur parsibaladojo į Hogvartsą ir įvirto į savo klasę. Pasidėjęs eliksyrininko krepšį ant stalo, iš vidaus užsirakino savo sunkias, medines, garso beveik nepraleidžiančias kabineto duris. Kita vertus, nėra durų, kurios, egzistuojant magijai, nepraleistų garso. Kita vertus, šiuo momentu Hogvartso Nuodų ir Vaistų dėstytojui, pagarsėjusiam nelaimingomis meilėmis, net ir nereikėjo, kad durys saugotų po jo kabinetą sklindančius garsus nuo išėjimo iš už durų. Labiau reikėjo, kad į patį kabinetą neįeitų triukšmas, na, ir galima pasakyti, kad durys šią funkciją kol kas atliko puikiai. Vyriškis negalėjo nė įsivaizduoti, kas būtų, jeigu jį sutrukdytų jam dirbant su tokiomis medžiagomis kaip šiandien.
   Sorenas užsimovė drakono odos pirštines, tada užsirišo neįprastą odinį raištį ant barzdos – po vasaros, kai nusikepino dalį veido, matyt, teks įprasti tai daryti, ypač, kai dirbs su tokiomis pavojingomis medžiagomis kaip šiandien. Reikia pastebėti, kad pirštinių, kaip ir bet kokių apsauginių priemonių, Sorenas nemėgo. Vyras pažvelgė į sieninį laikrodį, trumpam akimis sustojo ties juo ir pravėrė lūpas, kažką tyliai šnabždėdamas (greičiausiai skaičiuodamas). Tuomet atsargiai priglaudė mažytį odinį maišelį prie ką tik iš stalčiaus išsitrauktos stiklinės kolbos krašto ir pradėjo kažką labai atsargiai perpylinėti, nuo įtampos netgi išrasojo šalta kakta. Iš ten pradėjo lašėti gana tirštas sidabrinės spalvos skystis. Profesorius pabaigė jį išlašinti, skubiai užkimšo kolbą, o maišelį įmetė į šiuo metu tuščią ir šaltą židinį. Visą šį laiką jį tyliai susidomėjęs stebėjo Spaikas.
   ,,Iš kur gavai?" - paklausė jis. Sorenas keistai liūdnai nusišypsojo, kryptelėdamas galva į šiaurę. Voras patylėjo lyg ir nepatenkintas, o jo didysis draugas vis dar tylėjo, nė neketindamas pasiaiškinti plačiau. Stalo mediena perdavė minkštų pūkuotų letenėlių bilsnojimo per jį garsą.
   ,,Radai?" - profesorius von Sjuardas neskubriai linktelėjo. ,,Tu gal balsą ir mintis praradai?" - pyktelėjo Spaikas.
   ,,Aš susikaupęs." - trumpai tarė Sorenas galų gale pasiduodamas provokacijoms. Aštuonkojis pūkuotasis atsiduso - beveik visai žmogiškai - išduodamas, kad toks atsakymas jo irgi netenkino. Visgi sarkastiškos asmenybės paprastai esti ir smalsios. Grifų Gūžtos vadovas dar kažką pasikrapštęs atsidarė stalčių ir išsiėmė tvarstį. Tuomet atsisėdo į savo krėslą ir sukniubo. ,,Pavargau." - tarstelėjo jis. Nevalingai pasisuko į židinį, kuriame ant pelenų gulėjo odinis maišelis. Kabinete buvo ganėtinai vėsu, todėl Sorenas apsvarstė galimybę išsikviesti Hogvartso namų elfą ir paprašyti užkurti židinį. Bet tada dėl kažko atmetė šią mintį.
   ,,Matau, kad daug dirbai." - pasišaipė Spaikas. Sorenas abejingai gūžtelėjo pečiais ir lėtai, rūpestingai apsivyniojo savo kairį riešą ir pusę delno tvarsčiu. Tuomet likusią binto dalį pabandė įmesti į pravirą stalčių - deja, netaikliai. Baltas medicinoje naudojamas audinys šlumštelėjo ant žemės. Spaikas abejingai nulydėjo jį akimis ir vėl pasisuko į šeimininką.
   - Ne, bet įtampa išvargino, - vyptelėjo jis ir užsimerkė, užvertęs galvą aukštyn. ,,Įtampa? O beje, su šituo objektu... Ką mokiniai darys? Gal leisi jiems šio daikto išgerti?" - darsyk sarkastiškai įkando bičiulis, knebinėdamas kažkokį mėsos gabalą, gulintį ant stalo. Kai atsisuko, krūptelėjo, nes jau atsimerkęs Sorenas budriai vėpsojo į jį.
   - Geras klausimas, - pastebėjo vyras. - Bet tavo sarkazmas su laiku tampa toks pat gailiai žaizdotas, kaip mano kairė ranka.
   Von Sjuardas apsimetė, kad labai susimąstęs žiūri į apibraižytą stalviršį, kad žvilgsniu nesusidurtų su žudančiu voro žvilgsniu. Tada atsistojo ir priklaupė prie židinio. Lazdele neskubriai panaikino iš ten pelenus, pats pridėjo beržinių malkų, suplėšė ,,Magijos žinių" numerį ir lazdele įžiebė židinyje ugnį.

   Sorenas padėjo ant savo rašomojo stalo du mėgintuvėlius: vieną su sidabriniu skysčiu, kitą - su juodu. Padėdamas antrą suabejojo, ar elgiasi gerai, bet galutinai apsisprendęs stumtelėjo stiklinį butelaitį į priekį. Žvilgtelėjo į ant sienos tiksintį laikrodį ir pats sau linktelėjo. Voras tingiai nužvelgė nekantrų vampyro veidą. Čia pat nuskambėjo ir varpas, bet durys į kabinetą nė nevirptelėjo. Mokytojas sutrikęs žvilgtelėjo į gyvūną belendantį kažkur į nematomą mokiniams vietą.
   ,,Mokysi mokinius durų atrakinimo kerų?" - paklausė voras. Sorenas keiktelėjo ir priėjo prie durų atrakinti, o tada jas atidarė. Į jaukiai sušilusį požeminį kabinetą plūstelėjo šaltas oras iš koridoriaus.
   - Prašom užeiti, laba diena, - kreivai šyptelėjo mokiniams kiek susigėdęs profesorius, luktelėjo, kol visi susės ir atsistojo savo įprastinėje vietoje, klasės priekyje. Mažumėlę luktelėjo, kol visų dėmesys nukryps į jį. - Ant stalo matote dvi kolbas su dviem skirtingais skysčiais. Gal kažkas žinote, kas jie yra ir... kam naudojami? Kuo ypatingi šie skysčiai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Priėjus prie klasės Elridė ramiai darė klasės duris, tačiau jos neatsidarė. Pavarčiusi akis ji dar kartelį pabandė jas atidaryti, tačiau ir šį kartą nieko neišėjo. Suglumusi mergaitė ėmė stoviniuoti, kol pagaliau profesorius Sjuardas atidarė klasės duris. Pasisveikinusi su profesoriumi Elridė susirado vietą klasės viduryje. Ech... O jau maniau, kad durų atidaryti nebemoku... Apsidairiusi aplink klasę mergaitė kiek suglumo. Pirmoji pamoka jai kėlė juokingai gėdingus prisiminimus. Įdomu, ką profesorius pamanė, kai palaikiau jo ranka šunimi... Vis dar nesuprantu, kas man nutiko... Paskendusi mąstymuose pirmakursė nestipriai trinktelėjo sau per galvą. Na, kam tu vis galvoji, ką kiti pamanė! Susiimk, mergiote... Ne taip tave augino... Pabaigusi save barti ji žvilgtelėjo į profesoriaus stalą. Ant jo buvo pastatyti du buteliukai su skysčiais juose. Hm... Sidabrinis ir juodas... Gražios spalvos... Su smalsumu mergaitė tyrinėjo skystį buteliukuose ir bandė įžiūrėti kažką, kas išduotų apie juos. Po kelių pamokų pirmakursei jau buvo aišku, kad bus paklausta „kas yra šiuose buteliukuose“. Galėtų tiesiog paraginti atsakymų... Nors... Gal tada tikrai būtų per daug keista pamokos pradžia... Kurį laiką susikoncentravusi paspoksojo į skysčius buteliukuose ir atsiduso. Nei girdėjus... Nei mačius...
-Vargu, ar galėčiau suvokti, kas yra šiuose buteliukuose, tačiau leisiu sau spėti, kad pirmasis yra priešnuodis, o antrasis - nuodas. Tarkim, išgėrus antrąjį žmogus staigiai apsinuodija ir gali mirti per kelias valandas? O su pirmuoju žmogus būna išgelbėtas nuo to?- tyliai nusijuokusi mergaitė vos girdimai pridūrė,- bet, aišku, tai tik mano juokingi paistalai,- pasitaisiusi akinius ji šyptelėjo profesoriui, tačiau vėl prisiminusi praeitą pamoką, nusuko akis į lubas. Tik dabar susivokiau, kokia mano fantazija žiauri... Tyliai pasijuokusi iš savęs, pirmakursė įdėmiai klausėsi kitų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Urtė nekantravo. Ji sugebėjo praleist pirmąją pamoką. Ir dėl to gailėjosi. Visi pasakojo, kad buvo labai įdomu. Kad buvo juokinga. O aš... O manęs ten nebuvo - burbuliavo trečiakursės galva. Mergaitė tikėjosi, kad ši nuodų ir vaistų pamoka bus taipogi įdomi. Kad bus galima pasijuokti. Kad ji galėtų atsigriebti už praėjusią pamoką. Ir irgi išgert ko nors.
Įėjusi į kabinetą, Urtė pasisveikino su savo koledžo vadovu, ir susirado laisvą suolą. Nors tiesą sakant, ji net nepažiūrėjo, laisvas jis ar ne...
Tada įdėmiai apžiūrėjo buteliukus. Jie buvo tamsių spalvų. Pilkšvos sidabrinės ir juodos. Profesoriui uždavus klausimą, mergaitė veikiai pradėjo atsakinėti:
-Mano nuomone, šie skysčiai yra nuodingi. Juodasis gal būt yra Gyvosios Mirties, ar kažkaip kitaip vadinamas. Antrasis, manau, kaulų struktūrą paverčia metalu. Kūnas to nepakenčia, ir ne už ilgo miršta,- kalbėjo Pang. Ji nuraudo, supratusi, kokius baisius dalykus pasakė taip paprastai...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Urtė Pang »
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Ryte Grifiukė žingsniavo į pirmą pamoką. Kaip nekeista koridoriai buvo pilni vaikų ir paauglių skubančių į pamokas. Elena grūdėsi pro vaikus, tačiau tai jos nuotaikos nesugadino, o šį rytą ji buvo labai gera. Vos prasigrūdusi pro juos, Brunetė atsikvėpė. Pagaliau ji žingsniavo koridoriais, kuriuose nebuvo tiek daug žmonių. Vos priėjusi kabinetą, Elena atsisėdo ant grindų ir išsitraukė Nuodų Ir Vaistų knygą. Kadangi buvo likę daug laiko, Grifiukė ją skaitė.
 Po kiek laiko buvo susirinkę mokiniai. Brunetė greitai užvertė knygą ir atsistojo. Vos jai atsistojus, nuskambėjo varpas. Viena mergaitė bandė atidaryti duris, tačiau jos neatsidarė. Elena suraukusi antakius ir žiūrėjo į duris, kurios netrukus atsivėrė ir pasirodė pats Profesorius. Grifiukė pasisveikinus su Profesoriumi, atsisėdo į vidurinį suolą priekyje. Jos akim nukrypus prie dviejų buteliukų - juodo ir balto, Elena susimastė kas tai gali būti. Išgirdusi Profesoriaus klausimą, Brunetė truputį pagalvojo ir atsistojusi bandė gerai atsakyti į klausimą.
 -Manau kad... Ammm... Šis juodas eliksyras yra nuodas, nuo kurio galima staigiai mirti arba jis yra tiesiog uždraustas. Ammm... Šis baltas... Am... Jis galbūt yra vaistas arba priešnuodis nuo to juodo eliksyro, - kažką suvėlusi Grifiukė atsisėdo į suolą. Supratusi jog beveik atkartojo kitą mokinę, Elena užsidengė rankom veidą ir atsiduso. Po kiek laiko ji jas nuleido ir įsmeigė savo akis į Profesorių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Tvarkaraštyje išvydus nuodų ir vaistų pamoką paauglei palengvėdavo. Ketvirto kurso darbai spaudė. Tai buvo pirmieji metai, kai žaliaakė grifė dalyje pamokų buvo priskirta prie vyresnėlių. Negalėjo pasakyt, kad nebuvo smagu pagaliau nebūt prie mažiukų, juolab dažniausiai būdavo vyriausia, tačiau tai reiškė, kad užduotys sunkėjo, o net ne visas įveikdavo. Eliksyrų klasėje Klarei visai sekėsi. Tai skatino veikti toliau ir nesustoti. Nereikėjo bijot, kad prisidirbus reikės eilinį kartą prašyti profesoriaus pagalbos.
Atėjus mokiniai buriavosi už durų. Tai buvo keista, tačiau koledžo vadovas viskam turėjo savas priežastis, todėl ji matydama sąmyšį tik kelis kartus niurktelėjo pečiais.
- Laba diena, - aiškiai pasisveikino su profesoriumi, kai šis atidarė duris, leisdamas mokinius jau suskambėjus varpui susėsti.
Žaliaakė kaip visada, nuskubėjo į mylimiausią suolą. Priekyje esanti vieta galėjo būti net pažymėta čia sėdi Klarė juokėsi prisitraukdama kėdę prie stalo, kad liaunos rankos paraitotomis rankovėmis, mat kabinete buvo šilčiau, nei vėsiuose koridoriuose, pasiektų rašyti jei prireiks.
Profesorius davęs kelias minutes mokiniams įsitaisyti pradėjo pamoką. Nenuostabu buvo spėlioti eliksyrus. Šiandien jie buvo bespalviai. Monochrominiai, prisiminė pavadinimą, naudotą per dailės pamokas.
- Nežinau, kas tai per eliksyrai, tačiau pagal spalvą ir kvapo nebuvimą sprendžiu, kad šie tikrai rimti. Linksmų eliksyrų spalvos dažniausiai būna kitokios, taip pat ir struktūra. Šie atrodo pernelyg ramūs, bei sodrūs. Jie galėtų sukelti žalos, o gal tiesiog nulemti rimtus padarinius. Tarsi prieštarauja prieš tai buvusios pamokos temai? - Klausiamu žvilgsniu atkėlė akis nuo rankų, kurios kaip visada keturiolikmetei susimąsčius painiojosi nuo piršto link kito. Tikėjosi, jog profesorius supras, ką šioje žodžių marmalynėje norėjo pasakyti ketvirtakursė grifė.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Alisa šią savaitę jau šiek tiek atsigavo nuo sunkaus mokslo metų starto. Visgi juk 5 kursas ne juokas. Prasideda tikrai rimtas mokymasis. O vienais iš paskutiniųjų metų Hogvartse reikia ir gerai egzaminus išlaikyti. Mergina visai būtų sutikusi Hogvartse pasilikti dar kokius 5 metus, bet eh, jai leistų nebent profesoriaus pozicijoje.
Šią dieną turėjo būti jau antroji nuodų ir vaistų pamoka. Buvo gana keista, kad durys nuskambėjus varpui buvo užrakintos. Kiti mokiniai bandė atidaryti duris, tačiau švilpė nesikarščiavo. Galbūt profesorius ruošiasi pamokai ar yra užsiėmęs... - manė ji.
- Laba diena, - pasisveikino penkiolikmetė kai profesorius atrakino duris ir pats jas atidarė. Alisa susirado akimis laisvą suolą ir nužingsniavo prie jo.
Ji ramiai atsisėdo ir ant suolo išsikrovė daiktus būtinus šiai pamokai: užrašinę, plunksną bei žinoma vadovėlį. Netrukus profesorius pradėjo pamoką ir kaip per daugelį pamokų reikėjo spėlioti eliksyrus. Šį kartą eliksyrai buvo sidabrinės ir juodos spalvų. Švilpei patikdavo toks eliksyrų spėliojimas. Taip ne tik išmoksti kokie čia yra eliksyrai bet ir pasitikrini savo žinias. Ji nepasakytų, kad ji buvo kokia nors eliksyrų žinovė tačiau tai vienas iš geriau merginai besisekančių dalykų. Galvodama atsakymą mergina taip pat klausėsi ir kitų atsakymų. Galiausiai ji pakėlė ranką:
- Kaip ir sakė dar kažkas manau, kad vienas iš jų yra priešnuodis, o kitas nuodas. Tik manyčiau jog galbūt atvirkščiai - sidabrinis yra nuodas, o juodas priešnuodis. Ne visados galima pasitikėti eliksyro išvaizda. Be to esu girdėjusi, kad sumaišius priešnuodį su nuodais gaunasi geras vaistas nuo skausmo.
Alisa suprato, kad jos mintys nėra jau ir tokios protingos kaip pačiai atrodė. Baigusi šnekėti ji toliau sau klausėsi kitų mokinių atsakymų. Šį kartą buvo įvairių kursų ir koledžų mokinių. Kai kurių atsakymai buvo labai, hm, nelogiški, o kai kurių labai protingi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Alisa Faun »

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Radagaskas skubėdamas atėjo prie klasės durų, bet, pastebėjęs belaukiančius mokinius, suprato, kad klasė užrakinta. Atsistojo atokiau nuo mokinių, mat nė vieno iš jų nepažinojo. Jam laukti, kol duris atsidarys, buvo labai sunku, mat jam pirmą dieną tokioje mokykloje buvo nuobodu. Jis, kol gyveno Lietuvoje, lankė žiobarų mokyklą ir laiką leisti buvo įpratęs telefone, naršant internete ar naudojant kitą žiobarišką įrangą. Pagaliau klasės durys atsidarė. Velnu palaukė, kol mergaitės sueis į klasę, kaip įprasta palei etiketą. Įėjęs į klasę apsidarė ir atsisėdo priekiniame suole po dešine puse, prie sienos.  Radagaskas pirmą kart matydamas mokytoją negalėjo nuleist nuo jo akių. Velnui buvo įdomu, ar mokytojas neapkenčia sidabro. Ir pats mokytojas įtartinai atrodė. Be to, nuo dėstytojo dvelkte dvelkė senienom, ir Radagaskas puikiai suvokė, kad šitam padarui tikrai bus keli šimtai metų. Tai Velnu žinojo, nes jo vyresnysis brolis yra premiju medžiotojas Skandinavijos šalyse, kur medžioja įvairius monstrus ir padarus. Per atostogas brolis jį buvo pasiėmęs į medžioklę ir pamokė gudrybių, kaip dvelkia nuo mistinių būtybių ir t.t. Bet Velnu metė į šalį šias mintis, susikaupė  mokslui, tik jo stebuklinga dėžė nenoromis atidavė pamokai reikalingus daiktus arba davė visai pamokai nereikalingus daiktus. Radagaskas netgi nustebo, mat, kai atidarė dėžę, joje mėtėsi revolveris. Nemaniau, kad turiu tokį daiktą. Dėl to Radagaskas išblyško, ranka nusibraukė nuo veido šaltą prakaitą ir  kumštelėjo skryniai. Tada jau daiktai atsirasdavo tokie, kurie buvo reikalingi. Likusią pamoką klausėsi, ką kalba dėstytojas bei stebėjo kitus mokinius ir spėliojo, kokie jų charakteriai. Be to, į mokytojo užduotą klausimą atsakymo nesugalvojo, tiesiog nieko iš šios srities nežinojo ir tos kolbos turinys atrodė nematytas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Radagaskas fon Velnu »

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
   Sorenas von Sjuardas žengtelėjo žingsnį arčiau stalo, paėmė vieną kolbą į vieną ranką, kitą - į kitą, atsigręžė ir iškėlė virš klasės, kad šie geriau matytų jų turinio spalvą. Iškėlęs rankas mažumėlę pateliuskavo butelaičių skysčius, taip pasufleruodamas, kad eliksyrai greičiausiai nėra kokie nors jautrūs sprogstamieji eliksyrai. Mokinių klasėje buvo visai nemažai, bet kaži kodėl iš jų šnekėjo nedaug, ir tai - visų atsakymai kartojosi.
   - Daugiau niekas nebandys atsakyti? - paklausė Sorenas klasės. Kam papurtant galvą, o kam pasyviai tylint profesorius nusprendė nekomentuoti kiekvieno atsakymo atskirai. - Man keista, kad visi jūs spėjote praktiškai vienodai, - tarstelėjo jis. Mažumėlę patylėjo, žvilgtelėdamas į klasės priekyje sėdintį tylų grifų pirmakursėlį kraustantį keistą dėžę ar skrynią.
   - Nuodų ir Vaistų pamokose mokysitės ne tik apie nuodus ir vaistus, išmeskite šį požiūrį iš savo galvų. Nors čia ir kaltas tas pamokos pavadinimas, - atsiduso von Sjuardas. - Iš dalies panelių Elride, Lovegood ir Faun spėjimai buvo teisingi, sidabrinį skystį būtų galima pavadinti ir nuodu, ir priešnuodžiu, o juodąjį... Na, ko gero, tik nuodu. Bet tai tėra sąlyginis pasakymas, labai nekonkretus. Panelė Karter buvo teisi, tai yra labai rimti skysčiai ir greičiausiai nė vienas iš jūsų nenorėtų jų atsigerti, - nužvelgė ir paraudusią Urtę Pang, paskui žvilgsniu peršoko prie Elridės, kurios atsakymą labai trumpai pakomentavo.
   - Šios pamokos tema yra Prakeiksmus atnešantys eliksyrai ar kitokie skysčiai, dar kitaip vadinami damnatais arba blogatraukiais, kaip juos XII amžiuje pavadino profesorius Siretfej'us, kuris, beje, ir pats nukentėjo nuo panašaus eliksyro, - Sorenas trumpam liūdnai šyptelėjo, o tada rimčiausia veido išraiška tęsė: - Blogatraukiai pasižymi ne šiaip kokių nors negalavimų sukėlimu, o labai rimtu žmogaus likimo pakreipimu į blogąją pusę. Faktiškai blogatraukius galima vadinti priešingais jūsų gerai žinomam Sėkmės eliksyrui...
   Sorenas nuleido eliksyrus, padėjo ant stalo. Kai jis pasitraukė labiau į šoną, visi išvydo ant stalo stovinčius dar ir šviesesnės juodos spalvos ir žaliu skysčiais užpildytus du butelius.
   - Ant stalo matote ir panelės Urtės paminėtam Gyvosios Mirties eliksyrui artimą Budriosios Mirties nuodą, kuris pasižymi įdomia savybe maždaug savaitei žmogų visiškai paralyžuoti... Na, faktiškai jo veikiamas kūnas atrodo kaip negyvas, tačiau nelaimingasis gali mąstyti ir matyti, o tris kartus jo sugirdžius žmogus paralyžuojamas jau visam gyvenimui, - Sorenas kilstelėjo aukštyn žaliąjį buteliuką, o tada perėjo prie juodojo. - O čia tiesiog didelį skausmą ir vėmimą sukeliantis nuodas.
   Sorenas lėtai pasidairė po klasę, stebėdamas moksleivių, sužinojusių, kokie baisūs eliksyrai yra priešais juos, veidus. Vieni persikreipė, kiti nusišypsojo iš paradoksalumo. O kaipgi nenusišypsosi, kai nuo nelaimės tave saugo tik medinis kamštis ir plonytė stiklinė butelio sienelė? Kai pasižiūri į nuo stiklinės taros, saugančios tokį skystį, šone žibantį šviesos atspindį, atrodo, kad ir į tave kažkas žiūri ir šypsosi. Ir niekada negali būti tikras, kad toji juodų akių ir akinamai baltų dantų šypsena tėra lakios tavo vaizduotės padarinys.
   - Kaip matote, tai yra baisūs nuodai, - konstatavo faktą eliksyrininkas, įtardamas, kad klasėje greičiausiai nėra negalinčių matyti. - Blogatraukiai dažnai yra šimtus kartų baisesni. Vieni blogatraukiai gali atimti sielą, kiti visą jūsų likusį gyvenimą prie jūsų šauks nelaimes, treti leis jums regėti ar justi viso pasaulio kiekvieną sekundę jaučiamas kančias. Taigi...
Esminis skirtumas tarp nuodų ir damnatų, kurį jūs turėtumėte įsidėmėti, yra tai, kad nuodai faktiškai veikia tik žmogaus fizinę ar emocinę savijautą, o damnatai padaro didžiulę žalą dvaisiai arba sėkmei. Nuodas dažniausiai yra laikinas ir yra susijęs su sveikata, o damnatas - su jūsų likimu. Būtent todėl damnatai yra priskiriami prie Likimo eliksyrų, dar vadinamų destinitais.
   Profesorius stumtelėjo nuodus toliau, kad jie nebetrauktų moksleivių dėmesio ir į rankas vėl paėmė damnatus - sidabrinį - į dešiniąją, o juodąjį - į kairiąją.
   - Aš esu tikras, kad jūs bent jau įtariate, kas yra šiuose buteliukuose. Duodu jums užuominą - abiejuose yra kraujas, dviejų visiškai skirtingų padarų. Ar galite pasakyti, kieno kraujas, kam gali būti panaudotas ir kodėl priskiriamas blogatraukiams?
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
 Ugniaplaukė nepatenkinta vypsojo į kažkokio vaikiščio pakaušį, kuris uždengė visas įdomybes. „Na ir kodėl aš nusprendžiau sėstis į galą? Kvailė.“ Atsidususi ji pažvelgė į tamsiai nulakuotus nagus ir tyliai burbtelėjo sau ponosimi:
-Tavo žiniai kiti nemato, o tik girdi.
  Morgana buvo nepatenkinta savo sėdėjimo vieta ir tai ją pykdė. „Kaip aš galėčiau matyti kai kažkoks milžinas sėdi prieky manęs, o tuo labiau kai Sorenas tuos eliksyrus rodo kone sau.„ - vis kraipydama garbanotą galvą ji piktai mįslijo. Kitą akimirką išgirdusi profesorio klausima tikėdamasi, kad jis nėra kurčias ir išgirs ką ji kalba:
- Dešinysis manau yra iš vienaragio kraujo, ir neskaitant kad pats gyvūnas yra tyras jį galima naudoti ir blogiems tikslams, kaip ir sakėte profesoriau ir priešnuodis, ir nuodas. Šis eliksyras gali užvaldyti ir kūną ir protą, žmogui kuris nori tau pakenkti tereikia tavo vardo, pavardės ir tu jau esi jo vudu lėlė. Naa, o  kairysis manau tai yra hibridinis kraujas, sumaišytas dviejų padarų, bet deja nenumanau kokių. Aš manau, kad šis eliksyras yra toks pats pavojingas ir nedovanotini kerai. Jis naudojamas žiauriems kankinimams, pavyzdžiui, deginą žmogų gyvą ir neleidžia jam mirti ir panašiai...
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Jess Queen

  • II kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Rūpinkis tik tuo, ką darai, o ne ką iš to turėsi.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Jess sėdėjo kažkur vidury klasės, taigi galėjo bent kiek geriau išgirsti profesorių. Išklausiusi visą teorine dalį, mergina savo galvoje bandė išmąstyti nors kiek protingesnius atsakymus. Bande atsiminti ką nors iš tėvų pasakojimų arba kai kurių knygų. Kadangi tai susiję su likimu skysčiai tai bandau spėti, jei kas visi mokomęs iš savo klaidų. Tai apmasčiusi pasakė savo atsakymus garsiai :

 - Manau sidabrinis yra vienaragio kraujas, kadangi vienaragio kraujas šventas, tas kuris jo paemė bus likimo nubaustas ir beabejo jį persiokios nelaimės. O juodasis kokio slibino galbūt, nes tai tamsus kraujas.

Tai pasakius Jess laukė kitų mokinių ir profesoriaus atsakymų, ir norėjo sužinoti ar bent kiek pataikė savo spėjimais.

Sor: prailgink postą iki mažiausiai 600 simbolių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Jess Queen »

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Urtė net atsisėdo tiesiau, išgirdusi, kad beveik atspėjo vieną iš eliksyrų. Beveik. Tiek mažai trūko... Reikės pasitengti labiau kitą kartą. Mergaitė įdėmiai klausėsi profesoriaus von Sjuardo. Jūs norit pasakyt, kad kad tuose buteliukuose yra TIK kraujas? Och... šita užduotis sunki, bet aš susidorosiu,- nusprendė mergaitė.
-Mano nuomonė sutampa su Jess ir Morganos. Aš manau, kad sidabrinis skystis yra vienaragio kraujas. Jis- tikriausiai sidabrinės spalvos, tad tiksliai atitinka eliksyrą,-dabar trečiakursė susimąstė.
-Hmmm... Juodas kraujas gali būti blogo, arba išvis mirtino padaro kraujas. Sakykim... testralio. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis be kraujo, bet gi kaip išgyvensi be jo?-mergaitė pasitaisė uniformą ir pradėjo klausyti kitų mokinių išminties.
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
Skrybeliuočius įdėmiai klausėsi, ką profesorius pasakojo apie nuodus bei damnatus ir tai labai jį sudomino. Jam atrodė, kad nuodai ir damnatai pravers gyvenime, ypač tie, kurie paralyzuoja auką keliom savaitėm. O tyrinėjant klasės mokinius, jam užkliuvo klastuolės raudonplaukės  elgesys. Radagaskui atrodė, kad ji labai pasipūtusi ir arogantiška ir toks elgesys jam rodės nepriimtinas. Velnu pakėlė ranka, ir gavęs leidimą kalbėti, atsakė:
- Manau, dėl sidabrinio kraujo kaip ir kiti, jog tai yra vienaragio arba pegaso, nes šie gyviai yra tyri ir juos žudyti ar kitaip žaloti yra šventvagiška bei didelis nusižengimas. O dėl juodojo manau, kad tai orkų arba kitų goblininių šeimos padarų kraujas. Dar turiu nuomonę, kad ten gali būti  psicho kraujas, nes jie - žiaurūs blogio įsikunijimai. Be to, norėčiau paklausti, ar pasakysite mums kaip pasigaminti minėtus nuodus ir damnatus? - Baigęs kalbėti  toliau įdėmiai žiūrėjo bei apsidairė po klasę, ką daro kiti mokiniai. Jis manė, kad  jo nuomonė teisinga, bet bijojo, kad gali būti klydęs.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Mergina įdėmiau sukluso išgirdusi savo pavardę. Jos atsakymas buvo iš dalies teisingas. Jai retai pavykdavo ką nors atspėti, tad labai nudžiugo. Per pamokas ji beveik visados bandydavo atspėti, kad uždirbtų taškų savo koledžui, tačiau jos atsakymai ne visados būdavo teisingi. Kartais ji visai nusišnekėdavo ar netgi buvo jog beveik visa klasė sakė vienodą atsakymą, o ji nugrybavo visai kita kryptimi. Išklausiusi pamokos teoriją mergina pažvelgė į buteliukus. Ji nustebo, kad tuose buteliukuose buvo kraujas. Tačiau čia magijos pasaulis... viskas įmanoma, - pasakė sau mintyse. Ji žinojo tik kelis padarus kurių kraujas yra naudojamas eliksyrų gamyboje: vienaragio kraujas, drakono kraujas, dar lygtais pegaso...
- Manau, kad ir kaip kiti sakė, kad sidabrinis skystis yra vienaragio arba pegaso, o juodasis... hm.. kiek žinau drakono kraujas yra raudonas, tačiau gal jis yra sumaišytas su kokia nors kita medžiaga ar net kitu krauju. Taip pat gali būti, kad dėl kažkokios priežasties tas kraujas yra dažytas.
Mergina baigusi šnekėti kaip ir visada klausėsi kitų.

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
 Grifė šį rytą iš lovos išlipo ne ta koja. Na, turbūt pusiau ne ta koja, nes atrodė, kad galva užsiblokavo tik kalbant apie Nuodų ir Vaistų dalyką. Tad ir atėjo mokinė kažkokia lyg apdujusi. Nesirinko prie ko sėdėti, na, atsisėdo į pirmą pasitaikiusį suolą prie Urtės. Turbūt dėl visko kaltas rėžimas ir supratimas, kad jau kitais metais reikės laikyti VML egzaminus. Bet viskas buvo atvirkščiai. Kad ir kaip stengėsi, informacija ne tik, kad nebandė kaip nors patekti į galvą, bet Clau nelabai prisiminė ir tuos dalykus, kuriuos mokinosi anksčiau. Būtent dėl šios priežasties ji ir nespėliojo kas tuose buteliukuose. Tik atsiduso, kai profesorius paklausė dar vieno klausimo.
 Kiti mokiniai kalbėjo apie vienaragius ir pegasus, o jos mintyse buvo vienintelė mintis. Galvok kitaip nei visi. Kartais reik į viską žiūrėti paprasčiau, o jei atrodo per lengva, pasižiūrėt ar tikrai ir yra lengva. Galvok, tu, galvok, durne!!! Mintys buvo dar keistesnės negu savijauta. Rodės, kad pasisakė visi mokiniai ir profesorius paskelbs teisingą atsakymą, bet ji kai ką prisiminė:
 -Spėju, kad pirmąjame skystyje yra panaudotas baltosios gyvatės Aditės kraujas. Ji priklausomai nuo poelgių gali arba būt šeimininkui geriausia draugė, arba nuodais nužudyt ir bulių. Mažutė, iš pirmo žvilgsnio trapi ir nekalta būtybė. O jei kitam turi būti visiškai priešingos būtybės kraujas... Sakyčiau, kad akromantulos. Tamsus voras, kitaip nei gyvatė, turi aštuonias kojas. Nelabai mėgsta šviesą.
 Gal atsakymas ir buvo klaidingas, bet Amnetai tai nebuvo labai svarbu. Svarbiausia, kad ji bent ką nors prisiminė.
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Daniela, tylėdama per pamokos pradžią, nes galvą dabar jau plėšte plėšė iš skausmo, šįkart vis vien nusprendė atsakyti. Juolab atsakymą žinojo. Mergina pakėlė ranką ir pagalvojo, kodėl per tokias pamokas ant stalų nėra padėta kokių vaistų nuo galvos skausmo. Juk nėra labai sunku tokį padaryti... - mintyse suniurnėjo Klastuolė ir plačiau praplėšė akis.
- Pirmame yra, kaip kone visi sakė, vienaragio kraujas. Visiškai sutinku su kiekvieno atsakymais apie tyrą būtybę ir didelę nuodėmę naudoti jos kraują. O antrajame, - Daniela truputį pasilenkė priekin, bet tik todėl, kad nenorėjo, kad ją supykintų, - galėtų būti arba slibino, arba Basilisko sužaloto žmogaus kraujas. Abiem atvejais jis juodas, tirštas, blizgus... Manau, slibino galėtų būti dėl jo potraukio žudyti, - Kravitz pabandė nutylėti kandžią frazę apie lygiai tokią pat žmonių klaidą ir stipriai sumirksėjo, laukdama teisingo atsakymo.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”