0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Prieš 6 metus »
Ši diena rodos nebuvo niekuo ypatinga, nebent tik tuo, kad apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetas virto patalpa, pilna persirengimo kabinų, bent jau taip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sienose daug nišų, kurių angas dengė juodos užuolaidos, suteikiančios klasei paslaptingą aurą. Jei būtumei gerai įsižiųrėjęs, galėjai imti manyti, kad už tų užuolaidų kaži kas slepiasi, mat jos virpėjo, vien žvakėmis apšviestame kabinete. Už langų tvyrojo rudeninė dargana, todėl klasėje buvo gana tamsu. Be tamsos, čia darėsi dar ir baugu, žodžiu viskas panėšėjo į tamsiųjų jėgų irštvą: daug baisiau negu kada buvo vyresnėlių pamokose. Gal čia ir vėl išvys kokią mergaitę verkiančią, tačiau negalėjo nuo to apsisaugoti, verčiau reikėjo apsaugoti mažamečius nuo to, ką labiausiai jie mąsina kaip aukos. Taigi susirinkus mokinukams, prislopinęs balsą prabilo.
-Sveiki mano jaunieji ugdytiniai. Šiandien paruošiau jums ypatingą užduotį, tik nebijokite, kol aš čia, jums nieko nenutiks. – tada staiga kilstelėjo lazdelę ir nei iš šio nei iš to sušuko angelo vardą:
-Razielis! – akimirksniu vietoj lazdelės smaigalio atsirado sidabro žaibus svaidanti auksinė geležtė. Kiek pamojavęs ja ištarė garsiai kitą, visiems puikiai žinomą burtažodį:
-Finite. – viskas liovėsi taip staiga, kaip ką tik prasidėjo, o profesorius atsainiai vartaliodamas rankoje jau įprastos formos kukmedžio lazdelę kreipėsi į vaikus.
-Kaip jums atrodo, kokius burtus aš panaudojau? Kam jie reikalingi? Ir kokie tamsos padarai labiausiai „myli“ mažus vaikučius? – pastaroji frazė nuskambėjo grėsmingai, tiesą pasakius, viskas čia atrodė grėsmingai: ant suolų degančios žvakės, švelniai virpančios juodos aksominės užuolaidos, aiškiai rodančios, jog dengia neseniai sukurtas nišas, kuriose kažin kas tūnojo.
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Šįkart apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetas buvo vėl pasikeitęs: ant kiekvienos sienos kabojo po kelias juodas užuolaidas, kuris kartais virptelėdavo. Viskas atrodė paslaptinga ir baugu, sužavėjo netgi skeptiškąją Klastuolę. Kažkodėl nekantraudama, mergina atsisėdo į pirmą suolą, nors ankščiau čia sėsdavo tik iš būtinybės.
Profesorius pasveikino mokytojus ir staiga mostelėjo savo lazdele, ištardamas lyg ir vardą: "Razielis". Vienas iš pliusų augant menininkų šeimoje yra žinoti daug meniškų dalykų, tad Kravitz skubiai pakėlė ranką, net neišklausiusi klausimo.
- Manau, jūs pasakėte angelo vardą, angelo Razielio. Jis žinomas kaip angelas, išgelbėjęs Adomui gyvybę, kai jis sunkiai sirgo... Esą jis davė jam įvairiausių vaistų knygą, kuri padėjo Adomui pasveikti. Vis dėlto, nemanau, kad tokia istorija labai susijusi su apsigynimu nuo juodosios magijos. Gal toks burtų pavadinimas parinktas norint pagrįsti saugotojo efektą?
Šie kerai, apie kuriuos aš, tiesą sakant, nesu girdėjus, gelbsti lazdelės šeimininką nuo įvairių pavojų. Galbūt tai specifiniai kerai, skirti specialiai vienai būtybei.
Taip aš atsakyčiau ir į paskutinį jūsų klausimą - manau, jūs kalbėjote apie Grazelius. Tai yra be galo sena būtybė, gyvenusi jau senovės laikais, tarsi vilko ir velnio hibridas. Tai stambūs, dideli grobuonys su ilgomis, lenktomis iltimis ir gan žmogiškais "veido bruožais". Grazeliai garsėja kaip nesutramdomos nakties pabaisos, medžiojančios neseniai gimusius kūdikius, - Daniela prisiminė šimtąkart skaitytą knygą apie nakties plėšrūnus ir nuleido ranką.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Šiltą rudens rytą, kaip stipriai švietė saulė ir taip norėjosi būti kieme, Grifų Gūžtos globotinė Elena žingsniavo link Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos kabineto. Visus plačius ir ilgus koridorius apšvietė saulės spinduliai. Visokių kursų mokiniai ėjo į pamokas, dėl to koridoriuose ramybės nebuvo. Priėjusi prie atidarytų kabineto durų, Grifiukė pamatė jog klasėje vos tik vienas mokinys, na ir žinoma profesorius. Vis geriau negu nieko
 Vos prigūžėjus mokinių ir nuskambėjus mokyklos varpui, profesorius pradėjo vesti pamoka.
 Vos jam baigus ir paklausus kas tai buvo. Viena mergina be vargo atsakė. Elena irgi pakėlė ranką, tačiau greitai ją nuleido. Grifiukė tylėjo ir tiesiog stovėjo, nes atsakymo į šį klausimą vargu ar Grifiukė būtų pasakiusi teisingai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Adelaidė Kondwani

  • IV kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • frick frack
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Kaip ir įprasta, ruduo su savimi atsinešė ir darganotą orą. Už lango pliaupė šaltas lietus, nuo medžių negailestingai plėšdamas pageltusius lapus. Ant žemės kaupėsi begalė balų, visąlaik subėgančių į žmonių pramintus takelius, tad tokias savotiškas upes aplenkti reikėjo ieškant naujų kelių.
Pritraukusi prie pilvo kojas ir jas apglėbusi dešine ranka, o kairiąja atsirėmusi į minkštasuolio pagalvėlę, Adelaidė sėdėjo bendrajame koledžo kambaryje, pro langą stebėdama mirštančią gamtą. Iš tiesų, stebėti nelabai ir buvo ką, nes lietaus siena buvo beveik nepražvelgiama, tačiau didžiulis liūties keliamas triukšmas, esant viduj, teikė malonų jaukumą. Prie mergaitės kojų, ant šalimais esančio stalelio, stovėjo puodelis su beveik baigta gerti kakava ir keliais likusiais zefyriukais, greta, šią popietę taip ir nepaliesta, gulėjo knyga. Adelaidė atsirėmė į atlošą ir giliai atsiduso. Valandinė didžiulio sieninio laikrodžio su gegute rodyklė atsistojo tiksliai ant skaičiaus ir kambary nuskambo dūžiai, skelbiantys naujai prasidėjusią valandą. Mergaitė pasuko galvą laikrodžio pusėn ir palaukė kelias sekundes, kol nutils dūžiai. Tada ji išgėrė paskutinį gurkšnį savo gėrimo, tingėdama nešti knygą iki miegamojo, pakišo ją giliai po pagalve ir pakilo iš krėslo.
Ant pečių užsimetusi apsiaustą Adelaidė išsliūkino į koridorius. Šiandien ji buvo išsikėlusi tikslą nueiti į Apsigynimą nuo juodosios magijos, kad diena nebūtų nuėjusi šuniui ant uodegos. Kad ir kaip bebūtų, kuo labiau ji artėjo prie kabineto, tuo labiau noras mokytis silpo, kol galiausiai, bejausmiu veidu ji įėjo į klasę. Nejudindama galvos, kad netyčia nepanaudotų daugiau energijos, nei reikia, antrakursė apžvelgė patalpą. Čia tvyrojo prietema, taip ir sakanti "laikas pogulio". Tik anksčiau nematytos juodos užuolaidos ir paslaptingas mokytojo veidas glumino ir kėlė nerimą. Nuslinkusi iki kampe stovinčio galinio suolo, ji klestelėjo ant kėdės ir parėmė galvą alkūne, ant veido užsimesdama plaukų šydą.
Prasidėjus pamokai, Adelaidė visai sutriko. Mažų vaikų pabaisos? Ar mes atrodom TOKIE maži? Ji išsitiesė ir laibais pirštais persibraukė per plaukus, užsikišdama sruogas už ausų. Neturėdama nė žalio supratimo apie išburtos geležtės paskirtį, ji jau buvo besiruošianti teorijai skirtą laiką pratylėti, bet paskutinis dėstytojo klausimas ją labiau sudomino.
 - Na, dėl burtų kol kas nežinau. Bet manau, kad pabaisos, daugiausia gąsdinančios mažus vaikus, yra Košmarai. Daugelis mano, kad Košmaras - tiesiog blogas sapnas, tačiau iš tikrųjų tai yra tam tikra energija. Kad ir kaip būtų keista, ta energija mąsto ir įsiveržia į mūsų pasąmonę, nes ji maitinasi nerimu ir baime. Lengviausiai pažeidžiami yra 3 - 5 metų vaikai bei sunkumus ar psichologines traumas patiriantys žmonės. Kadangi vaikai yra itin jautrūs aplinkai, kartais tą energiją jie pajunta dar prieš užmigdami - tada jie galvoja, kad po lova jų tyko pabaisa. Ir iš dalies jie būna teisūs. Tai galbūt toji geležtė skirta apsiginti ar bent pastebėti tą energiją?
Po tokių pamąstymų Adė kiek atsipūtė ir atsilošė kėdėje.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Elridė įėjusi į klasę apstulbo. Klasė atrodė lyg kažkas čia norėtų iškviesti iš kito pasaulio piktus padarus. Atsisėdusi į savo vietą pirmakursė netvėrė smalsumu. Įdomu, kas čia bus... Gal susipažinsime su savo baimėm? Mergaitė kiek nustebo, nes nejautė jokios baimės. Apsižvalgiusi aplink ji šyptelėjo. Kada grįšiu namo, reiktų ir man juodas užuolaidas pasikabinti... Profesoriui pradėjus pamoką mergaitė klausėsi ir žiūrėjo į vieną iš kabinėte esančių žvakių. Jam sakant užduotį ji nieko negirdėjo. Žvakės liepsna ją įtraukė į svajas, ji žiūrėjo kaip liepsna tai didėja, tai mažėja, tačiau balsai ją trikdė. Nusipurčiusi ji grįžo į pamoką. Kiek pamąsčiusi Elridė atsiduso.
-Manau, Razielis - tai koks nors pagalbos iškvietimo burtas. Kadangi viena mokinė paminėjo, kad tai yra angelas, manyčiau, kad jūs iškvietėte savo gynėją angelą. Ir, vaikus „myli"... Vargu, ar galėčiau paaiškinti, bet maži vaikai bijo daugybės dalykų... Tai galbūt yra kažkas, kas mėgsta jų baimę? Nors visados maniau, kad visos tamsos ar ko kito baimės yra tik fantazija...-pasakiusi paskutinį sakinį mergaitė kiek nutilo ir sėsdama į suolą vos girdimai pridūrė,- bet vis tiek bijojau...

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Įsikibusi kelis vadovėlius, tiksliau visą krūvą vadovėlių, Ashley pėdino į pamoką. Retkarčiais užmesdama savo slapukišką žvilgsnį į rudeniškus vaizdinius už lango, Ashli vis artėjo ir artėjo prie ANJM kabineto durų. Kaštoninių plaukų savininkė net neįsivaizdavo kas jos laukia, bet vos pravėrusi duris pajautė tą šiek tiek kraupoką atmosferą. Tiesą sakant, klasė labai sužavėjo nuotykius begaaalo mylinčią mergiūkštę. Ta tamsa vis glemžėsi grifiokę patalpėlės vidun, todėl patyliukais užvėrusi duris ir išpūtusi akis, matyt dėl to, nes jau dabar nekantravo pradėti pamoką, garbanėlė įsliūkino vidun. Paskubomis nužvelgusi laisvas vieteles, Ashli išsirinko atokesnę, bei krestelėjo. Dvylikametė susidėjo rankas ant medinio stalo paviršiaus ir pati net nepastebėjusi vinimi užkabino savo mėgstamiausią juodą megztinuką.
- Ahhhhh, - nepatenkintai suurzgė mažoji, o tada šiaip ne taip atkabino rūbelį.
Netrukus mokinukės burbėjimus, keiksnojimus pertraukė mįslingai pamoką pradėjęs profesorius. Ashley ištempė ir taip nenormaliai dideles ausis, bei gaudė kiekvieną mokytojo žodelį. Šiam surikus "Razielis", Tonks net krūptelėjo. Ajajaj, koks jautrumas.. Tik bėda tame, kad hogietė neturėjo nė žalio supratimo ką čia išdarinėja profesorius Tom, todėl Ashli net neketino apsikvailinti prieš visą klasę. Ši tik vis spoksojo į kiekvieną atsakinėjantį ir kraipė galvikę. Hmmm, visai neblogai. Galbūt laikas ir tau apsiskaityt, Ashley, nemanai?
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Šiandien ypač gerai nusiteikęs kaip niekad, klausėsi atsakymų, kurie nebuvo išlaužti iš piršto, trys, nedidukės mergaitės, rodos, ketino mokyklą aukštyn kojom apversti, kad pasisemtų jos kruopščiai saugomų žinių. Publikoje šmėžavo viena  raudona, viena žalia ir viena mėlyna uniforma, deja, nei vienos geltonos. Negi švilpiai taip apsėsti Kvidičo, kad nė taškai neberūpi? mintijo apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, auksiniu plunksnakočiu raitydamas taškų skaičiukus prie pavardžių savajame bloknote. Darkart nužvelgęs atsakinėjusias pagaliau prakalbo.
-Šaunuole panele Kravitz, puikiai įvardijote kas tai yra Razielis, todėl savo koledžui uždirbate du taškus, jūs, panele Kondwani, taip pat neblogai  nuspėjote, jog vaikai bijo kažkokių baubų, tamsos ir t.t. irgi uždirbate 2 taškus, jūs taip pat, panele Endlercat. – visi tie: jūs, panele, taškai... pasirodė Ridliui per daug pasikartojantys ir be galo nuvalkioti žodžiai, tačiau kokiais daugiau pasišvaistys? Vis tos mandagybės, komentarai... pabaigęs skirstyti taškus mostelėjo balta ranka į vos virpančias užuolaidas nišose.
-Vaikučius be galo myli demonai. – išpoškino tokiu ramiu bei negailestingu balsu, lyg būtų paprasčiausiai paskelbęs dar kelis kieno nors uždirbtus taškelius. – Demonai myli vaikus, o demonus, savo ruožtu, myli angelai. Na žinot, kaip tas meilės trikampis: Maša myli Sašą, bet Saša myli Dašą... – sukikeno iš eilinių nelaimingų meilės istorijų, o mintyse pamislijo: Džeimsas myli Tričę, Tričė myli Tomą, Tomas myli save. visur tas pats, nors imk ir kastuvu makaulę daužyk.
-Štai už tų užuolaidų mielieji, jūsų laukia kaukai, užkeikti taip, kad turėtų demono galias bei pavidalą, jūsų užduotis, sugebėti nuo jų apsiginti. Nuo demonų žinoma, ne nuo kaukų. – pridūrė, kad ir paskutinis besmegenis suprastų, kas yra sakoma, tada perėjo prie gynybos reikalų.
-Ant jūsų stalo padėsiu po Bibliją, atsivertę ją, susiraskite angelų vardus, mat kiekvieno vis kitas sargas, mano, kaip matėte, yra Razielis, kuris jūsų, teks išsiaiškinti patiems. Taigi, tarkite surastą vardą tuo pat metu staigiai mostelėdami lazdele šonan, tarsi ruoštumėtės nurėžti kam nors galvą. Žinoma, jei norite apsisukti greičiau, paieškokite angelo, kuris atitiktų jūsų asmenybę, taip nereiks vardyti visų iš eilės. Kai įveiksite šią užduotį ir jau žinosite žodį, suteikiantį jūsų pagalėliui auksinės geležtės formą, keliaukite į vieną iš tų nišų ir pamėginkite įveikti demoną. – mokiniams nekantriai sujudus dar kilstelėjo ranką juos ramindamas, tada palengva išdalino Biblijas.
-Atminkit, perpjauti padarui gerklę reikia tada, kai pataikysite į demoną kuo daugiau sidabrinių žaibų, mat nuo jų šis nusilpsta. Ir žiūrėkit man, jokių beprasmiškų dūrių į krūtines, tie išgamos neturi širdžių!

((Na ką, važiuojam, kaip visada, 3 postai. Sėkmės!))
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Elridė žiūrėjo į profesorių ir įdėmiai klausėsi. Ji vis dar buvo sužavėta aplinka. Demonai... Įdomu... Įdomi jų išvaizda... Apsižvalgiusi pagaliau susiprato, kodėl aplinka būtent tokia. Vėliau, kiek susijuokusi nuo profesoriaus žodžių, mergaitė atsiminė vaikystę pas senutę. Maša ir Saša... Geras! Pas mane kieme buvo tokia porelė... Senutė visados iš jų juokdavosi. Ji sakydavo, kad jie abu kaip... Kaip mano tėvai... Kodėl tada neatkreipiau dėmesio į tokius jos žodžius... Ech... Reikėjo būti protingesnei... Na, miela senute, ši mergiote įgavo proto! Suraukusi kaktą mergaitė žiūrėjo į savo rankas ir negalėjo patikėti. Moteris, jos globėja, kuri prižiūrėjo ją ir žinojo, kaip mergaitė pasiilgo tėvų, nieko apie juos nesakė. Ji buvo įsitikinus, kad miela senutė, jeigu ir kažką išgirstų apie jos tėvus, būtų jai tikrai pasakius. Mergaitė ėmė nekęsti taip ankščiau mylimos senutės, ji norėjo ją aprėkti, tačiau po kelių minučių atsiduso. Nebūsiu kaip kiti... Elridė nebebijojo kažkokių užduočių kurios galėjo pakenkti jos sveikatai, tačiau vis dar bijojo sužeisti kitus. Mergaitė buvo įsitikinusi, kad demonai sunaikins jos mąstymą, pavers ją vaikščiojančia bėda, o to ji visiškai nenorėjo. Po praeitų pamokų ji nenorėjo niekam pakenkti, ji nenorėjo būti tokia kaip kiti. Nustūmusi visas mintis mergaitė pasiėmė Bibliją ir ėmė ją vartyti. Kiekviename lape peržvelgdama kas antrą žodį ieškojo vardo kuris jai patiktų. Pravertė Rafaėlį, vėliau Jeremielį, tačiau nei vienas iš šių jai nepatiko. Elridė manė, kad jai patinkantis vardas ir bus jos angelas. Ji rado daugybę vardų, bet nežinojo, kuris vardas yra angelo, kuris žmogau, o juo labiau mergaitei nei vienas nepatiko. Kodėl aš tokia išranki su vardais... Gal reiktų pabandyti Urielį? Išsitraukusi burtų lazdelę ji padėjo ją ant stalo ir dar pražiūrėjo knygą. Nepastebėjusi jokių įdomesnių vardų užvertė Bibliją ir atsistojo. Na, pabandysime...

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Praleidusi teorinę dalį, į kurią ji nenorėjo atsakyti, Morgana net suplojo delnais išgirdusi ką turės daryti per teorinę. Ji buvo ir sužavėta ir nustebinta, kad mažiai turės atlikti tokią užduotį - žudyti. Mokytojui viską pasakius mergiotė pačiupusi bibliją pradėjo ją vartyti, nemanė, kad atras ką nors panašaus į save, bet vis dėl to tikėjosi. Bevartydama knygą ji  sustojo ties vienu vardu kuris buvo paryškintas raudonu rašalu. „Liuciferis.“- kiek šyptelėjusi pagalvojo raudonplaukė ir tada puolė skaityt, bet teksto ji neskaitė viso, tik padrikas eilutes.
Citata
Liuciferis, vardo reikšmė - šviesą nešantis. <...> Labiausiai paplitusi nuomonė apie Šėtono nuopuolį grindžiama Izaijo pranašystės: „Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau!“ Toliau šioje ištraukoje sakoma, kad Liuciferis mėgino iškelti savo sostą viršum žvaigždžių ir tapti panašus į Aukščiausiąjį, bet Dievas nugramzdino jį į duobės gelmes.<...> Teigiama, kad Liuciferis dar prieš nuopuolį buvo gailestingas, tyras angelas. <...> Biblijoje, pagal kai kurių krikščionių interpretaciją, teigiama, kad angelas Liuciferis pasidavė puikybei ir pavydui ir nupuolė – prarado savo kilnumą ir tapo velniu (šėtonu). Vis dėlto Biblijoje apie tai aiškiai nėra kalbama. Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ maištingasis angelas Liuciferis, Dievo išdavikas, vaizduojamas sukaustytas pragaro dugne. Jis turi tris veidus, kurių nasruose kankinasi 3 didžiausi šio pasaulio nusidėjėliai – Kristų pardavęs Judas Iskariotas ir Cezarį išdavusieji Kasijus bei Brutas.
   Sustojusi skaityti ugniaplaukė užvertė knygą ir pati sau šypsodamasi pažvelgė į kitus mokinius, kurie dar naršė po bibliją. Liuciferis buvo beveik toks pats kaip ir ji, galbūt ir Morgana vėliau nupuls žemėn kaip ir šis angelas, kas žino. Vis dėl to suabejojus, kad galbūt Liuciferis nėra jos tikras sergėtojas, ji mostelėjo lazdelę šonan ir sušuko puolusiojo angelo vardą:
-Liuciferis!- akimirksniu vietoj lazdelės smaigalio atsirado keista žaibus svaidanti auksinė geležtė. O po to netverdama džiaugsmu, pasakė kitą burtažodį.- Finite.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Daniela nusišypsojo išgirdusi pagyrimą ir susikaupė ties antrąją užduotimi: rasti savąjį "angelą". Ieškoti pagal savo asmneybę? Nebus sunku. Bet net neįsivaizduoju, kiek iš viso yra tų angelų... Mergina paėmė Bibliją ir atsivertė pačią pabaigą, kur netoli įvairių sąvokų aiškinimų eilute kilo įvairūs angelų vardai. Jų tikrai daug... Gerai, kokia aš? Storžievė, mėgstu vartyti akis, plaukioti, atsipūtus... - pusiau juokais mąstė antrakursė ir akimis naršė nors truputį panašių apibūdinimų.

Citata
Urielis - Dievo šviesa ir ugnis, vienas nuoširdžiausių angelų.
Reuelis - vienas septynių artimiausių Dievo angelų, ištikimas, artimas.
Rafaelis - antras pagal galingumą angelas, turi gydomųjų galių.
Gabrielius - apsireiškė mergelei Marijai, jam patikėtos svarbiausios dangaus paslaptys.
 Dar vadinamas Dievo jėga.

Kravitz staigiai sustojo ir grįžo prie Rafaelio. Antras pagal galingumą angelas, turi gydomųjų galių... Šiaip šis angelas tiktų Danielai. Juk aš niekada nebūnu pati geriausia, dažniausiai antra, ir beveik niekada nesergu... Iš viso nesergu. Ar galvos skausmai skaitosi? - mintijo mergina, o tada nuramino save. Tiesiog pabandyk.
Išsitraukusi lazdelę Klastūnyno globotinė pirmiausia pabandė mostelti taip, kaip mostelėjo profesorius, bet tada pastebėjo, kad gaunasi visai ne kažkas. Dar truputį pasibandžiusi, išbandė su Rafaelio vardu:
- Rafaelis!
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Tik išgirdusi praktinę dalį, Elena nutipeno link stalo, ant kurio buvo padėta Biblija. Vos prie jos priėjusi, Grifiukė pradėjo ją vartyti. Knygos puslapiai buvo plonyčiai, tad Brunetė vartė labai atsargiai. Ieškoti angelo pagal savo asmenybę? Man atrodo aš jo išvis nerasiu. Pagalvojusi jog taip gali tikrai atsitikti, Grifiukė pradėjo garsiai juoktis. Vos supratusi ką padarė, greitai nutilo ir apsižvalgė.
 -Atsiprašau,- susigėdusi Elena nusisuko. Vos jos akim atsidūrus prie knygos, Brunetė vėl ją vartė. Urielis... Ammm... Nemanau. Gabrielius... Am, tikrai ne. Mykolas... um... Štai, radau tai, kas tikrai atitiks mano asmenybę! Elena pradėjo skaityti tai, kas parašyta apie Mykolą. ,,Vyriausiasis arkangelas Mykolas yra karys, gynėjas, dieviškasis kovotojas.  Į žemę jis atneša dievo gerumą.” Elena pasiėmusi savo lazdelę, pirmiausia pabandė sumosuoti taip, kaip mosavo Profesorius. Pabandžiusi tai padaryti pamatė, jog jai visai gerai išėjo. Pasiruošusi lazdelę, Grifiukė susikaupė bei garsiai ir aiškiai ištarė:
 -Mykolas!- Vos ištarusi, iš kito lazdelės galo pasirodė žmogaus pavidalo šmėkla su dideliu, aštriu, raudonu kardu. Elena išplėtusi akis iš nuostabos žiūrėjo į šmėklą  ir vaikščiojo aplink ją.
 -Finite,- ištarė Grifiukė, tačiau vistiek nustebusi žiūrėjo į tą vietą, kur buvo ta pati šmėkla. Atsipeikėjus Brunetė žiūrėjo ką dari kiti, ir po kiek laiko priėjusi prie užuolaidos, ją atidengė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
Ištarus Rafaelio vardą ir kartu mojant lazdele, Daniela pasijuto labai... Keistai. Kažkas sukirbėjo paširdžiuose, o tada lazdelė tarsi pati atliko kažkokį judesį. Nespėjus susivokti, mergina išvydo priešais save ne savąją lazdelę ar kokią kitiems pasirodžiusią geležtę, bet ilgą, žvilgantį kalaviją. Jis buvo pilkai sidabriškas, pernelyg neišpuoštas, tačiau kartu karališkas.
Staiga kalavijas persivertė į pradinį pavidalą - dabar jau neišvaizdžią lazdelę, tačiau iš karto vėl įgavo aštriojo kardo išvaizdą. Kravitz sumirksėjo ir suprato, kad, kad ir kaip visiems tai buvo tikra, josios Rafaelis tebuvo iliuzija, gerai net nematomas, bet jaučiamas. Širdį užliejo šiluma, o tada toptelėjo klausimas. Ar tokia iliuzija veikia demonus?
Nusprendusi ilgai negalvoti, antrakursė priėjo prie vienos iš uždangų. Kažką pajutęs kalavijas baigė žaidimus su išvaizda ir tarsi įtvirtino savo buvimą Danielos sargu, ėmė svaidytis sidabriškais, kartais - kone juodais žaibais. Akimirką Daniela net nusigando dėl tokio pasikeitimo, tačiau iškart nusiramino - juk toks galingas kalavijas tikrai geriau nei kartais tokiu patampanti demono visai negąsdinanti lazdelė. Mergina nuplėšė vieną užuolaidą {dabar atrodau taip dramatiškai} ir akimirkai sustingo, išvydusi kraupų padarą priešais.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Elridė giliai įkvėpė ir užsimojo lazdele.
-Urielis!- mergaitei sušukus niekas nepasikeitė. Piktai dėbčiodama ji pabandė dar kartėlį. Nagi, nenuvilk  manęs... Aš galiu, tai mano angelas... Aš galiu! Pakartojusi burtą grifiukė ėmė trepsenti vietoje. Na, kodėl... Aš taip norėjau, kad greičiau... Kodėl angelo pasirinkimas toks sunkus? Grįžusi prie Biblijos ji ėmė ieškoti dar vieno angelo. Vesdama pirštu kiekvieną eilutę ir niekaip neišsirinkdama ką imti Elridė sumąstė pabandyti išsirinkti burtų keliu. Užsirašiusi vardus ant turėto lapelio užsimerkė ir bakstelėjo pirštu. Pirmąjį kartą mergaitė bakstelėjo į lapelio viršutinį kampą. Atsidususi ji vėl užsimerkė ir bakstelėjo į lapą, šį kartą mergaitė pataikė į kitą lapelio kampą. Nusijuokusi iš tokios sėkmės nemąstydama bakstelėjo į lapą. Arkangelas Gabrielius? Hm... Gal visai gerai. Nusišypsojusi, kad trečias kartas nemeluoja Elridė pasiruošė būrimui. Pabandžiusi nuo šiokios tokios baimės, kad Gabrielius gali netikti pirmakursė nusipurtė ir giliai įkvėpė. Jei nepavyks... Aih, koks skirtumas, po kažkiek bandymų bent vienas juk pavyks.
-Gabrielius,- ramiai pratarus arkangelo vardą jos burtų lazdelė ėmė daryti keistus dalykus. lazdelė pavirtusi į auksinę geležtę jai pasirodė labai graži. Išsibūrusi angelą sargą ji pasijautė keistai saugi, lyg tuo metu niekas negalėtų jai pakenkti. Elridė žiūrėjo į geležtėje matoma savo atvaizdą ir kiek nustebo, nes atvaizde matėsi jos vaikystė. Mergaitė nežinojo, ar tai jos fantazija, ar tai kažkoks magiškas dalykas kurį turi geležtė. Prisiminusi, kad burtus reikia nutraukti, o jos geležtė tik ir svaidęs sidabriniais žaibais, Elridė išsigando.
-Finite!-staigiai sušukusi mergaitė atsiduso. Geležte virtusi burtų lazdelė susigrąžino savo įprastą formą. Na, gal nieko nesunaikinau netyčiom...

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
  Ugniaplaukė giliai įkvėpusi vėl sumurmėjo savo angelo sargo vardą ir priėjusi prie juodų užuolaidų jas atidengė. Kabinoje buvo tuščia, nebuvo jokio, net menkiausio ženklo, kuris reikštų, kad demonas yra toje kabinoje. Bet vis dėl to, įžengus į ją ir uždengus užuolaidą, bei panirus į visišką tamsą ji pajuto keistą jausmą paširdžiuose. Tarsi kažkas blogo tūnotų toje tamsoje. Kitą akimirką ji pamatė, kaip ryškia raudona spalva nusidažo geležtė, šviesa sklido nuo jos ir apšvietė pusę kabinos, tačiau nepakankamai, kad matytų kas dedasi kitame gale.
  Na, ji matė. Du keistus, raudonus žiburėlius pačiame kampe, kur silpnai skleidžiamos šviesos nė spindulėlis nepasiekė. Morgana pajuto kaip baimė persismelkia per visą kūną. Ji dar niekada nebuvo pajutusi tokios stiprios baimės - taip, kad visa drebėtų, bet negalėtų pajudėti iš vietos. Mergiotė buvo sustingdyta tų dviejų žiburėlių, kurie kaip niekada atrodė baugiai.
  Staiga tie žiburėliai dingo. Raudonos demono akys užsimerkė. Po akimirkos kabinoje pasklido smarvė ir kitą sekundę ji išgirdo kaip padaras pradėjo klykdamas pulti jos link. Tą akimirką Morgana surėkė irgi.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Antra ANJM pamoka I-III kursams
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Vos atidengus užuolaidą, pasirodė mažiukas kambariukas. Elena nedrąsiai įėjusi į jį apsižvalgė. Net neatrodė jog šiame kambarėlyje būtų buvęs demonas. Geriau apsižvalgius, nieko nematė. Kambarys buvo šviesus, degė žvakės. Tačiau netrukus viena po kitos jos užgęso, ir liko viena, mažytė žvakutė kuri apšvietė vos kambario kampuką. Išgirdusi kažkokį kiestą garsą virš savęs, Elena nieko nelaukdama pakėlė galvą. Tik pamačiusi kas virš jos, ji nieko nelaukusi garsiai ištarė savo angelo sargo vardą. Nespėjus atsirasti angelui, demonas nusileido ant žemės. Jis buvo juodas, su baltom didelėm akim, ilgom rankom bei labai ilgais pirštais. Elena traukėsi atgal o demonas vis ėjo į ją. Grifiukė atsitrenkus nugarą į sieną pradėjo garsiai spiegti. Iš tos baimės Elena net nesiteikė pakelti savo lazdelės, ir baimės pilnomis akimis Grifiukė žiūrėjo į artėjantį demoną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elena LoveGood »