0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Klastuolių puolėja labiau užsiėmė kaštonplaukės grifų puolėjos erzinimu, o kalbos, matyt, suveikė ir nuviliojant sėkmę, bent jau šiuo momentu. Dar stipriau kojomis suspaudė šluotą, kad ši nepraslystų ir nenusitėkštų žemėn, tarsi koks miltų maišas. Kritlis buvo visai netoli, kaip ir akis draskanti jaunesnioji puolėja. Klarė jos nepažinojo, bet tokia smulki ir mažutė, turbūt priklauso vos tik žaisti išmokusiems. Nespėjus jai iki reikiamo taško ištiesti rankų, raudonapsiaustė griebė kamuolį, tarsi nuo to priklausytų visas jos gyvenimas. Kelis metrus lėkė laikydama didįjį kritlį apkabinusi abiem rankom, pamažėle atleido vieną ranką, ir pataisė šluotos kryptį. Stiprus vėjas tikrai nepadėjo žaidimui, bet komanda treniravosi dangų taršant ir žymiai blogesnėms sąlygoms.
- Pasistenk kitą kartą, kai turėsi progą, - net neatsisukdama į klastuolę spaudė šluotą lankų kryptimi žodžius nusinešant vėjo gūsiams, sukeliantiems iškraipantį aidą. Niekas apart spiginančios saulės nematė nuo vėjo ir nerimo raudonų atspalvių nugairinto žaliaakės veidą kreipiančios šypsenėlės, tačiau ji suteikė šiek tiek daugiau pasitikėjimo savimi, ypač kai dabar jau turėjo imtis planų kurių galutinis tikslas - kritlio skrydis pro klastūnyno lankus.
Tačiau skristi nebuvo taip lengva. Negalėjo skųstis, kad Klarei nepatiko saulė, tačiau danguje pakibęs kamuolys vertė užmerkti akis, o to ketvirtakursė negalėjo sau leisti. Lietus nebūtų geresnė išeitis, tačiau vienas kitas debesėlis nepamaišytų, ypač tokiu metų laiku. Šiek tiek atitrūkusi nuo priešininkų komandos žaidėjų ir muštukų, leido sau sulėtinti tempą ir apsidairyti ar geresnės progos šį kartą neturi Claudie, juk dabar būtų tinkamiausias laikas perduoti kamuolį. Kurso draugė kybojo dideliame aukštyje ir matyt, stebėjo kur toliau pasisuks žaidimas. Todėl Klarė pasirinko kitą kelią, spraudėsi link lankų, kad ištaikytų progą įmesti pati.

[-]
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neptunica Ameshville

Maria sėkmingai metė kritlį Amikai. Mergina girdėjo, kaip klastuoliai šūkavo koledžo pavadinimą ir jos vardą, kokia ji vis dėlto populiari savame koledže. Mergina labai džiaugėsi, kad šiandien rungtynes pradėjo ne Grifų Gūžtos, o Klastūnyno komanda. Šiandien klastuoliams tikrai turėtų pasisekti. Blackwood tikėjo, kad Morgana sugaus aukso šmaukštą ir jie laimės rungtynes. Deja, antrakursė tik žvalgėsi po stadioną ir ieškojo šmaukšto. Tas auksinis kamuoliukas gali būti bet kur. Tikiuosi, Jeffter jo anksčiau už Morganą nepastebėjo. Tada tikrai ne kas būtų. Pasižvalgė kur Jeffteris ir norėjo juoktis. Vaikinas bandė pabėgti nuo muštuko, o tiksliau nuskrist nuo jo toliau. Taip jam ir reikia nusijuokė mintyse. Visgi ir tokiame rimtame žaidime kaip kvidičas galima pasijuokti. Nors dabar net nepavadinsi kvidičo rimtu žaidimu. Argi rimtas žaidimas gali būti bent šiek tiek juokingas? Žinoma, kad ne. Maria iš pradžių be galo džiaugėsi savojo koledžo komandos sėkme. Juk tikrai ne veltui sakoma „gera pradžia - pusė darbo”. Deja, visą šią laimę sugriovė vienas vienintelis Grifų Gūžtos puolėjos sėkmingas žingsnis - kritlio pagavimas. Kad tave pragare šimtas velnių suėstų, Karter. Mintyse prakeikė ketvirtakursę. Sekundėlę klastuolių puolėja buvo nusivylusi, nepatenkinta, tačiau greit visą tai pakeitė pyktis ir nežmoniškas noras laimėti. Reikėjo kuo greičiau imtis veiksmų. Dabar pranašumas buvo grifų pusėje. Gailiuosi, kad į gynėjas paleidau tą pirmakursę. Abejoju ar jai pavyks laiku sugauti arba atmušti kritlį. Juk ji net taisyklių gerai nežino atsiduso. Labai bloga situacija pavyko. Reikia atgauti kritlį, jam nespėjus pasiekti Ievos arba lankų. Aš Maria Aurora Blackwood prisiekiu sau, kad pasistengsiu atimti kritlį iš tos prakeiktos varžovės Klarės Konės Karter. Buvo pradedanti vytis, bet tada pastebėjo, kad į bendrakoledžę gaudytoją skrieja muštukas velniava, nespėsiu. Reikia kritlį vytis. Tikiuosi jai viskas bus gerai. Jaunoji kvidičininkė pradėjo vytis metais jaunesnę varžovę. Jau buvo netoli keturiolikmetės, kai laikas, galima akyt sustojo. Į ją pačią skrido muštukas. Dėl spiginančios saulės Blackwood jo nepastebėjo, tai buvo tas pats muštukas, kuris visai neseniai vijosi varžovą Edgar'ą. Puolėją iš šoko būsenos grąžino Andromeda. Mintimis padėkojo pirmakursei ir palinkėjusi sėkmės nuskriejo link Klarės. Ši visai kaip padūkęs vaikas, visu greičiu skriejo link lankų. Na jau ne. Grifai negaus dešimties taškų už kamuolio įmetimą į mūsų lankus! Prefektė pasiskubino vytis kaštonplaukės. Ji tvirtai tikėjo, kad jai pavyks atimti kamuolį iš varžovės. Tada pati pasistengs, kad kamuolys pasiektų grifų lankus.

[Perėmimas iš rankų: 3]

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Vyresnei grifų puolėjai atėmus taip purpurinių plaukų savininkės trokštamą kritlį, mergiotė susiraukė. Aktyviai, tačiau patirties neturinčiai antrakursei visiškai ne toptelėjo mintis, jog varžovė galėjo, o dabar ir pasinaudojo proga greitai sureaguoti ir čiuptelėti tiesiai iš klastuolės panosės kamuolį. Grifak! - mintyse keiktelėjosi Mikusia ir akimirkai susižvalgiusi su kolege Maria, nėrė brunetei iš paskos. Ryškūs violetiniai plaukai lipo prie veido ir krito ant juosvų akių. Stipriau pasilenkusi į priekį, Lordess bandė padidinti savo skridimo greitį, tačiau taip pat ir aklai rizikavo idealios pusiausvyros praradimu. Saulės spinduliai it tyčia spigino net nesuteikdami šilumos, o nerimastingasis vėjas skatino galimą povaržybinę anginą. Gamtos jėgų pastangos suklaidinti purpuriniaplaukę pasiteisino ir ši pametusi savo priešininkės šluotigalį, sustojo pačiame kvidičo aikštės viduryje.
Tankiai kvėpuodama, rusvaakė ėmė sukioti galvą į šonus, vis akutėmis skenuodama kiekvieną žaidėją. Netrukus kažkas nemaloniai zvimbtelėjo šalia kairiosios ausies, pakreipusi makaulę link erzinančio garso, antrakursė išvydo auksiniais sparniukais pasidabinusį ne ką kitą, o patį aukso šmaukštą.
- o Dieve, Dieve, Dieve, - netikėdama matomu vaizdu, burbėjo panosėje Bela.
- Fu, skrisk pas Morganą, štiš, - rodomaisiais rankų judesiais vaikydama kamuolėlį, įsakinėjo šiam Mika. Nusprendusi, jog šis magiškas daiktas niekur nedings, mergaičiukė ėmė mojuoti kitam stadiono gale beskraidančiai Klastūnyno komandos gaudytojai.
- Nagi, Morgana, alio! - šūktelėjo rausvaplaukei kelis kartus tamsių kavos dėmių spalvos akių savininkė ir suraukusi nosį nenoriai paliko mažylį vieną.
It viesulas praskridusi blondinukė Blackwood vėl grąžino Amiką į kritlio ir variniaplaukės grifės paieškas.
- Palauk! - sekdama iš paskos, šūktelėjo prefektei šiek tiek atsiliekanti antrakursė ir dar labiau paspartino greitį.



[-]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Amika Bela Lordess »
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
 Kai Claudie išgirdus gan tylų linkėjimą sėkmės atsisuko, Fasiras jau buvo nuskridęs. Padėkoti negalėjo dėl paprastos priežasties - dar ims ir ką nors praleis ar sukliudys savo komandai. Todėl tik kiek luktelėjo, kol jaunasis von Sjuardas (pasakiau taip, lyg pati Clau būtų didesnis žmogeliukas) užėmė poziciją prie lankų. Ji tik nusišypsojo ir linktelėjo. Klausimas ar jis suprato, ar pamatė, bet bent jau pasistengta. Stiprus vėjas, šiaušiantis jos dar neseniai buvusius nepriekaištingus (supraskit, -nesusiriebalavusius) plaukus ją privertė sugrįžti prie realybės. Vien tai, kad kažkas palinkėjo sėkmės, nereiškia, kad laimėtos rungtynės. Pūkuotos voro kojytės! Ką po šimts akromantulų aš praleidau? Mokinė susiprotėjo, kad gal kokią pusę minutės neprisidėjo prie tiek daug kartų minėtos Grifų Gūžtos komandos. Klarė šiuo metu turėjo kirtlį. Puiku, Clau. Dar ir Klarės darbą sugadinai. Ant savęs supykusi moksleivė greit paklausė muštuko zvimbimo, kuris lėkė link klastuolės Morganos, kuri šiandien buvo gaudytoja. Puiku. Mintyse šyptelėjo dėl Tonks protingumo muštuką paleisti į gaudytoją ir stpriau šlaunimis suspaudė šluotą. Staigiai pajudėjo ir skrisdama bandė išgauti kuo didesnį greitį.Kai greitis jau buvo pakankamas, žirgelį buvo sunku, bet įmanoma valdyti, Clau pasileido link vienos iš puolėjų, Marijos. Ji norėjo atimti kirtlį, tad Amneta suko aplink ją ratus ir raitė įvairiausiais kilpas. Sukosi galva, kiek pykino, bet buvo gerai. Panašesnė buvo turbūt į greitai judančią raudoną dėmelę, bet tai ir turėjo atkreipti klastuolės, o gal net ir kelių, jei pasisektų dėmesį.
 Saulė spigino į akis, apsiausto atlapai plaikstėsi dėl greičio ir vėjo, o galvoje aidėjo tik trys žodžiai : sėkmės ir tau.

[-]
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Gaudytojai
Edgar Jeffter: 10
Morgana Buterfield: 10

Gynėjai
-

Atmušėjai
Ashley Tonks: 10
Andromeda Žvyniuotoji: 9

Puolėjai
Klarė Konė Karter: 10
Claudie Amneta: 9
Maria Blackwood: 9
Amika Bela Lordess: 10

Kauliuko rezultatai

Edgar Jeffter: 5
Morgana Buterfield: 6
Ashley Tonks: 1; 3
Andromeda Žvyniuotaji: 3
Klarė Konė Karter: -
Maria Blackwood: 1
Amika Bela Lordess: -
Claudie Amneta: -

Edgar Jeffter nepastebi aukso šmaukšto.
Morgana Buterfield nepastebi aukso šmaukšto.
Ashley Tonks taikliai atmuša muštuką į Maria Blackwood.
Andromedai Žvyniuotojai nepavyksta taikliai atmušti muštuko į Edgar Jeffter.
Klarė Konė Karter neatliko veiksmų.
Maria Blackwood veiksmas anuliuojamas dėl į ją pataikiusio muštuko.
Amika Bela Lordess neatliko veiksmų.
Claudie Amneta neatliko veiksmų.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis priklauso Klarei Konei Karter (Grifų Gūžta).
Abu muštukai aikštėje.
Rezultatas: Grifų Gūžta 0 – 0 Klastūnynas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Laikydamasis už savo medinio šluotkočio, Edgar'as iš lėto skriejo stadiono pažeme. Dairėsi to mažylio, kurio taip jam reikėjo. Deja, jis gaudytojo regos zonoje šiuo metu neegzistavo. Tas ieškojimas ir bandymas pastebėti labiausiai ir vargino grifą. Aišku, pavargęs, toli gražu, jis dar nebuvo. Rungtynės dar tik prasidėjo. Apsidairęs ar nejučia vėl neatskrieja iš paskos koks nors muštukas, nedidindamas greičio susivėlusiais, vėjo išdarkytais plaukais, ėmė kilti aukštyn.
Pakilęs ties tribūnomis išvydo, kaip jo komandos sirgaliai ėmė džiaugsmingai ošti. Tai neleido jam atsispirti nuo stabtelėjimo sekundėlei. Atsigręžęs į aikštės vidurį, kur šią akimirką vyko, be ne, daugiausiai veiksmo, išvydo pakirstą klastuolių puolėją, kurią, kaip suprato, pasiekė muštas, nukreiptas jo komandos atmušėjos. Nuostabos kupina šypsena papuošė Jeffter'io veidą. Tik čia vėlgi ta šypseną kilo ne dėl to, jog varžovai patiria skausmą ir yra talžomi tų kamuolių "blogiukų". Jis džiaugėsi, kad davė šansą pasireikšti formaliai buvusiai grifų atsarginei žaidėjai. Tikriausiai ne vienas paklaustų ar grifų kapitonas nėra išprotėjęs statyti jauną žmogutį į tokią poziciją, kuri reikalauja jėgos ir, kas be ko, yra itin pavojinga, nes žaidimas su muštukais gali ne juokais sužaloti. Šiuo atveju septintakursio beprotybė pasiteisino vos ne visu šimtu procentų. Ashley tiesiog spindėjo šios dienos rungtynėse.
- Šaunuolė Ashley!- visu balsu sušukęs, dabar jau nužvelgė savo komandos puolėją besibraunančią link klastuolių lankų.
Kai komanda, rodos, tvarkosi puikiai, Edgar'ui nebuvo ko nerimauti. Vienintelis rūpestis dabar buvo tik tas aukso šmaukštas, kurio vėl ėmėsi ieškoti. Tiesa, tik prieš tai pasinaudodamas proga, jog yra greta tribūnų, kur buvo pilna grifus palaikančių moksleivių, praskriejo greta jos atkišdamas ranką ir delnu prabraukė per palaikančiųjų rankas. Taip pasipildęs užsivedimo atsargas pakilo viršum stadiono. Žvelgė į tą pusę, į kurią tvieskė saulė. Ji atrodė, kiek kandesnė nei priešai. Tai galėjai net pastebėti iš kitų dalyvių susiraukusių veidų. Kur tu galėtumei slėptis? klausė mintyse juodaplaukis. Ilgoką laiką jo jau nematė. Bet panikuoti tikriausiai nebuvo ko. Nes užmetus žvilgsnį į priešininku gaudytoją, ji atrodė besiblaškanti ir iš jos dabartinių veiksmų, negalėjai pasakyti, kad ji iš tiesų ką nors vaikytųsi.
O gal tu bandai žaisti gudriai? septyniolikmetis sukoncentravo primerktą žvilgsnį į saulės spindulių apimtą zoną, kurioje kuo puikiausiai save galėjo maskuoti sparnuotasis aukso kamuoliukas.

[Bando pastebėti šmaukštą: 4]

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Klarę ėmė vytis klastuolių puolėja. Persekiojo, galima sakyti ji neblogai, nuo pykčio perkreiptas šviesiaplaukės veidas kėlė žaliaakei šypsnį, tačiau į situaciją reikėjo žiūrėti rimtai. Claudie tolumoje artinosi link šio aikštės galo pagaliau. Nebuvo laiko pernelyg ilgai galvoti, kaštonplaukei reikėjo surasti būdą apeiti Marią ir aplankyti tą išsvajotąją lankų zoną.
Claudie šiek tiek pristabdė varžovę ir ją, tikėtina, šiek tiek nesužiūrėjusią susidariusios situacijos, nukalė muštukas. Vargais negalais teko apsidairyti ir stebėti, ar dar koks nereikšmingas muštukas neparlėks nukošti ir ilgaplaukės. Staiga suprato iš kur tas nenuorama muštukas atlėkė. Tai padarė Ashley. Pernelyg neatsigręždama atgal atkėlė laisvą nuo kamuolio ranką nuo šluotos ir parodė liuksą atbula ranka, kad atmušėja išvystų ir tikėjosi, kad pastebės.
Tarp kritliu nešinos Klarės ir lankų dabar tebuvo gynėja. Atstumas nebuvo mažas, tačiau netikėtumo faktorių ji jau prarado. Kol blondinę nukalė muštukas ir prasiskraidė pro šoną jaunoji gynėja jau greičiausiai spėjo užimti tinkamą poziciją prie lankų.
Žaliaakė iškėlė šluotos priekį tiesiai į dangų, visu greičiu kūnu prilinkusi prie šluotos pakilo į aukštai į orą, tuomet girdėdama sujudimą tribūnose, kurį greičiausiai sukėlė išbandytas apgaulingas vienos iš dviejų kervirtakursių grifių puolėjos manevras. Jos išbandė jį per treniruotes, kai teko apgalvoti puolimo taktiką, ypač reikalingą tokiose nuspėjamose situacijose.
Kaip staigiai pakilo, taip pat staigiai ir leidosi. Varžovų gynėja turėjo mąstyti, kad Klarė mes per vidurinį lanką, mat ši lėkė link jo su tokiu greičiu, jog menkiausias bandymas pristabdyti baigtųsi bent dešimties metrų į priekį skrydžiu, tik jau be ore išlaikiusios šluotos. Nė kiek nestabdydama, nors ir žinojo, kad rizikuoja, metėsi į dešinę pusę. Keturiolikmetė grifė buvo abirankė, tačiau stipresnis smūgis būdavo būtent dešiniąja, todėl ja ir pasitikėjo. Kitu atveju būtų netikėtumas mesti kaire, tačiau dabar reikėjo stipraus smūgio. O gal priešininkų komanda jau buvo ir perkandusi strazdanės abirankiškumą, tada kairės rankos smūgis nepadėtų. Geriau būti užtikrintai ir pasirinkti taip reikiamą jėgą. Vėjas buvo labai stiprus, todėl prie kūno kamuolį prispausdama vidine alkūnės puse vos išlaikė šluotą ir vos tik pajutusi, kad gali mesti, atleido rankas nuo šluotos ir iš visų jėgų sviedė kritlį lanko link.

[Metimas: 4]
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Ieva Cherry

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
Rungtynės šėlo, bet Ieva ramiai vos krutėdama skenavo aikštę ir visą joje vykstantį veiksmą. Vienu metu matė šmaukštą praskriejant kairiam akies kampe, į jos komandos narę pataikė, gynėjos pastoviai vargo aikštėje.. Veiksmo buvo daug. Turbūt šmaikščiausia buvo matyti gaudytojus žvalgantis tarsi jie net nežinotų, kaip jie į tą aikštę pateko ir ką čia daro, bet ji jų nekaltino - su tiek chaoso aplinkui pastebėti mažytį kamuoliuką turėtų būt begalo sunku.
Pirmakursė. Naujokė. Aš dar net nesu žiūrėjusi kvidičo rungtynių... Ko aš išvis prasižiojau ir pasisiūliau. Ją guodė, kad praeity mėgti žiobarų žaidimai - futbolas, tinklinis, kvadratas - galėjo ją nors kiek paruošti. Kitą vertus ji tikrai jų nežaizdavo ant šluotos.
Taip, tarsi sakalas, stebėdama aikštę ji pamatė link jos artėjančią Grifų Gūžtos puolėją. Klarė.. Bent jau kažka pagaliau darysiu... Grifų puolėja ryžtingai artėjo, jos akyse iš tolo švietė pasiryžimas užbaigti rungtynes pergale. Ieva ją periodiškai stebėjo prieš tai. Kuri iš jos rankų buvo dominuojanti pasakyt buvo sunku, rungtynėse ji stipraus polinkio į kažkurią pusę neparodė nei šluotos vairavimu, nei kritlio laikymu. Dešiniarankių, gidėjau, pasaulyje yra daugiau. Esu beveik pasiruošus lažintis - ji yra viena iš jų. Kiek galėdama ilgiau klastuolė laukė, kaip Klarė mes, tačiau spėti buvo sunku. Ieva tikėjosi, kad apie Klarės dešiniarankiškuma ji buvo teisi ir iškart pasiruošė gaudyti metimui dešinia. Akimirka, kai kritlis paliko Klarės rankas ji nėrė link jo ir pilnai ištiesusi ranką puolė jį gaudyti. Tos sekundės atrodė sustojo, ar bent jau labai suletėjo, bet ji tik tikėjosi, kad pagaus kritlį laiku ir pro pirštus jis nepralėks.

[Metimo blokavimas gaudant kritlį:2;5]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Ieva Cherry »

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
 Morganai ir vėl sugėlė sutrenktą ranką, todėl ji nusuko akis į šalį ir vėl pradėjo ją visaip judinti bei mankštinti. ,,Rupūs miltai, kur tas velnio neštas šmaukštas? “- susierzinusi pagalvojo, klastuolė kelis kartus peržvelgusi mirguliuojančią nuo lakstančių žaidėjų aikštę. Jau nežinia, kiek laiko raudonplaukė blaškosi po visą stadioną, o šmaukšto (galbūt šaukšto?) kaip nėra, taip nėra, tas auksinis kamuoliukas artimiausiu metu tikrai nežadėjo pasirodyti mergaitės akiratyje. O ir oras, atrodo, atšalo dar labiau. Pradėjo pūsti dar žvarbesnis ir stipresnis vėjas, nors saulė ir švietė taip ryškiai, kad atrodė tuoj apaksi.
  Antrakursė perbraukė per ištrūkusias raudonas sruogas, kurios atrodė it vėjo taršomos ugnies liepsnos, pažvelgė, kas dedasi kvidičo aikštėje. Mergiotė viską galėjo kuo puikiausiai matyti iš viršaus, todėl niekas nepasprūdo pro jos žvitrias žalsvas akis. Abi komandos žaidė įsijautusiai, neatrodė, kad kažkuri artimu metu žada pasiduoti. Nors neskaitant to, kad pranašumas vis dar buvo Grifų gūžtos pusėje.
  Andromeda nespėjo apsaugoti Marijos nuo muštuko ir šis tiesiogine prasme tėškėsi į blondinę, numušė ją kelis metrus atgal, o grifų puolėja pasinaudojus proga mušė kritlį lankus. Smūgis buvo stiprus ir Morgana kiek pabijojo „O, kas jei gynėja neatlaikys tokio smūgio? Ji vis tiek yra jauniausia iš mūsų. - sunerimus pagalvojo. Bet tada pati prisiminė, kad juodaplaukė Andromeda irgi yra viena iš pirmakursių, o pasirodė tikrai gerai. Dabar ji neabejojo, kad Ieva gali atlaikyti.
  Akimirką prieš gynėjos ir kritlio susidūrimą raudonplaukė užgniaužė kvapą, tačiau šio ji taip ir nepamatė, nes prieš akis pasipainiojo muštukas. Klastuolė vos spėjo pasilenkti, kai ji išgirdo tylų švilptelėjimą ir jis praskrido tiesiai virš jos galvos liesdamas plaukus.
  Dabar jai tikrai užgniaužė kvapą, muštukas pasikėsino antrą kartą į ją. „Ar geriau būti negali?„ - pati savęs paklausė raudonplaukė ir nuleido keliais metrais žemiau tikėdamasi, kad muštukas nebepersekios jos. Tačiau mergiotė ir vėl apsiriko, tas skraidantis kamuolys dar labiau kėsinosi į jos gyvybę. Morgana nulėkė link banguojančios raudonos minios tribūnose. Veidai ir spalvos liejosi nuo didelio greičio, tačiau išgirdusi kaip, suklykia keli raudonieji pašaipiai vyptelėjo, „Taip jiems ir reikia, tegul rėkia.“. Ji pasuko galvą, pažiūrėti, kur yra muštukas ir staiga tyliai šūktelėjusi pakilo į viršų, muštukas kartu su ja, tačiau tai kiek sulėtino kamuolį, o Morgana gavo menką progą atsikvėpti nuo gresiančio širdies smūgio. Kamuolys buvo tik per keliasdešimt centimetrų nuo mergiotės galvos, kas tikrai jai įvarė šoką. „Būtų buvęs koks smegenų sutrenkimas...“ - ji pagalvojo vėl pažvelgdama atgalios ir pati nusijuokdama iš savo minčių. Muštukas niekaip neatstojo nuo jos, todėl ji sumąstė kitokį būdą jo atsikratyti.
  Ji pradėjo skrieti visu greičiu viršun, vėjas kedeno ne tik jos plaukus, bet tai pat ir jos apsiaustą kuris nemaloniai plakėsi prie kojų. Pasiekusi didžiausią šluotos greitį, ji staiga pasuko šonan, o muštukas, kiek trinktelėjęsis į jos šluotą, nulėkė tolyn į viršų. Morgana kelias sekundes pastebėjusi rudą kamuolį pradėjo skristi žemyn, arčiau kvidičo aikštės. Viduje ji tiesiog rėkė, kad pagaliau atsikratė persekiotojo, bet tuo pačiu ją šiek tiek ir pykino. Tiesą rašant, ugniaplaukė tikrai vos neapsivėmė besileisdama žemyn, tačiau šioji susilaikė.
  „Susikaupk, Morgana. Tu turi žūtbūtinai pastebėti šmaukštą.“ - vėl drąsino save raudonplaukė ir galiausiai skraidydama aplink stadioną ji susikaupusi žvalgėsi.

[Bando pastebėti šmaukštą: 2]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Morgana Buterfield »
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
  Juodaplaukė piktai mostelėjo ranka ir pažvelgė į Mariją kuri buvo numušta muštuko, kurio ji NESUGEBĖJO atmušti. Ji buvo pikta ant savęs, kad nesugebėjo apsaugoti klastuolių puolėjos. Dabar per ją grifiukė gali įmušti į lankus, jei prieš ją neatsilaikys gynėja. Andromeda piktai sušnopavo ir suspaudė šluotos kotą taip, kad pasimatė venos, o kitą akimirką atleido. Ji buvo įniršusi ir pasiruošusi kovoti.
  Pirmakursė pradėjo žvalgytis po stadiono aikštę ir pastebėjo, kaip Morganą vejasi muštukas, o kitas buvo dingęs lyg į balą. Klastuolė stebėjo kaip raudonplaukė pakyla viršun ir iš jos lieka tik žalias apsiaustas ir ryškūs raudoni plaukai. Po kelių akimirkų ji pasuko kairėn ir išsisuko nuo muštuko. Andromeda pagalvojo, kad tuojau bus puiki proga pasiekti su visa jėga atskriejantį muštuką ir mušti jį į kurį nors iš varžovų.
  Kaip sumąstė taip ir padarė. Ji greitai pakilo į viršų ir pažvelgė į tolėliau skriejančią žemyn gaudytoją. „ Ta raudonplaukė puikiai išsisuko. “ - susimąstė Andromeda žvelgdama į Morganą, bet greitai papurtė galvą ir susikaupė ties muštuko ieškojimo. Pagal mergiotės planą muštukas turėjo pasirodyti už kelių sekundžių, o šioji ir vėl neklydo. Muštukas atrodė, kad net rūkdamas skriejo žemyn. Juodaplaukė giliai įkvėpė ir pasiruošė smūgiui, nepraėjus nė sekundei ji puolė muštuko link ir užsimojusi smogė. Muštukas pradėjo lėkti Ashley pusėn, o Andromeda laikė sukryžiavusi pirštus, kad tik numuštų grifų gaudytoją.

[Muša muštuką į Ashley:5; 3]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Andromeda Žvyniuotoji »
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neptunica Ameshville

Blackwood visu greičiu skriejo link Karter. Pakeliui jai, žinoma, pasipainiojo kita varžovų puolėja. Na jau ne, Amneta, nesiruošiu gaišti savo brangaus laiko. Juk žinau, kad bandai išlošt pranašumą grifams. Tau nepavyks. mintyse piktdžiugiškai pagalvojo penktakursė. Prefektė toliau vijosi Klarę. O ji gan greita. Bet pavysiu, jei pasistengsiu. Pagreitėjo dar labiau. Akimirkai pagalvojo, kaip sekasi kitiems komandos nariams. Tikėjo, kad jiems viskas gerai. Išgirdo, kaip ją bando pasivyt Amika. Atleisk, bet neturiu laiko tavęs laukti. Turime atkovoti kritlį, kol jo nemetė į lankus. Staiga laikas lyg sustojo. Ji...Ji nespėjo... Meda nespėjo atmušti to prakeikto muštuko. Mergina net nespėjo susivokti, kai pajuto gan stiprų smūgį į nugarą. Spėjo pamatyti, kad tai atmušėjos Tonks darbas, o tada...Krito tiesiai į žemę. Jautė, kaip silpnėja. Greit nualps, o žemė vis arčiau ir arčiau. Matyt Dievas pagailėjo šviesiaplaukės, nes ši sugebėjo sustoti neatsitrenkusi į žemę ir šiek tiek papurčiusi galvą, kad greičiau atsigautų, pakilo vėl aukštyn. Deja, vytis Klarę buvo per vėlu. Kaštonplaukė jau spėjo atlikti metimą. Dabar belieka laukti, kas įvyks. Ar kritlis pateks į lankus, ar jį sugaus Ieva Cherry.

[-]

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
 Kartais apima didžiulis ryžtingumas... Mintyse pralėkė kelios akimirkos, kai ją drąsino. Ir ne vien tik burtininkai. Dėl įvairių nenusisekimų, motyvacijos teikimo ji dėkojo ne kam kitam, o... Žiobarui. Tam nedraugiškam žiobarų pasaulyje pasitaikydavo ir gerų žmonių, bet rast tą, kuriuo pasitiki sunku. Melas, karas ir intrigos pastoviai drebindavo gal pusę klasės. Bet va. Jau ketvirtus metus ji su ,,nemokama motyvacija'' kaip juokavo, nebendravo. Bet drąsos pakankamai ji gavo iš grifų. Šiaip keista, kad ta, kuri nemokėjo atsikirsti ar nekentė kūno kultūros pamokų, dabar yra čia, tarp grifų ir žaidžia kvidičą.
 Amneta išgirdo zvimbiantį muštuką. Dar porą ratų apsuko aplink Mariją ir nuskriejo link lankų. Bumbtelėjimas ir keliom sekundėm nustojęs zvimbimas tiesiog sakė, kad jis pataikė į Blackwood. Juoda. Juodmedis. Juokinga pavardė. Mergina sukikeno ir greičiau nei koks pikčiurna muštukas nulėkė link lankų zigzagais ir kilpom. Ačiū,
Ashley.
Kadangi Klarė kirtlį metė į dešinę pusę, Clau greitai nuskrido link kairiojo lanko. Ir kai atrodė, kad tuoj išsitėkš (tokia mintis buvo ir pačiai mergaitei, bet pasitikėjo įvykusiomis treniruotėmis) ir šovė į viršų. Kol kiek sustabdė šluotą, buvo pakibus jau gerokai virš lankų. Tada kiek lėčiau nusileido ir primerkė akis dėl spiginančios saulės. Ir vėjas jautėsi kitoks, negu skrendant šluota. Pusę sekundės pratinosi, o tada priskrido kiek arčiau Klarės. Ar ji pataikė?

[-]
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Na štai, dar viena klastuolė pamušta. Visi varžovai laidė žaibus į jaunąją kvidičininkę, o Tonks antroji šeima džiūgavo. Iš visų pusių girdėjosi pagyrimai. Buvo kiek nesmagu vieną po kito daužyt klastuolius, tačiau išvydusi jog kesinamasi į grifų prefektą, ilgakasė pasiuto. Ach jūs! Dar čia gailiuosi! Na dabar tai laikykitės! - širdo mergiotė. Ši dar čia jaudinasi..
Šalto vėjo gūsis paplūdo į rudaakės veidelį, taip atvėsindamas įkaitusią dvylikametinukės odelę. Stipriai sugniaužusi lazdą, ši apsidairė. Kažkur tolumoje šmėžavo jau paauglei pradėjęs patikti kamuolys, todėl merginukė pasilenkė į priekį. Ši kiek tik įkabindama skriejo muštuko link. Už kelių prailgusių sekundžių, Ashley jau buvo prie pat kamuolio. Atsistojusi į reikiamą poziciją,(aišku, pirmiau apskaičiavusi viską) garbanė jau trečią kartą užsimojo, bei taip smogė, kaip niekada. Bjaurūnas lėkė nežmonišku greičiu. Užmačiusi kad jis skrieja reikiama linkme, kaštoninių plaukų savininkė kreivai nusiviepė. Ta šypsena bylojo velnionišką planą - pataikyti į klastuolių gaudytoją. Atsitokėjusi raudonskruostė tik pradėjo lyg niekur nieko švilpauti, nors iš tikrųjų meldėsi sėkmingo atmušimo.
[Atmušimas į Morganą: 6;4]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Ashley Tonks »
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Gaudytojai
Edgar Jeffter: 9
Morgana Buterfield: 10

Gynėjai
Ieva Cherry: 9

Atmušėjai
Ashley Tonks: 10
Andromeda Žvyniuotoji: 10

Puolėjai
Klarė Konė Karter: 10
Claudie Amneta: 9
Maria Blackwood: 9

Kauliuko rezultatai

Edgar Jeffter: 4
Klarė Konė Karter: 6; 4
Ieva Cherry: 6; 6
Morgana Buterfield: 1; 2
Andromeda Žvyniuotoji: 6
Maria Blackwood: -
Claudie Amneta: -
Ashley Tonks: 3

Edgar Jeffter pastebi aukso šmaukštą.
Klarė Konė Karter tiksliai meta kritlį į lankus.
Ievai Cherry nepavyksta apginti lankų.
Morgana Buterfield pastebi aukso šmaukštą.
Andromedai Žvyniuotajai nepavyksta taikliai atmušti muštuko į Ashley Tonks.
Maria Blackwood neatliko veiksmų.
Claudie Amneta neatliko veiksmų.
Ashley Tonks nepavyksta taikliai atmuša muštuko į Morganą Buterfield.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Po sėkmingo Grifų Gūžtos puolėjos metimo, kritlis atitenka Klastūnynui.
Abu muštukai aikštėje.
Rezultatas: Grifų Gūžta 10 – 0 Klastūnynas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Suraukęs kaktą Edgar'as kažką bandė įžiūrėti tarp saulės spindulių. Tik ta saulė labiau akino, nei padėjo kažką įžiūrėti. Nepaisydamas viso to nemalonumo, sukeliamų šviesių saulės spindulių, po truputį, po truputį ėmė pagauti pagreitį, sklęsdamas tiesiai ten, iš kur sklido šviesa. Stvėrėsi šluotos lazdos koto galo su abejomis rankomis, kai jau pasiekė pakankamai didelį greitį. Pro sumerktas akis bandė pamatyti kamuoliuką. Atsižvelgiant į sąlygas, tikriausiai, būtų protingiau šukuoti aplinką skrendant kiek liečiau, tačiau grifas buvo įsitikinęs, jog ir skrisdamas dideliu greičiu, turi kone panašius šansus užmatyti tą, jau ilgai ieškomą, šmaukštuką. Ir komandos kapitonas klydo. Priešais dideliu greičiu praskrendantis šmaukšta atrodė lyg tas saulės spindulys, krentantis į akis. Negalėjai įmatyti nė menkiausios jo sušmėžavimo. Ir tai tik dėl to, kad pats juodaplaukis į lėkė jo pusėn itin dideliu greičiu.
Vykstant prasilenkimui tarp septintakursio ir auksinio sparnuočiau, atrodo, sėkmė šį kartą neapleido ieškančiojo. Įvyko milimetrinis prasilenkimas ir šmaukštas praskriejo ties Jeffter'io ausimi. Tą, vikriai plazdenančių sparnelių garsą, veikiausiai būtų atpažinęs, ko ne, kiekvienas gaudytojas ar tikras kvidičo fanas. Gaudytojui tarsi stojo laikas. Reikėjo greitai mąstyti, ką daryti toliau. Įtampa išaugo tiek, jog net ėmė rankos drebėti. Nežymiai, tačiau drebuliukas atsirado. Negi vėl buvau šalia jo ir jį praganiau? mintyse ėmė mažumėle panikuoti. Tą paniką reikėjo vyti kuo greičiau šalin ir imtis veiksmų, nes kol kas ji čia buvo ne laiku ir ne vietoje.
Taigi, viską žaibiškai įvertinęs, Edgar'as truktelėjo savo skrajojančio žirgo priekį viršun, taip apsiversdamas aukštyn galvą. Prireikė keletos sekundžių, jog akys priprastų nuo to kamavusio tiesioginio saulės spiginimo. Nors po tokio trumpo laiko dar akyse kiek raibuliavo, bet tolumoje matėsi tolstantis gelsvas taškelis. Taip ir maniau! patvirtino sau, jog neklydo dėl teorijos, kad "aukselis" bus pasislėpęs po saulės sparneliu. Septyniolikmetis dabar buvo palankioje pozicijoje. Saulė nebešvietė į akis ir skrido pavėjui. Tad sukandęs dantis dirstelėjo į priekį, kad pasiektų, kuo įmanoma, didesnį greitį. Ir jis buvo pakankamas, jog Grifų Gūžtos prefektas sugebėtų privyti aukso šmaukštą. Sparnuotasis daikčiukas puslankiu leidosi į aikštę. Kadangi žaliaakis vis dar kabojo žemyn galva, jam darant tą patį puslankį, jis grįžo į įprastinę poziciją.
Stadione, regis, neseniai visi grifų fanai buvo sukelti ant kojų dar kartą po to, kai Klarė uždirbo pirmuosius taškus Grifų Gūžtai. Edgar'as būtų pasidžiaugęs tuo, tačiau dabar nebuvo nė truputėlio laiko dairytis į komandos draugus ir stebėti kaip jiems sekasi. Reikėjo iš paskutiniųjų stengtis dar sykį nepražiūrėti pro akis vertingiausio žaidimo kamuolėlio. Persekiojamas objektas netrukus ėmė lėkti žemės link, kokių penkiasdešimt penkių laipsnių kampu. Tą patį priverstas buvo daryti ir vaikinas. Šmaukštas buvo šalia jo, žemė taip pat. Grifų prefekto kūną perėjo keistas jausmas, supratus, kad gali, švelniai tariant, skaudžiai išsitėkšti. Tokių minčių užlietas, jis nusprendė ilgiau nebelaukti ir kaire ranka prisilaikydamas už šluotos, pasistūmė kiek labiau į priekį, išstumdamas krūtinę. Tuomet dešiniąją ranka užsimojo kiek tik gali ir ja praskrodė orą delną sugniauždamas į kumštį.

[Bando pagauti šmaukštą: 4]