0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
 Paskutiniai šiltos saulutės spindulėliai glostė visą Hogvartsą, taip pat neaplenktami Ateities Būrimo bokšto. Šypsena spinduliuojanti Cessiondi užkopė laiptais į naują vietą. Iš įpročio kiek padvejojo, bet nuleido durų rankeną žemyn ir beveik pasigailėjo. Hogvartsą prisiminė kaip ypatingą vietą, kur viskas gražu ir švaru. Bet taip buvo ne visada. Štai ir dabar dulkių sluoksnis, keli voratinkliai pasitiko naująją profesorę su visais savo lagaminais lagaminėliais ir papūga. Keli lazdelės mostai, burtai ir klasė (ar kabinetas, čia jau kaip pažiūrėsi) vėl blizgėjo. Nusiavusi batelius, Cessė basomis kojomis jautė vėsias grindis. Vėsios buvo dėl mažų (jos manymu) langų. Ir dar. Viskas labai priminė ankstesnę profesorę. Amiką, jei gerai prisiminė. Kaži, kodėl ji daugiau nebedirba? Khanna žvilgsniu palydėjo Selestę, kuri pati atsikabino narvo durelių kabliuką ir šiuo metu skisdama mankštino sparnus. Lėtas skrydis... Paskui greitesnis, matėsi tik geltonai mėlynas skraidantis gniužulas. Pailsusi draugė nutūpė ir žiūrėjo į šeimininkę klausiamu žvilgsniu. Tamsiaplaukė pakėlė lazdelę ir burtažodžiu, kurį kažkada išmoko čia, Hogvartse pakeitė sienų spalvas į geltoną. O pats kabinetas dar priminė ankstesnius mokymosi metus. Keitėsi tik spalvos, o apvalus bokštas liko tas pat.
 Geltonai oranžinės spalvos foteliukai, sunkokai praplėsti langai (kad būtų daugiau šviesos) ir raštuotos užuolaidos, kurios derėjo prie viso kito. Kabineto pakeitimai buvo baigti kitokiu stalu, indišku kilimu ir smilkstančiais smilkalais. Dabar klasė buvo grynai Cessės stiliaus.
                                                                                                                                 
 Kai lagaminai buvo iškraustyti, prieskoniai sudėlioti į naujas lentynas, nauja profesorė pries savo stalo pasistatė didžiulį pilką puodą. Indijos rožės žiedai ir karštas vanduo - tokia buvo Ateities Būrimo pradžia. Mergina žvilgtelėjo į laikrodį ir supratus, kad tuoj prasidės pamoka išgriebė žiedus iš spalvoto vandens. Kad neatvėstų uždengė dangčiu ir ieškodama stiprybės žvilgtelėjo į Selestę. Po truputį rinkosi mokiniai, kiekvienam atėjus linktelėdavo ir kiek krūptelėjo išgirdusi garsų varpą, kuris skelbė pamokos pradžią.
 Velnias, rausvą kvarcą pamiršau! Burbtelėjo ant savęs ir šyptelėjo mokiniams. Nebus ką suspausti kumštyje, bet bent jau Hogiečiai nepamanys, kad ji agresyvi (cha! Lyg žvilgtelėjus į ją iškart išsigąstum). Kažkur tolokai tyliai suplazdėjo papūgos sparnai ir augintinė nutūpė ant spintos. Shetaka suglaudė delnus ir lyg linktelėjo. Na, panašiau būtų į silpną nusilenkimą, bet čia nesusirinkome aptarti jos įpročių. Vis dėl to mergina nuleido rankas ir bandydama įsiminti visų mokinių veidus kalbėjo:
 -Sveiki visi, mielieji,- pasisveikino su mokiniais.- Žinau, tokių prisistatymų šiais metais girdėjot ne vieną ir ne du, bet esu nauja profesorė, tad neprisistatyt būtų blogiau nei nemandagu. Taigi, esu Cessiondi Shetaka Khanna arba profesorė, kurios vardą sunku ištarti,- lyg ieškodama pritarimo, žvilgtelėjo į jaunesnius mokinius.- Žinau, kad yra tokių, kurie laiko Ateities Būrima beverčiu ar nereikalingu dalyku, kai kurie eina į pamokas norėdami pažiūrėt ką iš vis čia įmanoma padaryt, bet.  Mano pareiga yra bandyti jus sudominti ir gal būt net įrodyti, kad taip nėra.
 Kad ir kaip norėjo, bet mergina su geltonu sariu nemokėjo skaityti minčių ir galėjo tik spėlioti ką jie galvoja.  Gal nelabai įdomią temą parinkau? Suabejojo savimi. Bet tai gan lengva... Žiūrėsim kaip čia bus.
 -Klausimo ,,kaip manot, kas čia yra?" nebus. Šitame puode,- ranka mostelėjo į pradėtą būrimui darbą.- Yra raudona arbata. Arbatą galima ne tik gerti. Taigi, gal žinot ką dar galima su ja daryti? Galit spėti ir pamokos temą ar būrimą.
                                                                                                                                     
   ((Pagaliau Cessė pasijudino... Galiu čia minėti įvarias taisykles, kurias rasit ir info temoje, bet svarbiausia nebūti viską žinančiais mokinukais ir naudotis vaizduote.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Ateitis būrimo kabinetas buvo pasikeitęs, tačiau Danielos požiūris į šią pamoką liko tas pats - kažkokia įdomi nesąmonė. Mergina niekada nenorėjo žinoti savo ateities, tačiau eidama į šią pamoką galėjo nesijaudinti, nes, aišku, nieko nesupras. Jei man kažkada pavyks nuspėti savo ateitį - esu tikras Kravitzų šeimos profas.
Vis dėlto nauja profesorė pasirodė miela ir linksma, nes jau pačią pirmą pamoką davė sau tokią pravardę, kurią Daniela ir taip būtų jai priskyrus. Taip, ji tikrai faina. Gal, kaip ankstesnioji mokytoja, nelieps pjaustytis, - net nusipurtė Klastuolė. Ne, ji kraujo nebijojo, tačiau vis vien žiauru žiūrėti į kiek sutrikusius jaunesnius mokinukus.
- Na, aišku, kadangi tai ateities būrimas, su arbata galima išburti ateitį, - nusišypsojo Daniela atsakydama. - Kiek žinau, yra du būdai: būrimas iš arbatžolių ir būrimas iš "arbatos miglos", jei neklystu. Apie arbatžoles, manau, visi žinot, o arbatos migla rodo vien smulkias nelaimes. Tiesa, tą miglą sunku iššaukti, o dėl jos pranešamų dalykų neverta ypatingai sukti galvos, todėl ji nėra populiari. Be abejo, arbatą galima gerti arba su ja daryti be galo skanius sausainius, bet, manau, kalbėsime ne apie tai.
Baigusi kalbėti antrakursė patogiau atsisėdo ir pagalvojo, kodėl profesorei Cessiondi taip patinka geltoni raštai.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Atskubėjusi į pamoką Elridė pasisveikino su profesore ir atsisėdo į suolą. Mergaitei ji pasirodė gan įdomi, jos manymu, profesorė atrodė kiek neįprastai. Įdomu... Ji turbūt ir kitaip mąsto nei paprasti profesoriai. Apsižvalgiusi aplink klasę Elridei kilo daugybė klausimų. Kam tiek buteliukų ir kas ten juose yra?... Kuo jie skiriasi? Kol mergaitė tyrinėjo kiekvieną buteliuką ir stengėsi sugalvoti kas yra juose profesorė pradėjo pamoką. Ji turbūt labai pyksta kai neteisingai ištari jos vardą... Gal vengti to? Žvilgtelėjusi į puodą mergaitė kiek susimąstė. Jai visados atrodė, kad ateities žinoti nėra būtina, o juo labiau, jos manymu, yra paistalai, nes ateitį kuri pats. Svarstydama ar šioje pamokoje viskas ką mokiniai veiks bus tikra mergaitė pamiršo, kad reikia atsakinėti. Atsisukus į puodą Elridei kilo dar vienas klausimas. Nesu girdėjusi apie raudoną arbatą... Pakėlusi ranką mergaitė iškart pradėjo klausimu:
-Iš ko padaryta ši arbata? Tiesiog nesu girdėjusi apie ją... Ir manau, pažvelgus į vandenį gali jame kažką įžvelgti, kažką susijusio su ateitimi,- patraukusi pečiais Elridė susivokė kaip juokingai tai turėjo nuskambėti.

*

Neprisijungęs Reyna Grimm

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I am real witch. Just with no magic.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Reyna lipo laiptais aukštyn į bokštą. Na kodėl Hogvartse tiek daug laiptų. Kodėl negali įrengti lifto,
 kaip pas žiobarus? Suprantu, gali būti dėl to, kad čia magiška pilis, bet čia pilna burtininkų. Jie tikrai gali kažką sugalvoti.
Neilgai trukus Reyna užlipo į viršų ir ją ten pasitiko kopečios, vedančios į viršuje esantį kambarį. Nuostabu, dar daugiau lipimo. Mergina atsiduso, tačiau nieko nelaukdama užlipo kopėčiomis į viršų. Ją pasitiko įvairūs rytietiški kvapai. Mmmm... Raudonoji arbata. Negi šį pamoka, bus tarytum arbatos valandėlę? Nuostabu! Atsigėrėjusi kvapais Reyna pamatė ir patį kabinetą. Jis nepriminė nei vieno kabineto, kurį matė. Jis buvo toks indiškas - vyravo oranžinės ir geltonos spalvos, užuolaidos buvo išpuoštos raštais. Šis kabinetas jai priminė jos penktąjį gimtadienį, kai jos tėvai tyrinėjo mantikoras Indijoje ir jie gyveno panašiame name. Ji taip niekada ir nepriprato prie indiško maisto. Viskas buvo taip aštru ir pripildyta prieskonių - netgi jos gimtadienio tortas buvo deginančiai aštrus. Bet kultūra ir aplinka jai patiko. Ją kartą viena indė burtininkė netgi sariu buvo aprengę. Tada jos tėvas pradėjo juokauti, kad Reynai taip tiko indiški apdarai, kad netgi galėtų ją čia ir palikti. Reyna nusišypsojo prisiminusi šias laimingas vaikystės akimirkas. Ji vėl grįžo į realybę.
Reyna išsirinko foteliuką prie pat lango (jai patiko, kaip saulės šviesa krenta pro užuolaidas) ir pradėjo laukti pamokos.  Iš šešėlių išniro geltonu sariu apsisiautusi figūra. Cha, profesorė yra indė, turėjau numanyti. Mokytojai prisistačius ir pasakius klausimą, Reynos ranka iš karto šovė į viršų. Deja, ją aplenkė klastuolė, kuri pasakė visai gerą variantą. Išklausiusi ją, varnanagiukė pirmakursė nedrąsiai atsistojo ir pradėjo kalbėti:
-Be to, kad arbatą galima gerti, ar su ja tapyti, ją galima panaudoti labai įdomiam būrimui. Esu girdėjus, kad Tibete gyvenantys aiškiaregiai, ne tik burtininkai, bet ir žiobarai, raudonąją arbatą naudoja įeiti į transą, kurio metu jie gali pažvelgti į ateitį. Jie išgeria arbatą, ištaria burtažodį, kuris nežinomas niekam kitam, tik jiems ir dešimčiai minučių medituoja. Tada pasineria į transą ir, kaip delfų orakulių jų galima klausti įvairių klausimų ir jie žemu, griausmingu balsu atsakys.
Reyna baigė kalbėti. Išraudusi , bet užtikrinta ji atsisėdo atgal į kėdę ir ėmė laukti, ką gi pasakys profesorė Khanna.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Šiandien turi įvykti pirmoji ateities būrimo pamoka. Tai buvo pažymėta ketvirtakursės Karter tvarkaraštyje. Ir ji šiandien vos nepavėlavo. Išeiti laiku jai sutrukdė jos pačios katė, kuri tiek trynėsi aplink keturiolikmetės kojas, kol ši nepaėmė juodakailės augintinės į rankas.
Bėgdama koridoriais ji tik ir kaltino save, kodėl yra tokia žiopla ir lengvai užmiršta dalykus, kurie svarbiausi. Pavyzdžiui pamokas.
Šiek tiek sušilusi pasiekė ateities būrimo bokštą, iki kurio teko apeiti ne vieną painų pilies koridorių.
- Laba diena, - vienu iškvėpimu pasisveikino su profesore, džiaugdamasi momentu atsikvėpti, kuris leido prieš varpo dūžius apžiūrėti kabinetą.
Šis pasipuošė labai ryškia, Klarės nekenčiama geltona spalva. Ne, tai nebuvo susiję su kitu Hogvartso koledžu, tačiau spalvos nemėgo nuo pat gilios vaikystės. Jau dviejų metų pareiškė kas nepatinka, vos mamai spėjus nuvesti į drabužių parduotuvę.
Suskambėjus varpui profesorė nieko nedelsdama pradėjo pirmąjį užsiėmimą.
- Atsakant į Jūsų klausimą, - pagarbiai, su savo kvailoka kaimietiška iškalba kreipėsi į profesorę, - Arbatą galima graužti, užplikyti vandeniu, iš neturėjimo ką veikti skaičiuoti žiedlapius, valyti jais raudonus daiktus jų neištepant. - Šiek tiek a sarkastiškai, tačiau nuoširdžiai plepėjo, atlikdama karaliaus juokdario misiją saulės ir garstyčių nudažytame kabinete. - O jei rimtai, manau stebėsim, kaip išsausėję žiedlapiai išgėrus arbatą sudarys formas? - Balse atsispindėjo neužtikrintumas, mat neįsivaizdavo, ką daugiau galima būtų veikti su žiedlapiais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Mae Field

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Mae žingsniavo link Ateities būrimo bokšto. Lauke jau jautėsi šaltukas, tačiau mergaitę džiugino saulės spindulėliai. Į būrimo bokštą ji įžengė dar prieš nuaidint varpui pasisveikino su profesore ir lengvai rado vietą iš kurios viską puikiai matė. Atsisėdusi apsižvalgė. Mae patiko, jog kabinetas šiltai gelsvos spalvos, derančios su oranžine. Netikėtai nuaidėjus varpo gausmui ji atkreipė dėmesį, jog profesorė krūptelėjo, tačiau to nesureikšmino. Prasidėjus pamokai ji susikaupusi klausėsi profesorės prisistatymo, o galvoje kirbėjo mintys, kokia tai galėtų būti pamoka. Profesorė lyg perskaičiusi jos mintis nedelsiant uždavė klausimą, jog mokiniai pabandytų atspėti pamokos temą. Vyresni mokiniai iškart pradėjo atsakinėti, o pirmakursė Mae nenorėjo pertraukinėti kitų, todėl tyliai sėdėdama laukė profesorės teisingo atsakymo.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Šiltą popietę Elena žingsniavo į pirmą Ateities Būrimo pamoka. Ištikrųjų ji nežinojo kur ją rasti. Kadangi Grifiukė turėjo nemažai laiko, bandė ieškoti laiptų vedantčių į bokštų viršūnes. Elena buvo užtikrinta kad pamokos vyksta bokštuose. Praėjus nemažai laiko, ji pagalvojo jog jau nebesuras reikiamo kabineto. Tačiau pamačiusi visokiausių kurso mokinių einant į vieną ir tą pačią pusę, Elena nieko nelaukus nužingsniavo su jais. Vos po kelių minučių Brunetė buvo Ateities Būrimo kabinete. Šis kabinetas nebuvo Elenos skonio, tačiau jis buvo jaukus. Vos atėjus mokytojai, Elena susirado laisvą vietą ir ten atsisėdo. Baigus mokytojai kalbėti, Brunetė pradėjo galvoti apie tą arbatą. Pagalvojusi jog jos atsakymas turėtų būti teisingas, Grifiukė pakėlė ranką ir atsistojo.
 -Manau šią arbatą išgerus, ant puodelio dugno likę tie tirščiai susiformuoja į kažkokį ženklą ir galima taip ką nors pamatyti. Arba ant arbatos viršaus galima taip pat ką nors pamatyti.
 Pasakiusi savo gal ir teisingą atsakymą, Elena vėl atsisėdo į savo kėdė ir klausėsi kitų atsakymų bei laukė, pačio teisingiausio, tai yra progfesorės atsakymo.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
 Cessiodi Shetaka Khanna po truputį bandė įsidėmėti susirinkusių veidus. Gaila, kad nesusirinko daugiau mokinių. O ir dauguma buvo pirmakursiai... Ne, mergina nepyko ant pirmakursių, net džiaugėsi, kad jų nemažai (ką gali žinoti? Gal pradės mėgt Ateities Būrimą?), bet... Norėjosi ir vyresnių mokinių. Tad pamačiusi vyresnę grifę, ji šyptelėjo. Indė klausėsi mokinių atsakymų tol, kol rodos nieks nebeturėjo ką pasakyti.
 -Panele Kravitz,- tamsiaplaukė vos nepanaudojo kito, Indijoj vartojamo žodžio vietoj ,,panele", bet susigriebė laiku.- Jūs teisingai papasakojote apie arbatos miglą, bet tai nėra šios dienos pamokos tema. O sausainių su arbata norėčiau ir aš.
 Khanna nusišypsojo klastuolei ir mintyse dėliojo atsakymą į vienos pirmakursės grifės užduotą klausimą.
 -Įdomus klausimas, panele Endlercat. Arbatai naudojami yra Idaninos žiedai. Šiaip pats medelis dar vadinamas Indijos gėle. Kodėl, tiesą sakant nežinau. Bet vis dėl to tai medelis, ne gėlė,- buvusi švilpė šyptelėjo, nes medį pavadinti gėle gan keista.- Gaila, bet šis būrimas nėra teisingas atsakymas.
 -Graužti arbatą?- profesorės juokas nuskambėjo per klasę. Cessė klausėsi kitų, gan juokingų pasiūlymų.- Na, manau turėsite ką veikti ir žiedlapių skaičiuoti neteks. Bet atsakymas irgi nėra teisingas...- mergina taip pat pridūrė, kad prie neteisingų prisideda ir panelės LoveGood atsakymas. Pačios būrėjos nuotaika smuko žemyn, tikėjosi teisingesnių atsakymų.
 Shetaka žvilgtelėjo į kitus, dar neatsakiusius mokinius, lyg ragindama, bet kadangi niekas nebekalbėjo, tęsė savo monologą.
 -Visos kalbėjusios gauna po vieną tašką,- ji reikšmingai pažiūrėjo į nekalbėjusius ir praleidusius progą prisidėt prie koledžo.- Išskyrus panelę Grimm. Jos spėjimas yra panašiausias į pamokos temą. Tad Reyna,- profesorė suabejojo ar derėtų mokinę pavadinti vardu.- Gauna papildomą tašką. Viso du taškai.
Jų išvardinti būdai buvo tokie europietiški... Gal reiktų mokint labiau žemynui tinkančių būrimų? Bet juk visi tik ir kalba apie įvairoves...
 -Dauguma darėte klaidą - kalbėjot ne apie arbatą, o apie arbatžoles. Apie jas aš nekalbėjau, o šiandien naudosimės tik pačiu skysčiu.
 Khannai mostelėjus lazdele, ant lentos pasirodė pamokos tema - ,,Kas ir kodėl?"
 -Taigi, pagaliau praktika. Bus dvi dalys. Pirmoje dalyje aiškinsitės kas, antroje - kodėl. Kartais pakanka sužinoti kas, bet rekomenduojama burt ir kodėl - kartais priežastys būna visiškai kitokios negu tikitės. Gausite puodelį arbatos ir cukraus gabaliuką. Galvodami apie rūpimą klausimą įdėkit gabalėlį į skystį ir išmaišykit šaukšteliu. Mažais gurkšniukais išgerkite arbatą ir bandykit išlaisvinti mintis. Tegu galvoje būna tik rūpimas dalykas. Jei jums pavyks, pamatysit vaizdinį. Tai ir bus atsakymas į jūsų klausimą ar susijęs su mintimis, kurios ūžė galvoje tuo metu, kai gėrėt arbatą. Išmokti atsipalaiduoti svarbu, tai bus reikalinga ir kitoms pamokoms. Antrą praktikos dalį užrašysiu ant lentos, kad nesusimaišytumėt tarp būrimų.
 Cessiondi iš dailiai sukrautų dėžučių lazdelės pagalba krovė puodelius ant savo stalo. Samteliu į kiekvieną įpylė arbatos, šalia padėjo po cukraus gabaliuką ir nuskraidino mokiniams.
 -Tikiuosi, kad viskas aišku. Jei ko nors norit paklausti - prašom. Jei ne, sėkmės dirbant.
 Profesorė su šypsena žiūrėjo į mokinius. Rodos, kad kol kas viskas sekėsi. Bent jau kol kas. Net nežiūrėdama į Selestę, ji suprato ką veikia papūga. Tupi ir prižiūri tiek ją, tiek mokinius.

((Taigi, neapsiribojam klausimais ,,kada profesorė pradės geriau vykdyti savo pareigas?" ir panašiai. Antroj praktikos daly galėsit gilintis ir į karmą, praeitus gyvenimus (žinoma, jeigu tikit), tad pasistenkit dėl pirmos dalies, nes nuo jos priklausys antroji. Jei kas nors neaišku, pelėdą siunčiat į a.ž. ir klausiat. Šiai praktikos daliai 1-2 post'ai. Sėkmės!))
((Na va. Dabr supratau, kad susimoviau. Pirmas būrimas yra KAS nutiks, taigi klausimai gali būti ar, kada, ką, kas, ko, kam, kur, koks. Pavyzdžiui, Kokios spalvos suknelę gausiu dovanų? Vaizdinys: raudonos. Antras būrimas yra KODĖL taip bus? Pavyzdžiui, Kodėl raudonos? Atsakymas: nes kitokių nebus.
Dar sykį visų (o ypač Vanillos) atsiprašau))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Mergina įdėmiai klausėsi pamokos užduoties. Ši buvo labai įdomi, visai nesunki. Mokytoja mokėjo sudominti, tad gavusi savąji puodelį su arbata ir cukraus gabalėliu, pradėjo maišyti, galvodama kokį klausimą norėtų užduoti. Staiga penktakursė nustojo maišiusi ir pakėlė ranką:
-Ar galima tai bus pakartoti ne vieną, o daugiau kartų? Turiu daugiau klausimų sau ir šiam puodeliui,- paklausė varnė.
Hmm, ką gi aš noriu sužinoti? Galvok vieną klausimą. Vieną. Patį svarbiausią. Kai cukrus ypatingoje arbatoje jau buvo visai ištirpęs, tamsiaodė priglaudė lūpas prie arbatos ir truputėli gurkštelėjo šilto skysčio, mintyse tvirtai ištardama - ko aš bijau? Tą akimirką, pro juodaplaukės akis praskrido kažkas panašaus į viziją, dabar ji vis aiškėjo ir aiškėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Vanilla Hinkley »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Žiūrėdama į puoduką mergaitė nusišypsojo. Kas ir kodėl? Primena žaidimą... Maišydama cukrų ji kiek susirūpino, nes nežinojo, kaip išgers arbatą. Ji nekentė arbatų su cukrumi, nors vieną arbatą labai mėgo. Bemaišydama cukrų Elridė kiek užsigalvojo apie mylimos senutes maišytą arbatą, kurios sudėties vis dar nežino. Būtų juokinga, jei tai būtų kokia paprasta mėtų arbata, bet velniškai skani... Prisiminusi užduotį ji sustojo maišyti arbatą ir įsispoksojo į suolą. Kokį klausimą aš turėčiau klausti... Aš nieko nenoriu sužinoti... Juk viskas ateina su laiku. Vėl ėmusi maišyti arbatą, šį kartą lėčiau ji vis galvojo ko jai reikia. Klare... Nah... Ateitis? Nah, neįdomu bus... Atsidususi mergaitė žvilgtelėjo į profesorę. Gal galėtų atleisti nuo šio darbo... Bet ne... Pagaliau sugalvojau... Apžiūrėjus arbatą, ar cukrus jau ištirpo, giliai įkvėpė ir atsiduso. Kur yra mano tėvai... Vis kartodama tą patį klausimą Elridė pritraukė puodelį prie lūpų dusliai atsiduso ir ėmė ją gerti. Trumpam apstulbusi, kad arbata buvo skani, vėl grįžo prie to pačio klausimo - kur yra jos tėvai.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Elena klausėsi Profesorės užduoties ir vos gavusi savo arbatą su cukraus gabalėliu pasidėjo ją ant kelių. Pačiupusi cukrų ir įmetusi jį į arbatą, Grifiukė su šaukšteliu pradėjo ją maišyti. Elena vis galvojo kokį klausimą sugalvoti. Kodėl vaikystėje mane užpuolė vilkolakis ir man įkando, tačiau aš netapau vilkolake? Ne, šitas per daug keistas. Ammm... Kodėl mano tėvai neatsako į mano dažnai užduodama klausimą kodėl mano akys ir plaukai iš niekur nieko pakeičia spalvą? Nea, šitas keistas, norėčiau jį sužinoti, bet reikia kitaip suformuluot klausimą. Kodėl... Amm.. Mano akys ir plaukai dažnai keičia spalva? Va! Sugalvojau. Nustojusi maišyti savo arbatą, mergina prisidėjo ją prie lūpų ir mintyse kartodama vis tą patį klausimą ją gėrė. Tačiau jokios vizijos nieko nesimatė. Sustojusi gerti arbatą, Elena giliai įkvėpė ir vėl darė tą patį, gėrė ir kartojo mintyse klausimą. Tačiau vistiek nieko. Supratusi jog nieko neišeis, Elena pakėlė ranką ir priėjo prie profesorės.
 -Aš nežinau ką blogai darau. Darau tai ką liepėt, tačiau man niekas neišeina,- nusiminusi Elena stovėjo prie Profesorė ir laukė jos atsakymo.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
   Vaikinas juodais plaukais buvo įsitaisęs kažkur per klasės vidurį. Elementaru - nes klasės galas, kuriame paprastai esti palankiausios sąlygos užmigti, ypač per tokią pamoką, kaip Ateities Būrimas. ,,Girdėjai? Naujoji Ateities Būrimo lopė atvažiavo iš Indijos..." - išgirdo grifas koridoriuje. ,,Kažin, ar tai yra labai prastos, ar labai geros kvalifikacijos požymis..." - pasišaipė Fasiras mintyse. Įžengė į šviesią, gardžių kvapų pilną klasę, nužvelgė kitoniškais rūbais apsirėdžiusią ir kitoniško veido moterėlę. Visai neblogos išvaizdos, bet ne jo skonio. Visomis prasmėmis, ko gero.
   Santūriai pratylėjęs ir pravėpsojęs visą teorinę dalį, visiškai abejingai karts nuo karto pastebeilydamas į mokytoją, Fasiras garsiai iškvėpė orą, profesorei skelbiant praktinę dalį. ,,Spėliojimo nebus?" - nustebo grifas. Ne dėl to, kad būtų tikėjęsis tokios užduoties pamokoje, bet dėl to, kad tai priminė labai santūrų ir subtilų pasišaipymą iš Nuodų ir vaistų profesoriaus, Fasiro tėvo - juk šis nesugalvodavo jokios gudresnės pamokos teorijos, kaip tik paspėliojimas ir susipažinimas su tam tikrais eliksyrais. ,,Bet taip būti negali," - paneigė jaunasis von Sjuardas, supratęs, kad mokytoja yra per naujas žmogus, kad žinotų kitų profesorių darbo taktikas ar netgi sugalvotų, kaip juos pašiepti. O jeigu ir žinotų, Fasirui būtų visai dzin.
   Kai puodelis, skirtas Fasirui, pasiekė adresatą, vaikinas pasyviai į jį spoksojo, nė nepasijudindamas. Mokiniams bruzdant ir pamažu imant gerti tą arbatą, moksleivis prikišo nedidelį puodelį prie nosies ir pauostė. Tyliai žiauktelėjo. Kaip buvo lieptas, įsibėrė į arbatą cukraus, lėtai pamaišė. Suabejojęs žvilgtelėjo į profesorę, apsidairė aplink save, nevalingai kyštelėjo ranką į kišenę. Bet ten ją ir paliko, jokio daikto taip ir neišsitraukęs. O tada nenoriai priglaudė puodelį prie lūpų. ,,FUI." - visas nežmogiškas organizmas išreiškė pasibjaurėjimą. Mokinys stipriai sučiaupė lūpas ir užsimerkė, susitelkdamas į kažką skanesnio. Vyriausiojo von Sjuardų šeimos sūnaus mintis nebuvo netikėta.
   ,,Ar..." - vaikino širdis, nors jis ir netikėjo tuo, ką daro, virptelėjo. ,,Mano šeima tikrai niekada nebesusirinks visa? Ar mano brolis bus gyvas ir grįš namo?" - nuaidėjo jo balsas jo mintyse.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Skubėdamas į klasę įlėkė Velnu ir atsisėdo kaip jau jam visur įprasta dešinėje priekiniame suole. Šiandien jis neišsimiegojo, paakiai buvo pajuodę. Sėdėdamas suole atkreipė dėmėsį, kad mokytoja indė ir dėvi geltoną sarį. Hmmm, mano sesuo visada norėjo sario, gal kada reikės paklausti mokytojos, ar nežino, kur juos galima įsigyti. Klasėje tvyrojo saldus arbatos kvapas, kuris migdė Radagaską. Dėl sukelto mieguistumo jis užsisvajojo apie savo reikalus, bei kaip Hogvartse teks jam laimėti monetų aukcionus neturint interneto. Kai Cessė vėl kreipėsi į klasę, skrybeliuočius prabudo iš apmastymų ir  jau žvaliau įsiklausė, ką mokytoja sako. Bet pastebėjo, kad gan ilgai buvo paniręs į savo mintis. Tai kai gavo puodelį įdėmei žiūrėjo į jo turinį. Velnu buvo įpratęs gerti arbatą be cukraus, bet nebuvo išrankus. Išsimaišęs cukrų puodelyje, ėmė galvoti, kokį klausimą užduoti. Sugalvojo klausimą ir tuo metu gurkštelėjo arbatos. Mintyse klausė savęs - Kas aš būsiu. Kai gėrė jau paskutinį arbatos gurkšnį, šmėstėlėjo neryškus kaukės reginys. Nelabai suprato, ką matė, todėl padėjo puodeli ant suolo ir įdėmiai laukė tolesnių profesorės nurodimų.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Elridei aptemo akyse. Po kurio laiko ėmė ryškėti gamtos vaizdinys. Kalnuotos pievos su netvarkingai išsidėsčiusiais medžiais ją žavėjo. Gamta buvo kupina gyvybės ir džiaugsmo. Pažvelgusi į baltutėlius debesis, primenančius vatos gumulėlius, ji nusišypsojo. Kaip skaniai atrodo... Kaip čia gražu! Sužavėta ji bandė surasti, kur skraido drugeliai, o kur galbūt kažkas šokuoja. Mergaitė stebėjo visą žalumą, dangų ir jau norėjo žengti į tuos kerinčius laukus, tačiau tai buvo tik vaizdinys, todėl jai neišėjo. Nesukdama dėl to galvos pirmakursė apsidairė, ar nematyti jos tėvų. Kurį laiką nieko nepastebėjusi ji pamatė aukštą vyrą, bėgantį paskui mažą, penkių – šešių metų berniuką. Auksinių plaukų, mėlynų akių vyras bėgo šaukdamas „pagausiu!“. Tai mano tėtis? Oho... Išsprogdinusi akis Elridė pamanė, kad tas berniukas, paskui kurį bėgo vyras – tai jos brolis. Ji tyrinėjo berniuką ir negalėjo suvokti to, kad jis nei kiek nebuvo panašus į ją, tačiau, rodos, buvo dvynys su jos tėčiu. Ji pamatė, kad išvaizda nė trupučio nepriminė savo tėčio. Jos tėtis buvo aukštas, auksinių plaukų, o ji buvo visiškas antonimas. Auksinius plaukus taršantis vėjas berniukui kėlė didžiulį džiaugsmą. Mergaitė žiūrėjo į jį su viltimi, kad jis yra jos mažasis broliukas ir kad ji kažkada galės jį aplankyti. Ji labai norėjo jį apkabinti, tikėdama, kad tai tikrai jos broliukas, tikėdama, kad galėtų linksmai su juo pažaisti. Su šypsena žiūrėdama, kaip jis bėga ir džiaugiasi pasauliu mergaitė kiek susimąstė. Kodėl tėtis niekados to nedarė su manimi... Jis niekados nesivedė manęs į gamtą... Niekad nežaidėm gaudynių... Aš to tikrai neatsimenu... Juk jei būtų žaidęs su manimi... Jis tikrai žaidė su manimi! Turėčiau atsiminti... Tereikia pasistengti... Besistengdama įtikėti, kad tėtis lygiai taip pat draugiškai elgėsi ir su ja, ji nustojo stebėti, ką jie veikia. Vaizdiniui besitęsiant Elridės tėtis pagavo berniuką ir pakėlęs jį nusijuokė.
-Na, tu ir augi,- nusišypsojęs vyras padėjo jį ant žemės. Mergaitei pastebėjus tokį veiksmą apsalo širdis. Ji buvo įsitikinus, kad pabėgo nuo tėvų ne dėl nesirūpinimo ar ko panašaus.  Jos manymu, jos tėtis buvo puikus. Pirmakursė pamatė link jų artėjančia moterį ir dar labiau apsidžiaugė. Mama! Reiškias, viskas tikra! Geriau įsižiūrėjusi mergaitė nuliūdo, nes jos plaukai buvo auksiniai, kaip ir mergaitės tėčio. Einanti moteris buvo aukšta, apkūnesnė nei vidutinio sudėjimo žmogus ir vilkėjo ryškiai raudoną suknelę. Mama niekados nenešiojo ryškių suknelių... Tikrai atsimenu... Ir... Juk mamos plaukai turėtų būti tamsūs... Ji žiūrėjo, kaip prie vyro prieina moteris su plazdančia suknele. Priėjusi moteris apglėbė mergaitės tėtį ir prišlijo prie berniuko. Jos akys buvo kupinos pasitenkinimo, kas bejėgei vienuolikmetei kėlė didžiulį pasipiktinimą. Jai atrodė, kad ta moteris viską daro su pasitenkinimu, nes jais naudojasi. Elridė vis kartojo, kad tai ne jos mama ir kad taip neteisinga, tačiau atsiminusi žiobarotyros pamoką dar labiau nusiminė. Ji niekaip negalėjo suvokti, kodėl tėtis taip pasielgė ir jai kilo dar daugiau klausimų. Pyktis, virtęs ašaromis, mergaitę, rodos, pražudė. Ji norėjo viską nutraukti ir negalėjo patikėti, kad tai tiesa. Matydama, kokie jie laimingi mergaitė ėmė save kaltinti, kad pabėgo. Kuo labiau mąstė apie pabėgimą ji panoro sužinoti priežastį, kodėl tai padarė, tačiau jau buvo šaukštai po pietų. Su liūdesiu, kad tai ne jos broliukas ji norėjo ten atsidurti, ji norėjo aprėkti tėtį, kurį po ilgų metų matė pirmą kartą. Užtemus vaizdiniui, šis vėl pasikeitė. Elridė iškart pajautė, kaip ėmė keistis aplinkos nuotaika. Buvo justi liūdesys, skausmais, neviltis ir tas ją dar labiau trikdė. Nors ir švietė saulė, buvo puikus oras, vieta, kurioje atsidūrė Elridė, buvo persismelkusi liūdesiu. Pagaliau pastebėjusi kai ką įdomaus mergaitė apako. Prieš ją stūksojo apskurdęs karstas su dviem beveik užgesusiom žvakėm. Ant kapo nebuvo jokių gėlių, tik tos dvi žvakės ir akmeninis paminklas. Tuščiomis akimis mergaitė žvilgtelėjo į datą. Prieš metus... Metus... Ji nesugebėjo suvokti, kodėl viskas gavosi būtent taip, kodėl niekas nepakvietė jos į laidotuves. Vidaus tuštuma ją dar labiau žlugdė, o tai, kad niekados neišvys mamos kėlė neapykanta sau. Gilarė Endlercat... Gilarė... Mergaitė toliau žiūrėjo į kapą, tačiau ašaros nė nesiruošė kauptis. Ji norėjo visus aprėkti, pasiųsti velniop, norėjo verkti, tačiau nesigavo. Pamačiusi ateinančią senutę, rodos, jos ir taip pablogėjusi nuotaika nebegalėjo tapti dar geresnė. Liekna, žilstelėjusiais plaukais kažką kalbėdama ėjo pasenusi moteris. Jos mylima senutė – Klarė Killredin su ašarom ir baltomis gėlėmis priėjo prie kapo.
-Metai, mano mieloji, praėjo metai... Tavo dukrelė užaugo, o ko prašei išmokiau... Ji gali pasiekti daug,- nusišypsojusi ji padėjo gėles ant kapo ir trumpam paspoksojusi nuėjo.
-Kodėl! Kodėl šitaip!- surikusi per visą klasę Elridė susigėdo pastebėjusi, kad tai padarė labai garsiai.  Tuščiomis akimis ji apžvelgė visus ir vos susilaikė neišbėgusi iš klasės. Jos linksmas gyvenimas ėmė dar labiau blankti ir ji nežinojo, ar benorėtų grįžti namo. Susikaupusi mergaitė plačiai sau nusišypsojo ir pasižadėjo, kad joks baisus dalykas jos nebebaugins.

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Urtė uždususi įlėkė į kabinetą. Nuo bėgimo ji buvo visa šlapia. Kadangi taip nutiko, ji atsisėdo į patį paskutinį kiek tik užmatė suolą prie lango. Gražūs vaizdai už lango jai visada patiko. Patiko jai ir pati gamta. Tai taip natūralu, gražu. Nepriliesta žmogaus rankos, ar pačių burtininkų. Juk magijos pagalba dabar galima beveik viską sukurt. Tik keleto išskirtinių dalykų, pavyzdžiui... Maisto. Jis priklauso tiems penkiems išskirtiniams daiktam, ar labiau dalykams, ar išvis- objektams, materialiais dalykais. Taigi, kai be magijos pagalbos viskas vyksta (gamtos magija nesiskaito), viskas taiiiip natūralu. Gražu. Paslaptinga. Magiška..
 Taigi, kai trečiakursė patogiai įsitaisė, kiti mokiniai pradėjo atsakinėt. Mergaitė negirdėjo klausimo, o kadangi sėdėjo viena, negalėjo paklaust kitų. Aišku, ji galėjo nueit ir paklaust, ar pakelt ranką ir pačios profesorės pasiteiraut, bet jos papūga taip ją gąsdino, kad mergaitė nusprendė, kad verčiau tik pasiklausys kitų atsakymų.
 Profesorė Khanna išklausiusi atsakymų, įvertino juos, ir paaiškino užduotį. Urtei suvirpėjo širdis. Ji galės sužinoti ko tik panorės, ar tiksliau- paklaus. Pirmasis klausimas turi būti KAS? Hmmmm... Ir ko gi man čia paklausus? Eeeeee... Ji labai įsitempusi mąstė. Mąstė. Ir dar kartą mąstė. Kai pagaliau gavo savo pudelį ir cukraus kubelį, jau apsigalvojo. Ir tiesiog paklausė to, kas šovė į galvą: Kokie koledžai man tinka dar be Grifų Gūžtos?
Visada kyla tokie klausimai viesiems, manau. Reik šitą išsiaiškint, ir bus ramu
Taip. Toks buvo mergaitės klausimas. Jis ją neramino. Staiga, kai pajuto skanios arbatos skonį, aptemo galvoje, ir ji ėmė kažiką matyt. Tiksliau regėt.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Urtė Pang »
Lightning makes no sound until it strikes.