1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams (rudens sezonas)
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
 Cessiondi atidžiai it vanagas stebėjo besidarbuojančius mokinius. Buvo įdomu ir net šiek tiek juokinga stebėti kai kurių nepatenkintus veidus, supratus, kad reiks arbatą pilti ant galvos. Skimbčiojo numetami indai, tad Shetaka apvertė kelis, kurie buvo apvirtę. Matėsi kokie mokiniai skirtingi. Nereikėjo su jais bendrauti, bet iš veido mimikų ir kaip jie numeta dubenį daug kas matėsi. Vieni jį vos paleisdavo iš rankų, lyg ko prisibijodami, kiti mesdavo taip, kad beveik matydavai kaip sudreba langai. Labiausiai ko profesorė norėjo, buvo geri prisiminimai ir visų laimė. Norą pučiant žvakutes, kad visi būtų laimingi ji galvodavo nuo tryliktojo gimtadienio.
 Už jos nugaros pasigirdo labai labai tylus krabždesys. Atsisukus išvydo dėmesio negaunančią Selestę pažiūrėjo į papūgą įspėjamu žvilgsniu ir ši nuskrido ir atsitūpė ant spintos (niekada nenorėkit dėmesio, vaikai, suaugę ir kitokie padarai).
 Jei bandant pratęsti pirmosios pastraipos mintį, būtų galima paminėti, kad visi tikrai nebuvo laimingi. Ponaitis Velnu atrodė kiek sutrikęs. Ar vizija ar pasikeitimai daro tokią įtaką? Cessė į jį pažiūrėjo raminančiu žvilgsniu. Keliems mokiniams praktika paliko įspūdį ar suteikė gerų emocijų (kaip antai panelėms Pang ir Herodotte). Vienos grifės, Elridės jausmų ji nelabai ,,pagavo". Bet vis dėl to akys užkliuvo už Hinkley ir von Sjuardo. Vanila dėl jai vienai žinomų priežasčių verkė. O dėl von Sjuardo ji nebuvo tikra. Tik nuojauta, kad kažkas ne taip ar jis pamatė ne tai, ką norėjo plaukiojo ore. Galiu prisiekti, von Sjuardo pavardę esu dar kažkur girdėjusi. Tik kur... Jei nebūtų čia tokia šviežiena, būtų lengvai prisiminusi, kad šis - eliksyrininko sūnus.  Pala pala. Juk pati Selei pasakojau apie NIV profesorių von Sjuardą. Atsipeikėjo ir tiesą sakant, labai norėjo įlįsti į mokinuko galvą ir sužinoti ką šis matė. Bet ateitis yra pačio žmogaus reikalas, tad jo priversti ją išduoti nelabai galima. Tiksliau, pagal Cessę tai būtų nelabai gerai mokinių atžvilgiu. Bet kada nors juk reiks sužinoti... Juk teks mokyti būrimų, kur iš ženklų reikia skaityti ateitį. O ir abejoju, kad per egzaminus nesidomės... Mokytoja galvojo ką pasakyti. Į ją buvo susmigę daugybė akių, tad reikėjo ką nors greitai sugalvoti. Laikrodžio rodyklės jau rodė pamokos pabaigą, tad nelaukus varpo pradėjo:
 - Kaip matau, jau visi pabaigėte praktiką. Gaila, ne visi pamatė gražią ateitį. Gal blogą praeitį. Ar kitokius nelabai patinkančius dalykus. Ir mane ateitis yra ne kartą ir ne dešimt sukrėtusi. Dauguma mano, kad Ateities Būrimas - lengvas arba sunkus dalykas ir tai priklauso tik nuo to, kaip tau sekasi. Bet ne. Ateities būrėjai dažnai turi sunkius prisiminimus ir jų pečius slegia daug ateities. Kol kas jūs mokotės nelabai daug, bet su būrimais įgysite stiprybės. Neprašysiu pasakoti ką matėte. Nebent patys to norite.
 Su paskutiniais jos žodžiais suskambėjo varpas. Profesorė linktelėjo visiems leisdama eiti. Į skubančius ir kitur skubančius mokinius žiūrėjo... Sunku pasakyti kaip. Ir linksmokai kaip visada, bet su geru žiubsniu kaltės ir kitokių negatyvių jausmų.
 -Dabar mano pečius slegia didelis kaltės jausmas, Seleste,- tarė išėjus mokiniams.- O ir Vanilai padėti galėjau daugiau...
 Papūga atsitūpė prie šeimininkės ir timptelėjo jos tamsių plaukų sruogą.

((LABAI dėkoju visiems dalyvavusiems pamokoje. Taškus paskirsiu artimiausiomis dienomis. Tai turbūt tiek. Iki pasimatymo kitoje pamokoje!))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
Bet kas gali prisekti pasakų, bet kortos gerose rankose ar neužburtas rutulys ant pagalvėlės niekad nesumeluos.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019