[Starkas Erikas Ramsay]

Tema: Stichiniai augalai – vanduo.
Prieš pradedant pamoką, siūlyčiau susipažinti su praeito užsiėmimo teorine dalimi.

 Starkas iš anksto informavo mokinius, kad pamoka vyks ne įprastoje vietoje, tad laukė jų šalia ežero, kur turėjo visi susirinkti. Oras puikiai tiko užsiėmimui lauke - švietė saulė, tokia reta vėlyvą rudenį, tačiau neįtikėtinai šilta tokiu metu laiku, giedrame danguje nesimatė nė vieno debesėlio. Puiku. Taip pat buvo pranešęs, kad vaikai apsirengtų neperšlampamais, patogiais rūbais - tikėjosi, kad bent dalis atsižvelgs į šį prašymą.
 Mokiniai pradėjo rinktis kelios minutės prieš tolumoje nuaidint varpui. Kai jų ausis pasiekė paskutiniai jo dūžiai, vaikinukas šaltai šyptelėjo, šitaip pasisveikindamas su susibūrusiais mokinukais.
 - Šiandien pamoką pradėsime kiek kitaip nei visada, - nieko nelaukdamas prabilo, - Praleisime teorinę dalį ir iš karto keliausime prie praktikos. Užduotį vykdysite ežere: juk ne šiaip sau čia susirinkome, - abejingai nusišypsojo.
 Dar spėjo atsikosėti ir perėjo prie užduoties aiškinimo.
 - Jums reikės nusikakti iki ežero dugno. Jame auga keletas vandens stichijos augalų. Radus vieną iš jų, jums reikės jį atsargiai išrauti su šaknimis, tačiau nepažeidžiant paties augalo. Gražiai išrovę išplaukiat su juo į krantą ir įsodinat į stiklinį akvariumą, kurį iš anksto turėsite pripildyti gėlo vandens. Nepamirškit, kad šios stichijos augalai yra sudaryti beveik vien tik iš kietosios būsenos vandens (bet ne ledo), tad juos pastebėti nebus labai lengva. Kad galėtumėte kvėpuoti po vandeniu, prieš nerdami suvalgykite žiaunažolių ir truputį palukėkite, kol jos pradės veikti. Jos taip pat padės jums nepaskęsti, jei kartais katras iš jūsų nemoka plaukti.
 Rankos mostu nurodė dėžutę, sklidiną žiaunažolių.
 - Klausimų yra? - nužvelgė mokinius, - Jei ne, galit pradėti. Būkit atsargūs, mat ežere gali tykoti pavojai. Sėkmės!

Jei kažko nesupratote, drąsiai klauskite - pasistengsiu paaiškinti aiškiau.
Prašyčiau bent 3 postų, tradiciškai: remiatės vaizduote, nepamirštat logikos.
Lauksiu įdomių postų!

[Reyna Grimm]

Reyna skubėjo iš koledžo bendrojo kambario. Ji ten pasidėjo per transfiguraciją sudegusį apsiaustą ir persirengė naro kostiumu. Profesorius Ramsay pranešė, kad pamoka vyks neįprastoje vietoje, šiltnamiuose, o lauke, prie ežero. Taip pat paprašė apsivilkti patogiais, neperšlampamais rūbais, o ji turėjo naro kostiumą. Žinojau, kad prireiks naro kostiumo. O tėvai ir senelė sakė „Kam tau tas naro kostiumas? Tik vietą lagamine užžima. Juk niekur nekeliausi, povandeninių magiškųjų gyvūnų netyrinėsi.“ Žinoma, ji bijojo, kad kažkas iš bendraklasių pamatys, todėl ant viršaus užsidėjo naują apsiaustą ir užsisagstė iki pat žemės. Ji nedrąsiai tipeno per holą. Ji pažiūrėjo į smėlio laikrodžius, kurie skaičiavo taškus. Šiek tiek nuliūdo, kad jos koledžas turi mažiausiai taškų, bet nenorėdama pavėluoti į pamoką nuskubėjo toliau. Prie ežero profesorius jau laukė, todėl ji pasidėjo krepšį ir atsisėdo laukti. Nuskambėjus varpams profesorius pradėjo pamoką. Pasirodo, ši pamoka tikrai vyks neįprastai. Teorinės dalies nebus, o iš kart bus pereita prie praktikos. Reikės nerti į ežerą ir ieškoti vandens stichijos augalų! O ta užduotis Reynai patiko. Ji visą laiką mėgo vandenį ir jame gyvenančias būtybės. O ieškoti augalų?.. Lengvas kriukis! Ji paėmė žiaunažoles ir jas lengvai sukramsnojo. Jau jausdama, kad jai formuojasi žiaunos ir pelekai ji tik dar greitai apkerėjo save ir krepšį,kuriame buvo stikliniai akvariumai, Impervius kerais. Jau pasiruošusi, su lazdele rankoje, Reyna paniro į ežero dugną.

[Daniela Kravitz]

Daniela, jau eidama prie ežero, nujautė, kad pamoka bus susijusi su vandens stichijos augalais ir slapčia džiaugėsi.
Kaip ji ir manė, profesorius prakalbo apie vandens gėles ir dar pasakė, kad jų mokiniai ieškos po vandeniu. Tai išgirdusi Klastuolė vos nepašoko iš džiaugsmo, nes buvo beprotiškai pasiilgus plaukiojimo. Pagaliau! Hogvartsui tikrai reikėtų normalaus baseino...Tada jai į galvą toptelėjo mintis, kuri gal ir nebuvo labai svarbi:
- Profesoriau, ar taškai priklausys nuo laiko surandant gėlę ir grįžtant? Ar ši užduotis susijus su spartumu? - nors Daniela tikėjosi, kad taip, jau žinojo atsakymą - juk ieškant, raunant ir panašiai reikės susikaupimo, taigi ir laiko.
Antrakursė nuėjo prie stiklinių buteliukų, į kuriuos buvo pridėta tamsiai žalių, keistų dumblių. Pasiėmus vieną jau norėjo atkimšti, tačiau prisiminė, kad pirma reikia stiklinį indą pripildyti gėlo vandens. Ar ežero vanduo gėlas? Turėtų būti...
Dabar beliko prisiminti, kaip į sunkų akvariumą atgabenti vandens  ir nutarė nežaisti bei nerizikuoti - o jei kartais ežeras {nors tai ir mažai tikėtina} nėra gėlas? Daniela išsitraukė lazdelę ir prisiminė ne itin sunkų burtažodį Aquaritos Levitatium. Tikiuosi, suveiks geriau nei Lumos Solem, - mintyse šyptelėjo ir parodė į akvariumą.
- Aquaritos Levitatium, - ištarė aiškiai ir išvydo, kaip lėtai indas prisipildo vandens. Vaizdas buvo gan keistas: vanduo lėtai kilo į viršų, neramiai banguodamas. Daniela taip įsispoksojo į savąjį akvariumą, kad staiga tas vanduo ėmė tekėti pro viršų. Mokinė greitai jį sustabdė ir atkimšusi pasiimtą buteliuką išsėmė žiaunažoles. Tai buvo pusiau sausas, susiraitęs augalas, kurio išvaizda tikrai nebuvo viliojanti. Klastūnyno globotinė įsidėjo jį į burną ir lėtai nurijo.
Skonis buvo bjauriai rūgštus, žiaunažolės sunkiai rijosi. Daniela net susiraukė, o tada pajuto, kaip kūną ima tampyti keisti traukuliai.

[Elride Endlercat]

Elridė atskubėjo į pamoką vis taisydama keistą apdarą ir tyliai besikeikdama. Juodas apsiaustas slėpė po juo prisiūtą neperšlampamą medžiagą, prigludusią prie odos. Kai galėsiu, reikės senutei pasakyti, kad ji nėra labai tobula siuvėja... Juk jei lis, apsiaustas sušlaps! O jo nusiimti neįmanoma... Ir dar kostiumas... Jis toks šlykštus... Apsidairiusi aplinkui mergaitė kiek nustebo. Netoliese buvo mergina taip pat su ilgu apsiaustu, žvilgtelėjusi į save ji kiek susimąstė. Ji turbūt kaip aš, apačioje turi kažką panašaus... Gal nebus taip blogai... Bet nemokėjimas plaukti, o dar apsiaustas kuris turbūt mane gramzdins! Profesoriui pasakius užduotį mergaitė susiraukė. Gal būt žiaunažolės ir padės nepaskęsti, bet naujokės baimė ją sukaustė it metalo grandinės. Pasižiūrėjusi į vandenį mergaitė dar labiau paniuro, nes nežinojo kaip vandenį perkelti į akvariumą. Apsidairiusi kaip kiti naudoja burtus Elridė patraukė pečiais. Ežero vanduo turi būti gėlas, apsiaustas turėtų sugerti vandenį... Priėjusi prie vandens ji įmerkė apsiaustą į vandenį, tačiau, šis visiškai nesušlapo. Susipratusi, kad apsiaustas visgi nėra peršlampamas ji jį panaudojo kaip indą. Pradėjusi nešioti vandenį mergaitė užtruko ilgą laiką, o rankos ėmė stipriai šalti. nešiodama vandenį pirmakursė atsiminė, kad jai teks atsikratyti batais, nes šie ją tiesiog skandins.

[Reyna Grimm]

Šaltas ežero vanduo apgaubė Reynos kūną. Žiaunažolės baigė savo darbą. Šviesiaplaukei ant kaklo susidarė žiaunos, o pėdos pavirto pelekais. Šalia jos panirė bendraklasiai jau pradėjo plaukti į savas puses. Ji irgi pradėjo judėti. Bet staiga šviesiaplaukės galvą perskrodė mintis - ji gi pamiršo indus pripildyti gėlo vandens! Ir ką jai dabar daryti. Ežero vanduo gal tiktų? Bet jis nešvarus. Mergaitė atsiduso. Iš jos burnos išlėkė keli burbuliukai ir pakilo į vandens paviršių. Reyna lėtai nusekė juos. Atsargiai, kad pati neiškiltų į vandens paviršių, varnanagiukė atsargiai iškėlė stiklinį indą ir lazdelę į viršų. Vos tik šie atsidūrė ore, ji nukreipė lazdelę į indo vidury ir ištarė:
-Aguamenti.
Burtažodis po vandeniu nuskambėjo gana keistai, tačiau suveikė. Iš lazdelės galo pradėjo bėgti tyras, gėlas vanduo. Vos tik indas buvo indas, Reyna jį uždarė ir įsitraukė po vandeniu. Įkišusi jį į krepšį nuplaukė toliau.
Galima pasakyti, kad tai buvo įdomi patirtis mergaitei. Paprastai, kai nardydavo su tėvas jį pasinaudodavo naro kostiumu, ar burbulinės galvos kerais. O priežastis paprasta - žiaunažolės buvo gana sunku gauti. Todėl jei ir mama ir tėtis jas nusipirkdavo tai povandeninį pasaulį jie tyrinėjo vieni. Jos su sese niekada taip nesivesdavo.
Reyna plaukė toliau. Aplinkui augo įvairios žolės, plaukiojo įvairių žolelių kolonijos. Pro ją praplaukė hidra - mažas kailiuotas gyvūnėlis ilga uodega, jis buvo panašesnis į ūdrą, nei į gyvatę, kuriai nukirtus galvą užauga dvi. Tačiau vandens stichijos augalų niekur nebuvo matyti. Reyna bandė prisiminti ką apie juos buvo skaičius magiškų vandens gyvūnų knygoje. Aha, prisiminė:

Neretai magiškieji vandens gyvūnai minta vandens stichijos augalais. Juose dažnai galima aptikti visokiausias būtybės. Tačiau būkite atsargūs - vandens augalus sunku pamatyti. Tačiau rasti juos vis dėl to įmanoma, mat kaip ir visi augalai, jie meta šešėlį.

Tai prisiminusi Reyna nusišypsojo
-Lumos,- išburbuliavo ji. Jos lazdelę užsidegė ir ant dugno pasklido šviesa. Neilgai plaukusi Reyna pamatė mažas dėmeles, šmežuojančias ant dugno. Bingo, ji juo rado. Atsargiai priplaukė prie jų, kad nesutraiškytų. Tai buvo vandens rožės. Reyna išsitraukė stiklinį indą ir lėtai lėtai suėmė žemes aplink augalą. Tada iškelė, įdėjo į indą. Viskas, užduotį įvykdžiau. Bet... viskas atrodo per lengva. Ne veltui Reyną aplankė tokia mintis, mat ji pajuto, kad ji yra ne viena. Lėtai atsukusi ji pamatė tikrų tikriausią pabaisą Nesę -  Serpens aquadulcis arba kitaip žinomą, kaip ežerų gyvatė. Iš jos burnos išlėkė keli burbuliukai:
-Oi!..

[Daniela Kravitz]

Jausmas, kaip tau auga žiaunos, buvo tikrai keistas. Keistas ir nemalonus, Danielos kūnas tarsi nenorėjo priimti kitoniškos dalies. Ėmė stipriai mausti kaklą, ypač sprandą, tvinksėjo galvoje, o nuo adrenalino drebėjo kojos.
Po kelių minučių, o gal po kelių valandų, viskas staigiai nustojo. Negalėdama patikėti ką tik patirtu jausmu Kravitz lengviau atsikvėpė, o tada... Viskas aptemo, nes merginą užvaldė dar niekada nepatirta panika. Neišėjo įtraukti oro, ir net džiūstančia burna bei svaigstančia galva Daniela suprato, kad turi nerti į vandenį. Sukaupusi paskutines jėgas, ji stryktelėjo ir įnėrė į ežerą. Tą pačią akimirką ji net įkvėpė {jei taip buvo galima pasakyti} šviežio oro, bet ir atsipalaidavo, jausdamasi visiškai savo stichijoje. Šaltas, gaivus vanduo apgobė Klastuolę, ji automatiškai ištiesė kojas ir trumpai pasimėgavo vėsiu ežero vandeniu.
Tada, tarsi prisiminusi, kodėl ji čia, pasilenkė ir, kol neiškilo į paviršių, ėmė plaukti gilyn. Buvo dar tamsiau, nei Daniela tikėjosi, tad mergina išsitraukė lazdelę.
- Lumos, - pabandė ištarti mokinė, tačiau nieko neįvyko. Kaip šaunu, kai tau ne tik prastai sekasi kerėjimas, bet tu dar ir po vandeniu. - Lumos!
Nors šįkart, kone šūktelėjus Daniela vos nepaspringo ežero vandeniu, lazdelę vis dėlto įsižiebė. Dabar belieka tikėtis, kad nesusitiksiu to kalmaro, - pusiau juokais pagalvojo Klastuolė ir ėmė stebėti aplinkui besiraitančius ežero dumblius. Nė vienas nepanašus į tuos lengvučius vandens augalus. Kaip man juos surasti?
Kravitz nė nenutuokė, kur plaukti, tad tiesiog vinguriavo vis žemyn, kol pagaliau pamatė tamsų, minkštą smėlį apačioje. Nuo jo aukštyn stiebėsi daugybė įvairiausių augalų, tačiau nebuvo nė vieno iš profesoriaus pasakojimų.
Galiausiai, pro Danielą praplaukus tamsiai raudonoms žuvytėms, ji pamatė žemiau neryškius šešėlius. Kartais netgi pasirodydavo tarsi nuo kažko atsispindintis saulės zuikutis, toks neryškus ir įstabus tamsiame ežero dugne...

[Elride Endlercat]

Suvalgiusi žiaunažolę Elridė ėmė jaustis keistai. Trumpam dėl viso pikto pasėdėjusi ant žemės mergaitė ėmė tyrinėti dangų. Kurį laiką pasvajojusi atsistojo ir lėtai nupėdino link ežero. Atrasti vandens augalą... Bus labai lengva... O taip! Lengva... Priėjusi prie vandens mergaitė nusiavė batus ir įmerkė pėdą į vandenį. Pajautusi šaltą skystį priliečiantį, jos blyškią odą Elridei per kūną perėjo šiurpuliukai. Ištraukusi pėdą ji ėmė trepsenti vietoje. Trepsėdama šiek tiek sušilo ir žengė žingsnį į vandenį. Įbridusi į vandenį nusipurtė. Kodėl vanduo toks šaltas... Nelemtas vanduo... Vanduo jai buvo virš kelių, o ji stovėjo it įbesta. Mergaitė nenorėjo lįsti į jį giliau, nes jai jis buvo peršaltas, nemalonus dalykas. Suspaudusi kumščius po truputį ėmė lįsti giliau. Pagaliau Elridė panėrė galvą ir pabandė plaukti. Po trumpų pastangų pirmakursei ėmė vis geriau sektis. Panėrusi giliau ji jau žinojo, kaip burti, tačiau bijodama burti po vandeniu pabandė iškilti į paviršių.
-Lumos-lazdelė užsidegė, tačiau Elridės niūrus veidas nepasikeitė. Pirmakursė buvo paniurusi dėl nemokėjimo plaukti (bent ji taip manė) ir vandens, tačiau vis tiek stengėsi ir jai puikiai sekėsi. Panėrusi giliau mergaitė ėmė drebėti nuo šalčio. Nekenčiu vandens... Nekenčiu! Priplaukusi dugną ji ėmė labiau dairytis, bet akinių nebuvimas ją labai trikdė. Elridei reikėdavo priplaukti arčiau ir geriau įsižiūrėti, kad įsitikintų, ar ten kažkas yra. Po kurio laiko ji, rodos, prarado laiko nuovoką. Susivokusi, kad pradžioje pražiūrėjo reikiamus augalus mergaitė piktai nusikeikė. Pabandžiusi grįžti Elridė pasiklydo. Susinervinusi mergaitė norėjo rėkti, tačiau prisiminusi, kad yra po vandenių, tiesiog nuliūdo. Kaip būtų gera šiltoje lovoje... Su arbata rankose... Svajodama mergaitė pastebėjo įdomias žuvis. Pabandžiusi priplaukti arčiau ji jas nubaidė, tačiau norėdama pasivyti ir geriau ištyrinėti pabandė plaukti greičiau. Deja, žuvys buvo greitesnės. Piktai pavarčiusi akis apsisuko ir, jos manymu, plaukė atgal. Plaukdama beveik prie pat dugno Elridė pajautė kažką keisto prasibraukiant pro jos kūną. Nustebusi ji sustojo ir pažvelgė į vietą, kurioje tai pajautė.

[Daniela Kravitz]

Daniela priplaukė arčiau neryškaus pavidalo. Dabar tikrai matėsi augalas - ežero vandens atspalvi, primenantis vieną iš tų jūrų žolių, tik su ilgesniais ir aukštesniais už patį kotą lapais. Jis siūbavo, nos ežero dugnas buvo visiškai ramus.
Kaip man jį atsargiai išrauti? Garantuoju, jei ištrauksiu be šaknų ir jeigu tai retas augalas, gausiu atlikinėti bausmes iki mokslo metų pabaigs... Antrakursė atsargiai palietė gėlės lapą. Keista, jis nebuvo slidus. Lengvai apčiuopiamas, tik išvaizda apgaulinga. Daniela pirštais perbėgo per augalą ir surado lapų apačią, pirštai jau lietė smėlį.
Okei, susikaupk. Tu tikrai negali nurauti pusės gėlės. Velnias, kaip sunku, kai tu jos net normaliai nematai... Vaizdas tikrai buvo prastas. Kai kartais iš sausumos perbėgdavo neryškus saulės spindulėlis, jis atsispindėdavo ir ant vandens augalo, tačiau be šviesos galėjai matyti ti kneryškų šešėlį. Daniela giliai įkvėpė oro {jai vis dar buvo keista apsiprasti su mintimi, kad iaunažolės padeda kvėpuoti po vandeniu, tad automatiškai sulaikydavo kvapą} ir abiem rankom lengvai išrovė augalą. Net nustebo, išvydus itin ryškias, rusvai juodas, ir svarbiausia, kaip šypsodamasi pagalvojo Klastuolė, visas šaknis. Negali būti. Pavyko taip lengvai!
Su vandens augalu, kuris kylant aukščiau vis aiškiau rodė savo spalvas, Daniela plaukė į krantą.

[Elena Lovegood]

Elenai tai buvo pirma herbologijos pamoka, juk pačią pirmą pamoką ji netyčia pramiegojo! Tačiau Grifiukė spėjo susipažinti su praeita pamoka ir stichiniais augalais. Taip pat ji suprato jog ši pamoka bus apie vandes stichijos augalus, juk neveltui pamoka bus prie ežero. Vos spėjus ten nueiti, profesorius pradėjo kalbėti apie šios pamoko praktinę dalį.
 Vos jam baigus kalbėti, Elena susirado indą ir greitai ištarė burtažodį Aquamenti. Po kelių sekundžių indas buvo pilnas gėlo vandens. Brunetei priėjus prie dėžės pilnos žiaunažolių, susiraukė nuo jų kvapo. Savo rankom nusitvėrus žolytę, apžiūrėjo ją ir įsidėjo į burną. Nusirengus savo apsiaustą, Elena liko tik su savo vientisu maudymuku. Grifiukė į vandenį ėjo iki kelių, paskui pajautė žiaunažolių poveikį ir panėrė į vandenį.

[Elena Lovegood]

Elena pajautusi kad gali plaukioti panašiai kaip žuvis, tiesiu taikiniu nuplaukė į patį dugną. Vos pasiekusi beveik pačią gilumą, Grifiukė nieko neįmatė. Pasiėmusi savo lazdelę vos ne vos išburbuliavo burtažodį Lumos. Netrukus jos lazdelės priekyje sužibo šviesa. Vos šviesai sužibus, Elena greitai atsitraukė. Prieš ją buvo kažkoks padaras panašus į žuvį, bet tai nebuvo žuvis. Elenai tas padaras buvo panašus į undinėlę. Brunetė šį kaip ir gyvūną buvo mačiusi knygoje. Tai juk vandenės! Supratusi jog jos nieko jai nepadarys, turbūt, Brunetė nuplaukė toliau. Tačiau vandenė nepasiliko toj pačioj vietoj, ji plaukė kartu su Elena. To padaro žvilgsnis į Grifiuke buvo labai keistas, atrodė, jog norėtų nužudyti Elena. Grifiukė nustebo, tačiau per daug dėmesio į tai nekreipė.
 Kuo giliau plaukė Elena, tuo labiau pamatydavo keistesnių gyvių, ir dar daugiau žolių kurios jai trukdė plaukti. Na, vandenė nuo jos neatsiliko, vistiek plaukė paskui Brunete. Kol pagaliau pasiekusi patį dugną, Elena bandė pamatyti tą vandens stichijos augalą. Besižvalgydama, Grifiukei už akių užkliuvo kaip ir permatomas, tačiau turintis truputį šviesaus atspalvio augalas. Paplaukusi truputį į priekį, pamatė dar vieną tokį patį augalą! Nieko nelaukusi priplaukė prie jų abiejų. Vos ten atsidūrusi Elena suprato ką rado.

[Elride Endlercat]

Elridė žiūrėjo į keistos formos augalus. Jie jai priminė Nertis, tačiau buvo skaidrūs. Ji priplaukė arčiau ir buvo tikra, kad būtent jų jai reikia, tačiau buvo apstulbusi. Šviesai priartėjus matėsi kažkoks atspindys, tačiau atitraukus galėjai pamanyti, kad ten nieko nėra. Mergaitė susirado, jos manymu, tinkamiausią augalą ir gerai jį apžiūrėjo. Augalas retas... Tai turbūt bus ir trapus... Elridė pabandė prisispausti prie dugno, tačiau ji vis kilo. Prisikrovusi akmenų į apsiausto viduje esančias kišenes, žaliaakė patrynė rankomis. Ėmusi gražiai kapstyti aplink augalą esantį smėlį mergaitė nusipurtė. Kaip man šalta... Tikiuosi, per šitą drebėjimą nesugadinsiu augalo... Ir nesusirgsiu, aišku... Pagaliau Elridė atsargiai ištraukė augalą iš puraus smėlio ir atsargiai jį suėmusi šyptelėjo. Man liko tik grįžti... Tik... Į kurią pusę plaukti? Apsižvalgiusi aplink patraukė pečiais ir pradėjo plaukti. Po kurio laiko ji stipriai pavargo ir pabandė kilti aukštyn, tačiau vis grimzdo į dugną. supykusi pažiūrėjo į ramiai plaukiančias žuvis ir jos šypsena išblėso. Kai tik pradeda sektis, vis kažkas nutinka! Kodėl niekas negali išeiti sklandžiai... Pavarčiusi akis Elridė pabandė nusikeikti, tačiau tik burbulai išslydo iš jos burnos. Perėmusi burtų lazdelę į ranką, kurioje laikė augalą, ji ėmė mėtyti akmenis iš kišenių. Na, susiimk, nebebūk tokia kvaila... Atsikračiusi akmenų mergaitė ėmė kilti į vandens viršų, tačiau ją vėl kažkas sulaikė. Dar labiau suraukusi kaktą jau ruošėsi ieškoti kokioje kišenėje paliko akmenų, tačiau pamatė ką kitą. Aplink jos koją buvo apsivyniojęs augalas jai pradėjo veržti koją. Na ir skauda... Kas čia per daiktas? Ji ėmė blaškytis, traukioti jį, tačiau niekaip neišėjo jo nuplėšti nuo kojos, o šis vis stipriau vyniojosi aplink ją. Išmetusi iš rankų lazdelę su užduočiai reikalingu augalu Elridė ėmė ieškoti kažko savo apsiausto kišenėse. Nagi... Turi būti kažkas... Apsidžiaugusi palinko prie ją kankinančio augalo ir greitai ištrūko. Ačiū, senute, už tą aštrią sagę... Mergaitė tik dabar prisiminė, kad ryte jautė kažką skaudaus šone, tačiau to nesureikšmino. Paskubomis priplaukusi dugną pasiėmė burtų lazdelę su augalu ir atsargiai iškilo į ežero viršų. Iškilusi su pergalės šypsena, kad išsigelbėjo, ir laime nuo saulės šviesos mergaitė patraukė link kranto. Plaukdama permetė akį, ar augalas sveikas ir dėkingai atsiduso. Išlipusi į krantą Elridė vos pastovėjo ant kojų. Paėjusi kelis žingsnius iš nuovargio krito ant žemės ir apsivertė ant nugaros. Giliai kvėpuodama ji atsiduso.
-Man tikrai pavyko... Aš laimės kūdikis!- su džiaugsmu pareiškė ji. Šiek tiek pagulėjusi Elridė atsistojo ir nusipurtė savo šlapius plaukus. Pastebėjusi akvariumą ji vos girdimai nusikeikė. Paskubomis nubėgo link jos akvariumo ir į jį atsargiai įdėjo augalą.

[Elena Lovegood]

Tik radusi ko jai reikėjo, mergina išsišiepė. Priplaukusi prie pat pirmo augalo, palietė jį. Grifiukės ranka perėjo kiaurai per gėlę, tačiau jai nieko neatsitiko. Atsargiai ištraukusi ranką, Elena pradėjo ieškoti kokios nors šakelės arba akmenuko jog galėtų atsargiai išrauti augalą. Elena dairėsi į visas puses kol rado mažyte šakelę. Paimti ją reikėjo šiek tiek nuplaukti nuo gėlės. Vos pačiupusi lazdelę, Elena grįžo prie gėlės ir pradėjo atsargiai kapstyti nuo jos smėlį. Vos ne vos iškasusi aplinkui smėlį, ji suėmė už gėlės koto, kuris buvo kietesnis negu viršus. Atsargiai traukdama, Elena žvilgtelėjo į kitą gėlę.
 -Gali paimti tik vieną!
 Grifiukė išsigandusi atsisuko į vandenę. Ši buvo nukreipusi į ją savo kaip ir kardą ir susiraukusi žiūrėjo į Grifiukę. Elena supratusi kad dviejų ji nepaims prisiminė, jog ji bando išrauti gėlę. Pasukusi galvą į beveik permatomą augalą, atsargiai jį išrovė. Laikydama rankoje vidutinio dydžio augalėlį, Elena plaukė į viršų. Beplaukdama į viršų, Grifiukė pajautė jog ji po truputį leidžiasi žemyn. Supratusi kas atsitiko, ji vis bandė kažką daryti su kojom, tačiau tai nepadėjo. Brunetė praradusi viltį pajautė, jog ji kažkaip kyla į viršų! Vos išnėrusi iš vandens ji giliai įkvėpė oro ir apsisukusi pamatė jog jai iškilti į paviršių padėjo ta pati vandenė. Elena žinojo jog vandenės žmonių kalbos nesupranta, todėl linktelėjo ir nusišypsojo jai. Tik Elenai linktelėjus, vandenė vėl nuplaukė į gilumą, o Elena nieko nelaukdama nuplaukė į krantą. Vos jį pasiskusi, jos akys nukrypo į kitus vaikus kurie jau buvo grįžę, tokią išvada ji padarė dėl jų visų šlapių plaukų. Vos prisiminus jog jos rankoje vandens stichijos augalas, Elena pribėgo prie indo pilno gėlo vandens ir atsargiai įdėjo augalą. Brunetė susiradusi savo apsiausta jį apsivilko. Jai nebuvo svarbu ar jis bus šlapias, svarbu jai bus šilčiau. Atsisėdusi ant žolės, Elenos akys nukrypo link profesoriaus, tačiau ji savo akis greitai nusuko į indą kuriame buvo jos rasta gėlė.

[Starkas Erikas Ramsay]

 Pamatęs kylančią klastuolės ranką, Starkas jai linktelėjo, leisdamas kalbėti. Išklausęs klausimo, tik lengvai šyptelėjo.
 - Laikas svarbus tuo, kad žiaunažolės nepasižymi itin ilgalaikiu veikimu, tad, jei ir reikėtų kiek suskubti, tai tik dėl to. Vis dėlto įvertinimas priklausys nuo tinkamo įvykdymo, ne nuo greičio. Aišku, turite spėti iki tol, kol veiks augalai, tai yra, maždaug iki pamokos galo.
 Daugiau klausimų nebuvo. Netrukus mokiniai pradėjo dirbti - kas piltis vandenį į paruoštus akvariumus, kas, paėmęs ir suvalgęs saujelę žiaunažolių, nėrė gilyn. Jis tik tyliai stebėjo, tikėdamasis, jog vandens gyviai pernelyg neįsišėls ir vaikai į sausumą išbris nesužaloti - ne tai, kad jam itin rūpėtų (keli lazdelės mostelėjimai ar gydomasis eliksyras ir žaizdų it nebūta), tačiau, kaip pedagogas, buvo už juos atsakingas.
 Po geros valandos vaikai ėmė nerti į krantą. Dauguma buvo sušalę, tačiau rudeninė saulė turėtų juos greitai sušildyt - bent jau taip tikėjosi dvidešimtmetis.
 Ne visi mokiniai dar buvo išbridę iš vandens. Pasitelkęs burtų lazdelę, sustiprino savo balsą, kad jis pasiektų net ir ežero dugną.
 - Šaunuoliai, kas jau išlipo iš vandens. Dabar įsodinkite surinktus augalus į akvariumus, jei dar to nepadarėte. Vis dar ieškančius augalų, norėčiau paraginti suskubti, nes jai liko nebedaug laiko, be to, dar turime aptarti, kaip jums sekėsi.

Būtų gerai, jei iki pirmadienio vakaro baigtumėte praktinę dalį - tada dar liks truputis laiko aptarimui.

[Daniela Kravitz]

Išlipusi į krantą Daniela beprotiškai drebėjo. Ji jau buvo pamiršusi, ką reiškia išnerti ne patalpoje, o ypač rudenį. Man reiktų vėl grįžti prie reguliarių treniruočių, - tirtėdama pamanė mergina ir, atsargiai paguldžiusi augalą, kuris pamažu traukėsi {kad tik nenuvystų!}, skubiai užsivilko storą paltą. Ahh, kaip gera... Klastuolė prisiminė Niko kažkada atlikti kerai, kurie visiškai išdžiovino žmogų, tačiau laiko tam neturėjo - gėlė priešais vis labiau sausėjo. O kodėl ana vandens stichijos gėlė per praeitą pamoką ramiausiai išbuvo be vandens? - spėliojo mergina, nešdamasi drėgną augalą prie akvariumo. Tik palietęs vandenį šis pastebimai atsigavo, beliko kažkaip pasodinti.
Indo vanduo buvo ledinis, ir, nors Daniela tiesiog šiurpo, gėlė ramiausiai laikėsi. Mokinė delnais pabandė pakapstyti žemę, bet nekas išėjo. O taip palikti negalima? - bejėgiškai pagalvojo Daniela.
Po dar keliolikos minučių duobutė buvo pakankamai gili, tačiau įsodinti augalą - vis dar nepatogu. Ką daryt, ką daryt... Danielos rankos jau buvo kone suledėjusios, o gėlė niekaip nepasisodino.
Tada mergina tiesiog paleido augalą ir, paėmusi lazdelę, burtais iškasė normalią duobutę ir  pasodino gėlę. Tikiuosi, čia ne sukčiavimas, - pasiruošdama susišildyti kerais pagalvojo Kravitz.

[Starkas Erikas Ramsay]

Ačiū dalyvavusiems pamokoje. Taškai bus paskirstyti greitu metu.