[Morisas Banoveris]

Vos tik jam įžengus į namo vidų iš gretimo kambario pasigirdo balsas kuris kaip Morisas suprato kalbėjosi su juo. Tad paėjęs iki kambario kuriame bent kiek suprato buvo nepažįstamoji atsistojo tarpduryje ir pradėjo savo prakalba:
 -Na, aš ne Dievas, o Morisas, tad malonu susipažinti ir tikiuosi, kad tu taip daugiau manęs nevadinsi, kad ir kas tokia bebūtum. O durys vos tik palietus pačios išvirto, o ir belstis nebuvo ko, visvien čia niekas negyvena nuo neaišku kada. Na nebent kokie žvėreliai ar kokie paklydę mokiniai kurie nesugeba rasti kelio atgal, kurių poto yra siunčiamas ieškoti visas Hogvarsto personalas.
Pamatęs, kad kambario viduryje stovi sofa vaikinas patraukė iki jos ir kadangi vietos be spyruoklių nebuvo ten kur dažniausiai yra sėdamasi atsisėdo ant jos krašto.
 -Čia tu viską iškuitei ar jau buvo taip? -pastebėjęs, kad spintos ir stalčiai yra atviri, o iš jų po truputi kyla dulkių debesys.
Pamatęs, kad ant grindų mėtosi raudona dėžutė klastuolis ją pasiėmė į rankas ir ėmė apžiūrinėti. Supratęs, kad tokio daikto kas buvo prieš juos negalėjo taip lengvai palikti Morisas sumetė, kad šioji dabar ėmė knistis po senus baldus tikėdamasi rasti kažką vertingo.

[Daniela Kravitz]

Vaikinas įžengė į kambarį ir pradėjo atsainiai atsakinėti. Daniela, išgirdusi jo vardą, akimirksniu pagalvojo apie savo vočių išbertą ir alkocholiu viską skalaujantį dėdę, tad vos vos šyptelėjo, o tada susitramdė. Morisas klestelėjo ant sofos krašto ir pradėjo bendrakursę tardyti, kas ją iš karto truputį atstūmė.
- O ką, jeigu ir aš? - ji priėjo ir atsisėdo kitame sofos gale, tada plačiu mostu apėmė kambarį. - Čia vis tiek, kaip tu sakei, niekas negyvena jau labai seniai. Tai ar geriau leisti daiktams amžiams dūlėti, ar vis dėlto surasti jiems naujus namus, Morisai?
Pastebėjus, kad vaikinukas kelia jos turėtą dėžutę, paskubėjo vėl prabilti:
- Patikėk, nieko įdomaus neradau. Nebent tave žavėtų dulkėti kaklaraiščiai ir seni dantų protezai - kad ir kraupiai skamba, ir tų, ir anų pilna va tam stalčiuj, - rudaplaukė parodė tolyn. Deja, objektas jo rankose vis tiek domino klastuolį, todėl Kravitz nenustojo kalbėti: - ir vis dėl to, jei aš, tarkim, raščiau kažką itin vertingo ir numesčiau tą kažką ant žemės, jis vis vien priklausytų man, taigi atiduok.
Ją truputį neramino mintis, kad Morisas gali sugalvoti dėželę atidaryti, ir kadangi ji nusimanė apie tamsos jėgos daiktus, netroško prarasti ir radinio, ir gyvybės.

[Morisas Banoveris]

Morisas klausėsis merginos atsakymų kurie pro vieną ausį įeidavo pro kitą išeidavo, bet vienas dalykas jį užkabino, ji per visą tą laiką nesugebėjo prisistatyti:
 -Tai koks ten tavo vardas? Ar neturi dar po kolkas tokio?
Kadangi toji dėželė vaikino nedomino jis mestelėjo ją nepažįstamajai nesirūpindamas ar ji pasieks grindis, ar saugiai atsidurs pas ją rankose. Kadangi šis kambarys nebuvo kažkuo įdomus, o jis ir pats nežinojo kas jam buvo įdomu, kad atėjo į šį namą, išlaužė jau beveik besilaikančias duris ir dabar pastarąsias penkias minutes kalbėjosi su žmogumi kurio net vardo nežino. Kadangi kiek tolėliau buvo laiptai matę tiek šilto ir šalto tiesiogine ir perkeltine prasme, tikriausiai įvairiausių formų batų, kojų, gal net letenų ar kanopų jie neatrodė labai geros būklės, bet kaip nors vistiek buvo įmanoma nusigauti jais į antrąjį aukštą kuris buvo panašus į pirmąjį, tik kad šiame buvo daugiau durų kurias netyčiomis buvo galima išversti, tad priėjęs prie vienerių stumtelėjo jas sukeldamas triukšmą prilygstantį mažesnės bombos sprogimui ir įėjo į vidų apsidairyti. Jame stovėjo aplūžęs, metalinis ir kiek aprūdyjęs lovos rėmas, spinta panaši kaip kambaryje su sofa kuris tikriausiai tuo metu buvo svetainė,  tik, kad šioji buvo kiek geresnės būklės, o ir josios durys nevirto taip lengvai kaip kitos priliestos vaikino rankų, taipogi dar buvo senas dar senesnis nei kiti baldai naktinis staliukas tiktais su dvejomis kojomis išvirtęs viduryje kambario.

[Daniela Kravitz]

- Mano vardas Daniela, draugai vadina Dani. Vadinasi, tu vadini mane Daniela.
Morisas, klastuolės palengvėjimui, metė dėžutę jos pusėn. Tačiau šiai turėjo taip pasisekti, kad žmogus, su kuriuo susitiko apleistame, juodosios magijos daiktų kupiname name, pasitaikė neįtikėtinai netaiklus - raudonasis objektas garsiai kaukštelėjo ant kreivų lentų šalia Kravitz aulinukų. Mergina krūptelėjo ir greitai priklaupė dėželę uždaryti, tačiau buvo per vėlu - iš jos tyliai pradėjo sklisti skysti kraujo spalvos dūmai. Klastuolis, to net nepastebėjęs, nusprendė patyrinėti kitą kambarį.
- Kvailys, - po nosimi ištarė Daniela, drebančiomis rankomis stverdama lazdelę ir galvodama, kokie burtai padėtų tokioje situacijoje. Akivaizdu - ne iš tolo trečiakursei negirdėti.
Morisas slampinėjo kažkur tolėliau, kai merginos veidą apsėmė degantys dūmai. Ji klupinėdama ir inkšdama atsilenkė atgal ir, bandydama rankomis pasiremti į grindis, dešiniuoju delnu pramušė seną lentą, taip visiškai prarasdama pusiausvyrą. Mergaitė išsitiesė ant drėgnų grindų. Kairėje rankoje esančia lazdele ji šūktelėjo:
- Protego!
Priešais Dani susidarė nematoma siena, kuri leido jai atsistoti nepaisant drebučiais pavirtusių kojų. Priešais klastuolę iš raudonųjų dūmų susidarė iškraipytų proporcijų žmogaus pavidalas, iš jo nasrų su smailiais dantimis veržėsi keistų raudonų atspalvių liepsnos.

[Morisas Banoveris]

Morisas vis dar tyrinėjo tą kambarį ir nors jame nebuvo kažko įdomaus, bet likusius baldus būtų buvę galima restauruoti ir perparduoti kokiam nors sendaikčių pirkėjui už gerus pinigus. Dar kiek apsidairęs aplink kambarį tęsė savo kelionę aplink antrąjį aukštą. Perėjęs į kambarį priešais pastebėjo, kad jis yra dukart didesnis už aną, bet jame buvo kiek mažiau daiktų, tiktais jau beveik spėjusi išgriūti spinta kuri neaišku kada planavo užvirsti, bet kuriam prisiartinusiam prie jos, ir aplūžęs beveik per visą kambario plotį išsitiesęs lovos rėmas. Kadangi tikėjosi kur nors užtikti kažką vertingo ar nelabai kas galėtų atsidurti prie jo nereikalingų ir fainų dalykų kolekcijos. Artėdamas arčiau spintos jautė kaip girgžda grindys kurios lyg pranašavo, bet kada įlūžti, o kadangi vaikinas tikėjosi, kad taip nevyks stengėsi vengti bent jau šiek tiek apipuvusių lentų, kad to šansai būtų mažesni, bet ir tai nesumažino šansų iki kelių procentų ar nulio. Artėdamas prie spintos juto, kad lentos įlinksta dar labiau, kol galų gale jis įlūžo kiaurai grindis. Viskas nutiko kiek netikėtai, vieną akimirką jis statė kojas ant tvirto paviršiaus kurio net nebūtų įtaręs planuojant įlūžti, o kitą jau krito žemyn. Nors ir skaudėjo nugarą vien dėl to, nes krito ant jos, bet pramerkęs akis pastebėjo raudonus dūmus kurie neatrodė pranašaujantys kokio nors Džino atsiradimą, jie greičiau pranašo, kad iš po žemių išlys koks nors velniukas ir nusitemps juos tenais. Kadangi dar turėjo šiek tiek jėgų nusprendė, kad būtų ne pro šalį nuo viso šito išsiburti skydą, tad išsitraukęs lazdelę panaudojo begarsius burtus ir priešais bei aplink jį jau buvo skydas kuris bent jau jo manymu turėjo apsaugoti nuo šito. Pasukęs galvą lyg tikėdamasis pamatyti tą merginą šūktelėjo tikėdamasis, kad ji atsilieps:
 -Kas čia nutiko? Ir jeigu kas aš galėsiu čia, tai kai reikės pagalbos kreipkis.
O tuomet toliau gulėjo ant grindų.

[Daniela Kravitz]

    Adrenalinas pulsavo Danielos venose, ir jam nespėjus atslūgti laukė nauja staigmena - priešais merginą su didžiausiu driokstelėjimu pasipylė senos lentos (ji galėjo prisiekti mačiusi ir žemyn beplėvesuojančią kojinę), ant pirmo aukšto grindų dunkstelėjo ir viršun nuklydusio vaikino kūnas. Dulkės ir medžio skeveldros sklandė aplink raudonų dūmų pavidalą, graužė Dani akis. Ji nuklibikščiavo toliau, kosėdama ir tankiai mirksėdama. Gal dėl visų tų dulkių, gal dėl Moriso tyliai panaudotų kerų, o gal dėl raudonosios pabaisos užimamos erdvės klastuolė nebematė bendrakursio, todėl galėjo tik tikėtis, kad šis nesusilaužė sprando ar neatsijungė.
    Ji vėl iškėlė lazdelę ir prikimusi pradėjo laidyti jai žinomus burtažodžius, nors jie menkai kliudė džiną primenantį padarą. Staiga iš nuolaužų krūvos pasigirdo pažįstamas balsas, besiteiraujantis, kas nutiko.
 - Tu, bukaproti, numetei tą kvailą dėžę ir taip išlaisvinai šitą monstrą! - suklykė trečiakursė, gal ketvirtą kartą panaudodama Protego. - Ir ne, man tikrai nereikia čia tavo pagalbos. Aš jau visus tris metus mokausi, kaip apsiginti nuo suknisto vaiduoklio su iltimis!
    Raudonų dūmų kamuolys pakeitė savo pavidalą ir dabar tapo gigantišku kraujo spalvos vilku. Jis tarytum sklandė ore ir didžiuliais šuoliais bandė pargriauti Dani. Tai jis vaiduoklis ar ne vaiduoklis? Klastūnyno globotinė karštligiškai galvoje kratė burtažodžius, kartu samprotaudama ar vilkui ją palietus kažkas nutiks. Gal jis tiesiog... Praskris kiaurai manęs?
    Ilgai apie tai galvoti neteko - gyvūnas šoko ant merginos ir ši, pasiruošusi priimti smūgį krūtinėn, susigūžė. Tačiau vilkas pernėrė per Danielą, jos net nepargriovęs. Vietoj to Kravitz pajuto, kaip priešais akis aptemo, pradėjo sparčiai mainytis mažos jai puikiai pažįstamos būtybės - vilkatai... Danielai iš siaubo pakirto kojas, ji pradėjo drebėti. Čia tik iliuzija, čia netikra, čia netikra... Ji susmuko ant grindų ir įsikniaubė veidu į delnus, kad dingtų pavidalai, jai sugriovę vaikystę...

[Morisas Banoveris]

Kadangi nugarą vis dar maudė ir tikriausiai kaulai buvo kiek aplūžę, o galbūt geriausiu atveju tiktais sudaužyti Morisas nelabai galėjo judėti nepajusdamas skausmo, tad kiek pasivertęs į šoną lazdelė nukreipė į nugarą, dar prieš tai galvoje permesdamas scenarijus kurie galėjo įvykti, bet galų gale kai jau buvo pasiruošęs pastebėjo kažkokią būtybę kuri skraidžiojo, lakiojo ir dar ką darė, tad įvykio scenarijai truputį pasikeitė, bet vis vien išliko tokie patys. Viens... du... trys!
 -Episkey, -skydas dingo, bet bent kažkokios gydymo medžiagos pradėjo varinėti po nugarą, tad buvo pakankamai gerai gulėti viduryje kambario kuriame buvo ir dar kažkokia būtybė. -Protego, -skydas vėl grįžo, bet nutiko taip kaip neturėjo nutikti, o dar tuo pačiu metu ir
Su juo jame buvo ir kažkokia būtybė kuri kėsinosi, bet kokia kaina užmušti jį, tad pradanginęs pasileido į kitą kambarį per dūmus tikėdamasis, kad niekur neatsitrenks, bet nepavyko. Atrodė, kad visi išėjimai buvo užblokuoti ir liko tiktais brautis per sieną.
 -Drįsčiau ginčytis, kad tai tavo kaltė, nes mano taiklumas yra palyginus geras, tad jeigu nesugebėjai pagauti tai jau ne mano bėdos. Taipogi labai džiaugiuosi, kad tau nereikia mano pagalbos, nes kaip tik dabar bandau išsinešdinti iš šito sumauto namo, tad jeigu nori gali prisidėti prie išėjimo ieškojimo.
Apsigręžęs aplinkui pamatė, kad prie jo artėja kažkokia, sunkiai jam įžiūrima būtybė, o kadangi nelabai žinojo kokį burtažodį naudoti sumanė panaudoti Riddikulus burtažodį, nes blogiau nelabai ir galėjo būti, tad dar kiek pasitraukęs atsistojo priešais link jo artėjančią būtybę, nukreipė į ją lazdelę ir sušuko burtažodį tikėdamasis, kad jis padės:
 -Riddikulus!

[Daniela Kravitz]

    Kraupiai šokdami vilkatai, tamsa, pykinantis jausmas skrandyje Danielai visiškai sumaišė protą, todėl stengdamasi ignoruoti garsus šiame suklypusiame, gąsdinančiame name, užsidengė ausis. Ji pajautė sūrų skonį, graužiantį lūpų kampučius, ir suprato visą tą laiką verkusi. Ne. Ko tikrai nedarysiu - neverksiu dėl šitų kvailų, netikrų vizijų, viskas seniai pasibaigę, čia tik suknistas namas... Merginai prireikė kelių gerų sekundžių suvaldyti tirtančias rankas, praktiškai drebučiais pavirtusias kojas. Klastuolė atsistojo ir skubiai apsišluoščiusi šlapią veidą susiraukė. Tas mėšlinas džinas sugadino visą laisvą dieną. Viduje kylantis įniršis išstūmė varganą gailėstį sau, savo menkai šeimynėlei. Ji nulėkė link Moriso išverstų durų, prie kurių greitai iš kitos pusės artinosi ir vaikinas. Jis, nepaisydamas raudonojo pavidalo, laidė pastabėles apie Dani reakciją.
 - Taip, tavo taiklumas tikrai neblogas! - riktelėjo Kravitz, jos judanti ranka nesugebėjo paleisti veiksmingo Protego skydo. - Jei būtum klišas, dabar mus gaudytų kažkokia pasiutusi pabaisa! Įsivaizduoju, kaip išsisukom?
    Namas tikrai buvo klaidus. Rudaplaukė kelias akimirkas pametė iš akių kitą klastuolį. Tačiau jo dairytis nereikėjo, mat akimirksniu išgirdo Riddikulus burtažodį. Ar tokie dalykai išvis veikia ant praktiškai vaiduoklių??

[Morisas Banoveris]

Pasirodo šis burtažodis šiai būtybei neveikė ir ji toliau persekiojo Morisą kuris dabar jau nebespėjęs išsiburti skydo buvo vos nepervertas raudonųjų dūmų pabaisos, bet laiku pašokęs į šoną ir įsimūrijęs į sieną pralaužė joje skylę. Velnias, dabar dar ir kūno sutrenkimą šiokį tokį gavau. Bet nieko tokio, atsistojam ir toliau bandom išsinešdinti iš šito namo. Vėl pakilęs ant kojų ėmė palei sieną slinkti link ten kur manė esančias duris. Nors ir jautė merginos balse sarkazmą, bet vis vien kai buvo galima pasikalbėti su kažkuo klastuolis stengdavosi šios galimybės nepraleisti.
 -Ačiū už pagyrimą. Jeigu ne mano puikus metimas, o tavo puikus gaudymas mus tikrai vytusi pabaisa, demonas. Kambarys tikriausiai būtų pripildytas raudonų dūmų ir mes per juos nieko nematytume.
Pagaliau suradęs išėjimą į koridorių pastebėjo, kad mergina ten yra taipogi, tad priėjęs prie jos apėjo aplinkui ir išlindo į lauką kur buvo palyginus karšta, nors diena ir buvo perkopusi vidurdienį. Nusileidęs žemyn atsigręžė į namą ir vaizdas tikrai buvo nuostabus. Raudoni dūmai virto iš visų name esančių kiaurymių, kadangi norėjo tokio paveikslo savo kambaryje atmintimi išsisaugojo šį vaizdą, kad kai susiras kokį nors menininką galėtų jo paprašyti nupiešti šitą vaizdą.
 -Kaip tau namas? Vidus gražesnis negu išvaizdą ar ne?
Kadangi dabar būtų neprošal nusimaudyti Morisas atsigręžė į kiek toliau stovinčią merginą.
 -Varom gal išsimaudyt ežere? -kišdamasis lazdelę į kišenę paklausė.

[Daniela Kravitz]

    Prabėgdama Klastūnyno globotinė pamatė į sieną virstantį vaikiną ir nusikvatojo. Po keliolikos minučių lakstymo tame prakeiktame name (ir sarkastiškų pokalbių su Morisu) Daniela pagaliau iššoko pro duris. Išgirdusi klastuolio žodžius, atsisuko. Jau ir taip suknežęs namas buvo apsemtas raudonų dūmų, akis badė išlūžusios durys ir išvartyti baldai viduje. Dar prieš gerą pusvalandį namas, nors ir tamsus, vienišas, stovėjo tvirtai išsilaikęs. Dani suprunkštė.
 - Šimtą kart gražesnis. Mums reiktų dažniau lankytis nuobodžiose vietose. Dabar čia - tobula.
    Morisui pasiūlius išsimaudyti, Kravitz gūžtelėjo pečiais.
 - Kodėl gi ne, - ištarė raivydamasi. - Bėgioti nuo tos tavo iššauktos pabaisos labai mane išvargino.