0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #990 Prieš 3 dienas »
Ot velnias, tik išsikasė iš vienos smegduobės, tai ėmė ir įdribo į naują.
- Palauk, tu nusiramink. Aš nežinau apie kurį dalyką tu kalbi. - Mėgino aiškintis. Tais periodais, kai po pokalbio kabinete truputį mėgino priartėti prie vaikų šiek tiek klausinėjo. Bet viską pamiršo, mat greičiausiai nelabai klausėsi.
Ir kaip išvis įmanoma bendrauti, kai vos kas jis iškart pyksta. Tiesa Aaronas irgi turėjo tokią nuostabią ypatybę.
Kažkodėl gautas atsakymas rodė,kad Deklanas kalbėjo apie tą nutikimą jo kabinete. Apie kurį Aaronas nenorėjo galvoti. Aaronas nenorėjo jo nagrinėti. Taip pat, kaip ir labai nenorėjo klausti apie Beatrice. O ar reikėtų išvis jam apie tai kalbėti? Bet ir sudėtinga gyventi, kai atsirandda tiek nenorimų, neliečiamų temų.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 222
  • Taškai: 23
  • Not good enough.
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #991 Prieš 2 dienas »
Nusiramink? Velniai griebtų, jis dar neįtikėtinai ramus! Ir kaip tėvas sugeba valdyti miestelį, kai yra bukas kaip bato aulas? Turbūt dėl to ir nesugebėjo atsikratyti žiobarų pagalvojo Deklanas ir pavartė akis.
- Tada, kai pradėjai iš manęs juoktis! - staiga užriko berniukas ir paėjo kelis žingsnius į šalį. Ar ir dabar šitam bus neaišku? Ačiū, pakalbėjom, viso gero aidėjo mintyse. Deklanas norėjo išeiti. Išties norėjo išeiti, bet kažkas sulaikė. Jis pats to nesuprato, bet tai buvo tėvo poreikis. Vaikystėje jo nelabai turėjus paauglystėje beprotiškai reikėjo. Tik Deklanas to nei suprato, nei būtų pripažinęs.
- O gal ir tą neigsi? - bandė kandžiai paklausti, tačiau ir pats juto, kad balsas išduoda daug daugiau nusivylimo ir skausmo, o ne užtikrintumo ir drąsos.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #992 Prieš 19 valandų »
Aišku, kaip kitaip. Jis kalbėjo apie tą kvailą nutikimą.
- Ne, neneigsiu. - Nutarė bandyti kažkaip išsisukti. - Ne iš tavęs aš juokiausi. Man tiesiog... tiesiog tu nori dirbti tokį darbą, o net į savo mokslus nededi pastangų. Manai tai lengva? Sėdi ir komanduoji? Taip nėra. Reikia galvoti, priimti visokius sprendimus. Bet žinoma iš kur tau žinoti,kai nepasakojau apie savo darbą. Žinai ką? Jeigu tu nori kurią dieną per atostogas galim eiti kartu į mano darbus. Galėsi stebėti kaip tai atrodo, ką veikiu, su kokiais žmonėmis kalbuosi. - Varė kaip reikiant, Nors baisu buvo ir pagalvoti, kad turės tampytis kažkur su Deklanu. Bet nieko. Gal jis tingės, pamirš. Arba dar kas. Kol kas toks pažadas atrodė tolimas, taigi lengva ranka ir galėjo švaistyti pažadus.