0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1805
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #945 Prieš 1 metus »
Kai kuriuos atsakymus norisi pasilikti sau. Todėl Auris daugiau ir nebeklausinėjo apie tai, kodėl gi ji nesinaudoja savo talentu. O dar ir atrodė ji tokia susidrovėjusi.
Jam pradėjus groti visos mintys kaip visada išlėkė iš galvos. Auris grojo atsipalaidavęs, jam  nereikėjo žiūrėti į stygas. Pirštai ir taip žinojo ką daryti. Vėliau, kai nuskambėjo paskutiniai akordai jis pažvelgė į merginą. Kuri atrodė mėgavosi muzikos skambesiu.
- Na, tai kaip? Norėtum išmokti groti gitara? Žinai, man atrodo aš tau pradėsiu aiškinti ne nuo pačios grojimo technikos. Gal pirmai susipažink su natomis. Iš kurių muzika ir susideda. Jos galioja visiems muzikos instrumentams. Tik išgaunamos skirtingai. Taigi... Visos septynios natos vadinamos gama. - Jis sugrojo paprastą gamą.
- Do, re, mi, fa, sol, le, Si, Do. Štai iš šių garsų ir susideda melodijos. Garsai pinasi į akordus. Gamų yra daug. Bet kol kas apsistokim prie šitos, kurią tau parodžiau. Akordai išgaunami tada, kai skamba tam tikri garsai. Bet apie juos paskui. Manau, kad pirma tau reiktų išmokti groti gamą. Ar dabar viskas aišku? Jei taip, tai galėsime tęsti. Jei dabar nori pasimokyti.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #946 Prieš 1 metus »
Baigęs groti profesorius pažvelgė į merginą. Tą akimirką Sakura susigėdo, bet žvigsnio nenusuko. Nusišypsojo ir atsakė:
- Norėčiau.
Kai Auris Senkleris papasakojo apie natas ir sugrojo gamą, šviesiaplaukė tarė:
- O jūs galėtumėte būti ir muzikos mokytojas mokykloje, kurioje mokosi tie, kurie negali burti. Girdėjau, kad jų mokyklose to moko. O, kad pas mus mokintų, - svajingai pažvelgė į tolį. - Profesoriau, o kaip jūs nusprendėte pradėti dirbti Hogvartse? - paklausė.
Žinojo, jog klausimas - labai asmeniškas. Tačiau ar visa tai, kas vyko dabar, nebuvo asmeniška? Juk jie sėdėjo strazdanės namų iliuzijoje ir kalbėjo ne apie transfigūraciją. Auris Senkleris buvo bepradedąs mokyti merginą groti gitara. Tai niekuo nesusiję su jo dėstomu dalyku. Tad kodėl mergina negali jo kažko paklausti?
Šią akimirką Sakura jautėsi tokia ypatinga. Ir vėl taip, tarsi Auris Senkleris būtų jos draugas. Tačiau ji žinojo, kad jis toks jai nėra ir niekada nebus. Jam tikriausiai tiesiog patinka būti su mokiniais, juos mokyti įvairių dalykų. Vis dėlto kartu su jais eis žaist kamuoliu.
Sakura iš tašytės išsitraukė pergamento ir plunksną su rašalu bei užsirašė tai, ką pasakė profesorius. Kelias minutes ji skaitinėjo ir bandė įsiminti informaciją, o tada vėl prabilo:
- Taip, kol kas viskas aišku.
Ir tuomet mergina pažiūrėjo į gitarą tikėdamasi, jog Auris Senkleris duos jai pabandyti pagroti. Tik nežinojo, ką ten turės spausti, nors ir stebėjo profesoriaus pirštus, kai jis grojo gamą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1805
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #947 Prieš 1 metus »
Merginai pradėjus viską rašytis jis luktelėjo kol ji baigs ir pasakė.
- Duok man tą lapelį. Aš tau užrašysiu natas simboliais, kuriais jos žymimos. Jei kada apie tai skaitysi bus aiškiau. - Sakurai prakalbus apie kitus dalykus Auris prisiminė seną savo mintį, kad galėtų Hogvartso mokinius suburti į muzikos mėgėjų grupelę. Ta mintis jį aplankė seniai. Dar tada, kai buvo išgrūstas iš dvaro ir piktas bei vienišas klajojo turguje, o paskui norėdamas išsilieti užsipuolė Dafydd.
- Taip. Žiobarų mokyklose dėstoma muzika. Bet žiobarų mokyklose taip lengvai mokytoju netapsi. Ten reikia turėti pedagoginį išsilavinimą. Magijos švietimo sistema tokia keista. Na juk bet kas gali ateiti dėstyti. Tereikia tik neblogai nusimanyti apie magijos rūšis ir viskas. O dėstyti muziką būtų gal ir smagu. - Senkleris šyptelėjo.
- Įdomu ar Hogvartse atsirastų norinčių to mokytis. - Kalbėdamas apsvarstė dar vieną merginos užduotą klausimą. Pirmas to klausė Juzefas. Tada Auris atrėžė tai, ką kažkada ir galvojo. Paskui to paklausė Deo interviu metu. Ir tada jis regis sugalvojo gražesnį atsakymą. O ką dabar pasakyti? Rimtai kas mane atvedė mokyti? Ir kas mane čia laiko jau ne pirmus metus.
- Tikrai neatėjau čia dirbti dėl pašaukimo. Man tiesiog reikėjo vietos. Nežinau. Vietos, kurioje apsigalvočiau ko noriu iš savo gyvenimo. Buvau priėjęs tašką, kai arba krenti į dugną, arba sustoji ir bandai keistis iš pagrindų. - O Jėzau, kodėl aš tai pasakiau... Reikėjo sugalvoti ką nors kito. O šitas atsakymas tik sukels klausimų. Kam dabar reikėjo ištarti tai, ką pagalvojau?
- Gal metas grįžti prie muzikos. Taigi... Gitara turi šešias stygas. - Auris atsikėlė nuo fotelio ir pristūmė jį arčiau Sakuros, kad ji galėtų geriau matyti ką daro jo pirštai.
- Gitara turi vadinamuosius skirsnius. Uždėk ranką ant stygų, pajusi juos. Einant per visą instrumentą. Kad išgautum natą pirštu turi užspausti reikiamą skirsnį. Bet žinai, gal aš užskubėjau su gama. Iš pradžių tau reikia žinoti, kad instrumentą reikia susiderinti. Tai daroma sukiojant kuoliukus. - Jis parodė kur jie yra. - Suderinta gitara skamba taip. Šešta styga mi, tada le, toliau re, sol, si, mi. Kai gitara taip suderinta galima pradėti groti. - Auris perdavė gitarą Sakurai.
- Taigi iš pradžių kalbėjom apie gamą. Ji prasideda nuo do natos. Surask penktą stygą ir užspausk trečią skirsnį.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #948 Prieš 1 metus »
Sakura padavė Auriui Senkleriui pergamentą.
- Tikrai bet kas gali dėstyti? - nustebusi paklausė šviesiaplaukė. - Nežinojau.
Tą akimirką jos viduje kažkas nusileido laipteliu žemyn. Sunku buvo tiksliai nusakyti, kas, bet tarsi pagarba Hogvartso profesoriams. Mergina galvojo, jog kiekvienas profesorius yra stipriai išsimokslinęs, savo srities profesionalas. Tačiau dabar buvo lengviau suprasti, kodėl šioje mokykloje profesoriai taip keičiasi. Visi apie tai šneka ir net sklando kalbos, kad rugsėjį ateis nemažai naujų žmonių profesoriauti. Gerai, kad Auris Senkleris čia ir tikiuosi, kad bus ir kitais, ir dar kitais metais, pamanė mintyse.
Sakura žinojo, kad privalo gerbti kiekvieną vyresnį žmogų, nes juk vyresnis žmogus turi daugiau patirties, daugiau išminties. Tačiau vis tik ta pagarba profesoriams dabar stovėjo laipteliu žemiau ir baltapūkė nieko negalėjo padaryti.
Tačiau po akimirkos visos mintys apie pagarbą išsisklaidė, nes Auris Senkleris pasakė, jog buvo priėjęs tašką. Jog neatėjo čia iš pašaukimo. Jog jam tiesiog reikėjo vietos, kurioje galėtų suprasti, ko nori iš savo gyvenimo.
Žinoma, strazdanė norėjo sužinoti daugiau, tačiau netrukus profesorius pakeitė temą. Varnanagei atrodė, kad jis nenori apie tai plačiau pasakoti, todėl ji, aišku, ir neketino klausinėti, kad ir kaip smalsu bebūtų. Bet vis dėl to kai ką pasakyti norėjosi.
- Kartais aš galvoju, kad galbūt ir mano mama buvo priėjusi tašką, - tarė. - Jeigu sugebėjo mane išsigabenti į tokią vietą, kurioje būsiu atskirta nuo viso pasaulio. Kurioje negalėsiu turėtų draugų, nes paprasčiausiai nebus mano amžiaus žmonių. Jeigu ne jos liga, ką, aš ir toliau kiurksočiau pievoje įsivaizduodama, kad ten esu visiškai saugi ir kad šitas pasaulis, kuriame esu dabar, yra nesveikas ir pavojingas? Ir ką aš būčiau dariusi toliau, profesoriau? Tenais viena... - atsiduso. - Man niekas niekada nepasakė, kodėl ir kaip mes su mama atsidūrėme pievoje. Žinoma, pievą ir jos žmones aš myliu. Tačiau dabar aš suprantu, jog buvau atskirta. Kai atvykau čia prieš pusantrų metų, nesupratau nieko, kas vyksta šiame pasaulyje. Pamenate, aš galvojau, kad cigaretės skirtos dietai, - ji nusijuokė. - Buvau tokia naivi, Dori man vis sakydavo, kad esu per naivi... Maniau, kad visi žmonės yra tokie geri kaip čia, - mostelėjo į tolį. - Aš ir šiandien nemoku įprastame pasaulyje gyventi, dar tiek visko nežinau ir kitiems atrodau keista, - sučiaupė lūpas. - Aš džiaugiuosi, kad moku gyventi sveikai. Kad turiu ryšį su gamta. Aš vis dar galvoju, kad jūs, - turėjo omenyje žmones iš įprasto pasaulio, - tikrai valgote tai, kas nevalgoma, per mažai būnate gamtoje, naudojate daug nereikalingų ir žalingų dalykų. Bet vis dėlto pievoje mano gyvenimas būtų beprasmis. Ten nieko nėra. Tik nuobodi, betikslė rutina. Kas iš to, jei nugyvenčiau ir sveika numirčiau, - nusijuokė. Ji negalvojo, kad taip įsikalbės. Neketino to daryti. Tačiau pasidarė taip gera ir ramu išsipasakojus.
Profesorius prisislinko fotelį arčiau Sakuros. Dabar Auris Senkleris buvo visai netoli merginos, o jai tapo sudėtinga suprasti, kas su ja darosi. Širdis ėmė plakti tankiau, skruostai šiek tiek užkaito ir pasidarė sudėtinga galvoti. Bet ji bandė susikaupti. Regis, įsiminė viską, ką sakė profesorius. Stebėjo jo pirštus.
Netrukus jis padavė penkiolikmetei gitarą ir štai, ji pabandė pagroti. Surado penktą stygą ir užspaudė trečią skirsnį. Užspaudė per švelniai. Reikėjo stipriau.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1805
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #949 Prieš 1 metus »
Auris surašė natas ir simboliais ir raidėmis. Kuriomis jos žymimos. Tada lapelį gražino merginai.
- Na kaip ir bet kas. Tiesa, žmogus žinoma turi nusimanyti apie tai, ką dėsto. Manau turi pabaigti mokyklą gerais pažymiais. Bet juk ar nepastebėjai kokie kai kurie profesoriai jauni? Kai kurie moko tik baigę mokyklą. Per tokį trumpą laiką juk neįmanoma gauti kažkokio papildomo išsimokslinimo. Bet vis tiek tie žmonės manau gerai baigė mokslus, turi talentą kerėti. Na ar tiesiog nusimano apie savo sritį. - Auris ir pats nebaigė kažkokių papildomų dalykų. Jis tik daug skaitė, keliavo baigęs mokyklą. Ir mokėsi iš juodųjų magų Dolohovų. Jie mokė jį dar tada, kai buvo mokinys Hogvartse. Ruošė mane ateičiai. Tamsiai ateičiai. Nusivaipė mintyse Auris.
Sakura žinoma nepuolė kamantinėti dėl tų netyčia išsakytų minčių. Regis jo žodžiai atvirkščiai privertė ją pačią kalbėti. Ir labai gerai. Štai jos klausytis Auris galėjo. Svarbiausia, kad jam nereikėjo nieko aiškinti apie save.
- Galbūt. Gal tikrai jai tai atrodė geriausias pasirinkimas. Gal norėjo tave apsaugoti nuo šio pasaulio skausmo nežinau. Na, jei tavo mama nebūtų susirgusi, tu negalvotum apie tai, ką galvoji dabar. Juk nežinotum ką prarandi. Gyventum ir toliau ramiai pievoje. Gal vėliau suaugusi ir susimąstytum, gal norėtum pamatyti kas už pievos ribų. Bet gal ir ne. Užtai dabar tu turi progą Sakura. Čia gyventi sunku, suprantu. Neįprasta. Bet manau, kad turėtum pamatyti daugiau nei ši mokykla ar net Londonas. Kai susipažinsi su pasauliu, su jo platybėmis ir viskuo, ką jis teikia tada gerai žinosi ar nori sugrįžti į pievą ir mėgautis ramybe.
Sakura laikė jo gitarą rankose. Auris laukė, kol pabandys surasti reikiamą natą. Ir kai ji pamėgino garsas suskambo nelabai švariai.
- Nebijok, stygą gali užspausti smarkiai. Nutaikyk piršta per vidurį tarp trečio ir ketvirto skirsnių ir užspausk smarkiai. Aš tau parodysiu gerai? - Pasakė. Tada uždėjo ranką ant jos ir pastatė pirštus kaip turi būti.
- O dabar turi užspausti smarkiai. Pradedant groti ir treniruojantis paskausta pirštų galus. Bet paskui oda įpranta prie stygų.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #950 Prieš 1 metus »
Sakura linksėjo, kai Auris Senkleris pasakojo apie tai, ko reikia norint tapti profesoriumi. Kai jis užsiminė apie kai kurių savo kolegų amžių, šviesiaplaukė tarė:
- Pastebėjau. O kiek jums metų?
Sakura, kaip negražu! Kodėl tu to paklausei, sudraudė save mintyse.
- Atsiprašau, - netrukus pridūrė. - Labai neetiškas klausimas. Žinoma, kad galite neatsakyti, - jau nežinia kelintą kartą per šiandieną šviesiaplaukės žandai ir vėl paraudo.
Sakura nušypsojo, kai profesorius pasakė, jog ji turėtų pamatyti kažką daugiau nei Londonas. Tada širdyje suspurdėjo jauduliukas - ji neįsivaizdavo savęs tose kitose šalyse, apie kurias skaitė, bet viduje tam noras mezgėsi.
Tačiau netrukus įvyko kai kas, kas privertė Sakuros mintis pilnai išsivėdinti. Dingo visos gėdos dėl klausimo apie amžių, visi galvojimai apie pasaulį. Nes Auris Senkleris, norėdamas parodyti, kokiu stiprumu reikia užspausti gitaros stygas, savo ranką uždėjo ant Sakuros rankos. Savo pirštais palietė baltapūkės pirštus.
Žinoma, kad tai nebuvo pirmas kartas, kuomet profesorius prie merginos prisilietė. Per pamokas pasitaiko visko, ypač pasitaikydavo tada, kai mokinę nuolat reikėdavo gelbėti. Bet tie prisilietimai, jie būdavo skubūs, jie buvo dėl transfigūracijos. O dabar... Na, o dabar viskas pasirodė kitaip. Dabar jie niekur neskubėjo, dabar Auris Senkleris mokė Sakurą groti gitara, nors tai nebuvo jo pareiga, kaip kad mokyti transfigūracijos.
Sakura pasijuto pasimetusi, negalėjo suprasti savęs ir savo jausmų, negalėjo suprasti, kodėl šis prisilietimas privertė jos širdį plakti pašėlusiai.
Galiausiai varnanagė ir vėl pabandė pagroti, šį kartą garsas pasigirdo švarus.
- Šitaip? - aukštoku balso tonu paklausė. Vis dar jautėsi apdujusi nuo to prisilietimo, bet šį kartą nors neparaudo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1805
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #951 Prieš 1 metus »
Auris plačiai nusišypsojo ir pasakė.
- Nieko tokio. Galiu atsakyt į šitą klausimą. Man Prieš porą dienų suėjo dvidešimt penkeri. - Lengvesnio klausimo ir būti negalėjo. Čia tau ne tamsios paslaptys, kurios lydėjo Aurį pusę gyvenimo.
Atrodė Sakura kažko susijaudinusi. Ar čia ją muzika taip keistai veikia? Nusistebėjo. Bet nieko nesakė.
- Taip. Dabar kuo puikiausiai. Manau girdi, kad garsas švarus ar ne? Jei nori re natos tiesiog brauk per ketvirtą stygą. Jokio skirsnio užspausti nereikia. - Jis merginai susakė ir kaip paskambinti likusias natas. O tada pridūrė.
- Tam, kad pirštai įgautų miklumo turi šitam skirti laiko. Groti ir groti gamą. Ypač tokias natas, kurios arti viena kitos. Pavyzdžiui, mi ir fa. Kaip jau žinai jas išgauti gali ketvirtoje stygoje. Mi užspaudžiant antrą skirsnį. Fa, trečią skirsnį. Grojant šias natas labai lengva išgauti nelabai švarų garsą. Todėl reikia tobulintis, kad pirštai nekliūtų. Jei tikrai nori mokytis šito, tau reiktų gitaros. Skirk tam bent valandą per dieną ir pamatysi, kad galėsim greitai mokytis paprastų melodijų. O paskui akordų. Gali gitarą gauti iš šio kambario. Tereikia tik jos paprašyti.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #952 Prieš 1 metus »
Vadinasi, jis už mane vyresnis maždaug devyneriais metais, mintyse pagalvojo Sakura. Tačiau koks skirtumas? Juk tai visiškai nesvarbu. Man tai neturėtų būti svarbu, užbaigė mintis galvoje. Šviesiaplaukė jautėsi keistai. Bet maloniai.
Paskui profesorius dar papasakojo apie natas ir grojimą. Varnanagė ir vėl pabandė pagroti, iš tiesų sekėsi neblogai, nors kartais ji ir pasimesdavo ar pamiršdavo, ką tiksliai reikia daryti, tačiau vis dėlto jai patiko.
- Ačiū, - pasakė ji. - Ačiū, kad parodėte man gitarą ir kad pamokėte ja groti. Aš norėsiu savo gitaros, tėtis tikriausiai apsidžiaugs, jog paprašysiu kažkokio žmonių gaminto daikto, - nusijuokė. - Ir jau žinau, ką veiksiu vasarą, - nusišypsojo. - Mokysiuosi groti gitara.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1805
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #953 Prieš 1 metus »
Jie dar truputį pasitreniravo. Merginai ėjosi tikrai neblogai.
- Nėra už ką. Pasimokyk per vasarą. Tada jau tikrai įgusi. Jei tau reikės kokios pagalbos mokantis pasakyk. Prasidėjus naujiems mokslo metams aš tau padėsiu. - Auris paėmė savo gitarą. Ir atsistojo. Pastūmė fotelį į vietą.
- Na ką gi, buvo labai įdomu pamatyti kur gyvenai. Bent jau kopiją tos vietos. O dėl to ar nori grįžti su mama ar likti su tėvu pagalvok gerai. Pagalvok ko išties trokšti. Ir jei nori pamatyti pasaulį, tai nieko čia blogo. Mama manau supras tave. - Pasakė. O tada jie paliko kambarį iki pareikalavimo.
Auris dar kartą ten sugrįžo, bet vieta jau atrodė kitaip. Kaip sporto reikmenų sandėliukas. Jaunasis profesorius paėmė reikalingus daiktus ir išėjo į koridorių.
- Iki rytojaus Sakura. - Pasakė ir patraukė į savo kabinetą. Rytojus laukė smagus. Auris degė noru pasportuoti. O be to burtininkų vaikai sužinos šį tą apie žiobarišką sportą. Irgi neblogai.
Jiems išėjus kambarys liko tuščias.

*

Neprisijungęs Edisonas Ekstremalas

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Juodoji magija,ate!
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #954 Prieš 1 metus »
Edisonas atėjo į kambarį iki pareikalavimo mostelėje lazdele sušuko lumos!
lazdelės galas isižiebė ir jis pažnibždomis paklausė -Ar čia kas nors yra?-tyla Apsidaire Edisona pamatė gulinčia knyga paėmes ja perskaite jos pavadinima ,,Kvidičas per amžius''-Kaip tik ko man reikia!-sušukojis ir patenkintas išėjo iš kambario iki pareikalavimo
Tu gali padaryti bet ka jeigu stengsies

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #955 Prieš 1 metus »
Badis gerokai paklaidžiojo koridoriais kol surado kambarį iki pareikalavimo. Bet jis jau stovėjo čia. Berniukas puikiausiai žinojo, ko jam reikia, todėl užsimerkė ir mintyse kartojo: Man reikia kambario, kur galėčiau treniruotis kerėti. Man reikia kambario, kur galėčiau treniruotis kerėti. Ir štai kambarys atsivėrė. Jame buvo įrengta puikiausia treniruočių erdvė. Grifas buvo atsinęšęs knygą, kurioje buvo parašyti visi burtažodžiai. Berniukas priėjo prie mini kambarėlio, ten esančio ir pamatęs, kad jis turi užrakintas duris suprato, ką reikia daryti. Badis išsitraukė lazdelę ir nukreipęs į duris tarė:
- Alohomora. - Kadangi grifui gerai sekėsi kerėti, o šie kerai nebuvo sudėtingi, pavyko iš pirmo karto. Toliau berniukas priėjo prie geležinio žmogaus, kuris laikė netikrą lazdelę.
- Expelliarmus. - Šiuos kerus vaikis kartojo ne vieną kartą, kol pavyko.
- Na ką gi, šiandien jau užteks, ateisiu kitą dieną. - Ir berniukas nuėjo į bendrajį kambarį.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #956 Prieš 9 mėnesius »
Džez stovėjo koridoriuje. Stovėjo ir kaip paklaikusi baksnojo pirštu į telefono ekraną. Taip, pamokos varnei jau patiko, bet Hogvartsas - ne. Plyz, telefone, įsijunk. Tačiau prietaisas vis dar buvo išsijungęs. Čia nėra teliko, telefonas neveikia, planšetės irgi nė ženklo. Pamokos vienintelė veikla. Ką veikti kai jų nėra? Vis dėlto, šitoj mokykloj nuobodu. Jeigu elektronika veiktų, nebūtų nuobodu. Blek aišku visai nenumanė, kad stovi prie įėjimo į Kambarį iki pareikalavimo. Ir ką kiti mokiniai veikia po pamokų? Būdama be proto išlepinta, pirmakursė nesuprato, ką kito galima veikti jeigu ne žaisti telefonu. Staiga mergaitė išgirdo žingsnius. Jie vis garsėjo kol galų gale mokinė išvydo kerėjimo profesorių.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #957 Prieš 9 mėnesius »
Badis greitu žingsniu ėjo koridoriumi. Kur ta lepūnėlė? Greičiausiai kur nors stovi ir vėl bando įjungti telefoną. Koks išlepintas vaikas. Smudge neklydo. Rado Džezefą prie Kambario iki pareikalavimo su telefonu rankose.
- Labas. Klausyk, žinau, kad tau sunku susitaikyti, bet elektronika čia neveikia ir neveiks. Be to, pastebėjau, kad visada po pamokų triniesi viduje su telefonu. Aš tau galiu pasiūlyti veiklą. Užsiėmimus su manimi. Kartais viduj, kartais lauke. Per kai kuriuos užsiėmimus pamokyčiau tave ir truputį magijos, kad geriau sektųsi. Manau, kad reiktų išbandyti. Pirmasis užsiėmimas čia, viduje. - Vaikinas atsisuko į Kambarį. Man reikia dvikovų arenos... Kambarys atsivėrė ir aštuoniolikmetis į jį įėjo ir įsivedė Džezefą.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #958 Prieš 9 mėnesius »
Mokytojas paėmė Džez už rankos ir įsivedė į kažkokį iš niekur išdygusį kambarį.
- Ne, profesoriau, aš... aš negaliu su tuo susitaikyti. Rimtai? Na gerai, manau pabandysiu. - Pirmakursės galvoje kirbėjo klausimas. - Profesoriau, o ką kito dar galima veikti be magijos mokymosi? Ir koks čia kambarys? - Kambarys buvo išties gražus. Vidury didelė arena, kiek toliau nuo jos stovėjo keletas foteliukų. Taip pat buvo kavos staliukas, ant kurio stovėjo dvi stiklinės su vandeniu ir buvo padėta knyga. Priėjusi arčiau knygos Džez pamatė, kad tai burtažodžių knyga. Varniukę paėmė smalsumas. - Profesoriau, ar per šį užsiėmimą mes veiksime kažką, susijusį su magijos mokymusi? - Vienuolikmetė dar kartą pažvelgė į areną. - Juk tai nebus dvikova? - Su baime balse paklausė.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #959 Prieš 9 mėnesius »
Ji vis nesusitaiko su šituo dalyku...
- Na ir puiku jei pabandysi. - Mokinukė paklausė, ką galima dar veikti per užsiėmimus. - Kad jau paklausei... Na pavyzdžiui užimti Džezefą kokia nors veikla, kad ji neprisimintų, jog Hogvartse neįsijungia telefonas. Gerai gerai, aš tik pajuokavau. Jeigu turi šluotą, galėtum su mano priežiūra paskraidyti kvidičo aikštėje. Dar galėtumėm eiti pasivaikščioti į Kiauliasodį. Koks kambarys? - Klausimu į klausimą atsakė Badis mokinukei. - Tai Kambarys iki pareikalavimo. Jis gali pavirsti į kokį tik nori kambarį. - Vos tik pabaigė pasakoti mergaitei apie Kambarį, Smudge šovė mintis, kaip atsakyti į sekantį Džezefos klausimą. - Pavyzdžiui, aš sugalvojau, kad šis Kambarys virstų dvikovų klubu. Nebijok, tai bus tik mini mini mini dvikovėlė. - Badis padarė pauzę. Matė, kad Blek labai bijo. - Aišku, jei nori, galim dvikovą padaryti per kurį nors kitą užsiėmimą. Šiandien galim eiti į Kiauliasodį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Badis Smudge »
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.