0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #900 Prieš 4 metus »
Melijandra daugiau nebeatsakė į šio replikas. Jauna moteris tik nebyliai stebėjo šio darbą. Mažai ką mąstė, galbūt atrodė, jog ji tik stikliniu žvilgsniu vėpso į tuštėjančius butelaičius, garuojantį turinį katile, tačiau visą tą laiką buvo budri.
Be žodžių kartais šiam po akimis besteldavo į kokį nors punktą, jog nesusimaišytų ar kažko klaidingai neatliktų, o kartais tik iš noro jam padėti, nes užgniaužtas šalia jo švilpiškumas karts nuo karto išlįsdavo. Melijandra šalia Kupidono norėjo būti griežta ir reikli - tik taip galėjo tinkamai paruošti Kupidoną Burtų Trikovės Turnyro užduotimis.
-Gudriai,- nežinia po kiek laiko prabilo lobių atkeikėja, išgirdusi kaip švilpis susidorojo su chimera.
-Atsargiai pilk, lašas po lašo,- netikėtai išsižiojo, Kupidonui susiruošus pilti medaus vandenį,- Taip, teisingai,- linktekėjo šiam.
Valandos sliko lėtai ir nuobodžiai. Melijandrai net akis paskaudo vien spoksant į verdamą eliksyrą. Trumpam apsidžiaugė, kai Monro vėl pravėrė savo žabtus.
-Viskas yra ingrientų esmėje ir kaip jie reaguoja vienas su kitu. Jei atrastum paprastesnį kelią, viskas būtų daug paprasčiau, - sumurmėjo. Būtų daug paprasčiau išvirti antivilkinį eliksyrą. Tiek daug vargo dingtų...- pasvajojo savo mintyse. Tačiau, svajone, lik sveika. Mela neįsivaizdavo, jog kažkas galėtų atrasti antivilkinio eliksyro pakaitalą ir dar pigesnį už orginalą.
Sunėrė rankas ant krūtinės ir sunkiai atsiduso. Praslinko dar kelios valandos. Melijandra būtų taip ir prastovėjusi amžinybę, jei ne Kupidono balsas. Lorijan sumirksėjo, mat pasirodė, jog snūduriuoja, dirstelėjo į eliksyrą katile. Ugningos oranžinės spalvos skystis - tokio kokio ir reikėjo.
Melijandra šyptelėjo.
-Puiku.
Netikėtai į jos pusę atlėkė šokoladinė varlė, jei ne reakcija, būtų ir praskriejusi pro vilkolakę. Mela akimirką sutriko, bet vis vien čiupo saldainį. Dėbtelėjo į Kupidoną. Ar aš tau šuo?- driokstelėjio mintis, tačiau laiku Mela susitvardė. Nutaisė šypseną kaip padėkojimą ir įkišo varlę į kišenę.
-Sėkmės tau.
Po kelių akimirkų sutvarkė Kupidono vietą, mat pastarasis to neketino nė  daryti.  Moteris mąstė apie šį. Galiausiai sunkia širdimi išėjo iš kambario iki Pareikalavimo.

*

domutis

Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #901 Prieš 3 metus »
Grifas stovėjo prie sienos per kurią galima patekti į Kambarį iki pareikalavimo. Užsimerkęs mintyse bandė atverti duris į Kambarį iki pareikalavimo. Atsimerkęs pamatė ,kad durys atsirado priešais jį. Grifas įėjo į kambarį. Kambaryje buvo visokių nesąmonių ir netgi pradanginimo spinta. Kambaryje velniai žino iš kur išdygo stalas su raudona staltiese ir žvakėmis.
-Nu ir kambarys iki pareikalavimo.,-Nusistebėjo Grifas.
Iš dalies tai buvo ir gerai ,nes jis laukė merginos. Tikiuosi aš jai patiksiu. Grifas buvo apsirengęs apsiaustą. Na tikriausiai nebūčiau apsirengęs pižamos arba žiobariškų drabužių. Grifas galėjo apsirengti ir kostiumą ,bet tai būtų jau per daug. Tikiuosi ,kad ji ateis. Po šios minties Grifas atsisėdo į kėdę.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #902 Prieš 3 metus »
Aurora nevaikšto į pasimatymus. Jeckau, neprisimena ir paskutinio karto, kada į kitą žmogų būtų pažiūrėjusi nepaprastu žvilgsniu. Tad keistas ir intensyvus septintakursis grifas, kurio vardo, deja, beeinant link kambario iki pareikalavimo jai neišėjo prisiminti, gerokai nustebino. Ir pralinksmino, ne kitaip. Ji pati ir nepastebėdavo keistų žvilgsnių, mestų jos pusėn, jai labiau rūpėjo plyšiai languose ir augaliukai. Na, o jeigu dar kas pasirodydavo sulūžusiais pirštais, susidomėjimas žmogumi kur kas labiau išaugdavo.
Klastuolė nesistengė, nė nežinojo, kad turėtų atrodyti kaip nors įmantriau, nei paprastai. Dėvėjo įprastą apsiaustą, šiek tiek žemėtą ties keliais (mat vos prieš kelias dienas ropojo šiltnamio grindimis ir nesivargino apsiausto išskalbti ar išvalyti burtais), o plaukai, vargiai prašukuoti pirštais, plaikstėsi kur jiems patiko.
Įėjusi į kambarį pro anas dureles sienoje, klastuolė išvydo kažin kokį asmenį žvakių šviesoj laukiantį. Pamanė ne ten pataikiusi ir jau ruošėsi atsiprašyti už sutrukdymą ir traukti savais keliais, kai pamatė, kad ten anas septintakursis bevardis grifas.
- A, čia tu, - tarstelėjo ir prisiartino. Stalas, dengtas raudona staltiese ir dar su žvakėmis, sukėlė menkutę šypseną.
- Kas čia dabar? - pamosavo ranka rodydama į žvakes ir visą pompastiką.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

domutis

Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #903 Prieš 3 metus »
Mergina vis dėl to atėjo.
-Aš nieko nedariau įėjus pro duris išdygo šis stalas.,-Pasakė nesuprasdamas Grifas.
Atsistojęs jis nuėjo prie merginos ir paėmęs jos ranką į ją pakštelėjo.
-Kažkada namuose mačiau ,kad taip darė ir svajojau tai padaryti.,-Maloniai pasakė Grifas.
Po šių žodžių ant stalo atsirado vyno butelis ir dvi taurės. Grifas atsisukęs išpūtė akis.
-Užmušiu Armandą.,-Tyliai pasakė Grifas.
Po šių žodžių dar atsirado lėkštė su sušiais.
-Tikiuosi tu nealergiška žuviai.,-Stebėdamasis pasakė Grifas.
Grįšiu į Grifų Gūžtos bokštą nudaigosiu Armandą. Grifas buvo įsitiknęs ,kad tai jo darbas ,nes Domantas prašė jo pagalbos. Grifas nesugebėjo atsiminti merginos nei vardo nei pavardės. Ayra Lundfrylden? Ar kaip ji ten?

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #904 Prieš 3 metus »
Aurora patraukė ranką staigiai, it prisilietus prie karšto katilo. Kas jis manosi esąs? sumišusi ir susierzinusi pasipiktino mintyse. Visai neceremoningai ir nė kiek nesijaudindama dėl galimų įžeisti vaikinuko jausmų, nušluostė delną į apsiausto kraštą. Akimirką norėjo atsikirsti, kad tokias savo keistas svajones tegul pasitaupo kam kitam, ji neturinti tam laiko, tačiau sulaikė liežuvį už (ar greičiau tarp) dantų. Nėr čia ko kiekvienam žingsny įgyti priešų.
Vienas po kito ant ano stalo atsirandantys valgiai ir gėrimai tarsi prieštaravo transfigūracijos dėsniams, tad Aurora sumetė, kad čia kas nors kitas darbuojasi. Tiesa, neturėjo jokio noro gilintis. Visa situacija atrodė šiek tiek beviltiškai juokinga.
- Su žuvim viskas gerai, - išpūtusi akis pasakė. Ir vis dėl to, nesuprato, kokio velnio viskas taip keista čia. Atsigręžė į aną grifą ir suraukusi antakius, nubraukusi baltą sruogą nuo akių paklausė:
- Norėjai man surengti vakarienę, ar kaip?
Šiaurietė nesuprato, kam visa tai reikalinga. Ją daug labiau būtų sužavėjęs koks nors retas augalas ar ypatingai bjauriai sulūžęs kaulas. Arba kačiukas. Tiesa, svarstytina tai, ar kačiukas bei augalas nepasiglemžtų viso jos dėmesio ir nepaliktų bernelio vieno ir pliko ant ledo.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

domutis

Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #905 Prieš 3 metus »
-Jei tau nepatinka mano asmuo galėjai visai neiti.,-Ir atsisėdo prie stalo.
Pasiėmė vyno butelį jį atsidarė ir įpylė į Hogvartso pietų taurę. Pakeldamas taurę lyg su klausimu ,,ar gersi?. Pradėjo mėgautis kraujo grynumo skysčiu.
-Tai sėskis nebūtina mums draugauti bent pavalgysi, atsigersi. Vistiek geriau negu nieko.
Po šių žodžių Grifas nusiėmė akinius ir išsitraukė lazdelę pridėdamas ją prie apsiausto krašto. Vietoj mokyklos uniformos ant Grifo puikavosi jo žiobariški drabužiai. Kodėl man taip nesiseka su merginomis. Grifas pasiėmė pagaliukus ir įsidėjo vieną sušį į burną užgerdamas vynu. Nurijęs kąsnį tarė:
-Nesu alkoholikas ,bet iš nevilties galimas daiktas ,kad prisigersiu.,-Nusišypsojo Grifas.
Rodėsi taurėje skysčio nemažėjo.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #906 Prieš 3 metus »
Aurora nesuprato, jautėsi visiškai pasimetusi. Bernelis, regis įsižeidė. Arba nukabino nosį. Klastuolė nebematė reikalo ilgiau ten pasilikti, bet ir išeiti nebepratarus nė žodžio atrodė netinkama. Juk turėjo bent krislą pagarbos ir orumo, argi ne? Galbūt. O galbūt tai tebuvo niekingas gailestis anam, savy dar ryškiai nesusivokusiam septintakursiui, kuris gavęs vieną kreivoką žvilgsnį iš mergaitės, puolė į neviltį ir savidestrukciją.
- Na, aš nė nežinau "tavo asmens", - su juoku balse atitarė Aurora. Sėstis ir gerti ir valgyti neketino, turėjo ir svarbesnių reikalų, nei šis. Tuolab, kad tie patiekalai velniai žin iš kur atsiradę. Klastuolė tylutėliai atsiduso.
Grifui užsiminus apie prisigėrimą iš nevilties, prajuko. Manėsi, kad galbūt jis tikisi kokio tai protesto ar visa ką užglaistančio gailesčio iš jos. O galbūt ne. Besijuokdama kepštelėjo šiam per petį ir sumurmėjo:
- Na, tikiuos paskui atrasi, kaip grįžti į savo bokštą. O aš jau einu.
Kaip tarė, taip ir padarė. Po akimirkos kambary iki pareikalavimo jos buvo likęs tik silpnutėlis žemės kvapas.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Domantas Varnanagis

Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #907 Prieš 3 metus »
Mergina išėjo. Be jos ramiau.
-Tikrai rasiu, nežadu labai daug gerti.,-Su savimi kalbėjo Grifas.
Atsistojęs sudaužė vyno butelį ir lėkštę su maistu.
-Šūdas. Man beviltiška rasti merginą.,-Nusivylė Grifas.
Išsitraukęs lazdelę nukreipė į duženas ir tarė:
-Evanesco
Ant žemės liko tik raudono vyno žymė.
-Nervuoja mane visi jei reiktų dar metus mokytis Hogvartse išsokčiau iš Astronomijos bokšto.,-Surekė Grifas.
Tuo metu prisėdo prie stalo kuris pranykdamas dingo. Pajutęs ,kad nukrito pasitrynė šoną kurį maudė nuo nukritimo. Tuo metu aplink kambarį apskrido žiburėlis. Pirmokai kvailioja. Grifui nepatiko ,kad kojų neapšilę mokinukai laidosi kerais. Galiausiai Domantas nutarė grįžti į Grifų Gūžtos bokštą. Tad apsirengė apsiaustą ir pasuko link išėjimo.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #908 Prieš 3 metus »
Šiandien Nikolė atėjusi prie kambario iki pareikalavimo sienos pradėjo intensyviai galvoti Man reikia vietos pasipraktikavimui, man reikia vietos kerų pasipraktikavimui, man reikia pasipraktikuoti. Galiausiai prieš mergaitę atsirado durys ir Nikolė drąsiai ir užtikrintai žengė į kambarį, bet ir su nekantrumu, Ką kambarys šį kartą jei parinko? Įėjusi į kambarį vienuolikmetė pamatė didžiulę erdvę, kurioje buvo kaip tik tai ko jei reikėjo: pagalvės, knygos ir pan. daiktai buvo skirti Accio, Winggardium leviosa, Geminio kerams, durys su spyna - Alohomora ir Colloportus kerams, užkeikti manikenai - Petrificus totalus, Stupefy, Duro ir panašiems kerams, gyvūnai - Vera Verto ir tamsi vieta - Lumos bei Nox kerams. Varniukė su nekantrumu pradėjo praktikuotis. Ji daug vargo, bet po kelių valandų ji jau gebėjo Accio, Winggardium leviosa, Alohomora, Vera Verto ir Lumos kerus. Ji buvo pavargusi ir suprakaitavusi tad garsiai pasakė:
- Šiandien gana! Ir taip daug padirbėjau, o kitiems kerams reiks palaukt kitos dienos arba kito kurso.
Taip tarusi, ji dar pagulėjo patogioje sofutėje ir paliko kambarį, kuriam buvo labai dėkinga.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #909 Prieš 3 metus »
Kambarį iki Pareikalavimo atrado visiškai netikėtai. Ir tai buvo didžiausia klaida.
-Arbatžole?
Etanas klajojo po kambarį, užkrautą nereikalingais daiktais iki pat lubų. Dalis jų sudegė per gaisrą, ginant Hogvartsą nuo Voldemorto ir Mirties Valgytojų.
-Arbatžole?
Jokio atsako. Etanas suirzo. Jis nė nekreipė nei kokios spalvomis, nei kokiu dažnumu plaukų spalva pasikeisdavo. Dėl Merlino meilės, kaip jis sugebėjo čia pamesti Arbatžolę?!
-Arbatžole!
Etanas paspyrė po kojomis nutrintą kalėdų eglutės burbulą.
Okamė prasmego kaip į žemę. Dar buvo į čia atėjęs, laikęsis savo delnuose, o jau kitą akimirką...padarė "dingau".
-Kur tave galas! Kur tu užlindai?- suirzęs suniurzgėjo švilpis, žvilgsniu slysdamas per daiktų krūvas.
Bet, ar ji bus maža? Daug kartų neleisdavau jai padidėti...Tokios didelės tikrai nepraleisčiau pro akis...Gal ir dėl to pabėgo, kad padidėtų? Mintis buvo gan logiška, nes ir paukščiai, ilgai laikyti narve, norėjo paskraidyti. Neiišimtis ir okamė.
Tačiau kaip ir ieškojo, Arbatžolės nerado, o ir vabalų čia nesimatė. Etano nuotaika vis labiau ir labiau niaukėsi. Kaip be vabalų sugebės rasti savo augintinę?! Be šansų! Aš pražuvau! Dabar Arbatžolė slankios po visą Hogvartsą kaip tas basiliskas!


*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #910 Prieš 2 metus »
Kol visi buvo sukišę galvas į knygas ir katilus, Indio net negalvojo apie ėjimą į pamoką ir cimpino koridoriais. Tiesą pasakius, berniukas net nežinojo kokioje pamokoje jam dabar reikėjo būti. Nelabai gerai ir žinojo kokiame aukšte ar išvis kur tiksliai jis yra. Visi mokyklos aukštai jam atrodė tokie pat, pagelbėti atskirti kur yra kas galėjo nebent paveikslai, tačiau šių aplink niekur nesimatė.
Indio dar praeitais metais buvo sau pasižadėjęs, kad trečiais mokslo metais susiims ir pradės mokytis, tačiau ką jis bandė apgauti. Kokia prasmė dėti pastangas, kai net nežinai kas tau patinka ar ką nori veikti vėliau? Išsekęs nuo aplinkinių žmonių, o gal labiau pavargęs nuo pats savęs, negalintis sau vietos pasatąsias savaites Indio tenorėjo pasislėpti kokiame nors urve ir porą mėnesių iš jo neišlįsti. Neatitraukdamas akių nuo grindų, trečiakursis išgirdo nedidelį dundėjimo garsą. Pasisukęs iš už kampo pamatė dideles rudas duris, kurios, atrodo, išlindo tiesiai iš sienos. Masyvios durys buvo nusėtos visokiais raštais ir keverzonėmis. Ar aš ką tik atradau kambarį iki pareikalavimo? Priėjus arčiau juodplaukis ištiesė ranką norėdamas pastumti duris, tačiau šios pačios ūmai atsivėrė ir tarsi stumte įstūmė Indio į vidų. Kambarys nebuvo didelis ir berniukas susimąstė kaip stipriai keičiasi kambario interjeras ir dydis kitiems žmonėms, kurie čia ateina. Per vidurį stovėjo tik dvi didelės knygų lentynos ir viena nedidelė patogi sofa. Indio per daug neabejodamas nužirgliojo iki sofos ir atsisėdo ant jos.

*

Neprisijungęs Arabella Dawson

  • II kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #911 Prieš 2 metus »
  Dar vieni mokslo metai Hogvartse, vienoje iš geriausių burtų ir kerėjimų mokyklų, pamažu judėjo į priekį. Rodosi, kad dauguma Hogvartso mokinių džiaugėsi turėdami galimybe leisti savo laiką ir mokytis būtent šioje mokykloje, bet tarp jų tikrai nebuvo Arabella. Šioje vietoje ji jautėsi dar labiau nesava, nepritampanti ir atsiskyrusi, negu jaučiasi kitur. Taip ir tesinorėjo atradus laisvą minutę pabėgti į gamtą, leisti vėjeliui kedenti šios visai neseniai patrumpintus plaukus, o akims stebėti šį vieną iš nuostabiausių kūrinių – gamtą ir gyvūnus. Bet deja, mergaitė negalėjo leisti tai sau daryti dažnai, kadangi tam maišė pamokos, kurias reikėjo lankyti, namų darbai, kuriuos reikėjo atlikti ir faktas, kad uždraustasis miškas yra draudžiama vieta lankytis mokiniams, kas Arabellos akimis atrodė visiškai neteisinga.
  Koridoriuje buvo visiškai tylu, girdėdavosi tik vienas kitas trakštelėjimas ar žingsniai, kurie kaip greit atsirasdavo, taip greit ir užtildavo. Visos šios tylos priežastis buvo aiški – daugumai mokinių dabar vyko pamokos. Deja, tačiau Holland į tą daugumą nepateko, kas buvo galbūt net gerai, kadangi ši galėjo nieko netrukdoma ir nekliudoma ieškoti vietelės, kurioje galėtų pabūti ramiai, paskaityti kokią knygą arba tiesiog apturėti minčių pokalbį su savimi, pamąstyti.
  Keistos, staiga iš niekur nieko sienoje atsiradusios durys, su nuostabaus grožio raštu, atkreipė varniukės dėmesį.
  - Nejaugi... - tyliai ištarė mergaitė taip ir nepabaigdama minties, bet knygų dėka žinodama, į ką šios durys veda, - rodosi, kad net Hogvartsas nori man padėti atrasti ramų ir jaukų kampelį, - tyliai sau sumurmėjo mergaitė ir jos veidelyje pasirodė nežymi šypsena. Tačiau durims prasivėrus ši suprato, kad tai ne tiesa ir Hogvartsas šią vietą jai parodė tikrai ne jos naudai. O visą tai tik patvirtino ant raudono fotelio sėdintis vienas iš nekenčiamiausių šiame Hogvartse besimokančių žmonių...

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #912 Prieš 2 metus »
Tai buvo pirmas kartas kamabaryje iki pareikalavimo, tad Indio jau kokias penkiolika minučių bandė įvairiausiaus kambario privalumus ir ypatybes. Ten, kur anksčiau buvo tuščios grindys dabar stovėjo keturi įvairių spalvų realus dydžio pliušiniai šunys, atsiradę gal šeši stalai su suktomis, dantytomis ir stiklinėmis kojelėmis, ant kurių buvo žaislinis plastikinis tualetas, kumščio dydžio meteorito replika ir guminė dinozauro statulėlė. Berniukas niekad nemanė, kad jo galvoje yra tiek šlamšto, o dabar šitas šlamštas puikavosi priešais jo akis. Kol kas berniukui kamabrys iki pareikalavimo labai patiko ir tikėjosi, kad juo nenusivils. Tai galėtų tapti nauja juodaplaukio slėptuve nuo visų žmonijos idiotų. Nebeturėdamas idėjų ką dar norėtų pamatyti priešais save berniukas pakilo nuo sofos ir nupėdino prie vienos iš dviejų knygų lentynų. Kampe stovinti dviejų metrų žalios spalvos lempa gerai apšvietė visas knygas ir Indio pasičiupo kažkokio herbologo biografiją. Vėl prisėdo ant savo sofos ir atsivertė pirmą puslapį. Visa knyga buvo gal šešių šimtų puslapių, o kiekviename lape raidės buvo vos vos įžiūrimos. Indio mąstė ar jei pasiims šitą knygą iš šio kambario, galiausiai ji dings, nes kamabarys ją atsiims ar trečiakursis knygą turės visam laikui. Šiaip ar taip, jis šios biografijos tikrai nesirengė skaityt, nes vos neužmigo iš nuobodulio po pirmojo puslapio. Patraukęs dinozaurą, paguldė knygą ant violetinio stalo, kurio kojos buvo zebro rašto ir įsisteibeilijo į duris, kurios pastarąsias dvidešimt minučių buvo dingusios. Staiga pasigirdo jau girdėtas dundesys ir durims prasivėrus stovėjo ne kas kitas o Indio mylimiausioji Arabella. To dar betrūko.
- Ko tau čia reik? Negi nėra kitų žmonių, kuriems galėtum juodinti gyvenimą?

*

Neprisijungęs Arabella Dawson

  • II kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #913 Prieš 2 metus »
  Eilinis kartas, kai man nesiseka... Eilinis kartas, kai man neišeina pabūti vienai... Ir dar jis... Už ką?
  Garsiai nurijo seiles. Tikrai nenorėjo sutikti Indio šiandien, rytoj ar bet kurią kitą dieną. Prisiminimai su šiuo vaikigaliu nebuvo patys maloniausi ar gražiausi. Arabella nė pati nesuprato, ar ji jo tiesiog nemėgo ir nekentė, ar tuo pačiu metu ir prisibijojo, po dar visai neseniai įvykusių įvykių. Bet puikiai suprato tai, kad bendrauti ar būti vienoje patalpoje su šiuo klastuoliu, tikrai nenorėjo, norėjo kuo greičiau dingti iš čia. Jau gailėjosi, kad čia atėjo ir tikrai nesitikėjo čia sutikti jo.
  - Patikėk, tikrai mažiausiai norėjau sutikti tave. Mielai laikyčiausi kuo didesnio atstumo nuo tavęs, bet tu kaip žiurkė sekioji, atsirandi ten, kur einu aš, - nedrąsiai, norėdamas pastovėti už save, tačiau bijodama tokių savo veiksmų pasėkmių, tarė, - Kažin kas čia kam ir kaip juodina gyvenimą...
  Tiesą pasakius, Arabella jau gailėjosi. Jau bijojo to, kaip Indio sureaguos į  tokį menkutį įžeidimą. Žinojo ir jau buvo patyrusi, kad šis vaikinas nuo kiekvieno blogesnio ar įžeidesnio žodelio ar veiksmelio, įsiliepsnodavo kaip pati didžiausia liepsna, per daug aštriai reaguodavo į viską.
  Varniukė pasimetė, nebežinojo kaip turėtų elgtis. Buvo du pasirinkimai: arba dingti iš čia kuo greičiau ir pasirodyti silpna, arba pasilikti čia ir pasitikti savo lemtį, turbūt po viso to tik dar labiau užsidaryti savyje. Ką ši pasirinko? Nežinia.
 

*

Neprisijungęs Andrew Link Grey Vilson

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
Ats: Kambarys iki pareikalavimo
« Atsakymas #914 Prieš 2 metus »
Kambarys iki pareikalavimo. Tikriausiai tai svajonių vieta kurioje gali turėti viską. Ši diena buvo Džeimsui nekokia jam buvo liūdna ir jis jautėsi toks vienišas bei nepritapes. Viską apgalvojes jis pradėjo šalti. Tad pagalvojo apie židinį. Staiga atsirado židinys nuo kuriuo ėjo tokia rami šiluma. Bet vaikinas vistiek jautėsi vienas ir nemylimas. Jam kažko trūko ir tas kažkas tikriausiai turėjo būti draugas. O draugų trūko labai. Bet ką padarysi toks jau tas gyvenimas. Dabar Džeimsas tik norėjo kažko išmokti tad užsimanė kerėjimo knygos gal pavyks kažką išmokti. Atisvertes knygą Džeimsas pradėjo skaityti kerus ir rinktis kuriuos jis nori išmokti
-Expelliarmus, Expulso,  Levicorpus, reparo, oculus reparo
Bet nei vieni kerai jam nepatiko. Staiga akys užmatė kerus kurie atrodė įdomūs. Pradėjes kartoti rankos judesius jis tarė
-Crinus Muto


He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️