0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #840 Prieš 6 metus »
 Apsikeitus darbais, mergina nedelsiant pradėjo gaminti tuos eliksyrus. Viskas būtu gerai, bet Emillia kiek pradėjo blaškytis, kai tas akiniuotis taip į ją žiūri. O mergina visada iš mandagumo kai pažiūri į Dylaną nusišypso, o pati stengiasi niekur nesuklysti gamindama.
 Pradėjus skaityti, Dylan užtiko ant akmens pavadinimo ir paklausė klausimo. Mergina tik šyptelėjo, ji žinojo, kad tas akmuo taip vadinamas na, bet kaip čia neduot vaikinukui pasirodyti, kad kažką žino.
- Ne, nežinojau. - Kokiai sekundei paskleidė garsą, kad juokiasi. - Amm... Na gerai, imk. - Davė Dylanui savą darbą ir tada Emi jau nieko nedarė o tiesiog šalia stovėjo, sukryžiavus savo rankas ir stebėjo jo veiklą. Klastuolė net nežinojo kuo jam ir padėti, o jis jau po kiek laiko pasirodė it pavargęs ir lyg tuoj jam rankos iškris. Bet ne, ne rankos, o jis pats su tuo pačiu ir peiliu. Mergina nespėjus nieko pasakyt, tas pareiškė, kad jam viskas gerai. Emillia tik nusijuokė ir pritūpė prie vaikino ir tiesiog jį stebėjo ir nieko nesakė, na jai taip tik atrodė...
- Ir be ausų, atrodai kaip šuniukas. - Iš 'lempos' davė tokį Emillios komplimentą. O vėliau jie abu atsistojo ir pratęsė darbą. Na, pertrauka vistiek buvo reikalinga.
- Turime, turime. - Šyptelėjo ir pradėjo pilstyt tuos miltelius ir maišyt kol viskas neištirps. O darbą pabaigus, mergina ir vėl įpylė į tokius kaip du stiklainius tuo eliksyro ir vieną padavė vaikinui.
- Na, sakau tostą, kad už sėkmingą eliksyrą. Jokių nematomų kūnų ir visokių skraidančių galvų. - Šyptelėjo bei 'padaužė' su savu 'bokalu' į Dylano ir išgėrė...

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #841 Prieš 6 metus »
Švilpis sekundei, laikydamas stiklinę su eliksyru, nors jis priminė kažkokį gėralą, susimąstė koks skonis galėtų būti šio, tikrai keistoko skystimo. Sakykim, pragare už šitą dalyką tikrai nedegsi.
- Į sveikatą, - įsivaizduojami bokalai susidaužė ir Dylan'as šitaip užbaigė merginos tostą. Padėjo savitą tašką. Vienas gurkšnis. Antras. Trečias. Eliksyras vis nyko ir nyko iš stiklinės, o netrukus ši išvis tapo tuščia. Vaikinukas pastatė įsivaizduojamą bokalą ant stalo bei atsirėmė į vieną ranką. Dabar jis bandė suvokti skonį, tačiau, jo nebuvo. Arba kažko nejautė.
- Ar man taip atrodo, ar jis tikrai be skonio? - galiausiai paklausė norėdamas suvokti ar problema su juo pačiu, - juk nematomo negalima pamatyti, o beskonio...
Dylan'as nepratęsė savo keisto pamąstymo, nes gerklė visiškai išdžiuvo. Galbūt įkvėpė per didelį oro gurkšnį, tačiau ją spaudė.
- Geeerai, - atsisuko į Emilios pusę, mat buvo nusisukęs, - nežinau, kodėl man...
Švilpis dar labiau sutriko. Jis nebematė Emilios. Jo akys nukrypo iki savo kūno. Ir aš tikrai jau dabar degu savam pragare. Dylan'as nematė savo kūno, visiškai, nebematė ir merginos, o jam vis dar jautėsi tas oro gurkšnis gerklėje.
- Faktas, kad mums pasisekė. Mums pavyko! - jei būtų ją matęs, būtų apkabinęs.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #842 Prieš 6 metus »
 Išgėrus eliksyrą, Emillia nieko tiesiog nepajautė. Lyg nieko ir nebuvo. Net skonio nesijautė. Na, tokį dalyką Emi bando pirmą kartą. Išvis, eliksyrų ji niekada negėrus - šiandien tai pirmas kartas. Netgi klastuolei buvo įdomu, kas dar šiandien gali būti jai pirmas kartas?
- Na.. toks jausmas, kad tiesiog išgėriau vandenį.. Manau, kad tai nesvarbiausia, manau, kad reikia laukti kol tapsim nematomi. - Pradėjus dairytis - pastebėjo. Dylanas kažkaip keistai pradėjo lyg išnykt. Klastuolei tai buvo logiška, kad tai eliksyro veiksmas. Bet visada buvo tas, bet.. Bet buvo keista, kad knygoje parašyta, kad tie kas nematomi matys vieni kitus. Na gal nieko, reikia dar palaukti.. Sau mintyse pradėjo jau teisintis, kad negautu panikos priepuolio.
- Tikrai taip, - kiek susidrovėjus pradėjo sakyt. - Bet dabar taip keista, aš nematau savęs ir tavęs. Tik pagal balsą girdžiu. Tai turbūt vienas iš keisčiausių jausmų kuriuos esu patyrus, kai nematau savęs... - Dar toliau sakė susidrovėjus. Nors Emi ir jautė savas rankas, kojas, bet kai jas nemato buvo labai sunku net judėti. Bet gi tai toks adrenalinas ar kažkas panašaus, kad eini ir nežinai net kaip ir kur..
 Pradėjus eiti, turbūt jeigu ją kažkas tikrai matytu, iš jos pradėtu juoktis..
- Bardel! - Pavartojo negražų prancūzišką žodį. Tiesiog tada mergina kažkur atsitrenkė ir nesusilaikė. Taip atsitrenkus, Emillia pradėjo eiti kažkur kur ar tai paslydo ar ką, bet klastuolė nukrito ant kažko dar minkšto. Tik buvo keistas jausmas... Lūpoms. Ir lyg tuo pačiu metu, Emillia pradėjo matyti priešais save Dylan'ą, dar kaip tik matė ir save. Klastuolė tik išpūtė akis, juk jie... Ir labai paraudonavo. Emi net nežinojo kaip reaguot ir ką daryti, negalėjo net pajudėt, ant tiek ji buvo 'šoke'.....

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #843 Prieš 6 metus »
Dylan'as tiesiog stovėjo. Lyg pats čia būtų atėjęs vienas, išgėręs beskonio viralo (jį reiktų vadinti eliksyru), o dabar neturėtų ką veikti. Deja, viskas buvo kiek kitaip. O ir atrodė, galbūt šauniai, galbūt ne.
Dylan'as girdėjo Emilios balsą ir iš jo puikiai suprato jos sutrikimą. Tai buvo normalu, nes pats irgi jautėsi panašiai. Kol mergina kalbėjo, švilpis bandė tiesti rankas bei žengti žingsnius link balso skambėjimo pusės. Tačiau tai daryti atrodė komiška misija neįmanoma, nes pats vaikinukas nematė savo kūno. Jis vis traukėsi kažkur per šį kambarį, nesuvokdamas kur ruošiasi atsidurti, kai išgirdo žodį. Prancūzų kalbos žinios buvo prastos, tačiau šiam žodžiui vertimo neprireikė. Prasmę jis puikiai galėjo suvokti pats.
Ir tuomet Dylan'as nugriuvo. Neišlaikė pusiausvyros, susvyravo, net pats nežinojo kas įvyko. Pirmą kartą, kai atrodė nematomas net pats sau, pajautė, kad vis dar turi tokią kūno dalį, kaip nugarą. Ją skaudėjo. Šiek tiek. Nesugebėjęs pasimuistyti ar apsiversti ant šono, o gal ir atsisėsti, pajautė kažką kitko be nugaros skausmo. Negi... Negi tai... Ne. Ne. Ne! Mintys ėmė dar labiau klaidžioti, chaosas galvoje padidėjo iki beribės terpės. Dylan'as išvydo Emilią. Ant savęs. Švilpis sutriko dar labiau, bet raustančių skruostų suvaldyti nesugebėjo. Jis toliau tegulėjo, jautė skausmą nugaroje, tą keistą jausmą lūpoms, drovėjosi, negalėjo nieko padaryti ir tiesiog pasidavė aplinkybėms.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #844 Prieš 6 metus »
 Ne, ne, ne, ne!!! Klastuolė kol susigaudė, kokioje padėtyje jinai yra, nemažai net laiko praėjo. Emillia greitai pasitraukė ir tiesiog nenormaliai išraudonavo. Pabandžius kažką pasakyti, nieko neišėjo, lyg ji savo žodžių žodyną pamiršo ir neturėjo net ką pasakyti. Tik mintyse ir buvo tie klausimai, kad kaip Emilliai elgtis? Ką jai daryti? Kokia jos reakcija turi būti? Ar dabar ji turi čia džiaugtis ar liūdėti? Kaip išvis į tai dažniausiai reaguoja? Na, mintyse mergina turėjo tiek daug klausimų, bet ką nors padaryti ar kažką pasakyti, tai mergina nesugebėjo niekaip. Tai juk taip keistai atrodo, kad klastuolė netyčia pabučiavo vaikiną ir dar ant jo užgriuvo. Katastrofa! Dabar Emillia yra lyg kokios ištvirkėlės vietoje. Ir jokie jos pasiteisinimai tikrai nepadės.
- N-a a-a-š.... - Pradėjo tiesiog mikčioti bandydama kažką pasakyti, bet nieko Emai čia neišėjo, pernelyg tada jai buvo keista situaciją kur ji pernelyg pasimetė. Merginai net kilo mintis, kad čia reikia viskuo apkaltinti Dylaną ir išeiti sausa iš vandens, na realybė čia kitokia.
 Per tą trumpą laiką, kol Emi buvo panikos iš šoko priepuolyje, klastuolė visa paraudonavus it burokėlis pradėjo visur labai greitai dairytis bei visus daiktus čia jos palikus Emillia išėjo iš iš to kambario ir pradėjo bėgti kuo greičiau nuo tos vietos, taip palikus ir Dylaną, o prieš tai na aišku mergina ir atsisveikino.
- N-a, d-daik-ktu-us g-ali-i pasili-ik-ti s-sa-u.. - Taip pasakius, Ema tiesiog išbėgo iš to kambario ir tikėjosi daugiau niekada Dylano nematyti savo gyvenime, nes turbūt numirs nuo gėdos.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #845 Prieš 6 metus »
Kas čia ką tik buvo? Štai toks klausimas nepaliko švilpio galvos. Kuomet Emilia pasitraukė, dar labiau sutrikusi, o tiksliau, kaip Dylan'ui pasirodė, visiškame šoke, jis tesugebėjo atsisėsti. Prie tokių dalykų, elgesio vaikinukas jau buvo kiek pripratęs. Tai dažnai pasitaikydavo jo pusseserei, Auksei. Tik, galbūt dažniau ji pratrūkdavo pykčiu, o ne susidurdavo su šoku. Vaikinukas tiesiog sėdėjo vis dar jausdamas skausmą nugaroje, žiūrėjo kaip blaškėsi mergina, tačiau nieko nedarė. Švilpis suvokė, jog jai reikėjo pabūti su savimi, suvokti kas įvyko (tiesą pasakius, jis oats dar nesuvokė to), bet bijo vieno. Kad ši žavi, miela rožinių plaukų savininkė ims jo vengti.
Dylan'as liko vienas. Ji išėjo. Švilpis šiaip ne taip atsistojo. Ji išėjo. Vaikinukas giliai įkvėpė vėsaus oro. Galbūt tik pasirodė, kad vėsaus. Jis nesuvokė, tačiau jo rankos, kaip ir visas kūnas pamažu vėso.
Pamatęs nedidelį krepšį kampe kambario, greitu žingsniu pasileido link jo, o pagriebęs nužingsniavo rinkti visų likusių daiktų. Nebūtų galima pasakyti, jog jų daug. Ir nebuvo taip jau mažai. Švilpis nežinojo, kiek laiko užtruko viską surinkdamas, tačiau pasistengė, jog viskas atrodytų it čia nieko nebuvo nutikę.
Pasiėmęs krepšį su daiktais, Dylan'as išėjo iš šio kambario. Turbūt, tai mano kaltė. Taip, mano. Švilpis nežinojo kur eiti, praktiškai buvo naktis, o šis su krepšiu stovėjo koridoriuje. Galop, nieko nesugalvojęs, jis tiesiog ėmė eiti tiesiai.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #846 Prieš 6 metus »
Ligoninėje, Mayra pasiūlė jiems nueiti į Kambarį iki Pareikalavimo atsigerti šiltos arbatos ir užkąsti meduolinių sausainių. Atidariusi Kambarį iki Pareikalavimo, Mayra nustebusį Luke nusivedė į vidų. Viduje buvo mažas bei jaukus kambariukas, kurio sienos buvo sodrios indigo spalvos, viduryje stovėjo staliukas su karštu arbatiniu vandens ir dviem puodeliais, už nugaros buvo daugybė lentynų su įvairiomis žolelių (ir ne tik) arbatomis, o ant žemės, prie staliuko buvo dvi milžiniškos ir minkštos pagalvės. Kambarėlis buvo maloniai vėsus bei kvepėjo žolelių mišiniu. Mayra įėjusi uždarė duris ir klestelėjo į pagalvę. Kaire ranka tingiai pasiėmė dėžutę Earl Grey žalios arbatos ir mažą arbatinį šaukštelį užsipylusi karštu, bet ne verdančiu, vandeniu, įsimetė citriną. Pasklido gaivus žalios arbatos su citrina kvapas. Mayra parodė Luke atsisėsti ant kitos pagalvės ir tarė:
-Vaišinkis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Neprisijungęs Luke Ronan Hale

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #847 Prieš 6 metus »
Luke buvo nustebintas - jis nesitikėjo, kad Hogvartse gali būti toks kambarys, kuris, atrodo, buvo būtent tai ko jie ieškojo. Berniukas kelias akimirkas apžiūrinėjo aplinką - viską nuo sodrių mėlynų sienų iki lentynų su įvairiomis žolelėmis. Išgirdęs kvietimą vaišintis, jis priėjo prie lentynų ir pradėjo įdėmiai apžiūrinėti arbatas. Griufiukas buvo maloniai nustebintas vienoje iš daugybės lentynų radęs savo mėgstamiausią - levandų - arbatą, ją buvo pakankamai sunku gauti žiobarų pasaulyje, tačiau magams tai greičiausiai nebuvo kliūtis, nusprendė berniukas. Jis priėjo prie staliuko, į puodelį įsidėjo pusę šaukštelio kvapnių žolelių ir užpylė jas karštu vandeniu... Tiksliau jis bandė tai padaryti, tačiau berniukas susverdėjo, greičiausiai jis dar pilnai neatsigavo po galvos sutrenkimo, ir verdantis vanduo užtiško jam ant kojos, nuplikydamas ją. Berniukas numetė beveik tuščią arbatinuką ant grindų, kartu nejučiomis paleisdamas ir puodelį, ir susmuko ant grindų vos tvardydamas riksmą, kuris bet kurią akimirką grasino išsiveržti iš jo krūtinės, ir jausdamas žandais riedančias ašaras.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #848 Prieš 6 metus »
Kai tik Luke užsipylė verdančio vandens ir suriko, Mayra pašoko ir vietos, vos neišliedama savo puodelio, o kai dar ir puodelį Luke numetė, Mayra puolė jam padėti, kol kas nors blogiau neatsitiko. Priėjusi prie klūpančio ir beveik verkiančio iš skausmo berniuko, Mayra išsitraukė lazdelę ir nukreipusi į berniuko koją tarė:
-Episkey.
Iš pradžių nieko neįvyko, bet Mayrai pakartojus burtažodį matomai Luke skausmas atlėgo. Mergaitė nukreipė lazdelę į sudužusį puodelį ir su burtažodžiu Reparo jį sutaisė. Šie burtažodžiai buvo lengvi, išmokti per pirmas kerėjimo ir transfigūracijos pamokas, tad lengvai įvaldomi.
-Kaip jautiesi?-paklausė Mayra Luke padėdama šiam atsistoti. Tada, ji nuo lentynos paėmė levandų arbatos, nes matė, kad šią pasirinko Luke, ir padėjo ant stalelio.
-Deja, nežinau kaip išvalyti arbatą ir vandenį nuo tavo rūbų, tad tau teks suktis pačiam,-švelniai nusišypsojo klastuolė ir atsisėdusi ant pagalvės gurkštelėjo pravėsti spėjusios žalios arbatos su citrina.

*

Neprisijungęs Luke Ronan Hale

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #849 Prieš 6 metus »
Nors kojos skausmas atlėgo ir žaizda (kaip spėjo grifiukas) užgijo, berniuko akyse vis dar blizgėjo ašaros.
-Ačiū. - jis sumurmėjo ir pabandė nusišypsoti, tačiau vietoj šypsenos pasirodė tik apgailėtina grimasa. Berniukas atsisėdo ant minkštos pagalvės ir (labai) atsargiai įsipylė į puodelį vandens, šį sykį - be jokių nelaimingų atsitikimų. Luke lėtai pakėlė puodelį prie lūpų ir nedrąsiai gurkštelėjo arbatos, lyg bijodamas, kad vėl kas blogo nenutiktų, tada kreipėsi į mergaitę, sėdinčią prieš jį:
-Šiandien kažkokia nelaiminga diena - iš pradžių pasiklydau koridoriuose, tada ten tave radau nualpusią, susitrenkiau galvą, o dabar dar ir apsiplikinau! - staiga berniukas nutilo ir su baime akyse pažvelgė į pašnekovę - juk... Šiandien dar ta pati diena... Taip?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #850 Prieš 6 metus »
Mayra išklausiusi Luke klausimo kietai sučiaupė lūpas ir pradėjo sukti galvą, kaip čia jam švelniau pranešus, kad jis išbuvo komoje net 18 valandų! Mergaitė giliai atsiduso ir gurkštelėjusi arbatos pasiėmė sausinį. Ji šią žinią norėjo kuo labiau nukelti. Lėtai kramtydama sausinį, klastuolė juodaplaukė toliau galvojo. O kas jeigu jis manimi nepatikės? Juk klastuoliais retai kuris pasitiki. O gal mes... draugai? Negali būti. Ši mintis Mayrai pasirodė tokia juokinga, kad ji nejučiomis prunkštelėjo ir keli trupiniai iš jos burnos papuolė į arbatą. Atsargiai su šaukšteliu Mayra bandė pagauti trupinius, bet nusprendusi, kad tai bergždžias darbas į viską mintyse numojo ranka, nurijo sausainį, atsigėrė arbatos ir tarė:
-Luke, tu buvai komoje 18 valandų. Šiandien yra sekmadienis, penkta valanda vakaro.

*

Neprisijungęs Luke Ronan Hale

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #851 Prieš 6 metus »
Luke išgirdęs mergaitę prunkštelėjant pakėlė vieną antakį ir pakreipęs galvą į ją pažvelgė, bandydamas suprasti kas jai pasirodė taip juokinga, tačiau jam nespėjus paklausti Mayra rėžė tiesiai šviesiai:
-Luke, tu buvai komoje 18 valandų. Šiandien yra sekmadienis, penkta valanda vakaro.
Berniukas tai išgirdęs vos nenualpo. Kaip tai gali būti... Aš gi ne taip ir stipriai susitrenkiau galvą...Ar ne? Nusikratęs šių minčių jis paklausė:
-Ir tu visą tą laiką prabudėjai šalia mano lovos? - grifiukas jautė akyse besikaupiančias ašaras - šį kartą džiaugsmo - ir nieko nelaukęs pašoko nuo minkštosios pagalvės, pripuolė prie klastuolės ir ją apkabino su didele šypsena veide, bet staiga atsitraukė ir su šiek tiek nuo gėdos paraudusiais skruostais tarė:
-Oi... Atsiprašau, net nepaklausiau ar galiu apkabinti, - berniukas nusuko akis ir sumurmėjo - gal tu net nelaikai manęs draugu. - Luke šypsena pranyko nuo jo veido.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #852 Prieš 6 metus »
Luke netikėtai ją apkabinus, Mayra krūptelėjo, bet leidosi apkabinama. Berniukas, taip pat staigiai, kaip apkabino, atsitraukė Mayra sutriko. Gal kažką ne taip padariau? Kai grifiukas atsitraukė, Mayra pamatė jo akyse ašaras ir pati susigraudino. Aš turiu draugą. Aš turiu draugą! Tuomet ji negalvojo nei apie tarpkoledžinius ginčus nei apie savo praeitį, kai ją išdavė patys artimiausi žmonės. Luke pasakius, kad galbūt ji net nelaiko jo draugu Mayra pašoko ir sušuko:
-Nesąmonė! Tu esi vienintelis mano draugas! Ir aš tau nuo šiol leidžiu mane apkabinti bet kada!
Tai tarusi Mayra pūškuodama atsisėdo ant pagalvės (labiau į pagalvę) ir išgėrė visą arbatą. Tada užsiplikė dar ir pasiėmusi sausainį atsargiai jį padalino į penkias dalis. Dvi suvalgė, dvi padavė Luke, o vieną sutrupino ant žemės.
-Čia draugystės sausainis. Dvi dalys man, dvi tau, o penkta, kaip sako mamulė, dievams, kad sutvirtintų mūsų draugystę. Tai, būnam draugais?

*

geltonatulpė

Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #853 Prieš 5 metus »
Eunji tiesiog nenustygo vietoje, kaip jai reikėjo muzikos. Nuo tada, kada ji atėjo į Hogvartsą, ji net nebuvo palietusi pianino klavišų. Ji puikiai žinojo, kad jai reikia lavinti pirštus, tad ši pertrauka jai yra visiškai ne į naudą. Bevaikščiojant koridoriais, ji užklydo vieną, kuriame dar nebuvo buvusi. Jai jis kažką priminė. Gobelenas, sienos jai tikrai buvo matytos, tik kitame vaizde. Staiga ji prisiminė, kad prieš kelias dienas ji skaitė knygą, kurioje buvo pasakojama apie magijos mokyklų unikalius dalykus. Hogvartso skyriuje buvo minimas Kambarys iki Pareikalavimo, kuris randasi aštuntame aukšte. Ten buvo ir nuotrauka, vaizduojanti koridorių, kuriame ir buvo tasai kambarys. Ji sustojo viduryje koridoriaus, ir žengė kairėn. Noriu kur nors jaukiai pagroti... Noriu kur nors jaukiai pagroti... Du žingsniai dešinėn. Noriu kur nors jaukiai pagroti... Noriu kur nors jaukiai pagroti... Vėl du žingsniai kairėn. Noriu kur nors jaukiai pagroti... Noriu kur nors jaukiai pagroti... Noriu... Ji stabtelėjo ir žvilgtelėjo dešinėn. Prieš ją stovėjo storos raudonmedžio durys. Mergaitė plačiai nusišypsojo, ir nieko nelaukusi atidarė duris. Prieš ją atsivėrė būtent tai ko ji prašė. Kambarys buvo be tapetų, ar nudažytų sienų. Per visas sienas ėjo milžiniška nuotrauka, vaizduojanti giraitę. Kiekvienas lapelis judėjo, kurdamas miško atmosferą. Jos šypsena išsiplėtė. Gale kambario čirškėjo židinys, su dvejomis mažomis sofutėmis aplink. Grindys buvo tamsiai žalios kiliminės dangos, tad Eunji nusispyrė batus, ir basomis pėdomis pradėjo vaikščioti. Dešiniosios kambario pusės kampe stovėjo nedidelis fortepijonas, o ant nedidelių kėdučių buvo sudėti akordeonas, gitara, smuikas, kanklės ir saksofonas. Kairėje pusėje lentynoje buvo sudėtos fleitos (dėkluose), daugybė natų kūrinių knygų, du trombonai, keletas klarnetų. Šalia stovėjo violončelė ir dar dvi gitaros. Sienos gale, kampe stovėjo daugybė natų stovų. Mergaitė pasijuto savoje erdvėje. Nieko nelaukusi, ji nusivilko savo apsiaustą, ji padėdama ant vienos iš sofų, likdama su juodais džinsais ir geltonu nertiniu. Nuskubėjusi prie fortepijono, ji atsisėdo ant kėdutės, ir pareguliavo jos aukštį. Tada ji padėjo pirštus ant pianino, ir greitai prasigrojo C-dur (do mažorinę) gamą. Atsidususi, ji pradėjo skambinti vieną iš savo mėgstamiausių kūrinių, pritardama su pedalu, kuris prailgindavo, ir pagražindavo kūrinį. Muziką ją "užhipnotizavo", nes per ją ji nieko nebegalėjo girdėti, tik muziką.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #854 Prieš 5 metus »
 Ši diena Elenai buvo kiek kitokia. Pagaliau ji nėjo į Uždraustąjį Mišką, o vaikščiojo Hogvartso koridoriais. Grifė lėtai, lyg zombis slampinėjo po koridorius ir ieškojo ko nors įdomaus. Kuo toliau, tuo labiau jaunąją metamorfmagę ėmė miegas, nes nieko negalėjo surasti.
 ,,Gal tu atsimeni kada paskutinį kartą grojai? Nes aš tai ne...”
 Vos pasigirdus jos Vengrijos Ragauodegės Lulu balsas LoveGood galvoje, privertė ją grįžti į praeitį. Kad ir kaip Grifė stengėsi tai atsiminti, jai labai, labai prastai sekėsi.
 -Na... Aš neatsimenu,- tyliai suburbėjusi sau po nosimi, penktakursei greitai į galvą atėjo mintis. Pasukusi dešinėn pusėn, raudonakė atsisuko veidu į sieną.
 Aš noriu pagroti... Aš noriu pagroti... Aš tiesiog noriu pagroti! Galvojusi apie tai, pilkaplaukė vis vaikščiojo pirmyn ir atgal.
,,Wow... Nieko panašaus dar nesu mačiusi!”
 Vos tai išgirdusi savo galvoje, Elena vėl pažvelgė į sieną. Joje buvo milžiniškos, siekiančios pačias lubas durys. Išsišiepusi penktakursė žvilgtelėjo į Lulu, kuri sėdėjo Elenai ant peties ir įdėmiai žiūrėjo į duris. Grifė tik nusijuokė iš jos ir priėjusi prie durų jas pastūmė. Net nespėjusi apžiūrėti kambario, metamorfmagė išgirdo fortepijono skleidžiamą muziką. LoveGood iškarto suprato jog čia dar kažkas yra, todėl tyliai uždariusi duris atsisėdo ant kiliminės dangos (tokia buvo kambaryje iki pareikalabimo) ir nusiovusi savo batus liko tik su baltomis kojinėmis, baltomis kelnėmis ir juodais marškinėliais ant kurių buvo prirašytą įvairiausių žodžių. Atsirėmusi į sieną, Grifė nukėlė nuo peties drakoniukę ir pasidėjo sau ant kelių. Atrėmusi galvą į sieną Elena pradėjo apžiūrinėti patalpą, bei klausytis muzikos.