0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Zhanewa Rict

Kambarys iki pareikalavimo
« Prieš 13 metus »
   Viena šauniausių Hogvartso vietų, gyva legenda, kuria ir ką nors žinantys ne visi tiki, svajonių išsipildymo kampelis, tamsiausių paslapčių sandėlis, kiečiausias baseinas plaukimo treniruotėms ir apskritai viskas, ko trokšta širdis ir viskas, ką tik sugeba tavo vaizduotė. Galbūt todėl žmonės, įžengę čionai, pamiršta išorėj likusį svajonių nepildantį ir žiaurų pasaulį, štai tuo šis kambarys yra pavojingas. Tiesa, šiokių bei tokių norų ir šis kambarys išpildyti negali, tarkim, negali sukurti maisto, mat šito daikto sukūrimas prieštarauja elementariems transfigūracijos dėsniams, o ir Kambarys iki Pareikalavimo jų privalo laikytis.
   Kitos kambario ypatybės - jis neturi pastovios vietos, tačiau kaip visgi jis gali egzistuoti, išlieka paslaptimi. Nei pats kambarys, nei jame esantys asmenys negali būti matomi Plėšiko plane. Beje, kambarį susirasti gali septintajame Hogvartso aukšte, kairiajame koridoriuje. Įėjimas į jį paslėptas už gobeleno, vaizduojančio Barnabo Pakvaišėlio ((nežinau, ar vardas išverstas teisingai)) bandymą išmokyti trolius baleto. Kambarys atsivers tau, jei tris kartus praeisi pro jį, mąstydamas apie tai, ko tau reikia.

Zhanewa, kaip visada, ėjo įsikniaubusi į knygą. Jos skruostai buvo paraudę, bet ne nuo šalčio. Nuo karščio. Ji ėjo visus aštuonis aukštus. Na gerai, ne ėjo, bet bėgo per visus aštuonis aukštus. Ir ne be reikalo. Ta jos knyga "Hogvartso legendos ir padavimai" buvo įdomi tuo, kad aprašė visas slaptas Hogvartso vieteles. Ir viena tos knygos tema buvo apie Kambarį Iki Pareikalavimo. Jei įdomu, paminėsiu, kad knyga turėjo 506 temas, o vieną temą sudarė 14 - 50 puslapių. Tad knyga taip pat buvo nelengva. Ir nuo tos knygos vilkimo Newa buvo pavargusi. Bet Zhanewa vis skaitė ir skaitė legendą apie tą kambarį. Jis ją tiesiog užbūrė.
" Seniai seniai, maždaug prieš tris šimtus metų, Hogvartsą užgulė sunkūs laikai: direktorius dingo, mokytojai atsistatydino, elfai nebegamino maisto. Visi streikavo. O streikuoti buvo dėl ko: vienas mažas burtininkėlis parašė tokią knygą, kurioje buvo visi baisiausi juododios magijos burtažodžiai. Ir gamino niekingasis tas knygas nepaliaujamai, jos dygo lyg grybai po lietaus. to burtininko šalininkai visiems knygas tiesiog grūdo į užančius mokykloje. Dauguma susidomėjo ir pradėjo mokytis juodųjų burtų. Ir štai, sugrįžo direktorius, surinko visas knygas bei paslėpė jas. Jas sunaikinti buvo neįmanoma, bent jau tais laikais. Tad direktorius sugalvojo jas nugabenti ten, kur niekas neras. Aštuntame aukšte, netoli mokytojų tualeto buvo siena, išmušta raudonai sidabriniu gobelenu. Ten jis sukūrė Kambarį. Kambarį Iki Pareikalavimo. Į jį įeina tik tas, kuris tris kartus prieš gobeleną žengia kelis žingsnius kairėn, kelis dešinėn ir t.t. vis galvodamas apie tai, ką nori pamatyti kambaryje. Ir sustojus atsiveria durys. Jei galvoji neteisingai, tada neatsivers. Niekas neatsivers. Tad ten jis paslėpė visas knygas, kurias tik buvo išspausdinęs juodosios magijos mylėtojas. Tą burtininką uždarė į Azkabaną, o direktorius gavo Magijos ministro postą.
Iki šiol apie kambarį žino tik nedaugelis burtininkų."- štai kokią legendą perskaitė Zhewa. Aš žūtbūt turiu patekti į tą kambarį... Juk ten galiu rasti tai...- taip pagalvojusi, užvertė sunkią knygą.
Štai. Ji jau prie to raudonai sidabrinio gobeleno. Ir kitoje fojė pusėje mokytojų tualetas. Varniukė jautėsi šiek tiek kaltai, kad nepasikvietė čia ir Adoros. Na, gal aš atrasiu daug daugiau viena, kai galėsiu pakankamai susikaupti... Zhanewa pradėjo eiti kairėn dešinėn, kaip ir buvo aprašyta knygoje. Noriu rasti visą informaciją apie savo tėvus... Mergaitė jau paėjo į dešinę. Noriu rasti visą informaciją apie savo tėvus... Varniukė jau paėjo į kairę. Noriu rasti visą informaciją apie savo tėvus....
Atsirado durys. Gražios, tamsiai rudo medžio. Greičiausiai ąžuolinės. Ji atvėrė jas. Nesigirdėjo jokio girgždesio, nors atrodė, kad durys labai senos. Ir ką ji pamatė! Tai buvo nedidukas kambarėlis su įvairiais apdovanojimais, albumais lentynoje. turbūt kažką sumaišiau... Nejau tėvai gavo tiek apdovanojimų?! Kambarėlis buvo gražiomis auksinėmis sienomis, minkštu kilimu ant grindų. Buvo ir židinys. Virš židinio kabėjo milžiniška nuotrauka. Zhanewa sparčiu žingsniu nuėjo prie tos nuotraukos. Ten buvo graži moteris visai kaip nuotraukoje, tik šiek tiek vyresnė!, vyras taip pat iš nuotraukos! ir mažas kūdikėlis. Ji tikėjo, kad ten ji su šeima. Noriu, kad šios nuotraukos nugaroje būtų parašyta, kas čia nufotografuota. Newa nuėmė nuotrauką, pažvelgė į kitą pusę ir išvydo užrašą " Amelija ir Rigobertas Rict'ai su dukrele Zhanewa." Tai tikrai mano tėvai! Mergaitė pakabino nuotrauką atgal ir ėmė apžiūrinėti apdovanojimus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Adora Mason

  • II kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #1 Prieš 13 metus »
Adora tyliai slinko septinto aukšto kolidoriumi.Mergaitės kvėpavimas kas kelios sekundės sudrumzdavo tylų pilies gyvenimą.Paveikslų gyventojai, pro kuriuos Ado stengėsi kuo tyliau praeiti, jau buvo giliai užmigę ar snūduriuodavo. Varnė dažnai čia nesilankydavo, taigi jai čia buvo neištirta teritorija.Fui,kaip privargau...Įdomu kiek čia laiptų dar liko iki to aštunto aukšto kolidoriaus...Tikiuosi,kad nedaug, nes abejoju ar galėčiau užlipti dar kokį tūkstantį laiptų... Adora pradėjo abejoti ar vertėjo vidurį nakties vėl eiti iš bendrojo kambario, bet visgi smalsumas daro savo. Išeinant iš paskutinės pamokos Adora pamatė,kad Zhanewa laiko knygą, kurią jai labai senai rodė jos tėvas.Tą knygą mergaitė sugraužė per porą valandų, daugelio legendų Ado nebeprisimena dabar,tačiau viena vienintelė legenda apie kambarį iki pareikalavimo, dar ir dabar puikiai išlikusi varnanagės atmintyje. Mergaitė puikiai žinojo,kad tas kambarys yra ne tik legenda, jis yra ištikrųjų, nes jos tėvas jai papasakojo, kaip kadaise pats naudodavosi juo,nes šis kambarys gali pavirsti tuo ko tu panorėsi, pavyzdžiui jei nori miegoti,ten atsiras pačios puikiausios ir minkščiausios lovos, o jei nori pasislėpti nuo ko nors - puiki slėptuvė.
Adora jau beveik pasiekė aštuntą aukštą, liko vos keli laiptai.Ado trumpam sustojo, norėjo atgauti kvėpavimą.Mergaitė apsižvalgė ar niekas jos neseka, nenorėjo,kad atsitiktų taip, kaip atsitiko praeitą kartai kai ji bastėsi po pilį vidurnaktį. Tačiau nieko įtartino nepamačiusi aplinkui varnė pasileido mokytojų tualeto link.Tiksliau prie raudono ir auksinio gobeleno, kuris kabėjo ant sienos, netoli mokytojų tualeto. Mergaitė šyptelėjo, nes džiaugėsi pasiekusi tikslą.Bet iš Ado veido šypsena greit dingo, ji anaiptol nepasiekė tikslo, gal tik įpusėjo. Jai reikia patekti į kambarį, kur yra Newa.Tačiau kaip? Adora puikiai žinojo ko Zhanewa nori.Vos tik Ado pamatė tą knygą ji nujautė,ką ji šiąnakt gali daryti. Ji trokšta sužinoti apie savo tėvus.Ado nužvelgė gobeleną ir bandė nuspręsti kokie čia žodžiai geriausiai tiktų.Hm, ji nori surasti tėvus...Kaip man papulti į kambarį ten kur yra Newa?Nežinau,nežinau...Ado pradėjo vaikščioti pirmyn ir atgal. Noriu pamatyti kur yra Zhanewa....Noriu pamatyti kur yra Zhanewa...Noriu pamatyti kur yra Zhanewa... Adora apsisuko paskutinį kartą ir atsimerkė.Nieko neivyko.Gobelenas stovėjo kaip stovėjęs.Na, gerai, gal ir netaip dariau...Och...Nė nepagalvojau kaip čia pakliūsiu kai išėjau...Reikėjo geriau pamąstyti. Varnė pradėjo minti pirmyn ir atgal, masažuodama savo smilkinius,tarytum tai padės geriau galvoti.Gerai, pirma reikia sustatyti mintis gera tavarka.Taip ji nori sužinoti apie tėvus.Ji nori sužinoti visą informaciją apie tėvus....Būtent! Ado nusikvatojo, buvo taip lengva, o pati jau buvo beveik praradusi viltį.Adora užsimerkė ir vėl pradėjo vaikščioti pirmyn ir atgal.Noriu rasti visą informaciją apie Zhanewos tėvus...Noriu rasti visą informaciją apie Zhanewos tėvus...Noriu rasti visą informaciją apie Zhanewos tėvus.. Mergaitė apsisuko paskutinį kartą ir atsimerkė. Priešais varnanagę stūksojo gražios ąžuolinės duris.Ado nusišypsojo, jai pavyko.Cha! Adora pagriebė durų rankeną ir tyliai palenkė.Durys atsivėrė.Tylut tylutėliai, be jokio girgždesio.Nuostabu... Ado tyliai žengė į kambarėlį, pilną visokių apdovanojimų, kabančių nuotraukų ir albumų.Prie apdovanojimų Adora pamatė Zhanewą, ši regis nepastebėjo kaip Ado įslinkoį kambarį.
- Nagi, nagi, nagi...Argi mes nelaužom pilies taisyklių? - Adora paklausė, jos balse buvo girdėti pašaipi gaidelė, - galvojau,kad mes - komanda? Ar jau pradėjai veikti viena? Ką nors įdomaus radai? - Adora atsirėmė į mažą staliuką ant kurio buvo padėta keletas nuotraukų albumų.Mergaitė žvalgėsi aplinkui, kol jos akys netyčia užkliuvo už laikrodžio kabančio virš vieno staliuko.O šūdas...Vėluoju į dvikovą.Adora greit pašoko ir metė žvilgsnį į Zhanewą.
- Aš nešdinuos iš čia...Mes dar susitiksim, - paskutinį kart nužvelgusi Newą, Ado išlėkė iš kambario.Jos skubūs žingsniai nuaidėjo tuščiais kolidoriais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Adora Mason »
We can breath in space,they just don’t want us to escape...

*

Christianas Bondye

Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #2 Prieš 13 metus »
Buvo po vidurnakčio.Christis tylutėliai išsėlino iš bendrojo grifų kambario kišeneje turėjęs tik spurdančią virvę ir lazdęlę.Neskaičiudamas laiptų,jis lipo jais,vis pasižiūrėdamas,ar laiptai nenuplauks jam panosei.
-Penktas aukštas...,Šeštas...,se...se...ptintas aukštas-jau uždusęs skaičiavo christis-nagi,nebedaug...ir pagaliau-jis pasieke aštuntą aukštą ir tą gobliną.
-Taigi ko man reikia-tyluteliai pratare jis,-kažko panašaus į...į...aha...taip,taip,taip jau žinau.
Man reikia vietos kur būtų fotelis ir pliušinių pakabintų žmonių juos mušti...Man reikia vietos kur būtų fotelis ir pliušinių pakabintų žmonių juos mušti...Man reikia vietos kur būtų fotelis ir pliušinių pakabintų žmonių juos muštiJis lėtai prasimerke ir pamatė didelias sidabro duris.Pavyko.Jis lėtai pravėrė duris ir atsidųre židinio liepsnoje apšviestame dideliame kambaryje,prišais židinį stovejo minkštas mėlynas fotelis,5metrai nuo jo buvo pakabinti šienu prikišti pliušiniai žmonės.Christis atsisedo ant fotelio ir iš dešiniosios kišęnės išsitraukė gyvatę.Christinas Bondye yra šnypštūnas.
-Šliaušk,šliaušk manoji Andriano,-šnipštuniškai prabilo jis-šlaužk prie tų žmonių,nužudyk juos!
Gyvatė paklusniai linktelejo ir nušliuožė grindimis.Prieš pat taikinį sušnypštė ir puolė jį įgeldama...
-Cha cha cha cha!-per visą kambarį juokėsi Christis.
Gyvatė dar kartą sušnypštė ir vėl puolė kitą taikinį,kitą,dar kitą...O Christis tik juokėsi.
-Šliaužk atgal,pas mane,sudainuosiu tau dainęleę-vėl šnipštūniškai prabilo jis.
Gyvatė vėl klusniai nusilenkė ir paršliuožė jam ant kelių.Valandėlę palaukes,Christis uždainavo:
                                                               Šnipštu,gyvačiuke,
                                                                  Šliužki ant grindų,
                                                                  Christiano tu klausyk
                                                                   Jei gyvent nori tu

Gyvate vėlgi klusniai nusilenkė ir nušliuože ant grindų.Staiga Christis išgirdo žingsius,jis griebė gyvatę ir spruko iš kambario.

*

profesore Maljana

Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #3 Prieš 13 metus »
Lilee tylut tylutėliai išėjo iš bendrojo kambario.Ji apsidairė ar kas nemato,bet staiga susidūrė su kažkuo aukštu.Mergaitė netruko pastebėti,jog tas daigtas - Qrane Moris,astronomijos mokytoja.Buvo užmiršusi,kad šiandien ketvirtakursiaims kaip tik astronomija.
-Panele Jams,ką tu veiki čia?Kurgi tu eini?
Lilee neturėjo žodžiu...
-Aš,ee a...Ieškojau jūsų.Turiu neaiškumu dėl namų darbų,ponia.
-Bet vistiek Jams tu po devintos negali įšeiti iš bendrojo kambario.Iš Varno nago 10 taškų.Ir džiaukis,kad ne daugiau,-pasibarė profesorė.-Kas tau neaišku dėl namų darbų,Jams?-dar pridūrė linksmesnė ji.
Varniukė atsipūtė...Tik dešimt taškų,-galvojo.
-Naaaa,-pratesė.-Nelabai žinau Urano padėtį tarp jo mėnulių Rugsėjį.Ir niekur negaliu rasti.
-Uranas Rugsėjį būna tarp Ugnies ir Vandens mėnulių  Šiaurės vakarų kriptimi.Ar aišku?
-Taip,ačiū profesore.
Lileei nebuvo kitos įšeities kaip grįžti į bendrąjį kambarį.Mergaitė grįžo,bet tik trumpam.Dabar ji jau tikrai žinojo,kad nieko nesutiks...Buvo įsitikinusi...
 
                                                                                     *

Ir štai Varnė jau prie Gobeleno.Ji Kambaryje.Jame jos laukė Nina.
-Pagaliau...Aš čia vos šaknų neįleidau,-nusiaipė ji.
Bet Lileei buvo nė motais.Pagaliau.Pagaliau jos galės išsivirti Šikšnosparnio sapno gėralą,beto Kambaryje buvo visko ko joms reikės.Lilee ir Nina pradėjo virti:

Pirma:Keturios šikšnosparnio blužnys.
Antra:Dvi pelės.
Trečia:Sapno atmintis. ( Jas įdėjus gėralas pasidaro skaisčiai raudonas ).
Ketvirta:Vilkolakio kraujas.
Penkta:Auksaakiai vabždžiai. (Gėralas turi būti permatomos spalvos ).

Varniukėms pavyko.Jei ir toliau lydės sekmė jo sugirdys keliems Klastuoliaims ir jie visad sapnuos tą patį šiurpų sapną.
Mergaitės įšėjo iš Kambario labai laimingos,nes šiaip jos išvirė VSMT viralą...


*

profesore Maljana

Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #4 Prieš 13 metus »
Stel su Rebecka įėjo į Kambarį.Jis atrodė,kaip iš prabangių rūmų ištrauktas.Buvo gan mažas tačiau su keliais raudonais,minkštais krėslais.Ten degė židinys ir daug lempučių.
Atsisėdusios merginos,apsižvalgė ir nieko nelaukus Reb prabilo:
- Nepyk,bet aš tau pamelavau.Aš nesu Vilkolakė.Negi įtarimo nesukėlė,kodėl aš iš karto ja netapau?Aš Animagė Stel,kaip ir tu.Dar viena neregistruota,- nusijuokė profesorė nuo paskutinių savo žodžių.- Nepasakiau todėl,nes nenorėjau,kad išgirstu Jis ir vėl nepultu,- Rebecka nusipurtė.- Jis mano,kad atliko savo darbą.Todėl mes ir esame Čia,o ne paprastame kambaryje.Tik niekam nesakyk,supratai?Tai dabar grėsia ir tau,mieloji.Kolkas,tiek.Komentarų bus?- paklausė ji,truputį sarkastiškai.Belaukiant taip sakant,jau kolegės atsakymo,profesorė nujautė pavojų.Bet ne šiandien,ne šįvakar...

*

Neprisijungęs Stela Vy

  • V kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #5 Prieš 13 metus »
Stela atsisedo į minkšta kreslą. Reb prabilo:
- Nepyk,bet aš tau pamelavau.Aš nesu Vilkolakė.Negi įtarimo nesukėlė,kodėl aš iš karto ja netapau?Aš Animagė Stel,kaip ir tu.Dar viena neregistruota,- nusijuokė profesorė.- Nepasakiau todėl,nes nenorėjau,kad išgirstu Jis ir vėl nepultu. Jis mano,kad atliko savo darbą.Todėl mes ir esame Čia,o ne paprastame kambaryje.Tik niekam nesakyk,supratai?Tai dabar grėsia ir tau,mieloji.Kolkas,tiek.Komentarų bus?
- Hmm.. Profesore, bet kodėl tas vilkolakis persekioja būtent jus? Beje, jei kurnors vėl eisite pasiimkit ir mane. Jis vienas, o mes dvi.
 Stela atsistojo, ir pavirto į vilkolake. Ji drygo ant grindų ir pradėjo valiotis kaip šuo.. Gera pabūti šunimi, vilku, ir vilkolakiu..

*

profesore Maljana

Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #6 Prieš 13 metus »
Netrukus Stel pavirto į didelį Vilkolakį.Na,gal vis dėl to į grąžų vilką.
- Aš nežinau Vy,bet manau,kad kažkas jį siuntė.
Rebecka pasekė Stelos Vy pavizdžiu ir pavirto į didžiulį ir grąžų vilką.Vėliau į Feniksą...Kažkuriuo metu sugriaudėjo,o merginos vis dar,taip sakant žaidė.
Viena...
Dvi...
Trys...
Keturios...
Penkios...
Vėtra daužėsi į langą,kurio nesimatė.Vėl sugriaudėjo,sužaibavo...Reb atvirto ir tarstelėjo:
- Klausyk,gal jau einame?Aš tave palydėsiu iki Bendrojo ir bėksiu pati?Sutinki?

*

Neprisijungęs Stela Vy

  • V kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #7 Prieš 13 metus »
- ..Mananau, kad kaškas jį siuntė.
Per savo dukyma išgirdo Stela, tiksliau vilke. Ir štai šale jos atsirado Vilkolakis. Jos dūko, ir dūko. Poto šale Vy atsirado feniksas. Vistiek jos dūko..
Vienas griaustinis.
Antra..
Trečias..
Griaudejo. Bet jos visvien žaide.
Reb atvirto į žmogų ir tarė:
- Klausyk,gal jau einame?Aš tave palydėsiu iki Bendrojo ir bėksiu pati? Sutinki?
Stela tai pat atvirto į žmogų.
- Gerai. Sutinku. Kada vėl susitiksim?

*

Neprisijungęs Lurida Revendž

  • *****
  • 578
  • Lytis: Moteris
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #8 Prieš 12 metus »
Pagaliau Lurida pasiekė reikiamo aukšto koridorių. Priėjusį jai taip reikalingą sieną ėmė karštai mintyti.
Man reikia vietos daiktui paslėpti, pagalvojo suraukdama antakius.
Noriu patekti į slaptą kambarį, pasakė mintyse ir net negalvodama žengtelėjo kiek arčiau sienos.
Atverk man kambarį daiktuo paslėpti, vos spėjo pagalvoti ir ant sienos išryškėjo aukštos puošnios durys.
Nieko nelaukusi Luri atvėrė duris ir įžengė į patalpą, kurioje buvo visokiausio šlamšto. Nuo tuščių butelių iki suplyšusių apsiautų. Nuo pergamento ritinėlių iki doksių apsėstų perukų. Vieta labiau priminė sąvartyną nei kambarį, pilną hogvortso mokinių suslėptų daiktų. Eidama pro sulūžusį šepetį Lu nesuprato, kam tokį daiktą slėpti – galima paprasčiausiai išmesti. Tačiau pernelyg nesigilindama klastuolė priėjo prie niekuo neišsiskiriančios indaujos, atvėrė ją ir ėmė kosėti nuo dulkių bangos. Atsigavusi ji ištraukė iš kuprinės kažkokį kaip ir paketėlį, įkišo į indaują ir uždarė ją.
Jei reikės, pernelyg lengvai ją rasčiau... Man reikia dar dešimties tokių pačių indaujų skirtingose vietose, pagalvojo ir pamatė, kad identiški baldai atsirado įvairiose kambario vietose.
Patenkinta savimi Luri užsimetė kuprinę ant pečių ir išėjo iš kambario, prieš tai dar sutrupinysi stalą, ant kurio stovėjo visokie stikliniai prietaisai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Lurida Revendž »

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #9 Prieš 12 metus »
Albertas lėtai sliūkino koridoriumi, jis nežinojo kur yra, bet tai jam per daug nerūpėjo.
Jis liūdėjo, nes visus savo tapymo reikmenis paliko namie, o Hogvartse, meno pamokų nebuvo.
Berniukas atsiduso ir pažiūrėjo į kairę, ant sienos kabojo senas gobelenas.
Gotikos stiliaus... verptas iš šilko.... gana senas, kokie šrši šimtai metų... svarstė berniukas.
Tada vėl patraukė koridoriumi, tik šįkart kažkas buvo ne taip, kažkas. Albertass pastebėjo duris kurių seniau nematė.
Priėjęs arčiau pažiūrėjo ar ant durų nėra lentelės su užrašu. Nieko neradęs stumtelėjo duris. Iš karto link jo pasklido terpento, aliejaus ir akrilo kvapas. Berniukas įėjo į kambarį ir apsidairė, kambarys buvo nedidelis, bet jaukus. Jame rūseno židinys, buvo keli minkšti foteliai, stovėjo stalas. Albertas priėjo arčiau jo, ant stalo buvo įvairiausių daiktų:
gal koks dvidešimt pieštukų sustatytų pagal minkštumą bei kietumą, begalė įvairiausio plauko, storio bei formos teptukų, visokių spalvų aliejinių bei akrilinių dažų, didelis indas su terpentinu bei mažesnis su laku.
Kambario vidurį stovėjo keli, skirtingų aukščių molbertai. Kambaryje buvo ir langas su nuostabiu peizažu.
Albertas nusprendė artimiausiu laiku jį nupiešti. Jis negalėjo patikėti, kad rado, tikriausiai vienintelį, dailės kabinetą mokykloje, apie kurį anksčiau jam niekas nepasakojo, nors berniukas ir klausinėjo. Albertas pagalvojo, kad dabar norėtų kavos ir prancūziško raguolio. Keista, bet beveik iškart link jo atplaukė kavos kvapas. Berniukas apsidairė ir pamatė kavos satiuką, kurio, jis galėjo prisiekti, anksčiau nebuvo.

Gana greitai Albertas suprato, kad kambarys stebuklingas, viskas ko tik berniukas panorėdavo tuojau pat atsirasdavo magiškame kambaryje.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Sonora Peštukė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #10 Prieš 12 metus »
 Septinto aukšto koridorius skendėjo tamsoje. Tik vieną ar kitą kampą apšviesdavo deglų šviesa. Buvo vakaras, tačiau kur ne kur pasigirsdavo žingsniai, matyt, koks pirmakursis ar antrakursis skubėdavo į savo bokštą, nes netrukus turėjo baigtis tos valandos, kuomet galėjai vaikščiotis koridoriuose. Nors visi aplink skubėjo, Sonora užvertusi galvą minė lėtai, koja už kojos. Buvo daug girdėjusi apie šį Septinto aukšto koridorių, nes jame garsėjo šis tas stebuklingo. Apie kambarį iki Pareikalavimo Sonora buvo girdėjusi jau prieš kelerius metus, kai brolis Albertas visiems, kas netingėjo namuose klausytis, gyrėsi, kaip jis slėpdamasis nuo Filčo pateko į šį Kambarį ir neva pakliuvo į nepaprasto grožio salę, kur stovėjo įspūdinga dviračių kolekcija. Sonora, žinoma, iš pradžių nepatikėjo, tačiau girdint panašių istorijų vis iš kitokių žmonių, jai susidarė įspūdis, kad toks kambarys iš tiesų egzistuoja. Tad ir šįvakar jos atsiradimas čia nebuvo neplanuotas. Sonora ne veltui pasirinko tokį, jau gan temstantį vakarą, kad neatkreiptų per didelio dėmesio. Ji sustojo prie reikiamos sienos ir į ją užsispoksojo. Nes įnirtingai mąstė, ką gi ji norėtų pamatyti Kambaryje iki Pareikalavimo.

*

Liliana Emerald

Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #11 Prieš 12 metus »
Lili negalvodama atsidūrė sepintame aukšte. Negalvodama ką čia veiks nubėgo į septintą aukštą.
Lija lija lija... Šis lietus, rodos niekada nepasibaigs...
Taip galvodama Liliana lipo laiptais, kai lauke pasigirdo griaustinis.
Visada, per amžius bijosiu griaustinio... Neįsivaizduoju kodėl...
Užlipusi laiptais ji staiga sustingo. Nežinia ko čia jau stovėjo mergaitė. Maždaug tokio pačio amžiaus kaip Lili, bet, kaip matėsi iš uniformos, varnė.
- Sveika, aš Lili. Ką čia veiki?
Paklausė Liliana mergaitės ir priėjo arčiau.
Gal ji ką darys slapčia? Gal aš jai trukdu?...

*

Neprisijungęs Sonora Peštukė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #12 Prieš 12 metus »
Sonora išsižiojo iš netikėtumo, kai ją užklupo nepažįstama mergaitė. Kad tave kur. Planas gali nueiti šuniui ant uodegos... Pamanė Sonora, tačiau nepažįstamoji, nė neketino trauktis ir net priėjo prie Sonoros ir ją užkalbino:
 - Ooo, sveika, sveika, - tarė Sonora, - Aš Sonora Peštukė, iš Varno Nago, kaip turbūt jau pastebėjai, - tarė ji ir bakstelėjo į krūtinę, ant kurios buvo išsiuvinėtas Varno Nago herbas. - O tu pati iš Švilpynės, tikriausiai? - Ji taip pat nužvelgė mergaitės mantiją. - Ar tu naujokė? - Maloniai nusišypsojo.
 Tuomet Sonora atsiminė, kad mergaitė paklausė klausimo, ką čia ji veikianti. Sonora kritišku žvilgsniu nužiūrėjo Švilpiukę ir apsisprendė pasidalinti su ja savo planais, nes mergaitė, nors ir buvo nematyto veido, tačiau iš prigimties ryškiai mėgstanti nemalonumus.
 - Tiesa pasakius, bandau prisišaukti Kambarį iki Pareikalavimo. Ar esi apie tokį girdėjusi? - Sonora paklausė draugės ir pasisuko į visiškai plyną sieną. Buvo net juokinga aiškinti, kad joje turėtų kažkas būti.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #13 Prieš 12 metus »
Alfas lėtai ėjo aštunto aukšto koridoriumi. Jis sparčiai artėjo prie paveikslo kur Barnabas Besmegenis moko trolius šokti baletą,tačiau pasiekęs paveikslą jis šūktelėjo iš nusivylimo.Prie kambario iki pareikalavimo durų stovėjo Sonora ir kažkokia kita mergaitė iš Švilpynės.
-Labas Sonora,-pasisveikino berniukas. - Hm..Gal ir tu nori patekti į kambarį iki pareikalavimo?
Ir kurgi aš jos nesutinku...Bibliotekoje,prie laužo.
-Keisti susitikimai ar ne? Sakyčiau per daug keisti,-paslaptingai tarė Alfas.
Iš tikro ko ji čia laukia? Tikiuosi joms netrukdau..
Alfas tarsi dabar pamatęs pasižiūrėjo į mergaitę iš Švilpynės.
-Sveika,aš Alfas.Alfas Saneris.Grifų Gūžta,kaip matai.
Nužvelgęs abi mergaites jis dar kartą paklausė:
-Kodėl gi čia stoviniuojate?

*

Neprisijungęs Sonora Peštukė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Kambarys Iki Pareikalavimo
« Atsakymas #14 Prieš 12 metus »
 - Alfai! - Nuraudo Sonora. - Koks netikėtumas! Ką gi tu čia veiki? Jau netrukus baigsis pilies vaikščiojimo valanda, o čia visi migruoja tarsi autostradoje! - Sonora pažvelgė per petį.
 - Ir tiesa, aš judvieju nesupažindinau, - tarė ji, žvelgdama Švilpiukės pusėn. - Čia Alfas, antrakursis iš Grifų Gūžtos, - tarė ji ir ranka parodė į Alfą, tuomet sekė kiti žodžiai, - o čia Lili, ji iš Švilpynės, bet turbūt jau ir pats supratai. - Sonora nutilo ir vėl pažvelgė į Alfą.
 Dievulėliau, tikrai, kad dažnai su juo susitinku. Likimas? Nelikimas? Sonora nedrąsiai nusuko akis.
 - Tai vat, atspėjai mūsų mintis, Alfai. Bandėm surasti Kambarį iki Pareikalavimo. Bet neapsisprendžiam, ką jame norime išvysti. Any ideas? - Ji kilstelėjo antakius.