0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Apsigynimo nuo juodosios magijos pamoka buvo viena iš jos mėgstamiausių, ji tiesą sakant dievino tą pamoką, ir mokytojas buvo šaunus.
  Mergiotei įėjus į klasę jį pastebėjo vyriškį maišantį kažkokį eliksyrą, nuo kurio staiga užsinorėjo miegoti. Morgana žinojo, kad yra pavargusi, bet kad tokia pavargusi tai nesitikėjo. Ji greitai nusuko akis nuo katilo ir mokytojo bei pradėjo eiti į patį galą. Ten būdavo geriausia vieta pamiegoti, nematydavo nei mokytojai nei klasiokai. Vos jai atsisėdus ji išgirdo trumputę jo kalbą.
  Išties džiaugiuosi, kad esu sveika. O tu, Tomai? Vasara praėjo tiesiog nuostabiai. Kelis kartus vos nesukėliau muštynių, gavau kelis kartus į kaulus, bet šiaip visai gerai. ji sarkastiškai mintyse atsakinėjo profesoriui.
  O išgirdusi klausimą kiek pasimetė. Morgana buvo kažkada skaičiusi apie sapnų kerus. Bet dabar nė velnio neprisimena. Kvaila atmintis. Rusvaplaukė atsiduso ir atsirėmusi į suolą pradėjo mąstyti, tai ją kiek pažadino nuo mieguistumo. Ji nusišypsojo pati sau ir pakėlusi ranką išdėstė viską ką atsiminė:
–Sapnų kerai, na, jei kalba eina apie burtą, o ne eliksyrą, tai burtas būtų somnium corantes yra ir daugiau, visi turi skirtingus poveikius. Šio burtažodžio poveikis yra gana blogas, jis skirtas baisiems košmarams sukurti, kad išgąsdinti žmogų iki mirties ar stipraus panikos priepuolio. Yra ir kitas somnium limpeza šie burtai neturi jokio poveikio, jie tiesiog paneria žmogų į ramų miegą be jokių sapnų. O šis somnium bellus paneria žmogų į gilų ir saldų miegą iš kurio yra gana sunku pabusti, miegant sapnuojasi visos tavo išsipildžiusios svajonės.
Na, o jei kalbėtume apie eliksyrus žinau kelis, tačiau man reiktų tam tikros knygos ir galėčiau apie juos daugiau papasakoti.– Morgana viską pyškino labai greitai, o kai pabaigė atsiduso iš palengvėjimo.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Morgana Buterfield »
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
 Raudonplaukė neramiai sėdėjo suole, laukdama pamokos pradžios. Šito dalyko labiausiai bijojo - ankstesnėje jos mokykloje, kitaip nei Hogvartse, apsigynimas nuo juodosios magijos buvo dėstomas tik nuo trečio kurso, taigi ji buvo šioje srityje tik pradedančioji. Čia jos bendrakursiai jau buvo gerokai pažengę ir tai labai baugino varnanagę. Žinoma, būtų galėjusi vasarą pasipraktikuoti savarankiškai, jei ne gedulas ir liūdesys, trukdantis rasti laisvo laiko bei susikaupti. Beje, nepamirškime ir to fakto, kad nepilnamečiams už mokyklos ribų yra draudžiama naudotis magija. Visa tai lėmė žaliaakės atsilikimą šitame, be abejo, svarbiame dalyke.
 Profesorius jai pasirodė draugiškas, nors ir kažkur matytas. Tik niekaip negalėjo prisiminti, iš kur žino jo pavardę, kur ją girdėjo. Šitos mintys neleido jai susikaupti, tad nė negirdėjo pirmųjų mokytojo (tarp kitko, labai simpatiško) žodžių, nors buvo sau prisiekusi atidžiai klausytis. Iš minčių atsitokėjo tik pastebėjusi atsiradusią frazę. Pasirausė atmintyje - gal bus šį bei tą girdėjusi apie minėtus burtus.
 Prisiminusi kelias nuotrupas, dailiai kilstelėjo ranką ir atsistojo. Atsikosėjusi pažvelgė į mokytoją.
 - Jei neklystu, - akcentavo savo atsakymo pradžią, - sapnų kerai priverčia žmogų žūtbūt matyti sapnus, sapnuoti, įvarant į staigią miego būseną, net jei asmuo nesiruošė miegoti. Kitaip tariant, šie burtai veikia panašiai kaip ir haliucinatai, - sulig paskutiniu žodžiu mergaitės balsas sudrebėjo, - su tuo skirtumu, jog haliucinacijų atveju žmogus lieką daugiau ar mažiau sąmoningas, o panaudojus sapnų burtus, žmogus užmiega.
 Baigusi savo ne itin gudrų ar rišlų pasisakymą klestelėjo į suolą. Na, ,,klestelėjo" tai gal ne visai tinkamas žodis, veikiau reikėtų sakyti: grakščiai atsisėdo, prieš tai pasitaisiusi pilką mokyklinį sijoną. Atsiduso. Jau spėjo pastebėti, jog savo elgesiu ir mandagumu gerokai skiriasi nuo daugumos čionykščių mokinių ir apskritai britų, šitaip tik be reikalo atkreipdama į save dėmesį. Reikės kažkaip atsikratyti tų visų į galvą įkaltų etiketo taisyklių.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
Pagaliau Ashley nusprendė atsivilkti į ANJM pamoką. Jos smegeninės buvo tiek prikrautos, jog norėjosi spustelti mygtuką "išjungti viską", tačiau deja, tokia funkcija dar nebuvo įdiegta. Tikriausiai artimiausiu laiku teks patobulinti visą sudėtingą mechanizmą.
Mergiotė sunkiai užkopė laiptais ir pagaliau priėjusi Apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto duris, drąsiai įžengė į patalpėlę. Ant profesoriaus stalo stovėjo kažkokio viralo prikimšti buteliai, suoluose sėdėjo jau daugokai mokinių. Susiradusi laisvą vietelę, grifė tyliai it pėlė po šluota, atsisėdo ir rankas pasidėjo ant kiek nusidėvėjusio stalo paviršiaus. Eliksyrai, viralai nebuvo Ashli prie širdies, tačiau vistiek ji jautė pareigą dalyvauti pamokoje. Nuskambėjus varpui, mokytojas prisistatė tiems, kurie dar jo nepažinojo, o kitus kiek šilčiau sutiko. Ant lentos puikavosi užrašas "Sapnų kerai". Taigi aišku ir pirmasis teorinis klausimas bus šia tema. Kiek nedrąsiai kilstelėjus ranką, grifiokė stengėsi surišti kelias iš baimės pabėgusias mintis:
-  Manyčiau, jog sutiksiu su dauguma. Tikriausiai sapnų kerais žmogui bandoma įdiegti tam tikrą tiesą, tačiau aš nesu įsitikinusi. Tiesiog spėju, - kiek pritilo, o tada tęsė. - Naktį sąmonė ilsisi nuo dienos vargų, tačiau jų nepamiršta. Viskas guli savuose stalčiukuose, tad kai žmogus miega - būna pažeidžiamiausias, negali apsiginti ir kuo lengviausiai kitas asmuo gali "pasiknaisioti" po sapnuojančio galvelę, bei rasti tai, ką nori sužinoti. Tai būtų mano teorija nr.2, - baigė garbanė ir atsisėdo į vietą.
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
Kaip visada įdėmiai klausėsi kiekvieno mokinio atsakymo, tai pabraukdamas kažką savo bloknote, tai pasižymėdamas. Pirmiausia kalbantįjį nužvelgdavo nuo galvos iki kojų, po to, jo aplinką, taip susidarydamas pirminį įvaizdį apie vaikio gyvenimą, pomėgius ir kita. Nemėgo be priežasties knaisiotis jų galvose, o ir mįsles įminti daug įdomiau negu perskaityti viską iš atverstos knygos.
-Beveik visi esat iš dalies teisūs. – prabilo po paskutiniojo panorusio kalbėti, o jų šiandien buvo ypač daug. – bet manau juk nesunku sumąstyti, jog sapnų kerai sukelia košmarus arba daro kažką bloga, antraip šioje pamokoje apie juos nemokyčiau. Dauguma iš atsakinėjusių  gaunate po vieną tašką, žinoma tie, kurie atsakinėjo, bet visiškai nepataikė, taško negauna, o panelė Delafaille ir ponaitis Lorijanas gauna po du, nes buvo visiškai teisūs. Galbūt Igorio atsakymas tiksliausias iš visų išgirstų, tačiau jūs, panele Evieta, tokiame amžiuje taip pat žinote be galo daug apie tokius baisius kerus. O taip, mano mažieji, jie iš tiesų be galo baisūs. Tiesą pasakius norėjau šią pamoką skirti mokiniams nuo ketvirto kurso, ir vyresniems, nes jaunesniame amžiuje išsikapanoti iš sapnų kerų neįmanoma. Vis dėlto, Hogvartse, visai neseniai, vos per užpraitus metus, sapnų kerais buvo užkerėta viena grifų gūžtos mokinė, dėkui Dievui, atsipirkusi tik perdurta ranka, o štai pernai, sapnų kerais buvo nužudyta Hogvartso slaugė ponia von Sjuard. Bijodamas, kad kažkas, už pilies sienų, nesugalvotų išžudyti pusės mokinių, nusprendžiau parodyti kaip apsiginti. – baigęs, sakykim, vieną pokalbio pastraipą, padarė menkutę pauzelę, vėl nužvelgė mokinius ir sustojo prie įžūliojo pirmakursio grifiuko.
-Aš nerodau jums eliksyrų ponaiti Interficio. – gana griežtai pratarė jis – aš klausiu jūsų šią minutę kas yra sapnų kerai, o ne ant mano stalo esantys buteliai. – taip pasakęs nusigręžė ir ėmė kalbėti klasei toliau.
-Į sapnų kerus jus turi įtraukti kiti žmonės, tie žmonės, kurie nori padaryti jums bloga. Lorijanas teisingai pasakė, įtraukti į sapnų kerus, jūs matysite, tiksliau, atsidursite savo praituose gyvenimuose, sapnuosite tarsi gyventumėte kituose laikuose, su kitu vardu, su kita šeima, pajusite kitus jausmus, turėsite kitą išvaizdą. Sapnų keruose patirti sužeidimai, vėlgi, kaip minėjo septintakursis švilpynės atstovas, pabudus išliks, tai reiškia, jei tuose keruose jus nužudys, jūs nebeprabusite. Tai vat mano brangenybės, per sapnus galima net nužudyti. Tikiu, dabar bijosite eiti miegoti. – nusivaipė tamsiaakis prieš tęsdamas toliau. – dar viena liūdna naujiena, iš paprasto sapno jus gali pažadinti, iš sapnų kerų, ne. Nes jūsų kūnas miega, o siela išlėkusi iš jo toli toli. Taigi, o dabar prie šiek tiek šviesesnės dalies: kaip išsigelbėti? Yra keletas būdų, kuriuos galite pamėginti. Vyresnieji mokiniai, nuo ketvirto kurso pamėginsite šiandien prabusti, o jaunesnieji bent jau apsiginti sapno viduje. – juodaplaukis pakėlė vieną buteliuką eliksyro su besimaišančiomis tarpusavyje mėlyna/žalia spalvomis ir pakėlęs pateliuskavo jį mokiniams prieš akis. – dabar aš dirbtinai įtrauksiu jus į sapnų kerus, reiškia, duosiu išgerti sapnų kerų eliksyro, tokiu būdu į sapnus įtraukiami antgamtikai, nes jie neužmiega, bent jau vampyrai, reiškia, reikia šito buteliuko turinio prilašinti į tai, ką jie geria, o žmones galima įtraukti paprasčiausiai jiems užmigus. Taigi, kai paskelbsiu praktiką pradėtą, visi ateisite prie mano stalo, pasiimsite po buteliuką ir išgersite, tas skystimas tinka ir žmonėms. Išgėrę nusikelsite į praitą savo gyvenimą, nebeprisiminsite kas tokie esate, užmiršite net tai, kad vykdote pamokos praktiką, tai tokie pavojingi tie kerai, viskas, ką jums reikės daryti, jaunesnieji, tai apsiginti jei jus puls, o tai manau, padės instinktas. Pažadinsiu jus pamokos pabaigoje, nes turiu naujojo mokyklos hilerio Tvardovskio paruoštą galingą tirpalą. Taigi, jaunesnieji galite pradėti, o aš dabar sakau ką daryti vyresnėliams. – ignoruodamas mažų kojyčių tapsenimą prie jo stalo kreipėsi į IV-VII kurso mokinius. – jūsų nežadinsiu, nebent įvyks katastrofa, mėginsite pabusti patys, dabar kaip: jokio burtažodžio nėra, yra tik žmonės, kurie jums brangūs, žmonės, prie kurių esate prisirišę. Jeigu tikrai jie jums rūpi, įstengsite prisiminti net pačiose žiauriausiose likimo situacijose. Žvelkit į įvykius, sumuokit juos, mėginkite suvokti, kas esate, kad tai kur esate, netikra. Žinoma, netikiu, jog visiems iškart pavyks, tačiau privalote priversti smegenis ir jausmus dirbti, privalote kovoti, juk tai tik kerai. Tikriausiai visiems girdėtas Hario Poterio vardas. – tardamas jį Ridlis mažumėlę susiraukė – jis net užvaldymo užkeikimui sugebėjo atsispirti. Nagi vyresnėliai, prisijunkite prie jaunesniųjų. – taip taręs profesorius pabarbeno į vieną iš arčiausiai stovinčių likusių buteliukų.

((susigalvojate praitą gyvenimą, keliatės į jį, rašykite, jog atsidūrėte kokiame nors įvykyje, kur kažkas mėgina jums pakenkti arba jūsų gyvybei gręsia pavojus. IV-VII kursas mėginate vaduotis, tik žinoma ne iš karto, galite klysti, gali ir nepavykti išsivaduoti, prašom, leiskite vaizduotei lietis, visgi tai be galo pavojingi burtai. Visi po 3 postus. Vyresnieji, kas nori, gali ir daugiau prirašyti dėl papildomų taškų, nes jums taškus užsidirbti bus sunkiau. Sėkmės!))
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Elridė įdėmiai klausėsi profesoriaus, tačiau netoliese esančių buteliukų skystis atrodė labai raminantis. Ne veltui kalbama apie sapnų kerus, mielai dabar numigčiau... Apsidairiusi ar tik ji viena nori miegoti mergaitė nusižiovaujo. Atsisukusi ji vėl žvilgtelėjo į buteliukus ant stalo ir papurčiusi galvą ėmė klausytis profesoriaus. Ji išsprogdinus akis žiūrėjo į profesorių. Sapnuose galima mirti? Tai beprotybė! Nejau man teks keliauti į tą sapną? Aš juk noriu dar gyventi... Jei tokia užduotis gal galimės atsisakyti... Pabūgusi užduoties Elridė vėl ėmė dairytis ar ji viena taip jaučiasi, tačiau nepastebėjusi jokio ženklo dar labiau išsigando. Negali būti, kad aš tokia viena... Tokia bailė... Nebežinodama ką daryti Elridė pasidavė. Viską profesoriui išsakius ji tyliai atsiduso. Tokia ir užduotis... Ir nežine ar liksiu gyva... Mergaitė atsistojo ir nutipeno link stalo. Jos rankos drebėjo, ji visados bijojo sapnų, o dabar dar labiau. Nesuprasdama ar jau gerti, ar ne, ji pasiėmė eliksyrą ir grįžo į savo vietą.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
Antrakursė sėdėjo išsidrėbusi ir sukiojo savo kaštoninių plaukų sruogelę. Visų atsakymai buvo savotiški ir skirtingi.
Na štai, pagaliau visų išklausęs profesorius Riddle, prakalbo. Netrukus buvo paaiškinta tikroji Sapnų kerų reikšmė. Ashley net nenutuokė, jog miegodamas gali pražūti. Iš tikrųjų pražūti, bei daugiau niekada nepabusti. Mokytojas dar juokauja, kad dabar jaunesnėliai bijos užmigt, tačiau pagalvojus apie tai, tikrai pasidaro šiurpoka. Praktinė užduotėlė buvo gan įdomi. Kam gi nesmalsu sužinoti, kas buvai praeitame gyvenime? Mergiotė tuoj pat pakilo nuo kėdės ir stojo į kilometrinę eilutę, kuri vedė prie ANJM profesoriaus stalo. Belaukdama, ši mąstė apie užduotį. Teks išgyventi, tačiau kas gali jai grėsti? O mintis, kad neprisimins esanti antrakursė, lankanti Hogvartsą, buvo neįtikėtina. Bent taip jau manė paauglė. Prėjusi ši pažvelgė mokytojui į akis, o tada pačiupo vieną iš buteliukų, pripildytų žalsvos ir mėlynos spalvų mišiniu. Ashley grįžo suolan. Sukaupusi visas jėgas, atkimšo buteliuką ir giliai įkvėpusi užsivertė eliksyrą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Ashley Tonks »
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
Pažvelgusi, kad kiti jau išgėrė savo buteliukus mergaitė nusipurtė. Ji spoksojo į jį  lyg jame slypėtu kažkas baisesnio nei baisu. Įdomu, jei nesugebėsiu apsiginti... Jie sugebės mane išgelbėti? Drebančiomis rankomis ji pakėlė buteliuką, o šis vos jai neišslydo iš rankų. Sugavusi Elridė papurtė galvą ir pabandė vėl. Šį kart tvirtai suėmusi buteliuką atsargiai atkimšo ir žvilgtelėjo į jo vidų. Spalvų maišymasis ją nuramino ir ji atsidususi pridėjo buteliuką prie lupų. Užsimerkusi sukaupė drąsa ir išgėrė skystį buvusi buteliuke. Atmerkusi akis ji atsirado kažkokiame kambaryje. Rusvos sienos, didžiulė lova viduryje ir dar visokiausių daiktų prikrautas kambarys jai atrodė kažkur stipriai matytas. Pamirksėjusi mergaitė apsidairė ir nežinodama ką čia veikė priėjo prie netoliese esančių durų. Už jų besišypsodamas stovėjo suaugęs vyras su draugiška šypsena.
- Miranda, kodėl tu vis dar savo kambaryje? Mes su Agita tavęs jau laukiam- šyptelėjęs jis paėmė mergaitę už rankytės.
-Atleisk, tėti, vilkausi,- mergaitė striksėdama nužingsniavo paskui jį. Namas buvo didžiulis, nulipus laiptais jie ėjo tiesiai prie medinių durų. Išėjus iš namo jos laukė aukšta, šviesiaplaukė moteris. Ji žiūrėjo į mergaitę su baugia šypsena.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Dawn laukė, kol dauguma bus pasiėmę po buteliuką. Mergina visą tą laiką krapštė atsilupusią suolo žievelę, kol pamatė, kad jaunesniųjų kursų mokiniai jau sėdi suoluose su savo eliksyro buteliukais. Mergina, nieko nelaukusi, atsistojo ir nuėjo prie profesoriaus. Su buteliuku rankose grįžo į savo vietą ir klestelėjo ant kėdės. Žiūrėdama į skystį buteliuke, Dawn spėliojo, ar šį kartą ji liks gyva. Neturiu nė vieno artimo žmogaus, kuris galėtų mane "išgelbėti" iš šio sapno - mintyse skambėjo varniukės žodžiai. Atidariusi buteliuką, iš įpročio jį pauostė. Specifinio kvapo nesijautė, tad merginai nebus sunku susipilti turinį į save. Rudos akys lakstė po klasę, stebėdamos kitus mokinius, kurie jau buvo sapnų karalystėje, tad ši, nenorėdama savęs tik dar labiau nervinti, vienu gurkšniu išgėrė eliksyrą. Dawn nespėjo padėti tuščio buteliuko ant stalo, kai jos akyse pradėjo juoduoti. Galiausiai merginos kūnas visiškai atsipalaidavo - galva nusviro ir tekštelėjo ant suolo, o iš besvorių rankų buteliukas išslydo ir su garsu atsidūrė ant žemės.

-Viso, laikykis,-moteris savo aukštu balsu sučiulbėjo savo gerai draugei ir išėjo pro drabužių parduotuvės duris. Šviesaplaukės oda nuėjo pagaugais vos įžengus į lauką. Buvo tamsus rudens vakaras, tačiau moteriai ne dėl šalčio plaukai pasistojo piestu. Ši pasijuto kažkaip...keistai. Tačiau, praėjus kelioms sekundėms, nepažįstamas jausmas praėjo, ir ši, tarsi nieko nebūtų buvę, ėmė lipti laiptais žemyn iš parduotuvės. Gatvių lempos blausiai apšvietė šaligatvius, viena kita porelė ėjo iš restoranų, žmogus su lagaminėliu sparčiai žingsniavo iš darbo į namus pas savo žmoną ir vaikus, tačiau šį vakarą gatvės buvo tuščios kaip niekad. Aišku, žaliaakė nelabai kreipė į tai dėmesio, vis dėl to ši buvo pakylėtos nuotaikos, kadangi dar praeitą vakarą jai pasipiršo jos mylimasis. Žvelgdama į savo spindintį žiedelį ant dešinės rankos, moteris ėmė šypsotis, galvodama apie savo ateitį, būsimas jos svajonių vestuves. Kulniukų kaukšėjimas buvo pakankamai garsus tuščiame šaligatvyje, tačiau šviesaplaukė nelabai tai pastebėjo, nes buvo pasiklydusi savo mintyse apie įvairiausius buitinius dalykus. Moteris eidama vis pažvelgdavo į dar šviečiančius parduotuvių pavadinimus, o jos akį patraukė vienas, atrodo, nieko neišsiskiriantis iš kitų pavadinimas "The Sleeping Dawn". Žaliaakė trumpam sustojo prie juvelyrinės parduotuvės, stebėdama baltai ir žaliai šviečiantį didžiulį pavadinimą virš uždarytos parduotuvės durų. Moteris ir vėl pajuto tą keistą ir nejaukų jausmą, tarsi kažką būtų pamiršusi. Nepraėjus nė minutėlei, jos ausis pasiekė žemi ir garsūs vyrų rėkavimai.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Priėjusi moteris ją apglėbė ir pasisveikino:
-Sveika, raganiuke,- atsitraukis ji vis dar šypsojosi. Mergaitė išsigandusi prisispaudė prie tėčio.
-Tėti, man ji nepatinka,- tyliai pasakius ji dar labiau prisispaudė prie jo.
-Sakai nepatinku?- piktai nužvelgusi Agita išsitraukė iš po skverno burtų lazdelę ir pakartojo,- sakai nepatinku?
Apstulbusi mergaitė bandė slėptis už tėčio, tačiau jį šviesiaplaukė prisitraukė prie savęs, o šis nieko nesipriešindamas džiaugsmingai priėjo prie jos. Kas ji tokia, kas čia per lazdelė? Kodėl ji taip elgias? Nieko nesuprasdama kas dedas Miranda ėmė trauktis atgal. Moteris kraupiai šypsojosi ir juokėsi sakydama:
-Paversiu tave puošmena, busi pūkuota katytė, vaikų vis tiek nemėgstu,- ji užsimojo lazdele, o mergaitė išsigandusi movė atgal į namus. Nubėgusi į savo kambarį ji dairėsi kur pasislėpti. Kodėl tėtis įsižiūri į pačias žiauriausias moteris! Miranda girdėjo žingsnius ir jos skardų juoką, moteris vėl jai grasino:
-Persigalvojau, sužeisiu tau galūnes, kad negalėtum bėgioti,- ir skardžiai nusijuokusi ėmė barškinti duris. Miranda nubėgo į kampą ir drebėdama žvalgėsi kur slėptis. Pasigirdo keistas garsas, rodos, kažkas pasakė alohomora ir durys atsirakino, moteris laiminga įėjo ir pasiruošė burti. Kambarys buvo tuščias. Ji apėjo visus daiktus, baldus, tačiau nieko nerado. Supykusi paleido kelis kerus ir išėjo iš kambario. Miranda slėpėsi po grindimis, paskutinę sekundę pastebėjo, jog lenta kilnojasi, o po ja užtektinai vietos pasislėpti, tačiau jos ranka stipriai kraujavo, o mergaitė nežinojo, kaip elgtis...

*

Neprisijungęs Lilla Milsom

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Visą laiką klausiusi įdėmiai mokytojo, ji tiesioginė to žodžio prasme išsižiojo kai mokytojas pasakė, kad sapnuose galima mirti. Sukaupusi visą drąsą Lilla pakilo nuo vietos ir priėjo prie stalo ant kurio buvo daug buteliukų su skysčiu. Pačiupusi vieną iš buteliukų ji grįžo į savo vietą ir vis žiūrėjo į buteliuką. Negaliu patikėti, kad pamokoje rizikuoju savo gyvybe. Su tokiomis mintimis ji pakėlė nuo stalo savo buteliuką ir su visa sukaupta drąsa jo visą turinį išgėrė vienu kartu.

*

Neprisijungęs Lilla Milsom

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Mergaitė atmerkė savo mėlynas akis ir apsidairė. Ji buvo kažkokioje kelių deglų apšviestoje patalpoje. Mergaitė pabandė atsistoti, bet jei sutrukdė grandinės, kurios buvo prirakintos prie jos rankų, kojų ir sienos. Kas čia vyksta? mintyse paklausė. Lyg kažkas išgirdęs jos klausimą pradėjo rakinti kažkur pasislėpusias duris. Po akimirkos, patalpą apšvietė didesnė šviesa, bet Lillą patraukė tarpduryje stovėjusis vyras.
- Nagi, Abigaile,- jis pribėgo prie tariamos Abigailės ir prikišo lazdelę prie grandinių. Jos greitai atsirakino ir išlaisvino ją,- turime paskubėti,- vyras padėjo mergaitei atsistoti ir šie nuskubėjo link išėjimo. Jie lipo aukštais akmeniniais laiptais į šviesą ir jau buvo bepasiekę išėjimą, bet jiems pastojo kelią aukšta, rudaplaukė moteris.
- Niekur nepabėgsit,- sušnypštė ši. Lilla išsigando ir nebežinojo ką daryti, bet vyras nė nedvejojęs pačiupo Lillos ranką ir nusitempė baltais laiptais į antrąjį šio namo aukštą. Abu jie pasislėpė medinėje spintoje, abiejų pulsas buvo pagreitėjęs.
Nepraėjus nei kelioms minutėms kambaryje pasirodė ta pati moteris.
- Ooo Fidži,- sudainavo ji,- kur tu? Gal su tavim kartu ir Abigailė?- paklausė ji užsimojus lazdele į spintą.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Ashley akys ėmė merktis ir ši net pati nepajutusi užmigo.

Šešiolikmetė sėdi ant rasotos žolės, o prieš ją - vidutinio ūgio, žaliaakis brunetas. Jis traukte traukė mėlynų akių savininkę.
- Ei, ar girdi? - šyptelėjo šis išvydęs kad mergina nesiklauso.- Ar kas ne taip?
- Ak, atleisk, tiesiog užsisvajojau,- kiek rimtesne išraiška tarė Sarah, bei pažvelgė į besileidžiančią kraujo raudonio saulę. - Aš nežinau.. Manau esu dar nepasirengusi, - nuleido akis.
- Viskas gerai, na išvyksti nevisam laikui, o vos porai mėnesių, - nubraukė sruogą nuo šešiolikmetės veidelio.
- Aš negaliu, - puolė į vaikinuko glėbį.
Jos veidu nuriedėjo ašara, bylojanti išsiskyrimą. Berniokas apkabino Sarą.
- Privalėsi man rašyti kiekvieną vakarą ir žiūrėk ten nepasikabink už kokio, - bandė pralinksminti ir atrodo pavyko.
- Man jau laikas.. Ar palydėsi? - kiek nurimusi paklausė mergiotė, bei atsiplėšusi nuo šiluma spinduliuojančio kūno, pakilo.
- Tai žinoma.
Naktinis dangaus skliautas buvo kupinas žvaigždelių. Oras gan atvėso ir vaikinas nusiėmė savo švarką.
- Imk, užsidėk, - vėjavaikiškai šyptelėjo, bei užmetė ant Sarah pečių.
Taip jiedu priėjo nemažą plytinį namą. Steven apkabino merginą, bei atsisveikino.
- Iki, - ilgesingai sužnabždėjo garbanė ir pravėrė ąžuolines duris. Namai buvo tušti, tad teko uždegti šviesą. Užkopusi į antrąjį aukštą, mėlynakė nusimetė rūbus, įšoko į savo pižamą. Staiga apačioje pasigirdo keistas garsas..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Ashley Tonks »
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Daniela buvo kiek nusivylusi savo neteisingu atsakymu, tačiau beprotiškai susižavėjo praktika. Rimtai? Naujas gyvenimas? Ir aš rimtai nieko neprisiminsiu?
Kravitz buvo kone pirma eilėje prie eliksyro ir įdėmiai, su nekantra stebėjo gėrimą. Tai buvo blyškaus aukso skystis, neramiai teliūskuojantis visai nejudančiame buteliuke. Kai Klastuolė gavo savo porciją, skubiai patraukė prie savo suolo ir vos laikydama šypseną atkimšo buteliuką.
Kai mergina jį išgėrę, apėmė keistas silpnumo ir nenuovokumo jausmas. Tačiau... Kartu buvo gera. Tarsi niekuo nereikėtų rūpintis...

Gvendolina ramiai ėjo plačiu koridoriumi pas savo geriausią draugę Lilą. Kad ir kaip jos paveldėtoja mama nekentė kartu gyvenančios tvarkytojos dukters, Gvendė su ja sutarė puikiai.
Bet kas, pamatęs Gvendolinos šeimos rūmus, būtų pamanęs, kad atsidūrė viduramžiuose. Prabangus dvaras buvo Gvendolinos mamos, Šelės Hakgi, paveldas, ir ji neketino jo parduoti, nors šis brangiai kainavo.
Lilos kambarys buvo visai netoli, kai pro Gvendoliną pranėrė keistas šešėlis...
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Džonas Lukas Viljamsas Greywindas

  • Kvidičininkas
  • ***
  • 60
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Lijo. Skardinė palangė tiesiog grojo simfonijas nuo siautulingo lietaus lašų šokio. Marina Lilė Grindelwald pakeitė rymojimo pozą, dešinės rankos, kuria ir buvo pasirėmusi galvą, alkūnę paslinkdama šiek tiek dešiniau. Trylikametė sunkiai iškvėpė orą, tamsių akių žvilgsnį vėl nusukdama į vangiai judančių fotografijų parodą, vadinamą "Apsnūdęs Hogvartsas už lango per Apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką". Kitais žodžiais tariant, beviltiškai spoksojo laukan pro šlapią kabineto langą su mintimi "kada pasibaigs pamoka?", nors ši prasidėjo visai neseniai, o mergaitė čia sėdi ne valandą ir ne dvi, o kažkur apie dvidešimt minučių. Aplinkui mokiniai pakankamai guviai atsakinėjo į jos įtėvio, tai yra profesoriaus užduodamus klausimus, o pati sedėjo ir miegojo atmerktomis akimis, net nebandydama sudaryti kuo įspūdingesnio įvaizdžio mokytojui Tomui, būsimo susidūrimo su Slapstūnais galvai ir savo įtėviui. Pastaroji mintis privertė pasišlykštėti, taip, kartkalėmis svajodavo apie tėvų turėjimą, tik ne tokių kaip ano ubagėlio, kuris vadinasi Tomas Viljamas Ridlis. Anas, nors ir kėlė absoliučią pagarbą, bet pasipūtusi fizionomija ir aukšta savivertė vimdė. Tokio net tėvu nepavadinsi. Tačiau, Beatričė, jos įmotė, buvo faina ir tikrai pakenčiama. Bet šiaip, ją labiau norėtų turėti kaip draugę, bet ne kaip motiną. Apskritai, jų abiejų nepavadinsi tipiniais tėvais ar bent turinčiais "tėvų" statusą - greičiau tiko kaip į pažįstamus, draugus. O vat, Donas, nei į anuos, nei į įbrolio rėmus neįkiši.
Toks jausmas, kad pas Ridlius tik moterys normaliausios,- pagalvojo juodaplaukė mergaitė, tuo metu kai Ridlis perėjo prie praktinės užduoties. Viena ausimi klausėsi ką tauškė apie sapnų burtus, kita lietaus barbenimo. Rodos, kažkoks Igoris geriausiai atsakė iš visų. O va, kažkoks ponaitis Interficio užsidirbo iš profesoriaus griežtesnio tono. Švilpis ir grifas. Marina pakėlusi smakrą, pasitrynė miegu dvelkiančias akis kumščiais, išsitiesė lyg ketindama pasirąžyti, bet ūmai sudribo suolan, kuriame sedėjo viena, o nugara vėl patapo makarono formos, ranka pasirėmusi veidą nusižiovavo neprisidengdama delnu. Velnias, kas sugalvojo padaryti Apsigynimo pamoką pirmą ryte? Susiras ir nušaus su durų rankena. Tai visiškas vaikų kankinimas! Dar to betrūko, kad Tomas su Triče neišleido iš akių, o tuo labiau į Londoną (bandė šiaip bėgti į gatves, nepaėjo), neleido (tik Tris) dalyvauti mūšio pasirengimo treniruotėse (teko trainiotis Paslapčių kambary, kurpiant planą kaip prisitrynti prie pasiruošimo) tai dar teks dabar ryte kentėti Donaldo tėvo vedamą pamoką!
Klastūnė antrąsyk nusižiovavo apžvelgdama kabinetą: pagrinde jos koledžo mokiniai, keli grifiukai, varnanagiai ir švilpiai. Pastarųjų buvo ne keli, o gal tik vienas, nespėjo pastebėti, visą procedūrą nutraukė Klastūnyno vadovo leidimas pasiimti eliksyrus ir šiuos išgerti. Va šitą tai tikrai išgirdo, nors teoriją apie pamokos temą ryškiai pražioplinėjo. Nors ir kaip tikėjosi, kad energinai atsidanginsi prie mokytojo stalo, planas plius svajonė tapo šnipštu. Trečiakursė tingiai atsistojo ir žvilgsniu vaidindama už kitus susirinkusius pirmakursėlius kokia esanti važna, nes ji trečiakursė ir per likimo klaidą negimė metais anksčiau, kadangi kitaip čia sedėtų ir pati savarankiškai vaduotųsi iš tųjų baisiųjų kerų. Negarsiais žingsneliais pritipeno prie visos pamokos valdžios numeris vienas stalo, pasigriebė buteliuką su eliksyru, bei apsisukusi ant kulno grįžo prie savo suolo, esančio šalia lango. Akies krašteliu matė, kaip kelios mergaitės užsivertė gėralą panirdamos į sapnus, galinčius atimti šioms gyvybes. Pati riešo pasukimu pateliuškavo inde skystį, palaukė penkias sekundes kaupdama drąsą ir stipriai prispaudus vokus prie akių, užsivertė. Kartus skystis nutekėjo stemple, vos susilaikė neišspjovus tosios bjaurybės, juto, kaip kūną apima maloni šiluma, galūnės atsipalaiduoja. Atpalaidavo akių vokus, tačiau jų ir laikyti nereikėjo, regą ir taip apgaubė tamsa.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Voldis buvo teisus. Sugebėjo laiku parlėkti iš savo vasariškų gastrolių, numigti Grifų Gūžtos kambariuose, bet vis tiek prieš penkias pabudo pažadintas košmaro. Taigi, paskutinė sakinio dalis "puikiai" netinka. Nors kai kurie klasėje mieguistai žiovavo, juodaplaukis nesijautė per daug pavargęs, mieguistas ar labai energingas. Tačiau akys vis tiek lipo. Klausimas kodėl, taip ir neliko atsakytas.
Dieve, jis ir vėl vaiposi,- išsietęs suole pamanė, ranką su plunksną atitraukdamas nuo savo juodojo bloknoto,- Jam ne devyniasdešimt, o penkeri,- užbaigė, tamsia rašalo gijele išbraukdamas du žodžius: "von Sjuardai". Nors ir kažkiek susiję su Slapstūnais, šie nedalyvaus mūšyje. Ypač, kaip pusę šeimos išmirė. Toliau po jais rikiavosi Ridliai, Wilding, Blackmoras, Lorijanai, Liz, kažkoks de Lomenie - Chambord ir Tvardovskis. Lilith Toujou pasiuntė tuo pačiu keliu kaip ir von Sjuardus. Kas dar? - vos prasidėjus naujiems, bet paskutiniams Džeimos mokslo metais Hogvartse, dar negirdėjo apie naujai prisidėjusius prie kariaunos, jei iš vis tokių atsirado. Nei apie pirmąją treniruotę. Ko gero informacija saugoma taip, kad kiti pašaliniai neišgirstų ir nesukeltų suirutės mokykloje. Net ir tie, kurie nedalyvavo treniruotėse. Turbūt visiems užrišo liežuvius. Tomui perėjus prie praktikos, septyniolikmetis nusigrūdęs į paskutiniuosius suolus, vėl palinko prie užrašų prirašydamas devyni. Dešimt su juo. Tiek yra asmeniškai žinomų narių. Ir tiek pat kiek ir nužudys įskaitant ir save. Kad jis pats žinotų ką pridirbo šešto kurso pabaigoje! Sužinojęs vaikščiotų dar niūresnis nei anksčiau, pardavęs ne tik sielą su žeme, bet ir jausmus. Tačiau, užmaršinimo kerai neleido suvokti tiesą.
Ausys pagavo profesorių, kažkaip sugebėjusį antrus metus vėl dėstyti Apsigynimą nuo juodosios magijos dalyką, tariant "vyresniuosius mokinius" ir klausimai pakėlė akis. Giliai viduje nusitebėjo kaip vėl sugebėjo atslikti į jo pamokas, juk šešto kurso paskutinėje Apsigynimo pamokoje, toje pačioje kur gavo pažintį su mifritais, sau pasakė daugiau nekelsiąs kojos čia. Tačiau atėjo. Ar vedė faktas, kad tas vyras yra kariaunos vadas, ar baimė ar dar bala kas - nežinojo. Akies kampučiu matė Igorį, kas privertė nugara perbėgti širpulį. Seniai matė tą snukį, seniai normaliai šnekėjosi su įbroliu. O sėdėti tam pačiam kabinete buvo kažkaip nemaloniai nesmagu. Lyg ant adatų. Lyg Voldžio neužtektų. Lėtai pamerkė sakalo plunksną rašalinėn, o bloknotą užvertė viršeliu į viršų. Trys žodžiai išryškėjo juodame, odiniame paviršiuje: "Šokis su Mirtimi". Aha, ir mes visi tą šokį šokame. Tarsi mirtininkai. Susitinkame su ja, bet nežinome ar atsisveikinsime.
- Mirtininkai,- lūpomis sumurmėjo. Voldis pats kaip mirtis, Beatričė su ja kovoja, Caroline irgi pabėgusi nuo jos, Igoris ir Mela su Medžiotojais, Ašas... Liz, kiti prisijungė taip pat...Mes visi pasmerkti mirti prieš Slapstūnus. Mes esame Mirtininkai,- vaikinas įbedė jokių jausmų neišduodantį žvilgsnį pro langus. Ausis glostė lietaus barbenimas, bet prie širdies labiau lipo vėjuotas oras. Pliusas tas, kad dabar tasai lietutis ramino nervus. Dar tikresnis suvokimas kas jų laukia itin dygiai šienavo savitvardą ir ramios išvaizdos iliuziją. Gerklę užspaudė gumulas. Jis ir taip bijojo mirti. O dar visus kone pažįstamus sukišo į karą. Kabineto fone atsirdo jaunėlių trepsenimas link profesoriaus stalo pasiimti sapnų burtus sukeliančių eliksyrų. Oda pašiurpo prisiminus kaip baigėsi Tričei. Ši ir liko gyva, bet atsidurti šalia gyvybės praradimo linijos tikrai nenorėjo. Kiek palūkėjęs lėtai atsistojo, rodos, jis vienas iš vyresniųjų pradeda praktiką. Ne itin jaudinosi, kad neišgirdo visos teorijos apie dėstomus kerus, juos ir anksčiau šiek tiek pažinojo, bet mintis, kad teks prisiminti sau svarbius žmones norint išsilaisvinti iš pinklių, kiek stindgė. Net nežinojo ką pasirinkti. Ant Igorio buvo nusišvilpti, su Beatriče susipyko. Caroline matėsi tik kokius du kartus ir tie patys buvo ne itin geri. Nieko nėra. Apie tėvą tai iš vis patylėt reikia.
Pirštais galiukais paėmė eliksyro butelaitį. Glotnus stiklas netiko su šaltais pirštais. Linktelėjęs profesoriui apsisuko ir nukūrė link savo suolo. Vos atsisėdęs vienu mauku užsivertė gėralą. Karčiai rūgštus marmalas privertė septintakursį tik susiraukti, nors ir kaip norėtų tą velniavą išspjauti.
Caroline... Jis. Pala. Ji bėgo nuo Ašo. Štai kodėl anas...- marmalas ėmė veikti. Prieš užmiegant, paskutinė mintis sukirbėjo galvoje:
Čia psichopatų gauja. Ne mirtininkų.